Drėbtelk ir tu, kartu su Valdemaru

„Apdrabstykime istoriją, vaikai,
kuo kas galim – ir išryškės jos tikrasis veidas.“ – Maras

Spontaniškas Valentino interviu, paskelbtas 2009 metų spalio 17 dieną, su istoriku Valdemaru Klumbiu taip paprastai užmarštin nenugarmėjo.

Pasipylė trumpi ir ilgesni komentarai, visokie nuomonių pareiškimai, įsisiautėjo nesantaika. Galop veiksmas persikėlė į Vilnaus Rotušės aikštę, kur vyrai dangstydamiesi skydais puolė taškytis kalavijais, moterys ir vaikai, drobiniais audeklais apsigobę, lindo į šaižaus lietaus plėšomas palapines… Buvo baisu. O gal nebuvo? Gal aš ką tik iškreipiau istoriją?;) Deja, reikalas šviežias, taigi liudininkai greitai konstatuos, kad „truputį“ sufantazavau. O jeigu aš štai taip nudobčiau liudininkus, panaikinčiau pirminius, antrinius šaltinius ir pulčiau kurti savo istoriją, mm? Ar kas nors atsektų kaip buvo iš tikrųjų? Turbūt taip. Nes visko nepanaikinsi. Ir vėl – turbūt.

Šis naujas skyrelis, startavęs 2009 metų spalio 20 dieną, skirtas istorijai. Diskutuokim, provokuokim vienas kitą, atraskim.

Šiaip ar taip kiekvienas iš mūsų jau esame ISTORIJA.

Pradžiai siūlau minėtojo istoriko mokslinio straipsnio „Lietuvos kultūrinis elitas sovietmečiu: tarp pasipriešinimo ir prisitaikymo“ išvadų dalį, o toliau… Žiūrėsim.

1. Lietuvos kultūrinis elitas sovietmečiu: tarp pasipriešinimo ir prisitaikymo

Komentarai: 1 714 “Drėbtelk ir tu, kartu su Valdemaru”

Puslapiai: « 1 … 4 5 6 7 8 [9] 10 11 12 13 14 … 35 » Show All

365.

Maras lapkričio 21st, 2009, 4:35 pm

Taške, įdomu. Bet kiek buvo tų tinkinčių, kad gyvens komunizme?
366.

. lapkričio 21st, 2009, 5:43 pm

Vieną visi žinom – Mykolas Burokevičius. Kaip ten bebūtų, atsėdėjo, savo įsitikinimų nepakeitė ir kailio neišvertė. Tai reta ir gerbtina.
Iš tribūnų tais laikais – visi tikėjo. Faktiškai gi -nežinau tokių. Teko pažinti du tikrus, kaip man tada atrodė, komunistus.
Vaikystėje, paauglystėje, vienas toks Julius J., LKP narys nuo 1934 metų – tėvų jaunystės draugas, kuris pastoviai nepasididžiuodavo pasisvečiuoti. Prie stalo užvirdavo atviros politinės kalbos, nebijant nieko – nes prie įvairių santvarkų draugystė buvo patikrinta veiksmais. Mano a.a.Tėvas, visada klausydavęs Amerikos ir kitų „balsų”, vos išvengęs tremties, išbuožintas, „atidavęs” taip sunkiai uždirbtą žemę aršiai puldavo komunistus ir jų tvarką. Dėdė Julius (tada fabriko direktorius) įrodinėdavo savo – atkakliai ir karštai.
Maždaug Brežnevo laikais jau ir į mano kritiką atsakė:
- Tie, ten viršuje, veda pražūtin. Ne tie ten.

O buvo gal 1975 metai, kai TSRS ir JAV kaip lygiaverčiai partneriai susitiko APOLON- SOJUZ programoje, Vakarai, užliūliuoti kalbom apie taikų sambūvį kasmet atiduodavo socializmo lagerin bent po vieną šalį….
367.

. lapkričio 22nd, 2009, 8:03 pm

Marui – istorikui, randančiam tiek nedaug bendro tarp šių dviejų ideologijų, gi net vėliavos spalva ta pati

Gera iliustracija, gaila, nežinau autoriaus :

http://www.balsas.lt/10/10/nazicommy_px250.jpg
368.

Maras lapkričio 22nd, 2009, 8:37 pm

Kodėl gi nedaug? Yra tų panašumų. Bet ir skirtumų labai daug, o po 1953 jie jau esminiai.
Iliustracija gerai sukomponuota.
o dėl panašumų tai užtenka pažiūrėti į penkiakampių žvaigždžių paplitimą SSRS ir JAV. Negi irgi panašios ?
369.

. lapkričio 22nd, 2009, 9:25 pm

Pentagramą vėliavoje pirmieji panaudojo amerikiečiai nepriklausomybės kovų metais.
Raudonai „nudažė” Karlas Marksas.
Sovietmečiu ne tik pionieriams aiškino, kad penki kampai – penki žemynai, o raudona spalva – proletarų kraujas.
370.

Maras lapkričio 23rd, 2009, 2:02 pm

Kariuomenės, reiškia, karo diena.
Ir geriausias, kokį tik galiu įsivaizduoti, paminklas karo aukoms: http://www.rounite.com/2009/01/12/table-of-silence/ Tylos stalas.
371.

. lapkričio 23rd, 2009, 7:40 pm

Kariuomenės diena. Matyt, ne man vienam tai jokia šventė.
Antrosios LR karininkija – neabejotinas tautos elitas, kareiviai irgi ne paskutiniai, nors ir tikri kaimo jurgiai. Tautos žiedas.
Ginkluotė, uniforma – aukščiausių tų laikų standartų. Net tie du sovietmečiu išjuokti ZAZ- 969 dydžio tankai, naiviai pavadinti kaip kokie kreiseriai skambiais vardais…

Pikčiausių tuometinių priešų, kaimynų „Polska wojsko na rowierze” , net ne ant dviračių, o ant arklių – kavalerija – kovėsi su vermachto tankais. Trumpai, viso labo dvi savaites…
Suomiai kiek anksčiau parodė, ką gali maža tauta ir – ne žodžiais…

Užtat paraduose ir krupnike mūsų karininkija buvo nepralenkiama. Tiesa, tada bent generolų (ir admirolų) nebuvo tiek priveista.

Gal todėl ir daina iš tų laikų tik viena žinoma ir populiari:

Drąsiai sėdžiu aš balne…
372.

Valentinas lapkričio 24th, 2009, 8:41 am

Nesuprantu kodėl knygas apie sovietmetį leidžia kažkoks niekam nežinomas Švedas, o mūsų prisijaukinta istorikas Maras ne? Jaučiuosi įskaudintas dėl neteisybės.
373.

WU lapkričio 24th, 2009, 9:28 am

Gal todėl, kad Maras per daug užsiėmęs čia diskutuoti ir knygai nebelieka laiko? )
374.

bang lapkričio 24th, 2009, 9:34 am

Berods maras čia per ilgai užsidiskutavo
http://www.lrytas.lt/-12590393511257498755-istorikas-a-švedas-skirtingai-nei-matricoje-sovietmečio-sistemoje-morfėjaus-negalėjo-būti-video.htm
375.

Fredis* lapkričio 24th, 2009, 9:38 am

Socialistai knygų apie sovietmetį negali rašyti iš principo, nes jiems anas laikotarpis yra organiška valstybingumo tąsa. Jie gali rašyti tik apybraižas A.M.Brazauskas ir jo 50-ies metų darbas Lietuvai ir pan. Žiūrėkit – vakar buvo triuškinantis V.Mitės straipsnis delfyje, o socialistas A.Račas pavaizdavo, jog nieko nepamatė, patikusių straipsnių skiltyje bloge nematyti, nors visada kabės kas nors iš A.Maldeikienės rašliavų („Samdinio marškinių kaina”).
376.

A.G. lapkričio 24th, 2009, 10:17 am

Valentinai, nepergyvenk.
Ją rašyti dar ne laikas. Be to tiesos niekas juk nemėgsta, ne tas ir žodis – tai kam ją tuomet ir rašyti…
Net apie tarpukary, manau. Dar daug emocijų. Dar daug įtakos turi „lietuviškieji sunitai“, kaip ir visur šiandien, taip ir rašliavose, manau.
O gal dar yra emocinės įtakos ir iš tų, kurie stabdžių niekada neturėjo, neturi ir neturės, jei tik aplinkybės leidžia… arba kokie „basiakai“, kurie apart grandinių, kaip tas sakė, jau nebeturėjo ką ir prarasti, nenušluoja kas koks šimtmetis ar pusšimtis metų…
O ir „basiakai“ turi savo nuomonę…
O dar mėgėjai pamiegoti, patinginiauti, jau nekalbant, kad ir delikačiai pavagiliauti – juk jų taip pat ne vienas ir ne viena dešimtis tūkstančių…
Reikia manau dar sulaukti laikotarpio, kai galės reikštis ta tylioji, šventoji Tautos dalis. Talentai, beje, dažniausiai taip pat iš ten, iš kur kančia…
Dabar reikia kelių istorijų, manau. Jų ir bus. Kol neturime protingų skaitytojų… O jų juk dar neturime, nei viename visuomenės sluoksnyje.
O, jei kartais išgirsti protingai kalbant – gali įtarti tik viena, kad tai išrinktosios tautos atstovas.
Kaip sakoma, kur jų neliko, ten ir miestų neliko, ten ir valstybės merdi. Tai netiesa, bet gyvenimas, kažkodėl mėgsta būtent tokias ne tiesas patvirtinti, kol kas bent.
Sudie, kol kas.
377.

. lapkričio 24th, 2009, 10:45 am

Maras, ar kitas istorikas, rašydamas sąžiningai turės atrasti, jog ir tuo gūdžiu sovietmečiu buvo kontraversiškų asmenybių, net tokių, kokių dabar net su žiburiu neatrastum.
Dariusių kažką ir ne žodžiais.
Kad ir pirmasis Lietuvos elektrinės generalinis direktorius, Elektrėnų garbės pilietis Pranas Noreika ar energetikas inžinierius Algirdas Stumbras.
Kad net tarp kolchozų pirmininkų buvo tokių asabų, kad oho.

Kaip ir tą , jog tokis Oktiabris Burdenka, vienas aktyviausių nepriklausomybės priešų – gamyklos „Pašto dežutė 555″ direktorius mintinai mokėjo visą A.Bloką ir draugavo su visais kosmonautais .

Tai tik Fredžiui* viskas paprasta ir aišku, ne visi gi tokie protingi. Juo labiau, kad gyvenime nebūna juoda arba balta.
Genys margs… Taigi.
378.

Fredis* lapkričio 24th, 2009, 10:53 am

taškui. A.Hitleris gražiai liejo akvarelę ir buvo labai švelnus ir dėmesingas savo gyvenimo moterims.
Socialistai man primena apipešiotas vištas, kurios trinasi aplink savo budelio kojas, tai vadinama Stokholmo sindromu. Jūs mokslo jau seniai aprašyti ir klasifikuoti.
379.

Musė lapkričio 24th, 2009, 11:27 am

Fredi, puikus atsakymas, kaip senais gerais laikais
380.

. lapkričio 24th, 2009, 11:34 am

fredžiui.
Tos akvarėles visai nieko, bent taip dabar sako žinovai.

Hitleris savo idėjas dėstė ir gyvendino labai aiškiai – Deutschland über alles, Juden – raus, Nur für Deutsche. Vargas tau, eigu tu ne arijas.
Stebina kitkas jo elgesyje – pvz. tiek kart pavedusį su savo LUFTWAFFE Hermaną Geringą „nubaudė” tik 1945 m. balandžio 9 – atimdamas visus laipsnius.

To jokiu būdu nepasakysi apie kitą raudoną, taigi, vienspalvį socialistą – buvusį seminaristą. Tas jau panašesnis į nūdienos išverstskurius – kalba vieną (gražiai, vien ko verta jo konstitucija), galvoja ir daro žinom ką.

Dar buvo toks veiksmų socialistas Henris Fordas I, žmogus, pakeitęs Ameriką.

Na, dar keli karaliai Skandinavijos šalyse gal patys to nežinodami „pastatę” socializmą ir dabar besigraužią dėl tos klaidos, nes jaunimas degraduoja.

Sąlyginai socialistų išpera reiktų įvardyti ir lėtapėdžių estų giminaitį Urho Kekkonen, sugebėjusį įtikinti savo lėtai galvojančius piliečius, jog be galo naudinga melžti dvi karvutes – viena kurių – buvusio nuožmiausio priešo…

Stokholmo sindromas- kas tai yr?
Iki vakaro
381.

Valentinas lapkričio 24th, 2009, 11:46 am

Baikite pagaliau skandinavišką modelį vadinti socializmu. Joks tai nesocializmas, o aukščiausios prabos kapitalizmas.
Fordas socialista? Nejuokinkite.
382.

Šrekis lapkričio 24th, 2009, 11:54 am

Jeigu Maras ir parašys ką nors tai akivaizdu recenzentų trūkumo tikrai nebus..
383.

TipasK lapkričio 24th, 2009, 12:52 pm

Ačiū Musei, kad nors kartą su manimi sutiko:)
384.

Fredis* lapkričio 24th, 2009, 1:17 pm

Šreki, Atgimimo lyderis galėjo būti toks, šioks ir anoks, jūs, socialistai, tada 1989 metais mitingavote prie Seimo, rašėte peticijas ir reikalavote, kad Atgimimo lyderiu, Seimo pirmininku taptų A.M.Brazaukas. Dabar vaidinate kilniaširdiškus ir net išspaudžiate šykštų komplimentą, šykščią šypsenėlę (kaip Landsbergis myli savo šeimą). Jaučiatės sugrįžę į realybę, jūsų kova už A.M.Brazauską buvo beprasmė?
385.

Šrekis lapkričio 24th, 2009, 1:18 pm

Tipai nepatikėsi vakar norėjau aprašyt tą laidą, tiksliau pacituot V.V.Landsbergį kai jis kalbėjo apie M.K.Čiurlionio du karalius. Laidos internete neradau, o savais žodžiais nesinorėjo atpasakot. Ir štai skaitau kaip aprašai tą pačią laidą . Man V.V.Landsbergis ne naujiena, stereotipai buvo sugriauti ankščiau, tiksliau ne stereotipai gal kiek atrastas pats V.V.Landsbergis. Beje kas įdomu jis pats pabrėžia, kad tėčiui ne visada pritaria. Tai tikrai ne ta prasme, kad jis koks socialistas, bet jis kartais elgtųsi kitaip. Beje nesutinku, kad obuolys nurieda nuo obels (šiuo atveju). Kaip gerai pastebėjo Romas, mes V.Landsbergį pažįstam kaip politiką ir gal kaip muziką. Sūnus gi atsiskleidžia visai kitomis pusėmis. Su malonumu gaudau bet kokią naują informaciją apie V.V.Landsbergį ir jo šeimą. Ir ta Z.Kelmickaitės laida buvo vienas malonumas. Retas atvejis, kad taip koncentruotai per lietuvišką TV gautum tiek daug medžiagos pamąstymams.
386.

Šrekis lapkričio 24th, 2009, 1:36 pm

Fredi, gerai prisimenu kur ir dėl ko stovėjau (su tėvu, nes buvau iš esmės vaikas/paauglys). Patikėk, ne dėl A.M.Brazausko stovėjom.

Nesinori užkurt milžiniškos diskusijos ir joje nieko naujo neatrast (suprast). Sudėtingi laikai, tie įvykiai sutapo su perėjimu iš vaikystės į paauglystę atitinkamos buvo asmeninės maišto nuotaikos ir daug daug visko. Galiu pasakyt tik tiek, kad tada buvau iš esmės apolitiškas, maža to negalvojau savo galva, klausiausi tik kitų ir priimdavau ką išgirsdavau už gryną pinigą. Dabar gi pats analizuoju, pats darau sau išvadas ir toli gražu nesu socialistas ar dar koks nors iš tos serijos. Ir tikrai neturiu virš miegamosios lovos ar kitoje pagarbioje vietoje A.M.Brazausko nuotraukos

Tai tiek. Tavo teisė galvot ką nori. Apie istoriją tegu kalba istorikai. Galiu pasakyt tik savo nuomonę, kadangi A.M.Brazauskas buvo nepakankamai tamsus, o V.Landsbergis nepakankamai šviesus blogio ir gėrio kova neįvyko taip kaip turėjo įvykt. Ir ne tautoje problema (arba jos garsiuosiuose 2/3 -daliuose). Tautą veda šviesuliai, šviesūs protai. Nuėjom šunkeliais? Tautos tragedija, kad turėjo tokius vedlius.
387.

Maras lapkričio 24th, 2009, 2:13 pm

Valentinai, Švedas apsigynė prieš du metus, taip kad teks pakentėti iki knygos . Beje, jis užsakė iš manę savo knygos „sutaršymą” (jam patiko, kaip sutaršiau Putinaitę). Tikiuosi parašyti.
388.

romas lapkričio 24th, 2009, 2:17 pm

Lietuviai man labai įdomūs vienu aspektu. Tos lenktynės tarp estų ir lietuvių, kurias lenktynėmis laiko tik patys lietuviai, prasidėjo dar SSRS laikais. Mums labai patiko būti SSRS avangarde. Atseit rusai ir čiukčios yra Rytai, o jau mes esam Vakarai. Tik nuvykę į Estiją pasijusdavome nekaip – su mumis atsisakydavo kalbėti rusiškai, paklausus, kaip rasti kokį objektą, mus nukreipdavo geležinkelio stoties kryptimi, Talinas atrodė labiau vakarietišku miestu, turėjo tiek gražų senamiestį, tiek labai netarybiškai atrodančios architektūros po olimpiados, jų dizainas visur buvo geresnis ir labiau vakarietiškas, estai susikalbėjo suomiškai. Lietuviui tai užgaudavo jausmus ir jis , norėdamas estą nugalėti vakarietiškume, imdavo labiau nekęsti rusų už estus ir pradėdavo kalbėtu laužyta rusų kalba, kas visiškai neseka iš gimtosios kalbos mokėjimo:) Kai prasidėjo perestroika, Lietuva dar ilgai miegojo stagnaciniu miegu. Bet ėmė estai ir įkūrė liaudies frontą. Lietuviams pasidarė baisiai nesmagu. Ne tai kad norėjosi kažko, nes gyventi kiaulių ir švogerių respublikoje nebuvo taip ir blogai, bet kad estai taip mus aplenkti susiruošė. Tada mes apsisprendėm, jei estai kuria frontą prieš, mes kursim sąjūdį už. Taip belenktyniaudami su estais, mes nepriklausomybę pirmi paskelbėm ir tame reikale juos nugalėjom. Tik kad kiaulių respublikos ilgesys širdyje liko. Estai gana nuoširdžiai pabaigė su savo praeitimi, nes jie savo socialistinės – rusiškos tikrovės nekentė, o mes perdažėm vakarykščius balvonus, kad naujai atrodytų, ir pasodinom atgal, kur jie ir sėdėjo. Vis džiaugiuosi, kad pavydas estamas mums nepraėjo. Įsives jie greitai eurą ir suduos mums eilinį smūgį. Gal tada suprasim, ko reikia, kad ekonomika būtų sveika, kokie patys turim būti, nes bus gėda prieš estus:)
389.

Šrekis lapkričio 24th, 2009, 2:21 pm

Romai, o tu turėjai kokių reikalų su estais? Ar tik šiaip kaip turistas ten esi buvęs?
390.

Maras lapkričio 24th, 2009, 2:23 pm

Iš kylančios diskusijos matau, kad sovietmečio istoriją reikia rašyti kuo teoretiškesnę, pvz.: buvo grupės a b c d e, pereinamieji mechanizmai, elgsenos modeliai. Nes sulindus į asmeniškumus nieko gero nebus – parašysi arba apologiją, arba kaltinamąjį aktą. Ir, kaip sakė Merfis, visada atsiras faktų, patvirtinančių vieną ar kitą teoriją, pridursiu – net jei jos priešingos.
Sąjūdis pernelyg romantizuotas ir visiškai neištirtas (tiesa, neskaičiau tos naujausios) jau nekalbant apie politizaciją, tas pats ir su visu sovietmečiu, išskyrus tremtis ir partizanų kovas (o ir tos…).
391.

Maras lapkričio 24th, 2009, 2:30 pm

Neseniai skaičiau tokio Mart Niklus, estų disidento ornitologo, straipsnį, rašytą 1979 m. apie jo viešnagę Vilniuje (spausdintas pogrindiniame „Vytyje”). Tai ir architektūra mūsų geresnė nei estiška (sovietinė), ir namai ne tokie vienodi, ir kovojam mes labiau .
392.

Valentinas lapkričio 24th, 2009, 2:34 pm

Šreki,
Aš mokslus baigiau Estijoje, dirbu estiško kapitalo įmonėje ir mano žmona dirba estiško kapitalo įmonėje. Patikėk, europietiško mąstymo, sveiko proto, geranoriškumo ir nešūdmalimo mums iš jų dar labai ilgai mokytis. Tiesa sakant, netikiu, kad kada išmoksime, nes jei estai yra charakteriu skandinavai, tai lietuviai yra slavai. Ir ne teisingi slavai, tokie kaip čekai ar slovėnai, o neteisingi slavai (lenkai ir rusai.
393.

Fredis* lapkričio 24th, 2009, 2:34 pm

Marai, įvyko brutualus aktas 1940 metais – aneksija, okupacija, tarptautinės teisės požiūriu labai aiškus veiksmas su labai aiškiais padariniais ir pasekmėmis. Man atrodo, kad jums čia visiems reikėtų suorganizuoti kelių paskaitų ciklą, pranešėjas – muzikologas V.Landsbergis. Kas įvyko paskui – tai įprastas tautos gyvenimas okupacijos sąlygomis – su išdavystėmis, heroiškais, kasdieniais poelgiais, žmonės mylėjosi, gimdė, šventė.
Žinau žmogų, kurio vieną brolį nušovė stribai/NKVD, nes buvo partizanas, o kitą – partizanai, nes šį komunistai privertė tapti valsčiaus pirmininku, kitaip sakant okupacinės valdžios talkininku, koloborantu.
394.

romas lapkričio 24th, 2009, 2:46 pm

Šreki, esu turėjęs reikalų su estais tarybiniais laikais , o kaip turistas tuo metu Estijoje nebuvau. Kažin, ar Talinas buvo tokia jau labai turistinė vieta. Ir turistai ne per didžiausi tarybiniai žmonės buvo. Pakeliui į Suomiją esu Estijoje buvęs ir nepriklausomybės laikais, bet jau senokai. Dalykiškai su estais bendrauti darbo reikalais sekėsi visai normaliai, o ir po darbo bendravome gerai. Bet įspūdis iš gatvės ir kavinių apie estus liko. Pasakojimų esu prisiklausęs irgi. Jei estas galvodavo, kad esi rusas, didelė tikimybė buvo, kad su tavim elgsis blogai. Dabar estų viešas elgesys yra labai pasikeitęs.
395.

TipasK lapkričio 24th, 2009, 2:46 pm

Marai,
Jūs teisus, reikia surasti „kampą”,”liniją” ar „rakursą”, kitaip bus eklektika. Baisiausia, kad joje (eklektikoje) lengva ir pasiklysti, nes ir tas teisus, ir tas… Kai pasirinktas „iešmas”, tada bet ką lengva vertinti, klasifikuoti. Tik jei galiu bandyti patarti: pats neobjektyviausias „iešmas” yra politinis. Tai žiūrint ko siekiate. Tikėtina, kad bet kokiu atveju prireiks kompromiso tarp rezultato ir objektyvumo. Pažymys, suprantama, svarbu. Bet jei eisite mokslo keliu… pasilikite tam galimybių.
396.

TipasK lapkričio 24th, 2009, 2:50 pm

Marai, aš čia apie sovietmečio istorijos rašymą:)
397.

romas lapkričio 24th, 2009, 2:54 pm

Marai, Vilniaus senamiestis yra didžiulis, lyginant su Talino, todėl turistams susidaro gražaus miesto įspūdis ir jo. Tarybiniais nauji rajonai beveik vienodai blogai atrodė tiek Vilniuje, tiek Taline. Tiesa, Vilnius buvo žalesnis, kaladės iš už medžių lajų pasirodydavo fragmentais, ir neatrodė tokios nežmoniškos:) Be to pats matai – tie namai tebestovi:)
398.

Musė lapkričio 24th, 2009, 3:01 pm

Valentinai, kaip faina, mokeisi Concordijoj? Kartu su SEL’u?
Gal ir estiškai moki? Sutinku, kad mums toli iki estų. Kažkaip kai bendrauji su latviais, gali jaustis laisvai, bazarinti rusiškai – jie lygiai tokie patys kaip mes. O prieš estus nejučia pasitempi – jie kur kas labiau vakarietiški.
399.

Šrekis lapkričio 24th, 2009, 3:02 pm

Valentinai, aš pats asmeniškai buvau susidūręs su priešinga situacija, dirbau tarptautinės kompanijos padalinyje kuris iš Vilniaus valdė ir likusias Baltijos šalis. Man pačiam su estais neteko turėti per daugiausiai reikalų, bet tekdavo klausytis įvairiausių nuomonių. Be to ir giminėje yra žmonių kurie turi reikalų Estijoje. Bendras visų nuomonių vardiklis – taip, yra tam tikri skirtumai, tačiau nėra realaus pagrindo mūsų (lietuvių) saviplakai. Galima palygint su amžinu ginču kas geriau Vilnius ar Kaunas ar katrie geresni vilniečiai ar kauniečiai. Savaime aišku tiek Vilniaus, tiek Estijos padėtis (geopolitiškai) geresnė. Iš čia išplaukia tam tikri skirtumai. Vilnius įvairesnis tautybių, kultūros atžvilgiu plius dar ir sostinė. Kažkuria prasme tas pats ir su Estija. Kaip taisyklė suomiai daugiau šansų turi prigriebt kokio tarptautinio verslo atstovavimą Baltijos šalyse ir tai daro per estus, o švedai su danais per latvius ar Rygą. Mums belieka tik lenkai ir rusai. Paskui verslo ryšius mezgasi ir kiti ryšiai. Rezultate, tu pvz. dirbi estiško kapitalo įmonėje ir savaime aišku matai savo vaizdą. Nepamirškime, kad estams labai daug davė suomiai. Ir ko jau estuose nepakeisi tai jų savęs identifikavimo su skandinavais ir kaip taisyklė jau mes tokie jiems nesame..

Reziume, nematau iš esmės poreikio lygiuotis su jais. Einame savo keliu. Turės jie ankščiau tą eurą. Gerai, tegu turi. O mums reikia išmokt susitart tarpusavyje. Buvo G.Kirkilas premjeru A.Kubilius žvengdavo iš galo sėdėdamas. Dabar pats prie lentos atsistojo kiti žvengia. O A.Kubilius ir kompanija jau kimba ir prie lentos, ir prie mokytojos, klasės langų, blogo oro ar dienos. Absurdas. Patys sau iš begalinio gudrumo kasam duobę.
400.

Maras lapkričio 24th, 2009, 3:05 pm

TipaiK, pažymių man jau neberašo . Deja, tiriant sovietmetį politikos neįmanoma išvengti. Užtenka Marcinkevičienės knygą apie moteris sovietmečiu paskaityti.

Fredi, kai muzikologas pradeda aiškinti istoriją ir teisę, gero nelauk . Aš tikrai nesiruošiu aiškinti muzikologinių dalykų, nors muziką ir mėgstu. Čia ir yra problema, kad visi „žino, kaip buvo”, tik kad jų žinios apsiriboja savo patirtimi ir intelektu. Landsbergio intelektas, aišku, didelis, bet…
Ir būtent padariniai ir pasekmės yra visai neaiškūs. Pats pateikei pavyzdžių. Teise galima pagrįsti ką tik nori. Roemeris, vienas geriausių, jei ne geriausias tarpukario teisininkas ir toli gražu ne sovietinės santvarkos šalininkas, savo knygoje teigė, kad okupacija ir aneksija buvo teisiškai įvykdytos beveik nepriekaištingai. Ir išvis, manęs teisė, tarptautinė ar sovietinė, nedomina, nes teisinė realybė neturi nieko bendro su tikrove. O štai pasekmės joje – kitas dalykas.
401.

Fredis* lapkričio 24th, 2009, 3:16 pm

Net jei okupacija ir aneksija buvo įvykdytos nepriekaištingai, tai nereiškia, kad jų nebuvo, kaip ir pasekmių. Bėdą matau kitur – tautos nepakankame nore priešintis okupacijai. Kokiais 1970-1986 metais niekas beveik ir nesitikėjo, nesapnavo, kad galime atkurti nepriklausomybę. Tik palankios tarptautinės situacijos dęka pavyko ištrūkti iš imperijos, nes Sovietų Sąjunga buvo valdoma visiškų balvonų- nemokšų. Imperija turėjo arba visiškai sunaikinti pavergtas tautas, paralyžuoti mūsų valią, arba nuo pat okupacijos pradžios duoti mums daugiau teisių, savivaldos, sovietinę ekonomiką besąlygiškai nepajungti karo pramonei, o diegti daugiau kapitalistinių metodų, labiau rūpintis žmonių poreikiais.
402.

Maras lapkričio 24th, 2009, 3:33 pm

Va, Fredi, mane labiausiai ir domina, kodėl mažai priešinosi. Tiesa, daugiau nei pas latvius ir estus, o procentine prasme – ir rusus (dėl stiprios katalikybės dalyvavo daug paprastų žmonių – laiškus atvirus pasirašinėjo prieš religijos persekiojimą). Bet mane domina, kodėl mažai kultūrinio elito, mažiau nei Estijoje ir galbūt nei Latvijoje.
Beje, tikėti ir kovoti – skirtingi dalykai. Terleckas, Skuodis netikėjo sulauksiantys nepriklausomybės, bet vis tiek priešinosi. Aišku, tai vienetai.
403.

Maras lapkričio 24th, 2009, 3:36 pm

Beje, būtent todėl mane ir nervuoja Landsbergio pasinešimas ant teisės – jei susiklostys tam tikros aplinkybės, mus su visais teisėtumais praris ir net nežagtels.
Ir tikrai, kol kas labai mažai kas sako, jog ne dėl savo veiksmų, o dėl SSRS žlugimo Lietuva atgavo nepriklausomybę. Klausimas tik, kiek mes prisidėjome prie jo.
404.

Fredis* lapkričio 24th, 2009, 3:39 pm

Ištakos gal nuo viduramžių – Žemaitija, kiti regionai labiau jautė grėsmę, buvo engiami iš vakarų, rytuose – jokios civilizacijos, organizuotos valstybės nėra, dar didesni laukiniai nei mes.
Va ir čia komentuojantys – Šrekis, taškas, iš dalies TipasK – prorusiški.
Pakso, Paulausko, Uspaskicho, valstiečių, socialistų partijų elektoratas, rinkėjai – beveik išimtinai prorusiški, Vakarai – keiksmažodis.
405.

Valentinas lapkričio 24th, 2009, 3:40 pm

Marai,
Teisė yra vienintelis objektyvus dalykas, kurio dėka galime pasipriešinti „realpolitik”, kurį taip mėgsta neomarksistai. Nesakau, kad tai visada išgelbės, bet be to nieko kito nebelieka.
406.

Valentinas lapkričio 24th, 2009, 3:44 pm

Esu priversta pritarti Fredžiui. Ta sovietinė nostalgija pradeda pradeda įgristi. Gyvenau ir aš tais laikais ir nieko ten gera nebuvo. Pats blogiausias etapas nepriklausomoj Lietuvoj yra geresnis už geriausią etapą LTSR.
Apskritai, mano gyvenimas vis gerėja ir gerėja. Taip gerai kaip dabar, negyvanau niekad. Ko gailiuosi, kad neturiu vaikystės laisvoje šalyje, nes dabar visai kitos galimybės jaunimui.
407.

Fredis* lapkričio 24th, 2009, 3:44 pm

Buvo organizuota jėga, organizacija Sąjūdis, jos prisibijojo, su ja skaitėsi vietiniai komunistai, to užteko, kad ji pažadintų dalį tautos, laimėti rinkimus, Aukščiausia taryba paskelbė nepriklausomybę. Elementaru, organizuota, gerai veikianti struktūra yra jėga. Nevykęs, komiškas palyginimas – keli ginkluoti banditai gali terorizuoti visą gyvenvietę.
408.

Valentinas lapkričio 24th, 2009, 3:45 pm

Mano kompo klaviatūra daugybę kartų suniokota mažamečių kraujasiurbių. Todėl, karts nuo karto nepasispaudžia kai kurios raidės. Raidžių R ir F mygtukų jau nebėra
409.

Fredis* lapkričio 24th, 2009, 3:52 pm

Marai, dar svarbu žinoti, kad komunistai sunaikino kaimą, žmonės išsikėlė į miestus, o mieste laisvės, revoliucinės idėjos plito greičiau, čia žmogus yra laisvesnis, neturi ko prarasti, metęs kokį nors molotovo kokteilį gali tuoj pat pasislėpti savo blokiniame bute. Žmonės drąsiai ėjo prie televizijos bokšto, plikomis rankomis lupo okupanto kareiviui automatą, stabdė važiuojančius tankus savo kūnais. Dabar tai sunku suvokti kokie heroiški ir drąsūs buvome, revokiucinės idėjos buvo įsiūbuotos labai galingai.
410.

Maras lapkričio 24th, 2009, 3:55 pm

Valentinai, puikiai parodei nostalgijos šaknis: ją jaučia tie, kurie gyvena blogiau. Bet tokių, patikėk, yra dauguma. Žmonėms nereikia laisvių, jiems reikia minimumo. Dabar gi jo daugelis neturi. O sovietmečiu buvo akivaizdus susitarimas nebylus tarp režimo ir žmonių: apolitiškumas/neipriešinimas už pragyvenimo minimumo užtikrinimą. Viskas žlugo, kai minimumo nebeužtikrinta. Lietuvoje dar nieko, bet Rusijoje žmonės duonos eilėse laukdavo Gorbio laikais.
O kad Tu gyveni gerai, kaip Mikutavičius, nieko nereiškia – kolūkių pirmininkai neblogai gyveno ir sovietmečiu, pačiam teko vieną pažinti (beje, visuomet klausėsi „Amerikos balso”, o žmona – tremtinė). Materialiai buvo puikiai aprūpinti.
411.

Maras lapkričio 24th, 2009, 4:01 pm

Fredi, dėl miesto nežinau, nežinau. Kažkaip tų Molotovo kokteilių nesimatė 7-8 deš., kai vyko didžioji urbanizacija. Nors pats pokytis kažkiek įtakos turėjo. Bet greičiau atvirkščios: sunaikinti tamprūs senieji kaimo ryšiai, kuriais galėjo plisti kad ir pasipriešinimas (partizanai), miestuose nemenkas susvetimėjimas, o tai trukdė kažkokiam pasipriešinimo tinklui formuotis. O be tinklo nėra pasipriešinimo, vienam žmogui daug sunkiau peržengti legalumo ribą nei grupei.
412.

Maras lapkričio 24th, 2009, 4:05 pm

Beje, mieste kaip turi daugiau ko prarasti: visi darbai valdiški – atleis iš darbo ir ką veiksi. Išmes iš buto (nes butas valdiškas, beje, taip yra buvę vienam pogrindininkui – jį teisė, o žmoną su mažu vaiku – iš buto). Kaime bent bulvių gali pasisodinti, paršą, vištų – badu nemirsi.
413.

Valentinas lapkričio 24th, 2009, 4:45 pm

Marai,
Tame ir esmė, kad absoliuti dauguma dabar gyvena geriau. Mano mama sėdi prie kompo, o uošvė važinėja po turkijas ir kretas, nors abi yra eilinės pensininkės. Tiesiog mes patys save įtikiname, kad viskas blogiau, o purvasklaida tame suvaidino didžiausią vaidminį.
414.

A.G. lapkričio 24th, 2009, 5:02 pm

Mielas Valentinai,

tas taip. Pavyzdžiui, aš taip pat net per didžiąsias šventes tuomet negyvenau taip, kaip dabar kasdien.
Bet žmones jau beveik 20 metų spaudžia moralinė pusė.
Manau, kad dėl labai blogo gerbūvio, kokis jis čia buvo iki 1990 m. (nors kaime…) žmonės nesižudė ir Tėvynės neišdavinėjo (ta prasme – dėl kokios smulkmenos neatrėždavo, kad … išvyksiu ar pan. Ne dėl to, kad negalėjo. Va mes/jie visi buvo Lietuvos patriotai ir Sąjūdį…).
Taigi, žudo šiandien žmogų būtent moralinė pusė, kuri šiandien prapila juodai…
Pasirodo ji – esmė. O ne kas kita.

Rašyti komentarą

Sveiki,

Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.

Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.

* yra papildomų sąlygų:)

Ligita

Welcome,

You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.

I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.

* There are additional conditions:)

Ligita