Drėbtelk ir tu, kartu su Valdemaru

„Apdrabstykime istoriją, vaikai,
kuo kas galim – ir išryškės jos tikrasis veidas.“ – Maras

Spontaniškas Valentino interviu, paskelbtas 2009 metų spalio 17 dieną, su istoriku Valdemaru Klumbiu taip paprastai užmarštin nenugarmėjo.

Pasipylė trumpi ir ilgesni komentarai, visokie nuomonių pareiškimai, įsisiautėjo nesantaika. Galop veiksmas persikėlė į Vilnaus Rotušės aikštę, kur vyrai dangstydamiesi skydais puolė taškytis kalavijais, moterys ir vaikai, drobiniais audeklais apsigobę, lindo į šaižaus lietaus plėšomas palapines… Buvo baisu. O gal nebuvo? Gal aš ką tik iškreipiau istoriją?;) Deja, reikalas šviežias, taigi liudininkai greitai konstatuos, kad „truputį“ sufantazavau. O jeigu aš štai taip nudobčiau liudininkus, panaikinčiau pirminius, antrinius šaltinius ir pulčiau kurti savo istoriją, mm? Ar kas nors atsektų kaip buvo iš tikrųjų? Turbūt taip. Nes visko nepanaikinsi. Ir vėl – turbūt.

Šis naujas skyrelis, startavęs 2009 metų spalio 20 dieną, skirtas istorijai. Diskutuokim, provokuokim vienas kitą, atraskim.

Šiaip ar taip kiekvienas iš mūsų jau esame ISTORIJA.

Pradžiai siūlau minėtojo istoriko mokslinio straipsnio „Lietuvos kultūrinis elitas sovietmečiu: tarp pasipriešinimo ir prisitaikymo“ išvadų dalį, o toliau… Žiūrėsim.

1. Lietuvos kultūrinis elitas sovietmečiu: tarp pasipriešinimo ir prisitaikymo

Komentarai: 1 714 “Drėbtelk ir tu, kartu su Valdemaru”

1.

Maras spalio 20th, 2009, 12:46 am

Nu jo, ir dar mano siaubingas išvadas įkrovei. Baisu. Žinok, kad daugelis mokslininkų (ir ne tik) savo darbų parašę nebeskaito, nebent po daugelio metų, kad prisimintų, kokie kvaili buvo .

Ir iš karto paprovokuosiu. Klausimas, ar galima nuslėpti kažkokius įvykius, geras. Pvz., visi mes žinome apie gerą Vytautą ir blogą Jogailą, kad pastarasis Kęstutį liepė pasmaugti. O ar žinote, kad Vytautas apie tai žinojo ir faktiškai leido. Tik va, kai rašė metraštį, tai paminėti užmiršo. Taigi, galima.
A, tiesa, provokacija. Taigi, beveik visa XIV a. pagoniškosios Lietuvos istorija yra žinoma iš Vytauto užsakyto metraščio. Taigi, kiek joje yra tiesos, o kiek – goebbelsinės tiesos?
2.

WU spalio 20th, 2009, 1:02 am

O tai kaip atsirinkti? Sakai turim Vytautą, kuris užsakė, ir tuo pačiu metu turim Jogailą, kuris turėjo draugą Dlugošą.. Kaip siūlai rasti tiesą?
3.

WU spalio 20th, 2009, 1:05 am

Beje, jei lyginti su Gėbelsu, tai čekai turi „gerą” nuomonę apie Vytautą
4.

kreivarankis spalio 20th, 2009, 1:19 am

Gerbiamas Marai, o jums neatrodo, kad senus anekdotus pasakojate? Taip, kad čia ne apie Goebelsa reiktų kalbėti, o apie tai už ką Kainas Abelį nužudė.
5.

Ligita spalio 20th, 2009, 1:46 am

Provokacinis klausimas – ar spaudžia galvą, kai reikia aprėpti kalną naujos informacijos? Gali atsakyti kas nori.

Beje, Marai, dėl šito: „Žinok, kad daugelis mokslininkų (ir ne tik) savo darbų parašę nebeskaito, nebent po daugelio metų, kad prisimintų, kokie kvaili buvo .” Kažką panašaus buvau radusi skaitydama A. Camus. Jis teigė daugmaž taip: „Būdamas 21 (ar 22, nepamenu) metų mokėti rašyti gali tik genijus.” Na, žinai… Jis pats savo pirmuosius kūrinius tokio amžiaus paviešino, o po to slapstė
6.

Maras spalio 20th, 2009, 1:50 am

Istorija yra senų anekdotų pasakojimas . Gal galima plačiau, kreivaranki, nes nelabai supratau, vis tik vėlus metas.
Kaip atsirinkti? Turbūt tik pasitikėti istorikais. Gi tik jie ir atkniso [išprotavo, nes tiesiogiai neparašyta, beje, Gudavičius, jei teisingai prisimenu]. Beje, Jogaila Dlogušo neturėjo – Dlogošas Jogailos nemėgo ir gana šaržuotai nutapė jo paveikslą.
7.

Maras spalio 20th, 2009, 1:52 am

Na, man jo tas pirmasis romanas vis tik netraukia iki kitų kūrinių lygio. Kažkaip neužkabina. Bet gal slapčia save laikė genijumi .
8.

WU spalio 20th, 2009, 2:05 am

Marai, asmeninis klausimas, gal pažįsti VU istorijos doktorantą Antaną Leparską?
9.

Maras spalio 20th, 2009, 2:40 am

Tenka pažinoti, tenka .
10.

WU spalio 20th, 2009, 3:16 am

Kaip jam sekasi (nebendravau jau porą metų)? Girdėjau, metė etašė pareigas URM’e dėl disertacijos Kas yra šiek tiek juokinga, nes dėl darbo URM metė teisės studijas..
11.

kreivarankis spalio 20th, 2009, 9:31 am

Marai, nežinau kiek verta pasitikėti istorikais. Tai p reikėtų daryti, tačiau akivaizdu, kad istorijos mokslas jau senokai pradėtas skiesti su propaganda. Kaip konkrečiai nuo to gydytis aš nežinau.
Senais anekdotais aš įvardinau ne istorijas apie „gerą Vytautą” ir „blogą Jogailą”. Čia prieš atsiguldamas išsireiškiau subtiliau – manyčiau yra jau pasenęs anekdotas, kad žmonės yra tokie primityvūs ir taip galvoja. Istorinių žinių jie gal ir neturi daug, tačiau tie stereotipai, kurių pagalba jie neva suvokia istoriją, man taip dingojasi yra nuleisti iš viršaus. T.y. pasakas apie gerą Vytautą ir blogą Jogailą sukūrė patys istorikai ir istorinių romaniūkščių autoriai, kur tie stereotipai buvo sukalti ir išgryninti. O kiek jie gąjūs visuomenėje čia dar kitas klausimas.
12.

R.Medinis spalio 20th, 2009, 9:59 am

Istorija – ne tikslusis mokslas, taip kad istorikais galimas pasitikėti lygiai tiek pat kiek literatūros kritikais, kurie sako, kad Volteras gerai, o Duma – niekalas, arba filosofais kurie šaukia, kad Dievo nebuvimas įrodo jo egzistavimą… Istorikas – tai žmogus, kuris jau iš anksto turi savo viziją/teoriją ir tik po to ieško faktų, įrodymų tai teorijai pagrįsti.
13.

kreivarankis spalio 20th, 2009, 10:28 am

Su filosofais, gerb. Medini, yra šiek tiek kitaip. Kai kuriuos iš jų galima tikrinti neišeinant iš knygos rybų (tam tikra prasme), tuo tarpu istoriko veikalas dažniausiai nurodo į tai, kas yra anapus teksto.
14.

. spalio 20th, 2009, 10:35 am

Drėbtėlesiu ir aš, ir- net du trigrašius, abu kontraversiškus:

1.Literaturmenyje priešsąjūdiniais laikais teko skaityti diskusine tvarka atspausdintą straipsnį, kuriame autorius įrodinėjo, jog Vytautas Didysis – lietuvių tautos skerdikas. Užimdamas vis naujas žemes rytuose išbarstė tuometinį tautos žiedą -jaunimą, ėjo ne ton pusėn, ko pasėkoje Lietuva bene vienintėlė Baltijos šalis, kurios sostinė ne prie jūros etc

2. Baltarusių nacionalistai tvirtina, jog mes uzurpavom DLK. Yra LITVA ir LIETUVA. (Litovscy ir lietuvisy?).Tai ne tas pats.
Pirmoji – tai DLK , maždaug dabartinės baltarusiškos žemės ir antroji, tai – išplėsta Žemaitija. Vienas iš argumentų DLK Statuto kalba.
15.

R.Medinis spalio 20th, 2009, 10:58 am

Taškui

Viena iš klaidų – pritempinėti kadais buvusias valstybes ar darinius prie dabartinių. Ką bendro turi LDK su dabartine LR? – nieko. Gal tik nedidelį žemės lopinėlį, kuris sutampa geografiškai. Smagu, žinoma, romantizuotis, bet..

„Vytautas Didysis – lietuvių tautos skerdikas”. Duotuoju momentu (14-15 a.) – kalbėti apie lietuvių tautą- nelabai išeina.
16.

Maras spalio 20th, 2009, 4:45 pm

WU, teisė ir ypač MRU jam labai nepatiko, tai studijas mesti buvo nesunku. Diplomato ant ratų darbas irgi nepatiko. O istorija – patinka. Bet šiaip jau senokai besišnekėjom.
17.

Maras spalio 20th, 2009, 5:04 pm

Kreivaranki, aš jau atsakydamas Valentinui rašiau, kad istorija yra itin ideologizuota, ideologijos tarnaitė. DAžnai tai vyksta pačiam istorikui to net nesuprantant ir tai yra ne itin geras variantas. O toks Bumblauskas pernelyg ir neslepia, kad europocentristinė ir krikščionybę akcentuojanti jo „paradigma” yra būtent ideologija, siekianti išstumti baltofiliją. Va Fredis [jo personažas linkęs į ideologizuotą mąstymą] labai žavėjosi Šepečio taip ir ne. Bet tai yra ne kas kita, kaip ideologija.
Kyla klausimas, kaip atskirti mokslą nuo propagandos/ideologijos. Man, kaip profesionalui, tai gana nesunku: žiūri, kaip tiriama, kas nutylima (bene svarbiausias dalykas), kokia kryptimi interpretuojama, su kuo polemizuojama (nebūtinai tiesiogiai). Dar galima kelti klausimą, ar tokia interpretacija yra naudinga kažkokiai ideologijai/požiūriui, ar ne. Bet svarbiausia – pagrindimas. Sakysim, neseniai Gailius apsigynė disertaciją apie partizanus ir išėjo Pociaus knyga apie partizanų vykdytus neginkluotų civilių žudymus. Pasiimi, palygini pagrindimą ir viskas matosi .
Dėl anekdotų tai vis dar yra tokių, kurie taip galvoja, patikėkite. Bet tie, kas klauso Bumblausko, jau nebe .
Stereotipus tikrai kuria istorikai (o dažniau – visokie populiarintojai). Čia jau filosofinis klausimas, ar žmogus gali gyventi be stereotipų. Negali, vienus išstums kiti. Fredžiui, va, jau veikia išstūmimas .

R. Medini, iš tiesų dažnai taip būna, kai sakote. Bet būna ir taip, kad faktai priverčia pakeisti nuomonę. Galų gale, juk kažkaip turi susiformuoti ta nuomonė, o ją formuoja ne tik ideologijos, bet ir faktai.

Kreivaranki, ar neatrodo, kad tie tiekstai, kurie pakankamai smarkiai ideologizuoti, į tai, kas yra anapus teksto, nurodo tik iš reikalo faktiškai likdami tekstais savyje.
18.

Maras spalio 20th, 2009, 5:09 pm

Taške, R. Medinis gerai atsakė. Galiu tik papildyti, kad tas Vytauto – skerdiko vaizdinys yra radikalios tautinės ideologijos, akcentavusios etniškumą, rezultatas. Mąstymas, kaip parodė Medinis, visiškai aistorinis (jei ne Jogaila, tai ir Palangos neturėtume – Vytautas buvo sutikęs ją atiduoti Ordinui, bet Jogailai patiko jūra…).
Dėl 2. Tai čia jau reiškiasi baltarusių tautinis atgimimas, vėluojantis jau šimtą metų. Mes „Aušros” laikais irgi manėm, kad rojuje kalbėta lietuviškai . Bet baltarusų idėjos arčiau tiesos . Tik tiek, kad nesitoriško mąstymo pagimdytos.
19.

Valentinas spalio 20th, 2009, 7:13 pm

Tai vis dėlto, galite aiškiai suformuluoti kas laimėjo Žalgirį Vytautas ar Jogaila?
O gal žalgiriečiai?
20.

Fredis* spalio 20th, 2009, 7:31 pm

O man romantizuotos pasakos vis tiek patinka, juk niekas nežino kaip iš tikrųjų viskas buvo. Mano vokiečių kalbos mokytoja Soveiga vis kartodavo: „apie save reikia galvoti tik gerai, blogai pagalvos kiti.” Svarbu tik girtis nuosaikiai ir įtikinamai. Vienintelis priekaišats artimam tautininkams A.Šapokai ir nuo jo sekusiai tradicijai – kad lietuviai yra ne vien lietuviai, bet ir žydai su lenkais su kitiomis etninėmis grupelėmis. Lietuvių dainų šventėse niekada nematome žydų etnografinių ansambliukų, nors spaudžiame ašarą kai pamatome žygiuojančius į Vingio parką saviveiklininkus argetiniečius lietuvius, kurie labaiu italai/ispanai nei lietuviai…
21.

Maras spalio 20th, 2009, 8:50 pm

Valentinai, gi gėda nežinoti – Smolensko pulkai . O šiaip kiek žinau (ne itin domiuosi karu), tai vieningos nuomonės nėra – vyriausias kariuomenės vadas buvo Jogaila, mūšyje švaistėsi Vytautas, lietuvių atsitraukimo manevras iš tiesų suardė kryžiuočių rikiuotę ir prisidėjo prie pergalės. Bet ne visiškai aišku, ar tai buvo manevras . Nėra jokių tiesioginių įrodymų.
22.

. spalio 20th, 2009, 9:08 pm

Gaila, maniau tą straipsnį istorikai nebus pamiršę, kaip aš. Nepamenu, autorius įrodinėjo. jog lietuvių būtų berods 12 milijonų, vietoj po plačiausias teritorijas išdrabstytų vietininkų, kuriuos ir dabar primena pavardės – Litvin, Litovčenka, Litovkin etc.

Dėl baltarusių tautinio atgimimo, o jis neišvengiamas, va, tada bus aiškiau. Bet man atrodo, jog istorikams jau dabar reiktų tam ruoštis…
Juk dar taip nesenai atrodė, jog ukrainiečių kalba mirusi.
23.

kreivarankis spalio 20th, 2009, 9:30 pm

Sveiki, o ar tikrai yra konkreti tema apie kurią mes kalbame?
24.

WU spalio 20th, 2009, 9:45 pm

Kreivaranki, čia visi apie viską ir apie nieką
25.

WU spalio 20th, 2009, 9:47 pm

Marai, taigi juokiamasi, kad Jogaila vadovavo mūšiui melsdamasis palapinėje Ar galim būti objektyvus sakydami, kad Vytautas buvo vyras su kiaušiniais ir tuo pačiu nežeminti Jogailos?
26.

Valentinas spalio 20th, 2009, 10:04 pm

Pradinė mintis buvo išprovokuoti Marą kritikuojant jo idėjas. Kaip suprantu, kol kas tik Wu kažką perskaitė.
Taigi, pamenu, kai buvau dar pionierius važiavau Lenkijon į pionierių stovyklą. Buvo liepos vidurys. Artėjo liepos 15 d. Girdėdavome lenkų radiją ir tomis dienomis kas antras žodis buvo Griunvald. Kažkas papasakojo, kad taip lenkai žymi artėjančias Žalgirio mūšio metines. Buvau baisiai nustebęs, kad pas juos nėra žodžio „Žalgiris”. Dar labiau buvau nustebęs, stačiai nustėręs, kai mus nuvežė į Griunvaldo lauką. Didelis memorialas, mūšio schemos ir t.t. Bet nustėrau ne dėl to. Nustėrau dėl to, kad jų įsivaizdavime apie mūšį lietuviai neegzistavo. Mūsų tiesiog nebuvo.
Ten aš supratau kiek svarbus yra lenkų kolektyvinėje atmintyje Griunvaldo mūšis. Tai yra nacionalinė šventė. Galvoju turbūt todėl, kad tai buvo pergalė prieš vokiečius, o su vokiečiais lenkai turi senų sąskaitų.
Dabar skeptiškai ir su įtarimu žiūriu į visokius istorinius stereotipus. Ypač į stereotipus apie Lenkiją. Lietuvių nacionalinis sportas yra šaipytis iš lenkų, juos niekinti. Mano senelis, pavyzdžiui sakydavo, kad lenkaitės jo laikais būdavo pasileidusios. Tiesa tame, kad lenkų tarpe tas pats būdavo sakoma apie lietuvaites.
Kokie dar stereotipai gajūs apie Lenkiją? Lenkijos prasti keliai. Kažkada buvo, dabar jie stipriai pagerėję, o ten kur pastatyti nauji, jie geresni nei Lietuvoje.
Lenkijos obuoliai atseit nekokybiški. Visada pašaipiai žiūrėjau į šį mitą. Nematau priežasčių, kodėl lenko ūkininko purškiami pesticidai yra kiek nors blogesni už lietuvio ūkininko. Vis tiek jie abu perka iš to pačio tiekėjo Vokietijoje.
Nors ir būdama reakcinga katalikiška valstybė, Lenkija sugebėjo puikiai susidoroti su atsivėrusiomis galimybėmis. Mes perkame lenkiškus sausainius, o lenkai lietuviškų neperka. Mes perkame skalbimo miltelius pagamintus lenkijoje. Lietuvoje pagamintų skalbimo miltelių lenkai neperka. Apskritai, gerai pagalvojus mes likom visiškoj šiknoj palyginus su Lenkija.
Prieš porą vasarų su mylimąja nusprendėm sėsti į mašiną ir savaitę pasitrankyti po Lenkiją. Turiu pasakyti, kad tai yra turizmui neatrasta šalis. Labai daug įdomių vietų. Lietuvoje iš esmės mes turime vieną Trakų pilį, Katedrą ir daugiau turistams nėra ką veikti. Lenkijoje pilna pilių, istorinių vietų, antrojo pasaulinio karo paminklų, senamiesčių, savų Kuršių nerijų ne ką prastesnių nei mūsų. Didžiulis pajūris, su kurortais dešimt kartų geresniais už Palangą.
Žodžiu, mano mintis yra ne tai, kad Lietuva blogai, bet tai, kad mes turime provincialų įprotį arogancijai, nepastebėdami, kad patys esame tikri vėplos.
27.

Fredis* spalio 20th, 2009, 10:46 pm

„Bet ne visiškai aišku ar tai buvo manevras, nėra jokių tiesioginių įrodymų.”
Marai, jau sakiau, kad reikia turėti vaizduotę, „įsijausti”, žinoti fizikinius dėsnius.
Išklausyk liudininko pasakojimą, situacija buvo tokia: Sunkusis autobusas įvažiavo į pilną keleivių autobuso sustojimo aikštelę, garbė tiems vyrams, kurie atlaikė pirmąjį smūgį, bet daugelis žuvo, deja, tai buvo Vytauto pulkai, ne Jogailos, kiti spaudimo neatlaikė ir buvo priversti trauktis, bėgti. Karvedžiai, Vytautas, aišku, kad visų savo karių nemetė į mūšį, buvo numatyti įvairūs mūšio scenarijai, tame tarpe ir ilgai trunkančios kovos kai reikės kariams keisti vieni kitus, panašiai kaip ledo ritulio varžybose.
Dabar įsivaizduokime dešimties futbolo aikščių dydžio lauką, kuriame vyksta tikrų tikriausia mėsmalė, vokiečių ginkluotė sunkesnė, vasara, karšta, nors jie ir įsiveržę į priešininkų gretas, daugelį iš priešakinių linijų nukovę, bet jų gretos, kaip teisingai pastebėjai, yra pakrikusios, rikuotė – išsiderinusi, jie kaunasi vienas prieš vieną su sąjungininkų kariais. Va čia ir įrodė lietuviai, lenkai, kad jie nėra „slabakai”. Sunkesniais ginklais vokiečiai ilgai mojuoti negalėjo ir buvo sutriuškinti. Net ir pasprukti nelabai galėjo, nes buvo apsupti iš šonų, užnugario rezerve stovėjusių „trijų Smolensko pulkų.”
28.

kreivarankis spalio 20th, 2009, 10:47 pm

WU, o ar tai ką nu sakai nėra stereotipas? Taip rašau ne norėdamas sumenkinti tavo istorines žines, kurios greičiausiai yra gilesnės negu mano, bet parodyti, kad iš stereotipu išbristi yra kur kas sunkiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Mes žinome Mateikos (tokia berods pavardė) paveikslą, kuriame Vytautas vaižduojamas kaip centrinė figūra mūšio sukūryje. Mes taip pat žinome, kad neva Jogaila mūšį praleido besimeldamas palapinėje, kuri buvo, kaip suprantu, kažkas panašaus į kilnojamą koplyčia, kai tuo tarpu Vytautas mojavo kardu mūšyje.
Dabar viskas iš pradžių, bet nuo kito galo. Klausimas – iš kur jūs žinote, kad Jogaila sėdėjo visą laiką palapinėje? Spėju iš ten, iš kur ir aš – apie tai rašė didysis lenkų metraštininkas Dlugošas. Dabar mano paprastas, bet pamatinis teiginys – DLUGOŠAS, PATS BŪDAMAS LENKŲ VALDININKAS, RAŠYDAMAS APIE LENKŲ VAIDMENĮ NEGALĖJO RAŠYTI SAVO KRONIKOS TAIP, KAD LENKIJOS KARALIAUS VAIDMUO ŽALGIRIO MŪŠYJE ATRODYTŲ MAŽAREIKŠMIS. Ar logiška mano mintis? Manau, kad tikrai taip. Ką tai reiškia? To meto kultūriniame kontekste jo tekstą galime interpretuoti kaip norą parodyti, kad ši pergalė neapsiėjo be Dievo pagalbos ir kad Lenkijos karaliaus malda buvo išklausyta. Atitinkamai Dievas buvo Lenkijos ir kai kurių pagonių ir stačiatikių pusėje, o ne kryžiuočių, kurie šiaip jau irgi buvo šv. Mergelės Marijos tarnai. Niekada nedalyvavau mūšyje, bet kažkodėl esu įsitikinęs, kad mūšiui tikrai yra veiksmingiau vadovauti iš atokiai esančios palapinės, nei mojuojant kardu priešakinėse linijose (na nebent turint mobilų telefoną, bet ta galimybė atmestina). Tai, kad Jogaila toje palapinėje karštai meldėsi galima įvertinti ir kaip to meto pijara. Beje Vytautas, kaip visgi darantis klaidų taktikas, pasižymėjo Vorkslos mūšyje, kuris vainikavo, kaip šiandien būtų sakoma, neefektyvų ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimą.
29.

romas spalio 20th, 2009, 10:47 pm

Valentinai, su daugeliu savęs vertinimų galiu sutikti, bet yra objektyvios priežastys. Lenkija nebuvo praradusi nepriklausomybės. Visai nesvarbu, kad ji buvo SSRS vasalu, bet vistiek tai buvo valstybė. Tai reiškia, kad ten veikė masė visokių valstybės institutų, kurie užsiėmė visų valstybės gyvenimo sričių normavimu, buvo ministerijos su kvalifikuotais valstybės valdymo specialistais, buvo nuosava transporto ir energetikos sistema, nuosavas valstybės bankas ir t.t. O žemės ūkis Lenkijoje ir prie socializmo buvo išlaikęs privačių ūkių sistemą. Tuo metu Lietuva buvo didesnės valstybės dalimi su pramone integruota į tos valstybės ūkį. Kas svarbiausia, tokia pramonė jokiu būdu netiko mažai valstybei ir turėjo pasimirti. To pasekmės buvo staigus, žinančių Kremliaus koridorius, grįžimas valdžion. Aš Lietuva tikiu dar, skirtingai nei Maldeikienė. Tautai buvo kiek aptemę akys, bet jos po truputį prasiveria. Blogai, kad stagnacija užtruko tiek ilgai – dalis buvusių entuziastų prarado entuziazmą ir atsidavė materialiems gyvenimo malonumams. Bet daigų matosi. Krisim dar giliau, bet pamokas išmoksim ilgam. Tai ir yra geroji naujiena, teikianti vilčių. Manau, kad ateis ta diena, kai lenkai važiuos čia apsipirkti, o Lenkijoje (ir ne tik) bus lietuviškų prekių.
30.

Maras spalio 20th, 2009, 10:54 pm

Taške, reiks paieškoti to straipsnio kai bus laiko – kaip tik turiu nuosavus literatūrmenio komplektus [deja/kaip gerai, nepilnus] pašonėje. Sudominai tokia informacija, jei straipsnis tikrai prieš Sąjūdį pasirodė, o ne per.
Kreivaranki, tema – istorijos drabstymai. Kaip matau, Valentinas reiškiasi visu pajėgumu .
WU, tai Dlugošas taip rašė, bet jis, kaip minėjau, neigiamai vertino Jogailą. Jis, beje, užrašė atsitikimą [užrašė, nes jo globėjo giminė ten dalyvavo], kaip Jogaila veržėsi į mūšį ir tik didikai to neleido. Be to, jam tuomet buvo apie 70 metų (Vytautui, tiesa, irgi), nereikėtų užmiršti.
Valentinai, pritariu Tavo prolenkiškumui ir lietuvių vėpliškumo konstatavimui (va todėl ir nepatinka man tas savęs gyrimas, kaip jau rašiau, jei nepagrįstas).
Žalgiris lenkams toks svarbus nuo tautinio atgimimo laikų (Matejka ir pan.), iki tol toks nebuvo. Kaip didžiuotis tauta skatinęs dalykas (analogija mūsų didvyriams kapuose ir geriesiems pagonims).
Laukiu Tavo maniškių straipsnių kritikos – visada įdomu sužinoti protingo žmogaus nuomonę, tuo labiau, kad recenzavimas ar tuo labiau polemizavimas tarp Lietuvos istorikų yra beveik miręs (nebent vyksta klaniniai karai).
31.

WU spalio 20th, 2009, 10:59 pm

Kreivaranki, nepriimu dievo argumentu, atsiprašau nepriimu. Nors suprantu, kad istoriją reikia vertinti to meto kontekste, o ne iš dabarties perspektyvų. Galima vertinti Jogailos pamaldumą ir atsidavimą katalikybei, bet kai kryžiuočiai buvo sudaužyti ir pabėgo į Marienburgą, Jogaila įsakė nesivyti, o likti ir laidoti žuvusius mūšyje, atsiprašau, bet tai yra kvaila net tiems laikams. Po to LDK primestos „pagerintos” taikos sutartys.. O dėl Vorsklos mūšio, esu girdėjęs, kad Vytautas taip sumaltas buvo dėlto, kad Jogaila pavėlavo (sako, kad tyčia) kelias valandas perkelti savo kariuomenę per Vorsklos upę.
32.

WU spalio 20th, 2009, 11:02 pm

Žinau, Dlugošo tėvas dalyvavo mūšyje, taip pat esu girdėjęs tą versiją, kad Jogaila veržėsi, jeigu taip buvo, iš tiesų atrodo gana logiška, nes karalių leisti į mūšio lauką gana keistą būtų, o ir pats Jogaila – ne Cezaris Marai, kaip dėl Vorsklos?
33.

Maras spalio 20th, 2009, 11:02 pm

Fredi, beveik teisingai, tik Smolensko pulkai nepabėgo – atlaikė . Bet yra netiesioginių pačių kryžiuočių liudijimų, kad tai galėjo būti ir manevras. Šito turbūt niekada nesužinosim.
Tiesa, ne tiek sunkesni ginklai lėmė (jie, neužmiršk, efektyvesni), kiek tai, kad išsiardė viduramžiška riterių rikiuotė – labai efektyvus ir sunkiai nugalimas darinys (autobusas čia labai tinka). Kryžiuočiai puolė vytis ir eilės išsiardė, todėl kontratakavę lietuviai su lenkais lengviau nugalėjo. Plačiau – Eckdahlio [gal kitaip] knygoje „Banderia prutenorum…”
34.

WU spalio 20th, 2009, 11:06 pm

Beje, noriu atkreipti dėmesį, kad neskirstau Vytauto-Jogailos į geras blogas. Tiesiog, abu turėjo savo „privalumų ir trūkumų”. Vienas kitam abu nuolat kiaulino. Mano proVytautiška pozicija remiasi tuo, kad jis yra mano vaikystės herojus ir tuo, kad istorija tapo mano pirmąja gyvenimo meile, kuriai mokyklos laikais nebuvo lygiu (net krepšiniui nusileisdavo).
35.

WU spalio 20th, 2009, 11:13 pm

Ir dar, jiems buvo po 60 metų, o ne po 70. Tikslinu, nes kai sulauki tokio amžiaus ir dabar yra didelis skirtumas 10 metų, o dar viduramžiais..
36.

romas spalio 20th, 2009, 11:14 pm

Marai, aš irgi tą straipsnį Literatūrmenyje atsimenu. Jis buvo spausdintas jau sąjūdiniais laikais. Autoriaus neatsimenu, bet man labiau atrodo, kad tai nebuvo istoriko kūrinys.
37.

Maras spalio 20th, 2009, 11:17 pm

A, jei sąjūdiniais, tai neįdomu. Istorikas, savaime aišku, tokių nesąmonių apie 12 milijonų lietuvių nerašytų. Bet straipsnis, atrodo, tuomet įkrito, jei jau du žmonės jį prisimena.
38.

Maras spalio 20th, 2009, 11:20 pm

Vorsklos neprisimenu detalių. Šiaip ji palaidojo visas jo ambicijas prisijungti totorius, visą Rusiją [jei jų būta] ir tapti nepriklausomu. Iš esmės dėl jos galima jį laikyti pralaimėjusiu valdovu (o Jogailą – laimėjusiu), bent jau politiškai.
Bet primenu visiems, aš ne medievistas ir ne itin domuosi tuo laikotarpiu, taigi, ekspertu nelaikykite.
39.

kreivarankis spalio 20th, 2009, 11:21 pm

Ui, WU. Yra taip, kaip ir tikėjausi – jūsų istorinės žinios gilesnės nei mano, nes aš tiek faktų nežinau. pvz. apie Jogailos pavėlavimą Vorkslos mūšyjė. Aš tikrai atsimenu Jogailos pavėlavimą Kulikovo mūšyje…Taip išeina jis visur vėluodavo ir dėl jo vėlavimo visi jo sąjungininkai prapildavo. Gerai, kad bent pačiam Jogailai iš jo durnumo nors kokios naudos buvo…
Beje, WU…na nebuvo pas mane Dievo argumentų, velniai jus rautų…būkite nors kiek subtilesnis.
40.

Maras spalio 20th, 2009, 11:22 pm

kreivaranki, pastebėjimai geri. Bet aš pastebėsiu, kad viduramžiais mūšiui vadovauta būtent pačiam mojuojant kardu. Visi stebėjosi totoriais, kurių valdovai vadovaudavo iš palapinės. Čia tiesiog skirtingos kariavimo strategijos.
41.

WU spalio 20th, 2009, 11:24 pm

Jogaila nebuvo durnas. Tame ir esmė Vytautas irgi. Siūlau atkreipti į visas jų garsiausias tarpusavio sutartis. Jie vis dėl kažko lyg ir gražiai susitardavo ir tuo pačiu metu vis stengdavosi vienas kita išdurti..
42.

Maras spalio 20th, 2009, 11:27 pm

Kreivaranki, manau, kad vėlavo Jogaila ne iš durnumo, o iš puikios politinės nuovokos, jei ne apskaičiavimo. Vytautas būtų laimėjęs Vorsklą – Jogaila būtų nustumtas, panašiai ir su Kulikovu. Ne veltui Jogailai sekėsi, o Vytautui – daug mažiau.
43.

WU spalio 20th, 2009, 11:27 pm

Ir, kreivaranki, nesikreipk „JŪS”.. Skamba juokingai.. Aš čia tik į romą kartais jūs kreipiuosi..
44.

Valentinas spalio 20th, 2009, 11:30 pm

Wu,
Kaip čia taip? Pradėjai Lietuvos istorija, o baigei brazilų džudžitsu?
45.

Valentinas spalio 20th, 2009, 11:32 pm

Jau kryžiuočiai nuo Malborko rengias mus terioti:

http://public.fotki.com/valentinasb/kelions/malborkas/
46.

WU spalio 20th, 2009, 11:35 pm

Nea, ne Lietuvos, o apskritai istorija.. Bet dabar jos vietą užėmė teisė, o krepšinio BJJ (labai mėgėjiškai užsiimu). Šiaip labai pykstu ant savęs, kad apleidau istoriją. Pavyzdžiui šią vasarą buvau nusprendęs atsigriebti ir prisėsti prie savo mėgstamos Romos respublikos, o perskaičiau, tik „Julijus Cezaris”, „Rubikonas” ir „Kovo idos”.. Apgailėtina
47.

kreivarankis spalio 20th, 2009, 11:50 pm

Marai, tu čia su WU susitarei ar man galbūt keisti savo minčių dėstymo stilių? Ką aš ir sakau – tikimybė, kad Jogaila vadovavo viskam yra daugiau negu didelė. Marai, kaip jums ta mano frazė „Gerai, kad bent pačiam Jogailai iš jo durnumo nors kokios naudos buvo…” 11.21 m.
48.

kreivarankis spalio 20th, 2009, 11:53 pm

Beje, Marai, jei jūs manote, kad viduramžiais mūšiui buvo vadovauta mkojuojant kardu, tai jūs tikrai nesate viduramžių specialistas.
49.

Maras spalio 20th, 2009, 11:54 pm

Kreivaranki, Fredis jau nukentėjo dėl šypsenėlių nedėliojimo . Jei kalbėta ironiškai, kaip Pačio tinklarašty (ką tik uždrauginau už Ignoto užsikabinęs) tai tuomet kita kalba. Turėsiu omeny.
50.

Maras spalio 20th, 2009, 11:55 pm

Aš tik kartoju tai, ką rašė Eckdalis ir ką aš iš to prisimenu .
51.

Maras spalio 20th, 2009, 11:55 pm

O karo tai švis niekada nemėgau ir nesidomėjau.
52.

Valentinas spalio 21st, 2009, 12:00 am

Yra vienas niuansas susijęs su su dalyvavimu mūšyje. Kol vadai patys mojuodavo kardu ir žudydavo priešus, jie visada šlovindavo priešo stiprybę ir jėgą. Nes tau pačiam yra didesnė šlovė jei nugalėjai galingą karį, o ne kokį slabaką. Kai vadai patys nebedalyvavo mūšyje, atsirado mada niekinti priešus, kuri išliko ir iki šiol. Priešai yra niekinami.
O prisiminkime kad ir Iliadą. Achilas nugalėjo Hektorą, bet Hektoras buvo ir liko didis karys.
53.

Maras spalio 21st, 2009, 12:09 am

Bet Achilas pasielgė su jo kūnu tai, švelniai tariant, nekolegiškai .
54.

kreivarankis spalio 21st, 2009, 12:09 am

Ei…. o jūs visi tuom nesidomite tuom kuom rašote. Valentinai, pasiskaitykite Vernant’ą. Įdomus dalykas – jis teigia, kad Hektoras yra vienas iš tų personažų, kurie yra nuoširdžiai Homero sukurti, kaip kūrėjo. Pvz. Ajantas simbolizuoja jėgos stereotipą, Diomedas – veržlumo, Odisėjas – gudrumo, o Hektoras – šioje poemoje yra ne stereotipas, o žmogus. Paskaitykite, jei netikite Ilioadą ir Odiseją. Hektoras liko, nes jį sukūrė Homeras, o ne archainės graikų visuomenės stereotipas.
Marai, o aš karą visada mėgau. Kas yra Eckdalis?
55.

WU spalio 21st, 2009, 12:09 am

Bet viduramžiai ir naujieji laikai turi savo specifiką. Prisiminkime, kad ilgus laikus patrankos nebuvo naudojamos šaudyti į žmogų (K. Simonavičiaus knyga „Didysis artilerijos menas”). Kol Napoleonas nesugriovė šių taisyklių puse dienos tampyti (manevruoti) savo kareivius po mūšio lauką.. Vado dalyvavimas mūšio lauke kaip aktyvaus karinio unito yra daugiau legendom apipintas arba būdingas senovei.
56.

Maras spalio 21st, 2009, 12:17 am

Aš tai tikrai nesidomiu, mane išprovokavo. Man šioje diskusioje įdomiausia stebėti istorinės atminties veikimą . Svenas Ekdahlis ir jo knyga „Banderia prutenorum”. Joje gana plačiai aprašoma ir viduramžių karyba.
Vernant’ą kaip tik neseniai nusipirkau rusišką (deja, 92 leidimą, kurį bijau ir skaityti, kad nesuplyštų).
57.

Maras spalio 21st, 2009, 12:17 am

Ta knyga išversta į lietuvių kalbą, užmiršau paminėti.
58.

WU spalio 21st, 2009, 12:18 am

Įdomu, čia su jumis pašnekėti (ironiškai ar ne), bet rytoj t.y. šiandien laukia sunki diena.. Labanakt.
59.

kreivarankis spalio 21st, 2009, 12:23 am

Marai, kuri knyga? Vernanto į mūsų kalbą yra išversta tik viena jo brošiūra antikinių pasakų, kurias jis sekdavo prieš miegą savo anūkams. Puikį knyga, bet jos paskirtis ne ta.
60.

kreivarankis spalio 21st, 2009, 12:24 am

WU, tavo 12.09 komentaras yra anapus mano supratimo ribos.
61.

Maras spalio 21st, 2009, 12:29 am

Tfu tu, va ką reiškia menkas miego kiekis. „Banderia prutenorum” išversta. O kad Vernantą lietuviškai išverstų, tai nesitiki.
62.

bang spalio 21st, 2009, 12:30 am

WU, Karamzinas rašė, kad Vytautas jau 1399 m. prie Vorsklos iš patrankų į totorius lauke pylė. Kur tam Napoleonui.
63.

Maras spalio 21st, 2009, 12:34 am

Užtai, kad ne Napoleonas, tai Dievulis ir pakorojo Vytautėlį – prapylė mūšį.
Šiaip WU teisus tik tuo, kad Semenavičius iš tiesų savo raketas konstravo taikiems tikslams (fejerverkams). Bet prieš žmones patrankos nuo pat pradžios naudotos.
64.

kreivarankis spalio 21st, 2009, 12:41 am

Tiek to. Tiek variau ant WU, tai dabar jį pabandysiu apginti. Bangai, WU juk aiškiai parašė, kad iš tų patrankų nebuvo šaudoma į [žmones (iki Napoleono). Į ką šaudė bombardos žalgirio mūšyje aš nežinau tuomet (ui, žadėjau ginti). Manau kiek kitaip. Nesu ekspertas, bet kiek teko skaityti, kad būtent Napoleonas padarė artilerijos vaidmenį mūšio eigoje lemiamu. Čia ir buvo vienas iš jo karinio genijaus elementų. Rusai tai net per 1 WW dainavo „pulia dura, styk molodiec”. Tos viduramžių patrankos atitiko 2F principą, t.y. „fire and forget”. Gal ir pylė iš tų patrankų, bet kaip žinia – iš viduramžių patrankos 100 žmonių neužmuši, o tam, kad ją ištaisyti iš naujo reikėjo kelių valandų valandų, taip kad „fire and forget”, kaip sakiau.
Tarkim angliškas didysis lankas buvo vienas fektyviausių šaunamų ginklų vos ne iki XIXa. (šią mintį reiktų tikrinti).
Tai, kad Napoleonas pažvelgė kitaip į artileriją, manau, buvo nulemta jos tuometinio išsivystymo, bet tai, kad jis pirmas tai padarė irgi jo genijaus įrodymas.
65.

bang spalio 21st, 2009, 12:47 am

Taigi kad buvo. Bje kalbėjau ne apie Žalgirio mūšį. Kelių valandų užtaisymui nereikėjo. Kas padarė jų vaidmenį lemiamu ir ar tikrai lemiamu – jau kitas klausimas.
66.

kreivarankis spalio 21st, 2009, 12:53 am

Galbūt jūs teisus. Nesijaučiu galįs savimi pasitikėdamas ginčytis.
67.

kreivarankis spalio 21st, 2009, 12:54 am

Beje, sunku visur sudėti kablelius ir nosines, kaip Ligita reikalauja…
68.

Ligita spalio 21st, 2009, 1:20 am

Jau turiu potencialų kandidatą trečiajai apžvalgėlei ) Beje, siaubas… Man laikas gaivinti istorines žinias! Noriu prisijungti prie diskusijos, bet galvoj tik nesusisteminti faktai. O atrodo istorijos valstybinį egzaminą išlaikiau gana gerai :O
69.

Maras spalio 21st, 2009, 2:12 am

Faktai – dar ne istorija.
70.

Valentinas spalio 21st, 2009, 6:38 am

Marai,
O kaip galėjo Achilas pasielgti su žmogumi užlenkusiu jo mylimąjį Patroklą?
Turėjau omeny, kad graikų poetas Homeras, aprašydamas graikų kovas su azijiečiais, visaip šlovina tų azijiečių galią, stiprybę ir tvirtumą.
Esu girdėjęs mintį, kad priešų šlovinimas yra būdingas tiems laikams, kai vadai patys kariavo mūšyje su ginklu rankose.
Tuo tarpu, prisiminkime, kad ir Rusijos Gruzijos karą, visa Rusijos propogandinė mašina cypia apie tai kokie gruzinai niekšai ir nevykę.
71.

romas spalio 21st, 2009, 8:01 am

Valentinai, reikėjo pavyzdžiu pasirinkti istorinį personažą – kad ir Spartos karalių Leonidą, žuvusį mūšyje su persų kariuomene:)
72.

R.Medinis spalio 21st, 2009, 9:09 am

Valentinai

Dėl Homero

Homeras šlovino visus – graikus, negraikus, Dievus, daiktus, laivus, ginklus, paukščius… tai iš esmės šlovinimo giemės, čia nėra neigiamų personažų

„…aprašydamas graikų kovas su azijiečiais,..” – galvoju, kad Homeras tokio žodžio „Azija” nežinojo (nevartojo). Čia jau truputėli vėliau – Aleksandro laikais, atsirado priešpastatymas graikai vs Azija.
73.

kreivarankis spalio 21st, 2009, 9:14 am

Valentinai,
bet juk Trojiečiai nebuvo azijiečiai, kiek aš žinau. Beje tuomet tai manau, kad karo vadai galbūt ir kaudavosi mūšiuose. Vienas toks autorius vado išėjimą iš mūšio sieja su rezervų atsiradimu. t.y. kai mūšis nustojo būti toks, kad puolam vienas kitą ir plakamės, o vieni plakasi, o likę stovi ir laukia, kur bus panaudoti. Čia pvz. tie mūšiai iš SSSR istorijos kur ant Čiudo ežero ir Kulikovo lauke … arba Žalgirio mūšis. Jei lietuviai ir atliko manevrą, tai kažkaip sunku įsivaizduoti, kaip jam buvo galima vadovauti pirmose gretose besikaunant.
74.

romas spalio 21st, 2009, 9:34 am

Žodį Asia Homeras žinojo. Ta teritorija, kur yra Troja tada ir buvo Asia, nes graikai tuo metu Asia vadino šiandieninę Anatoliją.
75.

kreivarankis spalio 21st, 2009, 9:39 am

aaa….Nežinau šio žodžio kilmės. Dabar ir pats susimąsčiau. Nes tada mažoji azija iš esmės buvo graikų…:) tai gal ir teisinga būtų juos vadinti azijiečiais.
76.

R.Medinis spalio 21st, 2009, 9:59 am

Romui

Iliadoje ar Odisėjoje yra pavartotas žodis Azija? Negaliu tvirtai ginčytis (seniai skaičiau), bet išdrįščiau lažintis iš kavos puodelio, kad ne. Gal kas turi šiuos epus laikmenoje -tekstiniu ar pdf formatu, būtų lengva patikrinti
77.

romas spalio 21st, 2009, 10:28 am

Medini, nežinau ar yra pavartotas tas žodis, bet pavadinimas jau buvo. Iš pradžių taip vadinosi Jonija ir gretimos teritorijos, bet palaipsniui taip vadintis pradėjo vis didesnis plotas. Šiandien mes tą teritoriją vadiname Mažąja Azija. To meto žmonės nežinojo, kad jie gyvena skirtinguose žemynuose, nes nebuvo supratimo apie tektonines plokštes.
78.

Valentinas spalio 21st, 2009, 10:40 am

Garsusis palestiniečių kilmės kultūrologas Edwardas Saidas, savo garsiojoje knygoje Orientalizmas, kurioje demaskuoja Vakarų galios sklaidą Azijos atžvilgiu, pirmąsias šios galios apraiškas mato jau Homero kūriniuose. Azija vakarams, tai tam tikras vienalytis, nedalomas, neistoriškas darinys, kurį reikia nugalėti, globoti ir valdyti. Tas pats, beje, gali būti taikoma ir Rusijos galios sklaidai Rytų Europos atžvilgiu.
Grįžtant prie Homero, tai Iliadoje aprašytas konfliktas yra klasikinis Europa – Azija. Ir net nesvarbu ar buvo vartotas žodis Azija. Niekšingas, klastingas rytų kultūros atstovas (Paris) nuskriaudė gerą ir garbingą Achajų tautą ir turėjo būti nubaustas. Toks naratyvas (geri europiečiai prieš blogus, nevykusius, nepilnavarčius azijiečius) būdingas iš esmės visam Vakarų kultūros laikotarpiui. Tik dabar, Azijos valstybių suvereniteto įsitvirtinimo dėka, mes pradedame juos traktuoti kaip lygiaverčius padarus, nors vis dar neatsispiriame pagundai pamokslauti kaip reikia gyventi.
Daugiau informacijos kreipkitės į Marą (kultūra jo specializacija) arba skaitykite lietuviškai išleistą knygą Orientalizmas.
79.

. spalio 21st, 2009, 11:00 am

Marai, kontroversišką straipsnį apie 12 ( o gal net 20!?) milijonų lietuvių parašė istorijos mokytojas iš Panevėžio. Straipsnis publikuotas diskusine tvarka, tad panašu, jog vis tik ikisąjudiniais glasnostj ir perstroikos metais.
Jį turėtų atsiminti ir Artūras Račas, gal verta užmesti kabliuką jo svetainėje ar net emailu paklausti?
80.

kreivarankis spalio 21st, 2009, 11:03 am

Valentinai,
Kartais garsių žmonių garsios knygos padeda tik susipainioti. Kaip pavyzdys – Markso „Kapitalas”, arba Hegelio „Dvasios fenomenologija”. Ką ir norėjau pasakyti – ar Trojos karas interpretuotinas toje perspektyvoje, kurią atskleidžia knyga „Orientalizmas” (jos neskaičiau)?
Ką aš kalbėjau? Ar trojėnai buvo azijiečiai? Galima pasižiūrėti žemėlapius, kur pavaizduoti antikinės Graikijos miestai ir kolonijos. Visi žino, kad Sokratas buvo atėnietis, o jūs pasidomėkite iš kur yra kilę iki jo gyvenę žymiausieji graikų mąstytojai, kur buvo tie miestai, kuriuose jie gyveno? Ar teko girdėti pvz. apie regioną, kurį helėnai vadino, Didžiąja Graikija? Kur jis buvo? Jei trojėnai buvo azijiečiai, tai kodėl pvz. visi GRAIKŲ dievai pasidalino per pusę ir vieni kovodavo už vienus, o kiti už kitus. Beje – kokiems dievams melsdavosi ir aukodavo trojiečiai?
81.

R.Medinis spalio 21st, 2009, 11:06 am

Palikime ginčą dėl žodžio Azija vartojimo – jis iš tikro smulkmeniškas. (Nors vis dėlto manau, kad tiek Jonija, tiek „Azija” kaip pavadinimas atsirado kažkur po 500m o Trojos karo). Valentino paliesta tema konfliktas Europa vs Azija daug įdomesnė.

Nesutinku kad Homero epuose galime jo rasti. Apskritai suvesti į Europa vs Azija yra primityvoka. Konflikto vystymasis būtų maždaug toks: graikai vs persai, Roma vs barbarai, krikščionys vs nekrikštai, ir tik po to – Europa (Vakarai) vs Azija (Rytai). Taigi linijos ir ribos kas yra civilizuotame pasaulyje , o kas už jo – smarkiai kito.
82.

kreivarankis spalio 21st, 2009, 11:11 am

jau sakiau, kad man dingojasi, kad Homero „Iliadoje” vaizduojamas konfilktas suvestinas į konfliktų rūšį graikai vs. graikai.
83.

kreivarankis spalio 21st, 2009, 11:17 am

Šiuo atveju ir interpretacija yra ne „mes ir jie”, neva mes dori graikai, o jie yra gudrūs ir klastingi azijiečiai, pavogę mūsų moteris (arba moterį – Eleną). O reiktų gal interpretuoti „mes (ty. graikai ir trojiečiai) ir jie (ty. nemirtingi dievai). dievai patys dalyvavo šiame kare, o jo pradžia buvo nulemta tuomet kai Paris paskyrė dovaną- obuolį Afroditei. O šiaip lyg dar anksčiau – kai Pario motina susapnavo pagimdanti degantį deglą, nuo kurio sudega visa Troja…o jei dar pamąsčius tai dievų tai buvo nulemta dar seniau.
84.

Valentinas spalio 21st, 2009, 11:21 am

Iliados konfliktas yra tarp „achajų” t.y. graikų ir vietinių genčių. Primenu, kad Trojai padėti atvyko daugybė Azijos miestų kariuomenių. Tai nėra konfliktas Graikai vs Graikai.
Dievai pasidalinę todėl, kad dauguma dievų buvo universalūs, ne vien tik graikų išradimas.
Medini,
Visos jūsų nurodytos linijos susiveda į vieną – Europa vs. Azija. Viso to liekanas galime stebėti ir šiandien Graikijos ir Turkijos nesutarimuose, nors pagal išvaizdą, genetinę sandarą, temperamentą, virtuvę, papročius, labai didelio skirtumo tarp graikų ir turkų kaip ir nėra
85.

Fredis* spalio 21st, 2009, 11:23 am

Nebaigėme aptarti Žalgirio mūšio ir kodėl jį laimėjo lietuviai su lenkais, o ne kryžiučiai. Maras sukritikavo mano versiją, kad lietuviai geriau kovėsi artimojoje kovoje, buvo lengvesniais ginklais, vikresni, ištvermingesni. Tada keliu naują versiją neatsisakydamas pirmosios. Priežasčių buvo visas komplekas, visų pirma ta, kad Jogaila su Vytautu suvienijo jėgas, vienas kitam nerezgė kiaulysčių, nes suprato, kad 1430-ųjų liepos 15-16 dienos jiems abiems galėjo būti paskutinės, buvo sutrauktos milžiniškos pajėgos iš abiejų pusių ir pralaimėjimo atveju jie sveiko kailio nebūtų išnešę. Kita aplinkybė – labai kruopščiai parengtas mūšio planas, karštligiškas nepuolimas į mūšį, buvo trypčiojama mūšio lauko prieeigose net kelias dienas, kryžiuočiams tai buvo neįprasta, kad pagonys tokie šaltakraujiški, jie kiek atsipalaidavo, ordino karvedžiai pradėjo nerimauti ką čia pagonys rezga, jų maistas ir ypač gėrimai buvo netinkami, vietoj vandens, kurio pritrūko, pradėjo gerti vyną.
86.

Valentinas spalio 21st, 2009, 11:26 am

Fredi,
Dėl vyno aš sutinku. Ypač reikia suprasti, kad po kelių karštų dienų, vynas surūgo ir kryžiuočiam paleido vidurius. Manau mes atskleidėme tikrąją Žalgirio mūšio pergalės priežastį.
87.

romas spalio 21st, 2009, 11:30 am

Medini, Homeras gyveno VIIIa. pr. m. e.
Kreivaranki, trojėnai nebuvo graikai.
88.

kreivarankis spalio 21st, 2009, 11:30 am

Valentinai,
jei rašote, kad Trojėnams suvažiavo padėti, tai jūs pirma pasidomėkite kokie tai buvo miestai aplink Troją tuo metu http://en.wikipedia.org/wiki/Colonies_in_antiquity
Ai, bet ką aš čia kalbų, juk perskaitėte knygą ir dabar lengviau turbūt viską suprasti pasidarė, tai netrukdysiu.
89.

Fredis* spalio 21st, 2009, 11:31 am

Jie pritrūko vandens, vanduo tapo antisinarinis, gal pradėjo gerti iš upelių ir balų, o jame buvo pilna žmonių ir arklių šlapimo, išmatų. Vynas nepadėjo, reikėjo spiritinių gėrimų, įdomu samanę tuo metu jau darė? Bet atsigėrus alkoholio kardą nulaikyti buvo sunku.
90.

kreivarankis spalio 21st, 2009, 11:33 am

Čia kaip pasižiūrėsi, aišku…:) Tam tikra prasme tuomet iš viso graikų nebuvo. Atskiros achajų gentys susivienijo ir nuplaukė į Troją .
91.

Valentinas spalio 21st, 2009, 11:36 am

Esmė netgi ne tame kas kariavo. Juolabiau, kad lygtai tokio karo iš vis nebuvo. Svarbu kaip visa tai atvaizdavo Homeras. O jis parodė graikocentristinę pasaulėžiūrą.
92.

R.Medinis spalio 21st, 2009, 11:39 am

Valentinai

Jeigu jau reikia kažką supaprastinti, tai sakykim Mes (civilizuoti, geriečiai) ir Jie (svetimi). Nes sąvokomis Europa vs Azija niekaip neišeina aprašyti civilizacijų ar kultūrų konflikto istoriniame kontekste.
93.

kreivarankis spalio 21st, 2009, 11:39 am

Romai,
na, o kas jie tuomet buvo? Ta prasme, aš gal ir pasikarščiavau taip aršiai teigdamas, kad jie buvo graikai…reikėjo labiau akcentuoti, kad aš manyčiau, kad jie buvo graikai. Jie galėjo būti ir finikiečiai. Viena vertus kai kurios Viduramžių jūros pakrantės mirga nuo taškiukų, žyminčių graikų kolonijas, kita vertus kažkas panašaus buvo su finikiečių kolonijomis.
94.

romas spalio 21st, 2009, 11:45 am

Nežinau antikinės istorijos, bet logiškai galvojant, trojėnai turėjo būti palikuonys tų žmonių, kurie liko atskirti nuo Europos (čia šandieniniu supratimu) po tvano. Graikai pradėjo kurtis Jonijoje ir palaipsniui užkariavo visą Anatolijos pakrantę. Graikus miniu irgi sąlyginai, nes suprantu, kad Graikijos tada nebuvo. Galiu labai klysti, nes istoriją mokiausi tik mokykloje, o ir visokiu šlamštu galvą nuo to laiko esu priteršęs:)
95.

Valentinas spalio 21st, 2009, 11:47 am

Medini,
Sutinku, kad Azijos samprata yra per abstrakti, nes ilgainiui vakarai suformavo galios laikyseną viso pasaulio atžvilgiu. T.y. pasaulis (Azija, Afrika, Amerikos) yra skirtos tam, kad Vakarai jį nugalėtų, panaudotų, išnaudotų. Žodžiu, Vakarai suverenitetą prisiskiria sau, ir nepriskiria kitiems. Labai primena Rusijos ir Rytų Europos situaciją.
96.

R.Medinis spalio 21st, 2009, 11:50 am

Romai – gal tu ir teisus. Kažkaip įsijautęs sutapatinau Homero gyvenimo laikotarpį su jo aprašomų įvykių laikotarpiu. Tarkime Achilas tikrai nežinojo žodžio Azija, o Homeras -gal . Dėl graikų – vėl ginčas vedantis į diskusiją dėl sąvokų, gal nesiplėtokim.

Valentinui

„graikocentristinę pasaulėžiūrą.” Kokia kita gali būti pasaulėžiūra , kaip Romas sako – VIIIa. pr. m. e.? Manau alternatyvų nebuvo.
97.

Valentinas spalio 21st, 2009, 11:50 am

Primenu, kad prieš atvykdami į Troją, Achajai aplankė tikrąjį graikų kolonijinį miestą, kurį valdė Heraklio sūnus. Troja nebuvo graikų miestas. Žygiui į troją susirinko daugumas achajų valstybių. Trojos gynimui susirinko daugybė Azijos valstybių. Europa vs. Azija. Jau tada.
98.

kreivarankis spalio 21st, 2009, 11:53 am

Romai,
ui, jeigu taip, tai gal tokių kategoriškų ižvalgų kaip „Kreivaranki, trojėnai nebuvo graikai”, nerašykite. Pats sau padariau pastabą rašyti dažniau žodį „manyčiau”. Aš asmeniškai esu dirbęs lotynų kalbos mokytoju mokykloje, netgi šiokį tokį diplomuką turėjau gretutinei lotynų kalbos specialybei, bet jį pamečiau ir pagal tą prafesiją nebedirbu. Nesu šios srities ekspertas, bet kai ką išmanau. Bet čia, regis, visi ekspertai ir ne pačios žemiausios prabos.
99.

R.Medinis spalio 21st, 2009, 11:58 am

Valentinui

Tai gerai.. O Romėnai vs Sirakūzai, čia kas Europoje o kas Azijoje?
100.

kreivarankis spalio 21st, 2009, 12:06 pm

Valentinai,
tai,kad tuomet Azijoje tų graikų miestų buvo gal daugiau nei pačioje Graikijoje, na iš tiesų kiek gi galima kartoti Aš neteigiu, kad tikrai žinau kokiam etnosui priklausė Trojėnai, aš tik darau prielaidą, kuri man atrodo akivaizdi. Įdomu būtų sužinoti, jei yra kitaip. Tuo tarpu aš nelabai randu pas jus kažkokių argumentų išskyrus tą iš viršaus nuleidžiamą teorinė įžvalgą, pagal kurią galima iš principo viską aiškinti – ir Čingischano karus, ir Tamerlano ir arabų invaziją ir tt.
Labai rekomenduočiau pasiskaityti kokią Ostrogorskio „Bizantijos istoriją” ty apie tuos, kurių toje mėsmalėje nebeliko – buvo tada ir kitokių geopolitinių skirstymų.
101.

romas spalio 21st, 2009, 12:09 pm

Gali būti, kad tai buvo kosmopolitiškas prekijų miestas, bet kur reikia tada dėti vietinius? Aš neneigiu, kad Trojoje buvo galima susikalbėti graikiškai.
102.

kreivarankis spalio 21st, 2009, 12:14 pm

kokius vietinius? ta prasme graikus? niekur jų nereikia dėti – tegu gyvena, kur gyveno.
103.

romas spalio 21st, 2009, 12:39 pm

Kreivaranki, ar reikia suprasti, kad Troja yra graikų įkurtas miestas? O kaip su vandens kliūtimis? Negi iki graikų ten buvo tuščia? Pataisykit, jei klystu, bet manau, kad civilizacija kaip tik į Europą pradėjo plisti per Mažąją Aziją, o po vadinamo tvano, kai Juodoji jūra iš ežero virto jūra, tos civilizacijos pasidalijo. Kai graikai į tą pakrantę atplaukė, jie civilizaciją jau rado. Iš pačio teiginių galiu suprasti, kad trojėnai buvo graikų asimiliuoti ir visi kalbėjo graikiškai. Nesiginčysiu, nes nežinau, o ir patikrinti neina. Viską galėtume spręsti tik iš rašytinių šaltinių.
104.

Valentinas spalio 21st, 2009, 2:10 pm

Gal pažiūrėkime ką sako šaltiniai?

http://www.thetroyguide.com/id7.html

Suprantu, kad nelabai patikimas, bet galime svarstyti ir patikimesnius, jei kas nors nurodys.
105.

kreivarankis spalio 21st, 2009, 3:00 pm

Valentinai,
malonu, kad pasidomėjote. Be abejo, aš su tuo teiginiu, kad trojėnai buvo graikai persūdžiau, nesu aš toks jau labai kompentingas, bet tai buvo ir provokacija. Bet skaitau aš jūsų nuorodą ir ką gi ten matau?

PBecause the lliad was written in Ancient Greek and all the names of the persons and gods were Greek names, many people think that the Trojans and the Greeks were the same people and they spoke the same people and they spoke the same language. The abundance of the Mycenaean type of ceramics which were found during the excavations also strengthens this opinion. But according to the latest research of linguists, the Trojans spoke an Indo-European language which was widely spoken in different part of Anatolia, called Luvian.

Taigi, pasirodo mintis, kad jie yra graikai – visgi anokia egzotika. Tai viena iš prielaidų, kurį visgi turi savo argumentų. Ir toje pastraipoje pateikiami ne visi – manyčiau čia dievaų vaidmuo kurkas reikšmingesnis. Bet tuo tarpu šis šaltinis sako dar kaiką „Obviously the Trojans had connections both with east and west. But who were thay?”
Ir dar „But according to the latest research of linguists, the Trojans spoke an Indo-European language which was widely spoken in different part of Anatolia, called Luvian.”

Taigi, galima sakyti, kad tuo tekstu remiantis galima daryti tokią išvadą – 1. nors ir YRA tam tikrų prielaidų daryti, kad jie buvo graikai, ta versija atmestina. 2. Trojėnai kalbėjo viena iš indoeuropiečių kalbų grupių.

O dabar pasakykite kaip iš to šaltinio galima interpretuoti Trojos karą kaip susidūrimą tarp Azijos ir Europos? Jei trojėnai buvo indoeuropiečiai, kaip ir graikai?
Su kuo labiau asocijuojasi indoeuropiečiai? Su Europa ar su Azija? Kitaip sakant – ar tikrai trojėnai azijatai?
106.

romas spalio 21st, 2009, 4:07 pm

Puštūnai, tadžikai, persai irgi indoeuropiečiai.
107.

Valentinas spalio 21st, 2009, 4:12 pm

Atsakė romas. Be to, mes diskutuojame ne apie tai, kaip buvo iš tikro, o apie tai, kaip tai vaizduojama pas Homerą. O pas Homerą naratyvas yra būtent toks:
Teisūs achajai prieš neteisius trojėnus. Europiečiai prie azijiečius žvelgiant iš mūsų perspektyvos.

Primenu, kad įrodymų, kad Šliemano atrastas miestas yra būtent ta pati Troja nėra (kiek pamenu
108.

R.Medinis spalio 21st, 2009, 4:21 pm

„Teisūs achajai prieš neteisius trojėnus.”

Valentinai – skaitykite atidžiau. Homeras nieko nekaltina, Jis visus šlovina – tiek achajus, tiek Trojėnus. Nei vienoje eilutėje nerasite net krislelio priekaišto. Smerkimai tik herojų lūpomis ir tai abipusiai. Jei ir galima įžvelgtikažkokius priekaištus, tai tik įprastom žmoniškom silpnybėm – godulys, puikybė, žiaurumas, kurios būdingos abiem pusėm, o „garbinuotgalviams” ahajams gal net labiau…
109.

Maras spalio 21st, 2009, 5:09 pm

Valentinai, Saido, deja, neskaičiau, nors reikėtų tiesiogiai mano temai. Tačiau iš bendro išsilavinimo galiu pasakyti, kad Trojos karas buvo karas tarp savų, tos pačios kultūros atstovų. Šiuo atveju Azijos terminas nėra toks svarbus. Svarbesnis yra barbarų terminas, o trojėnai jais nelaikyti. Spėčiau, kad ikimakedonietiškojo laikotarpio Makedonija buvo svetimesnė graikams, barbariškesnė, nei Troja [nors laikotarpiai labai skiriasi] achajams.
110.

Maras spalio 21st, 2009, 5:27 pm

Žiūriu, ginče apie Troją daroma tokia pat klaida, kaip ir apie LDK priskyrimą – vėl remiamasi kalba ir etniniais skirstymais. Kultūra yra svarbiausia. Taigi, klausimas – ar tai buvo tos pačios/giminingos kultūros atstovai, ar skirtingos.
Dar vienas pastebėjimas: diskusijoje susipynė Homero vaizdinys ir realioji Troja. Jie tarpusavyje turi nedaug ką bendro, todėl iš vieno spręsti apie kita negalima. Net jei tai buvo skirtingos kultūros, Homero laikais viskas buvo gerokai pasikeitę ir Jonija buvo iš esmės jau graikų [kultūros] vidaus ežeras. Ji bent jau ne skyrė, o jungė – graikai buvo geri jūreiviai.
111.

Maras spalio 21st, 2009, 5:28 pm

Valentinai, Schliemannas apsiskaičiavo ir nukasė tikrąją Troją, jei gerai atsimenu.
112.

romas spalio 21st, 2009, 5:36 pm

Beveik ir atsakei, Marai, bet įdomu, kaip pakomentuotum šį žemėlapį:
http://de.wikipedia.org/w/index.php?title=Datei:AlterOrient2.png&filetimestamp=20060725152958
113.

Valentinas spalio 21st, 2009, 5:50 pm

“Since the time of Homer every European, in what he could say about the Orient, was a racist, an imperialist, and almost totally ethnocentric.”

http://thinkexist.com/quotation/since-the-time-of-homer-every-european-in-what-he/400236.html
114.

Maras spalio 21st, 2009, 5:52 pm

Na, visų pirma, jokios datos, kurią vaizduoja žemėlapis [(ar nepastebėjau?] daro jį ne itin patikimu (nematau finikiečių išskirtų, pvz.). Hetitų imperijos sienos, kaip ir sienos išvis tuomet buvo kitokios nei dabar – nelabai pastovios ir aiškios, su didelėmis pilkosiomis zonomis – lyg ir priklauso, lyg ir ne, bet kada gali atsimesti, moka simbolinę duoklę, kad nesikabinėtų bet iš tiesų yra faktiškai nepriklausomi. Politinė priklausomybė vėlgi nereiškia kultūrinės. Atėnų klestėjimo laikotarpyje nemaža dalis Jonijos [Azijoje graikų miestai] priklausė Persijai, bet buvo graikiški.
115.

romas spalio 21st, 2009, 6:16 pm

Marai, juk ant žemėlapio parašyta: mikėnų kultūros ratas arba erdvė . Mikėnų kultūra sutampa su homeriškuoju laikotarpiu. Tik nepriimk manęs kategoriškai, nes aš antikos istorijos nemoku. Aš labiau noriu pabrėžti ne hetitų imperiją, bet Mikėnų kultūros ribas, nes mes kalbame apie kultūrą.
116.

Maras spalio 21st, 2009, 6:27 pm

Mikėniškoji kultūra apima gana platų laikotarpį. Hetitų imperija buvo ir didesnė, ir mažesnė tuo laikotarpiu kai egzistavo mikėniškoji kultūra. Šiame žemėlapyje nesuprasi – mikėnai vaizduojami kaip kultūros ratas (nes nebuvo vienos valstybė), o hetitai – jau kaip valstybė. Tai jei Hetitai politiškai valdė Troją, kultūriškai priskirtiną graikams, ji automatiškai iškrenta iš Mikėnų kultūros lauko net jei priklausytų, nes dvigubo žymėjimo nėra.
Vėlgi, nereikia užmiršti, kad achajai buvo gana barbariški palyginus su Kretos kultūra, kurią sunaikino. O tie patys hetitai nebuvo kartais achajų giminaičiai? Mažai beprisimenu, viską skaičiau mokyklos laikais.
117.

Maras spalio 21st, 2009, 6:46 pm

Thu tu, sumaišiau, achajai sunaikino Kretą.
118.

Maras spalio 21st, 2009, 6:53 pm

Valentinai, Saido sakinys man atrodo daugiau ideologinis nei mokslinis. Vien todėl, kad Rytai visuomet Europoje buvo labai svarbūs (ex oriente lux – buvo gi ir taip). Taip, jiems priskirtos ir blogosios savybės, bet ne tik, toli gražu. Ir šviesa, ir prabanga ėjo iš ten.
Rytų atstovas, aišku, pabrėžia tai, ką blogo jam atnešė Vakarai. Žinai, labai panašu į lietuvių požiūrį į kryžiuočius ir krikščionybę – tiek laiko pabrėžėme, kad buvo puolimas, ekspansija, naikino pagonis. O dabar pasirodė, kad jie kultūrą atnešė. Prisimenu, kaip prūsai, pamatę vokiečius mintant kopūstais, pasidavė: jie žole minta, prieš tokius neatsilaikysim .
Panašiai ir su Rytais Vakaruose: ilgą laiką jie buvo išminties ir turtų šaltinis, kurį natūraliai norėta nukariauti. Beje, kodėl tuomet osmanai taip veržėsi į Europą, jei jau tokie taikingi . Ir musulmonų pasikėlimas labai jau primena vakarietiškąjį.
119.

Valentinas spalio 21st, 2009, 9:39 pm

Marai,
Rekomenduoju perskaityti Orientalizmą. Truputėli ne taip dėlioji akcentus. Tavo teiginiai apie rytų prabangą ir išmintį yra absoliučiai orientalistiniai. Tai yra Vakarų žmogaus Oriento vaizdiniai. Jie nieko bendro neturi su realiomis visuomenėmis ir kultūromis gyvenančiomis rytuose.
120.

kreivarankis spalio 21st, 2009, 9:59 pm

Valentinas siūlė žiūrėti ne į tikrovę, o į tekstą, todėl aš siūlau pasiskaityti tą Iliados vietą, kur „piktas ir klastingas azijatas” Hektoras atsisveikina su savo žmona Andromache, išeidamas į mūšį, iš kurio negrįš:
“Wife, [440]
all this concerns me, too. But I’d be disgraced, 540
dreadfully shamed among Trojan men
and Trojan women in their trailing gowns,
if I should, like a coward, slink away from war.
My heart will never prompt me to do that,
for I have learned always to be brave,
to fight alongside Trojans at the front,
striving to win fame for father and myself.
My heart and mind know well the day is coming
when sacred Ilion will be destroyed,
along with Priam of the fine ash spear 550
and Priam’s people. But what pains me most
about these future sorrows is not so much [450]
the Trojans, Hecuba, or king Priam,
or even my many noble brothers,
who’ll fall down in the dust, slaughtered
by their enemies. My pain focuses on you,
when one of those bronze-clad Achaeans
leads you off in tears, ends your days of freedom.
If then you come to Argos as a slave,
working the loom for some other woman, 560
fetching water from Hypereia or Messeis,
against your will, forced by powerful Fate,
then someone seeing you as you weep
may well say:

‘That woman is Hector’s wife.
He was the finest warrior in battle [460]
of all horse-taming Trojans in that war
when they fought for Troy.’

Someone will say that,
and it will bring still more grief to you,
to be without a man like that to save you
from days of servitude. May I lie dead, 570
hidden deep under a burial mound,
before I hear about your screaming,
as you are dragged away.”
121.

bang spalio 21st, 2009, 10:00 pm

Na kažkur man atminty kirba, kad nei tikroji Trojos vieta tiksliai nežinoma (jei teigti, kad egzistavo apskritai), o jau tas karas – visiškai išgalvotas.
122.

kreivarankis spalio 21st, 2009, 10:07 pm

oštai čia vieta, kur Priamas maldauja Achilą, kad tas atiduotų jo nužudyto sūnaus kūną, kurį Achilas prieš tai dar „ant pakazūchos” patampė po karos stovyklą pririšęs prie kovos vežimo.

“Godlike Achilles,
remember your own father, who’s as old as me,
on the painful threshold of old age.
It may well be that those who live around him
are harassing him, and no one’s there 600
to save him from ruin and destruction.
But when he hears you’re still alive, [490]
his heart feels joy, for every day he hopes
he’ll see his dear son come back home from Troy.
But I’m completely doomed to misery,
for I fathered the best sons in spacious Troy,
yet I say now not one of them remains.
I had fifty when Achaea’s sons arrived—
nineteen born from the same mother’s womb,
others the women of the palace bore me. 610
Angry Ares drained the life of most of them.
But I had one left, guardian of our city,
protector of its people. You’ve just killed him,
as he was fighting for his native country. [500]
I mean Hector. For his sake I’ve come here,
to Achaea’s ships, to win him back from you.
And I’ve brought a ransom beyond counting.
So Achilles, show deference to the gods
and pity for myself, remembering
your own father. Of the two old men, 620
I’m more pitiful, because I have endured
what no living mortal on this earth has borne—
I’ve lifted up to my own lips and kissed
the hands of the man who killed my son.”

Priam finished. His words roused in Achilles
a desire to weep for his own father. Taking Priam’s hand,
he gently moved him back. So the two men there
both remembered warriors who’d been slaughtered.
Priam, lying at Achilles’ feet, wept aloud [510]
for man-killing Hector, and Achilles also wept 630
for his own father and once more for Patroclus.
The sound of their lamenting filled the house.

Beje, čia jau nepaneigsi – tą vietą galime interpretuoti taip – na ir klastingas tas šuo azijatas Priamas – visgi užkalbėjo dantis ir tokį žiautų karį kaip Achilas sugebėjo pravirkdyti. Bet interpretacija, aišku, kažkiek priklauso ir nuo interpretatoriaus moralinio turinio (tikrai prašau nepriimti asmeniškai). Bet galima interpretuoti ir kitaip – labai šiltai…
123.

Valentinas spalio 21st, 2009, 10:22 pm

Kreivaranki, kaip šios cituotos vietos įrodo, kad trojėnai buvo graikai?
124.

kreivarankis spalio 21st, 2009, 10:30 pm

Jos neturi įrodyti, kad jie yra graikai. Aš jau anksčiau prisipažinau, kad šis mano teiginys buvo provokacinis (nors beje aš nemanau, kad jis neturi pagrindo). Šių citatų tikslas parodyti, kad poemoje trojiečiai nevaizduojami kaip svetimi, barbarai, kurių jausmai ir papročiai graikams nesuprantami ir kad Homeras jų nevaizduoja kaip moraliai supuvusių, palyginti su achajais.
125.

Maras spalio 21st, 2009, 10:45 pm

Valentinai, Orientalizmą aš kada nors perskaitysiu. Bet šią diskusiją nukreipi neteisingu keliu. Teigi: „Tavo teiginiai apie rytų prabangą ir išmintį yra absoliučiai orientalistiniai. Tai yra Vakarų žmogaus Oriento vaizdiniai. Jie nieko bendro neturi su realiomis visuomenėmis ir kultūromis gyvenančiomis rytuose.”
Bet ką tai įrodo? Ogi tik tai, kad kitos kultūros pažinti yra neįmanoma, nebent tam pašvęsi visą gyvenimą. Lygiai tokią pat knygą galima parašyti (ir, manau, yra parašyta) apie tai, kaip klaidingai Vakarai įsivaizduoti Rytuose, koks klaidingas buvo aplinkinio pasaulio matymas Kinijoje etc. Noriu pasakyti, kad visos kultūros apie kitas susikuria stereotipus, nes kitaip faktiškai neįmanomas jų pažinimas, tiksliau, to pažinimo [nemokslinis] funkcionavimas visuomenėje.

Iš tiesų tai diskusija kiek beprasmė, nes visi remiasi savo nuostatomis nieko pernelyg giliai nežinodami. Valentino bandymai generalizuoti klausimą įdomūs, tiesa. Iš tiesų „Iliada” yra graikų minties kūrinys apie graikus. Mes netgi nežinome, kaip jis buvo suvokiamas nei sukūrimo, nei vėlesniais [?] laikais, todėl nežinome, ar Ilionas priklausė graikų pasauliui ar ne. Aš manau, kad priklausė. na neprisimenu, kad būtų kalbėta apie Iliono barbarus.
126.

Maras spalio 21st, 2009, 10:48 pm

Ir dar nereikia užmiršti, kad „Iliada” yra ir mitologinis kūrinys. Iš jo daugiau sužinosi, kaip suvoktas laikas, draugystė ir pan., o ne kas buvo trojėnai. Iš dainos apie Kauno pilies išgriovimą [XIV a. lyg] kiek daug mes sužinome apie realius įvykius?
127.

Valentinas spalio 21st, 2009, 10:49 pm

OK prisipažinsiu aš irgi provokavau
128.

romas spalio 21st, 2009, 10:52 pm

Marai, o koks motyvas galėjo būti duoti trojėnams į kaulus (Iliados versija neatrodo rimtai, nes tai yra menas). Karai visada turi atsipirkti.
129.

kreivarankis spalio 21st, 2009, 10:58 pm

Romai,
reikia visų pirma susitarti apie ką mes kalbam. Ar apie tikrus įvykius, ar apie įvykius aprašomus Iliadoje. Pirmas variantas man nelabai priimtinas, todėl, kad spėjo Trojos karo kaipo tokio išvis nebuvo. O jeigu kalbėtume apie patį Iliados tektą, tai mano pasiūlymas būtų tai interpretuoti kaip fatumo arba likimo pasireiškimą. Nes juk tas žlugimas pagal pemą buvo nulemtas ir nieko čia nepadarysi – net ir Achilas dar prieš vykdamas į šį žygį žinojo, kad mirs. Ir mirė, tebūnie lengva žemelė jo pelenams.
130.

Maras spalio 21st, 2009, 10:59 pm

romai, kiek prisimenu, yra keliama versija, kad Troja buvo svarbus prekybos punktas tarp Graikijos ir Azijos, gerokai turtingesnė už mikėniškąją Graikiją. Taigi, paprasčiausias plėšikavimas. Atsipirkęs lygtai (bet ne Odisėjui, o ir kitiems vadams nelabai kaip baigėsi, jei jau tikėsime mitais).
Man tai asociacijos kyla su achajų įsiveržimu į Mikėnų ir Mino kultūrų teritoriją bei šių sunaikinimas. Tokia katastrofa negalėjo neatsispindėti vėliau tų pačių achajų kurtuose mituose, visiškai iškreipusiuose visus įvykius.
131.

kreivarankis spalio 21st, 2009, 11:00 pm

Valentinai,
Beje, dėl tų provokacijų…o europa-azija irgi buvo provokaciją? Nes aš rimtai priėmiau ir netgi norėjau pasiūlyti kita priešstatą Iliadoje. Ji remtusi Markso klasių kovos koncepcija.
132.

Maras spalio 21st, 2009, 11:02 pm

kreivaranki, taigi visa graikų kultūra [ir ar tik ji?] yra fatumo persmelkta [Heraklis, Edipas]. Kokia ji svetima dabartiniam amerikoniškam „viskas įmanoma”. Nelabai žinau, kiek ji šiuo požiūriu skyrėsi nuo t. v. Rytų kultūrų.
133.

Maras spalio 21st, 2009, 11:03 pm

kreivaranki – siūlyk. Ar ne tam Valentinas ir provokuoja ?
134.

romas spalio 21st, 2009, 11:07 pm

Kreivaranki, aš nemanau, kad Homeras turėjo tiek daug fantazijos. Jo amžininkaii būtų užknisę jį beklausinėdami, kur tai buvo:)
135.

kreivarankis spalio 21st, 2009, 11:14 pm

Ok, Marai ir Valentinai, prisiprašėte
Romai, nepamirškite, kad Marksas tarėsi išradęs istorijos formulę visiems laikams ir tautoms. Siūlymas interpretuoti Iliadą iš klasių kovos pozicijos yra visiškai logiškas ir iš principo įmanomas dėl to, kad p-agal Marksą klasių kova yra istorijos supratimo raktas. Toks paaiškinimas tinka visiems laikams, net ir patiems seniausiems. Skirtumas tik tas, kad senaisiais laikais tai nebuvo suvokta. Pvz. Spartako sukilimas juk irgi sovietiniais laikais buvo taip interpretuojamas? Bet, kad nepilstyti iš tuščio į kiaurą pirma norėčiau pasiūlyti citatą.
136.

kreivarankis spalio 21st, 2009, 11:20 pm

Odysseus moved throughout the army, calming things.
From ships and huts, soldiers rushed to reassemble,
echoing like waves of the roaring sea crashing on shore,
as Ocean thunders on. Men sat calmly in their places. [210]
But a single man kept on yelling out abuse—
scurrilous Thersites, expert in various insults,
vulgar terms for inappropriate attacks on kings, 250
whatever he thought would make the Argives laugh.
Of all the men who came to Troy, he was the ugliest—
bow legged, one crippled foot, rounded shoulders
curving in toward his chest. On top, his pointed head
sprouted thin, scraggly tufts of hair. Achilles hated him, [220]
as did Odysseus, too, both subject to his taunts.
But now Agamemnon was the target of his gibes.
The Achaeans, despising Thersites in their hearts,
were furious at him. But he kept shouting out,
aiming noisy insults right at Agamemnon: 260
“Son of Atreus, what’s your problem now?
What do you lack? Your huts are stuffed with bronze,
plenty of choice women, too—all presents
we Achaeans give you as our leader,
whenever we ransack some city.
Or are you in need of still more gold,
a ransom fetched by some horse-taming Trojan [230]
for his son tied up and delivered here
by me or by some other Achaean?
Or do you want a young girl to stash away, 270
so you’re the only one who gets to screw her?
It’s just not fair that you, our leader,
have botched things up so badly for us,
Achaea’s sons. But you men, you soldiers,
cowardly comrades, disgraceful people,
you’re Achaean women, not warriors.
Let’s sail home in our ships, leave this man,
our king, in Troy here to enjoy his loot.
That way he might come to recognize
whether or not we’re of some use to him. 280
Now Agamemnon has even shamed Achilles,
a much finer warrior than himself,
stealing a prize, keeping it for his own use. [240]
Then there’s Achilles, no heart’s anger there,
who lets it all just happen. If he didn’t,
this bullying of yours, son of Atreus,
would be your last.”
Thersites yelled out these insults
right at Agamemnon, the people’s shepherd,
abusing him. Noble Odysseus stood up quickly,
confronting Thersites. Scowling, he lashed out sternly: 290
“Shut up, chatterbox. You’re a champion talker.
But don’t try to have it out with kings,
all by yourself. Let me tell you something—
of all those who came to Troy with Atreus’ sons,
you’re the most disgraceful. So shut your mouth. [250]
No more words from you abusing our kings,
seeking to sneak back home. How this war will end,
we’ve no idea—whether Achaea’s sons
will go back home successful or will fail.
You sit here, railing at Agamemnon, 300
Atreus’ son, leader of his people,
because Danaan heroes have given him
so many gifts—but that’s a cheap insult.
So I’ll tell you how things are going to be.
If I find you being so foolish any more,
then let Odysseus’ head no longer stay
upon his shoulders, let him no longer
be called the father of Telemachus, [260]
if I don’t grab you, rip off all your clothes,
cloak and tunic, down to your cock and balls, 310
and beat you back to the fast ships in tears,
whipping you in shame from our assembly.”
Saying this, Odysseus lashed out with the sceptre,
hitting Thersites hard across his back and shoulders.
He doubled up in pain, shedding many tears.
In the middle of Thersites’ back sprang up
bloody welts beneath the golden sceptre.
He sat down, afraid and hurt, peering around,
like an idiot, and rubbing away his tears.
The soldiers, though discontent, laughed uproariously, 320 [270]
saying to one another:
137.

kreivarankis spalio 21st, 2009, 11:27 pm

Taigi,
konfliktas prie Trojos vartų interpretuotinas ne vertikaliai (t.y. ne valstybė prieš valstybė, tauta prieš tautą), o horizontaliai. Tai reiškia, kad yra tam tikri to meto buržuazinės klasės interesai, kurie pasireiškia tuo, kad reikia plėsti kolonijas. Yra viena klasė – graikų vadai ir Trojos vadai, o kita – graikų išnaudojamieji ir Trojos išnaudojamieji.
138.

kreivarankis spalio 21st, 2009, 11:30 pm

Šioje citatoje matome kaip vienas iš išnaudojamųjų vardu Tersitas sukyla ir pabando paaiškinti valdančiąjai klasei, kad toliau tęsti karą nenaudinga valdomosios klasės interesams. Odisėjo elgesys tai tipiškas pavyzdys kaip buržuazinė valdančiųjų klasė susidoroja su jam nepaklūstančia išnaudojamųjų klase ir kaip jinai ją kontroliuoja.
139.

Maras spalio 21st, 2009, 11:36 pm

kreivaranki, būtum puikus stalininis istorijos interpretatorius, turiu pasakyti . O šiaip, aišku, įmanoma aiškinti ir taip – grūdas tiesos tame yra.
140.

romas spalio 21st, 2009, 11:36 pm

Kreivaranki, o kur čia santykis su darbo priemonėmis?
141.

kreivarankis spalio 21st, 2009, 11:38 pm

Romai,
pagal klasių kovos koncepciją karo metu darbo įrankiai yra ginklai.:)
142.

romas spalio 21st, 2009, 11:39 pm

Juokauju:) Jamam šitą klasių kovos versiją:)
143.

kreivarankis spalio 21st, 2009, 11:45 pm

Atkreipkite dėmesį įtai kokiais epitetais Homeras „apdovanoja” išnaudojamųjų klasės vedlį – „expert in various insults,vulgar terms for inappropriate attacks on kings”…Ir dar „Of all the men who came to Troy, he was the ugliest—
bow legged, one crippled foot, rounded shoulders
curving in toward his chest. On top, his pointed head
sprouted thin, scraggly tufts of hair”.
Visai logiškas klausimas – kodėl būtent tas, kuris išdrįso valdančiąjai klasei rėžti į akis tiesą, apibūdinamas būtent kaip pats bjauriausias visoje kariuomenėje? Atsakymas vienareikšmiškas – Homeras yra buržuazinis autorius, keliaklupsčiavęs prieš valdančiąją klasę ir poemą parašęs jų užsakymu. Todėl jo tekstą reikia skaityti itin atsargiai, kad klasių kovos momentai mums nedingtų iš akiračio.
144.

Valentinas spalio 21st, 2009, 11:45 pm

Vargšas Fredis. Pasirodo socialistai atakuoja jau nuo Trojos karo laikų.
145.

Valentinas spalio 21st, 2009, 11:49 pm

Bet jau tada buvo aišku, kad išnaudotojams greitai ateis galas
146.

kreivarankis spalio 21st, 2009, 11:50 pm

Čia labai prasminga yra priešpaskutinė citatos eilutė – „The soldiers, though discontent, laughed uproariously”…Reiškia, kad kariai jau jautė nepasitenkinimą, tačiau visgi tas ideologinis darbas, kurį atliko Tersitas buvo nepakankamas, kadangi jisai po ranka neturėjo Markso „Kapitalo”. Todėl jo kalbai trūko solidaus mokslinio pagrindo, pagrįsto materialistinio determinizmo teorija. Todėl ir kariai NORS IR JAUSDAMI NEPASITENKINIMĄ, visgi juokėsi, o jei Tersitas būtų pacitavęs Marksą arba Leniną, kariai būtų atėmę iš Achilo, Odisėjo ir kitų gamybos priemones, t.y. ginklus, nutraukę Trojos apsiaustį, ir išplaukę namo. O Trojoje būtų įvykusi socialistinė Revoliucija…
147.

Maras spalio 21st, 2009, 11:51 pm

Tiesa, kreivaranki, Trojos karo laikams reikėtų taikyti ne buržuazijos, o išnaudotojų klasės terminą – net vulgariausi sociologizatoriai man rodos neteigė, kad ikiantikiniais laikais egzistavo buržuazija.
148.

Maras spalio 21st, 2009, 11:52 pm

Ne, kreivaranki, ne visai taip – kariai būtų tęsę Trojos apgultį, kad galėtų padėti įvykdyti socialistinę revoliuciją .
149.

romas spalio 21st, 2009, 11:59 pm

Teisingai, Marai, nes karo sąlygomis revoliucija gali įvykti ir vienoje šalyje:)
150.

kreivarankis spalio 22nd, 2009, 12:00 am

Dėl buržuazijos termino vartojimo – visiškai pritariu tavo nuomonei. Jį vartoju todėl, kad mes kalbėdami apie Troją neprarastume ryšio su nūdiena, kurioje išnaudotojų klasė ivardijama vienareikšmiškai – buržujai.
151.

kreivarankis spalio 22nd, 2009, 12:02 am

Galimas ir toks variantas – būtų likę. Čia viskas priklauso nuo to kiek Tersitas būtų įžvalgus kaip revoliucionierius. Likti, be abejo, būtų politiškai įžvalgesnis ėjimas, tačiau atsižvelgiant į klasių kovos doktriną socialistinė revoliucija Trojoje būtų ivykusi NEIŠVENGIAMAI.
152.

kreivarankis spalio 22nd, 2009, 12:06 am

Atkreipkite dėmesį į mano pasiūlytą metodą, pagal kurį turėjo lyg tai išnaudojamųjų vadas būti ne tik graikų, bet ir trojėnų pusėje…Ar rašo apie tokį Homeras ką nors?
153.

Valentinas spalio 22nd, 2009, 12:08 am

Situaciją apsunkina tai, kad darbo liaudis (kariai) buvo labiau motyvuoti prisiplėšti grobio, nei grįžti namo.

Peržiūrėjau Orientalizmą kur minimas Homeras. Iš tikro Saidas sako abstrakčiai „Beveik nuo Homero laikų” Iliados nemini visiškai. Tačiau jis mini Eischilo „Persus” kaip Orientalizmo pavyzdį. Žodžiu mano teiginys buvo visiškai be pagrindo ir išsigalvotas. Reikia eiti miegot. Ligitai bus daug peno pamąstymams.
154.

Maras spalio 22nd, 2009, 12:13 am

Hm, taigi „Persai” rašyti apie priešus – negi rašysi kaip apie gerus. Ko tai man tas Saidas net neskaičius atrodo vis paviršutiniškesnis ar bent jau ideologiškesnis tai tikrai. Och jau tos globalios koncepcijos. Dar vienas Marxas, tik ne proletarų, o Rytų pusėje.
155.

Valentinas spalio 22nd, 2009, 12:13 am

Specialus užsakymas Kreivarankiui. Vardan Fredžio, suinterpretuok panašiai Žalgirio mūšį.
156.

Valentinas spalio 22nd, 2009, 12:14 am

Mari, greičiau aš paviršutiniškai perpasakoju
157.

romas spalio 22nd, 2009, 12:16 am

Valentinai, karys iš kario negali nieko atimti – tik priespaudos grandines.Kariai būtų susivieniję ir apiplėšę šventyklas bei rūmus, nes ten viskas yra privogta ir plėšti privogtą yra moralu.
158.

kreivarankis spalio 22nd, 2009, 12:16 am

O pagal užsakymą kuriai klasei turėtų priklausyti Vytautas?
159.

R.Medinis spalio 22nd, 2009, 12:21 am

Kreivarankiui – linksmai čia.

Valentinui – Tu tikriausiai Pario palikuonis – tas irgi mėgo provokuoti…
160.

romas spalio 22nd, 2009, 12:21 am

Vytautas priklauso išnaudotojų klasei, o LDK yra tautų kalėjimas.
161.

Maras spalio 22nd, 2009, 12:21 am

romai, kaip pirštu į akį .
Valentinai, perpasakoji gal ir paviršutiniškai, bet globalios amžius apimančios koncepcijos man ne prie širdies ir be to. Yra gi ir ekscentriškosios Europos tapatybės koncepcija, kaip tik teigianti, kad svarbiausi dalykai yra už Europos ribų.
kreivranki, priklauso nuo aplinkybių. Jei užsakinėjant svarbiausia pasaulinė revoliucija, tai Vytautas – išnaudotojas [Lenino laikai], o jei svarbu palaikyti tautinius jausmus [Stalino laikai] – išnaudotojų atstovas, kurio interesai ir veikla objektyviai buvo naudingi išnaudojamiesiems.
162.

Maras spalio 22nd, 2009, 12:22 am

romas va pateikė ikistalininį pavyzdį.
163.

romas spalio 22nd, 2009, 12:24 am

Vytautas yra disidentas? Irgi gerai:)
164.

romas spalio 22nd, 2009, 12:26 am

Arba gal Vytautas pats panašus į Leniną?
165.

Maras spalio 22nd, 2009, 12:27 am

Ne, tiesiog analogija su Neviškiu ar Ivanu Žiauriuoju. kurie visai tiko stalininei ideologijai.
Kiekvieną globalią teoriją labai lengva pritaikyti bet kam.
166.

Maras spalio 22nd, 2009, 12:29 am

Jei ir panašus į Leniną, tai nesąmoningai. Tai yra, nesuvokęs savo misijos revoliucijos labui, bet ją vykdantis.
Nors labai norint, kreivarankis, manyčiau, sugebėtų ir Vytautą paversti Leninu .
167.

kreivarankis spalio 22nd, 2009, 12:31 am

O ar negalime laikyti Vytauto tuometinio proletariato vadu? (Marai – nepulkite dėl savokos „proletariatas” vartojimo kalbant apie tuos laikus.., čia dėl patogumo). Tiesiog Žalgirio mūšio metu metu Jogaila priiminėjo eilinę liaudies opiumo dozę, o Vycka arė kaip negras priešakinėse linijose. Po to jis suvienijo šalį. Nereikia pamiršti, kad 1418 m. Žemaitijoje kilo kontrrevoliucinis judėjimas, kurį iniciavo stambieji ūkininkai (buožės) ir tada Vycka buvo priverstas imtis adekvačių priemonių tam kad išsaugotų iškovotus komunizmo idealus.
168.

Maras spalio 22nd, 2009, 12:35 am

kreivaranki, Tamsta sergate vaikiška kairumo liga komunizme. Užeis naujieji 37-ieji ir blogai tokiems baigsis .
169.

kreivarankis spalio 22nd, 2009, 12:37 am

Marai,
jūs esate beviltiškas idealistas. Negi jūs nuoširdžiai manote, kad užejus naujiems 37-iems aš nesugebėčiau išversti skūros?
170.

Maras spalio 22nd, 2009, 12:43 am

Na, daug tokių gudrių skūrvarčių tuomet sudegė, oj daug. Kai nežinai, į kokią pusę versti ir kaip elgtis išvis, o suiminėja pagal niekam nesuprantamus kriterijus (nesuprantami jie iki šiol), tai vartymas gali ir nepadėti.
171.

kreivarankis spalio 22nd, 2009, 12:45 am

Apskritai, Marai, negi nejuntate žaidimo dvasios? Grįžkime prie Iliados. Primenu kai kurias siužeto detales:
1. Pario motina susapnuoja, kad jis pagimdo deglą nuo kurio užsiliepsnoja visa Troja.
2. Paris dalyvauja auksinio obuolio varžybose, kur jam siūloma – tapti karaliu, išminčiumi, meilužiu (atitinkamai Hera, Atėnė, Afroditė) – jis pasirenka trečią variantą.

Tuom aš noriu pasakyti, kad perskaityti Iliadą pagal Marksą – yra pigiau grybo, tą jau ne kartą yra darę. O va perskaityti ją pagal Froidą – čia jau rimta užduotis. Dar kartą pažiūrėkite į 1 ir 2.
172.

kreivarankis spalio 22nd, 2009, 12:47 am

Beje, kas dėl 37-ųjų – tuomet degė ne tik skūrvarčiai…jeigu ką…:)
173.

Maras spalio 22nd, 2009, 12:54 am

Aš manau, kad juntu .
Šiaip labai nesunku vis tik pagal Marxą interpretuoti viską, kas juda, bent jau tam, kuris jį kažkiek įvaldęs. Tiesa, šiuo atveju Freudas lygu Marxas.
Tai aš žinau, kad degė ne tik skūrverčiai. Bet va deginimo kriterijų tai niekas nežino. Nemanau net, kad jų buvo. Čia būtų galima lyginti su raganų deginimu.
174.

kreivarankis spalio 22nd, 2009, 1:01 am

eee…bet visgi manau aš teisus – skurvarčiai ir raganų deginimo laikais, ir 37-aisiais, ir Nepriklausomoje Lietuvoje degė rečiau nei kiti. Na, pas jus gal kita nuomonė, bet tai jūsų konstitucinė teisė…:)
175.

romas spalio 22nd, 2009, 1:03 am

Iš biologijos pozicijų, Marai, visada išlieka mokantis prisitaikyti. Vieni prisitaiko dykumos sąlygomis ir gyvena erdviau, kiti grumiasi dėl vietos derlingose džiunglėse. 37 metais buvo patogiau būti kuo toliau nuo valdžios.
176.

Maras spalio 22nd, 2009, 1:08 am

Mano nuomone, 37-i šiuo požiūriu buvo iracionalūs. Tam tikra masinė psichozė (valdoma).
romai, jei būsi per toli nuo valdžios, gali sudeginti būtent už tai .
177.

romas spalio 22nd, 2009, 1:12 am

Marai, paprasti žmonės niekam nekliūna. Kai nieko neturi, esi niekam neįdomus. 37 neturintieji kur gyventi skundė tuos, kurie turi. O tie turėjo už nuopelnus valdžiai, arba po blato.
178.

romas spalio 22nd, 2009, 1:14 am

Įdomi būtų statistika, ar represavo nors vieną čiukčių?
179.

Maras spalio 22nd, 2009, 1:18 am

Oi, žinok, ne. Skundė už tai, kad vienas turėjo kostiumą, kad nusikeikė į Stalino portretą pažiūrėjęs (nekalbu jau apie jo naudojimą tūlike). Aišku, negalima atmesti ir pavydo daugiau turintiems, bet skundė ir lygius sau. Sakau, tai psichozinis reiškinys. Jie irgi turi savo dėsningumus ir tikrai socialiai žemesnėje padėtyje linkę skųsti aukštesnėje esančius net ne dėl pavydo, o dėl taip įgyjamo galios jausmo. Be to, nereikia pamiršti, kad sovietinė visuomenė buvo gana lygių žmonių vis tik. Pačių aukščiausių suėmimus tvirtindavo pats Stalinas, vien kokio kiemsargio skundo neužteko, bet jis galėjo pasitarnauti kaip pretekstas.
180.

Maras spalio 22nd, 2009, 1:19 am

Dėl čiukčių – net neabejoju. Jei tik jis buvo apskaitytas [dalis jų gana ilgai gyveno šalia valstybės – bet tokių žmonių SSRS nebuvo daug.
181.

romas spalio 22nd, 2009, 1:28 am

Šiaip, Marai, kiekviena psichozė turėtų turėti kažkokias šaknis. Manau, kad viskas prasidėjo nuo kokių nors pasvarstymų apie darbo rankas komunizmo statybose. Taip pat neatmesčiau, kad buvo aprūpinimo maistu ir gyvenamu būstu problemų miestuose. Tokiu pagrindu pradėjo kampaniją. O entuziamas kilo iš baimės, sakyčiau.
182.

Ligita spalio 22nd, 2009, 1:31 am

Jei jau yra proga… Norėjau paklaust – ar lietuviškai išleista Hitlerio knyga „Mein Kampf” („Mano kova”)? Seniai knieti patikrint kas ten rašoma.
183.

Ligita spalio 22nd, 2009, 1:35 am

Internete radau tik anglišką.
184.

romas spalio 22nd, 2009, 1:37 am

Ligita, gėdykis! Nors nežinau, kas ten rašoma. Gali būti ir peizažų tapybos vadovėlis:)
O lietuviškai neatrodo, kad išleista.
185.

WU spalio 22nd, 2009, 1:40 am

http://www.hitler.org/writings/Mein_Kampf/
186.

Ligita spalio 22nd, 2009, 1:42 am

romai, kodėl? ) Dar mokyklos laikais perskaičiau Hitlerio biografiją, graibsčiau informaciją apie II pasaulinį karą, žiūrėjau visokius filmus. Žodžiu, kraupau. Tai reikia kolekciją papildyt informacija iš paties niekdario lūpų (galvos).

Va, pirmojo skyriaus gabalėlis:

„TODAY it seems to me providential that Fate should have chosen Braunau on the Inn as my birthplace. For this little town lies on the boundary between two German states which we of the younger generation at least have made it our life work to reunite by every means at our disposal.
German-Austria must return to the great German mother country, and not because of any economic considerations. No, and again no: even if such a union were unimportant from an economic point of view; yes, even if it were harmful, it must nevertheless take place. One blood demands one Reich. Never will the German nation possess the moral right to engage in colonial politics until, at least, it embraces its own sons within a single state. Only when the Reich borders include the very last German, but can no longer guarantee his daily bread, will the moral right to acquire foreign soil arise from the distress of our own people. Their sword will become our plow, and from the tears of war the daily bread of future generations will grow. And so this little city on the border seems to me the symbol of a great mission. And in another respect as well, it looms as an admonition to the present day. More than a hundred years ago, this insignificant place had the distinction of being immortalized in the annals at least of German history, for it was the scene of a tragic catastrophe which gripped the entire German nation. At the time of our fatherland’s deepest humiliation, Johannes Palm of Nuremberg, burgher, bookseller, uncompromising nationalist and French hater, died there for the Germany which he loved so passionately even in her misfortune. He had stubbornly refused to denounce his accomplices who were in fact his superiors. In thus he resembled Leo Schlageter. And like him, he was denounced to the French by a representative of his government An Augsburg police chief won this unenviable fame, thus furnishing an example for our modern German officials in Herr Severing’s Reich.”
187.

Ligita spalio 22nd, 2009, 1:43 am

Oj, manęs neapkaltins nacizmu?
188.

Maras spalio 22nd, 2009, 1:45 am

Dėl psichozės tai čia mano apibendrinimai, tokio darbo skaityti neteko. Šaknys – nuolatinė įtampa ir baimė, būdingi totalitarizmui [nuolatinė suėmimo baimė]. Materialinės problemos buvo didžiulės. Lietuva to nepatyrė, o nemaža dalis žmonių rusijoje gyveno žeminėse arba barakuose ir tik tie, kuriems pasisekė – komunaliniuose (kur didelis keliolikos kambarių butas paskirstomas šeimoms duodant po vieną kambarį. Reikia įsivaizduoti, kokia psichologinė atmosfera.
Lietuviškai ‘Mein kamp” – nežinau. Buvo kažkoks skandalas, kad Latvijoje [lietuviai?] spausdino, bet lyg rusiškai. Jei ir išspausdinta, tai nelegaliai ir taip paprastai negausi.
Tikrai ne apie tapybą . Išraukos buvo spausdinamos, gėda sakyti, laikraštyje 20 centų/kapeikų [turėtum prisiminti, kas per daiktas buvo ].
189.

Ligita spalio 22nd, 2009, 1:45 am

Viskas. Skaitysiu angliškai!
190.

Maras spalio 22nd, 2009, 1:46 am

Išraukos – nu visai gražiai, lietuviškai, sakyčiau.
191.

Ligita spalio 22nd, 2009, 1:47 am

Ramiau, Marai, neužmiršk kur esi… Gali staigiai būt suredaguotas!
192.

Maras spalio 22nd, 2009, 1:47 am

Kodėl taip nusprendei, Ligita?
ir iš kur toks susidomėjimas 2 pasauliniu ir Hitleriu?
193.

Maras spalio 22nd, 2009, 1:50 am

O kam redaguoti? Taigi gražus lietuviškas žodis
194.

Ligita spalio 22nd, 2009, 1:59 am

Laaabai. Bandau įsivaizduoti išraukas spausdinamas laikraštyje )

Tikriausiai iš pasąmonės tas susidomėjimas… Bet virtau nuo kėdės, kai sužinojau, jog Hitleris gimęs balandžio 20 dieną kaip ir aš. Tai dabar asmenybėse reikia ieškot panašumų ir skirtumų, kad netyčia nesugalvočiau sukurt kokios nors super didžiosios Lietuvos valstybės Polinkių į uchti – uchti tautiškumą turiu :O

Beje, ką nusprendžiau?
195.

Maras spalio 22nd, 2009, 2:00 am

Kad skaitysi angliškai. Bet jau supratau – ieškosi savyje Hitlerio. Žiūrėk, kad netyčia nesurastum .
196.

Valentinas spalio 22nd, 2009, 6:27 am

Ligita,
Sakyk tiesiai šviesiai: „Aš tave iš…redaguosiu”.

Šiaip yra vertingesnės lektūros paskaitymui nei psicho kliedesiai.
197.

kreivarankis spalio 22nd, 2009, 10:01 am

Apskritai man vokiečiai tokie labai jausmingi žmonės…čia tą Hitlerio atkarpėlę perskaičius.
198.

Ligita spalio 22nd, 2009, 10:47 am

Valentinai, atsargiai su dviprasmiškais daugtaškiais po priešdėlio )

Marai, jei pernelyg įsijausiu, gali visko būt
199.

Maras spalio 22nd, 2009, 3:27 pm

Valentinas – sąvadautojas?
200.

Valentinas spalio 22nd, 2009, 3:29 pm

Aš nesu mokslų daktaras, todėl kelias nuo išredagavimo iki sąvadavimo man neaiškus. Gal gali tiksliau paaiškinti?
201.

WU spalio 22nd, 2009, 3:31 pm

Valentinai, tu diskredituoji savo autoritetą.
202.

Maras spalio 22nd, 2009, 3:34 pm

Aš irgi nesu mokslų daktaras, tai teks aiškintis pačiam .
203.

romas spalio 22nd, 2009, 3:36 pm

WU, Valentinas disdebituoja
204.

Valentinas spalio 22nd, 2009, 3:48 pm

Sąvadavimo idėja kilo iš to, kad Ligitai būna, kad daugtaškiai pasirodo dviprasimiški. Aš nieko dviprasmiško nematau. Reiktų aiškintis su Ligita.
205.

Fredis* spalio 22nd, 2009, 3:59 pm

pabaigai apie valentinišką savadavimą.
Manau, kad kur jauni vyrai ir ypač moterys reikia įvesti naują savoką kurios čia nebuvo („seksualiai alkanas”). Iš kart aišku ką reiškia valentiniški daugtaiškiai. Visiems viso gero…
206.

Valentinas spalio 22nd, 2009, 4:08 pm

Tikiuosi jūs manęs nepainiojate į savo jaunuoliškus reikalus?
Turėjau kažkada griežtą bosą, apie kurį sakydavo, kad jis geras administratorius. Jei kam nors duodavo į galvą, sakydavome „išadministravo”.
Ligita grasinasi žiauriai redaguoti, todėl ir pasiūliau vartoti žodį „išredaguoti” nes jis labiau atspindi tai ką ji nori padaryti.
Visa kita jūsų, jaunimo reikalai. Manęs tai neliečia
207.

Fredis* spalio 22nd, 2009, 4:18 pm

Valentinai, liečia ir dar kaip. Kaip žinia dažniausiai vyrai paslysta kai jų žmonos būna nėščios, augina mažus vaikus, retas kuris tuo laikotarpiu nekreipia akių į trumpus sijonus, ilgus palaidus plaukus, koketiškai krentančius ant apnuoginto jaunos kolegės darbe ar žavios Ligitos tinklaraščio komentatorės petuko. Tu tokią ptrogą turėjai net tris kartus, šia parsme aš baisus nevėkša – nusidėjau (mintyse) tik kartą.
208.

Valentinas spalio 22nd, 2009, 4:25 pm

Fredi,
Ačiū, kad daliniesi savo fantazijomis apie Ligitą. Nelabai supratau apie kokias tris progas kalbėjai, nes, skirtingai nei tu, Ligitos nebuvau sutikęs ir neatmetu galimybės, kad ji yra bjauri ryža mergiūkštė.
Dėl paslydimo, tai aš dabar laikausi per 10 m nuo visų reprodukcinio amžiaus moterų, kad jos man netyčia nepagimdytų dar vieno vaiko.
209.

Fredis* spalio 22nd, 2009, 4:28 pm

Valentinai, tu nenuoširdus, istorijoje užfiksuotas daug mažesnis atstumas nei 10m nuo reprodukcinio amžiaus moters.
210.

Musė spalio 22nd, 2009, 4:43 pm

Pavydo scenos… Kaip miela
211.

Valentinas spalio 22nd, 2009, 5:18 pm

Iš Fredžio aš tokių dalykų nesitikėjau. Labiau reikėtų pavydėti Fredžiui-Benui, kad greitai jis turės draugę.
212.

kreivarankis spalio 22nd, 2009, 6:26 pm

Tai apie ką jūs čia diskutuojate rodo, kad jūs esate paveikti tų užkoduotų froidizmų, kurie slypi Ligitos pateiktame „Mein Kampf” tekstuke. Kiek prisimenu iš a.a. Beresnevičiaus pakaitų – karas, tam tikra prasme, yra ekstremali vienos tautos meilės kitai pasireiškimo stadija, kai viena tauta geidžia įsiveržti į kitą tautą ir tarsi ištirpdinti ją savyje arba ištirpti joje pati. Čia matome, kad ta apinkybė, jog Hitleris gimė tame miestelyje, visai šalia Vokietijos-Austrijos sienos. Dvi valstybės, susiglaudusios viena su kita, tarsi davė užuomazgą šitam embrionui, kuris atsirasdamas turėjo įteisinti amžiną jūdviejų sąjungą arba „Anschluss”. Tas dviejų tautų susiglaudime pradėtas embrionas, išsivystęs į brandų kūną, turėjo apvaisinti naujają valstybę. Vado (Fuhrer) ir Valstybės (Reich) aktas, jų susijungimas, turėjo amžiams suburti visus vokiečių arijus į vieną šeimą – „Never will the German nation possess the moral right to engage in colonial politics until, at least, it embraces its own sons within a single state”. Ten pabaigoje dar rašoma apie kažkokį kitą knygų pardavėją, kuris aistringai mylėjo Vokietiją ( …for the Germany which he loved so passionately even in her misfortune) jau anksčiau norėjo atlikti aktą su ja, bet jam nepavyko.
213.

romas spalio 22nd, 2009, 9:29 pm

Kreivaranki, Maras turi pasiūlęs temą diskutavimui (ji parašyta mažomis raudonomis raidėmis po tekstu). Esame istorikai profanai ir kalbam bileką, nes nežinom ką pasakyti Jei yra minčių į temą, galima paspausti ant to mažo raudono užrašo ir komentuoti (pataisyk Ligita, jei blogai instruktavau).
214.

Valentinas spalio 22nd, 2009, 9:46 pm

Visad galvojau ko visi taip žavisi tuo Beresnevičiumi, nes kiek esu skaitęs jo straipsnių, tai buvo psicho kliedesiai.
Bet šiuo atveju sutinku, kad karas yra vienos tautos meilės išraiška kitai. Netgi tęsiu mintį. Kai pedofilas prievartauja vaiką, tai irgi jo meilės išraiška tam vaikui.
215.

kreivarankis spalio 22nd, 2009, 10:20 pm

Nu gerai, sorry. Rašysiu kitą kartą į temą. Bet čia pas jus į tą temą irgi kartais gana sunku pataikyti (vėl Froidas).

Kas dėl Beresnevičiaus, tai jisai susidūrė su panašia problema kaip ir Nietzsche – per daug puskvailių padarė jį savo stabu, nesuprasdami jo ironijos. Šiaip Valentinai rekomenduočiau jums paskaityti ne jo straipsnius, o jo knygas. Konkrečiai „Religijų istorijos metmenys” ir „Religijotyros įvadas”. Labai neblogi vadovėliai. Be to, reikia pripažinti, jisai pernelyg anksti tapo legenda, o jo gyvenimo būdas, kiek teko susidaryti įspūdį…na žodžiu, bet Lietuva tikrai dėl jo mirties prarado daug, aišku, ne tiek daug, kad nebegalėtų toliau pilnavertiškai egzistuoti, bet visgi…
216.

Ligita spalio 22nd, 2009, 11:30 pm

Oj, jūs, perspektyvūs jaunuoliai Nė nesitikėjau, kad kai užsiminsiu apie dviprasmišką daugtaškį, kils sąvadavimo skandalas, į kurį bus įtrauktas šventumo įsikūnijimas, mano asmeninis reklamos agentas Valentinas. Surimtėkit, nes kitaip teks griebtis drastiškų priemonių. Nors… Žiauriai redaguoti aš negrasinau ir negrasinu. Kaip tik – labai padoriai redaguosiu, per daug nelįsiu kur nereikia

„…karas, tam tikra prasme, yra ekstremali vienos tautos meilės kitai pasireiškimo stadija, kai viena tauta geidžia įsiveržti į kitą tautą ir tarsi ištirpdinti ją savyje arba ištirpti joje pati.” – o varge, vargeli :OOOOOOO
217.

Fredis* spalio 22nd, 2009, 11:37 pm

Ligita, iš visų čia pastaruoju metu komentuojamų temų man kaip ir tau šie daugtaškiai yra vientelė suprantama tema.
Į ką čia viskas išvirto, kur ritasi pasaulis, o kartu su juo ir tavo (mūsų ) tinklaraštis?
218.

kreivarankis spalio 22nd, 2009, 11:48 pm

nu gerai, gerai…tyliu. VISKAS. tyliu, nurimkit. Va jums daugtaškiai…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….

P.S. ………………………………………………….
219.

Zita spalio 22nd, 2009, 11:51 pm

Mūsų tinklaraštis
220.

kreivarankis spalio 22nd, 2009, 11:51 pm

Šiaip čia „ant bajerio” rašiau, nepykit, jei kieno nacionalinius jausmus įžeidžiau.
221.

WU spalio 22nd, 2009, 11:53 pm

Rimtai.. Ligita dar neatskleidė savo požiūrio, kaip ji vertina tinklaraštį. Ligita, ar čia tavo namai?
222.

TipasK spalio 23rd, 2009, 12:27 am

Manausi aš čia kampelį savą beturįs………………………..
223.

Zita spalio 23rd, 2009, 12:35 am

„Taigi imkit mane ir skaitykit;)Labai lauksiu ir jūsų minčių, nesivaržydami komentuokit, siūlykit įvairias temas” Ligita

…………………………… .
224.

Maras spalio 23rd, 2009, 12:54 am

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
225.

Fredis* spalio 23rd, 2009, 7:59 am

2009 m. spalio 23 d. 8.00 val. laikas startui naujam skyreliui -
„Valentiniški daugtaškiai”.
Gvildenamos temos: žmonių tarpusavio santykiai, flirtas, koketavimas, geri/blogi berniukai ir mergaitės, aistra, meilė, seksas.
226.

Valentinas spalio 23rd, 2009, 8:54 am

Tenka pasidžiaugti, kad Tinklaraštininkė pademonstravo daugiau gyvenimo išminties ir brandos, nei kai kurie superintelektualūs ir super išsilavinę patinai. Pasidžiaukime, kad naujesnė karta auga geresnė
227.

Musė spalio 23rd, 2009, 9:01 am

Valentinas tampa naujuoju Fredžio Raču Valentinai, tik nereaguok kaip Račas ir viskas bus gerai:)
228.

R.Medinis spalio 23rd, 2009, 10:45 am

Kadangi „istorinis” skyrelis nupleveno į daugtaškius siūlau naują temą diskusijai. – „Kaliningrado srities” ateitis istorinio teisingumo ir politinės realybės kontekste. Man visada yra keistas šios temos nutylėjimas mūsose. Imkim , kad ir taip mėgstamą mūsų dešiniųjų temą „Molotovo – Ribentropo” paktas. Padalinta Europa, suokalbis ir t. t. o apie Kaliningradą nė mur mur. O gal aš klystu, gal tie dalykai nesusiję. Po Potsdamo praėjo daugiau kaip 50 m, Berlyno siena sugriuvo, SSSR nebėr, o šios žemės lopinėlio (sala apsupta ES) statusas kažkaip užsikonservavo. Ir niekas net nebando kalbėti ta tema (arba aš nematau). Nukariauta žemė, atitekusi kaip karo grobis, kurioje gyvena žmonės be šaknų. Kartais net atrodo, kad jei Karaliaučius paskelbtų nepriklausomybę ir įstotų į ES, Lietuvai būtų tik blogiau – dingtų paskutinis koziris žaidime su Rusija – tranzitas. Siūlai prabalsuoti už variantus:

a) Gražinti Vokietijai
b) Padalinti tarp Lenkijos ir Lietuvos
c) Paskelbti nepriklausomybęir kaip „Prūsijos” respublika įstoti į ES
d) prijungti prie Lietuvos (surengus sukilimą)
e) palikti taip kaip yra….
229.

TipasK spalio 23rd, 2009, 10:47 am

Ar jums neatrodo, kad Artūras Račas apkiauto? Jau kelinta diena tas pats apie Tautos vadą kabo? Gal pelenais galvą barstosi, kad Fredį išvarė? Suprato, ką reiškia turėti blogo neblogą zavadilą?
230.

TipasK spalio 23rd, 2009, 10:54 am

Kaliningrad. Teko dalyvauti itin rimtose kompanijose ir šokiravo, kad net praprusę kalba rimtai, o aukštuomenė su paslėptu šypsniu lūpų kamputyje, kad tos žemės „iskonno russkije”. Remiasi kad buvo Prūsija – vadinasi Rūsija, na dabar Rusija. Ką, istorikų klube pasakysite? Ko gero, kai „iskonno”, tai ir „zakonno” na vieki večnyje?
231.

Fredis* spalio 23rd, 2009, 11:03 am

Potsdano ir Helsinkio susitarimai pjaunasi tarpusavyje.
Šį rudenį neįleistas Kolerovas – kilo pieno produktų ir tranzitinis karas, D.Grybauskaitė buvo priversta susukti Medvedevo telefono numerį Kremliuje, šis teikėsi pakelti ragelį.
Gal palikime šį klausimą gvildenti signatarui Ozolui ir jo bičiulių diskusijų klubui. Niekas neužmiršta, ugnelė rusena.
232.

bang spalio 23rd, 2009, 11:06 am

„Ar jums neatrodo, kad Artūras Račas apkiauto?”
Nepasakyčiau, šyrit vieną Lidos komentarą – atsakymą GIGAi – spėjau pamatyti, o dabar jo neliko. Taigi, padėtis kontroliuojama
233.

R.Medinis spalio 23rd, 2009, 11:09 am

Tipui

Nežinau, ant kiek rimtos kompanijos, bet tapatinti Rusiją su Prūsija, net ne istorikui per daug. Čia kaip Austriją su Australija.

Va – net Fredis* bijo…
234.

TipasK spalio 23rd, 2009, 11:39 am

R.Medinis,
nereikia sumenkinti absurdo galimybių. Kol protingieji susigaudė, pliumpenas Rusijoje 17-ais valdžią ilgiems dešimtmečiams kardinaliai pakeitė. Yra net dabar besinostalginančių šitoms idėjoms. Taip kad nenuvertinkite absurdo, jis lengvai gali tapti visagriaunančiu viesulu, svarbu, kad kaip sakė Palaitis (VR ministeris) būtų tam dirigentas.
235.

R.Medinis spalio 23rd, 2009, 11:50 am

Absurdo galimybių aš nenuvertinu. Kaip sakė (berods Einšteinas) yra du begalinai dydžiai pasaulyje – tai visata ir žmogaus kvailumas…
236.

A.G. spalio 23rd, 2009, 12:47 pm

TipuiK,
jei pamenate, jau apie 1970 m. furų vairuotojai (iš Rytų šalelės) kabinoje prie stiklo pradėjo vežiotis dėdės Josifo portretą. Reiškėsi Rytų šalelėse tokia nuomonė, kad chruščiovai, brežnevai – ne tas kelias.
Reiškėsi nuomonė, kad Rytų šalelėse labiau palaikoma dėdės Josifo kelias (paprastai jis kas keli metai pakeisdavo spec. tarnybų sudėtį ir ne tik (ten kelis ar keliasdešimt milijonų dvikojų, panašių į žmones), kurie po pakeitimo paprastai būdavo pasiunčiami… taip, anapilin. Bet paskutinį kartą buvo tų dvikojų aplenktas… tad pats į tą anapilį iškeliavo. Na, ko pasėkoje, kaip galvojo furistai ir ne tik, kad prasidėjo kelias į…)
Antras, įstrigęs kitas epizodas, jau iš pasakojimo…
Kai lenkų seimelis ėmė išdykauti (na panašiai kaip dabar mūsiškis), apie tai sužinojęs, – toks dėdė Pilsudskis, – pasuko savo žirgus link Varšuvos… baigėsi tuom, kad Pilsudskis labai greitai gavo žinią, kad tas seimelis nutarė nebeišdykauti, tad žirgai buvo pagirdyti jau kitos kelionės link…
Kaip visada joke, t.y., kaip visada, komentuojančio nuomonė, nesutampa su komentaro tekstu.
237.

bang spalio 23rd, 2009, 1:44 pm

Negalėdamas nei patvirtinti, nei paneigti fakto, ką ir nuo kada fūristai vežiojosi savo kabinose, turiu pažymėti, kad tai nebūtinai reiškia visos „rytų šašelės” visuomenės poziciją.
238.

A.G. spalio 23rd, 2009, 2:34 pm

bang,
manau Jūs visiškai teisi, juolabiau, kad Rytų šalelėje dabar gyvena ar turtus prieš keletą ar keliolika metų susikrovė patys turtingiausi (ne tik virtualioje erdvėje) Planetoje žmonės, gal tūkstančiai, gal milijonai.
Pagal tai, kad jie dabar, šiuo metu nustojo iš mūsiškių pirkti sportinius žirgus, – gal kiek ir reiškia, kad laikinų turi tam tikrų sunkumų tie, kuris buvo labiau gal virtualioje ervėje tie Planetos turtingiausieji.
Bet čia buvo ne apie.
Daugiau ach apie tuos dvikojus, panašius į žmones… kiek su jais problemų būna, kol jie būna…
239.

A.G. spalio 23rd, 2009, 2:37 pm

Atsiprašau:
„… Pagal tai, kad jie dabar, šiuo metu, nustojo iš mūsiškių pirkti sportinius žirgus, – gal kiek ir reiškia, kad turi laikinų tam tikrų sunkumų tie, kurie buvo labiau gal virtualioje ervėje Planetos turtingiausieji.
Bet čia buvo ne apie tai…“ Toliau kaip tekste.
Sudie. Gero savaitgalio.
240.

Maras spalio 23rd, 2009, 6:34 pm

O ką čia daug pasakysi apie tą Kaliningradą? Na užėmė ir užėmė, neišmesi. Teoriškai buvo 50-iai metų atiduotas, bet rusai gi ne britai, o ir kur dėsi ten susikėlusius.
O (P)rusia argumentas tai juokingas, bet gyvuoja (dar prisimenu, kaip Perestroikos laikais jį girdėjau per televiziją). Bet argumentai gi nesvarbu.
241.

Virtualioji apžvalgos aikštelė Nr. 21 - Ligi Dangaus spalio 24th, 2009, 2:57 pm

[...] Drėbtelk ir tu, kartu su Maru [...]
242.

Ligita spalio 24th, 2009, 3:07 pm

WU, Zita įdėjo puikią citatą, tai man kaip ir postringaut nebereikia

Ir dėkui visiems už daugtaškius
243.

. spalio 24th, 2009, 10:02 pm

„JALTA BLEDNEJET PERED MALTOJ” – perestrojkos laikais, kai visi džiūgavo dėl blogio imperijos normalėjimo, šaltojo karo pabaigos keista buvo matyti rusų inteligentą su tokiu šūkiu.
244.

kreivarankis spalio 27th, 2009, 10:09 am

…ba…
245.

Ligita spalio 27th, 2009, 1:13 pm

kreivaranki, ką norėjai pasakyti?
246.

kreivarankis spalio 28th, 2009, 9:23 am

„ba” tai. kiek atsimenu, pirmasis tiesioginės lietuvių kalbos žodis, paminėtas istoriniuose šaltiniuose. Berods pas Henriką Latvį.
247.

Ligita spalio 28th, 2009, 1:01 pm

Mm, aišku. Dabar žinosiu!
248.

Valentinas lapkričio 1st, 2009, 6:00 pm

Šis skyrelis apmirė. Jaučiu, kad visai nebetobulėju, tiesiog degraduoju. Marai iškelk kokią nors istorinę problemą.
249.

WU lapkričio 1st, 2009, 6:04 pm

Gerai, aš taip netradiciškai paklausiu. Įsivaizduokim, kad dabar yra 2109 metai. Kaip po tiek laiko bus vertinamas V. Landsbergis, A. Brazauskas?
250.

Maras lapkričio 1st, 2009, 6:17 pm

Valentinai, o kur Tavo kaip didžiojo provokatoriaus talentai dingo ? Be to, čia kažkas lyg ir žadėjo mano straipsnius sudirbinėti. Taip apsidžiaugiau, ale kur tau – niekas net neskaito .
WU, jie trumpai, tai Landsbergis svarbesnis 1988-1991, Brazauskas – po to (viešumoje). O toliau pilstyti galima be galo, be krašto. Mielai prašom papilstyti – įdomu išgirsti.
251.

Valentinas lapkričio 1st, 2009, 6:22 pm

Marai,
Kaip tik norėjau pasakyti, kad nesugebu tavo straipsnio ištraukti iš interneto.
Gal gali išduoti kokie klausimai dabar kamuoja istorikų bendruomenę? Dėl ko laužomos ietys? Gal išspręskime čia vieną kitą problemėlę?
252.

Valentinas lapkričio 1st, 2009, 6:23 pm

Auksinis Kardas, vietoje to, kad diskutuoti su mumis renkasi pas Račą diskusią su Nerijumi. Užsitraukėme sau gėdą. Reiškia esame neįdomūs.
253.

WU lapkričio 1st, 2009, 6:27 pm

Auksinis kardas
Lapkritis 1, 2009 7:21 vakare | Nuoroda | Atsakyti
Nė velnio nesistengi pasinaudoti, šnekuti, nepūsk arabų

Jei stengtumeis tiek, kiek priklausytų, tinkle nebūtų pradėtos rankioti įdomybės apie gausius nerijaus nuveiktus darbus. Mano reikalas, aišku, nedidelis – elkis, kaip išmanai.
254.

Fredis* lapkričio 1st, 2009, 6:43 pm

Katastrofiška mūsų krašto būklė užprogramuota dar nuo sovietmečio ir per 20 metų laikotarpį neatsitiko jokių esmingesnių pertvarkų gerinant mūsų ekonominę, politinę ir visokią kitokią padėtį. Kadangi Brazauskas buvo ilgiau valdžioje, tai jo nuopelnai su minuso ženklu yra didesni.
Elektrinė Elektrėnuose parinkta netinkamoje vietoje, šildo ežerą, kai tuo tarpu antrinis produktas karštas vanduo turėtų šildyti Vilnių, Kauną (Vilniuje, Kaune pastatytos atskiros šiluminės elektrinės, vėl, kaip ir Elektrėnuose, kūrenamos rusiškos dujos), Ignalinos AE (taip pat šildo ežerą) – visos jungtys eina į Baltarusiją, operatoriai elektros dažnoius reguliuoja iš ten, elektros tilto su Lenkija nėra todėl, kad „baltarusiška” Ignalinos AE elektra netekėtų į vakarus. Latvijoje, Estijoje elektros energija pigesnė nei Lietuvoje. Tiesmukiška Grybauskaitė pasakė aiškiai – jokios AE pas mus nebus, tiesiog neapsimoka jos statyti, mes tai nepajėgūspa daryti, latviai iš šio „projekto” jau pasitraukė, estai buvo skeptiški iš pat pradžių. Iš esmės pas mus viskas pastatyta aukštyn kojomis, atbulai, viskas sujaukta…
Šita krizė mus privers gyventi labai racionaliai, sumaniai, protingai. Kiekviena gyvenvietė, stampesnė gamykla, atskiras namas turės susirasti būdų kaip racionaliai, taupiai gyventi. Užuomina – biokuras.
P.S. Kokias idiotiškas paskutiniu metu gvildena tinklaraštininkas 2008 – sprendžia internetinių komentatorių-dundukų problematiką, apžavėtas Maldeikienės iškėlė mokesčių naštos perskirstymą į Sodrą ir kimpba į atlapus V.Laučiui.
255.

Auksinis kardas lapkričio 1st, 2009, 6:46 pm

Esate įnagis, brolyčiai

Beje, kartais plepumu vejatės nerijų, tad jį sutramdęs ar tik neturėsiu imtis kitų sanitarijos darbų? Bet čia zona, neskirta reprezentavimui, tad vargu BAU.
256.

Maras lapkričio 1st, 2009, 7:17 pm

Valentinai, taigi nuoroda pateikta: http://metalib.library.lt Įvedi mano pavardę, kiek palauki [ilgokai ieško, kokią minutę], paspaudi peržiūrėti gautus ir šalia Egidijaus ir kitų yra ir mano keli straipsneliai. Imkite ir skaitykite, o perskaitę – kritikuokite .
257.

Valentinas lapkričio 1st, 2009, 9:00 pm

Perskaičiau iki 3 puslapio ir toje vietoje, kur apibrėžiama kultūrinio elito sąvoka nulūžo. Dabar neatsidaro pdf prieiga.
Kiek perskaičiau, iš karto sukėlė daug įtarimų. Iš vienos pusės norima apibendrinti atsakymus dėl to naudojamas tipinis klausimynas. Tuo tarpu imtis tik 39 respondentai. Net kai socialinių mokslų bakalaurai fiktyviai rašo diplomus, jie imtį paima 200. Paprastai apie 40 interviu paima patys, o likusius sufabrikuoja. Čia, gi hipotezę bandoma pagrįsti 39 respondentų apklausa. Kelia daug įtarimų tokia metodologija. Nekantrauju perskaityti kas yra „kultūrinis elitas” pagal Marą
258.

Maras lapkričio 1st, 2009, 9:26 pm

Oho, tiesiai už ragų. Aš ne sociologas ir interviu nesociologiniai (vienas trunka nuo valandos iki trijų). Ir apibrėžčių tikslių nesitikėk . Elitas klaidžioja kažkur tarp normatyviosios ir aprašomosios sampratų nė vienos pilnai neapimdamas.
259.

Maras lapkričio 1st, 2009, 9:26 pm

Tiesa, mano interviu daugiau antropologiniai. O jų metodologijoje užtenka daugmaž 20-ies interviu.
260.

Valentinas lapkričio 1st, 2009, 10:31 pm

„Kultūrinis elitas suvokiamas kaip inteligentijos, socialinio sluoksnio, gyvenančio iš protinio darbo elitas”

Wu, kaip vadinama ta logikos klaida, kai žodis apibrėžiamas pačiu savimi?
261.

Maras lapkričio 1st, 2009, 10:36 pm

Na, kas yra inteligentija, paaiškinta. Jos elitas ir yra kultūrinis elitas . Man užtenka.
262.

Maras lapkričio 1st, 2009, 10:40 pm

Niekada nemėgau įvadų ir išvadų. Ir rašyti jų nemoku, nors tai negerai.
263.

WU lapkričio 1st, 2009, 10:40 pm

Rato klaida. Negalima apibrėžime vartoti apibrėžiamosios sąvokos.
264.

Valentinas lapkričio 1st, 2009, 10:41 pm

Klausimas yra, nuo kada paprastą kultūros žmogų galima laikyti „elitu”? Kokie elitiškumo kriterijai? Ar apskritai „kultūros elitas” nėra dirbtinai sugalvota konstrukcija?
265.

Maras lapkričio 1st, 2009, 10:45 pm

Iš dalies dirbtinis, nes nenorėjau tirti visos inteligentijos (mokytojai, žinote, jų daug, o jei dar t. v. techninė inteligentija, tai išvis košmaras). Šiaip sovietmečiu buvo toks terminas kūrybinė ir meninė inteligentija, tai va čia ir būtų kultūrinis elitas. Arba intelektualai – irgi tinka, bet kad Lietuvoje nelabai vartojama sąvoka ir dar daugelio nemėgiama. Magistriniame naudojau kultūrininkų terminą, bet kad dirbtinis.
266.

Maras lapkričio 1st, 2009, 10:46 pm

Dabar disery kažkaip kitaip apibrėžiau, tai rato klaidos nebėr .
267.

Valentinas lapkričio 1st, 2009, 11:05 pm

Šios dienos prisikabinėjimus baigiau. Kol kas man neaišku viena – ar tikrai galima šių žmonių normalų, įprastą bendravimą klasifikuoti kaip alternatyvios nuomonės erdvę? Ar yra kokių nors išorinių šaltinių pvz. KGB ataskaitos, kuriuose inteligentų susitikimai prie degtinės butelio įvardinami kaip alternatyvios nuomonės formavimo struktūriniais dariniais. Ar, vis dėl to, duomenys, pateikiami kaip faktai, tėra pačių dalyvių nostalgiški jaunystės dienų prisiminimai, nuspalvinti neatliktais žygdarbiais ir nepadarytais darbais.
Atsakymą sužinosime tolesniuose šio straipsnio puslapiuose…
268.

Maras lapkričio 2nd, 2009, 12:13 am

Geras klausimas . Tai hipotezė ir ji nebus patvirtinta iki galo niekada – vien jau todėl, kad ne fizika čia. Lyginam su public sphere veikiančia Vakaruose ir matome, kad ir ten problemos – kiek galima laikyti public sphere žiniasklaidą, kuri tapo daugiau manipuliacijų nei žmonių nuomonių raiškos vieta. Taigi, net tas idealas, kurį aš pasirinkau, yra ne be priekaištų. Jis parodo, kad pati viešosios erdvės samprata yra kiek dirbtinė, o konstruktas – pažeidžiamas.
Vakaruose irgi žmonės sėdi kavinėse ir ten gimsta idėjos ir revoliucijos. Sovietmečiu kavinės buvo ne tokios laisvos, todėl rinktasi butuose, virtuviniai pokalbiai.
Aš ten pateikiau KGB nuomonę, yra ir daugiau pavyzdžių, kad kai tik tokie pokalbiai pasidarydavo pernelyg platūs ir gilūs, juos užtrumpindavo. Taigi „Pušis, kuri juokėsi” rašyta būtent kaip tokios grupės demaskavimas.
Su atsiminimais, aišku, problema, bet vis tik ne tik jie rodo, kad tie pokalbiai buvo svarbūs. Tiesa, jau disertacijoje padariau vieną atradimą, kad tokių pokalbių grupių stiprumas galėjo stiprinti prisitaikymą prie režimo.
Vienžu, laukiu toliau kritikos. Kol kas nieko baisaus .
269.

Auksinis kardas lapkričio 2nd, 2009, 12:32 am

Nesigilinu, bet aklai bandau kaišioti trigrašius:

1) Žodis šviesuomenė visiškai išstumtas iš vartojimo, niekur nebepritinka?

2) Šviesuomenės bendravimas vertintinas kaip nesuvaržyta bendravimo erdvė (aišku, toks formavosi po Stalino). Kuriai nustatytos viešosios raiškos taisyklės, cenzūros institutai, iš aukščiau deklaruojamos ideologijos, teturi tiek poveikio, kiek jo gali palikti sukelta baimė ar iššauktas prisitaikėliškumas.
—
Buvę ir kelionių iš šios nevaržomos erdvės atgal į viešąją: visokie į sistemos rėmus tempiami užkoduoti, padangstyti, prastuminėjami jos provokavimai, kai pvz. meno kūrinyje auditorija džiūgauja aptikusi teisingą sistemos kritiką, o cenzūra nesuveikia, arba sistemos sveikatos dėlei sąmoningai leidžia kritikuoti.
—
Skirstymas į tris raiškos dalis: buitinę, viešąją ir nevaržomą atrodo gana teisingas. Šiai dienai supaprastinome transliuojamą ideologiją, tačiau ar tikrai neturime panašios trijulės, kai kapitalizmas kompromituojasi savo išraiškose, o nevaržomoje erdvėje (kuri, neturėdama apsupties, išplitusi, tad ne taip sutelkta) dažnai skamba galimo didesnio teisingumo ir socialinės harmonijos gaidos?

Šiaip, visai įdomi tema, kai nemažai kas esame šios istorijos dalyviai – viskas dar gana gyva.
270.

Maras lapkričio 2nd, 2009, 12:47 am

1. Žodis geras, bet nemoksliškas. Be to, labai vertybiškai angažuotas – šviesuomenė yra geruomenė vien iš pavadinimo. O man tas netinka.
2. Aš labai panašiai ir išskyriau. Ir keliones aptariau.
O va dėl dabartinio trečiosios erdvės egzistavimo vertinimo tai nesutikčiau. Ji yra, bet tai yra pažinčių, ryšių, protekcijų ir pan. erdvė. Sovietmečiu ji bent jau atliko laisvos minties palaikymo funkciją, dabar gi susipaprastino iki materialinės gerovės palaikymo instrumento. Atsirado nauja – internetas. Čia galima rasti tai, apie ką rašai, tas alternatyvias raiškas. Deja, atrodo, jos yra įtakotos visuomeninės erdvės įpročių, kurių svarbiausias – išsiliejau draugams ir galiu toliau lenkti nugarą. Išsišnekėti, kad nereikėtų kovoti/veikti. Pasiūliau austrui kažką daryti, tai jis tuoj milijoną priežasčių rado nieko nedaryti .
271.

Maras lapkričio 2nd, 2009, 12:49 am

Šiaip labai pamokanti ir gerai parodanti visuomenės negebėjimą veikti diskusija: http://forum.lrytas.lt/topic_show.pl?bid=3;pid=1570715#fp Sigma gal ir perlenkė visus mazolindamas, bet tiesa juk jo. Tačiau visuomeninė savimonė to tiesiog nesupranta. Kol taip bus, tol jokios normalios valdžios nebus.
272.

Maras lapkričio 2nd, 2009, 12:51 am

Jei nuo pradžios, tai šitaip nuoroda bus teisingesnė: http://forum.lrytas.lt/topic_show.pl?did=;tid=156072
273.

Ligita lapkričio 2nd, 2009, 2:26 am

Valentinai, kaip tau negėda: „Auksinis Kardas, vietoje to, kad diskutuoti su mumis renkasi pas Račą diskusią su Nerijumi. Užsitraukėme sau gėdą. Reiškia esame neįdomūs.”!!!

„vietoje to, kad” – nevartotina!
„kad diskutuoti” (su bendratimi) – nevartotina!!

Dvigubas paklydimas, net ne rato klaida
274.

Auksinis kardas lapkričio 2nd, 2009, 8:28 am

Marai, man rodos, ne visai taip braižai skiriamąsias linijas dabartyje:

„dėl dabartinio trečiosios erdvės egzistavimo vertinimo tai nesutikčiau. Ji yra, bet tai yra pažinčių, ryšių, protekcijų ir pan. erdvė.” – juk čia ryškūs buitinės erdvės bruožai, skiriamasis požymis – apsirūpinimo. Tai ji išsiplėtė iki viešosios (įteisinta, kaip svarbi sistemos dalis – vartojimas, su juo susijęs rūpinimasis vartojimu). Tai joje korupcija, kyšiai buvo praktikuojami ir sovietmečiu, dabar tik nuaugo. Pažintys, protekcijos, telefoninė teisė – viskas iš buitinių interesų (kad ir per politines priemones).

Toks nepaliaujamas atsargų kaupimo ir sudorojimo instinktas. Man patiko kai kažkas pargrįžęs iš svetur pastebėjo terminu „apsidaiktavę”. Dūstantys po vis prasimanomais daiktais ir turtais – tie, kas dėkingiau išsidėstę. Skurde ir apsirūpinimo nepritekliuose bei tik svajonėse apsirūpinti panašiai – kiti.

Nevaržoma erdvė – tai kas kita, ją galima vadinti ir „pasvajojimų erdve”. Tai joje visokios „galimų kitaip” sėklos. Pavyzdžiui, dabar ten galimo didesnio teisingumo ilgesys – gana ryškus, prie jo pridėjus nepasitenkinimą numetamais kaulais, gausis kaip tik tai, ko bijo – ir teisingai – Kubilius ir Co., ši cheminė reakcija gali ir pradėti veikti, drioksteldama, nors gali tuokart baigtis šnipštu, kaip tie „daugiatūkstantiniai” mitingai prie prokuratūrų.

Šiaip jau, viskam savo laikas – taip ir sovietmečiu oras tvinko visokių pasvajojimų tol, kol jie nerado pradžioje mažų skylučių, pro kurias atkakliai besispraudžiant, nebuvo kaip vėliau pulti tramdyti išsmukimo. Dėl ko Landsbergis paliko kartėlį – kad pradėjo gana savanaudiškai rizikuoti proceso užtikrintu nuoseklumu, nuosaikumu, su kuriuo nėra kaip kovoti. Be Landsbergio vis neatsirasdavo mūšio lauko, kuriame būtume galėję būti įveikti, todėl tiesiog užtikrintai auginome permainas.

Dėl „darymo”: viena vertus, tai labai svarbus žingsnis, kuomet kažkas iš ketinimų pradeda materializuotis, sutinku. Riba, už kurios nutikimai tampa galimi – atitinkantys ketinimus, ar tikrovės deformuoti. Bet, kita vertus, žmonės atranda patogesnę buvimo iš dienos dienon būseną, ir gailisi ją aukoti, o ir šiaip – ar ne patogu patinginiauti savo nuožiūra? Be to, ir vizija turi būti matoma, nujaučiama pakankamai įtikinamai, kad jos galima būtų imtis rimtai. Šiuose dalykuose esama ir natūralaus augimo, kurį paskubinti vargu ar pavyks.
275.

Auksinis kardas lapkričio 2nd, 2009, 8:57 am

Oho, Ligita – tuojau be jaunųjų kalbininkų laiminimo ir prasižioti bus baugu. O kaip taisytum?
276.

Ligita lapkričio 2nd, 2009, 10:37 am

Auksinis karde, taisyčiau „užuot diskutavęs”. Bet, žinoma, aš galiu ir nebelįst su savo taisymais (išskyrus „Lietuvių kalbos dilgėlyną”) )
277.

Auksinis kardas lapkričio 2nd, 2009, 12:31 pm

Ligita, lįsti verta, tik būtina lavinti lindimo švelnumą, ir pasiūlyti patrauklių pakaitalų
278.

Maras lapkričio 2nd, 2009, 7:56 pm

Karde, mūsų požiūriai skiriasi labai nedaug.
Mano požiūriu, visuomeninė erdvė yra buitinės erdvės dalis. Tai yra, tie patys žmonės, tie patys ryšiai buvo naudojami ir apsirūpinimui, ir pasvajojimams. Tiksliau, dalis buitinių ryšių (tam tinkamų) naudota ir pokalbiams, kuriuose svajota [čia taip apygrubiai supaprastinu].
Aš nelinkęs idealizuoti tų visų virtuvinių pokalbių – gi pats tokiuose dalyvauju ir tai yra tuščios (dažniausiai) apsukos, leidžiančios išsakyti pagiežą, pasipiktinimą ir pan. Jose plinta ir idėjos, kurios keičia visuomenę, bet tam visuomenė turi būti pasiruošusi keistis ir turi būti sąlygos. Čia visiškai pritariu, kad sąlygų nėra kol kas, bent jau nesimato.
Tik mano nuomone, būtent virtuvinis politikavimas, ypač kai jis laikomas svarbiu (o bent jau sovietmečiu laikytas) atima energiją iš veikimo. Vietoj veikimo pasirenkamas lengvesnis kelias – pasvajojimas. Pokalbis, kur nurodžiau į forumą, parodo, kaip toks svavjojimas veikia neveikimą, jį stiprina – žmogus mato ir kalba apie esmines, struktūrines problemas ir visos kitos jam jau nesvarbios, kaip tos invalidų vietos. Geriau padejuoti, pasiskųsti ir nieko nedaryti.
Deja, tai yra vyraujantis Lietuvos kultūros tipas – skundų ir bejėgiškumo, atsakomybės nusimetimo ir rezignacijos kultūra. Todėl permainų nebus. Net ir Sąjūdis iš tiesų tebuvo [tai mano nuomonė, bet nepagrįsta tyrimais] tik ekstatinis susikaupusių skaudulių proveržis, nepakeitęs visuomenės ir mažai tepalietęs rezignacijos kultūrą. Dar daugiau – jis buvo būtent tos rezignacijos kultūros produktas. Tos minios, kur lengva pasislėpti masėje ir nebūti už nieką atsakingu (už viską atsakingas Landsbergis, todėl ir tokia neapykanta jam). Aišku, buvo ten ir gražių momentų ir tikrai aktyvių žmonių. Bet ne visuomenė.
279.

Auksinis kardas lapkričio 2nd, 2009, 9:35 pm

Marai, beveik su viskuo sutikčiau, bet ne su pabaiga. Gal esu šališkas dėl to, kaip jaučiausi, ir ką veikiau Sąjūdžio metu pats, bet tie veiksmai, kuriais galima buvo sudalyvauti – jie daryti (pvz. užperkami Klaipėdoje ir gabenami Vilniun paplatinimui „Mažosios Lietuvos” leidiniai, pasisakymai organizuotose diskusijose, dalyvavimas susitikimuose – viskas kunkuliavo).

Galiausiai, kiekvienas ėjimas į mitingą, kuris aiškiai prasilenkia su buvusios santvarkos nusistovėjimais – labai aiškus žygis sistemos permainų link. Sumuojamas tūkstančiais balsų, kaip akivaizdžiais reikšmės ir pasišovimo patvirtinimais. Taigi, iš virtuvių buvo išaugta ir sąmoningumas, atsakingo šeimininko savo krašte jausmas buvo visiškai tikras. Tai jo mes dabar ilgimės, nes jis vėliau nustekentas, išaugintas sekantis netikėjimas.

Taip, centrinis Sąjūdis turėjo savo organizacines, hierarchines struktūras, tačiau organizacija persmelkė visą šalį, ir joje visur matei gausiai susidarant jo kuopelių, be to – buvo kitos organizacijos, atsimenu tokią „Labora”, ten kolegos lankydavosi ir pan.

Būtinai paminėčiau dar ir kitokiais pagrindais gyvavusias organizacijas – kaip tik neseniai buvau baigęs studijas, dalyvavau saviveikloje, ir mačiau koks tirštas saviveiklos kolektyvų gyvenimas, juose tautinio paveldo daigai gyvavo labai pacifistiškai, bet formavo ryškią alternatyvos sistemai pasaulio dalį. Išvis, kultūrinis gyvenimas, domėjimasis juo – buvo norma, labai daug kas ieškojo orientyrų, atspirčių ir čia, taigi užsisteminis gyvenimas buvo labai tirštas.

Dėl buitiškumo: čia labiau turiu omenyje, kaip sakau, „buitinius rūpesčius”, apsirūpinimą – tai yra, paprasčiausių poreikių patenkinimą, jo aptarnavimą ir tarnavimą šiam. Konservuotų žirnelių poreikiai. Kyšiai, blatas. Naudos pogrindis, sistemos neganomas. Artima sistemos struktūra – privilegijos. Skirtumas – įteisinta, „pelnyta”.

Buitiniai santykiai viešojoje erdvėje – tai kitas buvimo epizodas – su buitiniu apsirūpinimu bendro neturintis, išskyrus pavadinimą, visgi, jau turintis paklusti sistemos taisyklėms. Sakykime, jaunuolio buvimas mokykloje. Ten neleidžiami per ilgi plaukai, nes taip sako sistemos atstovai – autoritetai. Jau taisyklės. Pionierius stovykloje – turi ryšėti kaklaraištį per rytmetines ir vakarines liniuotes, šventinius renginius. Studentas su ansambliu išvyksta gastrolių užsienin – pildo anketas, saugumas tikrins ar galima išleisti. Menininkas pristato kūrinį meno tarybos teismui – sužinos, ar pakanka ten šviesaus socialistinio realizmo, ir ko po įvertinimo gali tikėtis, greičiausiai pasiūlys daryti kompromisų. Aišku, čia sistemos ribų briaunos, po prekybos centrą „Merkurijus” vaikščiodamas tegali patirti sistemą per planinės gamybos ir menko importo išdėliotą pasiūlą. Čia jau ribojamės su buitinio apsirūpinimo arealu: jei esi aname pažangus, žinai kažkokio skyriaus vedėją, ar tarpininką, o gal turi privilegijų – tuomet nesi vien viešasis „pirkėjas iš gatvės” su atlygiu kišenėje.

Pasvajojimų arealas – asmeniniu pasitikėjimu ir atvirumu ramstomi rateliai, kur žmonės gali iškrauti pažiūras, kiek nesibaimina. Sutinku, vien išsišnekėjimas gali būti garą nuleidžiančio vožtuvo vertės, bet argi sistema leistų žymiai daugiau? Kartu, tai – komunikavimas, asmens matymo patvirtinimai, kurie gali augti taip pastiprinti, net jei pašnekovas pasyvesnis. Čia jau priklauso nuo asmeninio pasišovimo.

Man rodos, ir šiai dienai tebeturime rinkinuką: „buitis – labą dieną – tarp mūsų mergaičių”.
280.

Valentinas lapkričio 2nd, 2009, 10:30 pm

Perskaičiau tą straipsnį. Man sunkoka kritikuoti dėl faktinės medžiagos, nes jų arba nežinau arba negaliu įvertinti ar pateikti faktai teisingi. Galėčiau kabinėtis prie metodologijos, bet be to ką vakar sakiau, nelabai ką galiu bepridėti.
Jei jau norėčiau kabinėtis, tai grįžčiau prie minties, kokiu mąstu kelių inteligentų pasiplepėjimai prie degtinės butelio galėjo veikti tautos savimonę. Rašai, kad jų idėjos įvairiais kanalais plito tautoje, nors ir nedidelėje dalyje. Bet ar taip buvo iš tikro? Kuo galime pagrįsti šį teiginį. Prašosi rimtesnė kiekybinė analizė. Kiek tokių neformalių grupių buvo, kiek žmonių ir t.t.
Iš pateikto teksto galima daryti išvadą, kad didžioji dalis kultūrinio elito buvo prisitaikėliai nekomformistai. Bet ar nebuvo tarp jų idėjinių komunistų? Antanas Venclova?
Negi visi priešinosi sistemai per prisitaikymą? Pati parakoksali samprata „pasipriešinimas per prisitaikymą”, kiek žmonių ją aiškiai artikuliavo bent jau savame rate?
Žodžiu, mechanizmas, kad kultūrinio elito organizuotai ir prisitaikėliškai saugomas tautiškumas persidavė tautai man neatrodo labai įtikinamas. Man atrodo, kad giluminė nepritarimo okupacijai samprata gyvavo pačioje tautoje.
Nukrypstant nuo temos, gal gali papasakoti ar vakarietiška mintis skverbėsi į mūsų kultūrinį elitą? 20 amžiuje įvyko daug visokiausių įdomių mąstymo permainų. Kaip visa tai atsiliepė mūsų kultūriniam elitui? Ir nafik sovietiniam režimui reikėjo filosofijos ir filosofų? Kokiems tikslams?
281.

Auksinis kardas lapkričio 2nd, 2009, 11:34 pm

Pakaišiosiu trigrašius, Valentinai.

Marksizmas – tai filosofija, tai fundamentalus pateisinimas kodėl viskas vyksta taip, ir turi taip vykti toliau. Hegelio dialektika. Visoki 20 a. egzistenciniai kapstinėjimaisi šiknoje anaiptol nebuvo kišami po šiuo fundamentu, kiek pamenu.

„Pasipriešinimas per prisitaikymą”? Išlupus, kiek pritempta. Prisitaikymas bujojo pirmiausiai per buities aprūpinimą, per supratimą, kad karjerai atviri keliai per kompromisus su sistema. Kultūrinė raiška turėjo eiti į kompromisus, jei norėjo reikštis – jai magėjo erzinti sistemą, nes pirmiausiai sistema ją erzino savo ribomis. Kartu, legendinės lietuvių tautos mitai ir padavimai sulyg įsovietinimu niekur nedingo. Žmonės prisimindavo labai tolimos praeities šloves. Dainas ir apeigas. Tautiškumo tęstinumas nebuvo perdavinėjamas kaip estafetė, per prisitaikymus, nors su tautiškumu susijusi raiška kartais ir turėdavo prisitaikyti.

Savo ruožtu pasipriešinimą labiau suprantame kaip prieš sistemą, jos suvaržymus kreipiamą vektorių. Sąjūdžio judėjimas savo taktika buvo vykdomas pažingsniui, ir tai tikrai galime įvardinti prisitaikymu – vardan pasiekimų: aiškiai valdomas, prilaikomas iki tikros sekančio žingsnio galimybės.

Sąvokoje „pasipriešinimas per prisitaikymą” įkrautas dualizmas, nes arba tu prisitaikai, arba prisitaikymui priešiniesi. Jei prisitaikai, bet sau tikrai ar tariamai įteigi, kad tokia yra pasipriešinimo forma – tai anaiptol nereiškia, kad menamas pasipriešinimas neužmigs netrukus po prisitaikymo, kad apie jį niekas nesužinos, bet akivaizdžiai žinos apie prisitaikymą. Galiausiai, jei tas pasipriešinimas omenyje tikrai išlaikomas, jo tikrovėje nėra tol, kol apčiuopiamais darbais nėra pateikiami įtikinami jo įrodymai.

Labai tingiu skaityti visą darbą, Valentinas šaunesnis, kaip jam gerai.
282.

Maras lapkričio 3rd, 2009, 12:49 am

Nu va, Auksinio kardo mintis jau galima įtraukti į disertaciją . Šiaip dėl Sąjūdžio tai čia reikia tyrimų, kurių kol kas nematau ir nežinau, ar bus. Taip, veikimo neabejotinai buvo, bet kiek buvo veikiančių, o kiek tik į mitingus vaikštančių. Svarbiausia, man atrodo, kad veikimas buvo kolektyvinis. Bet čia reikėtų lyginti, pavyzdžiui, su Prancūzijos streikais. Bent jau aš dabar matau tą patį, kaip ir sovietmečiu – kalbas kalbeles tarpusavy ir nieko daugiau, baimę sakyti pavardes viešai, viešinti konkrečias negeroves, nes to neleidžia buitiniai ir pažintiniai (taip pat ir svajotojiški) ryšiai. Skirtumas tarp buitinių ir svajotojiškų pažinčių buvo (jį atspindi skirtumas tarp „draugo” ir „pažįstamo” terminų), bet jo skirtumas atsiminimuose, manau, perdedamas dėl grynai psichologinių priežasčių.
Bet, grįžtant, jei matau tą patį, kaip ir sovietmečiu, jei niekas nepasikeitė – ar buvo kažkas pasikeitę Sąjūdžio laikais. Išsiveržė ilgai slopinti jausmai kaip audra, nurimo – ir vėl tas pats. Man taip atrodo.

Prisitaikymas kaip pasipriešinimas yra būtent prisitaikymo suvokimas kaip ne-prisitaikymo. Sakysim, Lukšienė būtų ryški tokios savimonės, sovietmečiu nesusilpnėjusios, atstovė. Bet nesusilpnėjo labai nedaugeliui, daugumai (ypač jaunesniems) tai tebuvo patogi priedanga prisitaikymui. Tokia mano samprata – tai prisitaikymo mechanizmas.

Valentinai, taip, čia yra trūkumų. Detalių visų grupių analizių niekas nepadarys, nes tai tiesiog neįmanoma – daugelio dalyvių ir grupių tiesiog nebėra, o dar ir prisiminimai ne pats patikimiausias dalykas. Iš esmės ką būtų verta padaryti, tai lyginti su XVIII a. salonais, kuriuose labai panašiai veikė visuomeninė mintis. Beje, politiškai aktyvių žmonių skaičius visose visuomenėse nėra didelis (išskyrus kai kurias demokratines šalis, bet ir tai), todėl pasiekti visos tautos nė nereikia – užtenka pasiekti aktyviuosius.
O veikta platesnes mases paprastai – per viešumą, per potekstę. Visuomeninėje erdvėje sukuriami ir palaikomi perskaitymo kodai ir jie naudojami skaitant oficialiai pasirodžiusius tekstus. Tai vienas poveikio būdų. Jis mane labiausiai domina, nes labai mažai nagrinėjau. Šiaip būtų labai įdomu išnagrinėti populiariąją sovietmečio kultūrą būtent tautiškumo palaikymo aspektu. Nes šiaip lieka problema, kad režimas irgi palaikė tautiškumą, todėl neaišku, kiek jo palaikymui svarbus buvo neoficialus veikimas, o kiek – režimo palaimintas. Bet samprata ta, kad mes kovojam, nes palaikom tautiškumą, egzistavo tarp elito.

Idėjinių komunistų buvo gana nedaug, faktiškai jie, jei „terleckiško” charakterio, buvo nustumti į pašalę pačio režimo, nes jų idealai neatitiko realybės sovietinės. Beje, Burokevičius visuomet buvo idėjinis ir už tai jis sovietmečiu savotiškai gerbtas bent dalies – už tai, kad ne ciniškas dvimintis, kaip daugelis ideologų.

Neformalių grupių buvo daug, kaip ir dabar ir jos apėmė visą visuomenę. Klausimas, kurioje jų dalyje sklido tie visuomeniniai, neoficialūs idealai ir nuomonės. Ir čia aš susiduriu su siena – atsiminimai nepatikimi, o tuolaikinių šaltinių nėra daug, užuominos juose ne itin gausios. Aišku, galima būtų surinkti visus dienoraščius, laiškus ir bandyti kažką išskaičiuoti, bet nelabai aš tikiu tokiais dalykais.

Pasipriešinimo per prisitaikymą artikuliavimas tuomet buvo gana paplitęs, kiek galima spręsti iš tuolaikinių šaltinių (dabar daugelis kitaip šneka). Bet procento vėlgi nenusakysiu – neįmanoma. Šiaip ar taip, istorija – ne socialinis mokslas. Idėjas aš daugmaž parodžiau, o tikslių skaičių nebus.

Giluminis nepritarimas buvo pačioje tautoje? Giluminis nepasitenkinimas režimu, ypač nuo 8 deš. tikrai buvo. Okupacijos daugelis paprastų žmonių jau neprisiminė. „Smetonos laikų” atsiminimai dar ne okupacijos nepriėmimas – tarpukariu apie caro laikus kaip labai gerus irgi ilgai kalbėta. Pati sistema kėlė nepasitenkinimą [tiesą sakant, labai panašų į tą, kurį kelia nepriklausoma Lietuva ir jos santvarka dabar]. Aišku, partizanai ir jų vaikai, dalis tremtinių [kita dalis net vaikams nepasakojo per daug, kad tik būtų lengviau prisitaikyti] labiau artikuliavo, bet ne dauguma. Inteligentija ir ypač intelektualai – kiek kitas dalykas, nors ir jų dauguma, mano nuomone, buvo nepatenkinti ne tiek okupacija, kiek Maskvos spaudimu ir kūrybinių laisvių trūkumu, tautiškumo varžymu. Bet tam reikėtų atskirų detalių tyrimų.

Vakarietiška mintis aišku skverbėsi. Tas pats Tomas Venclova po 1956 m. subūrė būrelį, kuris domėjosi visokiais -izmais. ir kitur sklido visokios idėjos, skaitytos įvairiausios knygos [per lenkiškas knygas ypač, nes jie galėjo leisti beveik viską]. Į dailę modernizmas kaip atėjo, taip ir įsitvirtino – jokio socrealizmo žymiausiuose darbuose (jei nežiūrėsime į turinį) nebėra, nors taip ir vadinta. Apie muziką, manau, pats žinai – Balsio dodekafoninė trajektorija, peržengta minimalisto Kutavičiaus ir visokių kitokių avangardistų ir čiauškančių mašinistų . Vėlgi, iš Lenkijos.
Kas kita, kad tai buvo leidžiama tol, kol neveikė tiesiogiai prieš ideologiją, kol liko daugiau forma. Egzistencializmas Mikelinsko pavidalu buvo puolamas, bet ir leidžiamas. Iš dalies vakarietiškoms idėjoms Lietuvoje nebuvo pagrindo – vis tik kitokia realybė. Iš dalies kultūrinis elitas užsisklendė saugodamas tautinį tapatumą, užsisklendė ir nuo vakarietiškų idėjų (Marcinkevičius „Pušyje” kritikuoja T. Venclovą būtent iš tautiškumo, o ne iš idėjiškumo pozicijų). Parapinė mūsų kultūra tai ir įtakos parapinės. Nežinau nė vieno darbo, kuris būtų pasiekęs pasaulinius standartus literatūroje, dailėje turiu per mažai žinių, o muzikoje, manau, atsirastų toks ne vienas ir ne du (tas pats Kutavičius, Balakauskas, Balsys, ir daugiau būtų galima priskaičiuoti.
[Čia turiu apgailestauti dėl savo muzikinio neišprusimo lietuvių muzikoje ir priekaištauti Lietuvos radijui, kad net kai buvo trečia programa, skirta vien klasikinei muzikai - jos intensyviai klausiau - lietuvių transliuota itin mažai. Turėjau galimybės pasiklausyti latvių atitinkamos programos, tai jie saviškius labai propaguoja. Bet ir iš to, ką žinau, matau daug tikrai galingų kūrinių.]
Vėlgi, tai mažiausiai režimo liesta teritorija, faktiškai nesikišo, jei tik nebuvo žodžių. Gal dėl to? O gal tai nuo talentų užderėjimo tepriklauso.

Filosofai buvo ideologizatoriai, jų reikėjo taip pat, kaip ir mechanizatorių liaudies ūkiui. Kita vertus, jie turėjo pagrįsti sistemos legitimumą pagal marksizmą, todėl buvo gana svarbūs pačiam sistemos funkcionavimui. Aišku, palaipsniui viskas formalizavosi ir jų svarba menko.
283.

Valentinas lapkričio 3rd, 2009, 10:23 am

Vienintelė mintis, kuri mane dabar kankina – kur švęsime Maro disertacijos apgynimą? Mokslinis laipsnis tai nejuokas, paūžti reikia normaliai.
284.

Ligita lapkričio 3rd, 2009, 1:31 pm

Kiek žinau, Artūras turi namą Tiesa, ir iš Valentino video galima buvo pamatyt, kad aplinka neprasta. Gaila, kad jau šalta lauke.
285.

Valentinas lapkričio 3rd, 2009, 1:49 pm

Visų pirma reikia patikslinti kada balius. Gali būti ir šiltu metų laiku.
Artūro name yra įspėjantys ženklai „Mano šuo išmokytas pulti Fredį”.
Be to reikia pagalvoti ir apie Auksinį Kardą, ir kitus klaipėdiečius, kad jiems būtų patogu. Be to, kur bang ir lida paliks savo vaikus? Štai dėl to ir neramu. O kas jei Maras apsijuoks ir neapgins disertacijos? Ką darysime su alaus cisternomis ir degtinės statinėmis?
286.

Ligita lapkričio 3rd, 2009, 2:19 pm

Va va, tegu Maras tikslią datą pasako, kada jau sveikint galėsim ) Tik viena bėda – jis nemėgsta masinių susibūrimų. Atsimeni, kažkada skundėsi pas mane!

O vieta turi būti tarp Klaipėdos ir Vilniaus. Ar turime vidurio Lietuvos komentatorių?
287.

Auksinis kardas lapkričio 3rd, 2009, 2:54 pm

Sąjūdį deramai įvertinti siūlau pagal tai, kaip ir kur jis reiškėsi, nes proginis nukeliavimas į mitingą jo visai neatspindi. O jis kūrėsi ir reiškėsi anaiptol ne kokioje anoniminėje, beveidėje erdvėje. Grupės kūrėsi tiek įmonėse, įstaigose, tiek vienijosi koordinavimui pagal teritorinį Lietuvos išsidėstymą – labai aiški viešoji erdvė, labai aiškūs steigėjų vardai. Vieni teikė drąsos kitiems, ir taip ketinimai labai sąmoningai ir nevirtuviškai virto kūnu. Tiesa, pirmoji dingstis tai daryti nedaug rizikuojant – novatoriškos Gorbačiovo perestroikos idėjos.

Wiki: According to Gorbachev, perestroika was the „conference of development of democracy, socialist self-government, encouragement of initiative and creative endeavor, improved order and disciple, more glasnost, criticism and self-criticism in all spheres of our society. It is utmost respect for the individual and consideration for personal dignity.”

Mes per mažai kalbame, kokią lemiamą reikšmę turėjo mums šitas, citatoje nusakytas, nutiestas kilimėlis saviraiškai. Neįtikėtinas pakilimo takas išsiveržimo ieškančiai sąmonei. Gorbačiovas matė savo vizijas, labai modernias, bet iš Maskvos nesimatė to, kas angažuotiems TSRS periferijos gyventojams buvo galvose: negalima pamiršti traumų, kurios liko širdyse, kaip atsisveikinimo su savarankiškomis valstybėmis randai – tikrų tikriausi partizaniniai pasipriešinimai ir daugelio tremčių randai. Kaip dabar kalbame apie emigraciją, palietusią Lietuvą, taip tikra buvo ir traumų projekcija, palikta jos žmonėms, kone kiekvienai šeimai – kaip tai galėjo išnykti šiame lygmenyje? Niekaip, nes ir dabar apie savo gyvenimą pasakojantis žmogus negali neminėti kaip lemtingai jo gyvenimą pakeitė tiesiogiai, ar tik per giminystės ryšius, šie dalykai. Sterilių nebuvo daug. O tai reiškia, kad Lietuva buvo tik kuriam laikui prarijusi savo skaudulį, kurį gal ir būtų pamiršusi po kokios kartos – kitos. Nespėta.

Dėl dailės – tik mėgėjiškai domėjausi, bet kultūrinis gaivinimasis laikytas svarbia sveiko žmogaus higienos priemone, iš to galiu pasakyti, kad turime labai stiprią dailės, ypač tapybos, mokykla. Toks sistemos veidų tapytojas Vincas Kisarauskas gal būtų arčiausiai to, kame galime atpažinti jos veidrodį, bet bendro pobūdžio, fundamentali, pasaulį atvaizduojanti tapyba – gėdos tikrai nedaro. Iš dalies todėl, kad joje tradicija pradėta matant platesnį pasaulį, spaudžiama, traukėsi ten, kur buvo galima kvėpuoti laisvai (pvz. Adomas Galdikas), kas likę čia – taip pat nedaug kirtosi su ideologijos reikalavimais dėl savo amorfiškos prigimties ir augo gana vešliai. Kitos dailės formos – liaunesnės, dažnai pereinančios į puošybas – dekoratyvumus, modernesnės išraiškos – tarkime tokie Valentino Antanavičiaus koketavimai su koliažais-asembliažais – gal sarkastiški, bet abejotinos išliekamosios vertės.

O šiaip, rimtai žiūrėta į meną sovietmečiu, tai buvo rimtai, profesionaliai apgyvendinama sala, nepalyginsi su dabartine nupiepusia saviveikla, ženklia dalimi skirta pardavimams – „gyventi taigi reikia”.
288.

Auksinis kardas lapkričio 3rd, 2009, 3:01 pm

Šiltu metu galima ir gamtoje, galiu pasiūlyti miškus Šilutės rajone, čia pat – marios, jūros Gražus Švėkšnos miestelis netoliese. Bet jeigu ketinate tik prisigerti, tai patogiau arčiau namų, aišku.
289.

Maras lapkričio 3rd, 2009, 7:19 pm

Mokslinis laipsnis, Valentinai, yra nedidelis popieriaus gabaliukas, su kuriuo net užpakalio nenusišluostysi (per mažas ir per kietas). Iš esmės jis nereiškia nieko, nors, aišku, padeda akademinėje kovoje už būvį. Taip kad nėra ko švęsti, tiksliau, nebus, jei apsiginsiu.
Cisternos ir bačkos bet kokiu atveju bus panaudotos pagal paskirtį. Tuo labiau, kad aš šiaip ar taip abstinentas.
Gerai prisimeni, Ligita, masinių susibūrimų nemėgstu.
Šilutė? Mamos gimtinė .
Beje, iš kur jūs visi ištraukėt, kad jau tuoj tuoj ?
290.

Maras lapkričio 3rd, 2009, 7:33 pm

Karde, šito nepaneigsi, ką sakai apie Sąjūdį. Gorbis atvėrė šliuzą ir pasipylė, išsiveržė.
Dėl Kisos sutinku, plačiau daile nelabai domiuosi – muzika man daug artimesnė. Nors Antanavičiaus kai kurie dalykai man patinka. Jo albumo pradžioje yra toks Kristus labai ilgomis rankomis. Mano akimis – įspūdingas darbas.
291.

Valentinas lapkričio 3rd, 2009, 8:47 pm

Marai,
Tada nesupratau, kodėl mes čia visi gaištam laiką, investuojame į tave, į tavo žinias, idėjas ir t.t. Nejaugi visa tai vardan bereikšmio popieriuko kuriuo net nenusišluostysi?
Aš taip nežaidžiu.
292.

Maras lapkričio 3rd, 2009, 8:57 pm

Investicijos ne visada atsiperka, Valentinai. >
293.

Valentinas lapkričio 3rd, 2009, 9:18 pm

Čia ne šiaip investicijos. Čia bemiegės naktys, paraudusios akys. Čia vaikai netekę tėvelio dėmesio, neperskaitytos pasakos, nepadainuotos lopšinės….
Fredi, Maras tavo bendramintis, laukinio kapitalizmo propaguotojas
294.

Maras lapkričio 3rd, 2009, 10:55 pm

Valentinai. kaštus galima sumažinti: vietoj pasakos – mano straipsnį vaikams perskaityti reikėjo. Tiesa, jame nėra dainuojamųjų intarpų (deja, nesu folkloristas), bet galima gi parodyti išradingumą – kai kurias vietas padainuoti, pvz., išvadas, kai straipsnio beklausydami vaikai išlūš.
Kapitalizmo smerkėjas apie investicijas kalba. Kažkas nedera .
295.

Valentinas lapkričio 3rd, 2009, 11:07 pm

Fredi,
Račas kartu su emdeiksacuku puola soialistą Austrą. Kaip vertini tokį netikėtą posūkį?
296.

romas lapkričio 3rd, 2009, 11:11 pm

Man atrodo, Marai, kad nuosavo laiko investicija į tokią neseną Lietuvos istoriją yra labai prasminga . Tai gali kvepėti net ir politine karjera.
297.

Valentinas lapkričio 3rd, 2009, 11:20 pm

Tiesa, jei kas nesupratote, tai alaus cisterna yra Bacho metafora, o degtinės statinė – Bruknerio. Kažkaip atrodė, kad akivaizdu, bet nevisi suprato.
298.

Maras lapkričio 3rd, 2009, 11:26 pm

romai, politikos visai nenoriu, jei taikai tai man.
Valentinai, nesupratau, kaip ir Tu nesusipratai išvadų padainuoti vietoj lopšinės . Be to, problema, nuo tokios degtinės kai kam gali būti pernelyg sunkios pagirios .
299.

Valentinas lapkričio 4th, 2009, 9:44 am

Šiandien mirė Claudas Levi-Strausas. Net nežinojau, kad jis vis dar gyvas. Marai, ką galvoji apie struktūralizmą?
300.

romas lapkričio 4th, 2009, 10:29 am

O čia, Valentinai, ne kitaip pavadintas redukcionizmas ?
301.

Valentinas lapkričio 4th, 2009, 11:35 am

Nežinau kas yra redukcionizmas, bet struktūralizmas yra viena iš svarbiausių 20 amžiaus mąstymo srovių, kurios pagrindinis įkūrėjas ir yra Claude Levi-Strauss.
302.

Musė lapkričio 4th, 2009, 11:54 am

Tiesa, Valentinai, vis pamirštu parašyti dėl Maro diplominio apklausų imties – čia ne šiaip interviu, o individualūs giluminiai interviu, 39 imties daugiau nei užtenka (Marai, kaip ten su tom statinėm ir bačkom – matai, kaip aš tau padedu)
303.

Musė lapkričio 4th, 2009, 11:56 am

Ai dar prisiminiau – aš esu įsitikinusi, kad A. Kubilius skaito Ligitos tinklaraštį – vos šį savaitgalį pasibėdavojau dėl per ilgos darbo savaitės, iškart Kubilius sureagavo ir tuoj sutrumpins iki 4 darbo dienų. Ačiū, Andriau!
304.

romas lapkričio 4th, 2009, 12:08 pm

Redukcionizmas yra pasaulėžiūra, kai pasaulis suprantamas tarsi grūdėtas. Bet kuris sudėtingas daiktas yra sudarytas iš mažiau sudėtingų, pastarieji iš dar mažiau sudėtingų ir taip iki elementariųjų dalelių. Ši pasaulėžiūra ateina iš antikinės Graikijos filosofijos apie atominę pasaulio sandarą. Iš esmės visas mokslas yra redukcionistinis. Mes suskirstome mokslą į šakas remdamiesi būtent šiuo požiūriu.
305.

Valentinas lapkričio 4th, 2009, 1:18 pm

Muse,
Giluminiai interviu yra puikūs aptikti tendencijoms ir apsibrėžti problemų ratą. Tačiau yra rekomenduojama (kalbant apie marketinginius sprendimus) patikrinti kiekybinių tyrimų būdu, tam, kad galėtume generalizuoti atsakymus.
306.

Maras lapkričio 4th, 2009, 2:44 pm

Levi-Strauss – nu didis, ką čia bepasakysi. Beje, jo Mitologijos parašytos fugos principu . Man struktūralizmas ne itin artimas, nes jie ieško vienodumų. Tai socialinis mokslas, o aš vis tik tikras humanitaras, nors ir turiu sociologizuojančių polinkių. Todėl mane žavi skirtumai.
Dėl interviu. Kiekybiniais tyrimais gal ir galima patikrinti marketinginius sprendimus, bet kultūrinio elito požiūrius praėjus keliasdešimčiai metų – ne. Kaip rašė iš lagerio grįžęs ir ideologinius eilėraščius pradėjęs kepti A. Miškinis, „Pasikeitė vertybių mastas, / Kitaip ir žmogų suprantu.”

Muse, Tau labiau patinka vynas ar degtinė? Kiek pakeli? Nuo maniškės degtinės labai kenčia ausų būgneliai .
307.

kreivarankis lapkričio 4th, 2009, 6:11 pm

O kas yra „fugos principas”?
308.

Maras lapkričio 4th, 2009, 7:01 pm

Jis, atrodo, savo interviu knygoje yra rašęs, kad pirmąjį Mitologikjų tomo skyriai sukomponuoti fugų/simfonijų pavidalų, prasideda uvertiūra ir baigiasi finale. Visuose kituose struktūra ta pati, tik neeksplikuota. Plačiau jo interviu knygoje „Iš arti ir iš toli”, skyriuje apie muziką.
309.

Ligita lapkričio 4th, 2009, 8:03 pm

R. Grinevičiūtė skaito mano tinklaraštį, dabar A. Kubilius… Kas dar? Šiaip, jeigu kas nors į mane įtariai pažiūri (pavyzdžiui, anksčiau nežiūrėjęs), tai nusprendžiu, kad netyčia čia užklydo :OO
310.

Valentinas lapkričio 4th, 2009, 11:34 pm

Marai,
Esu nustebęs. Įsivaizdavau, kad ieškai bendrų tendencijų ir apibendrinimų. Stengiesi atrasti pamatines priežastis ir įvykių logiką. Struktūrinė analizė kaip tik tau ir padėtų praplėsti sovietmečio laikotarpio supratimą. Tarkime, galėtum panaudoti tą patį Greimo semiotikos kvadratą apibrėžti kultūros elito būsenas binarinių opozicijų rėmuose:
Pasipriešinimas vs Palaikymas
Nepasipriešinimas vs Nepalaikymas
Tau neatrodo, kad panaudodamas kokį nors tokį teorinį modelį atvertum sau platesnes galimybes?
311.

Maras lapkričio 4th, 2009, 11:41 pm

Na, šitą kvadratą aš buvau nusipaišęs. Tiesą, sakant, būtent iš jo man ir kilo mintis (iš pradžių buvo tik trys dėmenys ir kvadratas padėjo rasti ketvirtą bei sustruktūruoti mintį).
Čia aš aprašiau savo požiūrį į struktūralizmą kaip tikslą ir kultūros tendenciją (pas save kiek plačiau įraše, skirtame Straussui, aptariau). Bet kaip įrankis jis be jokios abejonės naudotinas.
312.

Maras lapkričio 4th, 2009, 11:48 pm

Tik mano antroji opozicija straipsnyje, kurį skaitei, visiškai iš kvadrato: ne-prisitaikymas vs ne-pasipriešinimas. Jos tiesiog neeksplikavau (istorikai nesuprastų, manau).
Bet tik kaip įrankis. Nes įvykiai dažnai neturi logikos, o pamatinės priežastys pamatinėmis tampa tik stebint iš dešimtmečių nuotolio. Ir, kaip rašiau viename komentare pas kreivarankį, teoretikai per mišką nebemato medžių (faktografai – skaičiuoja medžius ar, dar blogiau, šakas užmiršdami mišką). Noriu būti tarp šių tendencijų. Nežinau, kiek man tai išeina, bet stengiuosi. Va Losevo, Proppo (apie pasakas , bet struktūralizmo ištakos) prisipirkau – gal skaitysiu.
313.

Valentinas lapkričio 4th, 2009, 11:50 pm

Proppą kokia kalba nusipirkai?
314.

Maras lapkričio 4th, 2009, 11:54 pm

Ruskai. Bet ne tą garsiąją „Pasakos morfologiją” [neturiu], o „Istorinės stebulinės pasakos šaknys”.
315.

romas lapkričio 5th, 2009, 12:04 am

Turėjau nuojautą, kad struktūralismas, kaip metodas, buvo šiek tiek nužiūrėtas nuo tiksliųjų mokslų pažinimo metodų:) Nors gal ir klystu. Internete yra straipsnių, ale ten man reikia per daug mokytis, kad suprasčiau
316.

Maras lapkričio 5th, 2009, 12:59 am

Jei teisingai pamenu, struktūralizmo pradininkas – de Saussure. Jis buvo kalbininkas ir taikė savo metodą būtent kalbos tyrimui. Šiaip nuo XIX. (A. Comte) egzistuoja humanitarinių mokslų tikslinimo, sociologizavimo tendencija. Tai duoda ir gražių vaisių, bet paniekinantis požiūris į humanitarus kaip ne mokslininkus yra kvailas.
317.

romas lapkričio 5th, 2009, 1:09 am

Aš ir neniekinu humanitarų. Tiesiog, surinkus googlėje „struktūralizmas”, siūlomas straipsnis , kuris prasideda tokiais sakiniais:
Struktūralizmas plačiąja prasme aiškinamas kaip filosofijos kryptis, metodologija. Siaurąja prasme tai tyrimo metodas. Visais atvejais jis siejamas su požiūriu, jog tiriant sudėtingus objektus, juos galima išskaidyti į elementus, dalis, funkcijas ir, išnagrinėjus tai atskirai, visą objektą galima aiškinti vėl sujungiant ištirtas dalis į visumą.

Čia tiesiog redukcionizmo apibrėžimas
318.

Maras lapkričio 5th, 2009, 1:41 am

Tai aš Tavęs ir neturėjau omeny, kad niekini.
Išskaidyti lengva, bet paskui surinkti – vargas nemenkas .
319.

Maras lapkričio 5th, 2009, 1:47 am

Tai yra, nemenkas kai tiri žmones. Va dekonstravo dekonstravo, o kai reikia rekonstruoti – šakutės.
320.

R.Medinis lapkričio 6th, 2009, 1:39 pm

Kadangi literatūros skyrelio nėra, parašysiu čia – „istorijos” skyrelyje. (Nors istorikai ir literatai nelabai ir skiriasi, tik vieni, tiek kiti rašo remdamiesi savo fantazija, tik vieni tai pripažįsta, o kiti bando įrodyti, kad būtent taip ir buvo…).
Kadangi visų visuomenės ir valstybės bėdų pagrindinė priežastis yra abejingumas, abejingumas šalia esančiam žmogui, bendrapiliečiui, abejingumas bendruomenei ir t.t., visus kviečiu kilti į kovą su šiuo žalingu reiškiniu. O tai reiškia ne tik pačiam būti aktyviu, pilietišku visuomenės nariu, bet savo teigiamu pavyzdžiu patraukti paskui save draugus, pažįstamus ir aplinkinius. Čia gali prireikti visų įmanomų agitavimo formų, tame skaičiuje ir literatūrinių…

KREIPIMASIS Į ABEJINGĄJĮ DRAUGĄ

Nelysk šiandien į akis
Neduok kvailų klausimų
Netrypčiok –aš susinervinęs.

Nenoriu aš nieko žinot
Neduosiu tau nieko, atstok
Neerzink – aš susikrimtęs.

Man rūpesčiai slegia pečius
Aš Lietuvą gelbėt ruošiuos
Nepertrauk – aš susijaudinęs.

Nei dirbt negaliu, ne miegot
Man šalį vėl reikia dabot
Ar supranti? -aš įsiaudrinęs.

Tėvynė vėl šaukia vaikus
Į kovą prieš pančius sunkius
Ko stovi čia toks išsičiustijęs?

Strategiją, viziją klok
Daryk ką nors – nemiegok
Nors kartą padėk nesismulkinęs.

Rašyk komentarą, net du
Paskubėk – nebūk dunduku
Palengvės – būsi kaip išsituštinęs.

Paskambink į radiją, į TV
Paaiškink, kaip daugiau negali
Kad tu – visas toks pasipiktinęs.

Mokesčius mažint!
Pensijas –kelt!
Biurokratus – į gatvę!
Oligarchus – sodint!
Biudžetą po lygiai
visiems padalint!

Ech, darbo turiu per akis
Tad teks vakarot naktimis
Tu suprask – aš toks susirūpinęs…
321.

Ligita lapkričio 6th, 2009, 2:16 pm

Ooo, poetą R.Medinį vėl įkvėpimas aplankė!
322.

Maras lapkričio 7th, 2009, 1:35 am

Po R. Medinio eilėraščio labai tinka manasis, paskelbtas kitame įraše „Bac bac…”
323.

Musė lapkričio 7th, 2009, 11:26 am

R. Medini, gerai varai, rideni puntukus į mūsų – visažinių komentatorių/diskutuotojų daržą

Valentinai, čia tau, kaip Hauso draugui, Hauso orų prognozė:

http://obama-weather.com/House/m/LHXX0005
324.

Ligita lapkričio 7th, 2009, 2:12 pm

R.Medini, taip lengvai nepraslysi, nesijaudink
325.

R.Medinis lapkričio 7th, 2009, 6:20 pm

Ligita, bijau kad nesuprantu ką nori pasakyti…
326.

WU lapkričio 13th, 2009, 8:23 pm

Kad pakeisti temą, siūlau pažiūrėti vieną filmą. Lietuvių kūrybą. Pažiūrėjau pirmas 10 min. ir užkabino – http://video.google.com/videoplay?docid=1794063909501152303# „Pirmyn į praeitį”
327.

Ligita lapkričio 13th, 2009, 8:30 pm

Na, tai va. Dabar negaliu žiūrėt, nes ekstremaliom sąlygom rašau Bet nieko, dar pažiūrėsiu.

Tiesa, dėkui už ankstesnius man dedikuotus video.
328.

Maras lapkričio 14th, 2009, 11:49 pm

WU, dešimt minučių neiškenčiau. Marazmams neturiu laiko. Dar apie Siono išminčių protokolus betrūksta kad pradėtų kalbėti.
329.

WU lapkričio 14th, 2009, 11:56 pm

Marai, man tai patiko pažiūrėti. Praplečia akiratį ir priverčia susimąstyti, kaip žmonės taip protauja Pažiūrėjau visas pusantros valandos.
330.

Maras lapkričio 14th, 2009, 11:59 pm

Oi, patikėk, istorikai tokių „teorijų” prisiklauso… Lietuviai ir Romos imperiją nukariavo, ir Velykų saloje gyveno. O jau apie žydus, masonus ir globalinį sąmokslą – be skaičiaus.
331.

WU lapkričio 15th, 2009, 12:18 am

Žinau, berods per discovery rodydavo (gal dar rodo), tokią laidą „conspiracy theory”. Man kartas nuo karto įdomus tokie dalykai, kad neprarasčiau budrumo, nors prisipažinsiu – nesu skaitęs Da Vinčio kodo.. Tik filmą mačiau
332.

Maras lapkričio 15th, 2009, 12:21 am

O aš nei to, nei to. Kiek žinau, knyga – geras trileris.
333.

. lapkričio 15th, 2009, 1:22 pm

Dar Maro būsimai knygai – tikras užmirštas faktas legendai.

Visi žinom paminklą ant Vilnelės kranto pakeliui į Užupį. Prieškario jaunuolis žuvo begelbėdamas skęstantį, tragiška ir gana banali istorija. Vienok paminklas stovi ir tas yra gerai.

Septyniasdešimtųjų pavasarį, taigi, gūdžiais brandaus socializmo metais, buvo filmuojamos Šv.Onos bažnyčios sienos. Norėta akivaizdžiai įrodyti, kaip jas virpina grindiniu pravažiuojantis sunkusis transportas, filmuota gana aukštai- gal 10 -15 metrų aukštyje – ten tie virpesiai matėsi geriau.

Befilmuojant iškrito ir žuvo LKS operatorius, jaunas vyras.
Maironio gatvė neužilgo buvo užasfaltuota, taip bent kiek buvo sumažintas tas virpesys…

Po to, kasmet, gegužės pradžioje, toje vietoje, kur žuvo operatorius kažkas padėdavo gėlių, kurias vairuotojai pabrėžtinai dėmėsingai apvažiuodavo… Nuėmus gėles matėsi, kad asfalte toje vietoje – raudona, kaip kraujo dėmė.
Tai kelininkai, beasfaltuodami gatvę, pagarbiai, nieko neliepiami, paliko vieną senojo grindinio granitinį tašytą akmenį.

Nūnai grindinys perklotas ir kiek supratau, legenda ir tradicija sunyko. O gaila, buvau radęs net to operatoriaus pavardę ir daugmaž tikslesnę įvykių raidą surašęs diskelyje, kurį pradanginau.
334.

. lapkričio 15th, 2009, 1:58 pm

Dar Marui – „vdrug” internete neskaitė? Vargu bau, bet jo distemon ir geras, tik tiksliau skambėtų pervadintas į „Brandaus socializmo stebuklus” su kelių laipsnių kabutėmis.
Sandara labai panašų skaičiau tais laikais lenkų kalba- tik apie uždarbį.
Dar kažkiek primena tų laikų BBC „Warszawskle anekdoty” a la
-”Kapitalizme žmogus išnaudoja žmogų, o sacializme – atvirkščiai”
-”Tarybų Sąjungoje pragyvenimo lygis toks aukštas, jog jį sunku pasiekti”

Septyni komunizmo stebuklai:

1.Visi turejo darbą.
2.Nors visi turejo darbą, niekas nedirbo.
3.Nors niekas nedirbo, normos buvo įvykdomos100 procentų.
4.Nors normos buvo ivykdomos 100 procentų, parduotuvėse nieko nebuvo.
5.Nors parduotuvėse nieko nebuvo… , visi viską turejo.
6.Nors visi viską turejo, viskas buvo vagiama.
7.Nors viskas buvo vagiama, visiems visko užteko.
335.

. lapkričio 15th, 2009, 9:14 pm

Buvo tokia fudbolo komanda – Vilniaus „ŽALGIRIS”…Dūlindamas po eilinių praloštų rungtynių berods tuometine Melnikaitės gatve, nukabinęs nosį, pamačiau šaligatvio plytelę…
Plytelė kaip plytėlė, senoviško įprasto matmens 50×50 cm ( jau buvo pasirodžiusios 40×40 ir 37,5×37,5), bet tikrai kitokia- su įspaudu MLYNARSKI WILNO r.1898.
Po to, kaskart eidamas į fudbolą, parodydavau ją draugams, kaip ritualas ar talismanas.
ŽALGIRIS iškopė į pirmąją, po to į aukščiausiąją lygą, po to nustojau fudbolą lankyti, po to neliko komandos…
Specialistų kompanijoje, jau naujaisiais laikais dėl tos plytelės, kuriai virš 100 metų prakirtau stambias lažybas… Pusę nakties beveik klupom pasišviesdami jos ieškojom. Deja.

Kažkoks novarišas pasigviešė tai, ką buvo išsaugojęs sovietinis kelininkas, gal net koks eilinis klojėjas, na- tas, kur klupėdamas kloja trinkeles ar plyteles, beveik juodadarbis.
336.

Maras lapkričio 15th, 2009, 9:20 pm

Taške, įtariu net ne pasiglemžė, o tiesiog išmetė, kai reikėjo įsisavinti pinigus ir iškloti naujai. Aš dar prisimenu, kad buvo prancūziškai užrašytų dangčių – dar iš lenkų laikų. Dabar nebėr.
Kuri dabar buvusi Melnikaitės? Gėda, bet nesigaudau (ne vilnietis).
337.

. lapkričio 15th, 2009, 9:41 pm

Dabar Juozapavičiaus gatvė, tada vadinosi gal Melnikaitės, o gal Gajaus. Maždaug tuo metu joje pastatė tris daugiaaukščius administracinius pastatus, vienas jų Melioracijos ministerija. Kaip tik tada ir pakeitė plyteles, palikdami tą 1898.
Mūsų laikais tuos pastatus neatpažistamai išdarkė, bet kiek pamenu plytelių nekeitė. Būtent todėl ir buvo taip pikta.

Jau geri kokie penki metai vis ruošiuosi ramiai dieną tos plytelės paieškoti – gal pražioplinom naktį ir dar policininkų stebimi
Naiviai tikiuos, kad nepastebėjom . Būt smagu.
338.

TipasK lapkričio 15th, 2009, 9:44 pm

Jūs čia apie labai jautrius dalykus kalbate, reikėtų net atskirai tam prisiminimus atgaivinti. Tokie dalykai labai svarbūs, jie kuria miesto ri tikrųjų miestiečių psichologiją. Bet kita vertus, laikas teisingai juos keičia. Dabar panašių vietelių kūrimu užsiima Umbrasas ir smagu, kad jaunimas ir ne tik jas priima, vadinasi pataiko. Sakykime kaip fain ta jo padaryta plytelė Gedimino (Katedros) aikštėje.

O gatvė, jei neklystu, dabar Juozapavičiaus
339.

TipasK lapkričio 15th, 2009, 9:51 pm

O dėl tos plytelės- tai supuvusiais sovietiniais dvasiniam gyvenimui buvo daug erdvės dėl pačių įvairiausių priežasčių. Viena, jei norite, tylusis pasipriešinimas:) Taigi, tikiu, kad tada ir paprasti darbininkai tokiems dalykams jautė pagarbą. Dabar, deja, brutalizmo ieškoti nereikia, jis viską puola ir naikina. Todėl Umbraso iniciatyvos tokios malonios. Sakykime, tas užrašas ant krantinės „Aš tave myliu”. Čia pats tikriausias modernizmas, instaliacija, perfomansas ir koncepcija. Tai ne vamzdis tame pačiame paupyje
340.

. lapkričio 15th, 2009, 10:01 pm

O grafiti ant Čekanausko „Parodų rūmų” (ŠMC )stogo – virš užrašo apie menininkus?

Dar vienas geras dalykas iš tų laikų Jaunimo sodo – Sereikiškių parko. VDI studentai savarankiškai, o gal liepiami, o gal ir net ne studentai buvo ištapę aliejiniais dažais nupjautų šakų liekanas ant kamienų. Buvo labai įdomu, gražu ir pagal visas miškininkystės taisykles.

Iš tokių mažų dalykėlių ir susidaro miesto dvasia, miestelėnų kultūra, tautos mentalitetas ir kiti banaliai žinomi nuobodūs dalykai…. Tik ne kalbose, o kasdieniškoje rutinoje.
341.

Maras lapkričio 15th, 2009, 10:03 pm

O ta plytelė Katedros aikštėje kartais ne panaši, kur sovietmečiu buvo. Mano mama ant jos yra stovėjusi . Kiek girdėjau, senąją kažkas į sodelį pasiėmė (kodėl negalėjo palikti, tai nesuprantu. O naujoji – jos pavyzdžiu padaryta.
Taip, tikrai, tokie dalykai ir daro miestą savu, kuria miesto kultūrą, kurios mums taip trūksta. Kaip ir ta spalvinga čigonė Rožė .
342.

Ligita lapkričio 15th, 2009, 10:06 pm

Esu keliskart apsisukusi ant tos plytelės!
343.

. lapkričio 15th, 2009, 10:09 pm

Taigi, gal ta spalvingoji Rožė tai ta patį, kur vyrų klausinėdavp ar neturį po 15 kap. taksofonui.

Buvo pletkas, jof tai Motiejuas Šumausko dukra. To paties, kurio dėka Naftos Perdirbimo gamykla Mažeikiuose, o ne Jurbarke, kaip jau buvo suplanuota Maskvoj.
344.

TipasK lapkričio 15th, 2009, 10:16 pm

Buvo tokia plytelė ir ant jos reikėjo kulnu apsisukti.
Buvo madinga daug vaikščioti senamiesčio kiemais ir ką nors suradus (o kokie paslaptingi būdavo praėjimai-perėjimai-perlipimai) būtinai vesti kitus parodyti. Dabar netgi nauji namai tvoromis tveriasi… Nors viena iš Naujųjų rajonų (Lazdynai, Viršuliškės ir kt) idėjų buvo pereinamumo kiemais idėja, atseit taip būdinga Vilniaus senamiesčiui, net kai kur dirbtines arkas bandė imituoti… pabandykite dabar pasivaikščioti senamiesčio kiemais:)
345.

. lapkričio 15th, 2009, 10:19 pm

Prieš kelias per kažkurią rusų TV rodė siužetą iš Romos. Ten baigiamas statyti architektės Zaha Hadid suprojektuotas, berods, šiuolaikinio meno muziejus, kaip italai sako- betoninis monstras.
Mane gi žiūrint apėmė jausmas, kad žiūriu į mūsų arch. Čekanausko suprojektuotus Parodų rūmus šalia Rotušės… Tie patys principai fasade- pagarbiai iškarpytas pastatas, aukštis, tūriai, kad matytųsi senoji bažnyčia ir pan. net viduje – laiptai…

Nesenai važiavau pro šalį, ant stogo, truputį toliau to užrašo apie menininkus lyg tai grafiti padarytas- tai čia ŠMC darbas ar kokio chuliganėlio peckionės? Matosi važiuojant nuo Rotušės link S.Neries gimnazijos.

Ar man tas grafiti prisiapnavo?
346.

Ligita lapkričio 15th, 2009, 10:19 pm

O aš kol Vilniuje apsipratau… Iš pradžių atrodė kaip didelis butas Na, žinai, žolės, medžių trūkumą pajutau. Ypač Centre bei Senamiestyje. Jokių pievų.
347.

TipasK lapkričio 15th, 2009, 10:26 pm

O ką reiškė Rotonda jaunimo sode! Beveik kaip Narutis Gorkio gatvėje:)
348.

Maras lapkričio 15th, 2009, 10:34 pm

Aš su kolega dar kiek pavaikščiojom po senamiestį, kol tiek tvorų ir vartų nebuvo. Yra ir dabar dar galimybių, bet visiškas mizeris. O sako, kažkada buvo galima skersai visą senamiestį pereiti nesinaudojant gatvėmis…
Rotondos tai gaila – taigi galėtų viarslininkai viarslą daryti, ir tikrai būtų norinčių atsigaivinti.
349.

. lapkričio 15th, 2009, 10:40 pm

Dar prieš naktinį barą DAINAVA pirmame aukšte šurmuliavo bevardė didoka kavinė. Ten rinkdavosi meninis jaunimas ir tai buvo lyg ir alternatyva NERINGAI.

Po to , po gero dešimtmečio – kažkas panašaus VAIVA – joje leisdavo itin gerą plokštelių muziką.

Truputį vėliau, vėl po dešint metų – STIKLIAI – kooperatyvų suklestėjimo laikais – su neprilygstam kava – už 58 kap. oficialiai (ne dviguba, paprasta)
350.

Maras lapkričio 15th, 2009, 10:48 pm

Čia formuojasi Dingusio pasaulio enciklopedijos papildymai. Gerai .
351.

TipasK lapkričio 15th, 2009, 10:48 pm

Taškai, ar ne perdaug barzdomis apaugome:)? Ir dabar labai gerai!!! Gyvenimas žavingas, net kai š, vistiek žavingas. O mes čia sumerkėme nosis į prisiminimų bangas. Smagu, žinoma, bet viskam savo ribos. Dedam tašką prisiminimams?
352.

Maras lapkričio 15th, 2009, 10:54 pm

O kam? Ką istorikai rašys, jei nebus prisiminimų? Apie darbo pirmūnus ?
Nors, aišku, kas per daug, tas negerai. Kita vertus, ir nuo amžiaus daug kas priklauso.
353.

. lapkričio 15th, 2009, 10:57 pm

Nė velnio. Naiviai patikėjau, kad istorikui Marui pravartu žinoti. Be to, gal koks kitas kuoktelėjęs jaunuolis paskaitys ir užtrinęs kokią drevę prie Gedimino kalno ją nutapys brangiais aliejiniais dažais su voverės plaukų teptukais…

Ar atradęs kur išmestą šaligatvio rankų darbo XIX a. plyrlę atvilks centran ir įmontuos…

Kaskart, kai būnu Užupy žaviuos ką ten tas jaunimas išdarinėja
354.

. lapkričio 15th, 2009, 11:14 pm

Ir tie pirmūnai buvo visoki. Per antrą savo milijardą man skirtų sekundžių pažinau kelias asmenybes ir kelias Asmenybes. Viena jų – VLADISLOVAS STAPONAVIČIUS.
Reta pavardė, nes trečia raidė A.

Va, ši muzika gal ir apie jį:

http://www.youtube.com/watch?v=M1yxWXHLWcY
355.

Maras lapkričio 16th, 2009, 11:32 pm

Apie sovietmetį plačiai čia: http://ligita.xz.lt/virtualioji-apzvalgos-aikstele-nr-22/
356.

Maras lapkričio 16th, 2009, 11:37 pm

Patarimai primilžiui padidinti [dėstymo kokybei kelti]: http://ligita.xz.lt/klausk-ligitos-belakstant-po-kambari-su-balta-striuke/
357.

. lapkričio 17th, 2009, 8:41 pm

Suprasdamas Maro ironiją apie ambalo laikų pirdylas, keletas štrichų :

*Alytus. Tik ką pastatytas ESNK – Eksperimentinis skydinių namų kombinatas, na kur buvo pagaminta tūkstančių tūkstančiai alytnamių. Tais laikais tikrai moderniškų. paprastų. net … vakarietiškų.
Skandalas – kombinato direktorius V.Staponavičius ant apdegusio kombinato kelių hektarų stogo tiesiogine prasme nuokautavo Alytaus priešgaisrinės apsaugos viršininką, seną komunistą, KGB ordininką etc nesugebėjusį laiku to gaisro užgesint…

*Tauragė. SMK – Statybinių medžiagų kombinatas – eilinė susmurgusi plytų gamyklėlė per kelis metus per visą Lietuvą pagarsėjusia net tik rodikliais, bet ir neįprasta tada aplinkotvarka – vejomis, rožėmis, paprasčiausia švara. Neįprasta kitur, deja.

*Vilniaus GKG-2, antroji gelžbetonio konstrukcijų gamykla- vos ne pačiame Vilniaus senamiestyje – Markučiuose. Apdulkėjusi cementu, apdrabstyta skiedinais, klampynė net kieme, niūri… na, tipinė sovietmečio laikų šaraga.Atėjo direktoriauti V.Staponavičius ir nepaisant visų sunkumų, trukūmų, stygių, deficitų uždegė darbuotojus- na, padarykim tą suknistą fabrikėlį gražiu, kaip kad jūsų namai. Savo rankomis, talkomis.
Po metų- neįtikėtinas vaizdas. Dabar taip visur, betgi buvo visai kiti laikai.

Čia gal ne vieta prisiminti tokius „socializmo statytojus”, vien Fredžio pašaipų baisu.
Betgi negalima nepaminėti istorikui sovietmečio, taigi, raudonojo direktoriaus, gūdžiais brandaus socializmo metais dariusio (darbais, ne žodžiais) to, kas tik dabar pas mus tapo norma.
Ko vertos jo literatūrinės ekskursijos darbuotojams – po Žemaitiją, aplankant keisčiausius žmones (vienas kasa savo aruose tvenkinį, kitas renka akmenis, dar kitas neįprastai aželdina kolūkio sodybą – ko tik nedarė tie užsispirę žemaičiai )

Tai, ką čia parašiau – apgailėtinas bandymas papsakoti apie Asmenybę. Ne tik dėl vietos trukūmo. Vien kavos gėrimo ritualas vertas atskiro pasakojimo, kaip ir šnekos apie dualizmą, BBC, VISI laiptus ar karnyzų apskardinimą bei gatvės bordiurus.
358.

Maras lapkričio 17th, 2009, 8:46 pm

Taške, rašyk rašyk. Fiksuoti reikia viską.
359.

kreivarankis lapkričio 18th, 2009, 7:06 pm

Sveiki,
tai čia toks tas istorikų forumas
360.

Ligita lapkričio 19th, 2009, 12:30 am

Maras susirūpinęs savo disertaciniu. Jam visi turi rašyti, rašyti
361.

Maras lapkričio 19th, 2009, 1:20 am

Aš susirūpinęs istorikais, kad jie turėtų darbo skaityti skaityti
362.

. lapkričio 21st, 2009, 9:44 am

Kavą reikia gerti tik iš porcelianinio puodelio. Su lėkštute, sidabriniu šaukšteliu.
Būtent taip kava vaišindavo Direktorius, tik pagal jam žinomą grafiką pasikviesdavęs kavai. Gal lėmė tai, jog puodeliai – plonyčiiai, peršviečiami, senoviniai, jo „nudžiauti iš žmonos kraitinio paveldėto servizo” buvo tik du…
Kavos gėrimo metu – jokių kalbų apie gamybą ar gamyklos aktualijas. Parodos ar spektaklio, knygos aptarimas…būtinai užsibaigdavo kokio tarptautinio žodžio nagrinėjimu iš branginamo „smetoniško”, odon įrišto žodyno.
„Smotri v koren” – taip sakydavo Kuzma Prudkovas, tų laikų LITGAZIETOS tarpeilutinis disidentas.
„Žiūrėk, vaikuiti. iš kur kojos dygsta” – sakydavo Vladas Staponavičius visiems, kai norėdavo, kad būtų įsigilinta į esmę. Įsikarščiavęs, taip rėždavo ir Ministrui kolegijoje.

Nežinau, ar jis žinojo, kad tarpusavyje jį vadindavom vaikučiu.
Nors buvo velniškai reiklus, kartais nepelnytai griežtas, gal net neteisingas, visi ji bijodavom, bet gerbdavom. Gal net mylėdavom.
Už tai, kad Direktorius kitoks.
363.

. lapkričio 21st, 2009, 10:33 am

Marui, kuris gal nevaidina, jog tai įdomu. Manau, kad vis tik gal pravers kokiam istorikui tarp begalės sovietmečio vadovų būtent šios spalvingos ir kontraversiškos Asmenybės keli štrichai. Beje, ne tik jis pažinojo, bet ir jį pažinojo visi didžiausi tų laikų veikėjai ir vienintėlės partijos šulai. Visi.

Čia internete ką pavyko rasti, beveik ir viskas, neskaitant Prezidentūroje apdovanotojų sąrašų.

http://www.ams.lt/New/accessibility/index.php?Lang=34&ItemId=57774

Dabar sunku suvokti, koks retas (ar vienintelis?) tų laikų vadovas tvarkąs aplinką. Kad einant į pamainą galėtum pasigrožėti kokia rože ar neįprastai tvarkingu „anglišku gazonu”. Nebrendant per įprastą gamyboje purvyną čebatais.
Tada atseit ne tas rūpėjo „partijai ir liaudžiai” – planas, planas, planas, visa kita – vėliau.
Vėliau po truputį ir kiti suprato, kad tai būtina.

Tai, va, drįstu teigti, jog Vladas Staponavičius buvo pionierius, gal net pirmas toks.
364.

. lapkričio 21st, 2009, 10:51 am

,,Už švarą reikia ne kovoti, bet imti šluotą ir šluoti“ – va credo, kuris kaip šūkis buvo pakabintas vienoje didžiausių tų laikų modernių gamyklų. Su ironija, sakyč net su pdjb- tarp eilučiu.
Mažai kas pamena, kiek ir kokių privalomų transparantų kabėdavo tada visur. Kaip dabar reklamų, ne mažiau.
Žymiausias Vilniuje gal ant NSK – Namų statybos kombinato su Chruščiovo pažadu:

DABARTINĖ KARTA GYVENS KOMUNIZME.

O tai turėjo būti apie 198o metus. Nepamenu, ten kokiais 1961-63 m. gal buvo net tokia formuluotė:
Dabartinė karta pasmerkta gyventi komunizme.
Atseit su tokiu įsitikinimu, kad tai neišvengiama.
365.

Maras lapkričio 21st, 2009, 4:35 pm

Taške, įdomu. Bet kiek buvo tų tinkinčių, kad gyvens komunizme?
366.

. lapkričio 21st, 2009, 5:43 pm

Vieną visi žinom – Mykolas Burokevičius. Kaip ten bebūtų, atsėdėjo, savo įsitikinimų nepakeitė ir kailio neišvertė. Tai reta ir gerbtina.
Iš tribūnų tais laikais – visi tikėjo. Faktiškai gi -nežinau tokių. Teko pažinti du tikrus, kaip man tada atrodė, komunistus.
Vaikystėje, paauglystėje, vienas toks Julius J., LKP narys nuo 1934 metų – tėvų jaunystės draugas, kuris pastoviai nepasididžiuodavo pasisvečiuoti. Prie stalo užvirdavo atviros politinės kalbos, nebijant nieko – nes prie įvairių santvarkų draugystė buvo patikrinta veiksmais. Mano a.a.Tėvas, visada klausydavęs Amerikos ir kitų „balsų”, vos išvengęs tremties, išbuožintas, „atidavęs” taip sunkiai uždirbtą žemę aršiai puldavo komunistus ir jų tvarką. Dėdė Julius (tada fabriko direktorius) įrodinėdavo savo – atkakliai ir karštai.
Maždaug Brežnevo laikais jau ir į mano kritiką atsakė:
- Tie, ten viršuje, veda pražūtin. Ne tie ten.

O buvo gal 1975 metai, kai TSRS ir JAV kaip lygiaverčiai partneriai susitiko APOLON- SOJUZ programoje, Vakarai, užliūliuoti kalbom apie taikų sambūvį kasmet atiduodavo socializmo lagerin bent po vieną šalį….
367.

. lapkričio 22nd, 2009, 8:03 pm

Marui – istorikui, randančiam tiek nedaug bendro tarp šių dviejų ideologijų, gi net vėliavos spalva ta pati

Gera iliustracija, gaila, nežinau autoriaus :

http://www.balsas.lt/10/10/nazicommy_px250.jpg
368.

Maras lapkričio 22nd, 2009, 8:37 pm

Kodėl gi nedaug? Yra tų panašumų. Bet ir skirtumų labai daug, o po 1953 jie jau esminiai.
Iliustracija gerai sukomponuota.
o dėl panašumų tai užtenka pažiūrėti į penkiakampių žvaigždžių paplitimą SSRS ir JAV. Negi irgi panašios ?
369.

. lapkričio 22nd, 2009, 9:25 pm

Pentagramą vėliavoje pirmieji panaudojo amerikiečiai nepriklausomybės kovų metais.
Raudonai „nudažė” Karlas Marksas.
Sovietmečiu ne tik pionieriams aiškino, kad penki kampai – penki žemynai, o raudona spalva – proletarų kraujas.
370.

Maras lapkričio 23rd, 2009, 2:02 pm

Kariuomenės, reiškia, karo diena.
Ir geriausias, kokį tik galiu įsivaizduoti, paminklas karo aukoms: http://www.rounite.com/2009/01/12/table-of-silence/ Tylos stalas.
371.

. lapkričio 23rd, 2009, 7:40 pm

Kariuomenės diena. Matyt, ne man vienam tai jokia šventė.
Antrosios LR karininkija – neabejotinas tautos elitas, kareiviai irgi ne paskutiniai, nors ir tikri kaimo jurgiai. Tautos žiedas.
Ginkluotė, uniforma – aukščiausių tų laikų standartų. Net tie du sovietmečiu išjuokti ZAZ- 969 dydžio tankai, naiviai pavadinti kaip kokie kreiseriai skambiais vardais…

Pikčiausių tuometinių priešų, kaimynų „Polska wojsko na rowierze” , net ne ant dviračių, o ant arklių – kavalerija – kovėsi su vermachto tankais. Trumpai, viso labo dvi savaites…
Suomiai kiek anksčiau parodė, ką gali maža tauta ir – ne žodžiais…

Užtat paraduose ir krupnike mūsų karininkija buvo nepralenkiama. Tiesa, tada bent generolų (ir admirolų) nebuvo tiek priveista.

Gal todėl ir daina iš tų laikų tik viena žinoma ir populiari:

Drąsiai sėdžiu aš balne…
372.

Valentinas lapkričio 24th, 2009, 8:41 am

Nesuprantu kodėl knygas apie sovietmetį leidžia kažkoks niekam nežinomas Švedas, o mūsų prisijaukinta istorikas Maras ne? Jaučiuosi įskaudintas dėl neteisybės.
373.

WU lapkričio 24th, 2009, 9:28 am

Gal todėl, kad Maras per daug užsiėmęs čia diskutuoti ir knygai nebelieka laiko? )
374.

bang lapkričio 24th, 2009, 9:34 am

Berods maras čia per ilgai užsidiskutavo
http://www.lrytas.lt/-12590393511257498755-istorikas-a-švedas-skirtingai-nei-matricoje-sovietmečio-sistemoje-morfėjaus-negalėjo-būti-video.htm
375.

Fredis* lapkričio 24th, 2009, 9:38 am

Socialistai knygų apie sovietmetį negali rašyti iš principo, nes jiems anas laikotarpis yra organiška valstybingumo tąsa. Jie gali rašyti tik apybraižas A.M.Brazauskas ir jo 50-ies metų darbas Lietuvai ir pan. Žiūrėkit – vakar buvo triuškinantis V.Mitės straipsnis delfyje, o socialistas A.Račas pavaizdavo, jog nieko nepamatė, patikusių straipsnių skiltyje bloge nematyti, nors visada kabės kas nors iš A.Maldeikienės rašliavų („Samdinio marškinių kaina”).
376.

A.G. lapkričio 24th, 2009, 10:17 am

Valentinai, nepergyvenk.
Ją rašyti dar ne laikas. Be to tiesos niekas juk nemėgsta, ne tas ir žodis – tai kam ją tuomet ir rašyti…
Net apie tarpukary, manau. Dar daug emocijų. Dar daug įtakos turi „lietuviškieji sunitai“, kaip ir visur šiandien, taip ir rašliavose, manau.
O gal dar yra emocinės įtakos ir iš tų, kurie stabdžių niekada neturėjo, neturi ir neturės, jei tik aplinkybės leidžia… arba kokie „basiakai“, kurie apart grandinių, kaip tas sakė, jau nebeturėjo ką ir prarasti, nenušluoja kas koks šimtmetis ar pusšimtis metų…
O ir „basiakai“ turi savo nuomonę…
O dar mėgėjai pamiegoti, patinginiauti, jau nekalbant, kad ir delikačiai pavagiliauti – juk jų taip pat ne vienas ir ne viena dešimtis tūkstančių…
Reikia manau dar sulaukti laikotarpio, kai galės reikštis ta tylioji, šventoji Tautos dalis. Talentai, beje, dažniausiai taip pat iš ten, iš kur kančia…
Dabar reikia kelių istorijų, manau. Jų ir bus. Kol neturime protingų skaitytojų… O jų juk dar neturime, nei viename visuomenės sluoksnyje.
O, jei kartais išgirsti protingai kalbant – gali įtarti tik viena, kad tai išrinktosios tautos atstovas.
Kaip sakoma, kur jų neliko, ten ir miestų neliko, ten ir valstybės merdi. Tai netiesa, bet gyvenimas, kažkodėl mėgsta būtent tokias ne tiesas patvirtinti, kol kas bent.
Sudie, kol kas.
377.

. lapkričio 24th, 2009, 10:45 am

Maras, ar kitas istorikas, rašydamas sąžiningai turės atrasti, jog ir tuo gūdžiu sovietmečiu buvo kontraversiškų asmenybių, net tokių, kokių dabar net su žiburiu neatrastum.
Dariusių kažką ir ne žodžiais.
Kad ir pirmasis Lietuvos elektrinės generalinis direktorius, Elektrėnų garbės pilietis Pranas Noreika ar energetikas inžinierius Algirdas Stumbras.
Kad net tarp kolchozų pirmininkų buvo tokių asabų, kad oho.

Kaip ir tą , jog tokis Oktiabris Burdenka, vienas aktyviausių nepriklausomybės priešų – gamyklos „Pašto dežutė 555″ direktorius mintinai mokėjo visą A.Bloką ir draugavo su visais kosmonautais .

Tai tik Fredžiui* viskas paprasta ir aišku, ne visi gi tokie protingi. Juo labiau, kad gyvenime nebūna juoda arba balta.
Genys margs… Taigi.
378.

Fredis* lapkričio 24th, 2009, 10:53 am

taškui. A.Hitleris gražiai liejo akvarelę ir buvo labai švelnus ir dėmesingas savo gyvenimo moterims.
Socialistai man primena apipešiotas vištas, kurios trinasi aplink savo budelio kojas, tai vadinama Stokholmo sindromu. Jūs mokslo jau seniai aprašyti ir klasifikuoti.
379.

Musė lapkričio 24th, 2009, 11:27 am

Fredi, puikus atsakymas, kaip senais gerais laikais
380.

. lapkričio 24th, 2009, 11:34 am

fredžiui.
Tos akvarėles visai nieko, bent taip dabar sako žinovai.

Hitleris savo idėjas dėstė ir gyvendino labai aiškiai – Deutschland über alles, Juden – raus, Nur für Deutsche. Vargas tau, eigu tu ne arijas.
Stebina kitkas jo elgesyje – pvz. tiek kart pavedusį su savo LUFTWAFFE Hermaną Geringą „nubaudė” tik 1945 m. balandžio 9 – atimdamas visus laipsnius.

To jokiu būdu nepasakysi apie kitą raudoną, taigi, vienspalvį socialistą – buvusį seminaristą. Tas jau panašesnis į nūdienos išverstskurius – kalba vieną (gražiai, vien ko verta jo konstitucija), galvoja ir daro žinom ką.

Dar buvo toks veiksmų socialistas Henris Fordas I, žmogus, pakeitęs Ameriką.

Na, dar keli karaliai Skandinavijos šalyse gal patys to nežinodami „pastatę” socializmą ir dabar besigraužią dėl tos klaidos, nes jaunimas degraduoja.

Sąlyginai socialistų išpera reiktų įvardyti ir lėtapėdžių estų giminaitį Urho Kekkonen, sugebėjusį įtikinti savo lėtai galvojančius piliečius, jog be galo naudinga melžti dvi karvutes – viena kurių – buvusio nuožmiausio priešo…

Stokholmo sindromas- kas tai yr?
Iki vakaro
381.

Valentinas lapkričio 24th, 2009, 11:46 am

Baikite pagaliau skandinavišką modelį vadinti socializmu. Joks tai nesocializmas, o aukščiausios prabos kapitalizmas.
Fordas socialista? Nejuokinkite.
382.

Šrekis lapkričio 24th, 2009, 11:54 am

Jeigu Maras ir parašys ką nors tai akivaizdu recenzentų trūkumo tikrai nebus..
383.

TipasK lapkričio 24th, 2009, 12:52 pm

Ačiū Musei, kad nors kartą su manimi sutiko:)
384.

Fredis* lapkričio 24th, 2009, 1:17 pm

Šreki, Atgimimo lyderis galėjo būti toks, šioks ir anoks, jūs, socialistai, tada 1989 metais mitingavote prie Seimo, rašėte peticijas ir reikalavote, kad Atgimimo lyderiu, Seimo pirmininku taptų A.M.Brazaukas. Dabar vaidinate kilniaširdiškus ir net išspaudžiate šykštų komplimentą, šykščią šypsenėlę (kaip Landsbergis myli savo šeimą). Jaučiatės sugrįžę į realybę, jūsų kova už A.M.Brazauską buvo beprasmė?
385.

Šrekis lapkričio 24th, 2009, 1:18 pm

Tipai nepatikėsi vakar norėjau aprašyt tą laidą, tiksliau pacituot V.V.Landsbergį kai jis kalbėjo apie M.K.Čiurlionio du karalius. Laidos internete neradau, o savais žodžiais nesinorėjo atpasakot. Ir štai skaitau kaip aprašai tą pačią laidą . Man V.V.Landsbergis ne naujiena, stereotipai buvo sugriauti ankščiau, tiksliau ne stereotipai gal kiek atrastas pats V.V.Landsbergis. Beje kas įdomu jis pats pabrėžia, kad tėčiui ne visada pritaria. Tai tikrai ne ta prasme, kad jis koks socialistas, bet jis kartais elgtųsi kitaip. Beje nesutinku, kad obuolys nurieda nuo obels (šiuo atveju). Kaip gerai pastebėjo Romas, mes V.Landsbergį pažįstam kaip politiką ir gal kaip muziką. Sūnus gi atsiskleidžia visai kitomis pusėmis. Su malonumu gaudau bet kokią naują informaciją apie V.V.Landsbergį ir jo šeimą. Ir ta Z.Kelmickaitės laida buvo vienas malonumas. Retas atvejis, kad taip koncentruotai per lietuvišką TV gautum tiek daug medžiagos pamąstymams.
386.

Šrekis lapkričio 24th, 2009, 1:36 pm

Fredi, gerai prisimenu kur ir dėl ko stovėjau (su tėvu, nes buvau iš esmės vaikas/paauglys). Patikėk, ne dėl A.M.Brazausko stovėjom.

Nesinori užkurt milžiniškos diskusijos ir joje nieko naujo neatrast (suprast). Sudėtingi laikai, tie įvykiai sutapo su perėjimu iš vaikystės į paauglystę atitinkamos buvo asmeninės maišto nuotaikos ir daug daug visko. Galiu pasakyt tik tiek, kad tada buvau iš esmės apolitiškas, maža to negalvojau savo galva, klausiausi tik kitų ir priimdavau ką išgirsdavau už gryną pinigą. Dabar gi pats analizuoju, pats darau sau išvadas ir toli gražu nesu socialistas ar dar koks nors iš tos serijos. Ir tikrai neturiu virš miegamosios lovos ar kitoje pagarbioje vietoje A.M.Brazausko nuotraukos

Tai tiek. Tavo teisė galvot ką nori. Apie istoriją tegu kalba istorikai. Galiu pasakyt tik savo nuomonę, kadangi A.M.Brazauskas buvo nepakankamai tamsus, o V.Landsbergis nepakankamai šviesus blogio ir gėrio kova neįvyko taip kaip turėjo įvykt. Ir ne tautoje problema (arba jos garsiuosiuose 2/3 -daliuose). Tautą veda šviesuliai, šviesūs protai. Nuėjom šunkeliais? Tautos tragedija, kad turėjo tokius vedlius.
387.

Maras lapkričio 24th, 2009, 2:13 pm

Valentinai, Švedas apsigynė prieš du metus, taip kad teks pakentėti iki knygos . Beje, jis užsakė iš manę savo knygos „sutaršymą” (jam patiko, kaip sutaršiau Putinaitę). Tikiuosi parašyti.
388.

romas lapkričio 24th, 2009, 2:17 pm

Lietuviai man labai įdomūs vienu aspektu. Tos lenktynės tarp estų ir lietuvių, kurias lenktynėmis laiko tik patys lietuviai, prasidėjo dar SSRS laikais. Mums labai patiko būti SSRS avangarde. Atseit rusai ir čiukčios yra Rytai, o jau mes esam Vakarai. Tik nuvykę į Estiją pasijusdavome nekaip – su mumis atsisakydavo kalbėti rusiškai, paklausus, kaip rasti kokį objektą, mus nukreipdavo geležinkelio stoties kryptimi, Talinas atrodė labiau vakarietišku miestu, turėjo tiek gražų senamiestį, tiek labai netarybiškai atrodančios architektūros po olimpiados, jų dizainas visur buvo geresnis ir labiau vakarietiškas, estai susikalbėjo suomiškai. Lietuviui tai užgaudavo jausmus ir jis , norėdamas estą nugalėti vakarietiškume, imdavo labiau nekęsti rusų už estus ir pradėdavo kalbėtu laužyta rusų kalba, kas visiškai neseka iš gimtosios kalbos mokėjimo:) Kai prasidėjo perestroika, Lietuva dar ilgai miegojo stagnaciniu miegu. Bet ėmė estai ir įkūrė liaudies frontą. Lietuviams pasidarė baisiai nesmagu. Ne tai kad norėjosi kažko, nes gyventi kiaulių ir švogerių respublikoje nebuvo taip ir blogai, bet kad estai taip mus aplenkti susiruošė. Tada mes apsisprendėm, jei estai kuria frontą prieš, mes kursim sąjūdį už. Taip belenktyniaudami su estais, mes nepriklausomybę pirmi paskelbėm ir tame reikale juos nugalėjom. Tik kad kiaulių respublikos ilgesys širdyje liko. Estai gana nuoširdžiai pabaigė su savo praeitimi, nes jie savo socialistinės – rusiškos tikrovės nekentė, o mes perdažėm vakarykščius balvonus, kad naujai atrodytų, ir pasodinom atgal, kur jie ir sėdėjo. Vis džiaugiuosi, kad pavydas estamas mums nepraėjo. Įsives jie greitai eurą ir suduos mums eilinį smūgį. Gal tada suprasim, ko reikia, kad ekonomika būtų sveika, kokie patys turim būti, nes bus gėda prieš estus:)
389.

Šrekis lapkričio 24th, 2009, 2:21 pm

Romai, o tu turėjai kokių reikalų su estais? Ar tik šiaip kaip turistas ten esi buvęs?
390.

Maras lapkričio 24th, 2009, 2:23 pm

Iš kylančios diskusijos matau, kad sovietmečio istoriją reikia rašyti kuo teoretiškesnę, pvz.: buvo grupės a b c d e, pereinamieji mechanizmai, elgsenos modeliai. Nes sulindus į asmeniškumus nieko gero nebus – parašysi arba apologiją, arba kaltinamąjį aktą. Ir, kaip sakė Merfis, visada atsiras faktų, patvirtinančių vieną ar kitą teoriją, pridursiu – net jei jos priešingos.
Sąjūdis pernelyg romantizuotas ir visiškai neištirtas (tiesa, neskaičiau tos naujausios) jau nekalbant apie politizaciją, tas pats ir su visu sovietmečiu, išskyrus tremtis ir partizanų kovas (o ir tos…).
391.

Maras lapkričio 24th, 2009, 2:30 pm

Neseniai skaičiau tokio Mart Niklus, estų disidento ornitologo, straipsnį, rašytą 1979 m. apie jo viešnagę Vilniuje (spausdintas pogrindiniame „Vytyje”). Tai ir architektūra mūsų geresnė nei estiška (sovietinė), ir namai ne tokie vienodi, ir kovojam mes labiau .
392.

Valentinas lapkričio 24th, 2009, 2:34 pm

Šreki,
Aš mokslus baigiau Estijoje, dirbu estiško kapitalo įmonėje ir mano žmona dirba estiško kapitalo įmonėje. Patikėk, europietiško mąstymo, sveiko proto, geranoriškumo ir nešūdmalimo mums iš jų dar labai ilgai mokytis. Tiesa sakant, netikiu, kad kada išmoksime, nes jei estai yra charakteriu skandinavai, tai lietuviai yra slavai. Ir ne teisingi slavai, tokie kaip čekai ar slovėnai, o neteisingi slavai (lenkai ir rusai.
393.

Fredis* lapkričio 24th, 2009, 2:34 pm

Marai, įvyko brutualus aktas 1940 metais – aneksija, okupacija, tarptautinės teisės požiūriu labai aiškus veiksmas su labai aiškiais padariniais ir pasekmėmis. Man atrodo, kad jums čia visiems reikėtų suorganizuoti kelių paskaitų ciklą, pranešėjas – muzikologas V.Landsbergis. Kas įvyko paskui – tai įprastas tautos gyvenimas okupacijos sąlygomis – su išdavystėmis, heroiškais, kasdieniais poelgiais, žmonės mylėjosi, gimdė, šventė.
Žinau žmogų, kurio vieną brolį nušovė stribai/NKVD, nes buvo partizanas, o kitą – partizanai, nes šį komunistai privertė tapti valsčiaus pirmininku, kitaip sakant okupacinės valdžios talkininku, koloborantu.
394.

romas lapkričio 24th, 2009, 2:46 pm

Šreki, esu turėjęs reikalų su estais tarybiniais laikais , o kaip turistas tuo metu Estijoje nebuvau. Kažin, ar Talinas buvo tokia jau labai turistinė vieta. Ir turistai ne per didžiausi tarybiniai žmonės buvo. Pakeliui į Suomiją esu Estijoje buvęs ir nepriklausomybės laikais, bet jau senokai. Dalykiškai su estais bendrauti darbo reikalais sekėsi visai normaliai, o ir po darbo bendravome gerai. Bet įspūdis iš gatvės ir kavinių apie estus liko. Pasakojimų esu prisiklausęs irgi. Jei estas galvodavo, kad esi rusas, didelė tikimybė buvo, kad su tavim elgsis blogai. Dabar estų viešas elgesys yra labai pasikeitęs.
395.

TipasK lapkričio 24th, 2009, 2:46 pm

Marai,
Jūs teisus, reikia surasti „kampą”,”liniją” ar „rakursą”, kitaip bus eklektika. Baisiausia, kad joje (eklektikoje) lengva ir pasiklysti, nes ir tas teisus, ir tas… Kai pasirinktas „iešmas”, tada bet ką lengva vertinti, klasifikuoti. Tik jei galiu bandyti patarti: pats neobjektyviausias „iešmas” yra politinis. Tai žiūrint ko siekiate. Tikėtina, kad bet kokiu atveju prireiks kompromiso tarp rezultato ir objektyvumo. Pažymys, suprantama, svarbu. Bet jei eisite mokslo keliu… pasilikite tam galimybių.
396.

TipasK lapkričio 24th, 2009, 2:50 pm

Marai, aš čia apie sovietmečio istorijos rašymą:)
397.

romas lapkričio 24th, 2009, 2:54 pm

Marai, Vilniaus senamiestis yra didžiulis, lyginant su Talino, todėl turistams susidaro gražaus miesto įspūdis ir jo. Tarybiniais nauji rajonai beveik vienodai blogai atrodė tiek Vilniuje, tiek Taline. Tiesa, Vilnius buvo žalesnis, kaladės iš už medžių lajų pasirodydavo fragmentais, ir neatrodė tokios nežmoniškos:) Be to pats matai – tie namai tebestovi:)
398.

Musė lapkričio 24th, 2009, 3:01 pm

Valentinai, kaip faina, mokeisi Concordijoj? Kartu su SEL’u?
Gal ir estiškai moki? Sutinku, kad mums toli iki estų. Kažkaip kai bendrauji su latviais, gali jaustis laisvai, bazarinti rusiškai – jie lygiai tokie patys kaip mes. O prieš estus nejučia pasitempi – jie kur kas labiau vakarietiški.
399.

Šrekis lapkričio 24th, 2009, 3:02 pm

Valentinai, aš pats asmeniškai buvau susidūręs su priešinga situacija, dirbau tarptautinės kompanijos padalinyje kuris iš Vilniaus valdė ir likusias Baltijos šalis. Man pačiam su estais neteko turėti per daugiausiai reikalų, bet tekdavo klausytis įvairiausių nuomonių. Be to ir giminėje yra žmonių kurie turi reikalų Estijoje. Bendras visų nuomonių vardiklis – taip, yra tam tikri skirtumai, tačiau nėra realaus pagrindo mūsų (lietuvių) saviplakai. Galima palygint su amžinu ginču kas geriau Vilnius ar Kaunas ar katrie geresni vilniečiai ar kauniečiai. Savaime aišku tiek Vilniaus, tiek Estijos padėtis (geopolitiškai) geresnė. Iš čia išplaukia tam tikri skirtumai. Vilnius įvairesnis tautybių, kultūros atžvilgiu plius dar ir sostinė. Kažkuria prasme tas pats ir su Estija. Kaip taisyklė suomiai daugiau šansų turi prigriebt kokio tarptautinio verslo atstovavimą Baltijos šalyse ir tai daro per estus, o švedai su danais per latvius ar Rygą. Mums belieka tik lenkai ir rusai. Paskui verslo ryšius mezgasi ir kiti ryšiai. Rezultate, tu pvz. dirbi estiško kapitalo įmonėje ir savaime aišku matai savo vaizdą. Nepamirškime, kad estams labai daug davė suomiai. Ir ko jau estuose nepakeisi tai jų savęs identifikavimo su skandinavais ir kaip taisyklė jau mes tokie jiems nesame..

Reziume, nematau iš esmės poreikio lygiuotis su jais. Einame savo keliu. Turės jie ankščiau tą eurą. Gerai, tegu turi. O mums reikia išmokt susitart tarpusavyje. Buvo G.Kirkilas premjeru A.Kubilius žvengdavo iš galo sėdėdamas. Dabar pats prie lentos atsistojo kiti žvengia. O A.Kubilius ir kompanija jau kimba ir prie lentos, ir prie mokytojos, klasės langų, blogo oro ar dienos. Absurdas. Patys sau iš begalinio gudrumo kasam duobę.
400.

Maras lapkričio 24th, 2009, 3:05 pm

TipaiK, pažymių man jau neberašo . Deja, tiriant sovietmetį politikos neįmanoma išvengti. Užtenka Marcinkevičienės knygą apie moteris sovietmečiu paskaityti.

Fredi, kai muzikologas pradeda aiškinti istoriją ir teisę, gero nelauk . Aš tikrai nesiruošiu aiškinti muzikologinių dalykų, nors muziką ir mėgstu. Čia ir yra problema, kad visi „žino, kaip buvo”, tik kad jų žinios apsiriboja savo patirtimi ir intelektu. Landsbergio intelektas, aišku, didelis, bet…
Ir būtent padariniai ir pasekmės yra visai neaiškūs. Pats pateikei pavyzdžių. Teise galima pagrįsti ką tik nori. Roemeris, vienas geriausių, jei ne geriausias tarpukario teisininkas ir toli gražu ne sovietinės santvarkos šalininkas, savo knygoje teigė, kad okupacija ir aneksija buvo teisiškai įvykdytos beveik nepriekaištingai. Ir išvis, manęs teisė, tarptautinė ar sovietinė, nedomina, nes teisinė realybė neturi nieko bendro su tikrove. O štai pasekmės joje – kitas dalykas.
401.

Fredis* lapkričio 24th, 2009, 3:16 pm

Net jei okupacija ir aneksija buvo įvykdytos nepriekaištingai, tai nereiškia, kad jų nebuvo, kaip ir pasekmių. Bėdą matau kitur – tautos nepakankame nore priešintis okupacijai. Kokiais 1970-1986 metais niekas beveik ir nesitikėjo, nesapnavo, kad galime atkurti nepriklausomybę. Tik palankios tarptautinės situacijos dęka pavyko ištrūkti iš imperijos, nes Sovietų Sąjunga buvo valdoma visiškų balvonų- nemokšų. Imperija turėjo arba visiškai sunaikinti pavergtas tautas, paralyžuoti mūsų valią, arba nuo pat okupacijos pradžios duoti mums daugiau teisių, savivaldos, sovietinę ekonomiką besąlygiškai nepajungti karo pramonei, o diegti daugiau kapitalistinių metodų, labiau rūpintis žmonių poreikiais.
402.

Maras lapkričio 24th, 2009, 3:33 pm

Va, Fredi, mane labiausiai ir domina, kodėl mažai priešinosi. Tiesa, daugiau nei pas latvius ir estus, o procentine prasme – ir rusus (dėl stiprios katalikybės dalyvavo daug paprastų žmonių – laiškus atvirus pasirašinėjo prieš religijos persekiojimą). Bet mane domina, kodėl mažai kultūrinio elito, mažiau nei Estijoje ir galbūt nei Latvijoje.
Beje, tikėti ir kovoti – skirtingi dalykai. Terleckas, Skuodis netikėjo sulauksiantys nepriklausomybės, bet vis tiek priešinosi. Aišku, tai vienetai.
403.

Maras lapkričio 24th, 2009, 3:36 pm

Beje, būtent todėl mane ir nervuoja Landsbergio pasinešimas ant teisės – jei susiklostys tam tikros aplinkybės, mus su visais teisėtumais praris ir net nežagtels.
Ir tikrai, kol kas labai mažai kas sako, jog ne dėl savo veiksmų, o dėl SSRS žlugimo Lietuva atgavo nepriklausomybę. Klausimas tik, kiek mes prisidėjome prie jo.
404.

Fredis* lapkričio 24th, 2009, 3:39 pm

Ištakos gal nuo viduramžių – Žemaitija, kiti regionai labiau jautė grėsmę, buvo engiami iš vakarų, rytuose – jokios civilizacijos, organizuotos valstybės nėra, dar didesni laukiniai nei mes.
Va ir čia komentuojantys – Šrekis, taškas, iš dalies TipasK – prorusiški.
Pakso, Paulausko, Uspaskicho, valstiečių, socialistų partijų elektoratas, rinkėjai – beveik išimtinai prorusiški, Vakarai – keiksmažodis.
405.

Valentinas lapkričio 24th, 2009, 3:40 pm

Marai,
Teisė yra vienintelis objektyvus dalykas, kurio dėka galime pasipriešinti „realpolitik”, kurį taip mėgsta neomarksistai. Nesakau, kad tai visada išgelbės, bet be to nieko kito nebelieka.
406.

Valentinas lapkričio 24th, 2009, 3:44 pm

Esu priversta pritarti Fredžiui. Ta sovietinė nostalgija pradeda pradeda įgristi. Gyvenau ir aš tais laikais ir nieko ten gera nebuvo. Pats blogiausias etapas nepriklausomoj Lietuvoj yra geresnis už geriausią etapą LTSR.
Apskritai, mano gyvenimas vis gerėja ir gerėja. Taip gerai kaip dabar, negyvanau niekad. Ko gailiuosi, kad neturiu vaikystės laisvoje šalyje, nes dabar visai kitos galimybės jaunimui.
407.

Fredis* lapkričio 24th, 2009, 3:44 pm

Buvo organizuota jėga, organizacija Sąjūdis, jos prisibijojo, su ja skaitėsi vietiniai komunistai, to užteko, kad ji pažadintų dalį tautos, laimėti rinkimus, Aukščiausia taryba paskelbė nepriklausomybę. Elementaru, organizuota, gerai veikianti struktūra yra jėga. Nevykęs, komiškas palyginimas – keli ginkluoti banditai gali terorizuoti visą gyvenvietę.
408.

Valentinas lapkričio 24th, 2009, 3:45 pm

Mano kompo klaviatūra daugybę kartų suniokota mažamečių kraujasiurbių. Todėl, karts nuo karto nepasispaudžia kai kurios raidės. Raidžių R ir F mygtukų jau nebėra
409.

Fredis* lapkričio 24th, 2009, 3:52 pm

Marai, dar svarbu žinoti, kad komunistai sunaikino kaimą, žmonės išsikėlė į miestus, o mieste laisvės, revoliucinės idėjos plito greičiau, čia žmogus yra laisvesnis, neturi ko prarasti, metęs kokį nors molotovo kokteilį gali tuoj pat pasislėpti savo blokiniame bute. Žmonės drąsiai ėjo prie televizijos bokšto, plikomis rankomis lupo okupanto kareiviui automatą, stabdė važiuojančius tankus savo kūnais. Dabar tai sunku suvokti kokie heroiški ir drąsūs buvome, revokiucinės idėjos buvo įsiūbuotos labai galingai.
410.

Maras lapkričio 24th, 2009, 3:55 pm

Valentinai, puikiai parodei nostalgijos šaknis: ją jaučia tie, kurie gyvena blogiau. Bet tokių, patikėk, yra dauguma. Žmonėms nereikia laisvių, jiems reikia minimumo. Dabar gi jo daugelis neturi. O sovietmečiu buvo akivaizdus susitarimas nebylus tarp režimo ir žmonių: apolitiškumas/neipriešinimas už pragyvenimo minimumo užtikrinimą. Viskas žlugo, kai minimumo nebeužtikrinta. Lietuvoje dar nieko, bet Rusijoje žmonės duonos eilėse laukdavo Gorbio laikais.
O kad Tu gyveni gerai, kaip Mikutavičius, nieko nereiškia – kolūkių pirmininkai neblogai gyveno ir sovietmečiu, pačiam teko vieną pažinti (beje, visuomet klausėsi „Amerikos balso”, o žmona – tremtinė). Materialiai buvo puikiai aprūpinti.
411.

Maras lapkričio 24th, 2009, 4:01 pm

Fredi, dėl miesto nežinau, nežinau. Kažkaip tų Molotovo kokteilių nesimatė 7-8 deš., kai vyko didžioji urbanizacija. Nors pats pokytis kažkiek įtakos turėjo. Bet greičiau atvirkščios: sunaikinti tamprūs senieji kaimo ryšiai, kuriais galėjo plisti kad ir pasipriešinimas (partizanai), miestuose nemenkas susvetimėjimas, o tai trukdė kažkokiam pasipriešinimo tinklui formuotis. O be tinklo nėra pasipriešinimo, vienam žmogui daug sunkiau peržengti legalumo ribą nei grupei.
412.

Maras lapkričio 24th, 2009, 4:05 pm

Beje, mieste kaip turi daugiau ko prarasti: visi darbai valdiški – atleis iš darbo ir ką veiksi. Išmes iš buto (nes butas valdiškas, beje, taip yra buvę vienam pogrindininkui – jį teisė, o žmoną su mažu vaiku – iš buto). Kaime bent bulvių gali pasisodinti, paršą, vištų – badu nemirsi.
413.

Valentinas lapkričio 24th, 2009, 4:45 pm

Marai,
Tame ir esmė, kad absoliuti dauguma dabar gyvena geriau. Mano mama sėdi prie kompo, o uošvė važinėja po turkijas ir kretas, nors abi yra eilinės pensininkės. Tiesiog mes patys save įtikiname, kad viskas blogiau, o purvasklaida tame suvaidino didžiausią vaidminį.
414.

A.G. lapkričio 24th, 2009, 5:02 pm

Mielas Valentinai,

tas taip. Pavyzdžiui, aš taip pat net per didžiąsias šventes tuomet negyvenau taip, kaip dabar kasdien.
Bet žmones jau beveik 20 metų spaudžia moralinė pusė.
Manau, kad dėl labai blogo gerbūvio, kokis jis čia buvo iki 1990 m. (nors kaime…) žmonės nesižudė ir Tėvynės neišdavinėjo (ta prasme – dėl kokios smulkmenos neatrėždavo, kad … išvyksiu ar pan. Ne dėl to, kad negalėjo. Va mes/jie visi buvo Lietuvos patriotai ir Sąjūdį…).
Taigi, žudo šiandien žmogų būtent moralinė pusė, kuri šiandien prapila juodai…
Pasirodo ji – esmė. O ne kas kita.
415.

romas lapkričio 24th, 2009, 5:06 pm

Marai, kažin ar dabar tas minimumas, kurį davė tarybų valdžia, taip jau yra mažesnis. Primos be filtro juk niekas nesutiks dabar rūkyti. Jei žmogus pasitenkintų parduotuvėse siūlomu minimumu, kažin ar labai jau smarkai gyvenimo kokybė skirtųsi nuo tarybinės. Pagrindinis skirtumas yra, kad dabar kiek mažiau dėmesio žmogus sulauks pas gydytoją, kad komunalinės paslaugos labai brangios, kad šeima nelabai turi šansų įsigyti kada nors būstą, jei uždirbs tik atlyginimo vidurkį. Bet iš šie dalykai didelio pranašumo anai santvarkai neduoda, nes žinau šeimų, kurios socializmo laikais pas tėvus 2k bute gyveno iki 40 metų. O kiek šeimų gyveno komunaliniuose butuose ir net savo išvietės neturėjo.
Dabar akis bado didžiuliai socialiniai skirtumai. Taip pat blogai, kad yra skurstančių. Jų tikrai yra dabar daugiau, nei buvo tarybiniais laikais.
416.

Maras lapkričio 24th, 2009, 5:07 pm

Valentinai, kompo turėjimas dar ne rodiklis. Centus jie kainuoja iš tiesų. Eilinių pensininkų yra visokių irgi. Ar tik iš savo pensijos po tas kretas važinėja, man kyla klausimas. Jei ne – vėl viskas atsiduria į Tavo pragyvenimo lygį .
Šiaip labai sunku lyginti, nes skiriasi lūkesčiai. Tuomet rajcentre nebuvo bananų ir panašių dalykų ir niekas jų per daug nelaukė (nesitikėjo). Dabar tai kasdienybė. Kitas klausimas, kiek eilinis pensininkas, trečdalį ar pusę pensijos suplojantis už šildymą etc. gali nusipirkti tų bananų. Musė teisingai rašė – centus skaičiuoja žmonės. Tuomet mažiau buvo, mažiau reikėjo. Dabar yra daug ir reikia daugiau.
Nemanau, kad tai teisingas kelias, bet juo einama.
Žiniasklaida – taip. Prisiklausau iš savo mamos pakankamai, nors tikrai protingas žmogus .
417.

TipasK lapkričio 24th, 2009, 5:07 pm

Valentinas
Lapkritis 24, 2009 3:32 vakare | Nuoroda | Atsakyti

Prie to pačio norėjau paklausti kodėl LRT tuoletuose toks šiurkštus tuoletinis popierius? Kiekvieną kartą apsilankius, išeinamąją nusibrozdinu. Artūras,kaip LRT tarybos narys, turėtų pasirūpinti šiuo jo kompetenciją apimančiu klausimu.

Valentinai, nesitikėjau, juk taip džiaugiesi vis gerėjančiu savo meterialiniu gyvenimu, taip vertini saviraiškos laisvę ir kitų teisę tokią turėti, mama ir uošvienė it amerikonės po svietą dairosi, pats nuostabiai sugebi rasti gamtoje tik estetiką, o ką čia parašei? Nors, paspaudus Tavo vardą, atsidaro tas pats…
418.

Maras lapkričio 24th, 2009, 5:08 pm

romai, ir vėl tą patį parašėm .
419.

Valentinas lapkričio 24th, 2009, 5:13 pm

Gerbiami TipaiK ir Marai
Kompas ir Turkijos tik iliustruoja, kad gyvenimas tikrai nėra toks blogas kaip piešiama. Aš pateikiau materialinius pavyzdžius todėl, kad daugumoje verkiama, kad gyvename blogiau materialiai. Kad žmonės nuskurdo. Ir tai yra visiška nesąmonė. Dar niekada lietuviai negyveno materialiai taip gerai kaip dabar. Baikim varyti dievą į medį
TipaiK? Negi nesupratote koks buvo mano parašymo apie popierių tikslas?
420.

Maras lapkričio 24th, 2009, 5:18 pm

Valentinai, daug didesni socialiniai skirtumai ir daug daugiau skurstančiųjų. Tai esminiai dalykai. O kad tie skurstantieji turi kompus ir kartais išgali nusipirkti bananų – ne taip svarbu. Nebūk kaip tie sovietiniai vadovėliai, kuriuose sovietmečiu išgautos anglies gavyba lyginta su 1908 metų lygiu ir džiaugtasi, kaip pramonė išsivystė. Lyginti reikia pagal savo epochos standartus.
Nevaryk Dievo į medį, nes atrodo, kad matai savo lygmens (VVV) žmonių pragyvenimą. Tokių tikrai ne dauguma.
421.

romas lapkričio 24th, 2009, 5:31 pm

Blogai yra kai žmonės ilgisi sistemos. Galima sutikti, kad yra laikmečio standartai, bet tada reikia lyginti su vis dar socialistinių šalių gyvenimo standartais. Lyginant su visomis šalimis, Lietuva tikrai yra labai aukštai pasaulio valstybių sąraše pagal gyvenimo kokybės standartus.
422.

Maras lapkričio 24th, 2009, 5:35 pm

Aš tai žinau, romai, bet pasakyk tu taip. Nu taip, Afrikoje badauja o ne vienoje šalyje – karas. Bet vis tiek anais laikais buvo geriau ir viskas.
Tiesa, manau, ilgimasi ne tiek sistemos, kiek socialinės lygybės. Va šitą vertybę sovietmetis įdiegė labai stipriai.
423.

Valentinas lapkričio 24th, 2009, 5:41 pm

Dėl nelygyvės sutinku, nors ir anais laikais jos buvo pakankamai. Prisiminkime visus tuos nomenklatūrinius ponus.
Dėl skurstančiųjų, tai skurdo riba yra politinis dalykas. Realiai badaujančių, negalinčių išgyventi yra daug mažiau.
Kitas dalykas, kad pripratę prie pigios energijos, pigaus maisto, sunkiai gali susitaikyti su tuo, kad už viską reikia mokėti. Manau tai ir yra didžiausia nepasitenkinimo priežastis: žmonės ilgisi chaliavos.
424.

Maras lapkričio 24th, 2009, 5:45 pm

Taip, dėl chaliavos irgi galima sutikti.
Tiesa, dabar itin piktina toks piktdžiugiškas prabangos demonstravimas, kokio tuomet nebuvo. Ir tuomet šnabždėtasi labai piktai apie tuos baliukus ir prabangą nomenklatūros. Ir jos iš tiesų buvo gerokai mažiau.
425.

kreivarankis lapkričio 24th, 2009, 5:50 pm

O aš manau, kad žmonės ilgisi ne chaliavos, o aiškesnių socialinio žaidimo taisyklių. Beje elementaraus valdančiųjų padorumo irgi.
426.

. lapkričio 24th, 2009, 6:02 pm

Fredi*

labas vakaras, teikis man tundrai paaiškinti kas tai yr tas

Stokholmo sindromas?

Kol perskaitysiu išties įdomią diskusiją, tikiuos, atsišauksi- gal turėjai omeny Helsinkį?
427.

romas lapkričio 24th, 2009, 6:13 pm

Kreivaranki, visuomenė turi susitarti kas yra padorumas. Esu tikras, kad net mudu apie padorumą turim skirtingą supratimą. Socialinio žaidimo taisykles gali sukurti tik patys žmonės per demokratinį procesą. Tai ko nori, žmogus visada turi užsidirbti savo veikimu, nesvarbu, ar tai būtų raumenys, pinigai ar socialinis solidarumas. Iš pradžių mes turim tapti visuomene, nes iš tikro nėra „mes” ir „valdžia”.
428.

Fredis* lapkričio 24th, 2009, 6:22 pm

taškui ištrauka iš V.V.L teksto

„Važiuojant iš Vilniaus į Kauną, dideli plakatai kviečia paskanauti „Tarybinių“ Samsono dešrelių. Taip tyliai nutrinama riba tarp okupacijos ir nepriklausomybės, tarp tautinės savigarbos ir verslo.

Tarp prostitucijos ir doros… Lygiai tas pats, beje, yra ir Grūto parke – vergai važiuoja pasidžiaugti savo pavergėjais. Pašlovinti juos, prisiminti, stikliuką jų sveikaton išlenkti, nes niekaip negali ištrinti tų mielų prievartautojų (Stalino ir co) iš savo atminties.

Kažkuria prasme tai netgi natūralu. Psichologai šį reiškinį vadina Stokholmo sindromu – tai psichinis sutrikimas, liga, kai auka ima garbinti savo prievartautoją. Pirmąsyk akivaizdžiai šis sindromas buvo pastebėtas ir įvardintas Stokholmo aerouoste, kai antiteroristų būrys išlaisvino užgrobtą lėktuvą. Keleiviai, didelei išlaisvintojų nuostabai, atsigavę po patirto šoko, teisme ėmė liudyti teroristų naudai: kokie tai esą šaunūs laisvės kariai.

Bandau įsivaizduoti Vokietijoje kur nors pakelėje reklamuojamas kokias nors „Hitlerio“ dešreles. Arba Izraelyje – „Holokausto džiūvėsius“… Vargu ar tai įmanoma, tautinę atmintį saugančioje ir savigarbą turinčioje tautoje.”
429.

Valentinas lapkričio 24th, 2009, 6:40 pm

Iš Wikipedijos:

Stockholm syndrome is sometimes mistakenly referred to as Helsinki syndrome or Oslo syndrome, due to confusing the three capitals.
430.

. lapkričio 24th, 2009, 7:06 pm

romai, pritariu dėl estų – jie paprasčiausiai kitokie ir mes nuo atsilikom ant visados. Deja.
Keletas mano pastebėjimų:
*pirmą kart su estais susidūriau būdamas gal 14 metų Pabaltijo uolų laipiojimo varžybose. Tai, va mūsų – moksleivių, mokytojos atvežtų susipažinti -palapinė stovėjo šalia estų rinktinės. Tie išsitraukė iš kuprinės sudedamą grėblį ir apsitvarkė aplinką.
Mes, vaikai, neraginti, pasidarėm grėbliuką iš eglišakių …
*antrą kartą Taline, per protestantų velykas, mus paauglius apsupo estų chuliganėliai. Po to vyriausias jų parodė nusmailintą 5 kap. monetą (kišenvagių įrankį) ir pasakė rusiškai- jei nori klaust kelio, pirma klausk savąja kalba, antraip… ir parodė žestą.
* Per jubiliejinį savo gimtadienį (25) buvau komandiruotėj- vienas, prie VIRU naktinbario ažiotažas, nepateksi. Tai va, kai paprašiau durininko išimties, tas nepatikėjo, o pamatęs pasą tepasakė:
-Eto menjiajet telo.
Įleido, ir dar užsigavo, kai norėjau jam atsidėkoti įprastais pas mus 10 rublių.
Bet atsiprašė, kad pasodins tik prie baro.
*paskutinis kartas tiesiog apstulpino- perestrojkos pabaigoj estus leido keltu keltis Helsinkin. Nors kasdien. Ten galėjo vežtis dvi bonkas degtinės už kurias gaudavo gal 150 rub., taigi- vidutinį mėnesio atlygį. Nebuvo prie tų keltų ypatingų eilių, kas mums -vilniečiams – padarė slogų įspūdį. Įsivaizdavom, kas dėtųsi pas mus, jei būtų tokios galimybės.
431.

. lapkričio 24th, 2009, 7:12 pm

Ačiū už sindromą, tikrai nebuvau girdėjęs, kad tą reiškinį taip vadina.

Taip fre Fredis* eilinį kartą nori pažeminti kitus, nes tik jis čia tasai dievo pateptasis tautos sąžinė ir garbė plevena virš niekingų kremliaus laižytojų
432.

Valentinas lapkričio 24th, 2009, 7:18 pm

Taške,
Fredis nežemina. Jis tik kaukia iš nevilties nesuprasdamas kaip auka gali ilgėtis savo prievartautojo.
433.

. lapkričio 24th, 2009, 7:26 pm

Na, kuris gi ilgisi? Kad mano, jog nebuvo toj LTSR viskas tik blogai, tai dar nereiškia, jog mano, kad viskas buvo tik gerai.

Arba, kad su nerimu žiūri į atsigaunantį panrusizmą ir manai, kad Putinas ne toks debilas kagebišnikas, kaip jį dažnai norėtų matyti, tai dar nereiškia, kad pasiilgai…
434.

. lapkričio 24th, 2009, 8:04 pm

Dėl Henrio Fordo Pirmojo :

Kai 1914 m. HFI dvigubai padidino algas visiems savo darbininkams, NEW YORK TIMES reporteris paklausė ar jis netapo socialistu.
-Aš noriu, kad mano darbininkai galėtų nusipirkti tai, ką patys ir gamina.

Ir tai -tais laikais, kai auto buvo ne prabangos, o superprabangos dalyku.

„Jeigu žmonės žinotų ir suprastų bankininkystę bei monitarinę sistemą, ne kiek neabejoju, jog dar šiandien kiltų revoliucija”

HF-I , žmogus priėmęs III Reicho Geležinį Kryžių ( už tai, kad nemėgo bankininkų, taigi – žydų), įvedęs trumpesnę darbo savaitę, rūpinęsis net tik savo darbininkų uždarbiu, bet ir jų gyvenamais namis, vaikų darželiais,

Net mūsų wiki rašoma, kad HFI „buvo užvaldžiusi idėja esmingai pagerinti žmonių gyvenimą, ir tai padaryti globaliai.”

Tad kodėl ir aš, imdamas iš kai ko pavyzdį, bet pateikęs kelis konkrečius faktus, negaliu pavadinti HFI socialistu – geraja prasme
435.

Valentinas lapkričio 24th, 2009, 8:17 pm

Prie ko čia noras padėti žmonėms ir socializmas? Socializmas yra gamybos priemonių valdymas ir kapitalo perskirstymas. Jei Fordas būtų atsisakęs savo gamyklos ir padovanojęs ją joje dirbantiems darbininkams, tada jis galėtų būti vadinamas socialistu. Dabar jis yra tik žmogiškųjų išteklių valdymo ir personalo motyvavimo guru.
436.

. lapkričio 24th, 2009, 9:08 pm

Prajuokino Fredis. Gal jis Galdikas? Anas gi nuoširdžiausiai bukai tikėjo arba tobulai vaidino buką, kad į Grūtą nuvažiavę lietuvaičiai melsis ir galų gale padarys revoliuciją…

Jau dešimt metų ruošiuosi nuvažiuoti, su kompanija linksmai. tai dabar tikrai nuvarysiu vienas.

Gal rasiu ten tą Jokubonio Leniną, kur stovi rankas žemiau nugaros laikydamas ir pasistiepęs.
-Tai čia gi subinę saugo savo, kad kai kas be muilo nesulįstų – taip kalbėjo senieji kauniečiai.

O norinčių buvo tikrai nemaža. Tai jie dabar garsiausiai ir šaukia – tai tik mes patrijotai visi kiti komuniagos ir jų išperos.

Marai,

dar viena legenda. Apie 1967 m.tuometinėje Janonio aikštėje vieną naktį prie paminklo Leninui susirinko katinų būriai – iš Centro, Senamesčio, Žaliakalnio- net Brazilkos…
Kažkoks drąsus juokdarys išpilė ten celą kobirą valerijono…

Sako, saugumas vis tik nerado, nors tikrino visą Sanitą ir pan..
437.

TipasK lapkričio 24th, 2009, 9:26 pm

O Vilniuje tas pats sakymas sklandė apie tuometinę Lenino aikštę…
438.

. lapkričio 24th, 2009, 9:48 pm

Dėl HFI – jis tas savo beveik socialistines mintis įgyvendino praktiškai XX a. pradžioje. Tad kodėl aš negaliu manyti, jog HFI – socialistas? Na, gal slaptas

Kapitalizmas – kai gamybos priemonė privati.
Socialis – visuomeninis, taigi bendras, visų, valstybės.

Tad jei monarchijoj ne tik naftos gavyba, bet ir platus jos produktų pardavimo tinklas valstybinis, tai kodėl negaliu sakyti, kad Norvegijoje socializmas?
Jau nekalbu apie žvėriškais progresiniais mokesčiais grįstas mums sunkiai suvokiamas socialines garantijas…
439.

Fredis* lapkričio 24th, 2009, 10:30 pm

taške, viską ką šiandien parašiau yra bendro pobūdžio pasvarstymai visai neliečiantys tavo asmens. Ne visada pavyksta sklandžiai išsireikšti, nes ne iš rašymo valgau duoną, o ir pačiam procesui neteikiu didelės reikšmės.
Vakar gerą tekstuką Delfyje parašė V.Mitė, o ištrauka apie Samsono dešreles ir Stokholmo sindromą buvo iš 2006 m. Vytauto V.Landsbergio tame pat Delfy.
Visiems geros kloties gyvenime, ypač susikrimtusiam klaipėdiškiui Auksiniui kardui. Dabar ne pats lengviausias metas, visiems stiprybės, Jūs tikrai išgyvensite.
440.

Ligita lapkričio 24th, 2009, 11:14 pm

Fredi, rašyk ne „taške”, bet „TAŠKE” arba „Taškeli” ir vėl viskas bus gerai. Tikiuosi
441.

TipasK lapkričio 24th, 2009, 11:39 pm

ne Taške, bet Taškai – va tada bus lietuviškai teisingai
442.

Ligita lapkričio 25th, 2009, 12:09 am

Mhm, lyg ir atsimenu kaip aiškinot, kai nežinojau kada „-ai”, o kada „-e”, tačiau Taškas niekada nesipiktino, tai galbūt jam ir su „-e” tinka.
443.

Maras lapkričio 25th, 2009, 12:14 am

TipaiK, negaliu giordėt kreipinio Taškai. Nu rėžia ausį baisiau nei rusiški keiksmai.
444.

TipasK lapkričio 25th, 2009, 12:18 am

Pabandykite Marai ir Mare ir turėsite atsakymą. Čia reikalas tas, kad vardu pasiimtas ne vardą reiškiantis žodis. Užmirškite taško prasmę ir bus kaip naujas vardas.
445.

romas lapkričio 25th, 2009, 12:18 am

Ligita, mane mokykloje mokino – jei žmogus, tai „ai”, jei visa kita, tai „e”. Pavyzdžiui: ponas Vilkai ir vilke.
446.

. lapkričio 25th, 2009, 12:24 am

Kaip ten sakė Josif Visarionovič :

„Nėr žmogaus ir nėr problemos”

Pats laikas emigruoti, kaip kad Musė. Juolab, kad ne tik aš jums atsibodau
Naiviai tikėjausi bent kokią žvaigždutę prie kuklaus – koks tik begali aplamai būti – savo vardo gauti iš Ligitos už išskirtinį trenktumą.

Taip kad susireikšminau, šakės man …
447.

TipasK lapkričio 25th, 2009, 12:28 am

Kviečiu pažiūrėti: kal kas susigundys Kalėdų dovanai. Kam tiks – daiktas įdomus ir reikalingas. http://www.sopra.lt/index_pen.html
448.

Ligita lapkričio 25th, 2009, 12:38 am

Na, va… Pajuokavau ir Taškas susigraudino. Aš kaip tik norėjau pasidžiaugti, kad pastaruoju metu toks gyvas atrodot, o čia… Emigravimas. Šiaip žinokit dar nesurengėm atsisveikinimo vakarėlio, taigi niekur taip lengvai nedingsit!
449.

TipasK lapkričio 25th, 2009, 12:41 am

Taškai, nereikia taip žiauriai juokauti, mes čia dar parodysim iš kur kojos dygsta!
450.

Ligita lapkričio 25th, 2009, 12:49 am

Taškai, kiek jums kartų sakyta – ir seni pirdylos gali kuo puikiausiai tilpti mano tinklaraštyje! Grįžkit!!!
451.

Ligita lapkričio 25th, 2009, 12:50 am

)
452.

Ligita lapkričio 25th, 2009, 12:51 am

Ar „Taške” geriau?
453.

Maras lapkričio 25th, 2009, 1:19 am

Grįžtant prie sovietmečio vertinimo temos. Labai panašiai čia formuojasi du požiūriai, kaip ir Šalamovo su Solženycinu: http://virginijusg.blogspot.com/2009/11/37-digresija-per-knygos-pristatyma.html
Man, beje, Šalamovas labiau kaip rašytojas apie pragarą.
Bet kaltinti ir smerkti gali tik tie, kurie kentėjo.
454.

bang lapkričio 25th, 2009, 9:22 am

„jei žmogus, tai “ai”, jei visa kita, tai “e”. Pavyzdžiui: ponas Vilkai ir vilke” – geras kalbojobų pseudomokslinės kūrybos pavyzdys. Iš itkrųjų visiems aišku, kas yra vilkas ar taškas ir koks turi būti kreipinys. Nepriklausomai nuo to, kad vilku ar tašku pasivadins žmogus ar ufonautas.
455.

romas lapkričio 25th, 2009, 10:26 am

bang, iš klausos pasitikrinti galima, kai žmonių pavardės kilusios iš žvėrių ir paukščių, tai kreipiniai turi galūnę -ai:
Vilkai, Katinai, Varnai, Sakalai, Vanagai, Kovai. Jei tie daiktavardžiai būtų su galūne -e, suprastume, kad kreipiamasi į gyvūną .
456.

Valentinas lapkričio 27th, 2009, 9:03 pm

Visi galvojate, kur dingo Maras? Akivaizdu, kad jis pasišalino, kad susikonspektuotų visas idėjas, kurias mes per kelias savaites pametėjome jo dizeriui. Įdomu kaip jis nurodys šaltinį?
„Liūdnai pagarsėjęs internete komentatorius Fredžio pseudonimu.”
457.

. lapkričio 28th, 2009, 10:05 am

Operhauzo statybos dvi nelegendos, tik skaičius reiktų patikslinti.

Sovietmečiu visas naujas sąjunginių respublikų statybas griežtai reglamentavo centras – Maskva. Tai, va – patys galėjom spręsti, ką statytis tik smulkesnius- berods iki 0,5 mln.rub. kainuojančius pastatus, iki 3 mln. jau griežtesnės taisyklės, virš šios sumos -tik suderinus ne tik su GOSPLANu, bet ir vos ne su CK – vienžo – „gibloje delo v dolgom jaščike”
Operos ir baleto teatras, pradedant jį statyti, prieš Maskvą buvo suvaidinta, jog kainuos tik apie 2,5 mln. rub. Kadangi panaudota visa, kas buvo įmanoma tais laikais gauti geriausio, kad ir tuos VDR šviestuvus, galutinė kaina gavosi virš 9 ar net 11 mln.rub.
Taip buvo apmauta Maskva ir reikia pripažinti – savo karjeromis rizikavo ne tik ūsuotasis Sniečkus.

Architektūriškai pastatas buvo vertinamas nevienareikšmiškai. Manęs paties gatvėje inteligentiškos išvaizdos turistas su geru – SALIUT- fotoaparatu klausė:
-A eto i jest bašnia Gediminasa?

Mūsų architektūros grandas V.Nasvytis labai gerai atsakė į mano pastabą dėl to varinio „bokšto” rudos, lyg tai būtų paprasta skarda, nudažyta suriku – spalvos:
-Praėjo 15 metų, varis turėjo tauriai pažaliuoti, kaip kad Rygoj. Ar varis iš Čilės kitas, ar atmosfera kita- nežaliuoja. Reikia laukti dar -minimum 15 metų.

Praėjo. Nežaliuoja. Deja.

***********

P.S. Pasirodo, mano kukliam vardui ir kukliai personai (non grata?) tiek daug dėmėsio buvo skirta, o aš nemačiau

P.P.S. Nelegendos skirtos Marui- gal teiksis perskaityti .
458.

TipasK lapkričio 28th, 2009, 12:22 pm

O aš, jei Marui labai norėtųsi detalių, galiu suvesti su Nijole Bučiūte, Operos architekte.
459.

kreivarankis lapkričio 28th, 2009, 9:28 pm

Marui klausimas ne į temą (šiaip pritaikytas Marui, bet tinka ir kitiems) – gal kam teko skaityti Saboliauskaitės „Silva Rerum”. Aš kažkodėl intuityviai jaučiu, kad ten turėtų būti nebloga knyga, bet tik ją rankose esu laikęs, net atsivertęs nebuvau. Gal kas buvo?
460.

Maras gruodžio 17th, 2009, 2:56 pm

Buvo norinčių paskaityti mano disertaciją. Galvojau, kad prie jos bus galima prieiti oficialiais kanalais, bet kol kas ji neprieinama, nors įkeldamas į ETD suteikiau laisvą prieigą. Taigi, įdedu ją kitur (tiesioginė nuoroda į pdf):
http://dl.dropbox.com/u/351874/KLUMBIO_disertacija.pdf
["Lietuvos kultūrinio elito elgsenos modeliai sovietmečiu"]
461.

WU gruodžio 20th, 2009, 1:04 am

Marai, gal gali įvardinti, kada Šiklgruberis patapo Hitleriu?
462.

WU gruodžio 20th, 2009, 1:06 am

Aaa. Čia patėvio pavardė.
463.

Maras gruodžio 20th, 2009, 1:13 am

Nu va, už mane greičiau informaciją internete susiradai . Mat nežinau tiksliai, tik kad Hidler, ne Hitler seniau buvo rašoma.
464.

WU gruodžio 20th, 2009, 1:18 am

In 1876, Alois took the surname of his stepfather, Johann Georg Hiedler. The name was spelled Hiedler, Hüttler, Huettler and Hitler, and was probably regularized to Hitler by a clerk.
465.

Maras gruodžio 22nd, 2009, 8:11 pm

Istorija apie kolektyvinius sodus: http://ligita.xz.lt/about/perla-nemeluoja-zinai-geriau-branguti/comment-page-9/#comment-16582
466.

WU gruodžio 26th, 2009, 9:08 pm

Marai, kaip vertini Ingą Baranauskienę, kaip viduramžių LDK specialistę?
467.

Rolandas gruodžio 26th, 2009, 9:31 pm

Sveiki. Visus su praėjusiomis šventėmis. Laimės ir sveikatos:)
468.

Rolandas gruodžio 26th, 2009, 9:37 pm

Daug važinėjau per šventes, orai nekokie, purvas ir sniegas, balos ir ledas, šaltis ir lietus, vėjas ir kitokie dalykėliai, vienu metu vienoje vietoje:) Tačiau nuotaika:))))
469.

Musė gruodžio 26th, 2009, 9:50 pm

Kalėdos, ne Kalėdos, bet nerijų aš vistiek nudobsiu.
470.

WU gruodžio 26th, 2009, 10:19 pm

Muse, čia tau kalėdinė dovana
471.

Musė gruodžio 26th, 2009, 10:21 pm

Matyt šiais metais buvau labai negera.
472.

WU gruodžio 26th, 2009, 10:47 pm

Gerai, kad nors išvadas pasidarei
473.

romas gruodžio 26th, 2009, 10:51 pm

Muse, Nerijus Gagarino gimimo dieną vietoje Kalėdų švenčia. Kaip žinia, Gagarinas yra pirmasis pranašas, kuris paneigė visokius briedus apie dievą. Neužmiršk pasveikinti Nerijaus kovo 9d. Jam tada bus Kalėdos.
474.

nerijus gruodžio 26th, 2009, 10:57 pm

romai

Prie ko čia Kalėdos ir A. R. tema?..
475.

Musė gruodžio 26th, 2009, 11:25 pm

Nerijau, ne prie ko, ne prie ko, miegok
476.

WU gruodžio 26th, 2009, 11:41 pm

Muse :}
477.

nerijus gruodžio 27th, 2009, 2:04 pm

gerb. šio tinklaraščio rašytojai
gerbkite Ligitą ir paisykite jos nuomonės. To linkiu ateinantiems metams ir nekreipkite dėmesio į tą „nerijų” ir nesureikšminkit jo, lai jis kliedi…Praeis
Reikia važiuot aplankyti asiliuko ir nuvežti jam kaimišką obuoliuką, kol ne vėlu?.. Gal užsitarnausiu komentatoriaus Valentino malonę, bent savaitei ar net mėnesiui?..
478.

bang gruodžio 27th, 2009, 2:52 pm

Ligita paprašė nerijaus įvesti čia tvarką, ar jis savo iniciatyva kiša nosį, kur neprašo ?
„Tėvai turi prigimtinę/gimdybinę tėvystės teisę į vaikų protus…”
479.

TipasK gruodžio 27th, 2009, 3:06 pm

Gerbiamas Nerijau,
kadangi Kalėdos meilės, atlaidumo ir bendravimo metas, gera proga pasakyti ar padaryti kažką gero. Štai Jūs nešite tam dideliam zuikiui Valentinui (man neapsiverčia vadinti jį asilu) didelę morką – geras darbas. Kai sukramtys, pastebėkite kaip jis padėkos: tyliai. Gal kinktelės galva, gal mostelės uodega, na gal kokį jaukų garsą išleis ir… viskas. Ir tai per Kalėdas!, kai visi gyvuliukai šneka!

Štai ką noriu pasakyti: Kalėdos dar ir kalbos santūrumo, sukauptumo metas. Bendraukime, mylėkime vieni kitus, mokykimės vieni iš kitų, sakydami ką nors gera, pasakykikime trumpai ir aiškiai. Kaip sako, devynis kartus atmatuok, dešimtą rašyk. Ir taip iki kitų Kalėdų:)
480.

WU gruodžio 27th, 2009, 3:07 pm

Kaip koks Žanas Žakas Russo
481.

WU gruodžio 27th, 2009, 3:13 pm

„Ogi jogi tai, kad skirkite savo vaikus ir tų ,kuriuos išlaiko Valstybė- Vaikų namuose, kurie neturi savo šeimos- mamos ir tėčio, ir, kurie negali laisvai pasirinkti, nes “laisvė” baigiasi ten, kur prasideda Valstybės išleistas įstatymas”. Tai čia jau diskriminacija kažkokia..
482.

nerijus gruodžio 27th, 2009, 4:01 pm

bang

O ką daryti tiems, kurie tėvų neturi ir nežino kuom tikėti/ pasitikėti?..Ar jiems reikia primesti savo moralines normas per įvairias sutartis atrp valstybės ir vatikano klerkų/ tarpininkų?..
Kubilius džiaugiasi, kad Lietuva „išsivalo” nuo tarpininkų, o čia?..

gerai…tiek jau to…
esu kaltas, esu kaltas, esu kaltas…
483.

Valentinas gruodžio 27th, 2009, 4:44 pm

Nerijau,
Gimė išganytojas, kuris atpirko tame tarpe ir tavo nuodėmes. O tu apie Vatikaną ir t.t….
Jei pasirūpinsi asiliuku Valentinu, atleisiu tau viską, netgi ir tai, kad suviliojai ir palikai. Mūsų santykių knygą pradėsime nuo tuščio lapo
484.

nerijus gruodžio 27th, 2009, 4:48 pm

Valentinai

Sutarta
Nauji metai, nauja pradžia…
Jei galima, tai parašykite adresiuką, kur rasti Valnetiną.

p.s. už savo nuodėmes atsakau pats
485.

Valentinas gruodžio 27th, 2009, 5:34 pm

Bernardinų b. prie Onos b.
486.

Ligita gruodžio 27th, 2009, 9:07 pm

nerijau, puiku. Ir toliau pavaduok mano tinklaraščio prižiūrėtoją, reklamos agentą Valentiną )
487.

Ligita gruodžio 27th, 2009, 9:07 pm

Tiesa, čia skyrelis apie istoriją!
488.

Valentinas gruodžio 27th, 2009, 9:20 pm

“laisvė” baigiasi ten, kur prasideda Valstybės išleistas įstatymas”.
Kreivaranki, Nerijus anarchistas?
489.

WU gruodžio 27th, 2009, 9:22 pm

Nihilistas.. Ar tai galime pavadinti tam tikra anarchijos forma? Taip.
490.

Valentinas gruodžio 27th, 2009, 9:24 pm

Kaip Nerijus siūlo išspręsti pirminę „visų karo prie visus” būseną, kai nėra valstybės?
491.

kreivarankis gruodžio 27th, 2009, 9:36 pm

O ar buvo apskritai tokia būsena kai nebuvo valstybės? Man valstybė yra apskritai kažkoks įdomus darinys.
492.

WU gruodžio 27th, 2009, 9:46 pm

Kreivaranki, pateik valstybės apibrėžimą, jeigu šiuolaikinės konstitucinės teisės požiūriu tai aišku, kad buvo. Bet jeigu paprastinsim valstybės apibrėžimą, į ta klausimą bus sunku atsakyti.. Galime nueiti iki to, kad kažkas valdo, o kažkas paklūsta..
493.

kreivarankis gruodžio 27th, 2009, 9:51 pm

Aš ta prasme ir siūlau suprasti valstybę. Kadangi šiuolaikinės konstitucinės teisės požiūriu vadovaujantis būtu sunku apibrėžti kas per darinys buvo pvz. Čingischano imperija. Čia kaip suprantu ir kalbama apie tas pirmykštes, pradines kategorijas. Nes kam kitaip prisiminti „pirmą išleistą įstatymą”, arba Hobbes aprašytą ikivalstybinę „visų karo prieš visus būseną”?
494.

Valentinas gruodžio 27th, 2009, 9:53 pm

Pirminė būsena, tai greičiau filosofinė kategorija. Galbūt Nerijus mano, kad pirminės būsenos metu visi žmonės būna draugiški ir paslaugūs vieni kitiems. Tada nereikia jokių įstatymų ir valstybės apskritai.
495.

WU gruodžio 27th, 2009, 9:56 pm

Aš norėčiau, kad atsakytumėt į kitą klausimą. Yra asmuo, X kuris nuolat svaido savo nihilistines idėjas keliuose interntiniuose bloguose, o kiti iš jo nuolat žvengia. Įsivaizduokim, kad dabar grįštam i „pirmykštę būseną”. Mano klausimas, ar atsiras nors vienas žmogus (galbūt žmona.. a tokiu atveju žmonų nėra, tėra kitas asmuo su kuriuo vykdai reprodukciją), kuris bus pavaldus tam asmeniu X ar vis gi jis bus išnaudojamas? Pastarasis atvejis man atrodo realesnis, todėl nesuprantu, kaip galima taip peikti valstybę, kuri bent „minimaliai” tave saugo?
496.

WU gruodžio 27th, 2009, 9:58 pm

Valentinai, jau iš dalies atsakei į mano klausimą
497.

Valentinas gruodžio 27th, 2009, 9:58 pm

Wu, tu čia kartoji pagrindinį mano antianarchistinį argumentą. Labiausiai nepritaikyti anarchijos būsenai yra patys anarchistai.
498.

kreivarankis gruodžio 27th, 2009, 9:59 pm

Galima peikti valstybę, kai ji saugo tave nuo tavęs pačio, kaip pvz. buvo SSRS.
499.

TipasK gruodžio 28th, 2009, 5:24 pm

Sveikinimai humanitarinių mokslų daktarui Marui !!!!!!!!!
500.

WU gruodžio 28th, 2009, 5:30 pm

Tipai, stebėjai gynybą?
501.

TipasK gruodžio 28th, 2009, 5:40 pm

Pasakė: tai geriausias darbas katedroje per pastaruosius dešimt metų
502.

WU gruodžio 28th, 2009, 5:45 pm

Jėga, šaunuolis Maras
503.

. gruodžio 28th, 2009, 5:53 pm

Jėga. Gal vertėtų dr. Marą pervadidinti į dr. Val de Maras?
Nepaisant nieko.

TipaiK – o buvo ten daugiau pasakos herojų?
504.

TipasK gruodžio 28th, 2009, 6:17 pm

Nebuvo kiek supratau, kitų pasakos herojų, nebent civiliai persirengęs Kalėdų senelis. Bet panašu, kad irgi nebuvo. Tai va. O Maras ( kažkodėl jį visi vadino Valdemaru:) maudėsi pelnytuose šlovės spinduliuose. Šlovė jam ir garbė mums, turintiems savo daktarą Marą !
505.

Musė gruodžio 28th, 2009, 6:32 pm

Marai, sveikinu, šaunuolis! Čia geriausias atsakymas visiems mulkiams, nevertinantiems mokslui pasišventusių žmonių.

O kas toliau? Atsiprašau už durną klausimą – o galima tos disertacijos pagrindu išleisti knygą?
506.

TipasK gruodžio 28th, 2009, 6:44 pm

Muse,
teatleidžia man Maras, išduosiu paslaptį, kurią jis pats su malonumu pasakytų: tos disertacijos pagrindu ne tik kad galima išleisti knygą, bet daugelis komisijos narių tiesiog siūlė išleisti knygą, nes jau labai gerai parašyta, priedo, tema labai aktuali ir ir įdomi daugeliui žmonių.
507.

kreivarankis gruodžio 28th, 2009, 6:49 pm

Sveikinimai Marui Ir toliau taip.
508.

Fredis* gruodžio 28th, 2009, 6:52 pm

Aš – tinginys, neskaičiau nei kalėdinių pasakų, nei Maro disertacijos.
Kaip sakė šiandien per Liet radiją kalbėjęs Aurelijus Katkevičius – dabar visi tapo rašytojais.
509.

romas gruodžio 28th, 2009, 7:28 pm

Sveikinu tave, Marai, patapus daktaru ir su visomis kitomis mažiau reikšmingomis šventėmis, kurios atsitiko ir greitai atsitiks:)
510.

. gruodžio 28th, 2009, 7:30 pm

TipasK tiesiog privalėtų apie tą ginimą papasakoti kuo smulkiau,ne tik su detalėmis, bet ir niuansais:
– ar tvirtu balsu buvo klausiama/atsakinėjama,
- kaip kas buvo apsirengęs (klasika/bohema),
- ar išbalęs/suprakaitavęs disertantas ir oponentai,
- sveikinimai (ypač dailioji lytis)
-etc – a la ciekawa Zosia

P.S. Už arogantišką frazę ” neskaičiau nei kalėdinių pasakų” kai ką įvardyčiau susireikšminusiu cha….u
511.

. gruodžio 28th, 2009, 7:31 pm

P.P.S.
512.

Valentinas gruodžio 28th, 2009, 7:33 pm

Nuoširdžiai džiaugiuosi ir sveikinu daktarą Marą. Dr. Maras skamba kaip koks sutemų valdovas arba didžejus. Dabar svarbiausias dalykas, apsibrėžti naujus tikslus gyvenime.
513.

Fredis* gruodžio 28th, 2009, 7:41 pm

Juokingiausias įrašas šia tema yra:

„Nemėgstu verksnių, todėl ir nežinau, ar noriu į juos žiūrėti:) Bet dar pagalvosiu.
Disertaciją jo perskaičiau, ne viskas man joje patiko, bet turėjau smagaus laiko”. A.Račas
514.

Fredis* gruodžio 28th, 2009, 7:46 pm

taške (Taškai), vis paskaitinėju, vienas autoritetų darbe minimas A.Štromas ir nagrinėjama jo kūryba,
Fredis* dr.Marui taip pat turi ką pasakyti. Ir ne kažkada anksčiau, o dabar tiesiai į ausį.
515.

. gruodžio 28th, 2009, 7:56 pm

Disertaciją skaityti yra specifinis dalykas etc.
Turėjau omeny -pasakas, bent jau vieną – apdovanotą. Tai, regis, elementaraus mandagumo norma – bent jau nesigirti, kad neskaitęs, skirtingai nuo kitų – taigi, dundukų.
516.

WU gruodžio 28th, 2009, 8:06 pm

Dabar dr. Maro laukia sunkus uždavinys – išrinkti savo monografijai gražų viršelį.
517.

TipasK gruodžio 28th, 2009, 8:15 pm

Na, dr. Val de Maras laikėsi šauniai, su oponentu dėl vieno niuanso supratimo ir traktavimo pasioponavo gana tvirtai pareikšdamas, kad jie skirtingų pažiūrų. Į klausimus atsakinėjo kompetentingai ir labai aiškiai demonstruodamas labai plačią erudiciją. Kiekvienu atsakymu parodė kad disponuoja žymiai didesnės apimties informacijos bagažu nei sugebėjo sutalpinti į disertacijos apimtis.
Na, o ar labai jaudinosi, ar prakaitavo kakta ar delnai – nežinau, jis pats pasakys. Išoriškai atrodė ramiai pasitikinčiu savo nuveiktu darbu žmogumi. Beje, vienas netikėtas, be labai man patikęs pagyrimas buvo, kad nepiktnaudžiauja tarptautiniais žodžiais. Pridėsiu nuo savęs – tai rodo ypatingą Maro vidinę kultūrą, jautrumą kalbai kaip visuomenės turtui ir aukštą intelektualią erudiciją.
518.

romas gruodžio 28th, 2009, 8:17 pm

Jo, Fredi, kaip tai rimtai tu su Katkevičiumi į tas pasakas reaguoji. Lietuvoje yra madingi projektai: šok su žvaigžde, žvaigždžių duetai. Jei visokie diletantai gali mums šokti bei dainuoti, kodėl mes negalime rašyti? Būdami pedantais turėtume net nekalbėti, nes tarp mūsų lietuvė – profesionalė yra tik Ligita, o mes visi esame tik lietuviai mėgėjai.
519.

. gruodžio 28th, 2009, 8:40 pm

Per BTV dabar – Sąmokslo teorija su A.R., ryte per LR – A.R.
520.

Fredis* gruodžio 28th, 2009, 9:06 pm

Taškas – nusivylęs, Račas nepagyrė Kirkilo ir netgi priešingai kaip įmanydamas stojo kaip mūras ginti Kubiliaus vyriausybės.
521.

. gruodžio 28th, 2009, 9:24 pm

Fredis- kaip ir žavusis Arnas- čiuožėjas. Paviršiumi. Tvirtinau ir tvirtinu, kad Kirkilas, nors baigęs tik partinę mokyklą, kaip politologas dažnai būna galva aukštesnis už oponentus.
Pabrėžiu- metodu DOT- kaip politologas.
522.

Rolandas gruodžio 28th, 2009, 9:29 pm

Nuo Naujų metų brangs įvežami vaistai, elektra, šildymas, karštas vanduo, transporto e-bilietai, atsiras vadinami skaitliukų mokesčiai ir t.t., realpolitik…

O kas pigs? Gal kas žinote?
523.

Fredis* gruodžio 28th, 2009, 9:42 pm

Kuo žavus dr. Maras? o gi tuo, kad būdamas socialistu dabartinei valdžiai (krikščionims demokratams ir liberalams) alternatyvos nemato. Vyresnioji karta, tiems kam per penkiasdešimt (Taškas, Račas ir Co) padarę per daug kompromisų su sąžine, Kirkilas (Taškui), Uspaskich (Račui) yra gerbtini kairės atstovai. Račas apskritai buvo nuklydęs į paraštę, griovį, šalikelę su marginalais ir jiems advokataudamamas prarado turinčio nuovoką ir blaivų protą analitiko vardą. Dabar Račas bando taisyti padėtį, atsiplauna savo mundurą, tačiau jam koją kiša choleriškas, karštakošiškas būdas.
524.

Valentinas gruodžio 28th, 2009, 9:42 pm

Pigs maistas.
Taške, gal galite pateikti pavyzdžių kaip Kirkilas politologiškai aukštesnis už kitus? Man toks pasakymas yra labai keistas, nes mano nuomone Kirkilas yra grynakraujis demagogas ir joks politologas.
525.

WU gruodžio 28th, 2009, 9:48 pm

Fredi, sakyk ką nori, bet Artūras gerai pasirodė. Nepasidavė tam sąmokslininko desperatiškam inkštimui. Sugebėjo įžvelgti pliusus vyriausybės veikloje. Beje apie teisėsaugą irgi protingai kalbėjo.
526.

Valentinas gruodžio 28th, 2009, 9:48 pm

Pažiūrėjus į Artūrą ekrane, tai mūsiškis. Puikiai šnega, argumentuoja, nepasiduoda Klivečkos šoupopulizmui. Vienu metu pagalvojau, kad užėmė Valentinavičiaus vaidmenį, nes atrodė, kad žino kažką daugiau, nei kiti dalyviai.
Bet savo bloge, labai jau nervuotas. Tik kas ir apšaukia dunduku ir pasiunčia velniop. Ekrane kultūringas – internete grubus. Keliu hipotezę, kad jis jau pavargo nuo savo blogo. Įrašai pasirodo vis rečiau ir dar rečiau apie ką nors reikšmingo. Kabinėjimasis prie religijų, istorikų ir t.t. Bręsta esminių permainų poreikis.
527.

romas gruodžio 28th, 2009, 9:48 pm

Kirkilas jaunystėje buvo auksuotoju. Jis jau tada turėjo nuojautą, kur galima sukombinuoti. Ši savybė yra labai reikalinga Lietuvos politikui, nes už vidutinio vadybininko algą išgyventi yra neįmanoma.
528.

WU gruodžio 28th, 2009, 9:52 pm

Valentinai
529.

Valentinas gruodžio 28th, 2009, 9:54 pm

Fredi,
Parašyk ką nors teigiamo apie A.R. Tik neminėk Pylimėlių gatvės ir uspaskio.
530.

. gruodžio 28th, 2009, 9:56 pm

” Politologas tiria politinių, socialinių ir ekonominių sistemų sandarą, ypatingą dėmesį skirdamas santykiams tarp atskirų sistemos elementų. Paprastai tariant, jis tiria, kaip visuomenė yra valdoma, jos formas, organizavimą ir tikslus.”

Nesu Kirkilo fanas, bet pastebėjau, kad TV debatuose jis dažnokai pranokdavo oponentus.
Neginčiju, kad tai galimai įvykdavo dėl demagogijos ar pasinaudojant oponentų „žalumu”.

Tiesiog nemėgstų banalių štampų. Veik fiziškai, pardon.
531.

Valentinas gruodžio 28th, 2009, 9:58 pm

Neatsimenu Kirkilo prieš premjeravimą, bet būdamas premjeru, jis man nesudarė tokio įspūdžio. Tema politologo magistriniam darbui.
532.

Fredis* gruodžio 28th, 2009, 9:59 pm

A. Račas yra socialistas (pats taip sakė Versijose) su labai ryškiai prasimušančiais paksizmo (marginaliais) daigais. Kartais savo pažiūras pavyksta nuslėpti meistriškai, kalba argumentuotai ir tiksliai, tačiau vis kuriame nors teksto ar kalbos fragmente prasimuša neapykanta „partneriams” (Amerikai), žydų reikalavimams susigrąžinti turą, matyti, kad skeptiškas seksmažumoms, gėjams, tačiau kažkodėl VSAT vadina rasistais (ryškus socialisto bruožas).
Margas kaip genelis, todėl ir įdomus, o dar tas nuo arklio nulipusio kaubojaus įvaizdis slibino žvilgsniu. Gryna eklektika.
533.

Valentinas gruodžio 28th, 2009, 10:00 pm

Turiu pripažinti, kad Pylimėlių gatvės ir uspaskio nepaminėjai…
534.

WU gruodžio 28th, 2009, 10:03 pm

Aš manau, kad tai yra gerai. Žurnalistui reikalinga savybė Judam link kažko, kas yra panašu į objektyvumo užuomazgas.
535.

Valentinas gruodžio 28th, 2009, 10:06 pm

Čia tu apie Fredžio ar Račo objektyvumą?
536.

Fredis* gruodžio 28th, 2009, 10:07 pm

S.Stoma skaito Račo blogą, pakartojo mano versiją, kad lėktuvai leidosi su neapskaitytais pinigais Baltarusijos demokratijai remti, mūsų VSD vaiknai ilgai sukiojosi apie juos kaip katės apie lašinius ir neiškentę sukišo nagus.
„Dėl to ir buvo nužudytas V.Pociūnas” S.Stoma
537.

WU gruodžio 28th, 2009, 10:08 pm

Račo, bet galima ir Fredžiui priskirti
538.

. gruodžio 28th, 2009, 10:09 pm

Toks seras Vinstonas ne kartą keitė požiūrį, net pažiūras -bent du kart keitė partijas ir liko didžiuoju suvisam.
Fredis – atvirkščiai (pastovus).
539.

Rolandas gruodžio 28th, 2009, 11:08 pm

Valentinai

Taip, Kirkilas neabejotinai yra grynakraujis demagogas, demagogas iki koktumo, tačiau tuo pačiu ir politologas.

Savo straipsniuose tiria Lietuvos politinės ir ekonominės sistemų sandarą, įvairių partijų programas, kartais pasisako tarptautinės politikos srityje dėl valstybių pozicijos ir vaidmens tarptautinėje arenoje.

Veikia įvairiose viešojo ir socialinio gyvenimo srityse, dirba bibliotekose, rausiasi archyvuose. Turi išlavintą loginį mąstymą, o kaip melagis profesionalas ir puikią atmintį, nuolat išreiškia save aktyviai ir viešai šnekėdamas.

Tai kuom jis ne politologas?
540.

. gruodžio 29th, 2009, 12:08 am

Ligitėlė gero būdo,
O jos „chebra” per dikta…
Tik senelė neužsnūdo-
Tad nepasaka ilga.

Linkėjimai Zitai.
541.

Ligita gruodžio 29th, 2009, 12:22 am

U-u-a-a-a! Marai!!! Sveikinu (tikiuos dar atsirasi po tokių įvykių ir išgirsime nuomonę iš pirmų lūpų, nors liudininkas TipasK – irgi neprastai)!

Bet bliamba – paimi Fredžio komentarą: „Kuo žavus dr. Maras? o gi tuo, kad būdamas socialistu dabartinei valdžiai (krikščionims demokratams ir liberalams) alternatyvos nemato. Vyresnioji karta, tiems kam per penkiasdešimt (Taškas, Račas ir Co) padarę per daug kompromisų su sąžine, Kirkilas (Taškui), Uspaskich (Račui) yra gerbtini kairės atstovai. Račas apskritai buvo nuklydęs į paraštę, griovį, šalikelę su marginalais ir jiems advokataudamamas prarado turinčio nuovoką ir blaivų protą analitiko vardą. Dabar Račas bando taisyti padėtį, atsiplauna savo mundurą, tačiau jam koją kiša choleriškas, karštakošiškas būdas.” Ir? Keturis kartus Račas-Račas-Račas-Račas! :O

Tiesa, Taškai, nesijaudink dėl to, kad neva jis (t.y. Fredis*) neperskaitė kalėdinių pasakų. Jei netingėčiau, greit atrasčiau komentarą, kur jis minėjo jau dvi perskaitęs…
542.

Fredis* gruodžio 29th, 2009, 6:44 am

Šiąnakt sapnavau, kad padegiau Račo automobilį, tačiau kvailai įkliuvau. Pasirodo, kad žurnalistas buvo įmontavęs slaptą kamerą ir visą procesą nufilmavo. Buvau apsimaturiavęs kaklą ir galvą šaliku ir užsimaukšlinęs Čarlio Čaplino stiliaus katiliuką, buvo prieblanda, tačiau iš viešai į internetą įdėtos video juostos buvo puikiai matyti mano tyros, geros akys, pailgas, paaugliškas veidas, mano gražios formos mėsinga, daili ausis ir charekteringa aprangos detalė – iš po juodo megztuko kyšantys pilki marškinių kalnieriuko kampeliai. Niekam nekilo abejonių, kad visi mato Fredį*.
Paties sulaikymo proceso nefiksavau, tačiau prisimenu apmaudą, kad dėl tokios kvailystės teks išbraukti iš gyvenimo dvejus metus, todėl prarasiu profesinę kvalifikaciją, atitrūksiu nuo visuomeninio gyvenimo, negalėsiu bendrauti su draugais ir artimaisiais, o ypač moterimis. Dar nerimavau kaip klostysis mano santykiai su kalėjimo senbuviais kaliniais, ar nepatirsiu prievartos ir nepagarbaus elgesio.
Mano nuostabai viskas klojosi puikiai, visa atmosfera kalėjime buvo nuostabi kaip teatro scenoje, visi kaliniai ir prižiūrėtojai dėvėjome antikiniais graikų drabužiais – šviesiais drobiniais apsiaustais, buvome įsispyrę į sandalus, galvas puošė paauksuoti galvos papuošalai augaliniais motyvais.
Tik įžengęs į sceną iš kart tapau kalėjimo įžymybe – iš visų pusių buvo girdėti pašnibždomis ir garsiai tariami susižavėjimo šūksniai:
– O! Fredis*, Fredis*, Fredis* !!!

Atsibudau, išgėriau arbatos ir viską jums užrašiau
543.

Musė gruodžio 29th, 2009, 8:17 am

Fredi, įdomu, kaip psichologas interpretuotų tavo fantazijas ?

Mokslų daktaras ryškiai užšventė:)

Išvažiuoju atostogauti, visiems linkiu puikių 2010 metų. Ir būkite žmonės, prižiūrėkite nerijų (man baisu net pagalvoti, ką čia rasiu sugrįžusi…). Čiau.
544.

Fredis* gruodžio 29th, 2009, 8:52 am

Muse, Valentinas miega su psichologe, ji mane ir diagnozuos.
Šiaip turiu pasiteisinimą – treniravausi parašyti komentarą keturis kart paminėdamas žodį Fredis*, o ne Račas. Pasirodo, kad žmogaus fantazija yra beribė. Puikus šios nakties atradimas – ten yra geriau nei čia: niekas niekur neskuba, visi draugiški, lyriški, poetiški, sutūpę ant antikinių šventovių griuvėsių deklamuoja poemas, gieda dievams ir vieni kitiems psalmes ir odes, skmaba braukiant per stygas laibais švelniais piršteliais nuostabūs arfos garsai…
545.

Valentinas gruodžio 29th, 2009, 9:37 am

Rolandai,
Taško mintis yra, kad Kirkilas kaip politologas yra kompetentingesnis už aplinkinius. Aš gi, sakau, kad nepastebėjau jokių jo gabumų išskyrus demagoginius.
546.

Valentinas gruodžio 29th, 2009, 10:10 am

Fredi,
Sprendžiant iš tavo erotinių sapnų, gali būti, kad esi latentinis gėjus ir įsimylėjai Račą. Tiksliau pasakyti negaliu, reikėtų atlikti tyrimus
547.

TipasK gruodžio 29th, 2009, 10:41 am

Kaip sako, nuo meilės iki neapykantos vienas žingsnis, tai Fredis matyt taip ir šokinėja nuo vienos kojos ant kitos:) priklausomai nuo paros meto. Arba neatmestinas asmenybės susidvejinimas, tada tikrai reikės Valentino žmonos pagalbos.
548.

romas gruodžio 29th, 2009, 1:07 pm

Fredis yra Račo reklama – Artūras vieną kartą prasitarė. Įspūdžiai su neigiamu krūviu yra geriau įsimenami. Jei nori, kad vaikas gerai mokėtų matematiką, jį reikia barti algebros taisyklių ir geometrijos teoremų tekstais.
549.

. gruodžio 29th, 2009, 1:12 pm

Politika ir demagogija ne tik mūsų laikais neatskiriamos, kaip vienos lazdos du galai, taigi, anot Kuzmos Prudkovo- „smotria v korien”:

demos – liaudis,
agogos – valdovas
politike- valstybės valdymo menas
logos – mokslas

Seras Vinstonas sakė, kad geras politikas turi numatyti ir įtikinimamai įrodyti, kas įvyks ateityje ir po to- tik dar įtikinamiau- paaiškinti, kodėl tas neįvyko.

Aišku, paprasčiau Kirkilą pavadinti politruku. Priešininko neįvertinimas ar sumenkinimas pralaimėjus visada skaudžiau smogia negu pervertinimas.

Mano kvaila galva tai viena iš priežasčių, kodėl Antrojoje LR konservatorių valdymas neskaičiuojamas dešimtmečiais, deja.
550.

TipasK gruodžio 29th, 2009, 5:39 pm

Romai,
pradžioje maniau, kad tai tas pats asmuo, nes iš tiesų – Fredis elgiasi kaip Artūro blogo reklamuotojas.
551.

Maras gruodžio 29th, 2009, 6:44 pm

Ačiū visiems už sveikinimus. Dėkoju pavėluotai, nes nepriėjau prie interneto.

Prie disertacijos teksto reiktų gerokai padirbėti, kad išeitų knyga. Gi buvo ir sakiusių, kad tekstas suprantamas gana siauram žmonių ratui. Iš dalies aš tam pritariu. O ir šiaip, daugelį dalykų reikėtų kardinaliai perrašyti. O aš dar nesuradau geriausiai tinkančios formos kai kuriems skyriams.

Taške, į ciekavos Zosės klausimus galiu atsakyti iš savo varpinės: Atsakinėjau lyg ir tvirtai, apsirengęs daugiau bohemiškai (raudonas megztinis ), nei išbalęs, nei prakaitavau. Bent jau nejutau. Iš esmės nelabai ir jaudinausi.

Valentinai, naujų tikslų nėra, nes disertacija (o tuo labiau jos apgynimas) nebuvo tikslas. Padėjau vieną gyvenimo taškų ir viskas. O tikslas lieka tas pats – tyrinėjant, analizuojant, aiškinantis ir dekonstruojant – mėgautis.

Fredi, mano ausis pasiruošusi Tave išklausyti .

romai, lietuvis – profesionalas – puiku .

WU, Baranauskienės nežinau.
552.

Ligita gruodžio 29th, 2009, 6:58 pm

Na, va, sudrumstei fakto didybę! Aš jau knygynų lentynose (perkamiausių TOP 10) įsivaizdavau išdidžiai pastatytą Valdemaro Klumbio knygą „Lietuvos kultūrinio elito elgsenos modeliai sovietmečiu” B)
553.

Maras gruodžio 29th, 2009, 7:01 pm

Ligita, disertacija – ne knyga. Gali įsitikinti – paskaityk . Be to, reikia pasiilsėti nuo to teksto – aš jo negaliu gerai vertinti, negaliu vertinti ir bent kiek objektyviai. Kol kas.
Be to, pavadinimas tikrai būtų ne toks, nebent paantraštė.
554.

nerijus gruodžio 29th, 2009, 7:16 pm

Marai

Sveikinu.
555.

nerijus gruodžio 29th, 2009, 8:07 pm

Marai

Skaitau Jūsų disertaciją/ rašliavą , kurią galima atsisiųsti į google paieškos laukelį įvedus Jūsų vardą ir pavardę.
Iš kart užkliuvo teiginys, jog rusifikacijos labiausiai bijojo vadinamas „elitas”. Trūksta jo išsamesnio/ aiškesnio išaiškinimo- kas jam priklausė?..
Nevisiškai sutikčiau su tokiu teiginiu, nes rusų kalbos mokėjimas atvredavo plačiau duris į bet kokią Valstybinę organizaciją/ tarnybą ar net partiją. Tai suteikė „pliusus”. Kaip žinia, „neelitui”- vadinčiau etatinius kolūkiečius, kurie nuo ryto iki vakaro ganė karves, arė laukus, šienavo, ravėjo runkelius ir pan. buvo mažai šansų ( kaip ir šiais laikais ) patekti prie ar arčiau „išrinktųjų” stalo.
Sakyčiau, kad tarp „elito” atsirado daugiau norinčių kalbėti rusiškai, nei tarp „neelito” ir tautiškumą, kaip ir lenkiškos „bajorijos” laikais, labiau saugojo etatiniai „kolūkiečiai”…

p.s. skaitau toliau…

Ką galėtumėte pasakyti apie lenkinimą ir lietuviškos kalbos saugojimą tuo met?..Manau, kad pakeitus „SSRS” ir vietoj to įrašius „Lenkija”, ne daug apsiriktume?..
556.

Maras gruodžio 29th, 2009, 8:24 pm

nerijau, sutinku, kad rusų kalbos mokėjimas tikrai buvo svarbus siekiant aukštesnio socialinio statuso (nors ir ne visuomet). Tačiau daugeliui paprastų žmonių rusifikacijos grėsmės nejuto, nereflektavo. Elitas mano darbe ne administracinis, o kultūrinis (menininkai, mokslininkai, daugiausia humanitarai).

Dėl lenkiškumo/rusiškumo sąsajų – buvo kitos sąlygos XIX a., kad būtų galima lyginti.
557.

nerijus gruodžio 29th, 2009, 8:35 pm

Kaip supratau, tai pas mane nėra disertacija?..O tik „įžanga” į ją?..
Kur visą galima paskaityti, jei tai įmanoma?..

Gaila, kad rašydamas, kart kartėmis, naudojate ne lietuviškus žodžius, nors tokio žodžio, kaip „unifikacija” lietuviškas skamba gan padoriai ir suprantamai
558.

nerijus gruodžio 29th, 2009, 8:40 pm

Ir vienu, ir kitu atveju ( rusinimo/ lenkėjimo ) buvo noras „pritapti” ir/ ar susireikšminti, ir/ ar gauti padoresnį/ geresnį darbą. Tiek tuo laiku ( lenkėjimo ), tiek anuo ( rusėjimo ) buvo tokių, kurie tai darė noriai, ir buvo tokių, kurie to nedarėarba engė…
559.

WU gruodžio 29th, 2009, 8:48 pm

Marai, tie ir tikėjausi išgirsti. Man praktiškai neliko abejonių, kad ji nieko verta, jei nesi apie ją girdėjęs
560.

Valentinas gruodžio 29th, 2009, 8:51 pm

Laikykis Marai, reikės apginti diserį prieš liaudį.
561.

romas gruodžio 29th, 2009, 9:02 pm

Nerijau, matosi, kad visiškai nesupranti to laikotarpio:) Rusiškai visi mokėjo puikiai, nes to buvo mokoma nuo 3 kl. mokykloje po 5 pamokas per savaitę, 99proc. filmų per TV ir kino teatruose buvo rusų kalba, vyrai tarnavo iš pradžių 3m. paskui 2m. tarybinėje kariuomenėje. Vilniuje iki nepriklausomybės parduotuvėje lietuviškai bendraudamas beveik negalėjai apsipirkti. Ką jau čia parduotuvėje – rusai atsisakydavo pažymėti talonėlį troleibuse, jei paprašydavai lietuviškai. Faktiškai, jei buvo nors vienas rusas salėje, susirinkimai turėjo vykti rusų kalba. Tie, kuriems reikėjo darbe vadovautis norminiais dokumentais, žino, kad vietinių dokumentų išleistų lietuviškai, beveik nebuvo. Pabaltijyje aukštasis mokslas buvo dar įmanomas lietuvių kalba, bet likusioje SSRS dalyje buvo įmanomas tik rusų kalba. Prie Griškevičiaus jau buvo kalbos, kad su lietuvių kalba aukštosiose mokyklose bus tuojau baigta. Inteligentija – ne klasine prasme – suprato viską, kas darosi. Didžioji dalis visuomenės visą laiką buvo švonderiai, bet juk Sąjūdis neatsitiko tuščioje vietoje. Socializmas Lietuvoje buvo pūlinys. Man ir dabar rusai turi geležinkelio kvapą – bet čia grynai emociškai, nes aš nesijaučiu nacionalistu. Tas kvapas man likęs iš kelionių traukiniu vaikystėje. Geležinkelio stotis ir traukiniai niekad nebuvo ta vieta, kur kas nors aplink kalbėtų lietuviškai.
562.

Maras gruodžio 29th, 2009, 9:10 pm

Kaip nėra? Paviešinau disertacijos tekstą:http://dl.dropbox.com/u/351874/KLUMBIO_disertacija.pdf
563.

Maras gruodžio 29th, 2009, 9:14 pm

WU, neskubėk su išvadomis. Aš šiaip ne itin domiuosi Lietuvos istorikais (gėda, aišku), jei jie nerašo man naudingų dalykų. Čia reikėtų paklausti to laikotarpio specialisto.

romai, nerusiškai aukštojoje buvo galima studijuoti dar Gruzijoje ir berods Armėnijoje, nors dėl pastarosios nesu tikras. Beje, Gruzijoje valstybinė kalba buvo gruzinų (Lietuvoje lietuvių nebuvo valstybinė).
564.

WU gruodžio 29th, 2009, 9:18 pm

Marai, taip manau todėl, kad ji apdėjo vieną istoriką, kuris man atrodo daugiau nuveikęs negu ji. Apie ją iš viso nesu nieko girdėjęs išskyrus jos paskaitas per radiją apie Vytautą.
565.

Maras gruodžio 29th, 2009, 9:20 pm

WU, ką ten tokį apdėjo? Pažiūrėsim kitos pusės stiprumą. Jei žinosiu, aišku.
566.

WU gruodžio 29th, 2009, 9:23 pm

Joną Užkurą.
567.

WU gruodžio 29th, 2009, 9:24 pm

Aš kaip suprantu, jis daugiau prie rašytoju priskiriamas nei istorikų, bet ji pati net istorijos nestudijavus, o baigė TS TSPMI.
568.

nerijus gruodžio 29th, 2009, 9:25 pm

romai

Tai ir noriu pasakyti, kad mieste buvo didesnis nutautėjimas, nei kaimuose…
Negaliu daug pasakoti ir teigti apie tą laikmetį, nes jame gyvenau tik keletą metų, o paskui prasidėjo revoliucija
Pamenu tik tiek, kad mokykloje dainuodavau ( prieš klasę ) Vilčinsko- Į Lietuvą Mokytoja kiekvieną kart, kai tik buvo muzikos pamoka, kviesdavo ją padainuoti…Pamenu, kai „kabino” „spaliuko” ženklelį, o pionieriumi pabūti nespėjau…
569.

Maras gruodžio 29th, 2009, 9:32 pm

WU, turi omeny Užurką? Nu, nežavi jis manęs (šiaip kareivis pagal profesiją), kažkada vieną istorinį romaną skaičiau, tai nuobodokas toks, sakyčiau.
570.

WU gruodžio 29th, 2009, 9:34 pm

Aha, ne taip parašiau.
571.

. gruodžio 29th, 2009, 9:53 pm

Sveikinimai dr.Val de Marui , su palinkėjimais, kad mąstelyje 1:1 išsipildytų Valentino improvizacinėje (ne konkursinėje!) kalėdinėje pasakoje išguldytos pranašystės.

Dėl gelžkelių – tarybiniais laikais tai buvo (tikrąja prasme) – valstybė valstybėjė, su savo transporto milicija, ligoninėmis, parduotuvių tinklu etc. Vilniuje, pvz. netoli gelžkelio stoties yra ištisi kvartaliukai, kuriuose gyvenamus namus statė tik gelžkeliečiams ir VRM darbuotojams.

Dėl rusų kalbos- tai jau praeitis, nesurusenom. Bet suanglėsim, tai 100 procentų. Drausdami Šalčinikuose Sodo gatvę lentelėje įvardyti ir ul.Sadowa elgimės taip pat.

Marai,ar pasaulyje XIX a. atsirastų bent vienas žmogus, kuris žinotų kas tai yra Emilija Pliaterytė?
572.

Maras gruodžio 29th, 2009, 10:00 pm

Taške, žiūrint, ką laikai pasauliu. Lenkijoje – be abejo, ji buvo lenkų didvyrė ir tik vėliau pasisavino lietuviai . O toliau turbūt ne, nors nežinau žinių apie sukilimą sklaidos pasaulyje.
573.

Rolandas gruodžio 29th, 2009, 10:04 pm

Marai, sveikinu:)
574.

Rolandas gruodžio 29th, 2009, 10:08 pm

romai, dėl Fredžio tai tu telepatas:)
575.

. gruodžio 29th, 2009, 10:19 pm

Emilia Plater – taip šią istorinę personą žinojo jos amžininkai.
Kai kažkuriam Lietuvos miestelyje norėta gatvės pavadinime užrašyti ir taip, koks skandalas kilo iš pseudopatriotų, kažkodėl tylinčių, kad miestuose tuoj neliks lietuviškų pavadinimų per tuos palace, shop…
576.

WU gruodžio 29th, 2009, 10:21 pm

Tai Emilis Plateris yra boba? :O
577.

Valentinas gruodžio 29th, 2009, 10:31 pm

Marai,
Provokacinis klausimas. Apibūdink prašau Virgilijuaus Noreikos prisitaikymo (kolaboravimo? pasipriešinimo?) strategiją sovietmečiu.
578.

Maras gruodžio 29th, 2009, 10:40 pm

Valentinai, aktyvistinis prisitaikėlis (berods, kompartijos narys, vadovavo OBT). Tai yra, prisitaikymas vardan karjeros.
579.

Rolandas gruodžio 29th, 2009, 10:58 pm

Valentinai

Disery Maras daugiau apie tokį Laimoną Noreiką kalbėjo ir citavo. Beje, pastarasis tikrai žiauriai kentėjo nuo sovietinio režimo, vien filmuose kiek fašistų ir prakeiktų užsieniečių reikėjo suvaidinti.

Dar Maras disery dažnai cituoja tokį Ozolą. Tą, kuris svaigiojo sąjūdžio metu, kalbėdavo taip stipriai filosofiškai, tiek tarptautinių žodelių naudodamas, kad ne bet kuris suprasdavo apie ką pastarasis kalbą. Dėl tokio kalbėjimo Ozolas visiems atrodė labai protingas ir net kiek paslaptingas. Tačiau gausus tarptautinių filosofinių terminų ir sąvokų naudojimas, o to pasekoje kažkoks lyg ir atitrūkimas, pakilimas virš žemiškų dalykų,nesutrukdė šiam veikėjui būti stebėtinai pragmatišku, nes kuomet žmonės buvo pasiruošę ant tautos laisvės altoriaus paskutines kelnias patiesti, šis veikėjas patyliukais fantastinį butą Čiurlionio gatvėje prichvatizavo.Dabar Ozolas tiek daug tarptautinių žodžių nenaudoja ir niekas nežino ką tai galėtųų reikšti.
580.

Rolandas gruodžio 29th, 2009, 11:06 pm

Marai

Kodėl sakai, kad tas solistas viso labo užsitarnavo tik aktyvistinio prisitaikėlio laipsnį, jau pamiršai ką rašei disery? Juk pats pažymi, kad jis buvo kompartijos narys, o tokiems esi suteikęs aukštesnį laipsnį – aktyvistinių konformistų.
581.

WU gruodžio 29th, 2009, 11:10 pm

Konformizmas nelygu prisitaikymas?
582.

Maras gruodžio 29th, 2009, 11:31 pm

Rolandai, kaip skaitei mano diserį ? Gi įvade aiškiai parašyta, kad konformizmo ir prisitaikymo terminai yra sinonimai.
583.

WU gruodžio 29th, 2009, 11:33 pm

Marai, jau galvojau, kad išsigudrinai sugalvoti skirtingas reikšmes
584.

Rolandas gruodžio 29th, 2009, 11:34 pm

Citata:”Labai svarbi riba buvo įstojimas į kompartiją. Jis žymėtų perėjimą į dar aukštesnį prisitaikymo lygmenį – aktyvistinį konformizmą.”
585.

WU gruodžio 29th, 2009, 11:43 pm

O ten skiriami lygiai nėra ideologinis ir aktyvistinis konformizmas?
586.

WU gruodžio 29th, 2009, 11:45 pm

Ideologinio prisitaikymo lygmenį ribotų du slenksčiai: ideologinės duoklės atidavimas iš vienos pusės bei narystė kompartijoje – iš kitos.
587.

. gruodžio 29th, 2009, 11:54 pm

Nežinau, kad šviesaus atminimo Laimonas Noreika būtų skriaudžiamas vaidmenimis. Talentas yra talentas. Man lyg šiol akyse – jo suvaidinta Apuoko mirties scena „Niekas nenorėjo mirti”:
-Ar žinai, kaip skauda?
Tada visi supratom, jis čia kalba apie Lietuvą.
Kita išraiškinga scena tragiškai pasitraukusio iš gyvenimo Broniaus Babkausko :
-Na, ne, šito tai jau nebus

http://www.acmefilm.lt/images/films/NNM_5.jpg_20091019192035xOrginal.jpg

Čia filmo herojus – valstietiškais sunertai kumščiais tik ką nužudęs bandžiusį išprievartauti jo žmoną- ant lovos, po kuria jis buvo pasislėpęs nuo … politikos.

Virgilijus Noreika, kai būdamas direktoriumi antrą kartą ženijosi su jaunute balerina buvo opinijos smerkiamas.
Net pletkavota – esą jis „pedalas”, gėjaus savokos tada nežinojom.
Dar – kad jo „Švelnumas” skirtas tokiai baisiai bobai Griškevičienei nors tame įraše net aš juntu dainninką įsimylėjusį į savo žaviąją Loretą.

Mažai kas žinojo, kad Noreikos – broliai, tik skirtingų motinų.
588.

Maras gruodžio 30th, 2009, 12:07 am

WU, taip, socialinis, ideologinis, aktyvistinis ir politinis prisitaikymo lygmenys.
589.

romas gruodžio 30th, 2009, 12:09 am

Sutiksiu su Maru – dėl tokių kaip V.Noreika Lietuva nebūtų išlikusi. V. Noreika yra talentas, bet jis buvo prisitaikėlis. Apskritai, opozicijoje buvo labiau proto, o ne dvasios inteligentai. Suprasti marazmą reikėjo šiek tiek daugiau, nei mokėti dainuoti:)
590.

Rolandas gruodžio 30th, 2009, 12:13 am

Marai

Dar nenurimsti su tuom Racu:) Ką tik tavo blog`e perskaičiau gruodžio tezes „apie žurnalistus”.

Manai racas užkibs, atsakys, puls ginti žurnalistus, tuo bus gudriai įviliotas į alinančią dviejų su puse paros polemiką ir tokios intelektualios polemikos išsekintas kris nuo savo arklio (čia aliuzija į Fredžio (raco) kaubojaus įvaizdį) pradės verkšlenti, apmaudžiai žiaumodamas savo plačiabrylės kaubojaus skrybelės suglamžytą ir dulkiną kraštą?
591.

Maras gruodžio 30th, 2009, 12:14 am

romai, turbūt pritarčiau: nemanau, kad daugeliui menininkų rūpėjo politika ar nepriklausomybė. Tiesa, Laimonui Noreikai rūpėjo tautiškumas, užtat visur važinėjo su poezijos programomis. Ir daugiau buvo tokių. Bet daugeliui menininkų užteko to, kad jie galėjo kurti. Tiesa, mokslininkams – irgi. Opozicinė veikla daugeliui dažnai nebuvo svarbiausia, ji persipindavo su prisitaikymu.
592.

romas gruodžio 30th, 2009, 12:15 am

Ozolas buvo berods Maniušio kalbų rašytojas. Jis buvo iš kito sluoksnio – to kuris su gatvės žmonėmis nesikalba, nors jo negalėjo suprasti ir partiniai funkcionieriai. Ozolas buvo gudraus žodžio ir painios minties meistras, bet nepriklausomoje Lietuvoje jam teko išmokti lietuviškai:) Pagarba jam – jis išmoko.
593.

Rolandas gruodžio 30th, 2009, 12:17 am

Marai

Kažkaip neatsakei dėl citatos. Aš suvokiau, kad šioje dalyje, t.y. prisitaikymo, konformizmo dalyje, disery naudojai sąvokas, kurios apibrėžia prisitaikymo, konformizmo laipsnius. Būten laipsnius ir lygius (aukštesnis, dar aukštesnis). Ar ne taip?
594.

Maras gruodžio 30th, 2009, 12:17 am

Rolandai, tiesiog man kilo idėja, apibendrinau jau seniai, gerokai prieš diskusiją su Artūru, susiformavusias mintis apie Lietuvos žurnalizmą. Tiesiog jo įrašas – idealus norint parodyti žurnalistikos būklę dabar. Tik tiek ir nieko daugiau. Nuorodą paskelbiau ir racas.lt, kad būtų informuotas. O „diskusijos” nenoriu – atsikandau.
595.

Maras gruodžio 30th, 2009, 12:20 am

Rolandai, teisingai, kiekvienas prisitaikymo laipsnis yra aukštesnis, apima savyje ir žemesnį.
596.

romas gruodžio 30th, 2009, 12:23 am

Marai, man atrodo, kad toks Brazauskas buvo labiau lietuvis patriotas už V.Noreiką. Tiesiog socializmo sąlygomis irgi reikėjo sugebėti ir turėti progos matyti. Kultūros žmonės buvo toliau nuo to, o ir investicijos į kultūrininkus visada buvo didesnės. Nors manyčiau buvo daug jautrių ir suprantančių sielų, tik jos nežibėjo taip. kaip turėjo žibėti.
597.

Maras gruodžio 30th, 2009, 12:28 am

romai, dėl Brazausko tai nežinau. Faktiškai dabar beveik neįmanoma suprasti, kiek administracinė nomenklatūra buvo patriotiška ir opoziciška. Aukštas jos prisitaikymo lygmuo akivaizdus, o opoziciškumą teigia tik jie patys. Jo buvo, bet aš nomenklatūros netyriau, kitų tyrimų irgi nežinau, man rodos, nėra. V. Noreikos opoziciškumo aš išvis neįžiūrėčiau, kitaip nei L. Noreikos (Paleckio, beje, žento).
598.

Rolandas gruodžio 30th, 2009, 12:38 am

Marai

Pamirškim tą sovietmetį. Atidirbai temą dėl visokių elitų, todėl gali gan lengvai parašyti kokią monografiją tema: „Lietuvos žurnalistinio elito elgsenos modeliai II-jame nepriklausomybės dešimtmetyje”.

Čia tilptų daug geros medžiagos. Fantastiškai dėkinga tema.

Sudėliotum visokius vainauskus, tomkus, celencevicius ar racus bei kitokius Filadelfijus į lentynėles, prikaltum jiems prie krūtinių lenteles su užrašais tipo – „aktyvistinis prisitaikėlis”, „komformistinis kolaborantas” ir etc. Saldus demaskavimo skonis:)
599.

romas gruodžio 30th, 2009, 12:41 am

Man, Marai, kiek įdomus tavo temos pasirinkimas. Labai sunku parašyti visiškai objektyviai negyvenus tuo laikotarpiu, nors gyvenus irgi matyt sunku. Jei manęs kas klaustų, kas pasikeitė per 20 metų Lietuvoje, tai pasakyčiau, kad pasikeitė kvapas. Prie socializmo dezodorantai kvepėjo vakarais. Tais laikais didžioji dalis moterų nesiskuto pažastų, o apie pažastų kvėpinimą žinojo tik tie, kurie buvo buvę užsienyje. Tas pat pasakytina ir apie higieninius paketus – tai tiesiog buvo nežinoma prekė. Greičiausiai todėl žmonės labiau jausdavo savo biologinį suderinamumą – artumas atsirasdavo feromonų ir hormonų lygyje – dingdavo būtinybė bendrauti ilgai ir beprasmiškai. Dabar, bendraudami internetu, dažnai mes nežinom beveik nieko apie tuos, su kuriais kalbamės.
600.

Rolandas gruodžio 30th, 2009, 12:44 am

O ar egzistuoja Lietuvoje nekonformistinė žiniasklaida. Kažkaip visi prie „chebrų” „ramiai algą ima”:)
601.

Rolandas gruodžio 30th, 2009, 12:46 am

romai

Tu kartais net pakeiti Valentiną ” Tais laikais didžioji dalis moterų nesiskuto pažastų” Sužavėjai.
602.

romas gruodžio 30th, 2009, 12:50 am

Rolandai, jokios egzotikos – tiesiog tada taip buvo. Aš išryškinčiau ne tik kūnų kvapus. Viskas tada kvepėjo kitaip. Gal esu fenomenas, bet aš atsimenu, kaip kvepėjo tarybinės valgyklos, arba kaip kvepėjo Žigulinis alus. Aš aišku tada buvau jaunas, bet gal todėl taip gerai prisimenu ir matau kontrastą.
603.

Rolandas gruodžio 30th, 2009, 12:54 am

romai

Keista, kad tu atsimeni kvapus, visuomet galvojau, kad kvapas toks dalykas, kurio vienintelio (skirtingai nuo vaizdų ar garsų) mūsų protelis negali pats atgaminti, tačiau sutinku, kad niekas geriau už kvapą neprimins ko nors iš vaikystės, jaunystės ar kitokios praeities.
604.

Maras gruodžio 30th, 2009, 1:06 am

Rolandai, visų pirma, tema apie žurnalistus man nežinoma (faktografija), o antra – neįdomi. Demaskavimas yra žurnalistų duona, ne istorikų.
romai, paskaityk disertaciją, pamatysi. Apie tai, kodėl pasirinkau, kalbėjau pristatydamas darbą. Yra ir asmeninių priežasčių: mane domina prisitaikymo, visuomenės spaudimo problema grynai asmeniniu požiūriu, nes su pašaipa susiduriu beveik visada, kai tik pasirodau gatvėje.
O apie kvapą – gražiai ir taikliai. Kai ką dar ir aš prisimenu, bet labai atsitiktinai ir fragmentiškai. Šiaip tokius dalykus reikia studentams pasakoti.
605.

Rolandas gruodžio 30th, 2009, 1:15 am

Marai

Aukščiau rašei, kad pas tave jau seniai susiformavusios mintys apie Lietuvos žurnalizmą, per idealų račo atvejį net sugebėjai parodyti dabartinės žurnalistikos būklę Lietuvoje, o dabar jau esą nieko nežinai apie tuos žurnalistus:)

Pastebėjau, kad kartais moki labai mikliai perdėlioti teiginius:) Nekreipk dėmesio:) Laikas miegoti, labanakt:) Dar kartą sveikinimai.
606.

Maras gruodžio 30th, 2009, 2:11 am

Rolandai, mintys apie žurnalizmą nelygus žurnalistikos tyrimui. Nemėgstu kabinėjimosi prie žodžių, kai nepaisoma esmės.
607.

nerijus gruodžio 30th, 2009, 8:34 am

Jei prakalboma apie kavpus, tai…
Kuom kvepia politikai, teisininkai, ekonomistai, žurnalistai ( čia, labiausiai pasireikšti galėtų Fredis ( su snaige )), ūkininkai, kasininkai, vadybininkai, bankininkai, komunistai, kapitalistai, katalikai, musulmonai, azijiečiai, europiečiai, afrikiečiai ir pan.?
608.

Fredis* gruodžio 30th, 2009, 10:30 am

Sovietmetis – tai dešimtys būriais nuobodžiaujančių jaunų raumeningų jaunų vyrų prie ežero ir šokinėjančių nuo liepto į vandenį. Niekada jaunimo nepamatysi porelėmis. Į gamtą buvo traukiama autobusais. Vidury kalno 17-tas maršrutinis sugesdavo ir likusius 3.5 km visas autobuso ekipažas apie 100 žmonių nužingsniuodavo pėstute.
Sovietmetis – tai CCCP-USA krepšinio rungtynės Vilniaus sporto rūmuose. Du trečdaliai „sirgo” už CCCP, trečdalis už USA (spėkite kurią komadą palaikė Fredis*), sovietmetis – tai Žalgirio rungtynės CCCP vidaus čempionatuose, Vilniuje – futbolas, Kaune – krepšinis.
Sovietmečio alinės Aukštaičiai/Žemaičiai, diskoteka Saulėteky (Amicus), dabar – Bix, In Vino, klubai Tamsta, amžinai sudegantis Broadway ir dešimtys kitų…
Nepriklausomos Lietuvos kvapas mieste – pacukų svilinamų padangų kvapas prie Vilniaus sporto rūmų, motorų gaudesys iki vėlumos. Ačiū šitai krizei – protingiau naudojami gamtos ištekliai, žmogaus buvimas Žemėje, jo darbas ir laisvaliakis tampa prasmingesniu, žmonės susimąsto apie gyvenimo prasmę ir t.t..
609.

Fredis* gruodžio 30th, 2009, 11:07 am

Pliusas sovietmečiui – meno, bohemos meka Vilniuje buvo parodų rūmai, dabartinis ŠMC,
dabar – sporto arena Siemens, prekybos ir pramogų centarai Akropolis, europa, Ozas…

vėlyvojo sovietmečio nesusipratimai jaunuolio akimis – kasmetiniai bolševikų spalio perversmo Rusijoje minijėjimai demonstarcijomis, visuomeniniai ir istorijos mokslai vidurinėse ir aukštosiose mokyklse, geležinė uždanga nuo informacijos, privaloomas tarnavimas sovietų kariuomenėje (retas grįždavo sveikas, nesusžlugdytas morališkai ir fiziškai), primityvus žmonių komunikavimas (laiškai, telegrafas, laidinis telefonas, iš Palangos norint paskambinti mamai namo reikėdavo pastovėti eilutėje apie valandą) ir labai užkisantis ore tvyrantis agresyvus, bukas komjaunuolių mentalitetas, kuris niekur nedingo ir dabar. Pakanka atsiversti Lryto portalą ir paskaityti Bruverį, Valatką, Čiuldę, Tilindį ir kometarus po rašiniai.
610.

. gruodžio 30th, 2009, 11:39 am

Kavos kvapas. Centrinio gastronomo antrajame aukšte kavą darydavp maždaug pakenčiamą… Kartais pavykdavo nusipirkti Arabikos pupelių, jas pardavinėdavo palaidas, neįpakuotas. Įsidėmėjau- jei troleibuse kvapas prasimušdavo iš sakvojažo, labai geros.
Girdėjau tokią versiją – atseit visas kavos pupeles apdirbdami nusiurbdavo „macnumą” farmacijos reikalams, o po to pardavinėdavo. Jei kas atveždavo iš užusienio – skirtumas didžiulis. Vieną kartą buvau pavaišintas kavaiš Brazilijos – įspūdis nenusakomas.
Dar iš Maskvos, kurioj išgerti kavos puodelį buvo be galo problematiška – veždavomes žalias- neskrudintas Robustos pupeles.

Koks buvo nustebimas, kai bendradarbė gal Maskvos olimpiniais metais grįžo iš viešnagės pas tėvą JAV ir pareiškė, kad amerikonai geria kavą iš „didelių puodų, išvirtą kibire”, žodžiu, kavasiusią …

Bet kitas Dainoros pastebėjimas buvo be galo taiklus:
-Kokie mes visi susiraukę… Amerikonai, netikėtai susidūrę akimis, automatiškai išsiviepia šypsena, mes gi…

Kokiais
611.

Fredis* gruodžio 30th, 2009, 12:03 pm

prieš Naujuosius racas.lt bloge ir aplink jį vėl bus linksma
gera pramoga sotiems riebiems katinams…
visiems malonių įspūdžių, užsidėkite akinius ir prisisekite saugos diržus.
612.

Valentinas gruodžio 30th, 2009, 12:03 pm

Fredi,
„privaloomas tarnavimas sovietų kariuomenėje (retas grįždavo sveikas, nesusžlugdytas morališkai ir fiziškai), ”
Iš kur tokie duomenys? Iš patirties?
613.

Fredis* gruodžio 30th, 2009, 12:05 pm

Valentinai, vienintelė detalė apie mane – neturiu universitetinio išsilavinimo, taigi buvau potencialus rekrūtas, daugiau nieko neprisimenu.
Brangsta elektra nuo naujųjų, eikite visi susimokėti į priekį…
614.

Valentinas gruodžio 30th, 2009, 12:17 pm

Fredi,
Klausiu todėl, kad pats atbuvęs ten 2 metus, negalėčiau tvirtinti, kad Sovietinės armijos būvis kaip nors ypatingai skirdavosi nuo bendro visuomenės būvio. Aišku yra visokių ekstremalumų, bet bendra tendecija yra panaši kaip ir civiliniame gyvenime: daug darbo imitacijos, apsimestinio politinio aktyvumo, apsimestinio karinio pasiruošimo, žodžiu grynas šūdo malimas. Prarastas laikas ir nieko negauta.
615.

Valentinas gruodžio 30th, 2009, 12:25 pm

Iš Maro straipsnio, kurį paskelbė Račas, galima daryti išvadą, kad jis pradėjo įgyvendinti mano pasakoje sukurtą scenarijų. Gal metas pradėti galvoti, kuriose patalpose įkurdinsime Sorboną?
616.

R.Medinis gruodžio 30th, 2009, 12:42 pm

Nustebau, kad gerb. Maras turi noro tęsti šią diskusiją. Gal būt tikrai bando įgyvendinti Valentino scenarijų. Kad tekstą paskelbė A.Račas – nieko keisto, čia jau įprasta taktika. Aplamai turiu įtarimą, kad Artūras yra įsidiegęs paieškos internete įrankį, pranešanti apie bet kokį jo pavardės paminėjimą. Nes reakcija yra stulbinamai greita. Dar manu, kad Artūras dažnai ginčiajasi tiesiog dėl pačio proceso t.y. – ginčo, diskusijos, kartais tyčia kalbėdamas aštriau nei norėtų , kad ugnelė rusentų..
617.

kreivarankis gruodžio 30th, 2009, 12:44 pm

Beje, Marai, atskleisk paslaptį – kiek padidėjo tavo blogo lankomumas po Artūro įrašų? Jei ne paslaptis…
618.

Ligita gruodžio 30th, 2009, 12:48 pm

Netikiu, kad Maras seka savo tinklaraščio lankomumą :O
619.

Fredis* gruodžio 30th, 2009, 12:52 pm

užmiršau pridurti – dabar bohema yra jauni talentingi socialistai, tokie kaip dr.Maras, kuriems račai nėra autoritetas. Gal reikėtų sakyti Račas, nes tai yra unikalus veikėjas, vakar išdavęs šventus socialistinius nerijaus įsitikinimus.
Ateina jauna, principinga, išsilavinusių vakarietiškų socialistų karta, tokie kaip Dr.Maras, Račas turės slėptis į paunksmę ir ramiai tyliai nukaršti.
Man atrodo, kad viskas klostosi gerai ir dėsningai. Vakarėjame, civilizuotėjame….
620.

. gruodžio 30th, 2009, 12:55 pm

Taigi, laikas ieškoti Sorbonai kokio kampo, jei ne pastate, tai bent virtualaus.
Gaila, socialistai užguiti, galėtų per AMB Valdovų rūmuose ką nors „suveikti”, nebūtinai suprichvatizuojant…
621.

Fredis* gruodžio 30th, 2009, 1:46 pm

Bloga žinia socialistams, jie ir toliau bus bohemiški raudonais megztiniais, o ne blizgančiais frakais.
Ekspertų nuomone mūsų ekonomikos atsigavimo perspektyvos siejamos su užsienio investicijomis ir smulkaus verslo vystymu ir skatinimu. Įgyvendinti abi priemones gali tik mokesčių naštos mažinimas. Per biudžetą bus perskirstoma ir toliau mažai, viešasis sektorius ir toliau bus labai skurdus, teikiamos paslaugos – menkos ir nepakankamai apmokamos. Nors kiek padoriau galės gyventi tik ekonomiškai aktyvūs žmonės. Dėstytojams, profesoriams vien dėstytojauti/profesoriauti – neužteks, kad galėtų oriai gyventi. Neišvengiamai reikės rašyti paklausias knygas ir straipsnius. Svarbiausia – šsiaiškinti kas yra paklausu. Čia ir bus tas laukas, kuriame privalės pasireikšti Talentas.
622.

Valentinas gruodžio 30th, 2009, 1:50 pm

Marai,
O istorikams yra galimybė užsidirbti „chaltūros” korepetitoriaujant ir panašiai?
623.

Maras gruodžio 30th, 2009, 2:51 pm

R. Medini, tiesiog reikia padėti dar vieną tašką ir viskas. Jei tai ir siejasi su Valentino scenarijumi, tai man tiesiog taip išeina, netyčia. Iš esmės pirmajai diskusijai tokio komentaro ir būtų užtekę.

kreivaranki, Ligita teisi – neseku savo tinklaraščio lankomumo. Matau, kad kiek padaugėjo komentarų, keli žmonės uždraugino. Tokie ir pokyčiai.

Valentinai, yra tokių galimybių, vienas neseniai laipsnį apsigynęs kolega tuo ir užsiima.
624.

Maras gruodžio 30th, 2009, 2:58 pm

Beje, apie mano įrašą Artūras sužinojo iš manęs – pateikiau jo tinklaraštyje nuorodą į ją. Kaip atrodytų, jei prašydamas atvirumo pats taip nesielgčiau.
625.

Valentinas gruodžio 30th, 2009, 2:58 pm

Marai,
Šį kartą pagrindinė tavo klaida yra ta, kad vieną Račo pavyzdį tu suprojektavai į visus žurnalistus. Jei norėjai teisingai užvažiuoti, reikėjo tai daryti pagal tokią logiką:
„Jei net pats Račas, daugelio laikomas principinio ir objektyvaus žurnalisto etalonu, taip iškreipia tiesą ir manipuliuoja faktais, tai ką galima pasakyti apie likusius Lietuvos žurnalistus?”
Mokyt tave ir mokyt…
626.

Fredis* gruodžio 30th, 2009, 3:09 pm

Valentinai, A.Račas yra talentingas amatininkas, o ne joks žurnalistas, beje – paskendęs „savo veido prakaite”, besižavintis A.Maldeikienės ir NK95 (Bielskis, Vasiliauskaitė) idėjomis, tačiau praktikoje gyvenantis visai kitokiais principais (direktoriavimas BNS-e). V.Laučiaus propaguojami postalatai paskandintų ne tik BNS-ą, bet ir visas likusias šalies bendroves iškyrus kelionių agentūras, kurioms po pusmečio irgi ateitų galas, nes žmonės nebeturėtų pinigų.
P.S. Labai geras V.Laučiaus tekstas, bet truputį per ankstyvas, žiūrintis per toli į ateitį.
627.

Maras gruodžio 30th, 2009, 3:14 pm

Valentinai, mano įraše yra N.B. prierašas, nežinau, ar Artūras jį pas save įsidėjo (prirašiau gal po pusvalandžio – buvau užmiršęs berašydamas). Beveik neabejoju, kad paieškojęs surinkčiau panašių paties Artūro Lietuvos žiniasklaidos vertinimų. Šiaip aš nieko naujo nepasakiau, tik pateikiau akivaizdų pavyzdį.
628.

Valentinas gruodžio 30th, 2009, 3:52 pm

Siekiant Maro tikslų yra proga panaudoti sunkiąją artileriją. Račas panaudojo Laučiaus citatą, eskaluodamas ginčą. Reiktų informuoti apie tai Laučių, kad tas, atsakydamas Račui, stotų į Maro pusę ir jie kartu sudirbtų Artūrą. Gal kas žino Laučiaus meilą?
629.

WU gruodžio 30th, 2009, 4:22 pm

Galim Laučiaus meilo paprašyti pas Artūrą.
630.

Valentinas gruodžio 30th, 2009, 4:27 pm

Be Laučiaus sutikimo jis neduos. Be to, nėra garantijos, kad Laučius stos Maro pusėn.
631.

Valentinas sausio 2nd, 2010, 11:07 am

Marai,
žiūrėk, Jakubčionis irgi nesnaudžia:

Istorikas: krizę tuoj pamiršime, o kad valstybę valdė moterys, prisiminsime ilgai

alfa.lt
632.

Maras sausio 2nd, 2010, 2:26 pm

A, mano vadovas.
633.

Valentinas sausio 20th, 2010, 11:14 pm

Na, gerbiamieji istorikai mėgėjai, kas, nepažiūrėjęs į žinių šaltinius, pasakys iki kada gyvavo Teutonų ordinas ir kas jį uždarė, tam Ligita duos prizą!
634.

Aurimas sausio 20th, 2010, 11:15 pm

O kas tas Teutonų ordinas?
635.

Valentinas sausio 20th, 2010, 11:19 pm

Dar vadinamas kryžiuočių.
636.

romas sausio 20th, 2010, 11:39 pm

Aš pasižiūrėjau ir radau internetinį adresą, bet kažkada Patacko straipsnyje buvo minėta, kad ordinas yra išlikęs iki šių dienų.
.http://www.deutscher-orden.at/
637.

Valentinas sausio 21st, 2010, 8:11 am

Žodžiu neatsirado tikrų mėgėjų istorikų, o prisijaukintas istorikas Dr. Maras atkakliai tyli.
Teutonų ordiną savo įsaku uždraudė Napoleonas 1809 m.
1834 (berods) jis atkurtas, bet daugiau kaip religinė labdaros organizacija. Šiuo metu vadinamas vokiečių ordinu.
638.

Fredis* sausio 21st, 2010, 8:31 am

Valentinai, pažiūrėk koks už lango oras (-16 C), kas tau naktį vartinės enciklopedijas. Visi sulipę į šiltus pūkinius patalus.
Ir kas ten tuose baseinuose vyksta – žmonės nuodijami chlorkalkėmis, 72 metų močiutės su daugkartiniais abonimentais širdies smūgius patiria, Savanorių prosp. išjungtas apšvietimas, atsistatydina V.Ušackas (kam Valentinas, aišku, besąlygiškai pritaria). Ne Teutonų ordino gyvavimo laikotarpis galvoje.
639.

Valentinas sausio 21st, 2010, 9:43 am

Fredi,
Mano šaltiniai URM praneša, kad Ušackas visada buvo ambicingas tipas susirūpinęs savimi. Jis labai konfliktavo su Valioniu, būtent todėl buvo nugrūstas į Vašingtoną. Kai tapo ministru, su ministerijos darbuotojais elgėsi normaliai. Jokio atleidimų vajaus nebuvo. Sumažintą atlyginimų fondą padalino tarp darbuotojų. Manau, kad URM žmonės vėl su nerimu laukia naujo ministro.
640.

Musė sausio 21st, 2010, 9:58 am

Mano šaltiniai irgi praneša, kad Ušackas yra gerbiamas darbuotojų, žiauriai reiklus, bet jis reiklus ne tik kitiems, bet visų pirma sau, tikras darboholikas. Man tai gaila – kažkaip Ušackas tikras profesionalas atrodė.
641.

WU sausio 21st, 2010, 10:20 am

Kad ir koks Ušackas ambicingas ar kokį kitą epitetą klijuotumėt, paaiškinimo iš prezidentės negauta. Jau kelintą kartą girdėti frazę „prarado pasitikėjimą” nusibodo.
642.

romas sausio 21st, 2010, 11:08 am

Grybauskaitė yra pikta ir turi gerą atmintį:)
643.

Fredis* sausio 21st, 2010, 11:16 am

Valentinai, o kaip tada yra su tavo D.Grybauskaitės palaikoma užsienio politikos linija ir vizija, pagal kurią mes neturėtume kištis į Gruzijos, Ukrainos, Moldovos ir Baltarusijos reikalus ir šių valstybių santykius su Rusija, ES, o žiūrėti savo pragmatiškų tikslų – bendradarnbiauti su D.Medvedevu ir A.Lukašenka?
Reikalavimas atsatydinti V.Ušacką atliepia Valentino ir D.Grybauskaitės viziją.
Mano šaltinių žiniomis nieko ten nėra labai sklandu URM-e, koridoriais vaikšto pasipūtę, jauni, neklystantys gaidžiukai-darbuotojai, sov.nomenklatūros atžalos, arogantiški, pasipūtę, nederinantys savo darbų su kita už užsienio politiką atsakinga valdžios šaka.
Nėra čia taip viskas vienareikšmiška, visi šoke ;(
644.

A.G. sausio 21st, 2010, 11:17 am

Paaiškinimų manau nebus.
Iš vienos pusės blogai, kai komandoje dirba vos ne asmeniniai priešai vienas kitam, iš kitos pusės taip neturi būti. Bet taip būdavo mūsų krašte. Gal toks tautinis bruožas, dar ubago mąstymo pasėka, – vengti ėjimo va bank (nes tokiu atveju, pergalės tikimybė – tik 50 proc.) . Tad tai – gal laisvų piliečių visuomenių įpročiai, o ne ubagynų, kol kas.
O ad dabar taI, nors ir vienetiniu atveju, pabandyta laužyti, – gal nėra blogai.
Istorija matomai senesnė, nei nuo to meto, kai vienas buvo TS-os kandidatas Nr. 1, o kitas tik Nr. 2 (dublis) į prezidentus (konkurencija – turi dažnai ir juodas puses, ypač tautiška). Juk vienas kitą pažįsta daug seniau… o abu pripažinti asai, nors gal kiekvienas apie tai mano kitaip…
Nors aš visuomet baisiuosi tautiečių pasitenkinimu, kuomet vyksta krašte totaliniai valymai (kai pasitenkinimas tokio didelio mąsto valymais, tokiais periodais, būna toks didelis, kuomet rodosi nustoja net gandrai skraidyti…). Man labiau priimtina kadrų ugdymo taktika, nei totaliniai valymai. Totaliniai valymai – nevykusių revoliucionierių manau tradicija, ir ji man labai šlykšti, nors Lietuvoje kol kas, pastebime, labai pageidaujami totaliu mąstu – jų tautiečiai tiesiog reikalaują (gal ir klaidingai manau, kad tradiciškai valymai, net tremtys kelia didelį tautiečių pasitenkinimą, kažkodėl…).

Bet bėda ne čia.
Lietuvoje siautėja totali nekompetancija, kai pakalbi su atskirų ūkio šakų profais. Neregėto masto, net protui neįsivaizduojamo (gal panašiai, kaip pas 1917 m. nevykėlius teroristus buvo) – dėl ko gali būti ir blogiau krašte. Nors čia, jau neturi ką ir stebinti, durnių laivas čia, kol gyvi esame. Bet kad tokio masto katarsis.
Kodėl. Kodėl toks likimas vis TS-ai. Kur klaidos.
Įdomi detalė. Kai Lietuvoje didelė bėda – būna šalčiai, gal net speigas.
Šį kartą noriu, labai noriu klysti, – gal bėda nusisuks nuo Lietuvos. Nors kiek maršalo planų, gi, pastoviai į čia metama…
645.

. sausio 21st, 2010, 11:23 am

Ievos dukros myli ausimis. Leptelėjo ministeris apie motiną… galėjo gi kažkaip gražiau išsireikšti.
646.

Valentinas sausio 21st, 2010, 11:35 am

Fredi,
Tai, kad ministras negali turėti savo užsienio politikos yra aišku. Tai, kad Ušackas turi savo užsienio politiką irgi aišku. Tai, kad jis būdamas ambasadoriumi turėjo skirtingą užsienio politiką nei ministras irgi visi kas toje srityje dirba pripažįsta. Aš nesileisiu į diskusijas ar Grybauskaitės užsienio politika gera ar ne. Bet jei prezidentas atsakingas už ją, reiškia ministras turi vykdyti prezidento nurodymus. Hilary Clinton vykdo Obamos nurodymus. Kai Colin Powel nusprendė, kad Bušo užsienio politika jam netinka, jis atsistatydino be jokių kvailų frazių: „jei aš esu vienintelė kliūtis…”
Politinio pasitikėjimo pavaldinys turi vykdyti viršininko nurodymus, kitaip bus bardakas.
647.

Fredis* sausio 21st, 2010, 11:49 am

Man vakar patiko V.Ušacko mintis: „mano šeimai reikia aiškumo…”.
Po truputį einame į Colin Powel laikus. Kryptis – teisinga
648.

R.Medinis sausio 21st, 2010, 12:22 pm

Visada sakiau, kad konfliktai tarp prezidento ir kitų institucijų yra užprogramuoti mūsų konstitucijoje. JAV pavyzdys čia netinka. Pas mus yra parlamentinė Respublika, kurioj prezidentą kažkodėl renka visi žmonės, jis turi būti nepartinis (dar vienas nonsensas), skiria (teikia) jėgos struktūrų vadovus, bet nevadovauja vyriausybei. Atsakingas už užsienio politiką, bet užsienio reikalų ministro tiesioginis viršininkas yra premjeras, kuris yra jau yra partinis ir t.t. Žodžiu košė- makalošė, kurią politologai kažkodėl vadina valdžiosi svertų pusiausvyros principu…
649.

WU sausio 21st, 2010, 1:26 pm

Bilietas į Baltarusiją…
650.

Rolandas sausio 21st, 2010, 4:33 pm

Ušackas, kaip diplomatas profesionalas, pasirodė tragiškai. Taktine, strategine ir visomis kitomis prasmėmis.

Esminė klaida – pradėjo ginčytis su nugalėtojais, šiuo atveju su Nugalėtoja.

Toliau-neįvertino, kad jos Didenybei Nugalėtojai, norint išlaikyti aukštus reitingus, ir neatsidurti šalia Obamos, būtinos greitos ir efektingos pergalės. Pergalės bet kokia kaina vidaus arba užsienio politikoje.

Kadangi su vidaus pergalėmis yra problemų, belieka – pergalės užsienio politikoje.

O čia kažkoks ušackiukas šokinėja, mekena, vaiposi ir maišosi po kojomis su savo juokingomis ambicijomis…:)

Tai kas kaltas, ponas Ušackai?
651.

Rolandas sausio 21st, 2010, 5:19 pm

Fredi, tu teisus- URM-e, koridoriais vaikšto pasipūtę, jauni, neklystantys gaidžiukai-darbuotojai, sov.nomenklatūros atžalos, arogantiški, pasipūtę ir sėdi priekvailės, tačiau geraširdės vištelės:)
652.

Fredis* sausio 21st, 2010, 5:36 pm

URM-e, spėju, klerkai dirba labai teorizuotai, pagal papelijusias instrukcijas, medinius štampus su realia praktika nelabai susietai, o D.Grybauskaitė užsienio politikoje yra visiška profanė, tikinti, kad jei paskambins kur reikia, jei padarys tūpsnį, tai mūsų dešras, pieną ir vykstančius į Rusiją vilkikus praleis rusų pasieniečiai su muitininkais įsitempę kaip stygos, atiduodami pagarbą.
Šiaip tai šita institucijų trintis yra kvaila, nemokšiška, pasibjaurėtina ir mums visiškai nereikalinga.
Pasipūtęs asiliukas yra tiek Ušackas, tiek nesugebėjusi rafinuotai ir diplomatiškai veikti D.Grybauskaitė.
Atsistatydinimo ir viešo drąskymosi neturėjo būti.
653.

nerijus sausio 21st, 2010, 6:12 pm

Valentinai

Ušacko tiesioginis viršininkas- Kubilius.
654.

Rolandas sausio 21st, 2010, 6:17 pm

Fredi, dėl visko esi teisus,dėl visko esi informuotas, dėl visko su tavim sutinku, tačiau berods nuoširdžiai nesupranti, kad Rusijoje, Baltarusijoje ir Lietuvoje „rūlina” tik Nugalėtojai (-jos). Tai juk elementaru, Fredi:)
655.

Valentinas sausio 21st, 2010, 6:19 pm

URM tai diplomatų klanų irštva. Ten vyksta žiaurios kovos dėl įtakos, dėl ambasadų, postų ir t.t. Savotiška, atskira biuroktartinė-hedonistinė kultūra. Neturi nieko bendro su Fredžio aprašyta.
656.

Rolandas sausio 21st, 2010, 6:26 pm

Ir dar, Fredi, ar pačiam nejuokingai skamba tavo amsėjimai iš lūzerio apkasų: „tai pasibjaurėtina, tai kvaila, nemokšiška, taip neturėtų būti, to mums visiškai nereikalinga, drąskymosi pas mus neturėtų būti, man Lietuva-ne fikcija ir etc?:)

Ar pats tokiu būdu netampi panašus į tą pasipūtusį asiliuką?
657.

Rolandas sausio 21st, 2010, 7:46 pm

Klausau, Aleksandro Sacharuko, jis mane pribloškė, nubloškė ir sutraiškė savo logika bei morale, dėl balsavimo už Seimo narį, draugelį L.Karalių.

Esmė tame, kad tik vakar vakare mačiau jo interviu, kad jis tik norėjo patikrinti ar L.Karaliaus kortelė veikia ir PATIKĖJAU…
658.

Valentinas sausio 21st, 2010, 7:48 pm

Žmogus su tokia šukuosena negali būti patikimas.
659.

Rolandas sausio 21st, 2010, 7:51 pm

Tas debiliukas ką tik pasakė, maždaug taip, – kad užmušti žmogų (t.y. – balsuoti Lietuvos R. Seime melagingai, už kitą)-yra tas pats, kaip ir pereiti gatvę degant raudonai šviesai:)
660.

Fredis* sausio 21st, 2010, 9:19 pm

Tokia šukuosena yra tipiška darbo partijos nariui ar prijaučiančiam. Sacharukas buvo jaunas ir nespėjo įšokti į Uspaskich komandą, todėl prisišliejo prie sekančio važiuojančio į valdžią ešalono – pono Arūno Valinsko.

Dėl V.Ušacko atstatydinimo.
Reikia kurstyti D.Grybauskaitės tikėjimą mūsų šalimi, nenuvilti Prezidentės, kurstyti jos tikėjimą tenkinant jos įgeidžius ir sumanymus, palaikyti jos tikėjimą, kad valingų judesių pagalba galima nuveikti daug naudingų darbų ir išvesti šalį į platesnės ampiltudės orbitą. Jei Prezidentė nuleis rankas ir praras tikėjimą savo ir savo šalies piliečių jėgomis – mus užlies tamsa, niekada neišauš aušra. Skatinkime savyje tikėjimą, kad mus sektųsi.
661.

romas sausio 21st, 2010, 9:21 pm

Tai buvo operatyvinė veikla, nes Sacharukas yra Seimo Operatyvinės veikos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas. Reiktų žinoti, kad kartais būna taikomi nusikalstamos veiklos imitavimo modeliai
662.

A.G. sausio 21st, 2010, 9:37 pm

Dėl Prezidentės.
Manau klanai pradės masinę ataką prieš ją, žinoma, su žiniasklaida, kuria mūsų tauta tiki. Na vadinkime tautą kaip norime, tamsia ar ne, bet ji šmežtams tiki.
Štai jie leidpsi prezidentei uždaryti jų prekybos „tašką“ prie sienos (iki tol jie to niekam neleido), bet jie ilgai atgal neis.
O tautiečiai, kaip žinia, (tiksliai matyt buvo apibudinti Napaleono – pakanka pakelti botagą… kaip kokiems veršiams), nepagelbės. Jokiu būdu ne..
Deja, ne taip paprasta juos teisti – tauta gyvena šimtmečius šioje kryžkelėje ir yra mokyta, permokyta.
Žodis priklausytų, išskirtinai, inteligentijai. Deja, ji dar bailesnė, nusikaltamai baili, dar daugiau – gal už skatiką ne tik draugą parduoti gali, ne tik baili…
663.

Ligita sausio 28th, 2010, 9:19 pm

Valentinai, koks tu apsiblausęs. Taip iki galo ir nesureguliavom Maro disertacijos reikalų. Pažiūrėk – http://www.ljms.lt/news/70/15/Jau-ketvirta-karta-bus-renkamos-geriausios-disertacijos Rašoma: „Disertacijas konkursui „Geriausios disertacijos 2009“ gali siūlyti visi Lietuvos mokslininkai bei doktorantai.” Aš nei mokslininkė, nei doktorantė Ką siūlai?
664.

Valentinas sausio 28th, 2010, 9:52 pm

Gal sakau atkeršykim Marui, kad jis mus paliko ir nepateikime jo disertacijos konkursui?
665.

Rolandas sausio 28th, 2010, 10:17 pm

Valentinai,

Tik du faktai:

Maras jau pats sau atkeršijo nubaudęs Ligitą savo nebuvimu čia.

Nominantas, tai dar ne laureatas, todėl gal palikime Marui viltį, juk taip faina išlikti perspektyviu nominantu:)
666.

Rolandas sausio 28th, 2010, 10:20 pm

Norėjau pasakyti taip:

Maras jau pats sau atkeršijo nubaudęs mus savo nebuvimu čia.
Nominantas, tai dar ne laureatas, todėl gal palikime Marui viltį, juk taip faina amžinai išlikti perspektyviu nominantu:)
667.

Valentinas sausio 28th, 2010, 10:28 pm

Žinau kaip Marą prisišaukti…
Marai, kuri Bruknerio simfonija yra geriausia? Nuo kokio kūrinio rekomenduotum pradėti pažintį su Brukneriu?
668.

Maras sausio 28th, 2010, 10:29 pm
669.

Rolandas sausio 28th, 2010, 10:40 pm

Valentinui pavyko:)

O aš dar girdėjau, kad Maras ir mahleriškus burtažodžius pasakius gali staiga atsirasti ar tiesa, Marai?
670.

Ligita sausio 28th, 2010, 11:31 pm

Oooo, ir ką gi aš matau? =) Valentinai, Maras apsireiškė, vadinasi situacija dar pataisoma.
671.

Valentinas sausio 31st, 2010, 9:42 pm

Marai, gal gali pasakyti profesionalo nuomonę apie šį Latyninos pasakojimą apie klimato kaitos ir istorinio vystymosi krypčių sąsajas? Apskritai, istorikai nagrinėja klimato įtaką įvykiams? O Lietuvos istorikai? Kaip mažasis ledynmetis įvykęs viduramžių pabaigoje įtakojo Lietuvą? Juk Gediminas kaip tik tuo metu rašė savo garsiuosius laiškus.

Есть в истории человечества самая важная штуковина, которая произошла, одна из самых важных – когда человек перешел от собирательства к земледелию. Появились не только пшеница или рис, которые стали возделывать, появилось понятие частной собственности. Потому что грибы в лесу не бывают частной собственностью. Пшеница на твоем участке становится частной собственностью.

И фантастическим обстоятельством является то, что, как сейчас полагают ученые, именно в молодом дриасе это произошло, во время внезапного похолодания. Более того, это произошло в тремя, а скорее всего с четырьмя совершенно разными цивилизациями. Это произошло в районе Ближнего Востока, где стали возделывать пшеницу, в Центральной Мексике – это кукуруза, в среднем течении Янцзы – рис, и, похоже, что даже в Эквадоре, который дальше ничем не отличился в истории человечества, приручили в это время тыкву.

Т.е. четыре абсолютно независимые друг от друга культуры, с совершенно разным будущем, вдруг взяли и перешли достаточно резко от собирательства к земледелию. Это был глобальный процесс. Причем единственное, что было глобальное в тот момент – это внезапное похолодание. Мобильников у ребят не было, друг другу они не звонили.

Кстати, это внезапное похолодание вызвало в Америке гибель так называемой кловисской культуры, которая не сумела приспособиться, не нашла чего приручить. Затем наступает климатический оптимум голоцена с 9 до 5 тысяч лет, который опять же прерывается непонятным, очень коротким событием, 6200 лет назад до нашей эры что-то такое происходит.

Дальше следуют периоды потепления и похолодания. Одно из самых известных начинается где-то лет за 60 до нашей эры и продолжается почти 600 лет. Заметим, что оно странным образом совпадает с крахом двух великий империй – Римской и Китайской, которые завоевывают германцы и хунны, которых холода откуда-то выгнали. Затем тысячу лет назад начинается средневековый климатический оптимум. В это время в Англии растет виноград, в это время Эрик Рыжий, открыв Гренландию, называет ее зеленой. Население Европы в этот момент по численности такое же, как в 19 веке.

А в 14 веке начинается малый ледниковый период. 1315 год – первый кромешный голод по всей Европе. Этот голод, продолжающийся несколько лет, и эпидемия «черной смерти» в 1348 году уполовинивают население Европы до такой степени, что сейчас во Франции есть места, где живет меньше людей, чем в 14 веке. Кроме этого страшного истребления населения, происходит духовная катастрофа – начинается религиозный фанатизм, начинается охота на ведьм, начинаются массовые преследования евреев.

К 1600 году теплеет. А с 1645-го по 1715-й опять пик малого ледникового периода. Замерзает Европа, на льду Темзы устраивают ярмарки…. С 1790-го по 1830-й – новый период холодов, кстати, в который попадает и армия Наполеона, которая пожаловала в Россию. На этот период приходится также страшный 1816 год, который называется годом без лета. Это год, когда заморозки убили майский урожай по всей Европе, когда умерло 100 тысяч ирландцев, когда на Тайване выпадал снег.

В это же самое время из-за неурожая американская культура начала движение на Запад. Движение на Запад началось как ответ на год без лета. И дальше малый ледниковый период оканчивается по-настоящему только в середине 19 века. Температура начинает расти. Она растет до 1940-х годов. После чего она несколько десятилетий падает, причем до такой степени, что телевидение в 70-х, которое уже существует и уже ведет рассказы о тайфунах, об ураганах, объясняет это новым глобальным похолоданием. Потом с середины 70-х температура идет на поправку, вдруг выясняется, что у нас глобальное потепление.
672.

Maras vasario 1st, 2010, 10:02 pm

Istorikai ir ne tik tiria klimato įtaką vykusiems procesams, bet ne Lietuvoje – tai makroistorijai svarbiau (kur tiriamos plačios erdvės ir epochos). Latynina rašo daugmaž įtikinančiai, nors pirmą kartą girdžiu, kad Romos imperija žlugo 60 m pr. Kr. Jei jinai ir daugiau taip pritempė, tai laisvai galiu tokiu pačiu būdu teigti, kad 1709-11 m. maras sužlugdė Lietuvą 1940 m.
673.

Rolandas vasario 1st, 2010, 10:18 pm

Marai, viskas gerai ten su skaičiais: (600 – 60 =540) t.y. atšilimas truko maždaug iki 540 m. mūsų eros metų( o apie tą laiką ir žlugo Romos imperija).

Kitas dalykas su tokiomis teorijomis. Tokių ir panašių „sąmokslo teorijų” yra dešimtys. Vieni jas karštai įrodinėja, kiti, taip pat karštai, jas paneigia. Laimingiausi yra tie, kurie jas išgirsta pirmą kartą-labai sužavi:)
674.

Valentinas vasario 1st, 2010, 10:24 pm

Ji sako, kad 60 bc prasidėjo atšalimo laikotarpis, kuris tesėsi iki 600 metų ir tame periode žlugo Roma. Logika turbūt ta, kad barbarai ieškojo šiltesnių, derlingesnių vietų ir taip pamažu ir sudorojo Romą.
O kodėl Lietuvai neaktualu? Juk Liublino unija, Žalgirio mūšis ir kiti svrbūs istoriniai įvykiai vyko būtent atšalimo fone. Ar kas nors analizavo kaip klimato atšalimas paveikė Lietuvos tų metų BVP ir karinę galią?
675.

Maras vasario 1st, 2010, 10:26 pm

Niekas negerai, nes nuo žlugimo (476) skirtumas didelis, o ir žlugimas buvo procesas, gana ilgas, trukęs kelis šimtus metų.
676.

Maras vasario 1st, 2010, 10:29 pm

60 pr. Kr. Imperijos dar nebuvo šiaip jau.

O Lietuvos istorikams iki tokių subtilybių dar keliasdešimt metų augti. Kita vertus, nemanau, kad stipriai įtakojo (juk atšalimas veikė ir Kryžiuočius taip pat).
677.

Valentinas vasario 1st, 2010, 10:39 pm

Ordinas žmogiškuosius resursus galėjo pasipildyti Europoje. O kokia buvo jo ūkinė veikla, t.y. už ką ir ką jie valgė, neįsivaizduoju.
678.

Maras vasario 1st, 2010, 10:42 pm

Prekyba, ūkininkavimas, aukos iš Vakarų. Lietuviai, beje, galėjo pasipildyti iš rusiškų savo žemių kariais.
679.

Valentinas vasario 1st, 2010, 10:53 pm

Na taip, garsieji Smolensko pulkai…
680.

kreivarankis vasario 1st, 2010, 10:57 pm

Kiek man žinoma, tai nelabai ką tas Ordinas turėjo pasipildyti, nes XIV a. Vakarų Europoje vyko buboninis maras, sumažinęs jos populiaciją dviem trečdaliais. Be to nuo XIV a. visurio prasidėjo šimtametis karas. Taip, kad nelabai kam čia buvo važiuot, o ir šiaip važiuoti čia didelės motyvacijos nebuvo, ne taip kaip šventąjį Karstą vaduoti Jeruzalėje.
681.

Rolandas vasario 1st, 2010, 11:30 pm

Ji rašo:”где-то лет за 60 до нашей эры и продолжается почти 600 лет.”

Jeigu skaičiuoti, kad „где-то” bus plius/minus 10 m., o „почти” bus plius/minus 50 m., tai 600 – 50 =550-70=480m. Taip, kad su metais gerai, juk ji nesako, kad sutapo vos ne mėnesių tikslumu.
682.

Aurimas vasario 1st, 2010, 11:34 pm

Kada pirmoji imperija susikūrė, istorikai?
683.

kreivarankis vasario 1st, 2010, 11:46 pm

Aš irgi turiu klausimą. Valentinas Mitė, delfyje rašydamas apie gėjų paradus, abstrakčiai mini kažkokius antikinėje Graikijoje gyvenusius homoseksualius filosofus. Gal galima būtų konkrečiau, vardus nurodant?
684.

Valentinas vasario 2nd, 2010, 8:13 am

Kreivaranki,
O kodėl tu klausimus Valentinui Mitei uždavinėji Ligi dangaus tinklaraštyje?
685.

Fredis* vasario 2nd, 2010, 8:38 am

Valentinai, grimsti į apmąstymus, bandai prisiliesti prie amžinųjų vertybių, žvilgsnį suki atgal į mūsų istoriją taip sau palengvindamas bandymus lengviau išgyventi sunkią ir sniegingą žiemą?

Atsiiminėjančioje Paparazzi (Publicumgroup) įsteigtą prizą už nuopelnus Tėvynei („Už kitokią Tiesą”) tinklaraštijoje ir kitur matau juokingai graudų susigūžimą.
Negi taip visiems blogai?
Daugiau optimizmo, draugai!
686.

romas vasario 2nd, 2010, 9:33 am

Kreivaranki, Mitė nenorėjo vardinti, nes jų žino labai daug ir nenorėjo nei vieno įžeisti pamiršdamas. O tamstos klausimas yra įdomus. Dabar paprastai sakoma : „pažįstu daug gabių žmonių meno pasaulyje”.
687.

WU vasario 2nd, 2010, 9:59 am

Valentinai, kreivarankis galvoja, kad tu esi Valentintas Mite, jis jau ne kartą, tai patvirtino savo elgesiu.
688.

Valentinas vasario 2nd, 2010, 10:02 am

Orai, kaip nuotaikos formavimo faktorius yra moderniųjų laikų išradimas. Nuo tada, kai Volteras pasakė, kad žmogaus tikslas yra būti laimingu, o amerikiečiai įsirašė į konstituciją, kad laimė yra žmogaus teisė, nuo tada laimė tapo, ne atsitiktinumas, o privalomumas. Viskas, kas mums trukdo pasiekti laimę yra smerkiama. Tas ir atsitiko su orais. Orai ir meteorologija moderniais laikais tapo žmogaus nuotaikų oda. Mes domimės prognozėmis, išgyvename dėl šalčio, karščio ir t.t. tarsi tai būtų esminiai dalykai. Iki Voltero žmonės bijojo Dievo ir oras jiems rūpėjo tik tiek, kiek jis padeda ar trukdo žemdirbystei. Dabar orai – esminis gyvenimo kokybės ir tariamos laimės faktorius. Baikime visa tai. Atminkime, kad ir kokie būtų orai, jie neatneš mums laimės būsenos. Laimę ir džiaugsmą reikia puoselėti ir bujoti savyje nežiūrint į tai kas vyksta už lango.
p.s. Čia kai kurios protingos mintys, paimtos Paskalio Bruknerio knygos Amžinoji Euforija arba esė apie pareigą būti laimingu.
689.

Valentinas vasario 2nd, 2010, 10:03 am

Wu,
Aš žinau kad jis taip galvoja. Tai man yra šioks toks pagyrimas. Tačiau Mitė lygtai gyvena Prahoje? Be to, daug dalykų jis sako, su kuriais aš nesutinku.
690.

Fredis* vasario 2nd, 2010, 10:07 am

Atitrūkusio nuo realybės, saviapgaule užsiiminėjančio žmogaus paistalai. Judita Leitaitė šiandien taip negalvoja, jei ji apskritai yra sąmoninga.
691.

Valentinas vasario 2nd, 2010, 10:15 am

Tu galvoji, kad Leitaitei dabar rūpi oras, o ne sveikata?
692.

Fredis* vasario 2nd, 2010, 10:21 am

V.Mitė kartais nusišneka, bet tai būdinga giliems mąstytojams, jie nebijo apsijuokti, pažvelgti į aplinką provokuojančiai, netradiciniu žvilgsniu. Lygiai tokiais pat beletristiniais-filosofiniais bandymais užsiiminėja V.Laučius. Visada lygus, prognozuojamas ir prėskas yra A.Račas, kuris kasdien kaip maldelę beria, propaguoja tas pačias banalias tiesas – valdininkijos išlaidų mažinimas, sąžininga žiniasklaida be paslėptos reklamai, bažnyčios atskirties nuo valstybės principo nuoseklus taikymas ir gėjų paradams Gedimino prospekte – TAIP! A.Račas originaliai sužibėjo tik vieną kartą vienas pirmųjų pasakęs MAXIMAI – NE!, vėliau grįžęs į banalaus ir nuobodaus socialisto su retais marginaliais išsišokimais vėžes.
693.

Valentinas vasario 2nd, 2010, 10:25 am

Tu tiki, kad Lietuvos viešojoje erdvėje reiškiasi „gilūs mąstytojai”?
694.

Fredis* vasario 2nd, 2010, 10:26 am

Moterys yra labiau gamtos išdaigų pažeidžiamos. Kai kurioms jų būtina judėti erdvėje bet kokiu oru, o neturint stipraus materialinio pagrindo ar tvirto vyro peties, kuris tokiam orui suteiktų reikiamą transporto priemonę (4×4), atsitinka nenumatytų keblumų. Visi palinkėkime Juditai sveikatos.
695.

Fredis* vasario 2nd, 2010, 10:28 am

Valentinai, giliausi mąstytojai esame mes, dabar laikinai panyru į apmąstymus, iki…
696.

Rolandas vasario 2nd, 2010, 12:18 pm

Šiandien grabnyčios. Galima nunešti į bažnyčią ir pašventinti žvakes. Bus kuo apsiginti nuo perkūno ir audrų. Arba pasimelsti tam pačiam perkūnui.
697.

romas vasario 2nd, 2010, 1:16 pm

Mitė nori diegti geras asociacijas, todėl kalba apie homoseksualius antikos filosofus. Tai yra tiesiog kitoks pasakymas. Emocionaliai mus pririša įvairūs žodžių junginiai: kunigai – pedofilai, politikai – vagys, tauta – runkeliai ir pan. Tai yra viešosios nuomonės formavimas. Aš nežinau, ar Mitei nuoširdžiai dėl to skauda širdį, ar jis tiesiog dirba savo darbą.
698.

romas vasario 2nd, 2010, 1:18 pm

Tiesa, straipsnis yra nevykęs (kaip nuomonę formuojantis). Straipsnio gale Mitei buvo svarbu paviešinti savo orientaciją, kad gink dieve niekas nepagalvotų
699.

Fredis* vasario 2nd, 2010, 3:00 pm

permečiau akimis tą V.Mitės straipsnį, tai man jis pasirodė esantis eilinis didaktinis teisingas rašinėlis su ekskursu į istoriją/netolimą praeitį su pavyzdžiais iš kitur.
Mano nuomonė gėjų klausimu yra tokia: sostinės merui V.Navickui rekomenduoju kuo jautriau įsiklausyti į V.Simonko pageidavimus ir rengti gėjų paradus Gedimino pr. nors ir kas mėnesį.
Tokių renginių skeptikai labiausiai baiminasi, kad galima bloga įtaka jaunimui ir jie ims kažką panašaus tarpusavyje eksperimentuoti, tai galiu patikinti, kad jaunimui tai visai neįdomi tematika. Aplink Gedimino pr. nėra nė vienos gimnazijos, visai po pamokų grįžę mokiniai suguža vieni pas kitus į svečius/laisvą plotą, sulenda į facebook’us, skype, draugas.lt/w18One.lt, ir jiems Simonko draugų paraidai yra visiškai neįdomūs. Mokinių niekuo nenustebinsi, nes internete prisižiūri visko.
Socialistiškai ir liberaliai publikai reikia nusileisti, jiems reikia sudaryti regimybę, kad jų teisės yra užtikrinamos ir puoselėjamos. Socialistas gali ištverti viską – padidintus mokesčius, korupciją, skurdą, varganas studijas ir medicinines paslaugas, išskyrus asmens teisių suvaržymus.
Dar pastebėjimas iš socialistų ir liberalų gyvenimo – jie mėgsta žodžių derinius – Demonologas, Seimas, egzorcizmas, bažnyčia, tai gana paplitęs žodžių derinys jų tinklaraščiuose, visi slyvanosiai ir aidai puklevičiai sukiša savo smalsius snukučius ir smaginasi. Netrukdykime jiems.
700.

romas vasario 2nd, 2010, 3:39 pm

1963 m. JAV prezidentas Džonas F. Kenedis Berlyne prie Brandenburgo vartų pasakė garsiąją frazę: „Aš esu berlynietis” („Ich bin ein Berliner”). Ar Mitė, atsistojęs prie sporto rūmų, galėtų pasakyti : „Aš esu gėjus”. Aušrinė Marija per radiją prisipažino, kad dalyvavusi gėjų parade. „Jie yra mano draugai” – sakė Pavilonienė.
701.

Fredis* vasario 2nd, 2010, 3:55 pm

čia yra taktikos klausimas – ar įsitikinusiai iki paskutinio atodūsio ginti savo įsitikinimus ir girdėti tik saviškius ir nė už ką nenusileisti V.Simonko ir Co, bet būti rinkėjų nubaustam ir atsidurti opozicijoje, ar padarius nuolaidų gėjams išlaikyti valdžią savo rankose.
Labai panašus atvejis dėl D.Grybauskaitės. Dabar jai išoriškai pataikaujama, tenkinamos JE užgaidos, sudaroma regimybė, kad prezidentės nuomonė yra svarbi užsienio politikos klausimu, net atstatydinamas V,Ušackas, tačiau pasinaudojus šia aplinkybe dešinieji gali lengviau tvarkytis kitose srityse, nes prezidentės ambicijos patenkintos.
702.

Fredis* vasario 2nd, 2010, 4:05 pm

Vilniaus taryboje situacija komiška tik tuo, kad valdantiesiems į pakaušį alsuoja marginalai – visokie paleckiai su tvarkiečiais, kurie priešingai nei normaliose demokratijose už leidimą žygiuoti gėjams ruošia V.Navickui interpeliaciją („nebėra nieko švento” – tvirtina „tvarkiečiai”).
703.

Valentinas vasario 2nd, 2010, 5:17 pm

Aš irgi galvoju, kad normalūs socialistai turėtų palaikyti žmonių lygybę nepriklausomai nuo jų seks orientacijos.
704.

Rolandas vasario 2nd, 2010, 5:47 pm

Fredi, „socialistas gali ištverti viską – padidintus mokesčius, korupciją, skurdą, varganas studijas ir medicinines paslaugas, išskyrus asmens teisių suvaržymus.“
Išskęsti viską -„varganas studijas“, „varganas medicinines paslaugas“, „skurdą“, išskyrus asmens teisių suvaržymus??? Tačiau juk į asmens teisių turinį patenka ir teisė į sveikatos apsaugą (LR Konstitucijos 53 str.), taip pat teisė į studijas (41 str.). Tas pats ir dėl „skurdo“ (LR ratifikuota Europos Socialinė Chartija, Konstitucijos 52 str.), ar „padidintų mokesčių“ (LR Mokesčių adm.įstatymo nuostatos, kad visi mokėtojai yra lygūs, apmokestinimo prasme, beje, mokesčiai susiję su nuosavybe, o nuosavybė yra viena iš pagrindinių asmens teisių, asmenybės laisvės pagrindas, tskant, svarbiausia daiktinė teisė) bei korupcijos pagal pozityvistinę teoriją. Taigi, visa išvardinta – padidinti mokesčiai, korupcija, skurdas, varganos studijos bei medicininės paslaugos – yra apimamos asmens teisių.

Todėl, ar ne laisvai asmens teisių sąvoka naudoji tame sakinyje? Perfrazavus tavo sakinį, tačiau jau teoriškai tinkamai taikant sąvoką „asmens teisės“ gauname nelogišką teiginį: „socialistas gali ištverti viską – padidintus mokesčius, korupciją, skurdą, varganas studijas ir medicinines paslaugas, išskyrus padidintus mokesčius, korupciją, skurdą, varganas studijas ir medicinines paslaugas.“

Gal dar būtų galima diskutuoti jei kalbėtume, specialiai išskirdami iš kitų teisių, apie asmenines (subjektines, neatskiriamas nuos asmens, neperleidžiamas, neturtines, absoliutines) teises, nors ir tai…
705.

romas vasario 2nd, 2010, 5:47 pm

Valentinai, šiaip šis mitingas tuo ir svarbus visuomenėje, kas dalyvaus, o ne tuo, ko tie žmonės nori. Apskritai, man dažniausiai susidaro įspūdis, kad abiem pusėm yra svarbiau pats veiksmas, nei koks nors rezultatas. Pritaikius logiką, reikėtų ieškoti lengviausio kelio į visuomenės supratimą, o ne beždžioniauti laisvų visuomenių metodus. Gal pagrindinis tikslas ir yra gauti į akį, bei parodyti, kad Lietuvoje nėra demokratijos. Net ir valdžios siekis apsaugoti bus suprastas kaip ribojimas visuomenei išgirsti netradicinės orientacijos žmonių balsą.
706.

Valentinas vasario 2nd, 2010, 7:17 pm

Atsiprašau už durną klausimą, bet argi Lietuvoje yra homoseksualų?
707.

Rolandas vasario 2nd, 2010, 7:21 pm

Dar dėl klimato.

„Nieko čia naujo nėra – turiu duomenis Grenlandijos oro ir vandens temperatūros per 100 tūkst. metų. Ten visko būta – ir daug žemesnės temperatūros, ir truputį aukštesnės. Čia nieko naujo labai nėra – klimatas nuolatos svyruoja – truputį pašaltėja, kitąkart – pašiltėja. Tie, kurie dabar labai apie klimato kaitą kalba, užmiršta mažąjį ledynmetį Europoje, mūsų platumose buvusį XV, XVI, iš dalies XVII a. Kai kas tai sieja su tokių valstybių, kaip Lietuva, nusigyvenimu – atšalo klimatas, sumažėjo derliai, reikėjo kitas žemės ūkio kultūras auginti ir taip toliau.” (Botanikos instituto Kraštovaizdžio ekologijos laboratorijos vadovas Romas Pakalnis)
708.

WU vasario 2nd, 2010, 7:22 pm

Valentinai, nėra. Visi homoseksualai vakaruose..
709.

romas vasario 2nd, 2010, 7:24 pm

Va būtent. Imtų Rokas Žilinskas ir pasiūlytų įstatymą. Dabar gi pats išsisukinėja dėl orientacijos, nors visi žino, ir išeina, kad homoseksualūs yra tik Simonko ir dar pora jo draugų .
710.

kreivarankis vasario 2nd, 2010, 7:43 pm

O tai mūsų Valentinas nėra Valentinas Mitė? Še tau, kad nori… Buvau kuo švenčiaučiai tuo įtikėjęs ir nė nežinau dabar kodėl.
711.

Valentinas vasario 2nd, 2010, 7:56 pm

Mitė nerašo tiek daug durnų komentarų
712.

kreivarankis vasario 2nd, 2010, 8:15 pm

Valentinai,
dabar turėčiau pulti tave guosti, atseit, ne Valentinai, tavo komentarai ne durni, kaip kurie net protingi…taip? Perėmei saviplakos meną iš Aurimo?
713.

kreivarankis vasario 2nd, 2010, 8:28 pm

Beje,
visai malonu būtų, kad daugiau durnų komentarų po mano įrašais paliktum Neprašau ir nepataikauju, tiesiog atvirauju.
714.

Valentinas vasario 2nd, 2010, 8:42 pm

Aš internete saviplaka neužsiminėju. Gal autoironija.
Ironiška, bet reportažas apie vyriausiąją Lietuvos raganą per LNK laidą „Gyvenimas pagal moteris” vyksta tą dieną, kai lankosi demonologas. Postmodernizmas grynas.
Teisybė, kad tokią ligą kaip „rožė” išgydo tik močiutės savo užkalbėjimais?
715.

bang vasario 2nd, 2010, 9:56 pm

„Pritaikius logiką, reikėtų ieškoti lengviausio kelio į visuomenės supratimą” – kas žino tą lengviausią kelią ? Prisitaikėliškumo keliu buvo eita ir dar einama. Kiekvienas žmogus renkasi savo kelią, turi savoteisių suvokimą, savigarbą.
716.

kreivarankis vasario 2nd, 2010, 10:03 pm

Labai yra įdomus pogrindininko kelias.
717.

romas vasario 2nd, 2010, 10:32 pm

Bang, per prievartą geras nebūsi. Ar tikrai reikia mus priversti būti tolerantiškais? Yra masė formų, kurios neiššaukia tokios reakcijos. Lietuviai turi iš pradžių susipažinti su reiškiniu ir apsiprasti. Geriau yra dainuoti ir rodytis per gyvenimo būdo žurnalus TV. Bet jei garsūs žmonės tyli, o gatvėje demonstruoja mažai žinomi gėjai ir palaikytojai iš užsienio, nemanau, kad bus kas nors pasiekta. Patį didžiausią susidomėjimą paradu rodo ultrapatriotai. Runkeliškoji tautos dalis prie netradicinių orientacijų priskiria pedofiliją ir ultrapatriotai sulauks palaikymo masėse. Mūsuose gi „valstybinikai” buvo žydrieji albinai, kunigai yra piderastai, valdžia – suaugusi su pedofilų mafija, o prokurorai visiems jiems tarnauja, todėl ant Lietuvos žmonės neturi ką valgyti.
718.

Rolandas vasario 2nd, 2010, 10:45 pm

„Mūsuose gi “valstybinikai” buvo žydrieji albinai, kunigai yra piderastai, valdžia – suaugusi su pedofilų mafija, o prokurorai visiems jiems tarnauja, todėl ant Lietuvos žmonės neturi ką valgyti” – romai, o pats pasirodo esi marginalas:)
719.

Fredis* vasario 2nd, 2010, 10:46 pm

romai, dešiniojo (krikdemų/konservatorių) elektorato rezervas yra ne „runkeliai”, tokie kaip GIGA ir nerijus, o liberalioji visuomenė. Liberalai su socialistais moka artikuliuotai, akcentuotai, argumentuotai pagrįsti tezę kodėl turi vykti gėjų paradai ir labai įtaigiai nurodo trūkumus tų, kurie tam reiškiniui priešinasi. Vakaruose jau tiek prilaužyta iečių šiuo klausimu, kad geriau tegul jie žygiuoja. Net neverta veltis į diskusijas. Atverkim jiems visas aikštes ir skverus, tegul marširuoja.
Rolandas supyks, bet kaip jau minėjau: neduok socialistui pavalgyti – duok jam parėkauti gėjų parade.
720.

bang vasario 2nd, 2010, 10:49 pm

Visų pirma, nemanau, kad jie eitynių tikslu laiko priverstinę toleranciją ar apskritai šiuo atveju siekia pragmatinių tikslų labiau, nei moralinės statisfakcijos. Kalbant apie pragmatinius tikslus, be abejo yra skirtingų formų, bet šiuo atveju kalba apie teisę pasirinkti tą formą. Kuri forma geriau – spręsti jiems patiems. Be abejo, jiems gali pasiūlyti savo variantus, kaip ir pav. ultrapatriotams ar streikuotojams siūlyti dainuoti siekiant savų tikslų, tačiau teisę pasirinkti jie turi
721.

. vasario 2nd, 2010, 10:58 pm

Pinigų karta. Andrius Tapinas vėl su šia laida, kaip šviežio oro gurkšnis. Lyg ir daugmaž seku spaudą, pasiroda -ne…

Baisaus socialisto Malinausko (įrengusio tą antitautinį Grūtą) sūnelis Druskininkų meras stato super slidinėjimo kompleksą. Žada perspjauti visą Rytų Europą. Panašūs statiniai tik Japonijoje, Diubajuje. artimiausi Hamburge ir Maskvoj.
722.

romas vasario 2nd, 2010, 10:59 pm

Rolandai, tauta yra paraštėse, o per vidurį beveik tuščia:) Parodžiau tautos požiūrį, suformuotą „Vakaro žinių” ir „Laisvo laikraščio”. Bet esu konservatyvus ir to neslepiu. Jei mėgintų daryti paradą, už nebūčiau, o demonstracijas tegul daro nors ir Katedros aikštėje.
723.

Maras vasario 4th, 2010, 8:26 pm

Dėl ko sovietmečiu žiūrėtos čiuožimo varžybos [TipasK] http://ligita.xz.lt/nekantraudama-laukiu-muges/#comment-19705
724.

Aurimas vasario 4th, 2010, 10:29 pm

Turiu klausimą, kuris turi dvi dalis. Nuo XIa. pradėtos statyti ypač stiprios akmeninės pilys. Kodėl šis reiškinys susijęs su feodalinių susikaidymu? Kodėl?
725.

Valentinas vasario 24th, 2010, 1:08 pm

Marai,
Sveikinu pradėjus įgyvendinti mano sukurtą tavo populiarinimo planą. Galėjai dar pasakyti, kad Račo elgesys sukuria tam tikrą elgesio modelį

Citata iš straipsnio:

Kai paprasto žmogaus patirtis nėra įprasminama oficialiai, jam belieka nostalgiškai žiūrėti į praeitį.

Kaip įsivaizduoji galima įprasminti oficialiai privačią patirtį ir kaip toks įprasminimas gali pakeisti nostalgišką požiūrį į praeitį?
726.

. vasario 24th, 2010, 7:19 pm

Maro sunkus kelias – ad astra

Trys komentarai – gal geriausiai nusakantys visu kelis šimtus su viršum:

1. laisvas 12:06 02-24
Kaip Klumbys disertaciją apsigynė, jei tokio žodžio sovietmetis nėra.Yra tarybiniai metai, tarybų sajunga(ne Sovietų Sajunga).

7. klausimas 12:11 02-24
šito klumpio darbo vadovas turbut burokevičius ?

17. taip 12:31 02-24
SOVIETMETIS_JEGA!!!!

Bet nuo mūsų kompanijos produktyviai kapojasi , net žiežirbos matosi:

224. Auksinis kardas 18:25 02-24
Aurelijau, teisingasai, gal malonėtum naudotis lietuviškais rašmenimis? Istorija prasideda nuo tavęs, ne nuo tavo pliurpalų.

Dr.Marai, mes su Tavimi
727.

Valentinas vasario 24th, 2010, 9:45 pm

Taške,
Rekomenduoju daugiau niekada gyvenime neatsidurti to portalo komentaruose.
Tačiau Auksinis Kardas mane nustebino
728.

. vasario 24th, 2010, 10:20 pm

Vox populi – nebūtinai vox dei. Gal nėra taip tragiška tame portale. Yra daug baisesnių ir prastesnių.
729.

Fredis* vasario 24th, 2010, 10:21 pm

Mane tai Valatka užblokavęs kaip ypač piktybinį antisovietinį elementą. Ten jokių pasigailėjimų nėra. Valatka – žiaurus, tai ne dvejojantis ir svyruojantis Račas.
730.

Maras vasario 26th, 2010, 9:11 pm

Valentinai, nematau, kad Artūro elgesys sukurtų kokį nors elgesio modelį (kur pasekėjai?). Be to, su sovietmečiu tai menkai susiję.

Dėl mano teiginio: įprasminimas šiuo atveju reiškia didesnį paprastų žmonių sovietmečio atminties sutapimą su dabar skelbiama oficialiąja versija, nei yra dabar. Tai nereiškia jokių nuolaidų prisitaikymui ir pan., kaip daug kam atrodo. Tiesiog dera pripažinti, kad sovietmečiu buvo kuriama, dirbama, o ne tik „kovojama” su okupacija. Tingiu plačiau aiškinti.
Privati patirtis nereiškia kiekvieno individo atminties, o bendriausių patirčių sumą. Patirtys neišvengiamai skyrėsi – vienokia tremtinio, kitokia – stribo. Bet vis tik tam tikros bendros patirtys buvo, ir dabar jų atmetimas tik stiprina nostalgiją. Atrodo, aš šnekėjau, bet lyg neužrašė: jei oficialioji sovietmečio praeities versija atmeta sovietmetį kaip blogį, ji atmeta ir tuometinius žmonių gyvenimus taip atimdama jų gyvenimo vertę, tarsi 50 metų žmonės būtų negyvenę. Jei žmogus negali tapatintis su tuo, kas yra skelbiama oficialiai, jis tapatinasi su savo (arba, dar „geriau” – A. Brazausko) praeities vizija, kur dėl oficialaus sovietmečio atmetimo dar ir radikalizuojasi (A. G. atvejis?). Toks tas nostalgijos stiprinimas. Blogai ne tiek neišvengiama nostalgija (jaunystei, galų gale), kiek jos pobūdis (dabarties atmetimas). Trumpai tiek.
731.

nerijus vasario 26th, 2010, 9:39 pm

fredijau
„Vilniaus taryboje situacija komiška tik tuo, kad valdantiesiems į pakaušį alsuoja marginalai – visokie paleckiai su tvarkiečiais, kurie priešingai nei normaliose demokratijose už leidimą žygiuoti gėjams ruošia V.Navickui interpeliaciją (”nebėra nieko švento” – tvirtina “tvarkiečiai”).”

Priminsiu, jog daugumą sudaro konservatoriia, socdemija ir dalis liberalijos…
Konservatoriai pasiūlį prie Romanovo rūmų, o ne paleckiukai ar paksiukai…
Kodėl klaidinate jaunąją kartą?
Priminsiu:
jog konservatoriai ir TIK konservatoriai proteguoja šeimą tarp vyro ir moters…Nepamiršk!!!
Konservatoriškas metodas- viską neigti, taip suverčiant bėdas kitiems- ne „taip mastantiems”.
Škia, šeku, šeku i da nuoru- tryda
732.

romas vasario 26th, 2010, 9:52 pm

Marai, o kas kuria tokį vaizdą, kad per sovietmetį buvo kovojama su okupacija? Ar tikrai yra tokia oficiali versija? Jei ji yra, aš nematau jos transliacijos, arba nepapuolu į transliacijos lauką:) Man nėra nesutapimo tarp to, ką žmonės kalba, ir to, ką atsimenu, nes galiu susieti tai su savo atminties vaizdiniais. Ta santvarka buvo durna ir visi tai matė. Buvo tylus nepritarimas tam, kas vyksta. Dabartinis tautos nepriėmimas valdžios yra rudimentinis. Visas skirtumas, kad tada garsiai niekas to nesakė. Aišku, kas nervino anais laikais kasdien, žmonės pamiršo, nes jiems aktualios šiandienos bėdos. Labai sunku palyginti ano gyvenimo kokybę su dabartine, bet lengviau palyginti save su labiau sėkmingais tautiečiais arba vakarų europiečiais. Gal būt pati didžiausia bėda ir yra tas netikėjimas savo valdžia. Neatsiranda tarpusavio ryšys, kai valdžia gali dirbti žmogui ir jaučia iš to pasitenkinimą, o tauta tiki savo valdžia. Socialiai žmogus Lietuvoje nėra toks jau visiškai neapgintas. Daugeliui skaudu matyti savo skurdų gyvenimą kai kurių bendrapiliečių prabangos fone.
733.

Valentinas vasario 26th, 2010, 9:53 pm

Marai,
Visa tai psichologizmai. Jiems gal ir pritarčiau, tačiau jei norėtum apginti sociologijos bakalauro laipsnį, vien to neužtektų. Reiktų empirinių tyrimų. Be jų – visa tai tik interpretacijos, kurias gali paneigti koks kitas „patriotiškiau” nusiteikęs istorikas
734.

Maras vasario 26th, 2010, 10:03 pm

romai, būtent tai, kad Tu negirdėjai apie oficialiąją versiją ir rodo, jog jis Tau ir Tavo aplinkai neaktuali . Šiaip aš gana grubiai perteikiau, yra ir daugiau niuansų, ne tik pasipriešinimo akcentavimas. „Visi buvome kolaborantai”, pavyzdžiui.

Valentinai, aš ir nesu sociologijos bakalauras . Be to, šio pasisakymo, o iš dalies – ir mano tyrimų tikslas – ir yra būtent psichologinis: sutaikyti žmones su savo praeitimi. Man, kaip mokslininkui, tai reiškia priartinti tyrimus prie žmonių nuomonių (nes jos nėra atsiradusios iš oro).
Istorija ir yra interpretacija, bent jau aš ją taip suvokiu. Tiesa, pervertini sociologinių tyrimų reikšmę (pabandyk sociologiniais tyrimais išnagrinėti praeitį ), bet tai būdinga daugeliui. O kad pritari – man to ir užtenka . Vadinasi, pataikiau, atspindėjau. Kodėl negali būti toks teorijos patvirtinimo būdas? Aš skeptiškai žiūriu į „moksliškumą” per se . Nuorodos ir teorijos – tik instrumentai. Disertacijoje jų yra.
735.

kreivarankis vasario 26th, 2010, 11:15 pm

Maro citata:
„Valentinai, aš ir nesu sociologijos bakalauras . Be to, šio pasisakymo, o iš dalies – ir mano tyrimų tikslas – ir yra būtent psichologinis: sutaikyti žmones su savo praeitimi. Man, kaip mokslininkui, tai reiškia priartinti tyrimus prie žmonių nuomonių (nes jos nėra atsiradusios iš oro).”
Mane vis labiau neramina tai kaip visi skuba save pasivadinti mokslininkais. Aš negaliu pasakyti ar ta abejonė mano pagrįsta, bet kartais aš manau, kad jei jau taip, tai gal aš irgi esu mokslininkas. O kas tai yra mokslininkas. Tarkim va mes visi dabar – juk diskutuojame ir argumentuojame, tai ar esame mokslininkai? Šiaip jau, kad esame filosofais (visi, net ir Fredis*) man asmeniškai yra akivaizdu.
736.

Maras vasario 26th, 2010, 11:36 pm

kreivaranki, Tavo pateikta citata reiškia, kad čia aš turiu omeny savo mokslinius raštus, o ne aiškinamąjį darbą viešose paskaitose ar bloguose .
Be to, pacituosiu save, „Aš skeptiškai žiūriu į “moksliškumą” per se”. Todėl lengvai galiu atsisakyti teisės vadintis mokslininku – tai priklauso nuo mokslo supratimo.
737.

Valentinas vasario 26th, 2010, 11:37 pm

Kreivaranki, kiek bokalų?
738.

WU vasario 26th, 2010, 11:40 pm

Valentinai, o ko tu nemiegi?
739.

kreivarankis vasario 26th, 2010, 11:41 pm

Valentinai,
6-as.
740.

romas vasario 26th, 2010, 11:49 pm

Kai tavęs paklausia „kaip gyveni?”, galima atsakyti tiesiog „gerai”, arba pateikti savo analizų ir kraujo spaudimo rezultatus. Pirmu atveju atsakysi kaip eilinis pilietis, o antru – kaip mokslininkas:)
741.

kreivarankis vasario 26th, 2010, 11:59 pm

Taigi Valentinai,
pats matai, remiantis romo pasakymu, į tavo klausimą aš atsakiau kaip mokslininkas
742.

Valentinas vasario 27th, 2010, 12:28 am

Tai aš uždaviau klausimą kaip mokslininkas.
Wu, aš renkuosi objektyvus savo naujam fotikui, kurį pirksiu gal vasaros vidury
743.

Fredis* vasario 27th, 2010, 12:36 am

Maras norėjo pasakyti, kad ir sovietmečiu virė gyvenimas? Ir dar kaip ! Kaip jau minėjau sovietmetis Sovietų Sąjungoje sutapo su seksualine revoliucija Vakaruose, kurios šykštūs atgarsiai gerokai pavėlavę atsirito iki okupuotos mūsų šalies. Savo gražiausius metus tuo metu nugyveno tiek N.Sadūnaitė, tiek A.Brazauskas su Č.Juršėnu.
744.

Valentinas vasario 27th, 2010, 12:49 am

Fredi,
Manau Maras nori pasakyti, kad žmonės visai gerai jautėsi tame sovietmetyje. Aktyviai trokštančių nepriklausomybės buvo mažai, sistema buvo aiški ir jos rėmuose žmonės gyveno kaip išgalėjo. Pagrindinė problema dabar yra tai, kad nenorima to pripažinti, taip tarsi išduodi Tėvynę. Deja, kaip reikia pripažinti, kad esame sukčiauti linkusi tauta, taip reikia pripažinti ir tai, kad sovietmetyje adaptavomės puikiai.
Tačiau aš nekelčiau ideologinių problemų. Prisiminkime kad ir caro valdymą. Kaip ten bebūtų, lietuviai ir prie caro gyveno, mokėsi, siekė karjeros, kūrė ir t.t. Įdomu būti išgirsti Maro nuomonę ar reakcija į okupaciją 19 amžiuje ir 20 amžiuje buvo skirtinga ar ne?
745.

Fredis* vasario 27th, 2010, 8:16 am

Valentinai, tau kaip ideologiškai neatspariam siūlau paskaityti straipsnelį http://www.straipsniai.lt/partizanai/puslapis/9418 .
Kur tu čia matai mūsų tautos polinkį sukčiauti? Kad vyrai gynėsi nuo sovietinių žvėrių su ginklais rankose? “Žuvusiųjų kūnai buvo sumesti paplentėje, iš jų išsityčiota, galop pakasti Simno ežero pakrantėje”. Tik vienas mažytis užpultos tautos gyvenimo epizodas, tokių buvo begalės. 195o-ais ir vėliau ginkluotas pasipriešinimas blėso, jis tapo beprasmis, aktyviau protetavo tik pavieniai “keistuoliai”, pasipriešinimas įgavo kitas formas (Katalikų kronikos platinimas ir kt.). Ką veikė kultūros žmonės – Maras pateikė gana gerą V.M.Putino pavyzdį, aš dar paminėsiu J.Marcinkevičių, kuriam šią savaitę sukako 80 metų.
Man labai įsimintinas epizodas – 1940 m. Romoje V.Mačiulaitytė-Lozoraitienė nukarpo Villa Lituania sodelio gėles ir raktai nuo ambasados atiduodami italų valdžiai, o šie perduoda agresorei Rusijai. http://www.ivaizdis.lt/zinpr_det.php?id=3494 .
Tautos išvarymo iš namų graudus simbolis.
O kad ne visi norėjo turėti gražius, savo namus – tai taip buvo visiais laikais, dėl šios aplinkybės negalima mūsų laikyti sukčiais, bevaliais, nepakankamai kovojusiais, linkusiais prisitaikyti ir pataikauti stipresniam.
746.

. vasario 27th, 2010, 11:38 am

„„Sovietmetis, kaip akmenukas bate – eini ir trina, ir vis nepatogu.”

Istorijai ir patogumui – visas straipsnis bei komentarai, kurie, kaip ten bebūtų, visgi yra tautos balsas, bent jau jos dalies – čia:

http://www.lrytas.lt/-12670056401264970335-istorikas-v-klumbys-tik-pri%C4%97m%C4%99-sovietmet%C4%AF-kaip-sav%C4%85-gal%C4%97sime-teisti.htm
747.

. vasario 27th, 2010, 12:08 pm

Maras mažai akcentuoja sovietmečiu mūsuose įprastą reiškinį -dualizmą.
Ne tik tame, kad iš tribūnos kalbama taip, kaip reikia ir visi supranta, kad taip reikia. Atviriau – ne tribūnoje ir visai atvirai – tik virtuvėse.

Dualizmas buvo ir ekonomikoje. Įmonės direktoriui pervesti kad ir 10000 rublių palyginus niekis, o paimti grynaisiais tik 10 rublių beveik neįmanoma. Tam masiškai naudojama formulė per pašalpas – 50 procentų lieka gavusiam ją už patikimumą bei tylėjimą, kiti 50 procentų – pagal paskirtį.

Nepaisant visų ideologinių eilinių perlenkimų ir nesąmonių apie neklystančią partinę liniją būdavo ir išimčių, keistų ir netikėtų.

Daug peno apmąstymams man davė vienas tų laikų bendradarbis, gana aukšto lygio viršininkas, kai grįžo iš kelionės po Indiją ir pareiškė: „Stoju į partiją!”

Neįstojo, nes nepriėmė dėl limitų. Formaliai. Gal.
748.

Valentinas vasario 27th, 2010, 1:10 pm

Fredi,
Paimi išskirtinius pavyzdžius ir teigi, kad tai buvo visuotinybė. Juk pradedant nuo kažkur 60 metų dauguma buvo susitaikę, kad nepriklausomos Lietuvos nebėra, daugumas buvo apdirbti ideologiškai ir palaikė socialistinę santvarką. Sistema buvo perprasta, išmokta joje jaustis komfortabiliai. Buvo daromos karjeros, griaužiami mokslai. Tokių vienišų kovotojų kaip Terleckas arba Sadūnaitė niekas nežinojo. Kai kas vaikščiojo su Literatūra ir menas po Neries apylinkes. Sovietmetį buvome padarę savu. Kai tai pripažinsi, tai dar labiau galėsi vertinti sąjūdžio žygdarbį, nes reikėjo ne tik persiversti pe save, bet ir pažadinti apsnūdusią tautą.
Polinkis sukčiauti su partizanais nesusijęs niekaip. Tai susiję su dabartine padėtimi, kai esant progai visada apgauname artimą. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – motinystės pašalpos, invalidumo pašalpos. Naujausias iš tos serijos aprašytas vakar LR, kai valstybei nustojus dotuoti gaišenų utilizavimą, gyvuliai „nustojo” gaišti. Aš ir raginu atsisakyti iliuzijų apie save ir pamatyti tokius, kokie esame: komfortabilūs sovietikai, sukčiai, tinginiai, vagys, apsimetėliai katalikai ir t.t.
Kai tą pripažinsime, bent jau žinosime ką reikia keisti.
749.

Maras vasario 27th, 2010, 1:21 pm

Valentinai, ne tai kad gerai jautėsi. Tiesiog gyveno. Kuri tautos dalis dabar gerai jaučiasi Lietuvoje? Tuomet priežastys kitos, romas jas gerai apibūdino (bet tai daugiau inteligentijos požiūris, manau).
Dėl polinkio sukčiauti ne visai sutikčiau. Žmonės visuomet nori gyventi geriau dirbdami mažiau. Sovietmečiu tam buvo palankios aplinkybės, kuriomis ir naudotasi. O adaptuotasi iš tiesų neblogai, su visomis to pasekmėmis (būta ir gerų, ne tik blogų).

Dėl XIX a. Skirtinga reakcija, nes lietuviams valstiečiams LDK (ar ATR) nebuvo sava, todėl ir okupacija nejausta. Rašto draudimas, kita vertus, stipriai supriešino su carine valdžia, turbūt stipriau, nei sovietmečiu. O jei lyginti bajoriškąją visuomenę, tai labai panašus vaizdas: dalis eina su carine valdžia (net aneksijos aktą Jekaterinai gi nuvežė mūsiškiai – identiškai su „saulės” parvežimu), gauna didžiulius turtus už tai (Tiškevičiai), kiti priešinasi, jų turtai konfiskuojami, dauguma – tiesiog gyvena.

Fredi, gal galėtum apie pasipriešinimo formas 7 deš. ? Ir koks gyventojų procentas buvo susijęs su jomis? Tu pateikei tipinę lietuvių „kovų ir kančių” sovietmečiu ideologinę viziją. Bet popartizaniniu laikotarpiu į ją netelpa absoliuti dauguma lietuvių. Nebent į pasipriešinimą įjungti… Marcinkevičių, Putiną ir iki Brazausko imtinai . Prieštaravimėlis, apie kurį aš ir kalbėjau.

Taške, apie dualizmą šnekėjau, gal neužrašė. O ir nepasakysi visko vienu kartu .
750.

Valentinas vasario 27th, 2010, 1:42 pm

Marai,
Svarbus klausimas kiek lietuviai buvo pasidavę marksistinei – leninistinei ideologijai. Ar vertybinių nuostatų lygmenyje mes manėme, kad socialsitinė santvarka yra socialiai teisingesnė nei kapitalistinė?
751.

Ligita vasario 27th, 2010, 1:44 pm

Valentinai, sveikinu! Tavo komentaras yra 15000-asis B) Reikės tai paminėti, kai vyks rinkimai „Super Komentatorius 2010″.
752.

Fredis* vasario 27th, 2010, 1:48 pm

Tarp sovietmečio ir Osvencimo koncentracijos stovyklos išvedu paralelę. Vedami į dujų kameras kai kurie kaliniai šypsodavosi, juokavo, kalinių tarpe buvo savi šmaikštuioliai, į mirtį žengdavo linksmai, be jokio liūdesio. Osvencime buvo sava kalinių hierarchija, aukštesnio luomo kaliniams net buvo viešnamis. Kaliniai turėdavo knygų, skaitydavo eilėraščius, bet tai visai nereiškė, kad jie susitaikė su savo padėtimi ir palūžo, kad save laikė sukčiais, prisitaikėliais, kad kalėjims buvo Dievo bausmė už anksčiau padarytus nusikaltimus.
Kiekvienas mes čia dėstome savo patirtį ir ano laikmečio pojūčius.
Aš jaučiausi kaip indėnas rezervate, šokantis aplink laužą ir dainuojanis lietuvių liaudies dainas.
18.10 val. prasidėdavo multiplikaciniai filmai vaikams, tai įsijungdavau TV dar prieš 18.00 val. ir išklausydavau propagandines okupuotam kraštui skleidžiamas „žinias”. Niekaip nesuprasdavau kas yra tie KPSS plenumai ir nutarimai, kuriuos įgyvendina darbo kolektyvai. Klausa, protas skleidžiamą marazmą atmesdavo kaip nesupipratimą, jaučiau, kad suaugusieji gyvena suluošintame, netikrame pasaulyje ir nuo vaikų yra kažkas slepiama, visa tiesa nepasakoma. Niekaip nesuprasdavau kodėl mūsų tauta neturi savo valstybės, vėliavos, sportininkų rinktinių, kodėl nebeturėjome tokio valstybingumo lygio nors kaip lenkai ar bulgarai.
Tiesą sakant net nesuprantu apie ką diskutuojama.
Patarlė: šuo ir kariamas pripranta.
753.

Maras vasario 27th, 2010, 1:58 pm

Fredi, palyginimas absoliučiai nekorektiškas. Kur čia sovietmečiu buvo žengiama į mirtį? Nebent visu gyvenimu, bet tuomet ir demokratija yra Osvencimas, kaip ir bet kuri kita santvarka.

O dabar politikų kalbos atrodo labai suprantamos, manai, kad niekas neslepiama?

Bet, baigiam, man ne itin įdomu kalbėtis su siena.
754.

Fredis* vasario 27th, 2010, 2:04 pm

Aš pripažįstu Maro, Valentino, taško požiūrį į sovietmetį.
Mano požiūris – buvo Osvencimas. Tai mano autentiškas, 100% pajaustas išgyvenimas. Jokios pionierių stovyklos, į kurias aš kiekvieną birželį važiuodavau su bendramoksliais, manęs neužliuliavo.
755.

Fredis* vasario 27th, 2010, 2:27 pm

Marai, žinai koks pats nejaukiausias garsas buvo vyresnių žmonių ausyse 1940-ais metais? Vaikų iš degtukų galvučių pasidarytų svadarbių sprogmenų garsas. Pokšėdavo visi miesteliai ir kaimai. Kai užėjo sovietai – atpigo degtukai ir degtinė. Panašius sprogimus vyresni žmonės girdėjo ir prieš pirmąjį pasaulinį karą. „Prasidės karas” – sakė vyresnieji išgirdę vėl vaikus žaidžiančius su degtukais.
Kai tik pajusite, išgirsite vėl ką nors neįprasta, kris degalų, benzino, dujų kainos – galimi blogi pokyčiai
756.

Valentinas vasario 27th, 2010, 2:51 pm

Fredi,
Kalbame ne apie požiūrį į sovietmetį, o apie tai kaip žmonės jautėsi tais laikais. Tai, kad tu jauteisi nuolatinėje okupacijos būklėje rodo, kad buvai vienas iš tų 0,01 proc. (nors aš tuo netikiu).
757.

Fredis* vasario 27th, 2010, 2:59 pm

Valentinai, manęs neišauklėjo pionierių stovyklose, nepažangiu tikriausiai jau liksiu iki galo.
758.

Valentinas vasario 27th, 2010, 3:05 pm

Fredi,
Nesusireikšmink. Kalbame ne apie tave, o apie daugumą tautos. Štai istorikai teigia, kad dauguma tautos, su kultūriniu elitu priešakyje, gyveno normalų gyvenimą. Jie nesijautė okupuoti. Kad ir kaip tau tai nepatiktų, turi su tuo sutikti arba paneigti remdamasis ne savo pavyzdžiu, o statistiniais arba istoriniais duomenimis.
759.

Fredis* vasario 27th, 2010, 3:26 pm

Istorikai šaunuoliai, kad bando galilintis ir sužinoti ką mąstė ir kaip jautėsi okupuoto krašto žmonės. Maras panagrinėjo V.M.Putiną ir išvedė apibendrintą prisitaikėliškos prie okupaciojos elgsenos viešumoje modelį. Ištyrinėto rašytojo gyvenimo pavyzdys patvirtina mano teiginį, kad kalėjime, rezervate žmogus tam tikru laipsniu išduoda savo laisvės sąlygomis išsiugdytas aukšto standarto moralines vertybes, prislopina savo orumą tam, kad išliktų, išgyventų. Priverstinai suveikia savisaugos instinktas – nekišti pirštų į ugnį, nes nudegsi. Aplink buvo gaisras, tauta buvo išvaryta iš savo namų – valstybės (V.Mačiulaitytė-Lozoraitienė prieš išeidama iš tautos atstovybės Villa Lituania sodelyje nukarpė gėles).
760.

Valentinas vasario 27th, 2010, 3:47 pm

Fredi,
Romantinis pasakojimas apie sodelyje nukarpytas gėles yra iš tos pačios serijos kaip ir Vytauto žirgai girdyti Juodojoje jūroje. Tai gražu. Tačiau tu naudoji išimtinius pavyzdžius. Be to mes kalbame apie laikotarpį, kai okupacija tęsėsi kelis dešimtmečius. Natūralu, kad 45 – 55 metais okupacijos pajautimas ir pasipriešinimo nuotaikos buvo dar labai gyvybingos. Tačiau jau apie 1970 metus visuomenė buvo grynai tarybinė su sentimentaliais katalikiškais rudimentais. Maro teiginys – tauta adaptavosi prie okupacijos ir toliau gyveno savo gyvenimą pagal naujas taisykles. Niekas nekovojo (išskyrus kelis disidentus, kurių buvo mažai), niekas nesipriešino. Tavo modelis, kad kalėjime žmogus prislopina orumą, mano nuomone netinkamas, nes daro prielaidą, kad tautos psichologiją galima palyginti su žmogaus. Iš tikro tai, mano supratimu, tarybinė auklėjimo sistema sėkmingai augino sovietikus, laisvą Lietuvą regėjusių žmonių buvo vis mažiau, tikinčių apie atgautą nepriklausomybę nebuvo visai, keitėsi kartos ir lietuviai patys sau kūrėsi okupacinę tvarką.
Visa tai turint omenyje, ypač žavi kažkur giliai tautos syvuose išsaugotas nepriklausomos Lietuvos mitas, kurį visiškai netikėtai pavyko realizuoti. Tame tarpe ir tokių žmonių kaip tu dėka
761.

Fredis* vasario 27th, 2010, 4:17 pm

Panagrinėkime Valentino teiginį „lietuviai patys sau kūrėsi okupacinę tvarką”.
Samprotavimas teisingas tik iš dalies. Taip, dalis mūsiškių dirbo rezervato prižiūrėtojais, rezervato steigėjai buvo paskyrę viršininką, mokantį kalbėti rezervato gyventojams suprantama kalba, tačiau kai tik pašlijo rezervato steigėjų geopolitinė padėtis – jie viską metė, susirinko tik amuniciją, archyvus ir skubiai išsinešdino. Pastatai, infrastruktūra, kareivinės, gamybos įrenginiai – liko.
Buvę rezervato gyventojai – pavergta tauta buvo kilni, jos atminty išliko didi protėvių istorija ir žygdarbiai, todėl kankintojų iš saviškių tarpo nesušaudė kaip N.Čeušesku Rumunijoje. vVsi drauge štai jau dvidešimt pirmi metai vėl gyvename savo atkurtoje, kuriamoje, besikeliančioje iš griūvėsių valstybėje.
P.S. rezervate nuolat sklandė laisvės ir nepriklausomybės idėjos, kai tik prižiūrėtojai nusilpo – žmonės pradėjo bruzdėti, šaukti, mataruoti rankomis ir kojomis, kelti daugiausiai ekonominius reikalavimus. Radikalesni – politinius.
762.

Valentinas vasario 27th, 2010, 4:31 pm

Pradedu nebesuprasti apie ką ginčijamės
763.

Fredis* vasario 27th, 2010, 4:38 pm

Vidutiniai vadybininkai nejautūs grožiui – nukarpytų sodelyje gėlių metafora jiems nesuprantama, per sentimentali.
Man, meniškai ir jautriai sielai, ji yra labai graži.
Pragmatiškiems ir nejautriems cinikams matyt suprantamesnis anstolių iš savo buto išvaryto žmogaus pavyzdys suprasti kaip jautėsi mūsų tauta 1940 metais.
764.

Valentinas vasario 27th, 2010, 4:44 pm

Fredi,
Užsiimi demagogija. Sodelyje nukarpytų gėlių metafora man suprantama ne mažiau nei tau, tačiau ji nepaneigia fakto, kad 1970 metais Lietuvos visuomenė buvo laiminga tarybinė visuomenė, užmiršusi nepriklausomybę, statanti socializmą su keliais keistais disidentais tokiais kaip Terleckas.
765.

Valentinas vasario 27th, 2010, 4:45 pm

Žodį „laiminga” prašau suprasti sarkastiškai.
766.

. vasario 27th, 2010, 4:50 pm

Nepailstamas socialistų baubas Fredis lai DELFI paskaito, kaip jie keikė kapitalistus, o Maldeikienė pateikė įdomius skaičius su palyginimais:

Vidutinė mokesčių našta darbui 2007 m. Lietuvoje buvo 32,3 proc., verslui – 12,1 proc., * Eu atitinkamai 34,4 ir 29.

Ir dar – vienintelė alternatyva, jei 1945 metais būtų nugalėję naciai – gyventume Madagaskare. Vokiečiai pasižymi pedantišku iškeltų tikslų įgyvendinimu, va tada gal tikrai būtų galima lyginti su Osvencimu – be piktžodžiavimo.
767.

Fredis* vasario 27th, 2010, 4:53 pm

Valentinai, kiekvieną žmogų gyvenime supa apie 50 žmonių, iš jų jis ir susidėlioja vaizdą apie savo tautą ir jos papročius. Bendrabutis Naujininkuose pakeliui į čigonų taborą prie aerouosto skiriasi nuo kotedžų komplekso Nugalėtojų gatvėje Antakalnyje. Keisk aplinką, praplėsk akiratį
768.

Rytis I vasario 27th, 2010, 5:11 pm

„Sovietikus” darė ir kitokiais būdais. Pavyzdžiui – pagautų partizanų vaikus išveždavo į Kaliningrado ar Baltarusijos internatus. Kur jie dabar? Jų daug, įdomu kokia kalba dabar jie kalba? Ar žino? Pavyzdžiui – Žalio Velnio vaikai. Kas liečia Maro straipsnį – manyčiau, jog lrytas rašo tik tai, kas jam reikalinga sau. Persitvarko. Kodėl Maras pats nerašo? lrytas nepasiūlė? Yra alternatyvos. Ir beje, „dualybė”, arba tiesiog dviveidystė – buvo ne tik „tada” – tai tiktai vardiklis, vienijantis praeitį ir dabartį.
Beje, atsiprašau kad įsiterpiau, – pas A.R. „štilius”, o čia įdomi tema… Pažadu nepiknaudžiauti:)
769.

Valentinas vasario 27th, 2010, 5:19 pm

Fredi, vėl nesupratau, kodėl tu nuo 45 metų peršokai į dabartį ir atkakliai vengi 1970 metų situacijos. O tavo patarimą galiu peradresuoti tau pačiam. Juo labiau, sovietinio mąstymo ir elgesio reliktai gyvuojantys dabar, kaip tik ir turėtų tau rodyti kiek buvo įsismelkęs sovietiškumas.
Taške,
Teigti, kad tas, kuris išprievartavo per vaginą yra geresnis, nes būtų atėjęs blogesnis ir išprievartavęs per išangę, reikia atsargiai, nes prievartautojai yra abu.
Apskritai susieti ideologines takoskyras kairė – dešinė su šalies okupacijos tema yra klaidinga. Nors tai buvo realizuota „kairiųjų” rankomis, Lietuvos okupacija yra natūralus Rusijos Imperijos ekspansijos pavyzdys. Nepriklausomai nuo to kas valdžioje ir kokia ideologija, Rusijai Lietuva yra ir bus jos teritorija. Tas pats galioja ir kitoms imperijos valstybėms. Šiandien Rusiją valdo kraštutiniai dešinieji, kartais besiribojantys su fašizmu, bet tai netrukdo jiems vykdyti tokią pačią imperinę politiką.
770.

Fredis* vasario 27th, 2010, 5:33 pm

Valentinai, aš visada vengiu kalbėti apie savo tautą blogai, kokie blogi mes buvome 1965-85 metais – „susitaikę su okupacija”, „praradę viltį savo rankomis kuriantys sovietinę santvarką” ir t.t.. Už mane tai pasakys Maras. Gal geriau žino, nes tyrinėja istortinę medžiagą. Jeigu tau tylai į ausį – tai aš Marui ir Valentinui beveik be išlygų pritariu. Sąlygynį 1965-85 metų štilių aš traktuoju kai jėgų pergrupiravimą, žaizdų išsilaižymą po ginkluoto pasipriešinimo ir tremčių, priešininko budrumo užmigdymą ir pasiruošimą lemiam šuoliui į kovų už Nepriklausomybę sukūrį.
771.

Valentinas vasario 27th, 2010, 5:51 pm

Fredi,
Kai per duetus tema yra „linksmos dainos” ir lietuviai nieko kito nesugalvoja tik išdainuoti visas rusiškų komedijų dainas, aš labai abejoju ar mes daug pasikeitėme. Nors iš kitos pusės, vienas rusų humoristas sakė:
Vsio što chorošeje – eto samo saboi antisoveckoje.
772.

. vasario 27th, 2010, 6:06 pm

Argi tas blogai, jei tos komedijos buvo tikrai neprastos? Bent jau dainos.

Vietoj tuščiažodžiavimo apie lemiamą šuolį dabar reikia kažkokių veiksmų būtent lemiamam ….ne – žūtbūtiniams veiksmams…

Precedentas pradžiai yra – pas braliukus latvius. Tik išnaudoti ar sugebės jie tą tinkamai? Be jokių evoliucijų.
773.

Fredis* vasario 27th, 2010, 6:13 pm

Nereikia painioti lietuvių pomėgio rusiškai komedijai, kinui, dainai, baletui, literatūrai, xokeistams, futbolininkams ir gimnastėms ir taip išvesti paralelę, kad esame nepajėgūs nulaikyti rankoje kardą ir vienu rankos kirčiu nurėžti sovietiniam okupantui galvą, kad jis apsipylęs krauju net nesuprastų kas įvyko
Savo kuklutį pasirodymą šiandien aš jau baigiu.
774.

romas vasario 27th, 2010, 7:18 pm

Aš nesutinku, kad Lietuva buvo susitaikiusi su okupacija. Vilniuje rusai atvirai demonstravo savo nacionalizmą. Pardavėjos nesiteikdavo suprasti, kad prašai dešros. Lygiai tas pats troleibusuose, kai paprašydavai pažymėti talonėlį. Susirinkimai turėdavo vykti rusiškai, jei būdavo nors vienas rusas salėje ir būtinai jis pakeldavo skandalą, jei netyčia kas nesusiprasdavo vesti susirinkimo rusiškai. Nežinau, ar galima likti tolerantišku, jei lietuvių kalbą kas nors pavadina paukščių arba šunų kalba. Tie dalykai nebuvo kasdieniai ir taip nesielgė visi rusai, bet užteko padugnių atmosferai sukurti. Reikia neužmiršti, kad jauni vyrai po kariuomenės buvo pašaukti ir turėjo progos pamatyti 1968m. įvykius Čekoslovakijoje, nuo 1979m. daug lietuvių kariavo Afganistane ir ne vienas grįžo cinkuotame karste, 1986m. gana nemažai buvo paimti į „sborus” ir likvidavo Černobylio avarijos padarinius. Lengva atspėti, kad niekas nenorėjo dalyvauti šitame tarybiniame šūde. Kaip gali žmonės žiūrėti į valdžią, jei po Černobylio avarijos niekas nebuvo perspėtas ir džiaugėsi gražiu pavasariu su kūdikiais lauke. Maža to, visi ėjo į Gegužės 1 demonstraciją. Mažai kas mylėjo tą šalį, kuri vadinosi Tarybų Sąjunga. Mes dainavom „Viens du trys, graži Lietuva be rusų”, kai perestroika net nekvepėjo, ir nebuvom jokie disidentai.
775.

nerijus vasario 27th, 2010, 9:34 pm

Žmonių streiką Visagine, per žinias, buvo norima/ siekė ir pateikė, kaip homo soviticus mitingą tarybiniais laikais…Bent potekstė, tai tikrai buvo?..
Buvo akcentuojama mitingo dalyvių kalba- rusų. Tik meras TV įstengė pakomentuoti/ paplepsėti lietuviškai…
Ar tai nėra išankstinis žmonių nustatymas prieš kitataučius, kurie, kas be ko, su lietuviškai europietišku pasu?..
776.

nerijus vasario 27th, 2010, 9:42 pm

Valentinas
February 27th, 2010, 3:05 pm

Mano kaimynas buvo „rajoninis” partijos sekretorius ir gyvenimu tikrai nesiskundė. Namas buvo šildomas mazutu, kurį, negaliu pasakyti iš kur gaudavo, nes nežinau…Bulves, kiekvieną rudenį, kasdavo sov. kareivėliai, kai tuo metu, jų vadukai traliavodavo pas kaimyną…Važinėdavo „bulkine”- tokia mėlyna mėlyna…
Žinoma, tokių privilegijų,kaip šių dienų seimūnai- neturėjo, bet užteko ir tų, kurių kiti net per horizonto plyšį negalėdavo pamatyti…
777.

Valentinas vasario 27th, 2010, 10:16 pm

Nerijau,
Jau 20 metų šie žmonės gyvena nepriklausomoj Lietuvoj. Dvidešimt metų jie uždirbo žymiai daugiau nei kitose Lietuvos vietovėse. Dvidešimt metų jie už šilumą ir elektrą mokėjo dvigubau mažiau nei kitur. Per dvidešimt metų jie nesugebėjo net išmokti lietuvių kalbos. Per tuos metus, kai tapo aišku, kad uždarysime AE, jie nesugebėjo paruošti savęs naujam gyvenimui. Ir dabar jie dar skundžiasi? Tegul važiuoja į istorinę tėvynę ir pažiūri kaip ji jais rūpinsis.
778.

Valentinas vasario 27th, 2010, 10:21 pm

Sumautas italas atvažiuoja trenirruoti Lietuvos biatlono rinktinę – ir jau kalba lietuviškai. Sumautas amerikonas atvažiavęs dirbti į JAV ambasadą ir interviuojantis lietuvius amerikos vizai gauti naudoja lietuvių kalbą. Sumauta pop žvaigždutė atvažiavusi iš Gruzijos po metų Lietuvoje jau kalba lietuvių kalba. O štai valstybinės įmonės vadovas uždirbantis daugiau už prezidentą, per dvidešimt metų lietuviškai neišmoko. Už tai išmoko tyčiotis iš šalies, kuri jį maitina, už tai, kad uždaro šitą monstrą.
779.

nerijus vasario 27th, 2010, 10:27 pm

Istorinė tėvynė nesirūpino ir nesirūpins.
Kaip ir kiekvienas, gyvenantis Lietuvoje lietuvis ir turintis lietuvišką pasą, nusipelno bent truputėlį pagarbos…Manyčiau…
Kas dėl kalbos-…iš dalies sutinku, bet…Visagino gyvenvietę sudarė dauguma- rusai- atvykę dėl darbo AE. Nebuvo poreikio, kaip ir Vilniaus lenkam, dar kokį gerą penkmetį, nebuvo noro/ poreikio išmokti mūsiškai- lietuviškai. ir iki šioliai, senolės nekalba…
„Batia” ne be reikalo atvyko svečiuosna…
Specialistai reikalingi tiek Batijai, tiek Putinijos- Kaliningardui.
Batijoje kylą HE, o Kaliningrade- AE.
Galvokime, ką darysime su Visagino miestu, kai dauguma specialsitų paliks Lietuvą ir išvyks į svečias šalis?..
Nebus, kaip su Didžiasaliu?..Nors šis miestelis, kurį, dar Adamkus norėjo prikelti, kaip plytinę iš pamatų, jau po trupinėlį atsigauna. mažėja girtuoklių, nes jie neišgyvena ( jei žmogiškai rašant ), sumažėjo maisto vagysčių iš laukų…ir pan.
780.

nerijus vasario 27th, 2010, 10:34 pm

Ką mes tada darysime su šiuo miesteliu, kuris, pripažinsiu, tikrai gražus.
Leisime išardyti, kaip kolūkius- po plytą, po plytą?..

Jei prakalbome apie pagarbą mūsų kalbai, tai…Pradėkime nuo bankų, kurie engia rašyti lietuviškais rašmenimis, teisindamiesi kažkokia „visa” sutartimi… Graudu net girdėti.
Diskusijos su jais- bergzdžios. Vien tik pasiteisinimai- įsijungia savo šūdamalę ir postringauja, postringauja…
Parašiau skundą. Atsakymo laukiu jau trečias mėnuo
781.

Fredis* vasario 27th, 2010, 11:00 pm

nerijaus komentarai dvelkia jedinstveninko išmintimi -
kelia klausimus, į kuriuos pats nežino atsakymų, o potekste aikški – lietuviai yra blogi, mūsų valstybė yra niekam tikusi, nesugeba spręsti socialinių, ekonominių, regioninių problemų. Trūksta tik finalinio akordo, būdingo prosovietiškai nusiteikusiam veikėjui – anksčiau, Sovietų sąjungoje gyvenome geriau, prie sovietų miestelis Snečkus klęstėjo, todėl būtų gerai grąžinti šiam miestui ankstesnį statusą.
Tokiam veikėjui nerijui Lietuvos valstybė, Vilniaus miestas neturėtų mokėti atlyginimo, tegul užsidirba pinigus pats, pagal a.maldeikienės receptą – tampa verslininku, pardavinėjančiu turguje šaldytas vištų šlauneles.
782.

Valentinas vasario 27th, 2010, 11:02 pm

Nerijau,
Dėl kalbos tai tik mano privati nuomonė. Bet tai, kad jie protestuoja, jog turės mokėti už šilumą tiek pat kiek ir kiti Lietuvos piliečiai yra įžūlumo viršūnė.
783.

WU vasario 27th, 2010, 11:04 pm

Fredi DDDD
784.

nerijus vasario 28th, 2010, 8:30 am

fredijau

Tarkim, Valentinas yra NT bendrovės vadybininkas. Pas jį ateina bobučiukė, visą gyvenimą gyvenusi Lietuvoje, turinti lietuviškai europietišką pasą, bet nemokanti leituvių kalbos ir nori įsigyti 2 mln. vertės kotedžą Turniškėse.
Ką daro valentinas:
a) apšaukia neprasutaburne ožka, kuri per 20 nepriklausomos Lietuvos metų, neišmoko lietuviškai- mūsiškai kalbėti ir išvaro iš įmonės patalpų;
b) maloniai priima, pavaišina kava ar arbata ir kalba apie reikalo esmę…Pagalvoja: verslas yra verslas ir bambėdamas mintyse sudaro puikų sandėrį iš kurio uždirba puikius dividentus.

Kur aš teigiau, kad sovietmečiu gyvenome geriau?..Atsipeikėk ir apsičiupinėk ar ne šlapios kelnės?..
Dauguma, kurie rėkia, jog rusas blogis, veža dešras, sviestą, pieną ir kt.- prekiauja ir iš to gyvena.
Kaip dėl Grybauskaitės palaikymo? Ar čia jau fredijus aklas?..
Fredijau
Man Vilnaius miestas, nei Lietuva nemoka atlyginimo. Aš jį užsidirbu pats, kaip ir vadybininkas Valentinas
Skubi vertinti, nors nesi pilnai įsitikinęs. Nežioplinėk.

Valentinai

Dėl šilumos- sutinku. Jie žinojo, jog taip bus, tad, nematau priežasties streikuoti. Čia tik politika. Artėja savivaldos rinkimai ir visokie veikėjai galanda liežuvius, o žinių tarnybos ne, kad kenkia, o kiek padeda nemokama reklama.
Jūs toks tolerantiškas homoseksualams, o nesate tolerantiškas kitakalbiams?..
785.

Fredis* vasario 28th, 2010, 8:50 am

nerijau, suformuluok klausimą. Apie ką tu diskutuoji ir kokį nori gauti atsakymą. Sakai, kad turintys lietuviškus pasaus nusipelno pagarbos. Kas ginčija šią tavo genialią įžvalgą?
Kiekvienas žmogus turi teisę į susirinkimų, žodžio laisvę, tegul mitinguoja. Prie Vilniaus savivaldybės irgi vyksta piketai, mitingai.
786.

nerijus vasario 28th, 2010, 9:33 am

Fredi*

Ar palaikote Grybauskaitės politiką, rytų kaimynių atžvilgiu?
Kiek, jei tai galima išreikšti procentais?
Keistas ir dviprasmiškas, protingų žmonių požiūris, kai, vienok, jie prieš Rusiją, bet kartu su tais, kurie palaiko geros kaiminystės santykius su tais pačiais rusais?..Niekaip negaliu suprasti nei Jūsų, nei Valentino požiūrio: jūs už gerus santykius su „vakarais” ar su „rytais”?..
787.

Fredis* vasario 28th, 2010, 9:46 am

gal Valentinas turės daugiau kantrybės su tavimi diskutuoti.
Lyg ir metami kaltinimai, kad esu (esame) „prieš Rusiją, … bet už gerus kaimyninius santykius su rusiais”.
Nei vienas iš mūsų nesame nei prieš Rusiją, nei su Rusija, nei prieš rusus, ar su rusiais.
nerijau, nepyk, bet tu esi internetinis debilas.
788.

nerijus vasario 28th, 2010, 10:06 am

Tamsta esi internetinis šūdmalys ir bailys, kuris slepiasi už bereikšmio „vardo”…Tamstos beletristikos kartojasi,kartojasi ir kartojasi…Vieną dieną jis kariauja su socialsitais, sekančią- su nacistais, dar sekančią pats su savimi…Man gaila tų, kurie skaitydami tamstos komentarus, priima kaip už „gryną pinigą”. Gaila jaunų ir nesugadintų protų…
Vieninteliai komentatoriai, kurie verti dėmesio- romas ir Valentinas.
Tai palaikote Grybauskaitės politiką ar ne?..Juk tai paprastas klausimas?..
789.

Fredis* vasario 28th, 2010, 10:24 am

Klausimus čia uždavinėju aš.
Geri kaimyniniai santykiai mūsų šalies požiūriu yra TAME TARPE išsireikalauti atlyginti žalą, kurią padarė Sovietų Sąjunga mūsų valstybei 1940-1990 metais. Jei Rusija, kaip Sovietų Sąjungos teisių ir pareigų perėmėja, dar nepasiruošusi, neturi valios ir jėgų spręsti šią problemą, tai dar nereiškia, kad nevyksta bendradarbiavimas kitose srityse, kad nevyksta mezgimas kontaktų ir gerų kaimyninių santykių plėtojimas. Negirdėjau, kad Prezidentė D.Grybauskaitė būtų prieš gerus santykius su kaimyne Rusija, tačiau pasikeitus prezidentams, prezidentė akcentavo, kad visų pirma turime stiprinti savo pozicijas Europs Sąjungoje, megzti kontaktus ir didinti įdirbį Europoje. Lyginant su V.Adamkaus politika – akcentai išoriškai truputį skiriasi.
P.S. nerijus tiek tūpas, kad be Rusijos ir jos vardo valkiojimo savo akiratyje nieko daugiau nemato. Tai būdinga internetiniams debilams.
790.

romas vasario 28th, 2010, 10:43 am

Nerijau, o tose šalyse, kur šaukia „yankees go home”, žmonės yra nacionalistai nenorintys draugauti su Ameriką? Man atrodo, kad yra didelis skirtumas tarp buvimo nemokama Rusijos kekše ir buvimo Rusijos partnere. Kvailas įsitikinimas, kad gražūs žodžiai per visus informacijos kanalus Rusijos atžvilgiu ir aklumas jos imperialistinei politikai, duos mums pigių dujų. Gruzija gauna dujas pigiau, nors ir kariavo. Yra Lietuvoje verslo, kuris norėtų turėti naudos sau visos Lietuvos sąskaita. Rusija spaudžia tą verslą, nes nori nuolaidų kitur. Kodėl mes turime daryti, kas mums neapsimoka?
791.

nerijus vasario 28th, 2010, 10:44 am

Fredi*
Tamsta nebandėti žiemą, važinėti su atidengtu kabrioleto stogu? Labai jau įtartina?..
Ji ir nebus pasiruošusi. Tai turėtų būti ir fredijams aišku?..
Kiekvienos kadencijos seimo opozicijos esminis „pakutenimas”, vyskta dėl okupacinės žalos atlyginimo…Taip buvo prie 2K, pries socdemų, konservatorių ir t.t., taip bus ir toliau. Erzeliojimasis ir tiek…
Gal gana vaidinti dirbančius patriotus ir priimti skaudžią tiesą, jog nebus kompensuota?..Ar toliau vaidinsime LDK karžygius ir dėsimės didžiais valdovais ir reikalausime?..
Esame pernelyg smulki fredija, plačioje okeanijoje. Reikia susitaikyti su esama padėtimi, kurti ne politinę naudą, o ekonominę.
Bet ne. Ateis valdžion visokie fredijai ir prasidės viskas iš naujo…
Ar nėra laikas laiku patylėti; ką matau darant D. G.?..
Vieni iš pirmųjų pripažinome Kosovo neprikalusomybę, o nepripažinoma Apchazijos?..Ką mūsų politikieriai žaidžia?..Demokratiją?..
Užsižaidė…
792.

nerijus vasario 28th, 2010, 10:50 am

romai

Nesu nei prieš amerikiečius, nei prieš rusus ar kt. žmonijos atstovus. Tiesiog, norisi, kad politikai suprastų, kad esame per maži, kadkažką įtakotume santykiuose tarp kitų ES narių, nors ir esame jos bendraeuropiečiai. garikijos pavyzdys tai tik patvirtina: kas galima Vokietijai, Prancūzijai, tas negalima Graikijai, Lietuvai ir pan. ( Mastrikto kriterijus ). esame ir būsime etatiniai nariai, o ne balsą turinti Valstybė ( kūrėjos to tikrai neleis ).

romai
Kas dėl dujų ( galioja ir elektros energijai ), reikia paklausti tų, kurie užsiima monopolijų naikinimu valstybėje.
793.

romas vasario 28th, 2010, 10:51 am

Nerijau, užsienio politikoje reikia turėti kozirių. Tegul mums Rusija nekompensuoja ir visą laiką aiškinasi, kai kas nors apie tai pradeda kalbą. Tas argumentas lošia ir ES, nes mus priėmė su referendumo rezultatais apie kompensacijų reikalavimą ir neliepė pakeisti šios nuostatos. Rusija yra mums skolinga – kodėl reikia tai pamiršti? Vokietija kompensavo kai kuriems Lietuvos piliečiams po 50 metų. Galim palaukti
794.

Fredis* vasario 28th, 2010, 11:18 am

Tarpvalstybiniai santykiai, ypač tarp valstybių, nesančių viename kariniame-politiniame bloke, nėra paremti labdaros principu.
Jei sėdėsi nuogas, basas ir ištroškęs vidury Sacharos dykumos – visada atsiras sumanus pirklys, kuris tau į skoią labai brangiai atvež kupranugariu vieną kitą odinį sklidiną vandens maišą.
nerijau, ar ne paprasčiau pačiam pasirūpinti gėlo vandens ištekliais, atlikti namų darbus, o ne ilgesingai nuolat laukti Dievo malonės, kol koks nors piklys-gerasis Dėdė tave sušelps, o skolą – nurašys?
795.

. vasario 28th, 2010, 11:59 am

Kelios banalybės, tinkančios ir tarpvalstybiniams santykiams:
*Paprastoji demokratija – kai du vilkai ir vienas avinas sutaria, kas bus pietums.
*Tikroji demokratija- kai tas avinas ginkluotas geriau.

Pvz. Izraelis – tik gal 1,7 karto didesnis už Lietuvą daro savo politiką 100 milijonų kaimynų ir nelabai paiso vyresniųjų brolių – USA, UK etc , t.t. Jungtinių Tautų.

Izraelio pagrindiniai ir esminiai ginklai net ne materialūs :
protas, protas ir dar kartą – Meilė Tėvynei/Tautai.
Savai.
796.

Valentinas vasario 28th, 2010, 12:00 pm

Fredi,
Nuo kada tu leidiesi į tokias detalias diskusijas su miestelėnais?
797.

Valentinas vasario 28th, 2010, 12:02 pm

Taške, Izraelis neturi galimybių kitaip elgtis, nes klausimas eina apie valstybės ir tautos išgyvenimą.
798.

. vasario 28th, 2010, 12:15 pm

Valentinai, o mums toks klausimas – apie išlikimą – negresia?

Vis tik velniškai teisus taip nūnai nemėgstamas signataras Rolandas Paulauskas, pasakodamas apie eksperimentą su varlėmis
799.

nerijus vasario 28th, 2010, 12:31 pm

romai

Jei dar kalbant apie skebiamas nepriklausomybes…ir jas pripažįstant ar ignoruojant:
Jei nebūtų ES, tarkim, Sugalvoja Silezjos sritis Lenkijoje atsiskirti ir jungtis prie Vokietijos? Ar Žemaitija, ar Aukšataitija, ar Suvalkija, ar Dzūkija nuo Lietuvos ir paskelbti savo Respublikas?..Kas pirmiausia paskelbtų jų nepriklausomybę?
Rusija…ir kitos prorusiškos „krypties” valstybės.
800.

Valentinas vasario 28th, 2010, 12:35 pm

Taške,
Reikia pripažinti, kad šalia Lietuvos negyvena keli šimtai milijonų mūsų nekenčiancių ir mūsų mirties trokštančių būtybių.
Pagrindinės grėsmės Lietuvai yra iš vidaus. Pavojingiausi Lietuvai Miestelėnai.
801.

nerijus vasario 28th, 2010, 12:37 pm

romai

Įvairdinkite tuos „kai kuriuos piliečius”. Galima ir tautybę.
Kas dėl kompensacijų iš Lietuvos Valstybės…
Manau, kad ne Lietuvos Valstybė atėmė namus, žemes ir pan., o nacistinės, bei komunistinės santvarkos iš svetimų valstybių su žmonėmis, kurie „vadeliojo” mūsuosius pinigais, pažadais ir visokiu kitu briedu. Tai kodėl mes turime kažką kažkam kompensuoti už tai, ko mes nedarėme, darė atskiri individai?..

Valentinai

Ką reiškia tas jūsų „miestelėnas”?..Ką jau čia sugalvojote?..
802.

Valentinas vasario 28th, 2010, 12:39 pm

Čilėje įvyko žemės drebėjimas, 8,8 balo pagal Richterio skalę. Kadangi Richterio skalė yra logaritminė, tai reiškia, kad Čilėje drebėjimas buvo 32 kartus stipresnis nei Haityje. Haityje žuvo 200 000 žmonių, Čilėje 300.
Išreiškime visi pagarbą ir susižavėjimą Pinočetu!
803.

Valentinas vasario 28th, 2010, 12:42 pm

Nerijau,
Miestelėnų yra visur. Ir mieste ir kaime.
804.

. vasario 28th, 2010, 12:46 pm

Valentinai,
aš ir sakau, kad į Antrosios LR nepriklausomybės karstą stebėtinai vieningai kalame kiekvienas po savo didelę vinį.
805.

Rytis I vasario 28th, 2010, 12:54 pm

Jei pripažinti, kad socializmas buvo ne vien primestas bet ir mūsų pačių statomas, truputį darosi nebeaišku, iš ko gi reikalauti kompensacijos… Na taip, ambasados, tremtis, ištuštintos L. banko sąskaitos (60-80 mln. litų?), auksas – bet tai jau ne 50 metų okupacijos. Dėl ginkluotos demokratijos – berods dabar esam daug prasčiau ginkluoti, nei 40 metais – apie 16k (?) dabar prieš 40-100k tada. Mūsų avinas visai kvailas:)
806.

Valentinas vasario 28th, 2010, 1:00 pm

Taške,
Nebūčiau toks pesimistas. Iš tikro tai jokio karsto nėra. Išmokime žiūrėti iš perspektyvos. Padarėme milžininšką pažangą per šiuos 20 metų. Laimėjimai yra neginčijami. Galbūt trūksta proto ir jėgų padaryti esminį proveržį.
807.

Valentinas vasario 28th, 2010, 1:05 pm

Ryti,
Tai, kad koncentracios stovyklos kaliniai kūrė gyvenimą pagal jiems primestas taisykles, adaptavo visuomeninius mechanizmus ir kitaip prisiderino prie nelaisvės, dar nereiškia, kad jie neprivalo reikalauti kompensacijos už pakliuvimą į nelaisvę.
808.

. vasario 28th, 2010, 1:09 pm

Valentinai,
Dievaži, norėčiau to optimizmo. Visai rimtai galvoju, kad mūsų valstybę galima išgelbėti tik neadekvačiais, ne evoliuciniais veiksmais. A la Tadas Blinda + 4ATA + koks Tautos Tribunolas.

Man ir pačiam juokinga, bet gal tai ir yra tas šiaudelis….
809.

nerijus vasario 28th, 2010, 1:11 pm

Valentinai

Turime ir jėgų ir proto…Tik noro nėra…Per nelyg pripratinti prie „gavimo”- duok!!!
Galite vadinti visokiausiais epitetais, manęs tai neveikia. Aš ne Aušra. Man paprasčiausiai- dzin
Negaliu reikšti mintis, kaip Jūs ar romas. Man tai per sudėtinga, bet stengiuosi. Negali žmogus būti visakeriopai gabus. Tai retas reiškinys ir dažnai linkstantis į „nukvakimą”.

p.s. tarp kitko, Valentinai, TV 3 žinių redaktorius, kiek man žinoma, homoseksualas…
810.

Valentinas vasario 28th, 2010, 1:11 pm

Aš irgi esu už Tautos tribunolą, tik su sąlyga, kad jo pirmininkas esu aš. Kitaip stipriai įtariu, kad Tautos tribunolas labai greitai pavirstų Miestelėnų tribunolu, o tada mums visiems chanaaaaaaaa!
811.

Valentinas vasario 28th, 2010, 1:13 pm

Nerijau,
Prie ko čia TV3 ir redaktoriaus orientacija?
812.

Rytis I vasario 28th, 2010, 1:14 pm

Sutinku. Nors istorikas Maras ir neigia tokio palyginimo racionalumą…
813.

nerijus vasario 28th, 2010, 1:17 pm

Taške

Kas buvo Blinda?..Eilinis žūlikėlis, tik tuo laikotarpiu, kai pas mes sovietizavomės, toks personažas, kaip turčių „skraidėjas”, labai tiko to laikmečio ideologijai…
Tų žūlikėlių pilna ir dabar, tik keitėsi jų prioriteta- vagia iš visų. Ar jie gelbėja Valstybę?
Ką duos Tautos Tribunolas? Bus kaip ir sovietmečiu…Kai vien iš keršto už nepaskolintą dalgį ar duonos riekę, galėjai, kaimyno būt apkaltintas antisovietinės propagandos skleidėju ir atsidurti toli už Uralo…
Tokio modelio, kaip yra JAV, kai yra prisiekusieji, Lietuvoje pritaikyti sunkoka, nes esame „švogerių” kraštas ir manau, kad nuo to sistema nepasikeistų…
Buvo, yra ir bus lygūs ir lygesni ir dar lygesni…
814.

nerijus vasario 28th, 2010, 1:18 pm

Valentinai

Tik šiaip…Kad žinotumėt. Specialiai Jums. Tik vis pamiršdavau parašyti
Atsiprašau, kad ne į temą…
815.

nerijus vasario 28th, 2010, 1:20 pm

Valentinai

Kas tie „jūs visi”, kuriems bus chaną?..
816.

. vasario 28th, 2010, 1:24 pm

Ot, tame ir reikalas – kas turėtų į tąjį Tribunolą įeiti.

Būtų kaip su LEO, pagal GRU planą susipjovė lietuvaičiai nenušautos meškos kailio dalybose ir liko prie vieno vienintelio dujų vamzdžio pririšti… Už kokių 5 metų- kai veiks Baltijoje nutiestasis dujotiekis, paaiškės, kad tas ,einąs per Ukrainą ir Gudiją surūdijo.
817.

kreivarankis vasario 28th, 2010, 1:31 pm

Užeini čionai žmogus, pasiskaitinėji ir supranti, kad gal geriau dar kokį posmą nusnausti. Sekmadienis visgi…
818.

. vasario 28th, 2010, 1:46 pm

Gal Marui būtų pravartu, jei perskaitys netyčia:

Keli užmiršti faktai apie Ignalinos AE:

*LTSR vyriausybė priešinosi Maskvos reikalavimui, kad reikia ją statyti . Kaip pagrindinį argumentą teikė – paprasčiausiai trūksta darbo jėgos (rab.sily).
Buvo priimtas beveik saliamonškas suktas nutarimas – statybose gali dirbti tik ne LTSR piliečiai.

*Paradoksas – jau pastatytas miestelis pavadintas Sniečkumi, to ūsuoto, kuris kaip tik buvo tos statybos priešininkas, vardu.

*Statybos montavimo darbus atliko tokia statybos organizacija – počtovij jaščik – p.d. 7109. Su ja teko bendradarbiauti praktiškai visiems, susijusiems su statybomis.

*Statyboje ir net teritojoje buvo režimas, kaip kokioje karinėje bazėje. Mano kolegą, statybos inžinierių, kurį
komandiruotės metų pagavo fotografuojant tikrai gražius vaizdus miestelyje – namai pastatyti miške ir nebarbariškai – užtampė vietinis režimo KGB generolas. Jį išgelbėjo tik tai, jog buvo beveik fotomeninkas, kurio fotografijas spausdindavo.

*1990 metais Atominėje jėgainėje apsilankė AT pirmininkas
prof.VL. Žiniasklaidoje apie tai pranešta labai labai kukliai.
Kaip tik po kelių dienų sutikau vieną tos p.d.7109 darbuotojų (rusą ), tai jis pasakojo, kokį įspūdį padarė elektrinė „vašemu muzikantu” ir kad iškart nuimtas klausimas dėl raštvedybos kalbos ir super atlyginimų, pilietybės.

*Po to, kiek pamenu ten kažkaip nepolitikavo nei jedinstvo ar kažkas panašaus.

O išvada šito ilgo teksto – Vakaro žinių lygio:

Tai Landsbergis kaltas, kad ten lig šiol šnekama tik rusiškai.
819.

Valentinas vasario 28th, 2010, 1:47 pm

Nerijau,
Chana bus visiems ne Miestelėnams ir daugumai Miestelėnų. Tribunalas turi tokią savybę, jis pradžioje sudoroja tuos, kurie jam nepatinka, po to doroja pats save. Todėl vienintelė išeitis – tribunolo pirmininkas esu aš. Garantuoju, kad taško pasigailėsiu. Dėl Nerijaus nesu toks tikras…
Ryti, koncentacijos stovyklos metafora ne visai tiksli. Fredis kalbėjo apie ėjimą mirti. Aišku, kad taip nebuvo. Tačiau jei kalbėtume apie ilgalaikį įkalinimą, tai manau, kad metafora gerokai tikslesnė.
Nerijau, aš gyvenu pasaulyje, kuriame nėra homoseksualų. Aš neturiu nei vieno pažįstamo homoseksualo. Per teliką matau tik Kirilkiną, bet nesu tikras ar tai nėra aktorius vaidinantis homoseksualą. Todėl, man visiškai nereikia žinių apie juos, nes jų tiesiog nėra
820.

Valentinas vasario 28th, 2010, 1:54 pm

Nerijau,
Chana bus visiems ne Miestelėnams ir daugumai Miestelėnų. Tribunalas turi tokią savybę, jis pradžioje sudoroja tuos, kurie jam nepatinka, po to doroja pats save. Todėl vienintelė išeitis – tribunolo pirmininkas esu aš. Garantuoju, kad taško pasigailėsiu. Dėl Nerijaus nesu toks tikras…
Ryti, koncentacijos stovyklos metafora ne visai tiksli. Fredis kalbėjo apie ėjimą mirti. Aišku, kad taip nebuvo. Tačiau jei kalbėtume apie ilgalaikį įkalinimą, tai manau, kad metafora gerokai tikslesnė.
Nerijau, aš gyvenu pasaulyje, kuriame nėra homoseksualų. Aš neturiu nei vieno pažįstamo homoseksualo. Per teliką matau tik Kirilkiną, bet nesu tikras ar tai nėra aktorius vaidinantis homoseksualą. Todėl, man visiškai nereikia žinių apie juos, nes jų tiesiog nėra
821.

Fredis* vasario 28th, 2010, 1:57 pm

Buvau Oze, išleidau apie 1 tūks. LTL, patiko eksponuojama balta Subaru Imreza Boxer diesel, bet nepirksiu, nenoriu apsikrauti man nereikalingais daiktais.
P.S. kam Jums Tribunolas?
822.

WU vasario 28th, 2010, 2:02 pm

Fredi, o kam asilui beretė Atsakymas identiškas, todėl, kad jis asilas.
823.

Valentinas vasario 28th, 2010, 2:03 pm

Fredi, tribunolas reikalingas nes taško manymu be jo nebus tvarkos.
Savo ruožtu, paaiškink mums ar nuo šiol visada apsilankęs prekybos centre, informuosi mus kiek išleidai?
p.s. su šia Impreza galėtum puikiausiai įtikti mano žmonai
824.

WU vasario 28th, 2010, 2:07 pm

Fredis parodo, kad eina ir skatina vidaus vartojimą, priešingai negu jūs sėdit pribezdėtuose savo pataplose ir šnekat niekus..
825.

Fredis* vasario 28th, 2010, 2:14 pm

Valentinai, aš dabar jus informuosiu ką gaminsiu pietums – kepsiu kalakuto file, sriuba bus iš šaldytų daržovių. Gerų Jums pietų
826.

Rytis I vasario 28th, 2010, 2:16 pm

Turbūt šią info nerijus tikėjosi kažkaip perduoti į miestelėnų susitikimą beatvykstančiam merui, kuris sprendžiant iš išpaišyto pilvo ir tylaus kapaviečių niekinimo niekada nebuvo paprastas miestelėnas…
827.

Valentinas vasario 28th, 2010, 2:17 pm

Fredis garantuotai nupirko savo Genytei kokį nors itališką bliuzoną ir taip paskatino importą ir mokėjimų balanso deficitą.
828.

Ligita vasario 28th, 2010, 2:18 pm

Fredi, vadinasi tu esi kepta kalakuto filė + sriuba iš šaldytų daržovių („…esame tai, ką valgome“) Skanaus!
829.

WU vasario 28th, 2010, 2:21 pm

Valentinai, pvm’as ir pelno mokestis vis tiek Lietuvoje pasiliko, todėl geriau negu nieko
830.

Valentinas vasario 28th, 2010, 2:29 pm

Tikras patriotas sužadėtinei bliuzonus perka iš Lelijos.
831.

nerijus vasario 28th, 2010, 2:58 pm

WU

Toli esi…Valentiną išvadindamas asilu…
Rizikuoji- berneli, rizikuoji…
832.

nerijus vasario 28th, 2010, 3:02 pm

Ryti I

Mero norėjau paklausti/ pasitikslinti dėl užrašo ant jo pilvo ir būčau viešai paskelbęs, jog tai yra tai, apie ką diskutavome racas.lt. Nuotraukoje matosi tik „…ck me”. Bet tai neleidžia teigti, jog užrašas yra „Fuck me” ir būčiau paprašęs jo lietuviško vertimo, kad paaiškintų man, tūpam miestelėnui, ką reiškia užrašas/ ką jis norėjo juo pasakyti?..
833.

nerijus vasario 28th, 2010, 3:04 pm

Vien pirkimas iš Lelijos, negali išreikšti patriotiškumo lygio, nes, kaip žinia, Lelija audinius įsiveža- importuoja
834.

WU vasario 28th, 2010, 3:37 pm

Esu neaukšto stoto, silpno proto,
Iš padilbų į Lietuvą žiūriu.
Aš neturiu gyvenamojo ploto
Ir pažiūrų taipogi neturiu.

Esu be specialybės ir be darbo,
Ir Lietuvos Respublikai aš – nulis.
Man, šneka žmonės, pasimaišo kartais -
Iškėlęs kirvį aš vaikaus mėnulį.

Kodėl? O ko jis šviečia, bet nešildo?
Kaip Konstitucija… Man gelia širdį -
Mane Tėvynė pametė po tiltu
Tais metais… Laisvės ašarom nugirdžius.

Dabar aš keikiuos ir geriu degtinę,
Tačiau ardau sveikatą, ne kultūrą.
Keliu stiklinę, bet ne už Tėvynę,
Ir ne už laisvę aš krentu prie durų.

Brangioji! Daug ko stinga man, turiu
Tik dirbtinius dantis ir hemorojų,
Bet įpročių žalingų neturiu:
Nors pasimaišo – nebalotiruojuos.

Priimsiu aklą, kurčią – ar girdi?
Aš pavargau nuo laisvės ir teisybės.
Takais dorybių žengt sunku – širdy
Įstatymas moralinis jau kliba.

Ateik. Nušluostyk ašaras. Sušildyk.
Išplėšk Tėvynę iš gerklės – man sopa!
Išplėšk iš rankų butelį… Tik viltį
Palik, kad neišveši
Į namus Europos…

J. Erlickas „Yra toks žmogus”
835.

. vasario 28th, 2010, 5:51 pm

Maždaug – istorija kai kuo stebėtinai panaši į mūsų ateitį , labai ilga, bet pakankamai įdomi:

http://auksinevarpa.lt/2009/12/23/nauru-pragaru-virtes-rojus/#more-845
836.

Fredis* vasario 28th, 2010, 5:51 pm

Tai gal padarykime tarpinę diskusijos išvadą.
Vilniaus universiteto istorikų ir filosofų tarpe sklando socialistinės idėjos ir jie išrado netikėtą ir iki šiol tyrinėtojams nežinomą formulę, paaiškinančią kodėl lietuviai buvo pasyvūs brandaus socializmo laikais. Pasirodo, kad lietuvių kilmė yra valstietiška, savo bajorijos beveik neturėjome, o ir menkos jos užuomazgos buvo mažai tautiškos, savanaudės ir nemoralios. Silpni ir nutautėję bajorai negalėjo vadovauti valstybei ir valstiečiams, o valstiečiai, kaip žinia, visais laikais ir visose šalyse toliau savo nosies ir kiemo nieko nemato.
Ar teisinga Maro disertacijos interpretacija, jei pasiaiškintume paprastai, valstietiškai?
837.

nerijus vasario 28th, 2010, 9:26 pm

vai vai vai taškas youtube taškas com/watch?v=Wl_ki0O6ZgM

Atsipalaiduikit nuo filosofijos…
838.

bang vasario 28th, 2010, 10:31 pm

Teko pagyventi socializme. Ant disertacijų apie tai – nusispjaut. Gyventi kaip ir visada reikia čia ir dabar. Formos skirtumai – ne esmė. Mylėčiau savo vaikus taip pat (jei būčiau spėjės socializme), o jie valgyt norėtų tiek pat. Visi putinai – į visatos kloaką. Yra svarbesnių reikalų.
839.

R.Medinis kovo 2nd, 2010, 12:25 pm

Man patiko – rekomenduoju (ypač kam per 30…)
http://bernardinai.lt/straipsnis/2010-03-01-algirdas-patackas-vasario-16-oji-ir-kovo-11-oji-esminis-skirtumas-vieno-nomenklaturinio-mito-zlugimas/41208
840.

. kovo 2nd, 2010, 3:53 pm

R.Medinis, ačiū Dievui gyvas ir dar gerą straipsnį užrodė. Aš nuliūdau, pasirodo, gyvename Trečiojoje LR, o buvau įsitikinęs , kad Antrojoje. O gal tasai mušeika signataras kažką maišo?
841.

Maras kovo 2nd, 2010, 6:56 pm

R. Medini, Patackas savo stiliuje. Deja, nueita paviršiumi, o tas dokumentas išvis be konteksto pateiktas. Visai kitaip jis atrodytų žinant Berijos politikos niuansus. Apie tai gana daug rašyta Lietuvoje.
842.

nerijus kovo 2nd, 2010, 7:25 pm

Norėjosi Patacko paklausti: apart, Kovo 11 akto, jis dar ką gero nuveikė Lietuvos labui?..

Marai, jūs, kaip diplomuotas daktaras, gal turite daugiau informacijos?..Kaip su renta, arais?..
843.

romas kovo 2nd, 2010, 7:40 pm

Nerijau, sprendžiant iš to, kad Lietuvoje yra visiems blogai, niekas nieko gero nenuveikė – tame tarpe ir tu
844.

Fredis* kovo 2nd, 2010, 8:00 pm

miestelėnui nerijau, kai rimti vyrai ir moterys čia diskutuoja ir teikiasi ką nors parašyti – būk tiek protingas ir taktiškas ir kukliai kamputyje pastovėk ir viską tyliai konspektuok.
Tau leisime tarti žodį tik kai paprašysi.
Ar supratai? O gal pakviesti WU, kad tau griežčiau paaiškintų?
845.

Inga* kovo 2nd, 2010, 9:16 pm

Fredi*, a Fredi*, brangusis ar isgerei melisu arbatos su medumi? Labai nesinervuok viskas bus gerai, greitai pasveiksi. Svarbiausiai laikytis lovos rezimo ir nepamirsk pliusinio meskiuko.
846.

nerijus kovo 2nd, 2010, 9:27 pm

romai

Iš tamstos to nesitikėjau, kėlėte bent šiek tiek pasitikėjimo ir pagarbos…Aš tik paklausiau gerb. mokslų daktaro Maro ir laukiu jo atsakymo. Jis, kaip istorikas turi daugiau informacijos, nei aš ar Jūs. Man tik įdomu ir nieko daugiau…
Aš bent nesu padaręs Valstybei to, dėl ko turėčiau gailėtis…
Kas Jums yra Vasario 16 d. ir Kovo 11 d.? Atsakymą žinau, tai ir manęs neklausinėkit. Jūs, kaip ir aš, turiu teisę paklausti: kas ir ką padarė be suraityto parašo ir už tai gautų rentų, bei arų…
Tikras Nepriklausomybės siekėjas, atsisakytų visų jam suteiktų privilegijų, bent iš pagarbos Tautai ir vardan to siekio…
Fredi*
Sukurk savo tinklaraštį ir tada nurodinėk…
Kas tas WU?…Eilinis internetinis bailys, kaip ir Fredis*, kuris slepiasi po pseudonimais…
847.

nerijus kovo 2nd, 2010, 9:32 pm

romai

Kur aš teigiau, kad man čia blogai?..
Jei būtų blogai, tai turėjau visas galimybes nuo 1995 metų išvykti. Bet to nepadariau ir nesiruošiu daryti. Man gerai čia. Mano vaikai užaugs ir dibrbs ( tikiuosi ) čia- Lietuvoje.
Ir kam man aiškintis?..
Gerbiu Jūsų nuomonę, tai gerbkit ir mano. Mažas mažytis prašymas…su fredijais atskira kalba…
848.

bang kovo 2nd, 2010, 9:48 pm

Kad nesigaili, dar nereiškia, kad nėra dėl ko.
849.

romas kovo 2nd, 2010, 10:54 pm

Nerijau, ką Patackas privalėjo Lietuvos labui nuveikti labiau nei tu? Jis žmogus yra išsilavinęs, spėjo pasėdėti už politiką prie tarybų valdžios, aktyviai dalyvavo Sąjūdyje, atkūrinėjo Lietuvą, dirbo KAM-e – negi to mažai?
Rentą jis gauna, nes yra senas ir nebedirba, manau.Sklypus gavo beveik visi signatarai. Greičiausiai negavo tik tie, kurie neėmė. Aš nesuprantu, kas yra negerai dabar, kai jau tiek metų praėjo. Patackas, beje, labai panašus į tokį, kuris neėmė, bet jei ir buvo paėmęs, ką tai keičia? Prezidentas po kadencijos gauna namą, automobilį, apsaugą ir gerą pensiją iki gyvenimo galo. Visame pasaulyje aukščiausio ešalono politikai gauna kompensacijas už tai, kad buvo politikais, nes jie nebegali normaliai grįžti į darbo rinką dėl įvairių priežasčių. Jei pavydas neužgrauš, paieškok, kiek Grybauskaitė gauna ir gaus iš EK Negerai gavosi, kai vienas iš signatarų, Gintaras Ramonas, po 1992m prekiavo turguje, kentė patyčias ir nusižudė.
850.

R.Medinis kovo 2nd, 2010, 11:22 pm

Marui, dėl dokumento nieko negaliu pasakyti, visiškai neturiu informacijos – nors jis man pasirodė į temą. Pati pagrindinė mintis, man kaip tik atrodo nepaviršutiniška. Kolaboravimo plačiąja prasme buvo daug ir išliko nemažai. Galima atrasti ar prigalvoti daug argumentų pateisinant ši reiškinį, bet aš manau svarbu pripažinti, kad tai blogis. Tai suokalbis su savo paties sąžine. Tai yra tai, apie ką turi kalbėti šeimoje, mokykloje, bažnyčioje. LTSR tik vienas iš pavyzdžių. Sąžinės ir skrandžio dilema persekioja žmoniją nuo pat pradžių. Bet pasirinkimas visada yra…
851.

Maras kovo 3rd, 2010, 12:15 am

Nepripažįstu „kolaboravimo plačiąja prasme” sąvokos – tokio dalyko nėra. Yra prisitaikymas kaip esminė socialinio gyvenimo sąlyga (visi mes prisitaikome ir visose santvarkose). Jei politinis režimas nepriimtinas morališkai, nepriimtinas ir aukštesnio lygmens prisitaikymas.
O kolaboravimas, jei jau taip norime vartoti šį terminą, yra politinis veiksmas. Kolaborantai buvo ir Liaudies seimas, ir generaliniai tarėjai nacių okupuotoje Lietuvoje. Ar galėjo žmogus, gimęs 1940 m. būti kolaborantu 1970 m.? Man tai atrodo kvaila, todėl ir terminas – netaikytinas.
852.

nerijus kovo 3rd, 2010, 7:15 am

romai

Kaip lengva- viską pamirškim, juk viskas okey?..Paprasta- lietuviška.
Teigti, jog rentos ir arai išgelbėjo nuo „šniūro”- naivus požiūris ir labai jau neįtikinantis. Nebent, tik Jus?..
Gal pradėkim gelbėti tuos, kurie nori nušokti nuo Žaliojo tilto, kurie skambina psichologine pagalbos linija,- rentomis? Žinote, daug gyvybių išsaugotume?..
Grybauskaitė DIRBO ir UŽSIDIRBO ir kaip tai galima sieti su rentomis?..
Teigiate, jog visame Pasaulyje prezidentai gauna namą, apsaugą, atomobilį ir gerą pensiją…Tikrai? Aš nedrįsčiau taip teigti.
Kas dėl mūsų poprezidentinių priedų…
Ar esame tokia turtinga valstybė, kad galime leisti tokiom privilegijom, kaip namas už keletą milijonų, tarnaitė?..Jūs sakysite, jog tai smulkmena?..Žinoma. Kas čia tokio, juk sumos nėra didelės?..Bet ne apie sumas kalbame. Apie moralę.
Beje, tie namai, kurie stovi Turniškėse- lenkų palikimas.
853.

Fredis* kovo 3rd, 2010, 7:35 am

nerijaus komentarams būdingas kairysis paklydimas, jog valstybė negali, neturi turėti savo užsienio politikos, o tik pareigą lankstyti nugarą prieš stipresnį, galingesnį.
Pliurpia vaikinas totalias nesąmones.
854.

Valentinas kovo 3rd, 2010, 7:58 am

Mintis, kad esame priklausomi nuo pasaulio galingųjų ir nieko čia nepadarysi yra viena iš miestelėniškojo mąstymo kertinių dogmų.
855.

nerijus kovo 3rd, 2010, 8:02 am

Valentinai

Kažką skiedžiate kartu su fredijum?..
Valstybės politika yra rentos? Apsičiupinėkit.
Kuom mes priklausomi nuo Pasaulio „galingųjų”?..
Valentinas ir Fredis visada teisūs ir vieninteliai, nepakartojami teisuoliai. Kiti negali turėti savo nuomonės. Neetiška.
856.

Fredis* kovo 3rd, 2010, 8:07 am

miestelėniškojo mąstymo ypatybė – prezidentinių redzdencijų miestelis Turniškės yra lenkų paklikimas, Prezidentūros pastatas – buvę Kutuzovo rūmai ir apskritai mes važinėjame sovietų laikais išgrįstomis gatvėmis, „nesugebėjome” pasistatyti nė vieno vaikų darželio, o tik išdraskyti vienintelę vertybę – IAE, todėl esame nieko verti, verčiau sučiaupus burną patylėti.
857.

Fredis* kovo 3rd, 2010, 8:19 am

nerijau, tavo istorinės žinios apie mūsų šalį buvo pradėtos fiksuoti tik nuo to momento kai tarpusavyje susigrūmė Vilniaus tarybos nariai E.Lementauskas su V.Urbonavičiumi, o taip pat nuo triumfališko V.Uspaskich ir sekančioje kadencijoje jo klono A.Valinsko komandų žygių į Seimą, todėl apie rentų ir žemės sklypų dalybų tradiciją nuo pat 1918 metų dalinti signatarams tau nieko nėra žinoma, bet tavo guvus protas ir sveika miestelėniška nuovoka be jokios abejonės šią atgyveną labai teisingai sukritikuoja. Rentos ir žemės sklypai yra nemodernu ir nešiuolaikiška. nerijau, ir tu prisidedi prie tradicijų formavimo mūsų šalyje, mūsų valstybei svarbus kiekvienas žmogus.
858.

R.Medinis kovo 3rd, 2010, 8:23 am

Marai, kolaboravimą galite vadinti prisitaikymu – esmė nuo to nesikeičia. „Ar galėjo žmogus, gimęs 1940 m. būti kolaborantu 1970 m.?” – aš manau galėjo. Kitas klausimas ar jis suprato, suvokė savo veiksmus, ar galima už tai kaltinti, bausti, bet pasakyti , kad tai yra /buvo blogai – reikia. Prisitaikyti – žmoniška, kaip ir žmoniška klysti, meluoti, pavydėti ir t.t. Bet žmoniška, natūrali savybė ar reakcija pati savaime netampa pateisinama. Be idealizmo nėra idėjos, o be idėjos nėra Valstybės.
859.

Fredis* kovo 3rd, 2010, 8:57 am

A.Patacko sakinys:
„…dambos užpildu buvo tie 70 proc., ta žiguliukų ir pilkšvų silikatinių plytų Lietuva, kuri nebuvo sovietų valdžios draugas, bet nebuvo jau ir priešas, kuri sėkmingai prisitaikė ir susitaikė…” – Maro disertacijos atspirties taškas ir pagrindinė mintis. Visi 100 proc. pavergti gyventojai ir neturėjo kiekvieną dieną spirgėti ir galvoti kokie jie nelaimingi, rašyti proklamacijas, grindų etrmėse kaupti ginklų sandėlius ir kai tik bus duotas revoliucionierių signalas (švilpukas) – lupti lentų grindis ir ginkluotiems lengvaisiais šautivais ir granatsvaidžiais mestis į kovą prieš tironiją.
860.

romas kovo 3rd, 2010, 9:02 am

Nerijau, gal iš viso atsisakykim valdžios, nes ji kainuoja. O jei turim valdžią, ji turi savo kainą. Kas eis į Seimą, jei nėra jokių garantijų po kadencijos pabaigos? Žmonės dirbdami renkamose pareigose praranda savo profesinę kvalifikaciją ir nebegali po 4 ar daugiau metų taip laisvai grįžti į darbo rinką. Mes pastoviai prarandam Seimo kokybę, kai dėl šių priežasčių neina į valdžią tikrasis intelektualinis tautos elitas. Rentas reikia mokėti ne tik signatarams, bet ir visiems buvusiems seimo nariams. Juknevičienė, pavyzdžiui, juk nebegalėtų grįžti dirbti gydytoja, o Salamakinas – tekintoju po tiek metų politikoje.
Į aną sklypų istoriją negalima žiūrėti šių laikų žmogaus akimis. Prie tarybų valdžios žmogui visą NT išskirdavo ir beveik niekas nėra mokėjęs. Nomenklatūrininkams dažnai išskirdavo sklypus ir šie pasistatydavo privatų namą. Eiliniams žmonėms išskirdavo butus, nes retas kuris galėjo statytis, neturėdamas priėjimo prie statybinių medžiagų, ir sklypų eilėje nestovėdavo (stovėjo eilėje butui). Rinka buvo deficitinė, o statybinėms medžiagoms reikėjo gauti paskirą iš tarybų valdžios. Signatarai buvo suvažiavę iš visos Lietuvos, todėl, greičiausiai, pagal tarybinę tradiciją nusprendė išskirti sklypus. Skyrė visiems, kad niekas nesijaustų nepagerbtas. Sklypų istorija yra neskani tik tame kontekste, kad atkuriamasis seimas pasielgė kaip tarybinė nomenklatūra.
Jei norim sugrąžinti teisingumą Lietuvon, Nerijau, reikia viską sugražinti į 1990m padėtį. Faktiškai visas Lietuvos turtas buvo padalintas neteisingai. Vilniečiai gavo butus už dyką ir gavo tie, kuriems tarybų valdžia buvo davusi. Taip buvo nuskriausti, kurie buto neturėjo. Taip pat nukentėjo, kurie gyveno prastesniame rajone ir privatizavo pigesnį butą. Apie verslininkus, kurie už investicinius čekius, kas yra tik makulatūra, nusipirko valstybines gamyklas, jau net nešneku. Žodžiu, po nepriklausomybės paskelbimo neįvyko teisingos turto dalybos Jei turi priekaištų signatarams, atiduok tautai tai, ką pats gavai arba gavo tavo tėvai už dyką po 1990m.
861.

nerijus kovo 3rd, 2010, 9:36 am

Mano tėvai ir seneliai nieko negavo už dyką, nei butų, nei žemės, nei namo po 1990 metų, nei anksčiau. Palikimu arba pirko. Tai neturiu ką ir grąžinti
Niekas būtų, tarybiniais laikais, nedalino už dyką. Neklaidinkite.
Sakote, jog rentomisreikia vilioti Seiman?..Aš, šiuo atvju esu kitokios nuomonės. Gana tik žvilgterti, kie turčiai ten suėję ir viskas tampa aišku ir dar aiškaiu, kai po vienerių metų kadencijos jų turtai jei ne padvigubėja, tai patrigubėja. ir ten daug išsilavinusiu ir vadinamojo elito?..Vienetai.
Kas dėl nomenklatūrininkų namų…Kokia yra Lietuva ir kokia buvo tarybų sąjunga?..Dydžiu ir BVP. Ar mes galime sau leisti tęsti lenkiškąją, vėliau- lietuviškąją ir galiausiai tarybinę tradiciją?..Laikai keičiasi, tik niekas nenori keisti tradicijų.
Jei salamakinai, po kadencijų neranda darbo tai ne mano ar Jūsų problema- tam yra darbo birža. jei tutkus rado darbo, tai salamakinai ras…Ne darbe esmė, o nepakeičiamume.
Nepakeičiamų pilnos kapinės!!!
862.

nerijus kovo 3rd, 2010, 9:38 am

romai

Darbo biržoje organizuojami kvalifikacijų kursai. Bet manau, kad salamakinams to neprireiktų.
863.

romas kovo 3rd, 2010, 9:57 am

Nerijau, prie tarybų valdžios butus ir sklypus dalino už dyką. Žmonės atsistodavo į eilę ir laukdavo, kol paskirs. Buvo kooperatinė butų statyba ir privati namų bei sodnamių statyba. Už žemę jei ir reikėjo mokėti, tai nebuvo pirkimo pardavimo aktas. Žemė iš viso negalėjo būti privati, nes visa buvo valstybinė, todėl ji buvo tiesiog duodama naudoti. Po nepriklausomybės paskelbimo viską buvo galima išsipirkti už investicinius čekius. Jei tėvai turėjo namą Vilniuje, jie irgi taip darė ir realiai gavo sklypą Vilniuje už dyką, kaip ir signatarai.
864.

Valentinas kovo 3rd, 2010, 9:58 am

Fredi,
Pasirodo Medinis yra aršesnis patriotas už mus abu kartu paėmus. Turėtum atsiprašyti, kad kažkada išvadinai jį socialistu.
865.

nerijus kovo 3rd, 2010, 10:13 am

Visiškai priešinga istorija, nei Jūs parašėte.
Žemė buvo gauta už žemę, kurią nusavino kolūkiui ir žinoma, kiekis gautos ir kiekis atimtos nesutapo šimteriopai. Leido statytis namą. Žinoma, savo lėšomis.
Tie ponai,- signatarai, neturėjo turto?..Negebėjo jo užgyventi, kad jiems prireikė už parašą Laisvei, sumokėti rentomis ir arais?..
Jie dėl pareigos ir Laisvės dėjo savo parašą ar dėl išskaičiavimo?..
Paaiškinkit: kodėl žemės sklypai buvo dalinami ne kur Vilniaus raj., o pačiame Vilniuje?..Brangesni?..
Nuo to pradėkim kalbėti apie jų sąžinę bei patriotoškumą ir pagarbą savo piliečiams.
Žinoma, nesugražinsi kas buvo ir nieko nepakeisi. Bet kokią teisę turi moralizuoti kitus, jog tas ir anas dirbo, o šitas ir anas nedirbo Lietuvai?..Ką jie vadina „darbu”, ką „nedarbu”?..Beletristika ir nieko daugiau…
866.

nerijus kovo 3rd, 2010, 10:28 am

Jei patackai teigia, jog „anie” dirbo ne Lietuvai, tai galime teigti, jog patackai dirbo SAU!!!
Patackai dūšios žinovai- įlenda, paknisa ir žino kas, kam ir su kuom dirbo
Galime teigti, jog seneliai, dirbdami kolūkiui, dirbo ne Lietuvai, ne dėl savo šeimos, o „aniems” kur „rubininės” žvaigždės pamautos ant stogo stovi?..Galima ir taip prifantazuoti!!
Dirbo ir sau ir „aniems”, kaip ir lyg šioliai dirbame sau ir „aniems”. Skirtumas tik tas, kad žvaigždžių ant mūrų nėra…
867.

Fredis* kovo 3rd, 2010, 10:36 am

R.Medinis – tipiškas okupuoto, silikatinių plytų krašto pilietis – kantriai dirba ir tyli, bet idealo – savo valstybės siekio – neprarado. Gera medžiaga patyrinėti Marui.
868.

Valentinas kovo 3rd, 2010, 10:45 am

Kad visiems būtų aišku – Medinis, ne Miestelėnas
869.

Fredis* kovo 3rd, 2010, 10:54 am

Miestelėnui nerijui apie mūsų istoriją ir tradicijos atsiradimą savanoriams gauti žemės sklypus
.http://moku.lt/darbai/moku.lt_lt_ekonomikos_mokslo_tyrinejimas
870.

nerijus kovo 3rd, 2010, 11:25 am

http://autoTAŠKASfishkiTAŠKASnet/comment.php?id=952

Fredžio kambrioaletas. Pirmas iš viršaus.
871.

nerijus kovo 3rd, 2010, 11:26 am

Fredžio kabrioletas:

auto TAŠKASfishkiTAŠKASnet/comment.php?id=952
Pirmas iš viršaus. Paveši Miestelėną?..
872.

Fredis* kovo 3rd, 2010, 11:44 am

nerijau, per kelias minutes atsidariau pirmą pasiatikiusį mokslinį darbą ir įmečiau tau pasiskaityti, kad įsivaizduotum, jog mūsų valstybės istorija neprasidėjo nuo E.Lementausko paliktos pakišos V.Urbonavičiaus vonios kambaryje. Mūsų šalis nuėjo ilgą istorinį laikotarpį, viskas vystėsi labai organiškai, palaipsniui, nuosekliai, neiškrentant iš bendro europinio konteksto, o čia citata tau:
„Kairiosios, bolševikinio tipo idėjos ūkiui pertvarkyti, skelbtos Lietuvos kompartijos ir jos pirmtakų, vadinamųjų revoliucinių demokratų, taip pat priklauso ekonominės minties sričiai, bet darbe jos netyrinėjamos, nes ne jos buvo lemiančios. Daugiausia bus analizuojamos liberalios ekonominės idėjos.”
873.

romas kovo 3rd, 2010, 12:59 pm

Nerijau, Lietuvos gerovė priklauso nuo to, kokie protingi jos žmonės. Gal tikrai mums su tavim truputį dievas nedavė, kad nėra taip, kaip turėtų būti. Įtikink mane, kad reikia neduoti rentų signatarams, mokėti mažas algas seimo nariams, nacionalizuoti turtą, kuris atrodo tautai įgytas neteisėtai, ir aš prabalsuosiu už kokių nors hunveibinų partiją per kitus seimo rinkimus. Svarbiausia yra, kad žmonės gerai jaustųsi.
874.

. kovo 3rd, 2010, 2:00 pm

Marai, o visgi – kelintoje Lietuvos Respublikoje mes dabar gyvename?

Signataras A.Patackas, rašo apie Trečiąją. Maniau, jis tik technokratas, baigęs inžinerinius mokslus, pasirodo -” dėstė etiką, kultūros filosofiją ir baltų kultūrą Kauno politechnikos institute, Vytauto Didžiojo universitete.”

A propos – Kitas signataras R.Valatka visai nesenai kažkur tai išsireiškė, jog A.Patackas nepriėmė rentos. Prisimenant šių signatarų konfliktą net su fiziniais veiksmais gana garbinga…
875.

Maras kovo 3rd, 2010, 2:08 pm

Taške, nežinau, susitarimo nėra. Iš esmės šis bandymas sekti prancūziškuoju modeliu nesėkmingas, nes Prancūzijoje viskas aišku – pasikeitus konstitucinei santvarkai keičiasi ir respublikos numeris. Mūsuose neaišku, ar ATR buvo respublika (niekaip nesutariama); kodėl neskiriama atskira respublika po 1926 m. perversmo (kardinalus konstitucinės santvarkos pokytis, tiesa, konstitucija pakeista vėliau – tik 1928 m.); konstitucijų ir išvis buvo daugiau (dar ir 1938 m.).
Todėl per daug neaiškumų, kad būtų galima vartoti respublikų numeraciją.
876.

nerijus kovo 3rd, 2010, 2:24 pm

romai

Žinoma, kiekvieno reikalas- neimti ar neduoti. jei buvo siekiama IDEALŲ, tai pirmieji idealai turėjo būti SIGNATARAI, kaip pavyzdys visuomenej, kuri laukė kažko naujo, kas keltų jiems pasitikėjimą ir viltį, kad pagaliau kažkas pasikeis…Viltis griuvo, su pirmomis turto perskirstymo/ dalymosi varžytuvėmis: kas daugiau? Kam priklauso? Kas turi pažinčių?..ir t.t.
Ar visi, dalyvavusieji Sąjūdyje, buvo ne savanaudiškomis paskatomis sulindę? Ar ne per pažintis:- Va, ateik, pasirašysi aktą, bus naudos ir tau ir tavo šeimai?..
Seimo narių atlyginimas, neturi būti, kaip kasininkės maksimkoje ar etatinio vadybininko ( ne Valentino ). Darbas atsakingas. Sutinku. Kiek atsakingi mūsų samdiniai,- tai jau jų smegenų vingių kiekio ir kokybės klausimas?..Bet „vokeliai”?..
Tokios įmonės, kaip MN, alkoholio, rūkalų, elektros energijos tiekimo, šilumos ir vandens ūkis turi būti Valstybės rankose ir be „siurbėlių”, nes kitaip kvepia monopolija. Vaidiname laisvąją rinką, o iš tikro sėdime ant monopolijos maišo.
Vienok, visi stūgauja, jog mums reikia pritaikyti Skandinavijos šalių patirtį, o elgemasi preišingai- tolstama ir leika tik kalbos.
877.

. kovo 3rd, 2010, 2:25 pm

Na, va taip ir galvojau. Kad aišku, jog neaišku. Guodžia tik tai, kad ir kita tauta irgi panašioje, nors ir kiek kitokioje situacijoje:
„Rzeczpospolita III, IV czy diabli wiedzą która”
878.

Fredis* kovo 3rd, 2010, 2:37 pm

nerijau, ką reikėjo pažinti, kad per pažintį sulįsti į Sąjūdį?
Šiaip tai tavo miestelėniška guvi nuovoka yra visiškai teisinga – veržėsi visi į Sąjūdį vieni kitiems per galvas, ypač miestelėnai, kaimiečiai kaip visada visais laikas buvo atsargesni – kaime žmogus pats sau šeimininkas ir jam jokios valdžios nereikia.
Net komunistų partija truputį mėgdžiojo Sąjūdį, ieškojo pažinčių Sąjūdyje, nes prisibijojo liaudies keršto ir viešo nulinčiavimo gatvių aikštėse ir skubiai atsiskyrė nuo Maskvos motininnės organizacijos. A.M. Brazauskas su visų mūsų mylimu Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko siaubu A.Salamakinu tapo nepriklausomais, tikrų tikriausiais lietuviškais komunistais.
879.

romas kovo 3rd, 2010, 2:49 pm

Nerijau, lietuvis yra užsispyręs. Jei jam atrodo, kad visa laimė buvo Tarybų sąjungoje ir kiekvienas žingsnis tolyn nuo jos veda į prapultį, jis visai savo veiksmais stengsis likti praeityje: garbins valstybinę nuosavybę, rinks į valdžią buvusius, kol anie neišmirs, ir reikalaus iš valdžios kažką duoti. Kol kas tarp mūsų ir Estijos yra mažas skirtumas. Kai estai mus pralenks kokį 10 metų, lietuviai apsižiūrės, kodėl estams taip sekėsi ir mėgins padaryti, kaip jie. Juk, kai esi užsispyręs, ant grėblio reikia lipti tol. kol nebegali pakęsti skausmo kaktoje Mūsų pati pagrindinė bėda ir yra, kad nenorim reformų, laikomės atskirai nuo valdžios ir amžinai bambam, vietoj to, kad dalyvautume valstybės statyboje. Niekas nieko už mus nepadarys. Nėra tokios valdžios pasaulyje, kuri galėtų ko nors pasiekti be piliečių darbo visų labui.
880.

nerijus kovo 3rd, 2010, 3:05 pm

Fredi*

Nuo tavo pseudointektualizmo ir beletristikos tampo…
Turi savo numylėtąjį ir išpupintąjį Valentina- kalbėkis. Dėmesio stoka?..Vakar, Inga*, gerai pasiūlė,- siūlau pasinaudoti,- pasiimti meškį ir eiti pvakario miego. fredžiams padeda…
Eik, klausimų uždavinėti ir pats į juos atsakinėti. Sako, kad susireikšminusiems savimyloms padeda.
881.

Valentinas kovo 3rd, 2010, 3:12 pm

Fredi, šiandien dar mažai jaučiuosi papupintas. Netinginiauk
882.

Fredis* kovo 3rd, 2010, 3:23 pm

Ramūno Karbauskio nedomina jokie postai vyriausybėje, jis tik iškėlė A.Kubiliui reikalavimus mažinti PVM spaudai ir žemės ūkio produkcijai. Tai tik patvirtina mano teiginį, kad valstiečiai per daug nesidomi krašto valdymu – jiems tik netrukdyk žemę arti.
883.

Fredis* kovo 3rd, 2010, 3:30 pm

Nepasitenkinimus, maištus valstybė ir klausimus Ligi Dangaus tinklaraštyje kodėl tokie mažai (nepakankamai) idealistiški yra signatarai yra miestelėnų prerogatyva.
884.

Valentinas kovo 3rd, 2010, 3:39 pm

Karbauskis, kiek suprantu, yra aktyvus žemės ūkio verslo dalyvis ir yra asmeniškai suinteresuotas. Manau, jam užtenka tik PVM žemės ūkio produkcijai sumažinimo (kaip žinia, kainos nesumažės, tik gamintojai daugiau uždirbs) ir viskas.
885.

TipasK kovo 3rd, 2010, 3:57 pm

Siūlau paskaityti: haštėtėpė ://www.elektronika.lt/news/electronics/21842/
886.

. kovo 3rd, 2010, 4:36 pm

Įtariu, kad šitas sukeltų daugiau šurmulio, o gal net minčių:

http://www.technologijos.lt/n/zmoniu_pasaulis/redakcijos_akiratis/S-11636/straipsnis?name=S-11636&l=2&p=1&utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28www.technologijos.lt+-+Visos+publi
887.

. kovo 3rd, 2010, 5:42 pm

TipasK įdėjo nuorodą vos ne apie perpetum mobile. Apie tą Blumo dežutę nieko nebuvau girdėjęs, pasiskaitinėjau. Geras, tiktų mums vietoj Elektėnų, bet vis tiek be rusų dujų neapsieitumėm.
Ilgai dar laukt, kol atpigs.
888.

TipasK kovo 3rd, 2010, 7:12 pm

Taškai, jei tai teisybė, tai čia ne tik revoliucija, čia sprogimas, apversiantis pasaulį.
889.

romas kovo 3rd, 2010, 7:40 pm

TipaiK, kad neaiški jo kaina. Nežinau, ar pigu yra 8-10 amerikietiškų centų už kilovatvalandę. Kaina, aišku, Amerikoje. Nežinom, kaip skiriasi mokesčiai ir dujų kaina. Taip pat tokią kainą duoda dideli serveriai. Neaišku, ką parodys maži.
890.

nerijus kovo 3rd, 2010, 7:49 pm

Valdemaras Klumbys apie Žaliojo tilto statūlas, savaitraštyje „Atgimimas”:
„Nenugriausime paminklo ir mūsų valstybingumui iškils pavojus? Man tai juokinga. Atvirkščiai, kol mes nepadarysime sovietmečio „savu”, tol mes jo net negalėsime nagrinėti”.
891.

Fredis* kovo 3rd, 2010, 7:55 pm

Kas į jas kėsinasi? Jau seniai apgintos ir savos.
Vėl 20-metų senumo istorija gromuluojama…
nerijau, ar tu džiaugiesi, kad gyveni laisvėje?
892.

nerijus kovo 3rd, 2010, 8:00 pm

Fredi*
Šiuo metu skaitau straipsnį ir tik atkreipiau dėmesį į Maro pasisakymą,kuris garbingai turi savo temą, šiame tinklaraštyje. Dalinuosi su visais ir nieko asmeniško. Tau jau paranoja.

haš tė tė pė http://www.atgimimas.lt/articles.php?id=1267101274
893.

Fredis* kovo 3rd, 2010, 9:11 pm

„Rusija labai subtiliai paspaudė mygtuką ir patikrino, kaip mes reaguosime. Labai gaila, kad žmonės užsikabino“, – sako „Atgimimo“ pakalbinta istorikė Rasa Čepaitienė”.
miestelėne, kodėl tu užsikabinai, provokuoji?
894.

. kovo 3rd, 2010, 9:32 pm

Beveik revoliucija bus, kai atpigs pats įrenginys, bent 10 kartų.
Ir tai mums – ubagams – būtų per brangu.
Įdedu citata, pagal ją galit pagoglinę plačiau pasiskaityti rusiškai gana didelį straipsnį, man rodos objektyviai parašytas:

Работая на обычном газе, ES-5000 производит электричество по цене 8-10 центов за киловатт-час. Покупка электричества „из розетки” обошлась бы владельцам установки в 14-15 центов за кВт-ч.
895.

Valentinas kovo 3rd, 2010, 9:44 pm

Taške, Wikipedijoje anglų kalba yra išsamus straipsnis apie Bloom Energy. Kaip ir visame kame yra įvairių nuomonių. Vieni sako, kad tai revoliucija. Skeptikai sako, kad Silikono slėnyje šimtai firmų žadėjo ir žada energetinę revoliuciją, tačiau dar nei vienai nepavyko sukurti daugiau energijos, nei reikia sunaudoti jos pagaminimui. Įdomus faktas, kad General Electric vykdžiusi tyrimus šioje srityje jau prieš keletą metų juos nutraukė. Siemens taip pat. Klausimas ar vienišas genijus galėjo sukurti kažką tokio, ko nesugebėjo šie pasauliniai technologiniai gigantai vis dar lieka atviras.
Pati technologija, kiek aš supratau, yra kuro elementų (fuel cell) apdorojimas, kurio metu jie kažkaip darniai išsirikiuoja viena kryptimi ir dirba žymiai efektyviau, nei paprastas kuras. Romas arba Šrekis, kuris baigė techninius mokslus galėtų paaiškiti daugiau.
896.

. kovo 3rd, 2010, 10:59 pm

Nepertaukiamo veikimo elektrochemijos įrenginys, kuris reakcijos cheminę energiją tiesiogiai paverčia į elektros energiją kartu su šilumos likučiu.
Tai yra tas paslaptingasis SOFC – Solid oxide fuel cell

Kitaip tariant – didelė „batarėjka”, kurią reikia pastoviai šerti pvz. propanu

Pasirodo, dar 2006 metais mūsų mergelka Giedrė Pakulytė iš VGTU labai paprastai ir vaizdžiai tai aprašė.
h -t – t – p://www.vgtu.lt/upload/svk/g_pakulytes.pdf

Kas labai smagu, dar nesam visiški aborigenai
897.

nerijus kovo 4th, 2010, 8:06 am

Fredi*
Kol nevėlu, nueik pas šeimos gydytoją. Patariu.
Jei Ligita, savo didžiuliuose hektaruose, išskyrė arą Marui, tai į jo arus nepretenduoju, tik perteikiu tai, ką jis rašė…
Jei iš tikro, tai man dzin, ar remontuos tas statulas ar ne…Svarbu, kad tą žvaigždę su pjautuvu ir kūjumi išimtų iš vėliavos smailės…Neliks provokacijų- niekam nereikės apie tai kalbėti
898.

Valentinas kovo 4th, 2010, 8:13 am

Nerijau,
Mes čia propaguojame pagarbos, susiklausymo, santūrumo idėjas. Prašau, elkis atitinkamai.
899.

Fredis* kovo 4th, 2010, 8:16 am

Nemanau, kad būtų protingas žingsnis išimti pjautuvą ir kūjį iš vėliavos antgalio skulptūrų prie Žaliojo tilto. Parodytume tik savo nepilnavertiškumo kompleksus. Maras teisingai sako – su praeitimi reikia susigyventi, tie paminklai, kurie išliko, reiškia žmonių valia buvo nuspręsta, kad jie turi stovėti, 20-ies metų laikotarpis yra pakankamas, kad į praeities įvykius žiurėtume kaip į istoriją.
Man juokingai atrodo pastatas prie Baltojo pėsčiųjų tilto, iš kurio špiliaus išluptas pjautuvas su kūju ir paliktas tik apskritimas. Gal kokį pusmėnulį įstatyti?
900.

Fredis* kovo 4th, 2010, 8:17 am

Valentinai, miestelėnui sunku susigyventi su savo praeitimi, būkime jam atlaidūs.
901.

Valentinas kovo 4th, 2010, 8:20 am

Būkime. Mylėkime Miestelėnus tokius, kokie jie yra.
902.

nerijus kovo 4th, 2010, 9:09 am

Valentinai, pasakykite tai ir savo draugužiui- pupuliui…
Fredi*
Ar esi kaip susijęs su Kaišiadorimis?..
903.

Valentinas kovo 4th, 2010, 9:16 am

Pupuli, apsiramink!
904.

Fredis* kovo 4th, 2010, 9:19 am

Kaišiadorys – kiekvienam lietuviui brangi vieta, tai Lietuvos Prezidento A.M.Brazausko gimtinė. Kiekvieną pavasarį važiuoju į Kaišiadoris ir vaikštau po apylinkes ir žvilgsniu ir rankomis liečiu kiekvieną akmenį, tvorą ir nuostabų mūsų šalies kraštovaizdį. Kaišiadoryse taip pat gimė geriausias mūsų Rusijoje žaidžiantis krepšininkas R.Šiškauskas, vakar įmetęs į Malagos miesto komandos krepšį 16 taškų. Dviguba šventė kasmet žydint alyvoms aplankyti Kaišiadoris.
905.

Valentinas kovo 4th, 2010, 9:29 am

Ar aplankai Brazausko vardo mokyklą?
906.

Fredis* kovo 4th, 2010, 9:34 am

Kodėl Vilniuje Šnipiškėse negalėtų atsirasi E.Lementausko ir V.Urbonavičiaus vardo gimnazija? Man atrodo, kad būtų labai gražu įprasminti jaunos valstybės dramatišką ir demokratišką virsmą į civilizuotą laisvų piliečių valstybę.
907.

Valentinas kovo 4th, 2010, 9:45 am

Pradžioje reikėtų įsteigti gimnaziją, po to jai suteikti vardą. Planas geras ir prasmingas. Atėjo metas civilizuoti Šnipiškes.
908.

nerijus kovo 4th, 2010, 10:21 am

Valentinai

Jei žinotumėt tiesą apie Fredį* ar atleistumėt jam praeities klystkelius?..
Šnipiškės turėtų būti itin civilizuotas mikrorajonas. Jame turėtų būti blaivykla „vidžiūnas: dvi taurelės”, greitoji gatvė be „inkilų”- „stumbrų 32- oji”, Zuoko meno galerija- „gugenrubikas”, Imbraso- homoseksualizmo muziejus, Navicko strip klubas- „pilvo šokis”, ir t.t.
909.

Valentinas kovo 4th, 2010, 10:24 am

Nerijau, kas aš toks, kad teisčiau ir atleisčiau? Esu menka žemės dulkė, kurią teis ir tikiuosi atleis nepaisant visų mano nuodėmių, kurias padariau ir dar padarysiu.
910.

nerijus kovo 4th, 2010, 11:07 am

Net, žmogui, kuris galėtų būti didžiausio tamtos aptapšnojimo ir paniekos vertas,- „ex draugas”?..Netikiu.
Nesvarbu…
Norės, pats prisipažins kas yra ir su kuo buvo!!!
Atleiskit man,- jaunam,- už nepagarbą tinklaraštininkei ir Jums- komentatoriams. Atsiprašau.
Atstovauju tik save ir nuo nieko nesu priklausomas nei mintimis, nei idėjomis, nei pinigais, nei partijomis, kaip kas nori mane susaistyti…
911.

Fredis* kovo 4th, 2010, 11:08 am

juk mes, aktyvesni piliečiai, galėtume parodyti iniciatyvą ir pradėti gvildenti idėją ir ruošti galimybių studiją apie galimą pastatyti Vilniuje susitaikymo, darnos, santarvės, vyriškos draugystės simbolį, memorialą ar ką nors panašaus.
Užtenka mums tų kovų. Evalvo ir Vido kompozicija, mano nuomone, labai tiktų. Simbolizuotų gėrio ir blogio kovą ir visą laiką laimi gėris.
Jūsų teisė pasiūlyti ką nors kita.
912.

nerijus kovo 4th, 2010, 11:20 am

Taip. Kaip simbolis ir atminimas ateities kartoms, paminklas „voniai” atspindėtų to laiko žmonių darnų darbą, savivaldybės ir savo labui.
Paminkle turėtų atsispindėti dviejų žmonių draugišką pasitrynimą kempine, pado trynimas „akmenėliu”, šampūno pylimas delnan ir pan. Kažkas panašaus į TV3 „butas” vonią?..
Tik reikėtų rasti tinkamą vietą, tai įamžinti…
913.

Valentinas kovo 4th, 2010, 11:23 am

Paminklas darnai ir susiklausymui neturėtų savyje nešti kovos su blogiu idėjos, nes būtinai prasidės aiškinimaisi kas yra blogis. Paminklas darnai, susiklausymui ir harmonijai turėtų atspindėti, kad nei vienas nesame be nuodėmės tačiau atleidžiame vieni kitiems ir judame į priekį.
914.

Valentinas kovo 4th, 2010, 11:24 am

Fredi, gal mauzoliejų? Tik reikia sugalvoti kieno mumiją įkišime. Gal simbolinio Miestelėno?
915.

Fredis* kovo 4th, 2010, 11:31 am

mumizuoti Miestelėtą – gera idėja.
Kiekvienas paslapčia galvotume, kad mumyse teka Miestelėno kraujas.
916.

Rytis I kovo 4th, 2010, 11:39 am

Čia pribėgo dar viena apipešiota vištelė:)
Džiugu, kad sovietinio periodo vertinimuose atsiranda daugiau pliuralizmo. Bėda turbūt, kad kolkas vertinimai lieka tokie patys aktegoriški – arba blogai arba gerai. Atitinkama skaitytojų reakcija komentaruose, pvz. po Maro paskaitos atpasakojimu lryte. Šiaip nustebau pakankamai rimtais pasisakymais tokioje vietoje…
Gal vertinti reiktų skirtingus sovietinio laikotarpio etapus, kaip – okupacija (tankai), inkorporacija (saulė), rusifikacija, kolektyvizacija/pasipriešinimo judėjimas, lietuvių atstovų įtraukimas į valdžios struktūras, „brandaus socializmo laikotarpis”. Kažkaip panašiai. Kiekviename etape buvo skirtingi valdžios veiksmai, skirtinga ir gyventojų reakcija. Kad ir tas pats paminėtas žvalgas R. Vaigauskas – prisijungė prie pogrindininkų komunistų dar smetoniniais laikais, pienburnis bėgo iš savo kaimo 41-aisiais, gelbėdamasis ne tik nuo vokiečių bet ir nuo vietinių… Kito pasirinkimo nebuvo – arba „už” arba „prieš”. Tai jo įsisamoninta ir tikrai „sava” santvarka. Tokių buvo šimtai, kurie paskui sudarė naujos santvarkos branduolį.
Kitas pavyzdys – V. Mykolaitis Putinas. Visgi galima būtų abejoti, ar jam ta santvarka buvo sava. Po okupacijos kažkurį laiką nieko nespausdino. Daug rašė „į stalčių”. Beje, jam priklauso „disidentiška” mintis, stebuklingu būdu praėjusi visas cenzūras – „laisva tauta turi subręsti vergovei”. Kažkaip taip. Visą gyvenimą buvo ligotas ir nelaimingas. Galų gale, ar galima jį smerkti už parašą po Pasternako pasmerkimu – juk net Maskvoje vienetai atsisakė pasirašyti, ką jau kalbėti apie Lietuvą…
Noriu pasakyti, kad sunku vienareikšmiškai vertinti, – turbūt dar istorikai nežino ir neturi visuminio vaizdo, yra tik atskiros šukės. Štai dar pavyzdys. J. Paleckis – mums jis vos ne priešas Nr.1. Bet skaitant kai kuriuos dokumentus (turbūt net nuorodą surasčiau), galima teigti, kad jis sužlugdė (?) pimuosius trėmimus, perduodamas informaciją per savo dukrą. Tie patys lietuviški komunistai stengėsi ignoruoti Suslovo nurodymus. Suprantu, tai joks nepasiteisinimas, bet… Ar dar smetoniniais laikais Kauno radijas netransliavo Maskvos užsakomųjų laidelių apie „gražų gyvenimą” Rusijoje, nebuvo įkurtas propagandinis rusų kultūros centras? Tai gal viskas prasidėjo daug anksčiau, ne 40-aisiais?
Ai, užteks – pats baigiu susipainioti…:) Patacko teiginys, kad 70 nuošimčių kolaboravo, – nežinau, mano galva žmonės tiesiog dirbo savo darbus, dirbo santvarkoje kokia buvo. Sutinku, jog buvo „kalėjimo” požymių, bet vėlgi, ar vokiečių belaisviams, atstačiusiems Gedimino pilį ir pusę Vilniaus tas miestas gali atrodyti „savas” ar ne? Gal ir taip. Na ir kas – ar būtina tuom piktintis?
917.

nerijus kovo 4th, 2010, 11:45 am

Kokį dar mauzoliejų?..Kaip sena atgyvena- netinka.
Siūlyčiau apsistoti ties paminklu „Мосфильм” vinjetės pavidalu.
918.

Valentinas kovo 4th, 2010, 11:48 am

Nerijus išsigando. Nebijok, kalbame apie simbolinį Miestelėną, kuris tūno kiekviename iš mūsų.
919.

nerijus kovo 4th, 2010, 11:59 am

Valentinai

Kadangi, nežinau „Miestelėno” sąvokos,- neturiu dėl ko bijoti
Ieškokite kitų kandidatūrų, kurią galima būtų mumifikuoti.
Daugeliu, šiuolaikinio gyvenimo atvejų, mumufikavimą galime suprasti, kaip lėšų praradimą. Pakanka tik FNTT ar STT.
920.

. kovo 4th, 2010, 12:01 pm

Rytis I pacitavo (ar parašė?):

“laisva tauta turi subręsti vergovei”. Kažkaip taip.
………..

Ar tikrai taip?
921.

Rytis I kovo 4th, 2010, 12:08 pm

Paieškosiu. Berods vadinosi „Sukilėliai”…
922.

. kovo 4th, 2010, 12:28 pm

Geras paradoksas pamąstymams. Panašu į Bernardą Šo.
Keista, bet wiki radau lietuvišką, gar net raktą :

Liuosybės noras daugel kraštų pražudė.
923.

Rytis I kovo 4th, 2010, 12:50 pm

Atsiprašau, radau tik „nevalstybine kalba”:
В 1978 г. Т. Венцлова писал о судьбе Путинаса после включения Литвы в Советский Союз: „Поэт Путинас, уже немолодой и почтенный, некоторое время молчал, но вскоре начал публиковать, что положено. В повести о 1963 годе он протащил фразу, которая произвела впечатление на многих: дескать, нация должна созреть не только для свободы, но и для неволи. По-моему, это фраза капитулянтская. Не должно приучаться к роли раба. Впрочем, Путинас писал в стол стихи, которые сейчас всплывают в эмигрантских журналах. Переводил Мицкевича, заседал в Академии наук и был отчаянно несчастен…” (Милош Ч., Венцлова Т. Вильнюс как форма духовной жизни. [Переписка Ч. Милоша и Т. Венцловы. Письмо Т. Венцловы 1978 г.]
924.

Rytis I kovo 4th, 2010, 1:11 pm

Ką aš čia, mėgėjas, tauškiu, – gerb. Valdemaras pats citavo:
„Kad ir vergovė taptų kūrybinga, tauta turi būti stipri, atspari, sąmoninga. Tauta turi būti priaugusi ne tik nepriklausomybei,
bet ir vergijai. Tada ji bus pribrendusi ir amžinybei.“
„Sukilėliai”, 1967 m., 417 p.
925.

Maras kovo 4th, 2010, 2:01 pm

Internetinių „šūdmalių”, „debilų” ir „bailių” [terminai iš jų pačių pasisakymų] Fredžio, nerijaus ir Valentino dergimasis – puiki priežastis čia neberašyti.
926.

Rytis I kovo 4th, 2010, 2:12 pm

(
927.

Valentinas kovo 4th, 2010, 2:17 pm

Marai,
Gal gali nurodyti kur aš naudojau tokius terminus ir kur aš „dergiau” (čia tavo terminas).
928.

nerijus kovo 4th, 2010, 2:20 pm

Marai

Nepyk.
Neimk taip giliai širdin!!!
Tamstos, kaip istoriko mintim, išskaytom „Atgimime”, pritariu. Reikia tobulinti ne senąją istoriją, o kurti naują ateitį.
929.

Maras kovo 4th, 2010, 2:27 pm

Valentinai, užtenka pamatyti Tavo įnašą į „diskusiją” apie „Miestelėną”.

Ryti I, man irgi gaila, bet kai normalus, su istorija susijęs komentaras (kaip Tavo) paskęsta mėšlo tvane… Neturiu aš laiko tame kapstytis.
930.

Valentinas kovo 4th, 2010, 2:33 pm

Akivaizdu, kad Maras neigia miestelėniškumą ir nenori jo pastebėti. Deja, Miestelėnas tūno kiekviename, tame tarpe ir Mare. Kvailas išsišokimas tai tik patvirtina. Marai, kol miestelėniškumo nepriimsi kaip savo, kol su juo nesusitaikysi, negalėsi jo įveikti.
931.

R.Medinis kovo 4th, 2010, 2:59 pm

Maras gal truputį per griežtai pasakė, bet yra daug teisybės. Gerbiamieji, aš suprantu Jūsų norą puikuotis savo paties išminties ir sąmojo perlais (pats ne be nuodėmės), bet kaip suprantu, diskusijų skyreliai (pvz. istorijos) tam ir buvo sukurti, kad tarpusavyje nesimaišytų elitiniai elitinių komentatorių (Fredis, VVV, etc) komentarai ir paprastų mirtingųjų diskusija apie žemiškus dalykus?
932.

Valentinas kovo 4th, 2010, 3:18 pm

Medini,
Maras teisus tuo, kad istorijos skyrelyje gal ir nevieta blevyzgom. Tačiau tai yra nerūpestingas, lengvo žanro apsimėtymas replikomis ir vadinti tai „mėšlu” arba „dergimu” atsiprašau, galima ir įsižeisti.
Be to, Nerijaus ir Fredžio ginčai nors ir karšti ir nelabai politkorektiški yra būtent susiję su istorija ir jos traktavimu.
933.

TipasK kovo 4th, 2010, 3:24 pm

Kviečiu sudalyvauti:
://www.langasiateiti.lt/index.php/lt/newsarch/232-registruokis-diena-internete
934.

Maras kovo 4th, 2010, 3:36 pm

Valentinai, pabaigai. Užtenka pasižiūrėti į mano pacituotus epitetus ir toną, kuriuo bendraujama (akivaizdžiai įžeidžiantį bei pašaipų).
Gal jums visiems taip kalbantiems tai ir atrodo normalus „lengvas žanras” (kalėjimų gyventojams jų leksika irgi atrodo normali). O man tai – mėtymasis mėšlu. Požiūrių skirtumai? Galbūt, bet aš prie tokio bendravimo būdo priprasti nenoriu.
935.

TipasK kovo 4th, 2010, 3:52 pm

Nors ir žadėjau nesikišti:)
Kviečiu labai atidžiai perskaityti Maro parašytą.
Ir neskubėti vertinti ar atsakyti/atsikirsti.
Tiesiog kviečiu perskaityti ir pagalvoti.
Ramiai ramiai pamąstyti.
936.

Valentinas kovo 4th, 2010, 4:07 pm

Jau kelias dienas šaukiu apie Miestelėną glūdinti kiekviename iš mūsų, tame tarpe ir manyje. Šaipausi, bet tame tarpe ir iš savęs. Kokie jūs niūrūs ir nežaismingi! Net didžioji rimtuolė ir kovotoja Nida Vasiliauskaitė, atsiimdama metų moters renginio apdovanijmą, kvietė turėti daugiau humoro jausmo ir nežiūrėti taip į viską rimtai.
937.

nerijus kovo 4th, 2010, 4:48 pm

Valentinai

Jūs, kaip visada savo stichijoje, it, gudrus lapinas
Prašymas: paaiškinkite man, neišprususiam, Jūsų sukurtos (?) sąvokos/ žodžio „miestelėnas” prasmę…
938.

Valentinas kovo 4th, 2010, 4:51 pm

Kad neteršti Maro šventovės, perkeliu diskusiją į Perla klausia skyrelį.
939.

nerijus kovo 4th, 2010, 4:54 pm

Valentinai

Ten „kimba” rašymas. Sunku rašyti, nes vaizdas ekrane ( raidžių ) atsilieka nuo paspaudimo klaviatūroje
Prašom Ligitos kitos temos, kad neteršti esamų?!
940.

Valentinas kovo 4th, 2010, 5:37 pm

Tipo palyginimas nekorektiškas ir nesąžiningas.
941.

. kovo 6th, 2010, 10:52 am

„Antroji Lietuvos Respublika – jau istorija” – taip mano signataras R.Ozolas. Baisius dalykus jis rašo kažkodėl pas Tomkų.

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/antroji_lietuvos_respublika__jau_istorija/
942.

Valentinas kovo 6th, 2010, 1:24 pm

Ozolas iš Lietuvos filosofo pavirto Miestelėnų filosofu. Nėra ko stebėtis, kad jį spausdina miestėlnų spauda. Iš esmės, nėra esminio skirtumo tarp Ozolo ir taksisto, vežiojančio WU pas klientus.
943.

Fredis* kovo 6th, 2010, 1:38 pm

R.Ozolas yra vienišas vilkas, kartais neblogai papostringauja:
„Esama pardavikų, išdavikų ir masės abejingų viskam, išskyrus savo juslių patenkinimą, tačiau tauta kaip visuma turi didžiulį energijos potencialą ir gali nuversti kalnus”, tačiau filosofas sudeda klaidingus akcentus. Tikrieji Paleckio-”Fronto” nerijaus tipo miestelėnai Ozolo idėjoms yra abejingi ir jų negirdi. Ozolas – tai labai masoniška, nykstanti ir reta taksistų rūšis.
944.

kreivarankis kovo 6th, 2010, 3:22 pm

Žmonės,
nu nebuvo tas Ozolas filosofu niekad, anei mąstytoju. Nei tada, nei dabar. Jis yra toks tik tiek, kiek toks yra Terleckas, Bogušis ir kiti. Žmogus gal ir neblogas, bet kalbėti apie jį kaip apie filosofą ar intelektualą yra nesusipratimas.
945.

Valentinas kovo 6th, 2010, 3:40 pm

Tai nepaneigia fakto, kad jis pavirto Miestelėnų filosofu.
946.

kreivarankis kovo 6th, 2010, 5:23 pm

Nepaneigia.
Miestelėnų filosofu jis ir tapo būdamas kokių 18 ar 19 metų, o toliau tik gilino savo įgūdžius. Jam tik tiek pasisekė, kad kažkuriuo metu jo miestelėniškumas buvo labai populiarus. Beje, ką reiškia žodis „miestelėnas”, pagaunu tik intuityviai, bet manau, kad Ozolui tai labai tinka, Ozolui ne kaip ankstyvajam, brandžiąjam ar vėlyvąjam, o Ozului kaipo tokiam, nes toks jis visais laikais ir buvo. Skiriasi nuo Bičkausko tik tiek, kad mažiau savo laiku gėrė ir, kad jokios profesijos neturi. Visais kitais požiūriais kiek atsiliekanti nuo ano būtybė.
947.

romas kovo 6th, 2010, 5:32 pm

O kas Lietuvoje yra mąstytojas arba intelektualas? Kas iš viso yra intelektualas? Būna tokių, kurie sugeba pasaulį pamatyti kitaip, bet jų gimsta mažai pasaulyje, o Lietuvoje iki šiol negimė.
948.

Valentinas kovo 6th, 2010, 6:22 pm

Romai, vienintelis kandidatas – Šliogeris. Sekanti – Vasiliauskaitė
949.

kreivarankis kovo 6th, 2010, 6:39 pm

Romai,
pritariu Valentinui ir beveik nuoširdžiai, jeigu ką…
950.

romas kovo 6th, 2010, 6:43 pm

Ką Šliogeris pasakė, ko žmonija nežinojo? Toks Einšteinas išmąstė, kad viskas egzistuoja atžvilgiu šviesos, Darvinas sukūrė evoliucijos teoriją, o ką Šliogeris? Kažin ar Lietuvoje yra materialinė bazė rastis idėjoms keisiančioms pasaulį.
951.

WU kovo 6th, 2010, 6:46 pm

Man romas panašus į intelektualą. Mano supratimu turi tokių požymių. Nejuokauju.
952.

romas kovo 6th, 2010, 6:51 pm

Durų rankena irgi panaši į pistoletą
953.

WU kovo 6th, 2010, 6:55 pm
954.

kreivarankis kovo 6th, 2010, 7:15 pm

Jeigu Romas pradėtų rašyti savo blogą, tai jei ir nepakeistų viso pasaulio, tai Lietuvos blogosferą tikrai. Ir tik į gerąją pusę. Tam kad pakeisti pasaulį visai nebūtina sugalvoti kažko genialaus, kartais pakanka nukreipti boingą į kokį nors dangoraižį arba parašyti kokią nors brošiūrą, kaip pvz. „Komunistų partijos manifestas”. Kas dėl to, ar Šliogeris pasakė kažką naujo, tai paprašyčiau ko nors parodyti man nuo ko Šliogeris nusirašinėja. Būčiau dėkingas.
O dėl mąstymo – jeigu kam nors teko skaityti Platono dialogus, tai manau, kad juose yra ta pati atmosfera, kaip ir Ligitos bloge (kad jį kur galas). Ta prasme būrys skirtingų asmenybių, su skirtingais gyvenimais ir skirtingomis pažiūromis tiesiog plepa tarpusavyje ir yra kažkuom vieni kitiems įdomūs. Įdomūs tiek, kad nepultų vos išgirdę pirmą kvailystę, o įsiklausytų nors tai ir kvailystė jų nuomone. Tiesiog visame tame, kaip dabar madinga sakyti, diskuse nėra aiškios ribos tarp ironijos, skepsio ir paprasčiausio informacijos perdavimo. Pas mus ne tiek informacijos perdavimas t.y. išminties perpylimas iš vieno pilno indo į kitą tuščią, kiek greičiau daugelio pusiaupilnų indų pasipilstymas tarpusavyje. Nepamirštant draugiškai vienas iš kito pasišaipyti. Galbūt tai ir yra filosofija pagal Sokratą, o filosofas yra tas, kuris sugeba gyventi šiuo ritmu.
955.

WU kovo 6th, 2010, 7:21 pm

TipaiK, neleidžia nueiti tiesiai į tą nuorodą, gražiną į pagrindinį puslapį.
956.

Valentinas kovo 6th, 2010, 7:40 pm

Atsakant į romo klausimą kas yra intelektualas, galiu pasakyti, kad tai yra kiekvienas, kuris supranta kas yra postmodernizmas.
Atsakant į romo klausimą apie tai ką tokio Šliogeris parašė pasaulio mąstu, tai vertinant pagal labai griežtus kriterijus, po Heidegerio niekas nieko neparašė.
957.

romas kovo 6th, 2010, 7:41 pm

Kreivaranki, aš nemenkinu Šliogerio, kaip gilaus žmogaus, bet juk yra šiaip pamąstymai, kartais net labai gilūs, ir pamąstymai ten, kur žmonija neturi atsakymų arba turi gal būt ne tuos atsakymus. Pačių giliausių įžvalgų paprastai visuomenė nesugeba iš karto priimti. Intelektas yra gebėjimas mąstyti. Šliogeris yra nekaltas, kad jis neturi medžiagos apmąstymams, nors gal jo fiziologija ir leidžia tai daryti labai kokybiškai
958.

kreivarankis kovo 6th, 2010, 7:51 pm

Valentinai,
kad tave kur griausmas ką norėjai pasakyti minėdamas Heideggerį? klausiu nes ruošiu savo blogui rubriką „Lovoje su Heideggeriu”. Šliogeris jį vadina savo mokytoju. Šiaip jau Herr Heidegger tikrai yra nuostabus.
Romai, tikrai suprantu, kad nemenkini Šliogerio. Kartais būna tokia situacija – viskam ką tu sakai aš pritariu, bet pasilieku prie savo nuomonės, nes tai vienas kitam neprieštarauja. Ar aš klystu?
959.

kreivarankis kovo 6th, 2010, 7:56 pm

beje, pramogai siunčiu šią nuorodą
haš tė tė pė ://pipedija.wordpress.com/
960.

WU kovo 6th, 2010, 8:07 pm

Kas per psichopatas sukūrė šį blogą? permečiau pora straipsnių greitai akimis – siaubas. Randa žmonės prieš ką kariauti. Sakau, visi aplinkui vis kvailėja.
Beje, pipedijoje atsirado ir apie miestelėną įrašas -.pipedija.laikas.lt/index.php/Nerijus
961.

kreivarankis kovo 6th, 2010, 8:13 pm

Mes visi tikrai esame sekami. Prisiekiu – nieko bendro su Pipedija neturiu.
962.

WU kovo 6th, 2010, 8:15 pm

Kreivaranki, aš pastebėjau, kad naujapilyje rašo kažkas susijęs su pipedija, taip ir pasivadinęs savo LJ blogą.
963.

Valentinas kovo 6th, 2010, 8:16 pm

Kreivaranki, kažkada jaunystėje bandžiau domėtis filofija ir buvau pasiėmęs Heidegerį. Nesupratau nieko kaip ir Kanto. Tačiau esu skaitęs, kad jis uždarė didžiosios klasikinės vokiečių filosofijos periodą ir nuo to laiko filofojija praktiškai nieko naujo nepasiūlė. Claudas Levi Strausas mąstymą pasuko visai kita kryptimi ir dabar atsidūrėme postmodernizme arba postpostmodernizme, kad ir ką tai reikštų.
964.

. kovo 6th, 2010, 8:17 pm

Tik vienas (sic!) signataro sakinys iš straipsnio, be jokių pakeitimų- tik išdėliotas patogiau:

Tad kol dar galime kalbėti viešai, turime sutarti, kad, nepaisant visų lygių valdžių pastangų mus parduoti, išduoti ar net vienokiais ar kitokiais būdais mus likviduoti, turime rasti, kaip:

atkurti konstitucinį valstybės nuosavybės institutą, garantuojant į valstybės apsaugą nuo bankroto;

sukurti nacio-nalinį investicinį ar kitą panašų banką, leidžiantį vykdyti lokalinę pinigų politiką;

sukurti pridėtinę vertę duodančių prekių gamybą, garantuojančią minimalią valstybės piliečių socialinę apsaugą;

garantuoti realų pragyvenimo lygį atitinkančias socialines išmokas;

apsaugoti lietuvių kalbą, raštą ir visą kultūrą;

atkurti švietimo dvasinę paskirtį;

remti vaikus auginančias ir ugdančias motinas;

atkurti nacionalinei gynybai tinkamą kariuomenę;

sutelkti politinį potencialą, galintį konsoliduoti visuomenės veiksmus į nacijos išsilaikymą riboto suvereniteto sąlygomis.
965.

WU kovo 6th, 2010, 8:22 pm

Taške, tai kaip ir yra nauja programa kitiems Seimo rinkimams Centro partijai…
966.

WU kovo 6th, 2010, 8:27 pm

Kreivaranki, esi girdėjęs Saulių Kanišauską? Ką apie jį galvoji, kaip bandantį filosofuoti?
967.

Fredis* kovo 6th, 2010, 8:28 pm

As cia tik 5 min, grizau is M.Vitulskio koncerto ir begu i kita rengini. Patinka Tasko postulatai. Jeigu gerai pagalvojus, tai atsiduokime visi R.Vainienei is Instituto. Tikrai, be ironijos
968.

Valentinas kovo 6th, 2010, 8:39 pm

Manau įrašą apie Nerijų parašė emdėiksacukas.
Taške, čia kuris signataras toks proto bokštas? Man ypač patiko apie valstybės garantiją nuo bankroto.
969.

romas kovo 6th, 2010, 8:45 pm

Man patinka punktas :
„sukurti pridėtinę vertę duodančių prekių gamybą, garantuojančią minimalią valstybės piliečių socialinę apsaugą;”
Reikia tai daryti nuo pirmadienio, tik nuspręskim ką gaminsim
970.

Valentinas kovo 6th, 2010, 8:50 pm

Kreivaranki, man milžinišką įtaką padarė lietuvių filosofas Leonas Gineitis. Ką apie jį galvoji?

lt.wikipedia.org/wiki/Leonas_Gineitis
971.

kreivarankis kovo 6th, 2010, 8:57 pm

Ui, kad nei Gineičio, nei to kito, kur WU minėjo ne tik kad nesu skaitęs, bet net ir nebuvau nieko apie juosgirdėjęs.
WU, pastarajį pusmetį į Naujapilį aš vienas rašau. Nieko pas mane iš Pipedijos nėra. Iš kur tu tai ištraukei? Tiesiog įdomu, nes biški stebina „atsekami” Naujapilio ryšiai su Pipedija. Nors sutinku – Pipedija yra kažkur tarp mūsų ir tai yra faktas.
972.

. kovo 6th, 2010, 9:06 pm

Dar vienas signataro R.Ozolo sakinys:

Nacionalinė valstybė su tauta, visapusiškai atakinga už jai patikėtos Žemės gabalo gyvybingumą, yra ne tik mūsų pačių susitvarkymo, bet ir senkančių resursų pasaulio sutvarkymo raktas.
973.

Valentinas kovo 6th, 2010, 9:12 pm

Manau, kad tas keistas kreivaranko pareklamuotas puslapis yra Tomkaus projektas.
974.

Valentinas kovo 6th, 2010, 9:13 pm

Gal tiesiog jis galėtų įrašyti į programą:
Padaryti visus žmones turtingus ir laimingus.
975.

WU kovo 6th, 2010, 9:19 pm

Kreivaranki, pas tave komentuoja pipedija.
976.

romas kovo 6th, 2010, 9:22 pm

„Nors sutinku – Pipedija yra kažkur tarp mūsų ir tai yra faktas.”
„Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų” (Jn 1,14)
977.

Valentinas kovo 6th, 2010, 9:25 pm

Papildymas prie Ozolo programos:
Įveikti vėžį ir širdies bei kraujagyslių ligas.
978.

Ligita kovo 6th, 2010, 9:28 pm

Manau, kad apie nerijų Pipedijoje galėjo parašyti Valentinas. Ne tik iš milijoną kartų pavartoto žodžio „miestelėnas” sprendžiu, bet ir iš šito – „Ekonomika miestelėnui – būrimas iš kavos tirščių, panašiai kaip orų prognozė.”
979.

WU kovo 6th, 2010, 9:29 pm

Valentinai, Ligita tave prigavo
980.

Ligita kovo 6th, 2010, 9:39 pm

Beje, WU, stebėk: „Šis puslapis paskutinį kartą keistas 2010 kovo 6 21:10.” Arba data sufalsifikuota, arba pakeitimai daryti visai neseniai!
981.

WU kovo 6th, 2010, 9:41 pm

Ligita, aha, bet nematau jokių pakeitimų. Viskas taip pat, kaip buvo iki to „pakeitimo”.
982.

Ligita kovo 6th, 2010, 9:44 pm

Tai turbūt data netikra, kad galima būtų sumėtyt pėdas…
983.

Valentinas kovo 6th, 2010, 9:45 pm

Iš tikro tai aš galvoju, kad tai emdėikacukas dėl to, kad jis viename komentare pas Račą apibūdino Nerijų kaip Kėdainių Miestelėną ar panašiai. Atseit tinka – Kėdainiai yra miestelis, o jame gyvenantys – miestelėnai. Dar norėjau pasidžiaugti, kad sąvoka Miestelėnas išplaukė į didžiuosius vandenis.
Aš Nerijaus su Kėdainiais niekada, jokiu būdu nesiejau. Tik su Elektrėnais ir jų klebonu.
984.

WU kovo 6th, 2010, 9:46 pm

Valentinai, man atrodo, kad Fredis jį pas Ligitą apibūdino kaip Kėdainių miestelio rinkėją )
985.

romas kovo 6th, 2010, 9:47 pm

Labai įdomi ta antipipedija. Kodėl nereaguoja Račas? Gal Nerijus žino, kas autorius – jis žino daug visokių slaptų dalykų internete
986.

Valentinas kovo 6th, 2010, 9:51 pm

mdxacuk
Kovas 5, 2010 2:29 vakare | Nuoroda | Atsakyti “Miestelėnas” yra labai tinkamas terminas tipiniam Kėdainių rinkėjui apibūdinti. Miestelis – miestelėnas.
987.

Valentinas kovo 6th, 2010, 9:52 pm

Nerijus kažką žino apie Fredį. Tai susiję su Kaišiadorimis. Bet nesako nenaudėlis, intrigą kuria
988.

Musė kovo 6th, 2010, 9:54 pm

Oi negaliu, nugriūsiu, puikiai apie miestelėną parašyta Nežinau, man irgi atrodo grynai Valentino stilius. Nemanau, kad toks rimtas ir solidus komentatorius kaip mdxacukas užsiimtų niekais, o vat vidutinis vadybininkas per kavos pertraukėlę – kodėl gi ne. Be to, mdxacukas būtų paminėjęs savo išrastą puikų terminą – „nerijizacija”:))

Šiandien pažiūrėjau du „must see” dalykus – Eurovizijos finalo įrašą ir kultinį paauglių filmą „Saulėlydis”. Jaučiuosi vėl kaip mokinukė, net kilo noras išsiklijuoti visas sienas R. Pattinsono plakatais;)
Šiaip visai nebloga šiais metais Eurovizija, man labai labai patiko Evelina Stašenko ir net kažkaip gaila, kad laimėjo In Culto. Gaila, nes labai jau jie primena LT United, praktiškai kopija, vien tie blizgantys užpakaliai juos ir ištraukė. Ir labai trūksta šioje vietoje Auksinio Kardo komentaro:(
989.

Valentinas kovo 6th, 2010, 9:55 pm

Muse aš irgi tapau Evelinos fanas.
990.

WU kovo 6th, 2010, 9:57 pm

Valentinai, miestelėnas mano, kad Aurelijus, tas iš verslo klasės yra Fredis, kaip anksčiau manė, kad jis esi tu
991.

romas kovo 6th, 2010, 10:14 pm

WU, iš kur tokia nuvilianti versija?
992.

WU kovo 6th, 2010, 10:22 pm

Romai, o ko tu tikiesi iš miestelėno? Stebėk, kaip jis mąsto.

nerijus
March 5th, 2010, 2:14 pm

Fredi*
Savo slapyvardį pasirinkai vien iš pagarbos Merkuriui ar esi jo fanas?
Ar filmo “Guobų gatvė” gerbėjas?..

nerijus
March 5th, 2010, 2:35 pm

Fredžio Merkurio gerbėjas yra ir Aurelijus…

nerijus
March 6th, 2010, 11:49 am

Aurelijus Katkevičius
Pakso rinkiminio piaro kūrėjas…
Fredi* Jums tai nieko nesako?..

Primityvu?
993.

Valentinas kovo 6th, 2010, 10:34 pm

Wu, konspektuoji?
Turbūt randi bendrą kalbą su taksistais?
994.

romas kovo 6th, 2010, 10:36 pm

Tai gal Valentinas yra Katkevičius, nes jo katinas – Aurelijus? Pagal sąmokslo teoriją, iš tikro Valentinas su katinu susikeitė vardais
995.

WU kovo 6th, 2010, 10:40 pm

Valentinai randu. Prisipažinsiu tik tau (nors perskaitys visi). Man patinka nagrinėti žmones. Jie man kaip bandomieji triušiai dažnai Tai man padeda prisitaikyti. Darbas yra toks, kad tenka dažnai bendrauti su žmonėm, sugebėti juos įtikinti ir rasti bendrą kalbą. Galiu susikalbėti ir su taksistu, ir su ministru. Nors dažniausiai nei su vienu, nei kitu nejaučiu malonumo bendraudamas. Žmonės – įdomūs padarai, kad ir kokie jie bebūtų, kad ir kaip jų nemėgtum.
996.

WU kovo 6th, 2010, 10:41 pm

Romai, paklausk Valentino, jis geriau žino tą istoriją.
997.

romas kovo 6th, 2010, 10:56 pm

Fredis jau buvo įtartas esąs Frederiku Jansonu. Anas irgi savo laiku viešaisiais ryšiais užsiiminėjo (dabar National Geographic redaktorius). Bet Fredis yra kitos pakraipos specialistas, kaip mes turėjom progos patirti. Jei Nerijaus versija būtų tiesa, tada buvau liudininkas, kaip Katkevičius pas Račą kalbėjosi pats su savimi
998.

nerijus kovo 7th, 2010, 8:25 pm

Valentinas supyktų, jei fredijus prisipižaintų esąs Aurelijus…Paksistas paksistas paksistas…Kur jis dingsta, kai imama apie jį kalbėti?..
Apie Fredijundą žinau daugiau, nei jums atrodo…
Lai prisipažįsta…Būtų malonu ir gerbtina!!!
999.

Ligita kovo 7th, 2010, 8:29 pm

nerijau, parašei kaip apsėstas. Kuris Aurelijus?
1000.

nerijus kovo 7th, 2010, 8:33 pm

Valentinai

priminsiu:
jog niekda nebuvau Račo išvadintas „dunduku”. Taip, kad…Pipedijoje nėra tiksli informacija…
p.s. per savaitgalį Aurelijus Ktakevisčius sųkūrė, nes penktadienį, tokios informacijos dar nebuvo. Buvo tik apie Valentiną, Musę, Fredį ( ir jo foto- užniakta ), Marą, austrą ir pan…
Fredijau…Kaip tu taip apie savo draugą A. Račą, kurį pažįsti dar nuo AT laikų?..
1001.

nerijus kovo 7th, 2010, 8:41 pm

Fredijau…
patikslink pipedija.lt
Kažkokia beletristika. Maniau, kad skaniai pasijuoksiu, o ten…tik marazmai…
Kažko „stirpresnio” tikėjausi?..
Straipsnį pipedija.lt apie Račą parašė tas pats Aurelijus…
Kaip iš žurnalistikos aso ir piaro kūrėjo, tikėjausi daugiau
Valentinas tikrai samoningiau ir išmintingaiu parašytų…

O WU?..
1002.

WU kovo 7th, 2010, 8:48 pm

Nerijau, neturiu aš ką veikti, tik tau panegirikas rašyti. Beje, kaip matau pidediją kažkas smarkiai papildė ir pataisė į blogąją pusę. Vakar buvo juokingiau parašyta.
Beje, nerijau, galėtum pradėti teikti rimtesnius įrodymus apie Fredį, nes tie komentarai, siejant su Mercuriu ir pan. atrodo gana desperatiški.
1003.

Ligita kovo 7th, 2010, 8:52 pm

Aš tai prisimenu, kad dar visai neseniai kreivarankis Valentiną laikė Valentinu Mite ir už vis gražiausia… Pats Fredis*, dabar įtariamas kaip Aurelijus Katkevičius, kažkada buvo įsitikinęs, jog Musė tai Artūro projektas. O tiksliau – Musė yra Artūras
1004.

WU kovo 7th, 2010, 8:53 pm

O kieno projektas yra Ligita?
1005.

Ligita kovo 7th, 2010, 8:58 pm

Oho, palauk. Reikėtų pagalvoti ) Nors ne… Jūs turit ką nors prifantazuoti, aš pati projekto savininko juk negaliu atskleist
1006.

nerijus kovo 7th, 2010, 9:00 pm

WU

Jei būtų smagiai parašyta…Bet nieko ten tokio įpatingo nėra. Apie patį Fredį* daug gražiau ir maloniau…
O kur mūsų Aurelijus Katkevčius?..Rašo naują piarą Paksui?..
Kur jo sąmojai?..Kaip jis pasiaiškins prieš draugą Artūrą?..

p.s. gaila, kad vakar nemačiau?..
1007.

romas kovo 7th, 2010, 9:01 pm

Nerijau, kodėl tokia nevykusi versija? Jau geriau Fredis būtų koks Valentinavičius, Račas arba Būga
1008.

WU kovo 7th, 2010, 9:02 pm

Nerijau, įrodymai?

Ligita, prisipažink.
1009.

nerijus kovo 7th, 2010, 9:04 pm

WU

Tavęs neįtariu…Tik šiaip paminėjau…
Dar toks Aidas?..
p.s. smagu su Jumis-miinternetais
1010.

nerijus kovo 7th, 2010, 9:05 pm

romai

tai ne versija…
1011.

nerijus kovo 7th, 2010, 9:09 pm

alfa.lt
1012.

nerijus kovo 7th, 2010, 9:12 pm

romai

Valentinavičius užsimėnęs žmogus- Kubiliaus piarščikas…
Aurelijus vIArslininkas. Turi daug laiko ne tik viarsle bet ir prie PC ar laptop…
1013.

nerijus kovo 7th, 2010, 9:14 pm

Kur Fredis*?.. Lai pastovi už save, kaip už fredijų?..Kur jo šmaikšūs arambai?..
1014.

Ligita kovo 7th, 2010, 9:15 pm

nerijau, perkelk savo pamąstymus iš Maro skyrelio į Perlos – http://ligita.xz.lt/about/perla-nemeluoja-zinai-geriau-branguti/
1015.

WU kovo 7th, 2010, 9:17 pm

O į kokį skyrelį man perkelti savo pamąstymus apie projektą „Ligita”?
1016.

romas kovo 7th, 2010, 9:19 pm

Nerijau,kodėl manai, kad Katkevičius toks neužsiėmęs?
1017.

Valentinas kovo 28th, 2010, 9:28 am

Kaip visada Latynina pažeria kontoversiškų minčių vertų apsvarstymo. Štai viena jų:
На самом деле нет ни одного случая, когда развитие человечества происходило из-за социальных реформ. Развитие человечества всегда происходит из-за технологий. Великая Французская революция на самом деле ничего особо не дала человечеству, кроме террора и изобретения гильотины. Это не такое важное техническое изобретение, без него можно было бы обойтись.

Когда Либих изобрел удобрение почв и когда были изобретены пароход и железная дорога, это переменило жизнь человечества гораздо больше, чем любая революция 1789-го, или 1830-го, или 1848 года. Единственный плюс социальных изменений заключается в том, что они облегчают приход новых технологий. Конечно, в этом смысле Россия сейчас находится в очень тяжелом положении. Мы, очевидно, не та страна, в которой могут воплощаться новые технологии.

Gal ir Maras pasisakytų pagerbdamas savo skyrelį?
1018.

Rolandas kovo 28th, 2010, 3:03 pm

Valentinai, nesutinku su Latynina. O kaip liberalizmas, juk ši politinė sąvoka ir atsirado Prancūzijos revoliucijos laikais. Argi ši teorinė-praktinė visuomenės organizmo konstrukcijos konceptuali teorija, socializmo priešingybė yra nieko verta?
1019.

Valentinas kovo 28th, 2010, 3:36 pm

Rolandai, kiek suprantu, ji teigia, kad eilinio žmogaus gyvenimui Prancūzijos revoliucija turėjo daug mažiau reikšmės, nei sugalvojimas tręšti laukus cheminėmis trąšoming. Būtent technologinė pažanga įgalino prigaminti daug maisto, pamaitinti visus, tai paskatino gimstamumą ir t.t. Liberalizmas alkstančių nepamaitino.
1020.

Rolandas kovo 28th, 2010, 3:50 pm

Valentinai, paskaityk, ji rašo (net du kartus pakartodama) būtet „visuomenės vystymuisi”, po to „pakeitė visuomenės gyvenimą”. Taip, kad ji akcentus dėjo ne ant eilinio žmogaus gyvenimo pakeitimo, ar sotesnio valgio.
1021.

Valentinas balandžio 4th, 2010, 9:08 am

Gal Velykų rytą ir nelabai tinkama tema, bet Radzichovskis pateikė įdomius duomenis apie dirbusiųjų NKVD tautybę:

Кстати, и в НКВД работали «представители всех народов». Для патологических любителей жанра провел целое исследование. В самом лучшем справочнике Н.В.Петрова, К.В.Скоркина «Кто руководил НКВД в 1934-1941» (М., 1999) учтено 568 руководителей «органов» за этот период. 315 русских, 111 евреев, 61 украинец, 22 грузина, 17 латышей, 15 белорусов, 7 поляков, 6 немцев, 6 армян, 2 эстонца, по одному абхазу, азхербайджанцу, литовцу, чувашу, итальянцу и шведу. Ну и как по родоплеменному признаку будем искать виноватый народ?
1022.

Fredis* balandžio 4th, 2010, 12:06 pm

Valentinai, ką tu tuo norėjai pasakyti? Kad Sovietinė Rusija neatsakinga už savo sukurtų represinių struktūrų nusikaltimus?
1023.

Valentinas balandžio 4th, 2010, 9:48 pm

Fredi, visai ne tai. Čia iliustracija dažnai sakomam mitui, kad nkvd buvo vieni žydai. Nors, reikia pripažinti, kad žydų tikrai labai daug. Stebina didelis latvių dalyvavimas.
1024.

Rolandas balandžio 4th, 2010, 10:01 pm

Valentinai, o pagal gyventojų proporciją, kaip ten su žydais ir NKVD?
1025.

Valentinas balandžio 4th, 2010, 10:04 pm

Aš tik pateikiau įdomius duomenis be jokių užpakalinių minčių. Dėl gyventojų proporcijų neturiu jokio supratimo koks buvo žydų procentas Rusijos imperijoje.
1026.

. balandžio 21st, 2010, 7:18 pm

Gal įdomu pasižiūrėti dar oficialiai neatidarytą Bumbliausko projektą?

.www.viv.lt
1027.

. balandžio 23rd, 2010, 11:59 am

Marui – specialiai klausimas : Ar čia istorikas Bumblauskas teigia, kad ši muzika tiesiogiai susijusi su Vilniumi?

http://www.viv.lt/vilniaus_simboliai/kuris_zinomiausias_vilnietis_pasaulyje

***Vis dėlto manytume, kad jau 200 metų labiausiai atpažįstamas tiesiogiai su Vilniumi susijęs žmogus yra visuomenės veikėjas ir kompozitorius Mykolas Kleopas Oginskis, kurį išgarsino polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne” (a-moll nr. 13), parašytas 1794 m. M. K. Oginskio šlovė sutampa su Vilniaus ir LDK istorijos apogėjumi – Gegužės 3-iosios konstitucijos epocha. 1794 m. sukilimo, gynusio Gegužės 3-iosios konstituciją, vienas LDK vadų ir buvo M. K. Oginskis. Pralaimėjus sukilimui M.K. Oginskis buvo priverstas emigruoti, ir kaip tik tuo metu buvo sukurtas garsusis polonezas. Oginskio šlovę pripažino ir Florencija, suteikusi jam amžino poilsio vietą panteone šv. Kryžiaus (Santa Croce) bazilikoje šalia tokių pasaulio kultūros grandų kaip Michelangelo, Galileo, Machiavelli ir Rossini.***

http://www.youtube.com/watch?v=mQwRYqqqHnY&feature=related
1028.

Maras balandžio 23rd, 2010, 3:59 pm

Ne muzika susijusi, o jos kūrėjas. Muzika, kaip parašyta, buvo sukurta ne Vilniuje. O ką jis turėjo omeny – nežinau, gal ir atsisveikinimą su Vilniumi.
1029.

Valentinas balandžio 30th, 2010, 10:52 pm

Marai, tu be abejo žinai pogrindžio periodikos rinkinį „Perspektyvos”. Roto knygyne jį išpardavinėja po 10 lt.
1030.

Maras balandžio 30th, 2010, 11:05 pm

Oho. Turiu su leidėjo dedikacija. Gi apie jį rašiau bakalaurinį . Bet ačiū už informaciją.
1031.

Valentinas balandžio 30th, 2010, 11:22 pm

Viršuliškėse mačiau, kur Pasidaryk pats.
1032.

Valentinas gegužės 22nd, 2010, 10:33 am

Marai,
Štai atsirado istorikė, kuri rutulioja tavo temą. Ką darom?
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/istorike-sovietmecio-interpretacijos-daznai-apgaudineja.d?id=32608867
1033.

Maras gegužės 22nd, 2010, 2:47 pm

Kad jinai ne atsirado, o buvo iki manęs. Dar ir man dėstė. Šiaip jos mokslinių tyrimų sritis – paveldosauga, tai ir iš straipsnio matosi. Man sovietmečio atmintis – tik domėjimosi sritis, pašalinis dalykas.
Negi nori, kad aš vienintelis apie sovietmetį rašyčiau ?
1034.

Valentinas gegužės 22nd, 2010, 3:35 pm

Kitaip sakant, tu nenori, kad suorganizuotumėme jos sukompromitavimo ir apšmeižimo kampaniją?
Gaila, būtų linksma
1035.

kreivarankis gegužės 22nd, 2010, 3:40 pm

Ne tik linksma, bet labai malonu.
1036.

Maras gegužės 22nd, 2010, 4:45 pm

Formuojasi nauja mafija istorijoje: nominalus vadovas, iškaba – Maras, faktinis – Valentinas. Drebėkite visi, kurie stos jai skersai kelio – būsite sukompromituoti ir apšmeižti .

Malonu?
1037.

Fredis* gegužės 22nd, 2010, 6:37 pm

R.Čepienės straipsnis man pasirodė balvoniškas ta prasme, kad ji vaizduojasi vienintelė žinanti kaip teisingai, nevienašališkai pavaizduoti, suprasti moksliškai paaiškinti sovietmetį, net pavartojo idioišką išsireiškimą – „aukso vidurį rasti sunku”.
Reikia konstatuoti faktą, kad Rūta Vanagaitė, nors savo laiku buvo giliai susipainiojusi talkinusi nušalintąjam Prezidentui R.Paksui, visdėlto sukūrė labai savalaikį ir būtiną projektą „1984: išgyvenimo drama”.
Į sovietmetį reikia žiūrėti įvairiais pjūviais ir jokio auksom vidurio nėra ir negali būti. R.Vanagaitės pjūvis buvo pats aštriausias ir labiausiai atskleidžiantis esmę, kitą įvaizdį pateikiau aš – Villa Lituania sodelyje Romoje prieš atiduodant raktus italams buvo nukarpytos gėlės.
Kitas tipiškas istorikės nusišnekėjimo pavyzdys restauratorių pavadinti „sovietų restauratoriumi”. Kažkoks dėdulė pasitaikė nepėsčias ir akiniuotą varną pataisė labai tiksliai: „sovietmečio restauratorius”.
1038.

Rolandas gegužės 22nd, 2010, 7:23 pm

Fredi, koks nevykęs būdas- sovietmetį aiškinti moksliškai. Iš esmės sovietmetis, tai daugelio dabartinių žmonių gyvenimo dalis, kai kuriems -pati geriausia gyvenimo dalis. O kas yra žmogaus gyvenimas, ar jį galima pavaizduoti moksliškai? Gal ir galima. Tačiau reikėtų labai daug mokslinių metodų pasitelkti, ne tik istorijos. Tarkime, koks nors istorikas imtų ir parašytų istorinį darbą apie Fredžio gyvenimą, bandydamas surasti „aukso vidutį”, tai skanaus juoko Fredžiui sukeltų toks veikalas. Juk Fredis pamena, kad be to , jog jis buvo spaliukas disidentas, jo gyvenimo sovietmečiu vieną esminių, pagrindinių dalių taip pat sudarė malonūs jo lankytų valgyklų ar tuomet rūkytų cigarečių kvapai, alaus ir žirnių su spirgučiais skonis, bei įvairiausi kitokie jausmai, džiaugsmai ir vaizdai. Todėl sutinku, kad sovietmetį būtina tyrinėti pačiais įvairiausiais pjūviais, ir jokio auksinio vidurio būti negali.
1039.

Fredis* gegužės 22nd, 2010, 8:08 pm

Sovietmetis man įvarė pilna kompleksų – Bizonų slėny, Aukštaičiuose, Žemaičiuose alaus įpildvo, alus – šlykštus, kažkuo skiesdavo, o iš Tauro rago, Astorijos – gėdungai prametė. Kiekvieną kart kai eini gerti – apimdavo netikrumo jausmas – prames nepilnametį barmenas lauk ar ne.
(Visuose nurodytuose taškuose tuomet buvau apsilankęs po kartą, mano draugai buvo vyresnio brolio draugai).
1040.

Fredis* gegužės 22nd, 2010, 8:33 pm

dabar žmonės mažiau kompleksuoja:

Paulius
Gegužė 22, 2010 6:45 vakare

Tu man neaiškus kažkoks. Visur bandai save įkišti, parodyt. Ar perdaug nesusireikšminai save? Išsakai vieną nuomonę, tada sulauki kritiškų komentarų, tada pakeiti nuomonę ir palaikai daugumą. Gal gana lįsti į “šikną”?
Jei lendi, tai nusipirk daug vazelino, nes nevisiems pavyks įlįsti.

“Studentas nori paslaugos. O man norisi jį pasiūsti…” Jei vaidini tokį “visuomenės veikėją” tai ir padėk, o ne pašiepk prieš visus.
1041.

Rolandas gegužės 22nd, 2010, 8:47 pm

Štai tokie Pauliai „panašu, taip pat iš tų studentų…, o ta merga, kuri iki pirmadienio darbą padaryti reikalavo, yra to Pauliaus draugužė, ne kitaip. Tokie tik ir tyko Artūro, Valentukevičiaus ir kitų, vis reikalauja, terminus nustato. Studentai be jokių kompleksų. Kad tik prie veiksmų nepereitų…
1042.

Rolandas gegužės 22nd, 2010, 8:49 pm

Man patiko kanto pozicija:”Paulius visai normaliai parašė, gana aiški pozicija. Už ką jam etiketę mesti ?”:DDD
1043.

Rolandas gegužės 22nd, 2010, 8:59 pm

Tautininkų frakcija Tėvynės sąjungos partijoje mano, kad Kazimieras Uoka, protestavęs prieš Vilniuje vykusias seksualinių mažumų eitynes ir jų metu patekęs į konfliktą su policija, gynė TS partijos vertybes.
1044.

WU gegužės 22nd, 2010, 8:59 pm

Rolandai, aš irgi atkreipiau į tai dėmesį. Balvonas tas kantas visiškas.
1045.

Rolandas gegužės 22nd, 2010, 9:06 pm

Kaip elinis Lietuvos valstybės runkelys aš darau tokias išvadas-tikslas pateisina priemones. Juk aiškus tautininkų signalas žmonėms-mušti mentus, nepaklusti jų reikalavimams galima, tik reikia susigalvoti kokią nors vertybę, kurią gini.
1046.

romas gegužės 22nd, 2010, 9:09 pm

Rolandai, apie sovietmečiu rūkytų cigarečių kvapus tai tu čia gerai pavarei:) Reiktų sakyti smarvė. Pats rūkiau sovietmečių, todėl galiu pasakyti, kad dabar užtraukus tų laikų tabako visi pagalvotų, gal kas narkotikus kokius dūmija arba gal plastmasė užsidegė. Faktiškai materialiais dalykais sovietmetis atrodo taip blogai, kad su dabartimi sunkiai lyginamas. O jei tada atrodė kažkas gerai, tai tik todėl, kad geriau nebuvo. Vienintelis tikrai geras dalykas buvo jaunystė ir merginos, bet tai ne sovietų valdžios nuopelnas.
1047.

Rolandas gegužės 22nd, 2010, 9:18 pm

romai, skirtumus suvoki tik lygindamas. Iš dabartinių pozicijų, nuo vartojimo persisotinęs tavo protas konstatuoja, kad materialiais dalykais sovietmetis buvo toks blogas blogas. Tačiau tuomet tu to nežinojai, toks buvo bendras lygis ir suvokimas. Ir tuomet buvo vieto blogos kokybės daiktas, geros kokybės daiktas ir labai geros kokybės daiktams. Dėl tuomečių cigarečių kvapo, tai labai subjektyvus ir intymus klausimas.
1048.

Fredis* gegužės 22nd, 2010, 9:21 pm

romas apie merginas sovietmečiu, tai galiu paneigti, kad tai buvo kažkas labai civilizuoto, laisvo, neužguito, savimi pasitikinčio ir oraus. Iš vyresnių draugų medicininę praktiką atliekančių draugų pasakojimų – nusirengdamos ginekologo kabinte baisiausiai gėdydavosi, savo apatines kelnaites skubiai sukišdavo į batelius kaip kažką labai gėdingo ir nešvaraus. Nebuvo tuo metu žmogus labai laisvas ir savimi pasitikintis, tai pasimatydavo, atsiskleisdavo pačiose netikėčiausiose detalėse ir situacijose.
1049.

Rolandas gegužės 22nd, 2010, 9:36 pm

Abejoju, kad šiais laikais apatinės kelnaitės patapo švaros simboliu ir juos jau galima drąsiai pakloti gydytojui prieš nosį. Tiesa sakant netikėtas ir galimai gan patikimas testas patikrinti postsovietinės moters išlaisvėjimo laipsnį -stebėti, kaip ji elgiasi su savo apatiniais.
1050.

Valentinas gegužės 22nd, 2010, 9:46 pm

Pagrindinis testas skiriantis ar žmogus atsikratė sovietmečio, tai kiek kartų per savaitę plauna galvą. Dabartinis, energingas, civilizuotas miesto žmogus galvą plauna kiekvieną dieną (Račo atveju nežinau, nes turbūt ten nėra ką plauti). Sovietmečiu galvą plaudavome 1-2 kartus per savaitę.
1051.

kreivarankis gegužės 22nd, 2010, 10:12 pm

Nu ką… Čempionų lygos finalas. Yra žiūrinčių?
1052.

Rolandas gegužės 22nd, 2010, 10:21 pm

kreivaranki, asmeniškai tik world cup žiūrėsiu:)
Ačiū, Valentinai, priminei, aš dažnai pagaunu save galvojant, kodėl gyvenimas toks beprasmis atrodo žmonėms, kurie negali nors kartą per savaitę išsiplauti galvos, nes nėr ką ten plauti. Kaip čia neprisiminsi klasikų, kurie sakė, kad jei jums penkiolika tai pasistenkite nenuplikti, o jei Jums daugiau nei keturiasdešimt penki, kaip tik metas vilkti gatve kojas ir spaudžiant prie savęs geltoną laptopą bambėti sau po nosimi:”Šiandien Fredis tikrai prirašys netinkamų žinučių, o man jas vėl visas reikės ištrinti”. Nepamenu tiksliai, todėl perfrazavau.
1053.

. gegužės 22nd, 2010, 10:21 pm

Sovietmečiu rūkydavom „Kąstytį” (prastesnės) arba „Kosmos” (aukščiausia klasė).
Turėjau tokį kolegą Raimondą, jis kasmet keliaudavo kartais net po du kart tikran užsienin , kartą prisigėręs išsitarė, jog tai „dėl ryšių šalia konservatorijos”.

Tai va, jo :koronyj nomer” buvo – užėjus į geriausią tabako firminę parduotuvę užsirūkyti „Kosmosą”… Maximum po minutės atbėgdavo parduotuvės darbuotojas ir siūlydavo „Marlboro”, net pokelį, kad tik anas nesmardintų…

Mes tada nelabai užuosdavom tą smarvę…
1054.

WU gegužės 22nd, 2010, 10:32 pm

Kreivaranki, aišku, kad yra.
1055.

kreivarankis gegužės 22nd, 2010, 10:40 pm

Tai gerai, nes aš nežiūriu Šiaip aš lyg ir už Interį, bet tada jei jis laimės, tai Jose bus kaip Jėzus…
1056.

WU gegužės 22nd, 2010, 10:42 pm

Aš būtent sergu už Mourinho. Esu Realo fanas. O čia mūsų naujas treneris ) Ir šiaip jis man mane primena, todėl patinka.
1057.

Rolandas gegužės 22nd, 2010, 10:43 pm

Aktorius Robertas Pattinsonas keičia stilių- jis nusikirpo poilgius plaukus. Kaip aktorius išsižiojo vienoje pokalbių laidoje, pokyčių priežastis gan dramatiška- blusos.

“President wows to rest and order!” (T.Čyvas)
1058.

romas gegužės 22nd, 2010, 10:43 pm

Nors ir nebuvo pirkti, bet gerų cigarečių kvapą žinojom. Iš Maskvos parveždavo „Soyuz Apollo”, o ir Marlboro arba Kent būdavo kartais gaudavom.
Fredi, nežinau dabartinių merginų įpročių, bet ir mano jaunystėje celibato nepraktikavom. Jauni žmonės visais laikais norėjo mylėti.
1059.

Rolandas gegužės 22nd, 2010, 10:44 pm

WU, kuom primena?
1060.

kreivarankis gegužės 22nd, 2010, 10:48 pm

A jau tikrai, kuom gi jis tau, WU, primena tave?
1061.

Rolandas gegužės 22nd, 2010, 10:55 pm

romai, o kada pats gavai paragauti 1)kramtomos gumos (davė tėvai, draugai ar kita, ir kokie jausmai tuomet užplūdo);2)ką pradėjai pirmiau vartoti alų ar degtinę, jei alų, tai kiek butelių alaus reikėjo išgerti,kad jau galėjai „drąsia”i eiti į šokius;3)ar teko rūkyti „Prima”;4) ar turėjai juostinį magnetofoną, jei taip kuriais metais jį įsigijai, koks buvo jo pavadinimas;5)ar tas magnetofonas dar guli Jūsų sandėliukyje?;6)ar teko nešioti brezentines (tiesiogine to žodžio prasme) kelnes;7)ar …, dar šimtas klausimų, tačiau pirmiems klausimams terminas nors ir ne iki pirmadienio, tačiau labai trumpas:)
1062.

Rolandas gegužės 22nd, 2010, 11:00 pm

kreivaranki, mūsų klausimas WU gali būti ir yra tik retorinis, ne žilais plaukais juk:) aišku, kad ambicijomis. Ambicijomis visuomet laimėti ir būti kiečiausiu, o gal tik arogancija:)
1063.

kreivarankis gegužės 22nd, 2010, 11:06 pm

O gal vienišo herojaus charizma?
1064.

Rolandas gegužės 22nd, 2010, 11:13 pm

kreivaranki, dėl vienišo herojaus, tai galimai esi teisus. WU yra neordinarus, jo viena iš savybių priešinimasis bandos nuomonei, kad ir kokiais klausimai tai būtų-vyro moters santykiai, patriotizmas ar pan. Viena linija pas WU yra stipri ir stabili-jis nepripažįsta jokios diskriminacijos. O Mourinho?
1065.

kreivarankis gegužės 22nd, 2010, 11:20 pm

Man tai WU nepanašus į alternatyvščiką. Bent jau į tokį prie kokių aš esu įpratęs.
1066.

Rolandas gegužės 22nd, 2010, 11:23 pm

prie kokių esi pripratęs?
1067.

romas gegužės 22nd, 2010, 11:37 pm

Rolandai, nežinau kuo tau padės tiek daug atsakymų, todėl atsakysiu į visus vienu „taip”, bet magnetofono niekas man nenupirko, nes nusipirkau pats „Jupiter” stereo magnetofoną už maždauga 4,5 inteligento mėnesinio atlyginimo ir „po blatu”
1068.

Rolandas gegužės 22nd, 2010, 11:43 pm

romai, aš norėjau tau padėti prisiminti ir kartu linksmai panostalgiuoti:)
1069.

Fredis* gegužės 22nd, 2010, 11:46 pm

anekdotas – WU alternatyvčikas,
man WU yra jaunuolis iš Volstryto ar Londono finansų centro, kuris čia tik laikinai, kamuojasi, jam čia tvanku, bet kartu viską stebi, mokosi iš vyresnių dėdžių, Vilniaus taksistų ir skaito The Economist, Ligitą ir racas.lt
1070.

Rolandas gegužės 23rd, 2010, 12:04 am

kantas:”Aš tau atsakysiu, Valentinai. Tik prisistatyk, būk vyras. Nedaryk gėdos sau ir savo artimiems. Ko slepies ? Kad bailių daug, puikiai žinau.. gal jau laikas visiems komentatoriams pradėti pasitikėti savimi ir nesislėpti ?”

Valentinai, chebra, kiek dar gėdą darysime sau ir savo artimiesiems?
1071.

Musė gegužės 23rd, 2010, 1:10 pm

WU, man irgi labai patinka Mourinho, nerealus. Gal kartais kas planuoja varyti į kašio čempionatą Turkijoje? Aš pamaniau, puiki proga suderinti kelias poilsio rūšis, tuo labiau, kad veiksmas vyks kurortiniame mieste.
Dėl Kosmoso – mano tėvukas rūkydavo Kosmosą virtuvėje, mama niekaip jo iš ten į laiptinę neiškrapštė. Gal todėl iki šiol nepernešu cigarečių kvapo ir baisiai džiaugiuosi, kad uždraudė tai daryti viešose vietose;) Bet užtai kai nuvyksti į turkijas ar egiptus, gauni šoką, nes ten rūko visi ir visur:D
1072.

Valentinas gegužės 23rd, 2010, 9:50 pm

Mourinho yra musės tipo
1073.

Rolandas gegužės 23rd, 2010, 10:29 pm

Ar ir tas Mourinho vaikytę praleido daugiabutyje kartu su besiriejančiais tėvukais, vienas iš kurių mažoje virtuvėje, su uždaryta orlaide, nuolat rūkė baisiai smirdinčias cigaretes, o antras dėl to piktinosi ir garsiai, tačiau beviltiškai šaukė?
1074.

kreivarankis gegužės 23rd, 2010, 10:44 pm

Valentinai,
man kažkodėl atrodo, kad tas Mourinho yra visų moterų tipo. Kad jį kur…
1075.

Rolandas gegužės 23rd, 2010, 10:47 pm

kreivaranki, Valentino žmonai jis nepatinka, ji net net nežino , kas jis toks.
1076.

Fredis* gegužės 23rd, 2010, 10:51 pm

Vyresnės kartos žmonės prisimena Franz Beckenbauer, o iš portugalų fainas yra tik Luis Figo, na, ir visai nepakartojamas – ispanas Antonio Banderas.
Mourinho galima mėgti tik už santūrumą, atšiaurumą ir profesionaliai atliekamą darbą. Turbūt gerai uždirba?
1077.

Fredis* gegužės 23rd, 2010, 10:53 pm

jeigu moteris nežino kas yra Mourinho, tai ji miestelėnė, dar ko gero visa širdimi su garliaviškiais.
1078.

kreivarankis gegužės 23rd, 2010, 11:09 pm

Rolandai,
o kad nepatinka čia tau jinai sakė ar Valentinas? Nu supranti ką noriu pasakyt…
1079.

Rolandas gegužės 23rd, 2010, 11:12 pm

kreivaranki, tuoj užvesi Valentiną:)
1080.

Valentinas gegužės 23rd, 2010, 11:26 pm

Mano žmona tikrai nežino kas yra tas tipas. O kodėl turėtų žinoti? Yra miestelėniška įsivaizduoti, kad futbolu privalo domėtis visi ir visos.:)
1081.

Valentinas gegužės 23rd, 2010, 11:27 pm

Tiesa, per pasaulio čempionatus, kai aš žiūriu, Ji žiūri kartu ir komentuoja futbolininkų grožį. Visai turbūt kaip Musė
1082.

Rolandas gegužės 23rd, 2010, 11:33 pm

Valentinai, tas Mourinho turi arabiško kraujo, šis faktas daug ką paaiškina ir padeda suprasti kai kurių moterų jausmus jam.
1083.

kreivarankis gegužės 23rd, 2010, 11:43 pm

Valentinai,
aš vis atkreipiu dėmesį į tavo plėtojamą miestelėno sampratą ir jau imu galvoti, kad kiekvienas žmogus vistiek pasmerktas turėti savyje bent dalelę miestelėniškumo, priešingu atveju jis pasmerktas būti antgamtišku.
1084.

Musė gegužės 24th, 2010, 12:13 am

Rolandai, turbūt tik miestelėnų tėvai riejasi mažose prirūkytose virtuvėlėse. Ir tavo pastangos man įgelti tokios netalentingos, kad tu kosminiu greičiu artėji nerijaus orbitos link.
Fredi, man tai iš portugalų dar Nuno Gomes patiko, apskritai portugalai jėga. Ir niekur neradau, kad Mourinho turėtų arabiško kraujo.
1085.

kreivarankis gegužės 24th, 2010, 12:21 am

Muse,
Pirėnų pusiasalyje visi turi arabiško kraujo. Maurai iš ten buvo išvyti tik XIV a.
1086.

Rolandas gegužės 24th, 2010, 12:28 am

Muse, daugiau taip nedarysiu. Šis tinklapis tikrai nėra skirtas debiliškiems-neriškiems žmogaus įžeidinėjimams – „tu durnas” arba „tu mužikas”.
1087.

Maras gegužės 24th, 2010, 12:28 am

Kreivaranki, kur Tu matai „miestelėno” SĄVOKĄ? Aš tai įžiūriu tik etiketę, kažką panašaus į sovietmečiu vartotas „buržuazijos” bei „liaudies priešų” etiketes – be konkretaus turinio, labai patogias priešininkams apšaukti ir save paglostyti.
1088.

romas gegužės 24th, 2010, 12:29 am

Kai žmogui perpila arabiško kraujo, jis pradeda kalbėti arabiškai ir artimieji nebesupranta, ką jis nori pasakyti. Geriausiai yra persipilti liuksenburgietiško kraujo, nes Liuksenburge yra aukščiausias pragyvenimo lygis.
1089.

Maras gegužės 24th, 2010, 12:30 am

Tfu tu, vietoj „sampratos” perskaičiau „sąvoką”. Bet nežinau, ar ir apie sampratą čia galima kalbėti…
1090.

kreivarankis gegužės 24th, 2010, 12:42 am

Marai, o tu nemanai, kad aš tą patį turėjau omeny?
1091.

Rolandas gegužės 24th, 2010, 12:47 am

Marai, kreivaranki, panašu, kad Jūsų bandoma pateikti Valentino darbų kritika yra tik dėl pačios kritikos. Savitikslė.Todėl kritikuotina. Beje, Jūs nieko ir nepateikiate. Tuo tarpu Valentino pristatoma miestelėniškumo sąvoka, kaip, kaip kuriems subjektams bendra visuotinybė yra Valentino pažinimo proceso rezultatas, jo jusliško patyrimo padarinys. Todėl teigtina, kad empirinis miestelėno sąvokos apibrėžimas, kurį bando suformuluoti Valentinas, yra gan objektyvus ir tinkamas.
1092.

kreivarankis gegužės 24th, 2010, 12:58 am

Rolandai,
o tu čia rimtai rašai ar prikoliniesi?
1093.

Rolandas gegužės 24th, 2010, 1:05 am

rimtai. labanaktis, kreivaranki
1094.

kreivarankis gegužės 24th, 2010, 1:12 am

Labos nakties, Rolandai.
1095.

. gegužės 24th, 2010, 7:55 am

Musei – prisiminus senesnius tinklaraščio laikus kelios iliustracijos:

a) tas mačo Mourinho iš arti gali būti ir toks:

http://blogs.soccernet.com/manchesterunited/mourinho.jpg

b) Nuno Gomes gi toks:

http://prioradodeidiotas.com/oindesmentivel/wp-content/uploads/2009/04/nuno-gomes.jpg

c) O ir mūsuose yra vertų grieko:

http://startrash.lt/wp-content/uploads/2010/03/Gela%C5%BEnikas1.jpg
1096.

Fredis* gegužės 24th, 2010, 7:59 am

kreivarankis atskleidė paslaptį kodėl moterims patinka vyriškos giminės žmonės iš Pirėnų pusiasalio, priežastis – maurai ir jų arabiškas kraujas.
Vargšė Valentino žmona, per namų ruošos darbus ir kovą su kraujasiurbiais ji neteko galimybės futbolo transliacijų metu susipažinti su Pasaulio paveldu.
Nesuklysiu pasakęs, kad vyrų dėmesį labiausiai traukia moterys metisės iš Pietų Amerikos.
Temperamentas, kūnų patrauklumas, nuosabi šokoladinės spalvos odos pigmentacija ir t.t.. Tai nepablyškusios, spuoguotos, ilgų žiemų ir avitaminozės iškankintos irzlios šviesiaplaukės europietės.
1097.

. gegužės 24th, 2010, 8:02 am

Musei – prisiminus senesnius tinklaraščio laikus kelios iliustracijos, pardon, bet dublis:
a) tas mačo Mourinho iš arti gali būti ir toks:
http://blogs.soccernet.com/manchesterunited/mourinho.jpg
1098.

. gegužės 24th, 2010, 8:03 am

b) Nuno Gomes gi toks:
http://prioradodeidiotas.com/oindesmentivel/wp-content/uploads/2009/04/nuno-gomes.jpg
1099.

. gegužės 24th, 2010, 8:06 am

c) O ir mūsuose yra vertų grieko:
http://startrash.lt/wp-content/uploads/2010/03/Gela%C5%BEnikas1.jpg

Aplamai- išvada prasta, ne tik emancipacija mus veda prie tokio siaubo- paskutinė pastraipa ar tik antraštė:

http://www.alfa.lt/straipsnis/10359200/?Prostituciu.konkurentai.Europoje..ir.lietuviai.berniukai=2010-05-23_18-53
1100.

. gegužės 24th, 2010, 8:07 am

c) O ir mūsuose yra vertų grieko:
http://startrash.lt/wp-content/uploads/2010/03/Gela%C5%BEnikas1.jpg
1101.

. gegužės 24th, 2010, 8:08 am

romui – išvada prasta, ne tik emancipacija mus veda prie tokio siaubo- paskutinė pastraipa ar tik antraštė:

http://www.alfa.lt/straipsnis/10359200/?Prostituciu.konkurentai.Europoje..ir.lietuviai.berniukai=2010-05-23_18-53
1102.

Valentinas gegužės 24th, 2010, 8:28 am

Beje, mano žmonai patinka skandinaviško tipo vyrai.
1103.

Valentinas gegužės 24th, 2010, 8:34 am

Marai, suprantu, kad tau pavydu, jog aš paprastas, neišsimokslinęs, vidutinis vadybininkas, padariau revoliuciją humanitariniuose moksluose pristatydamas ir išplėtodamas Miestelėno sampratą ir visą teoriją. Tai primena man Pirosmanį – genialų savamokslį dailininką primityvistą, kurį jo kolegos, išsilavinę Gruzijos dailininkai niekindavo ir pašiepdavo. Tačiau, kviečiu vardan mokslo atmesti asmeniškumus, pasičiupti šią naują, revoliucinę koncepciją ir vystyti ją moksliškai. Naujausios tavo knygos tema galėtų būti:
Miestelėnai ir prisitaikymas prie sovietmečio.
Miestelėniškos kultūros apraiškos sovietinės okupacijos metais.
Miestelėnai – tylūs kultūriniai kolaborantai.
Miestelėnizmas – imanentinis lietuvių kultūros bruožas.

Puoselėkime ir bujokime humanitarinius mokslus kartu!
1104.

. gegužės 24th, 2010, 8:34 am

A propos – „Viršininkas visada žino savo pavaduotojus, vyras gi – nebūtinai”
1105.

Musė gegužės 24th, 2010, 10:33 am

Taške, na kodėl tu taip su jais pasielgei? Bet net ir toje nuotraukoje Mourinho paltas gražus:)
Valentinai, man šiaip irgi skandinaviškas tipas arčiau dūšios, na dar po užpraeito savaitgalio labai patinka prancūziškas:)) (dabar taškas įkels 10 nuorodų su bjauriais prancūzais).
1106.

Musė gegužės 24th, 2010, 10:41 am

Valentinai, aš jau klausiau, bet tu atostogavai – ką galvoji apie Nikon fotikus? Ar išeis už 1500 (max 2000) Lt kas nors gero? Arba ne, kitaip paklausiu – aš noriu gero fotiko, bet kad nebūtų labai sudėtingas. Nes aš žiauriai negabi techniniuose reikaluose, nekenčiu skaityti instrukcijų, nemoku įsukti lemputės ir iki šiol nežinau, kaip atsidaro mano mašinos kapotas. Bet aš šiais metais turiu planą save šioje srityje nugalėti. Pvz. prisiverčiau perskaityti skalbimo mašinos instrukciją ir sužinojau, kad iki šiol skalbimo miltelius pildavau į minkštiklio skyrelį ir atvirkščiai. Buvo labai naudinga.
1107.

. gegužės 24th, 2010, 10:45 am

Muse, vat pasirinkimas tipiškų skandinavų (suomiai tai skandinavai?)

http://bccancerfoundation.files.wordpress.com/2009/12/team-finn.jpg
1108.

. gegužės 24th, 2010, 10:49 am

O čia pats tipiškiausias:

http://img2.allposters.com/images/LIFPOD/1269420.jpg

P.S. Tai tik diskretiška užuomina ( „tonkij namiok”) – tik ilganosiai lietuvaičiai yra tikri vyrai, nes tokie būva ir trečią deiną po mirties.
1109.

Fredis* gegužės 24th, 2010, 10:51 am

Fotoaparato korpusą reikia nusipirkti kuo paprastesnį. Visas įmantrumas yra objektyvuose. Taigi, fotoaparatą reikia pačiam susirinkti iš kelių dalių. Be profesionalo pagalbos racionaliai, logiškai, konkrečiam asmeniui pagal jo poreikius tinkančiai tai padaryti neįmanoma.
Musės ir Valentino laukia ekskursija po fotoparduotuves.
Man jus suvesti? Gražus oras bus ketvirtadienį, o ir pagal daugiametę parirtį miete kamščiai, prekių ir žmonių (pirkėjų) srautai būna mažiausi trečiadienį-ketvirtadienį. Pats tinkamiausias laikas vaikščioti po parduotuves.
1110.

. gegužės 24th, 2010, 10:52 am

P.P.S. Muse, susimildama, papasakoki ką nors iš to savaitgalio Paryžiuje.
1111.

Valentinas gegužės 24th, 2010, 11:44 am

Muse, kartoju tai ką pasakiau Ligitai. Tokiame lygyje visi fotikai yra „geri”, nes žodžiui „geras” suteikiama visai kita reikšmė. Tau kaip vartotojai, nėra jokio skirtumo ar nusipirksi Nikon, Canon, Pentax, Panasonic ar kar kokį nors fotiką. Jei nori iškomunikuoti, kad esi moderni, šiuolaikinė mergina – rinkis Nikon. Jei nori pasakyti, kad konservatyvi – Canon. Jei nori pasakyti, kad neseki minia ir turi savo originalią nuomonę – rinkis Pentax.
Kadangi fotikas tau reikalingas kaip įvaizdžio dalis užfiksuoti (neprofesionaliai) patirtas laimės akimirkas su JUO, rinkis pagal grožį. Dabar yra visokių spalvų, stilių. Visų tokio lygio fotikų naudojimas yra paprastas – pasirenki AUTO ir nuo tos minutės galvok tik apie JĮ ir fotografuok JO preso ringeles.
Taškas labai nori įspūdžių iš kelionių. Taške, pažiūrėkite mano nuotraukas iš Turkijos ir apie kiekvieną iš jų galiu parašyti po straipsnį.
http://fotofragmentai.shutterfly.com/517
1112.

romas gegužės 24th, 2010, 12:17 pm

Muse, man atrodo, kad didžioji dalis turinti aparatus už daugiau nei 1500Lt. irgi neskaito instrukcijų ir neišlaužia visko, ką galima padaryti su aparatu. Nefotografuojant plakatui, kažin ar reikia tų įspūdingų charakteristikų, kurių reikia profesionalams. Tikram fotomenininkui, nesant po ranka gero fotiko, kartais gali užtekti ir muilinės, o už 1500 jau ir ne muilinė išeina.
1113.

Musė gegužės 24th, 2010, 1:35 pm

Valentinai, už tokį atsakymą aš tavęs patykosiu tamsiame skersgatvyje !
Taške, na ką aš galiu papasakoti, tai nenupasakojama, ech…
1114.

Valentinas gegužės 24th, 2010, 1:53 pm

Muse, jei patykosi mane tamsiame skersgatvyje, tai vaikus auginsi pati. Aš už pasekmes neatsakau!
Mano atsakymas yra labai rimtas. Nėra jokios prasmės gilintis į technines smulkmenas, nes už tą pačią kainą gausi daugmaž tą patį savybių rinkinį. Paprastas vartotojas kasdieniame naudojame nepajus skirtumo ar jutiklis yra 10 mln pixelių ar 8. Čia tas pats kaip su telefonu, ar nokia ar eriksonas ar samsungas, jie visi finale naudojami atlikti pagrindinėms 4 funkcijoms:
Paskambinti, atsiliepti, parašyti žinutę, gauti žinutę. Visa kita yra nesvarbu, todėl dar kartą, visu rimtumu rekomenduoju rinktis pagal grožį.
1115.

. gegužės 24th, 2010, 3:56 pm

Dublis – perkeliu dėl fotofragmentų ir manau, įdomu ne tik man

Kadangi notepade surašiau fotkes , tad, kaip Zosiai Ciekawai natūraliai ieškojuusiai portretų/autoportretų atsirado klausimų:
1127 – Komplimentai Valentino Poniai už tai, kad dukrelei turi ne tik šortukus.
1894 – ? (persona)
1023, 1030 – tai turkai ir vandenį nudažo? Komplimentai tėveliui.
1135 – ar čia ne V. aukso ieško?
1025 – ar tai ne kandidatai Musei “po pažasčia” ?
1582 – ką laiko rankose rožiniame fone toji gražuolė pirmagimė?
1779 – gana dviprasmiška, tad – ar dešiniausios, tai V. depiliuotosiosios?
1980 – tai V. ir jo Ponia nudistų pliažo šezlonguose?
1750- reiktų visos kompanijos aprašymo, nes Musė vis tiek susižavės tuom žydrakelniu…
1116.

Maras gegužės 24th, 2010, 4:59 pm

Kreivaranki, įtariau, bet buvai pretekstas .
Valentinai, svetimų idėjų nesiruošiu savintis – užtenka ir savų. Raštingas esi – išleisk knygą apie miestelėniškumą, tai pasižadu recenziją parašyti.
1117.

Maras gegužės 25th, 2010, 2:58 am

Valentinai, turiu pripažinti, kad aš klydau teigdamas, jog miestelėniškumas neapibrėžiamas.
Vaikščiodamas Pylimėlių gatve staiga supratau, kad Tavo rutuliojamas miestelėniškumas apibrėžimą vis tik turi. Tu jo nepateikei, tai aš nors tuo prisidėsiu revoliucijos humanitariniuose moksluose, visus laurus, savaime aišku, palikdamas Tau, Valentinai.
Apibrėšiu kiek galėdamas glausčiau:
„Miestelėnizmas – toks reiškinys, kurį apibūdina žmonių ir jų grupių bruožai, nepatinkantys Valentinui.”
1118.

Valentinas gegužės 25th, 2010, 7:15 am

Marai, tai negarbingas bandymas pasišaipyti iš oponento, kuris tau nepatinka. Buvau apie tave geresnės nuomonės.
1119.

Maras gegužės 25th, 2010, 2:52 pm

Valentinai, Tu nesi oponentas, nes nėra kam oponuoti išskyrus Tavo nuomonę. Nuomonę visi gali turėti kokią tik teužsigeidžia ir dėl to muštis nesiuošiu. Oponuoju nebent tam, kad Tu savo nuomonę bandai pateikti kaip vos ne mokslinę sampratą ir visuomenės analizės įrankį.

Tai vienintelis miestelėniškumo apibrėžimas, kurį manau esant įmanomu iš viso to, ką esi rašęs. Tavo nuomonė yra vienintelis dalykas, jungiantis visus Tavo minėtus miestelėniškumo bruožus. Iš to ir šaipausi. Tik va negarbingumo tai neįžiūriu.

Beje, pats dažnai mėgsti nuleisti juokais kokią diskusiją. Bet kai su pačiu taip, tai nepatinka. Kaip čia taip?
1120.

Valentinas gegužės 25th, 2010, 2:59 pm

Ech Marai, o juk taip galėjome kartu, darniai suglaudę pečius, išplėšti naujus socialinių mokslų dirvonus. Deja matau, visą garbę ir šlovę teks prisiimti man vienam, gal dar truputį pasidalinsiu su Rolandu ir Wu.
1121.

Valentinas gegužės 25th, 2010, 3:21 pm

Ok visa tai juokai. Geriau atsakyk man o Mokytojau, šiuo metu pasaulyje postmodernizmas ar postpostmodernizmas?
Ir apskritai, nuo kada atsirado istorinė savivoka, kai žmonės pradėjo suprasti kokiame laikotarpyje gyvena? Pavyzdžiui, viduramžiuose niekas nežinojo, kad jie gyvena viduramžiuose. Kodėl dabar mes žinome, kad gyvename postmodernizme (arba postpostmodernizme)?
1122.

romas gegužės 25th, 2010, 3:39 pm

Viduramžiais žinojo kelintais Kristaus metais gyvena. Žmonėms jų šiandiena atrodė labai moderni, kaip ir mums dabar. Žinotume, ko mes dar nežinome, patys sau laukiniais atrodytume
1123.

Valentinas gegužės 25th, 2010, 3:46 pm

Tai būtent, kas mums suteikė teisę šį laikotarpį vadinti naudojant žodį „modern” o po to pridėti vieną po kito post?
Ką apie mus galvos žmonės po 500 m?
1124.

Maras gegužės 25th, 2010, 5:23 pm

Aš ne mokytojas . Jei būtum mano studentas, tai būčiau dėstytojas (ne iš didžiosios).
Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, manau. Jei manai, kad jau baigėsi modernizmo neigimas, vadink postpostmodernu, jei manai, kad kai kurių postmoderno tendencijų neigimas priskirtinas pačiam postmodernui, taip ir vadink.
Fantazija pasibaigė, nebegalim sugalvoti naujų pavadinimų po to, kai visur pradėjom klijuoti post-. Be to, labai jau greitai tos „epochos” keičiasi, prefrazuojant Jakštą – Dambrauską, po savim padarė ir jau epocha .

Žmonės visą laiką suprato, kokiame laike gyveno. O pavadinimus pradėjo duoti turbūt tuomet, kai pradėjo mirti Dievas. Renesansas save pats pavadino ir po to visi kiti. Iki tol buvo gyvenama AD – Viešpaties metais ir to pakako. Ir dar, tiesa, pagal karalius.
Be to, tai, kad mes žinome, kokioje epochoje gyvename, rodo begalinį visuomenės atminties bei kultūros istorizavimą, kas, beje, įrodo istorijos mokslo svarbą .
1125.

kreivarankis gegužės 25th, 2010, 6:57 pm

Valentinai,
žmonės suvokia kokioje epochoje gyveno kiti žmonės iki tol, bet nelabai supranta kokioje gyvena jie patys. Jau vien tai, kad mes dabar sakome, kad mes gyvename moderniais laikais ar net postmoderniais laikais, rodo tam tikrą sutrikimą. Juk akivaizdu, kad po kokių 500 metų mūsų laikai „moderniais” bus vadinami nebent pasitelkiant sarkazmą. O jei preziumuosime, kad gyvename „postmoderniais” laikais, tai abejoju, kad vėlesnieji amžiai bus vadinami post-post-postmoderniais. Taigi įvardindami epochą, kurioje gyvename, mes visiškai nepaliekame jokių alternatyvų ateities kartoms, išskyrus visišką mūsų epochos pervadinimą.
„Viduramžiai” yra jau vėlėsnių epochų nukaltas terminas, nurodantis į beprasmišką laikotarpį tarp Antikos ir Renesanso. Patys viduramžių žmonės irgi nelabai mąstė apie ateitį, kaip ir mes. Tik jie nelabai tikėjo, kad Paskutiniojo teismo diena bus taip toli.
Beje, Platonas irgi rašo apie aukso, sidabro ir žalvario (t.y. to, kuriame gyveno pats Platonas) amžius.
1126.

Valentinas birželio 13th, 2010, 11:51 am

Latynina vėl pažėrė krūvą (pseudo?)istorinių įžvalgų, kurias būtų įdomu atparti, jei atsiras norinčių. Ypač būtų įdomu kairiojo sparno intelektualų Maro ir Kreivarankio nuomonė:
Я стала задумываться над тем, что я не понимаю, что такое общечеловеческие ценности. Я понимаю, что такое европейские ценности. Европейские ценности – это, например, когда Кортес завоевал ацтеков, и всё у него было замечательно, и сидел он в столице и был главный. Но тут он увидел, что ацтеки продолжают приносить человеческие жертвоприношения. И даже они хвастались: «У нас такое замечательное государство, такое сильное государство, что оно приносит по 20 тысяч человеческих жертв в год». Они мощь государства измеряли человеческими жертвами. И Кортес, который не был, мягко говоря, гуманистом, у него сердце не выдержало, и он этих идолов, если вы помните, поскидывал. После чего началось восстание, в результате которого он чуть всё не потерял.

Или, например, англичане, 1857 год, восстание сипаев. Произошло оно, потому что англичане, которые, как проклятые колонизаторы, вмешивались в замечательные суверенные обычаи народов, покоренных ими, отменили самосожжение вдов – сати, в связи с чем сипаи восстали. Жалко, что при Кортесе и при англичанах не было правозащитников, потому что, конечно, они бы объяснили, что это безобразие – посягать на уникальные обычаи местных народов.

И вот до 20 века европейские ценности – это было очень просто. Это были христианские ценности, это было то, что было нужно Европе в данное время. Вот хочет Командор Перри, хоть он и американец, сделать Японию открытой, вот это правильно. А что японцы хотят оставаться закрытыми, это неправильно.

В 20 веке произошел перелом, после того, как возник Советский Союз. Европейские ценности куда-то исчезли, образовались общечеловеческие ценности. Общечеловеческие ценности заключались в том, что разные прогрессивные деятели страшно протестовали против проклятого Запада, который тянет свои костлявые руки к хрупкому горлу новорожденной советской страны. А когда им говорили, что, знаете, там в этот момент миллионы умирают от голода, миллионы умирают в ГУЛАГе, то прогрессивные деятели отвечали: «Во-первых, это вранье. Во-вторых, это нужно для будущего торжества человечества».

Собственно, такая же история произошла и в Китае. Парадоксально, но если вы посмотрите, что писала западная пресса (да что там западная пресса – американские дипломаты) о гражданской войне в Китае, то все они порицали коррумпированный Гоминьдан и писали о том, какой замечательный Мао, как он борется за будущие права трудящихся.

Режим Мао отличался тем, что он занялся чистками и терроризмом с 31 года, т.е. до сталинского режима, если считать партийные чистки, начавшиеся в 37 году, что с самого начала в волостях, занятых Мао, практиковался насильственный забор людей в армию, с расстрелом комиссаров, которые не выполнили план по забору, насильственное забирание в заложники всех, кто богат, и не обязательно, кто богат, потому что после того, как всех богатых забрали в заложники, приходилось брать и бедных, тотальные грабежи в тех местах, где прошла Красная армия, тотальные чистки, включая расстрел тех комиссаров и коммунистов, которые Мао не понравились. И всё это каким-то образом не замечалось. А коррупция Гоминьдана замечалась.

Та же самая история произошла с Северным и Южным Вьетнамом. Кто в кого вторгся? Ответ – Северный Вьетнам вторгся в Южный. Американцы стали помогать союзнику. Может, союзник был не очень хороший. Может, он был коррумпированный. Но вьетконговцы, вторгшись в Южный Вьетнам, использовали практику, уже принятую в Китае, уже принятую партизанами Кононовыми в России, практику сплошного террора, с которой не могли соревноваться американцы. Потому что когда какой-нибудь выживший из ума американский майор сжигал деревню Сонгми, это становилось известно всем. А то, что такие деревни регулярно сжигаются вьетконговцами, это никого не интересовало.

И теперь новая мода. После того, как защитники всего самого замечательного и прогрессивного сначала защищали Сталина с его чистками, потом они защищали Мао с его большим скачком, потом они защищали вьетконговцев, теперь они защищают палестинцев. Удивительно, что при этом данные здравого смысла не играют никакой роли.

Возникает вопрос – почему же люди все-таки не подумают, что государство Израиль – это демократическое государство, в котором те же самые арабы живут и пользуются всеми правами граждан, а в секторе Газа еврей просуществует ровно пять минут, прежде чем его захватят в заложники или оторвут голову. Собственно, не только еврей, но и западный журналист. И что люди, которые говорят: «Мы боремся за собственную свободу», они борются за собственную свободу точно так же, как Сталин боролся за мир во всем мире. Потому что под собственной свободой они разумеют уничтожение государства Израиль со всеми израильтянами и даже этого не скрывают.

И ответ заключается в двух вещах. Одна вещь – это безответственность. Но вторая вещь, она гораздо хуже. Есть такая штука, которая называется Великая Французская революция. Первая история в мире, когда ради блага человечества было срублено большое количество голов. И парадокс заключается в том, что в течение всего 19 века не было никаких людей, которые сильно оправдывали зверства Великой Французской революции. А в 20 веке люди, оправдывающие зверства и называющие их борьбой за свободу, появились на Западе.

Когда я пытаюсь понять, в чем разница, я не могу не отметить, что разница заключается в том, что в 19 веке не было никаких источников финансирования, которые поощряли бы оправдание зверств Великой Французской революции. А в 20 веке, как ни странно, источники финансирования, поощряющие хвалу СССР, вьетконговцев и палестинцев, появились.
1127.

kreivarankis birželio 13th, 2010, 2:55 pm

Man nelabai patiko tas straipsnis. Pernelyg paparastas. Mes visi galime turėti įvairias pažiūras, o taip pat galime pasirinkti ką galvoti apie tuos, kurie tavo straipsnį skaito.
Aš, tiesą pasakius, nelabai supratau ką toji Latynina nori pasakyti, na gal ir supratau, bet čia taip elementaru, kad nesinori ginčytis (kodėl apskritai turėčiau su kažkuo ginčytis?)pvz. Latynina lyg ir nori pasakyti, kad jei kažkas yra sukčius, tai neverta jo vadinti sukčiumi, jei greta kitas žmogus kažką nužudė. Lyg ir taip. Galima ginčytis, galima ir nesiginčyti. Aš nesiginčysiu, nes tingisi, o be to dar iš po vakar pyktis ant anglų futbolo rinktinės nepraėjęs. Juolab taip ir likau nesupratęs, ką jinai nori pasakyti – kad blogai dirba žinių agentūros, ar ką?
1128.

Valentinas liepos 21st, 2010, 5:07 pm

Marai ir Kreivaranki,
Nežinau ar sekėte mūsų Venslovos ir Patacko polemiką „Aš dūstu” ir „Aš irgi dūstu”, tačiau noriu jums iškelti vieną klausimą. Štai Venslova sako, kad lietuviškas Sokratas yra Kavolis. Patackas atsako, kad jiems (t.y. jam ir mąstančiam kaip jis) Sokratas yra Vydūnas.
Nelabai žinau nei apie Kavolį, nei apie Vydūną. Vydūnas, kiek atsimenu buvo aistringas Lietuvos laisvės fanatikas. Netgi bekompromisinis. Tuo tarpu Sokratas simbolizuoja kritinį mąstymą, nesitaikstymą su dominuojančia biurokratine mašina, minties aštrumą, individualios tiesos pirmenybę prieš oficialiai pripažystamą tiesą.
Taigi, ar tai, kad Lietuvos fanatikams Vydūnas yra Sokrato atitikmuo, nerodo pačią esminę takoskyra tarp fanatikų-patriotų, bei kosmopolitų? Skirtingai suprantamos esmės.
1129.

kreivarankis liepos 21st, 2010, 5:59 pm

Valentinai,
negaliu susilaikyti nepateikęs tau dar vieno mūsų jauno intelektualo, rašytojo ir lietryčio žurnalisto straipsnio ta tema
http://www.anarchija.lt/index.php/politika/26354-vilis-normanas-lietuviski-intelektualai-akademines-kekses.html
1130.

Valentinas liepos 21st, 2010, 7:25 pm

Kreivaranki,
Normano straipsnį, kaip akivaizdžiai kvailą, praleiskime.
1131.

kreivarankis liepos 21st, 2010, 7:30 pm

Gerai, praleiskime.
1132.

kreivarankis liepos 21st, 2010, 7:37 pm

O iš tiesų ta tema nelabai galiu ką pasakyti. Patackas, manyčiau, yra seniena. Nors gana miela ir simpatiška. Apskritai aš jau senai atkreipiau dėmesį į tokius beviltiškai prie šiandieno realijų nepritampančius praeities disidentus (pvz. Terleckas, Patackas ir daug kitų).
Šliogeris yra pasakęs, kad Lietuva yra ne Sokrato, o Marijos žemė. Manau šiame kontekste jis yra gana teisus ir neverta mūsuose ieškoti Sokrato, nes kol gyvenam Lietuvoje, tol patys turime Sokratais tapti vienas kitam ir vienas kitą vėl atrasti. Galbūt iš naujo.
Ir šiaip, Valentinai, tavo požiūris į Sokratą galbūt pernelyg paveiktas Rūtos Vainienės rašiniais, Sokratą įsivaizduojį kaip kovotoją su išlaikytinių Atėnų biurokratų armija
1133.

kreivarankis liepos 21st, 2010, 7:38 pm

Beje,
dėl Latyninos tai dar parašysiu ką nors
1134.

Valentinas liepos 21st, 2010, 7:51 pm

Kreivaranki, tu jėga (čia aš vietoje Aurimo užsiimsiu tavo garbinimu). Vis dėlto, Vydūnas kaip Sokrato atitikmuo – kiek kvaila ši idėja? O gal nekvaila?
1135.

Auksinis kardas liepos 21st, 2010, 8:07 pm

Lyginti Kavolį ir Vydūną visiškai neišeina. Skirtingų epochų, skirtingo išeities taško ir skrydžio, skirtingų defektų reikalas. Kavolio atveju turime archetipinį intelektualą, žvelgiantį į pasaulį iš paukščio skrydžio, besistengiantį sterilizuoti savąjį mokslišką požiūrį, ir galintį būti švyturiu pulkui intelektualiai nusiteikusių ieškotojų. Vydūne turime šviesuolį, besistiebiantį prieblandoje į šviesą, jos siekiantį nuoširdžiais, bet emociškai ramstomais būdais, iki paklydimų į rytietiškas patirtis-žaidimus: visos-priemonės-geros, t.y. visiškai nevertingą mokslo požiūriu, bet patrauklų tikslinio pritraukimo požiūriu. Ką gali rinktis Patackas, ribotų ambicijų, siekių asmenybė, gyvenanti šimtmečio senumo tautinės valstybės sukūrimo nuotaikomis? Ką gali rinktis akademinių poreikių asmenybė? Jei teigiame, kad Sokratas atstovauja siekiančią teisingų vertinimų mintį – būnant nuosekliais, tenka būti moksliškais, ir su emocionalia, bet nesterilia pasaulėžiūra pakeliui būti negali. Nors, kaip skaitinys, Vydūnas yra vertingas šviesiu užtaisu ir susipažinti rekomenduotinas.
1136.

Rolandas liepos 21st, 2010, 9:07 pm

Tokių patackų ambicijas, siekius ir galimybes, duoti ar pasakyti žmonėms ką nors bent kiek vertinga, esminiai riboja tokių veikėjų suvokimo, pačio gebėjimo suvokti reiškinių esmę, ribotos, kuklios galimybės. Atvirai kalbant-primityvios galimybės. Tokie veikėjai išreiškia mintis tik bukiausių, orientuotų atgal,į niekur, o dažniausiai – į neapykantą viskam, kas yra nauja. Galime diskutuoti apie kokį J.Marcinkevičių, kurio visa kūryba taip pat nukreipta tik į praeitį, aprašo kokio XIX a. Lietuvių visuomenės nuotaikas,būtį, klausiti kodėl nėra kitų, kurie tokiu lygiu aprašytų šią dieną. O kas yra patackas, ar jį panašūs? Ko verti jų veika ir pezalai? Istorikai, kūrėjai, iškilūs visuomenės veikėjai, mąstytojai? Nejuokinkite. O juokingiausia, kuomet tokie dar bando su Venclova diskutuoti…Neverta net burnos aušinti ir kalbėti apie tokius veikėjus ar jų veiksmus. Jie beverčiai, tie jų veiksmai, kaip ir jų mintys yra bevertės.
1137.

kreivarankis liepos 21st, 2010, 9:12 pm

Man yra gana sunku lyginti Sokratą su Vydūnu ar Kavoliu. Kai mes kalbame apie Sokratą, tai visų pirma, greičiausiai, mes turime omyny kažkokią tai legendą, kurią po savęs paliko šis žmogus, o ne apie tokį, koks jis buvo iš tikrųjų. Sokratas, kad ir koks jis buvo realiame gyvenime, paliko pasauliui iki tol nežinomą filosofo legendą, kaip žmogus siekęs tiesos, mylėjęs pasaulį ir už tai savo noru pasirinkęs mirtį, nors galėjo to ir nedaryti. Manau, tai ir yra Sokrato mirties esmė. Vydūnas, kuris sirgo mirtina liga ir įveikė ją, regis, irgi mylėjo gyvenimą. Sokratas įveikė mirtį jos nebijodamas, o Vydūnas jos išvengdamas. Tuom, galbūt, jie panašūs, kad abu įveikė mirtį – Sokratas pasirinkdamas ją, kai galėjo to nedaryti, o Vydūnas, ją atstumdamas, tuo metu, kai jinai jau manė turinti jį savo naguose. Šiuo požiūriu lietuviui, kaip savižudžių tautos atstovui, gal artimesnis būtų Sokrato variantas…
1138.

kreivarankis liepos 25th, 2010, 2:50 pm

Dėl to Latyninos (1126) tai, regis, čia yra europiečių politikos kritika atlikta aiškiai išreikšta rusiška maniera, gal netgi geriau būtų sakyti putiniška. Ir tai paradoksalu, nes Latynina yra nuosekli putinizmo kritikė.
Štai jinai sako, kad jai aišku a)kas yra europietiškos vertybės, tačiau b)neaišku, kas yra europiečių deklaruojamos bendražmogiškosios vertybės. Jei jau jai taip neaišku kas tai yra, galima pasiskaityti 1948m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Ten yra daug aiškių ir paprastų nuostatų – 1str. visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis; 3 str. kiekvienas žmogus turi teisę į gyvybę, laisvę ir asmens neliečiamybę; 5str. niekas negali būti kankinamas… Žodžių, necituosiu, visi skaitė, o kas dar ne – gali nesunkiai susirasti. Aišku, nemanau, kad to neskaitė ir nežino Latynina, bet jinai tarsi klausia – o kaip visą tai taikyti? Bet tuomet būtent taip ir reikėtų paklausti, o ne „intriguojančiai” skelbti, kad jinai nesupranta kas tai yra bendražmogiškosios, bet užtat supranta kas yra europietiškos vertybės. Ir čia gana keistas posūkis – pristatydama europietiškas vertybes, jinai kaip pavyzdį pateikia anglų kolonizatorius 19a. Indijoje ir netgi šaunųjį ispanų konkistadorų vadą Ernandą Kortesą. Supraskite kaip norite, nors tokie drąstiški pavyzdžiai lyg ir buvo pateikti būtent todėl, kad būtų aiškiau. Jinai lengvai nuplaukia, pastebėdama, kad И вот до 20 века европейские ценности – это было очень просто. Это были христианские ценности, это было то, что было нужно Европе в данное время. Вот хочет Командор Перри, хоть он и американец, сделать Японию открытой, вот это правильно. А что японцы хотят оставаться закрытыми, это неправильно. (nuo savęs pridėsiu – iš kur jinai ištraukė, kad VISI japonai norėjo likti uždari? aš manau to meto japonų kaimiečiai būtų su malonumu atsigėrę kokakolos ir pakramtę kramtoškės). Jai „aišku” kai pasakoma, kad europietiškos vertybės yra krikščioniškos t.y. tai ko reikia Europai tam tikru momentu. Jai aišku, o man neaišku, kodėl taip suprasdama europietiškas vertybės, jinai kritikuoja europietišką politiką, nes tai ko reikia Europai šiuo metu yra nafta ir dujos.
Kas dėl tų visokių žudynių, tai čia irgi gana rusiškas paradoksas – chroniškas nesugebėjimas suskaičiuoti savo lavonų ir noras skaičiuoti svetimus. Latynina siūlo ta pačia dialogo politika vadovautis ir europiečiams, kurią jų atžvilgiu veda Rusija. Taigi jei tave kaltina kokiu tai genocidu –
1. neplėtok temos, nesigilink į ją, nepateik jokios kitos papildomos informacijos;
2. viską neik;
3. pateik kontrakaltinimus pvz. jus kaltina dėl čečėnijos genocido, paklauskite – o ką jūs darote Irake. Šiuo atveju reikia skaičiuoti lavonus ir teisesnis yra tas, kurio pusėje lavonų mažiau. Abejoju ar tai „europietiška” vertybė.
Ir apskritai, perfrazuojant Michniko mintį, galiu pasakyti, kad aš esu lietuvis ir europietis tuomet, kai lietuviai ar europiečiai kažką prisidirbo ir reikia jų paliktą purvą prakuopt, o ne tada kai reikia prisiimti sau moralines premijas už pergalę Žalgirio mūšyje, Amerikos atradimą ar išsilaipinimą Mėnulyje.
1139.

Valentinas liepos 25th, 2010, 4:17 pm

Kreivaranki, pavarei stipriai, bet neteisingai. Gal gali patikslinti kurioje vietoje ji nesugeba skaičiuoti savo lavonų? Ir apskritai, prie ko čia lavonai? Tu teisus, kad bendražmogiškųjų vertyvių klausimą ji kelia taikymo kontekste. Senosios europietiškos vertybės buvo aiškios ir suprantomos – krikščioniškos. Niekas neapsimetinėjo, kad visi žmonės lygūs, kad visi turi savo teises ir panašiai. Todėl europiečių elgesys visais laikais atitiko jų vertybes: yra normalu užkariauti mažiau išsivysčiusias tautas, jas visaip engti ir keisti jų barbariškus įpročius pvz. uždrausti žmonių aukojimus. Šios vertybės buvo aiškios ir paga jas buvo galima prognozuoti europiečių elgesį.
„Bendražmogiškosios vertybės”, t.y. tos, kurios atsirado po prancūzų revoliucijos ir kurios postuluoja apie laisvę lygybę i kitus gerus dalykus yra visiškai neaiškus reikalas taikymo prasme. Kodėl dauguma kairiųjų intelektualų palaikė komunistinius režimus nepaisant jų vykdomų nusikaltimų? Kodėl visur ir visada pretenzijos yra tik prakeiktiems Vakarams? Kodėl amerikiečiai blogi, nes kariavo Vietmame, o vietkongiečiai liko geri kovotojai už laisvę nors taikė masinio teroro ir žudynių metodus? Kodėl dabar Irake blogi yra amerikiečiai, nors žudo vieni kitus irakiečiai? Pagrindinė problema, kad „bendražmogiškųjų vertybių” reikalavimai yra taikomi selektyviai ir išimtinai demokratiškai, moderniai pusei. Laukinė, pagal senovinius papročius gyvenanti pusė niekada nėra smerkiama ir nuolatos finansuojama.
1140.

Maras liepos 25th, 2010, 4:55 pm

Galima pažiūrėti iš kitos pusės: Vakarai taiko sau savo moralinius kriterijus. O kaip kitaip gali būti? Tai visiškai vakarietiškas ir krikščioniškas dalykas – juk per išpažintį nepasakoji apie tai, kaip, kada ir su kuo nusidėjo kaimynas, o vardiji savo kaltes, nes išpažinti ir gailėtis reikia dėl savų nuodėmių.
Be to, yra toks imperinės kultūros dalykas, kaip kaltės jausmas dėl savo didybės kainos. Jį, beje, jaučia ir dalis rusų inteligentijos. O mums to nesuprasti, nes mes save laikome nuolat nuskriaustais ir nukentėjusiais, tai leidžia „užmiršti” savo kaltes.
1141.

kreivarankis liepos 25th, 2010, 5:12 pm

Kur skaičiuoja lavonus?
И даже они хвастались: «У нас такое замечательное государство, такое сильное государство, что оно приносит по 20 тысяч человеческих жертв в год». Они мощь государства измеряли человеческими жертвами. И Кортес, который не был, мягко говоря, гуманистом, у него сердце не выдержало, и он этих идолов, если вы помните, поскидывал.

…А когда им говорили, что, знаете, там в этот момент миллионы умирают от голода, миллионы умирают в ГУЛАГе…

Есть такая штука, которая называется Великая Французская революция. Первая история в мире, когда ради блага человечества было срублено большое количество голов.
1142.

kreivarankis liepos 25th, 2010, 5:28 pm

Valentinai,
į tavo klausimus iš esmės atsakė Maras, aš tik kiek paplėtosiu savaip. Latynina tarsi siūlo Vakarams elgtis taip kaip daro Putinas – reikia pasirašyti visas sutartis, deklaruoti visas vertybes, prisimti visus įsipareigojimus, o vykdyti juos tik tuomet kai juos vykdo kita pusė. Kitaip sakant, jų nevykdyti nes visos tos JTO chartijos, deklaracijos ir protokolai tėra popiergaliai, kuriuos nors ir visi pasirašė, bet netgi nėra skaitę, jau nekalbant apie laikymąsį. Taigi – kodėl amerikiečiai turėtų ten vargti stengdamiesi kuo mažiau pažeidinėti žmogaus teises Irake, jeigu Sadamas, jei neklystu, pravedė pro dujų kameras keliolika tūkstančių šiitų, arba kodėl Izraelis turėtų sau kvaršinti galvą dėl to, kad bombarduojant Palestiniečių gyvenvietėse įsikūrusias teroristų bazes. Visada galima pasakyti – na ir kas, kad bombarduojant žuvo civiliai, 1. teroristai sąmoningai slėpėsi už civilių nugarų, 2. jūs pasižiūrėkite kaip tie palestiniečių civiliai pažeidinėja savo moterų teises, 3. palestiniečiai yra musulmonai, kaip ir turkai, o turkai, kaip žinia, 20a. pradžioje vykdė baisų armėnų genocidą.
1143.

romas liepos 25th, 2010, 5:42 pm

Va, va… kreivarankis gerai užkabino. Iš tikro pastoviai vyksta kova dėl įtakos ir viskas uždengiama migla, kuri vadinama vertybėmis. Kovoti dėl resursų ir galimybių valdyti arba įtakoti rinkas yra negražu, bet kovoti dėl vertybių yra labai gerai
1144.

kreivarankis liepos 25th, 2010, 5:42 pm

Ir apskritai,
manau diskusija čia pernelyg išplėtota. Kiek suprantu iš Valentino akcentų, mintis čia kur kas paprastesnė – susirinko krūva sanitarų su baltomis pirštinėmis ir „skalbia” padoraus restorano savininką už tai, kad jo įstaigoje tualetinis popierius prastos kokybės, o tuo tarpu už gretimo kampo stovi lauke būdos, sukaltos iš lentų, pro kurių plyšius sklinda baisi smarvė. Ten pastoviai vaikšto kažkokie tipai iš gretimai esančios girdyklos, ant kurios kabo lentelė „uždaryta”, nors visi įveina ir išeina laisvai, o viduje – baliaus triukšmas. O ten tų sanitarų neįleidžia – tiesiog parodo į lentelę „uždaryta” ir pasako ateiti kitą kartą. Na tai jie ir eina į anksčiau minėtą restoraną. Bet jei problema čia, tai reikia apie tai ir kalbėti.
1145.

Fredis* liepos 25th, 2010, 5:49 pm

Marai, jeigu tu supranti dalies imerialistinių šalių inteligentų savigraužą ir norą išpirkti kaltes, vadinasi mes juos suprantame, o ne vien tik raudame, jaučiamės nuskriausti ir įvaryti į amžinųjų autsaiderių būseną. Tarp pikto, nematau aš tų raudotojų mūsų tarpe, gal skirtingais takais vaikštome, negi paunksmėje tarp storųjų baroko ir renesanso sienų tokių esama jūsų tarpe ?
Bendražmogiškų, europietiškų vertybių deklaravinmas šovinistinių, imperialistinių šalių inteligentų atstovams nieko nekainuoja, jie niekaip neprivers savo šalių vyriausybių grąžinti rinktą kontribuciją, kompensuoti žalą už padarytus žvėriškumus. Inteligentiškai ir bendražmogiškai nusteikę plepiai save kitaip pozicionuoja nei kolegos imperialistai-šovinistai, vidinė politologų konkurencija yra ir Rusijoje. Kiekvienas suranda savo nišą ir joje tarpsta.
1146.

Maras liepos 25th, 2010, 6:46 pm

Fredi, suprantančių yra visur, svarbu, kokios bendrosios nuotaikos vyrauja visuomenėje. Pas mus vyrauja nukentėjusiųjų retorika (ir Pats dažnai mėgsti ją pademonstruoti, ypač kai kalbi apie sovietmetį ).
Nu, Vakarų vyriausybės kartais vis tik dalina kompensacijas ar bent jau padeda savo buvusioms kolonijoms (ir ne vien tik iš neokolonialistinių paskatų). Ir dažnai tai yra būtent inteligentijos spaudimo rezultatas. Nors inteligentijos kaip moralinio visuomenės autoriteto supratimas daug stipresnis Rusijoje ir Vidurio Europoje, bet jos moralinė įtaką realiai politikai didesnė Vakaruose.
1147.

romas liepos 25th, 2010, 8:21 pm

Man patiko pasakymas: „pas mus vyrauja nukentėjusiųjų retorika”. Pas apvogtus vyrauja apvogtųjų retorika, pas neturtinguosius vyrauja neturtingųjų retorika, pas įsimylėjusius vyrauja įsimylėjusių retorika ir t.t. Ar ne paprasčiau būtų pasakyti, kad lietuviai jaučiasi nuo okupacijos nukentėję?
1148.

kreivarankis liepos 25th, 2010, 8:42 pm

Įdomu kokia būtų jūsų nuomonė apie šį straipsnį „nukentėjusiųjų retorikos” požiūriu.
http://www.lrytas.lt/-12798848941277799666-%C5%A1tai-ir-lietuvos-teisingumas.htm
Autorė – Teisingumo ministerijos viešųjų ryšių skyriaus vedėja (pagooglinkite ir rasite).
Beje būtų labai įdomi ir WU nuomonė apie teisinį problemos įvertinimą.
1149.

romas liepos 25th, 2010, 8:52 pm

Straipsnelyje mažai informacijos apie nusikaltimo aplinkybes ir daug teksto nukreipto į skaitytojo emocijas.
1150.

Maras liepos 25th, 2010, 9:00 pm

Romai, kaip atrodytų žmogus, kuris dvidešimt metų skųstųsi, kad jį kažkas seniai primušė ir apvogė, todėl jis dabar yra skurdžius ir negali nieko doro nuveikti, tuo teisindamas savo ne per geriausią dabartinę padėtį? Man rodos, į jį niekas rimtai nežiūrėtų. Palikit istoriją istorikams.
Aišku, suprantu tuos, kurie buvo ištremti ir nukentėjo – tai jų asmeninė skriauda. Nors ar ne pernelyg jau patogu nuolat rodyti savo senas žaizdas? Kas taip elgiasi? Išmaldos prašantys elgetos. Man tai kažkaip nurodo į savigarbos trūkumą [gal kad aš ne katalikiškos, o protestantiškos kultūros žmogus]. Kita vertus, absoliuti dauguma tremtinių ar kitaip nukentėjusiųjų tikrai nedejuoja. Dejuoja tie, kam tai naudinga. Deja, jie dominuoja viešojoje erdvėje.
Beje, dėl apvogtųjų retorikos – iš esmės nukentėjusiųjų ir apvogtųjų retorika labai panašios, jos gimdo neturtingųjų retoriką. O, kaip žinia, ji yra viena svarbiausių skurdo mentalitetą, o tuo pačiu – ir skurdą palaikančių dalykų.
Kodėl aš, istorikas, turiu sakyti žmonėms, kad nereikia užsižiūrėti į praeitį? Kad bent tie į praeitį žiūrintieji išmanytų istoriją…
[čia ne romui taikau priekaištus, tiesiog tokie bendri pamąstymai]
1151.

kreivarankis liepos 25th, 2010, 9:01 pm

Vos tik pasirodęs lietryčio portale, straipsnis prasidėjo tokiais žodžiais „jau 4 metai dirbu Teisingumo ministerijoje”. Vėliau ši frazė išnyko. Aš čia dėl „nukentėjusių retorikos”… porą kartų teko bendrauti su šia mergina – tikrai padarė visokeriopai teigiamą įspūdį… Linkiu jai viso ko geriausio, tik va negaliu susilaikyti nepastebėjęs – štai tokie pozityvo kupini žmonės, patys dirbantys „sistemoje”, staiga gavę smūgį nusivilia visa Lietuva. Užtenka perskaityti paskutinę teksto pastraipą.
1152.

. liepos 25th, 2010, 9:09 pm

Komplimentai Marui už 1150
1153.

romas liepos 25th, 2010, 9:35 pm

Marai, bet juk nepasakytum, kad žydų tautoje vyrauja nukentėjusiųjų nuo holokausto retorika. Kam viską painioti ir nesakyti, kaip yra tiesiai?
1154.

Maras liepos 25th, 2010, 9:36 pm

Kreivaranki, gal tai ir yra didžiausia nukentėjusiųjų retorikos bėda, kai dalis sutapatinama su visuma: iš vienos blogybės daroma išvada apie visumą. Tai veda į skurdo kultūrą – nematyti jokių prošvaisčių ir bet kokį neigiamą reiškinį laikyti visur tvyrančio blogio patvirtinimu. Jei praeityje okupacinė valdžia mus nuolat engė, tai natūralu, kad engia ir sava valdžia. Mes buvom, esam ir būsim engiami, mes buvome ir būsime skurdžiai – taip mano dauguma nukentėjusiųjų retorikos valdomųjų.
Beviltiškas susitaikymas bei nusivylimas viskuo, skandinamas alkoholyje ir begaliniuose pagiežos kupinuose plepaluose apie valdžios ir turtingųjų blogį, su kartais iškylančiais iracionalios agresijos priepuoliais, kurie nieko nekeičia – tokios yra pasekmės.
1155.

Maras liepos 25th, 2010, 9:43 pm

Romai, pasakyčiau, kad nukentėjusių nuo Holokausto retoriką naudoja tie, kam ji naudinga. Lygiai taip, kaip ir Lietuvoje, tik pasauliniu mastu. Tiesiog tam tikrų žydų grupių lobistai tiesiog puikiai dirba savo darbą, tik nereikėtų jų painioti su visa tauta. O kokie diskursai vyrauja Izraelyje bei žydų diasporoje, aš nežinau.
Be to, istorinės atminties ir nukentėjusiųjų retorikos nereikėtų painioti. Žinoti ir prisiminti būtina, bet nuolat kaišioti visų panosėn ir aiškinti visas savo nelaimes praeitimi – tikrai ne.
1156.

Fredis* liepos 25th, 2010, 10:12 pm

Žiūrėjimas į ateitį, į gerus santykius su Rusija įgavo groteskišką formą. Grybauskaitė apkaltina pieno gamintojus eksportuojamos produkcijos nepakankamu švarumu nuo antibiotikų, todėl daliani patys kalti dėl produkcijos nepatekimo į rytų rinką, per A.Brazausko šermenis akivaizdžiai ignoruojamas ir nepakviečiamas puodeliui kavos prie bendro stalo nežinia kaip į Lietuvą įsmukęs A.Saakašvilis, grubia forma atmetamas pekvietimas susitikti su JAV Prezidentu B.H.Obama į Prahą, liepą Prezidentė išvengė dalyvauti Amerikos skverelio atidaryme Vilniuje, kaip visada ir visur tokiomis progomis per kaitrą turėjo stovėti silpnos sveikatos V.Landsbergis. Ką išdarionėja saugumo struktūros sukurpdamos bylą, patys provokuodami nusikaltimui E.Kusaitę – netelpa į jokius rėmus, matyt, bus raportuota visuomenei apie bendrą, sėkmingą dviejų šalių antiteroristinę operaciją. Kolkas visuomeninkų ir pilietinių organizacijų dėka efektas yra priešingas. Beje, pas liūdnai pagarsėjusį tinklaraštininką A.Račą mano komentaras šia tema buvo ištrintas per 5 min. ir pavadintas ypatingai kenkėjišku visuomeninei rimčiai ( Račas tam reikalui turi nusikalęs universalų, specifinį terminą – „dundukiškas” ).
1157.

Maras liepos 25th, 2010, 10:22 pm

Fredi, manai, kad visa tai, ką čia išvardijai, turi ką nors bendro su žiūrėjimu į ateitį? Nematau jokių sąsajų. Nemaišyk žiūrėjimo į ateitį su politiniu pragmatizmu ir nuolaidžiavimu Rusijai.
Beje, tiek kurie išsiilgę žiūri į „maitinančią Rusijos ranką”, labai dažnai žiūri būtent į praeitį, o ne į ateitį .
1158.

Fredis* liepos 25th, 2010, 10:35 pm

Marai, nematau nieko blogo jeigu saujelė visuomeninikų birželio 14-ą padeda gėlių N.Vilnios geležinkelio stoty, sausio 13-ą prie žuvusiųjų memorialo, prismenamos birželio 22-a, liepos 21-a. TV, Panorama užpildys eterį žiniomis mes to norime ar ne. Šiandien buvo mažai istoriškai svarbi diena, todėl per TV buvo parodyta vasaos rogučių greitojo nusileidimo trąsa Anykščiuose.
1159.

. liepos 25th, 2010, 10:45 pm

Fredi*, o ar manai, kad Eglę Kusaitę tardė ir mušė FSB agentai?
1160.

Fredis* liepos 25th, 2010, 10:52 pm

E.Kusaitės parodymai televizijai buvo tokie kaip teigi. Tikėjimo arba netikėjimo klausimas. Kuo aš tikiu kolkas nesakysiu.
1161.

. liepos 25th, 2010, 11:03 pm

Vokiečių policija sąmoningai nepranešė milijonei (sic) miniai, kad yra aukų. O tai- formaliai žiūrint – visiška cenzūra, informacijos apribojimas, žodžio laisvės paminimas etc etc etc – galima priklijuoti bet ką.
Negana to, nenutraukė koncerto , nors buvo aišku, kad jau žuvo 13 jaunuolių, tai tie, kurie mirė vietoje.

Policija pasielgė neabejotinai teisingai.
1162.

Rolandas liepos 26th, 2010, 8:52 pm

Valentinai, o N.Vasiliauskaitė tau graži, ar nelabai? Pameni, „supažindinai“ mane su ja.Aš visa krūtine įkvepiu gaivaus oro, kuomet skaitau tokius T.Venslovos straipsnius, tokias mintis, kaip kad jo „Aš dūstu“, lygiai taip pat – ir beskaitydamas N.Vasiliauskaitę.
1163.

romas liepos 26th, 2010, 9:36 pm

Aš kai pasiskaitau mūsų intelektualų straipsnius, galvoju, kad gyvenu užsienyje. Kur jie randa tuos personažus, ant kurių skundžiasi? Nesakau, kad jų visai nėra. Žurnalistai būna parodo per televizorių, bet kad tie personažai būtų ant kiekvieno kampo… Man pvz. gyvenime dažniau pasitaiko Vasiliauskaitės, nei Ozolai arba Radžvilai.
Geriausiai tautos portretą parodo apklausos ir politikų reitingai. Jie man labiau piešia personažą panašų į Valentino miestelėną. Jis nėra antirusiškas, klerikalas ir nacionalistas. Taip pat jis žino, kad Lietuva yra pati blogiausia šalis gyventi pasaulyje, ir pritartų kairiosioms Vasiliauskaitės idėjoms.
1164.

Valentinas liepos 26th, 2010, 9:37 pm

Man ji negraži, bet apie ją mąstydamas negalvoju tokiomis kategorijomis. Aš noriu, kad ji kada nors perskaitytų mano antimarksistinę retoriką ir sudirbtų,sudorotų, suvalgytų, sukapotų mane savo puikiu stiliumi. Noriu, kad ji mane sužalotų. Noriu būti jos vergasssssssssss!!!!
1165.

Fredis* liepos 26th, 2010, 9:57 pm

N.Vasiliauskaitės straipsnis yra fasifikacija.
Sąjūdis kovojo už laisvę, saviraišką. Visos tautos ir kiekvieno žmogaus atskirai. Būdamas mažiau prakutęs, neatsparus demagogijai gali net susigėsti, kad buvo toks Sąjūdis, kad esi lietuvis, gimęs Lietuvoje, kurio nacionalinio išsilaisvinimo judėjimo mitinguose kalbėjo kažkokios „baisios” žmogystos kaip: M.Martinaitis, J.Juzeliūnas, A.Nasvytis, A.Kaušpėdas, A.Juozaitis ir kiti. Matyt ne šituos žmones turėjo minty Vasilaiuskaitė, o advokatę, teisininkę Zitą Šličytę, narsiai besigrūmusią su priplėkusia tuometine Klaipėdos prokuratūra ir vėliau tapusia žymia žmogaus teisių gynėja ir parlamentare ir, aišku, visos strėlės vėl nukreiptos už visų mūsų nelaimių kaltininką V.Landsbergį.
1166.

kreivarankis liepos 26th, 2010, 9:58 pm

O man Nidos tekstas patiko.
1167.

Rolandas liepos 26th, 2010, 10:58 pm

N.Vasiliauskaitė ne eilinė publicistė ar apžvalgininkė(tokiu būti gali veik kiekvienas). Net ne eilinė filosofė. Ji – menininkė. Todėl ir mintys jos yra vertintinos iš meninių pozicijų. Jau esu teigęs, jog menas yra emocijos perdavimo būdas. „Kodėl „mums“ nieko neatsitiko” ji tik perdavė savo to laiko emociją. Todėl nėra jokio pagrindo teigi, jog tai falsifikatas. Tai objektyvi vienos, tuo metu gyvenusios, protingos mergaitės tiesa.
1168.

bang liepos 26th, 2010, 11:23 pm

N.Vasiliauskaitė – pilstytoja iš tuščio į kiaurą. Sofistė blogiausia prasme. IMHO.
1169.

Valentinas liepos 27th, 2010, 6:58 am

Bang, sutikčiau, su išlyga, kad VISI taip vadinami intelektualai yra sofizmo pilstytojai. Toks žanras.
1170.

kreivarankis rugpjūčio 9th, 2010, 11:23 pm

Apie Latyniną ir Rytas Staselis pasisakė
http://ryst1966.livejournal.com/96651.html
1171.

Fredis* rugpjūčio 15th, 2010, 12:20 pm

Maro disertacija sutrypta: http://www.lrytas.lt/-12818490921281211428-pilietin%C4%97-visuomen%C4%97-soviet%C5%B3-lietuvoje.htm
1172.

Maras rugpjūčio 15th, 2010, 2:21 pm

Fredi, aš Tau LABAI rekomenduoju paskaityti mano disertaciją. Nustebsi .
Nors autorei iki galo ir nepritariu – pernelyg remiasi dabartiniais sovietinės veiklos perinterpretavimais, „pilietinės visuomenės” termino naudojimas man atrodo nepakankamai pagrįstas, pernelyg atriboja pilietinį veikimą nuo klaninių ryšių.
1173.

Fredis* rugpjūčio 15th, 2010, 2:45 pm

Marai, būtinai reikės paskaityti.

„Sovietų Lietuvoje galima išskirti dvi stilistiškai priešingas subkultūrų grupes: 1) etnokultūrinį judėjimą, išplitusį po 1960 m. per žygeivių, ramuviečių, jaunimo folklorinių ansamblių veiklą ir 2) vakarietiškas subkultūras – bigbyto grupes, hipius, vėliau metalistus, pankus”.

Turbūt vienitelis iš čia besireiškiančių kartą neformalioje demonstarcijoje (manifestacijoes) esu sudalyvavęs ir aš, tiksliau trijose.
Sovietmečiu būdavo etnokultūrininkų rengiamos ugnies šventės Vingio parke, po oficialiosios dalies jaunimas miške užsisėdėdavo ir pradėdavo dainuoti tautines patriotines liaudies dainas. Mišką po truputį pradėdavo iš visų pusių supti sovietų vidaus kariuomenės pulkas, kuris bazavosi prie Šv.Petro ir Povilo bažnyčios, taigi, miškas apsupamas ir palengva žmones stumdavo iš Vingio parko, žmonės žygiuodavo Čiurlionio g., palei Tauto kalną žemyn ir demonstarntai kaip kiškai būdavo išblaškomi.
Kitas demonstracijų pobūdis – po Žalgirio pergalių prieš CSKA iš Saulėtekio alėjos Antakalnio gatve. Prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios pasitikdavo vidaus kariuomenė su stikliniais skydais ir banainais, demostrantai vėl kaip kiškiai būdavo išblaškomi, mane vijosi su kerziniais batais pora kareivių T.Kosciuškos gatve.
Dar kitokios demonstracijos būdavo po Žalgirio futbolininkų rungtynių Juozapavičiaus gatvėje einant link Žaliojo tilto, žmonės, įžygiavę į centrą, nežinodavo ką toliau daryti, visada pasitikdavo milicija. Su futbolo aistruoliais manifestacijoje sudalyvavau kartą.
1174.

. rugsėjo 14th, 2010, 9:22 pm

Pernelyg ramu pas dr. Marą :

http://www.youtube.com/watch?v=qr6Q0BpmyG0&feature=player_embedded#!
1175.

romas spalio 26th, 2010, 9:47 pm

Neskaitei, Marai, Juozaičio balse? Viskas priklauso nuo požiūrio, matyt, bet su tuo, kad vyksta lūžis negalima nesutikti.
1176.

Maras spalio 26th, 2010, 11:33 pm

Dabar perskaičiau. Va, nuoroda, dėl visa ko, gal leisis pubilkuojama: http://www.balsas.lt/naujiena/508243/filosofas-a-juozaitis-europa-be-baltijos-kelio
Nelabai mėgstu katastrofizmą, bet turi tiesos Juozaitis, turi. Aišku, čia ne jo mintys – tą patį daug kas sako.
Su tuo, kad vyksta pabaiga, aš nesutinku. Tiesiog pabaigos nėra. Nebuvo jos žlugus Romos imperijai (niekas net nepastebėjo ir faktiškai niekas nepasikeitė), gal Bizantijos žlugimas buvo ryškiau suvoktas, bet kad Bizantija jau buvo faktiškai negyva.
O lūžis – turbūt. Tik nežinau, į kurią pusę. Islamo grėsmė? Kol jis nepradės prasiskverbti į vietinius žmones, tol – ne. Nematau to. Galima juokais sakyti, kad mes pernelyg supuvę, jog norėtume tikro, stipraus Dievo, jam įsipareigoti.
o va dėl teisių tai sutinku. Kažkas su jomis ne taip. Aš komentuodamas Ligitos įrašą „Kuprinės svoris” tai irgi norėjau parodyti – kad įvairovė pati savaime nėra gėris, kad unikalumas ir individualizmas turi ribas, kurių būtina paisyti. Galų gale, kad žlugus didžiajam pasakojimui mažieji negali jo pakeisti. Šiaip iš Ligitos gerai matosi, kaip teisių diskursas paveikė jaunimą [jau tik nesupyk, Ligita]. Žmonės nemato to ribų ir ribotumo.
Nors aš nežinau, galbūt taip auga nauja civilizacija, gal tai ir yra iš senosios civilizacijos augančios naujosios pradmenys? Visiškai kitoks suvokimas, kitokios vertybės, kurioms nereikia vieno pagrindo. Aš nematau, kaip tai būtų įmanoma, bet gal tik dėl to, jog esu pernelyg įtakotas senosios. Nežinau.
1177.

romas spalio 27th, 2010, 12:05 am

Romos imperijoje lyg ir panašiai viskas klostėsi, kaip dabar Europoje. Romėnai ne itin buvo uolūs vaikų gimdyti, o krikščionys, kurie dažniausiai buvo įvairių nukariautų tautų atstovai, – atvirkščiai. Palaipsniui neliko kam legionuose tarnauti.
1178.

kreivarankis spalio 27th, 2010, 12:16 am

romai,
kad lyg ir ne visai taip ten buvo… apskritai manau, tas „per mažas” gimdymas tai išimtinai mūsų dienų problema. Beje Juozaitis kalba būtent apie Bizantijos imperiją. Jos imperatorius (teko skaityti visą Ostrogorskio „Bizantijos istorją”) vienu metu asmeniškai važinėjo po Europą kaulydamas iš jos monarchų pinigų. Tiesiog neliko valstybėje patriotų (o gal nacionalistų?).
1179.

romas spalio 27th, 2010, 12:28 am

kreivaranki, yra religinė šventė, ar tai paminėtina diena, kur minimi kankiniai legionieriai. Kažkodėl yra užsifiksavę, kad į krikščionybę romėnai žiūrėjo paniekinamai. Taip pat gal aš kažką ir painioju, bet man nuo kažkada seniai užsilikusi istorija, kad romėnai nuo kažkurio tai imperatoriaus pradėjo į legionus imti ne romėnus, o tai būktai atsitiko todėl, kad romėnų tiesiog nebebuvo tam pakankamai.
1180.

kreivarankis spalio 27th, 2010, 12:47 am

romai,
tu teisus dėl visko, tik tie faktai, kuriuos tu pateiki, sustatyti kitaip nebūtinai keltų tokias pasekmes. Kiek man žinoma, romėnai iš tiesų žiūrėjo paniekinamai į krikščionis, tačiau 313 m. jinai tapo vienintele imperijos religija. „Oficiali” imperijos žlugimo data 476 m. Taigi skirtumas pusantro šimto metų, o juk tada nebuvo nei teliko, nei interneto nei tokio istorijos mokymo koks yra dabar. Beje pakartosiu 476 m. nieko tokio neįvyko, tiesiog barbaras Odoakras nušalino imeratorių Romulą Augustulą nuo sosto (jam tada buvo berods 6 metai) ir nusiuntė su visais jo žaislais gyventi į Neapolį. Pats priėmė visas valdžios regalijas ir oficialiai perdavė jas Bizantijos imperatoriui, pripažindamas jo viršenybę. Taigi lyg ir atsisakydamas teisiškai valstybinio suvereniteto, tačiau iš tiesų Bizantijos imperatorius realios kontrolės Romos atžvilgiu neturėjo, taigi Odoakras tvarkėsi kaip tinkamas, tik prisidengdamas Bizantijos imperatoriaus vardu. Vėliau tai buvo išinterpretuota (kone moderniosios tartptautinės teisės principais vadovaujantis), kad tai buvo suvereniteto atsisakymas ir Romos imperijos, kaip valstybės, pabaiga. Gi to meto žmonėms tie įvykiai buvo reikšmingi tiek, kiek mums būtų reikšmingas pvz. Kubiliaus vyriausybės atsistatydinimas.
1181.

Maras spalio 27th, 2010, 12:53 am

Romai, barbarai tiesiog buvo geresni kariai . Romėnai išlepo – juos gi nemokamai maitino ir linksmino (plebsą, aišku). Bet šiaip tai galų gale ir patys Romos imperatoriai nuo Severų laikų (2 a. pab) buvo kilę ne iš Romos (Severai bene iš Sirijos). Markas Antonijus faktiškai buvo paskutinis romėnas imperatorius (neskaitant Komodo). Vėliau vyko visiška unifikacija, kai visiems imperijos gyventojams buvo suteikta Romos pilietybė. Tam tikra prasme panašu į dabartį.
Krikščionybė prasiveržė, kai pradėjo įsiskverbti į Romos elitą (Konstantino motina).
Krikščionybė buvo smerkiama (nepaisant šiaip labai liberalaus romėnų požiūrio į kitas religijas ir vyravusio sinkretizmo), kaip ir judaizmas, nes jos nebuvo įmanoma inkorporuoti į Romos vertybinę sistemą, į romėnišką pilietiškumą, kuris rėmėsi imperatoriaus dievinimu. Taip krikščionybė sprogdino imperijos vietisumą. O norint ją priimti, reikėjo keisti visą imperijos sąrangą, kas Konstantinui neblogai pavyko.
Bet šiaip nemanau, kad Europą ištiks Bizantijos likimas. Greičiau jau Romos – transformuosis. Tik neaišku, į kurią pusę.
1182.

kreivarankis spalio 27th, 2010, 1:54 am

Marai,
o man atrodo, kad barbarai niekada nebuvo „tiesiog geresni kariai”. Romos karo mašina rulezzzzz. Čia kiti dalykai greičiau… Nors, nenoriu griežtu tonu tvirtinti. Tiesiog dėstau savo profanišką nuomonę.
1183.

Maras spalio 27th, 2010, 2:26 am

Tai aš šioje srityje irgi profanas . Romos karo mašina tikrai buvo nepralenkta, taip ir liko vos ne iki Napoleono . Tiesiog Roma nebetiekė karių (suiro respublikos laikų sankloda, kuria rėmėsi kariuomenė), tai jie imti iš stiprių barbarų. Kurį laiką barbarai integruoti į karo mašiną, vėliau Romos armija tiesiog subarbarėjo. Be to, tokio dydžio imperijai romėnų tiesiog ir nebūtų užtekę. Aišku, dar ir daugybė kitų priežasčių (barbarų spaudimas, kurį buvo galima sumažinti paimant juos į savo gretas etc.). Bet šiaip aš niekuomet karo istorija nesidomėjau ir nesižavėjau, tai galiu ir klysti, nes kalbu iš bendro išsilavinimo .
1184.

romas spalio 27th, 2010, 10:10 am

Mat jį galas – nėra labai svarbu, kaip tiksliai ten buvo. Man situacija atrodo panaši tuo, kad barbarai netapo Romos patriotais ir nesiekė išlaikyti imperijos, nors tarnavo imperijos jėgos struktūrose. Kai niekas nelaiko drauge, tai ir subyra. Aš savo pirmame komentare nesutikau su tuo straipsniu paraidžiui, bet sakiau, kad lūžio nuojauta ir man kyla. Kažkada seniau diskutavome apie tai, kad prancūzai yra praradę identitetą ir jaučiasi pasaulio piliečiais, tuo tarpu imigrantai musulmonai išlaiko savo kultūrines šaknis ir pasaulio piliečiais nesijaučia. Aš netikiu, kad labiausiai emigrantų apgyventos šalys tiesiog bukai pereis prie islamiško fundamentalizmo. Galimai susiformuos kažkokios sintetinės kultūros, bet neatrodo, kad jos bus kosmopolitinės. Dėl kultūrinių skirtumų ES gali sugriūti kaip Jugoslavija. Kol kas sunku būtų įsivaizduoti, kad Lenkija sutiktų būti drauge su minkštai islamiška Vokietija.
1185.

Fredis* spalio 27th, 2010, 10:27 am

Susidūrimas Upės gatvėje tam tikra prasme buvo simboliškas.
Procesai vyksta negrįžtamai iš padėties kurioje buvome į situaciją, kurios jau dabar matytome kontūrus. Viename Vokietijos didmiestyje du naujagimiai iš trijų yra imigrantų (turkai, serbai, makedoniečiai), pas mus ši situacija bus maždaug už 100-150 metų. Jau dabar svarbu rūpintis, kad Ligita nesusižavėtų somaliečiu, marokiečiu, pakistaniečiu. Turkas būtų pusė bėdos. Pagerintų lietuvių rasę.
1186.

Maras spalio 28th, 2010, 3:52 pm

Nu va, paskutinės žaidynės Romos Circus Maximus įvyko 549 m. Gyvenimas tęsėsi, žmonės linksminosi .
1187.

romas spalio 28th, 2010, 4:59 pm

Marai, iš tiesų pasaulis niekad galutinai nesugriūva ir teritorijos su žmonėmis lieka vietoje. Štai ir ES su musulmonais, ir net galutinai musulmoniška, vis tiek būtų ES. Juozaitis greičiau pastebi kultūrinę griūtį, kurią po ilgesnio laiko (gal, kaip Fredis sako, po 100-150 metų) lydės ir susiskirstymas į valstybes arba sąjungas su naujomis sienomis. Tuo man ir panašu į padėtį Romos imperijoje jos nuosmukio laikotarpyje. Net ir nauja vienijanti religija braunasi, lygiai kaip kažkada krikščionybė. Jau nekalbu, kad kaip ir Romos imperijoje yra norinčių dėl tos religijos numirti.
Nors, koks skirtumas, kaip ten po 150 metų bus
1188.

Maras spalio 28th, 2010, 5:53 pm

Man, ir, kaip suprantu, kreivarankiui, įdomu, ar jautė žmones tas permainas. Gaila, per mažai žinau apie romėnų savimonę irimo laikotarpiu (Gibbono, deja, neskaičiau). Užtat žinau, kad Cezario laikais jau dejuota, jog respublikos idealai tapo nebesvarbūs, moralė – pašlijo ir viskas blogyn eina . Tuo metu, kai rašoma „Eneida”. Dejavimas dar nereiškia žlugimo.

Etninė kaita žlugimo irgi nereiškia. Juk tarpukario Lietuva etniniu požiūriu buvo absoliučiai kitokia, nei dabar. Didžiulis procentas žydų miesteliuose, lenkiškas Vilnius etc. Ne etniniai dalykai svarbu, o kultūra.

Religija? Nematau religijos kaip tokios svarbos atgimimo europiečių savimonėje. Romėnams religija buvo svarbi ir kai senoji išsikvėpė, nebevienijo, kai ja tiesiog nebetikėta (dievai mus apleido), paimta kita – nauja ir stipri. Dabar islamas tebelieka svetimas. Klausimas iš esmės vienas: kaip vakarietiškas sekuliarizmas įtakos ir bus įtakojamas islamo. Ar musulmonai susekuliarės (kaip ten turkai Vokietijoje, aš tai nežinau), ar sekuliarumas susilpnės. Be to, islamas yra gana specifinė religija, ne tokia universali, kaip krikščionybė. Kad prancūzai ar italai negertų vyno, o lietuviai – degtinės?

Dabar labai daug balsų apie Europos žlugimą (tiesą sakant, jau virš 100 metų tie balsai girdisi, tai gal jau žlugo ). Ar griūtis, ar kaita – čia jau nuo požiūrio priklauso. O gąsdinimai nutautėjimais – man nusibodęs lietuvių bėdavojimas.

Šiaip mes tos kaitos ir nepastebim. Va, neseniai sužinojau, kad Prancūzijoje tik 1970 m. moterys gavo teisę be vyro sutikimo atsidaryti banko sąskaitą. Dabar tai net sunku įsivaizduoti, o praėjo vos 40 metų.
Kaitų tiek daug, kad lūžį įžiūrėti teisingai, nesupainioti jo su šiaip pokyčiais sunkiai įmanoma.
1189.

Maras spalio 28th, 2010, 5:54 pm

Tiesa, tempas dabar greitas, tai gali ir greičiau viskas pasikeisti, nei per 100 metų. Dar, žiū, ir sulauksim
1190.

kreivarankis spalio 28th, 2010, 8:01 pm

Aš jau seniai mąsčiau apie šią problemą ir kiek teko domėtis Bizantijos žlugimo priežastimis, tai jausmas toks, kad tai iš tiesų nevaldomas procesas, nors kažkaip hegeliškąjam istorinio dėsningumo totalitarizmui pasiduoti nesinori.
Vėlgi remiuosi Ostrogorsky. Jo nuomone Bizantija buvo stipri kaip imperija tol, kol joje buvo tvirti pavienių ūkininkų sklypai (sen. gr. themoi)… Kiek suprantu tas „themoi” yra kažkas panašaus kas visuramžių Vakarų Europoje buvo „alodas” t.y. tiesiog privatus žemės sklypas. Bizantijoje jį valdė vyras, pater familiae, kuris pagal bizantiečių perimtą ir kodifikuotą romėnų teisę valdė tą sklypą kaip savo nuosavybę, turėjo piliečio teises ir privalėjo atlikti karo prievoles. Būtent „themoi” sistemų iširimas ir privedė prie Bizantijos imperijos degradacijos. Tos „themoi” sudarė tvirtą pamatą socialinei piramidei, o jos iširus visa sistema susvyravo. Grįžtant prie Romos imperijos – respublikos laikotarpiu atitarnavę legionieriai buvo apdovanojami žemės sklypais, vėliau tarnauti eidavo jau jų vaikai. tuo tarpu, kaip aš įsivaizduoju, imperijos laikotarpiu kariai nutolo nuo savo savo itališkų šaknų – dešimtmečiais kariaudavo Britanijoje, Egipte, Judėjoje ir jau po to jiems nebesvarbu buvo prieš ką kariauti. Toli nuo namų kariaujančio generolo kariuomenė tapdavo atskira bendruomene ir Julijus Cezaris su savo kariauna – vienas iš pirmųjų to simptomų. Ne tik kariai nutoldavo nuo žemės, dažnai turčiai piktnaudžiaudami įstatymais pasigrobdavo jų žemes, o jų šeimas nuvarydavo. vėliau gi atsirado ir paplito kolonai – farmaliai laisvi, bet faktiškai visiškai nuo šeimininkų priklausomi samdomi valstiečiai.
Juk žinia, po 1918 m. buvo vykdyta žemės reforma ir savanoriai buvo apdalinti sklypais ir kiekvienas sklypas buvo apmokestintas. Taigi buvo sukurta gana archaiška struktūra, kuri, manau, labai atitiko to meto lietuvių mentalitetą. Manau gyvenimo kokybės prasme, tai nebūtinai pats teisingiausias sprendimas, bet va pririšimo prie žemės, nacionalizmo ugdymui tai yra tai ko reikia. Ir nenuostabu, kad tuomet eiti į savanorius reiškė kiek ką kitą, nei dabar. Ir pvz. berods Žižekas įvardina fašizmą tiesiog kaip maištą prieš modernybę. Fašizmas tai tarsi noras grįžti į tą pradinę būklę, kai viskas aišku, kai visa visuomenė turi daug maž stabilų pagrindą (tik nesuprantu kas tas pagrindas yra – prosocializmas ar proliberalizmas), ir gana paprastą hierarchinę piramidę.
1191.

Aurimas spalio 28th, 2010, 8:12 pm

Kreivaranki, labai gerai išlaikei istorijos VBE?
1192.

kreivarankis spalio 28th, 2010, 8:19 pm

Nežinau kas yra VBE. Bet kai po mokyklos stojau į istoriją VU, tai neišlaikiau. Po mokyklos iš pirmo karto niekur neįstojau, teko metelius padirbėti gamykloje „Ekranas” prie detalių atkaitinimo krosnių.
1193.

Aurimas spalio 28th, 2010, 8:36 pm

Kreivaranki,

O tu nesvajojai tapti filosofu iškart? Tavo keistas gyvenimas! Keistai, keistai…

Rašai filosofinius straipsnius vietos laikraščiuose ar internetinėse platybėse? Filosofiją vertą studijuoti? Jei galėtum dabar eiti studijuoti iškart po mokyklos, tuomet ką norėtum studijuoti?

Tu įžymybė.
1194.

Aurimas spalio 28th, 2010, 8:48 pm

Tavo gyvenimo istorija labai įdomi, nes tu laikei IELTIS. Įdomus tu žmogus, apie tave rašys knygas… Taip, tu dar ir serialus mėgsti žiūrėti. Taip, taip… Ir filmus!

Čia visi protingi.
1195.

Aurimas spalio 28th, 2010, 8:50 pm

Kreivaranki,

Tau patikdavo paskaitos ar miegodavai per jas? Ar su kompiuterio visada linksmindavaisi?

Visi čia daug mokosi.
1196.

Maras spalio 28th, 2010, 8:50 pm

Aha, šitas nusilpimo priežastis ir aš prisimenu.
Manau, procesas nevaldomas, bet ne nulemtas. Įmanoma jį pakeisti ar sustabdyti. Romos imperija, va, žlugo, o jos dalis – Bizantija – išliko. Taip pat ir dėl imperatorių politikos stiprinant valstiečius, jei gerai prisimenu.
Žmogus turi būti kažkam įsipareigojęs. Europiečiai kažkokie pasimetę atrodo – puola įsipareigoti viskam, kas tik po ranka pasitaiko: vargstančiai Afrikai, ekologijai, daiktams, ES, tautai, regionui (žemaičiai, bretonai). Žemė jau seniai neberūpi. Nežino, ar morkos ant žemės auga, ar ant medžių .
O tvirčiausiai suriša žemė ir kraujas, į ką naciai ir apeliavo.
Maištas prieš modernybę? O man rodos, gryniausia modernybė, tiek nacizmas, tiek fašizmas, tiek ir sovietinis kelias. Paraleliniai su vakarietiška postmodernybe (ir bruožų panašių turi), kuri irgi bando nusigręžti nuo kai kurių klasikinio modernizmo elementų (pagarba gamtai, įvairovei, nelinijinis pasaulio raidos matymas). Anie keliai niekur nenuvedė, vat įdomu, kur nuves šitas? Gal modernybė turi būti tiesiog nutraukta?
1197.

kreivarankis spalio 28th, 2010, 9:17 pm

Taigi, belieka sulaukti romo žodžio apie nacionalizmo naudą ir žalą (galbūt)
1198.

romas spalio 28th, 2010, 11:05 pm

Man žodis nacionalizmas nepatinka, nes jis turi neigiamą atspalvį jau. Nenoriu, kad nacionalizmas turėtų tą radikalų turinį, kurį mes iš karto įsivaizduojame, girdėdami šį žodį. Tačiau aš neneigiu – man kelia susirūpinimą, kad daugelis yra prisirišę tik prie materialių vertybių. Kosmopolitizmas, kai aš esu pasaulio pilietis, jei čia nėra materialiai itin gerai ir todėl aš einu ten, kur yra materialiai geriau, man – nepriimtinas. Šitokia ideologija gali veikti tik uždaroje erdvėje. Jei esame nuoseklūs kosmopolitai, atidarykime visas sienas pasaulyje ir tegul visi važiuoja, kur yra geriausia. Bet jei šnekame viena, o iš tikro yra kitaip, kam save apgaudinėti ir kam apgaudinėti tuos, kurie nesugeba to suprasti? Aš nežinau, kiek patys didžiausi pasaulio piliečiai būtų pasirengę pasidalinti kokiu nors Niujorku ar Londonu su pasaulio žmonėmis.
1199.

Fredis* spalio 29th, 2010, 12:30 am

romo iškeltos problemos nėra apskritai, mums, lietuviams niekas iš šalies, iš svetur negresia. Ankstesniame komentare rašiau apie „pagerintą rasę” ir dabar truputį susigėdau, reikėjo labiau susikaupti ir nerašinėti nesąmonių.
Turime atlikti namų darbus savo šalies viduje. Svarbu susistatyti tinkamą darbų programą ir ją nuosekliai įgyvendinti. Programos sudarytojai – politiniai, visuomeniniai lyderiai ir ekspertų komandos suvaidins labai svarbų vaidmenį.
1200.

romas spalio 29th, 2010, 1:48 am

Fredi, Juozaitis kelia mintį, kad reikia saugoti europines vertybes. Tai reiškia, kad turi kažkurios vertybės būti vertesnės ir labiau gerbtinos. Aš jam iš dalies pritariu. Tuo labiau, kad ir europiečių idėjinio nuoseklumo nepastebiu. O, kad tai nepalies (nepaliečia) Lietuvos, esi neteisus. Tapatumo krizė vakaruose daro juos abejingus vykstantiems demografiniams ir kultūriniams pokyčiams, o tokio pat pobūdžio krizė Lietuvoje gena mūsų tautiečius iš šalies. Čia tik laiko klausimas, kada mes savo demografines problemas spręsime imigracijos pagalba. Gal tai tik baimės, tačiau norėtųsi kažkokio stabilumo.
1201.

Fredis* spalio 29th, 2010, 11:16 am

Tezė. Tapatumo, europinių vertybių čia yra daugiau nei turtingoje Europoje.
Tezė padaryta besiremiant A.Merkel susirūpinimu krikščionių demokratų sueigoje.
Matyt tautiečius gena į tapatumą beprarandančią Europą kitos priežastys.
Paimkime ir išnagrinėkime europietiškas lietuviškas verybes, kurias mes prarandame, atskiro tautiečio pavyzdžiu. Jais galėtų būti Maras, Auksinis kardas, Fredis*…
Ką mes matome? Bažnyčios sekmadieniais nelanko, proginiai katalikai, šeimos verybes puoselėja tik žodiais, o ne asmeniniu pavyzdžiu, tolernatiški gėjams, kitų rasių žmonėms ir t.t..
Ką mes prarandame negrįžtamai?
Dėl tautos susitraukimo nuo 3.4 mljn. iki 2.5-3.00 mljn.
Mums pabrangs tik valdžios išlaikymas. Dabar šiam reikalui skiriame 3.5% BVP, ateityje reikės 4.5-5.0% BVP. Kylant darbo našumui šio pokyčio net nepajusime. Gal kaip tik ateityje efektyvės ir krašto administravimas ir reikės valdžiai skirti tik 2.5% BVP.
1202.

Fredis* spalio 29th, 2010, 11:30 am

Beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad daugiausiai šalies biudžeto lėšų tenka valstybės tarnautojų atlyginimams mokėti, nors realiai šioms reikmėms yra skiriama tik 3,5 proc. viešųjų lėšų.
Visas tekstas: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=35651749
1203.

romas spalio 29th, 2010, 1:04 pm

Man baisu tik tiek, kiek aš būsiu saugus senatvėje, kiek mūsų vaikai ir anūkai liks čia, kad mumis senais pasirūpintų, kiek mane, seną lietuvį, supras sanitaras keistai veido bruožais ir kiek aš jam nuoširdžiai rūpėsiu
1204.

Karpienis spalio 29th, 2010, 1:38 pm

Klysti,Fredi.Realiai valstybės tarnautojams skiriama 35 procentai lėšų.Valstybės tarnautojas dirba puikiame kabinete,pastatytame ,apšviestame ir apšildomame už tas pačias žmonių lėšas.Tos pačios lėšos naudojamos ir tarnautojo telefonui nupirkti,jo sąskaitai apmokėti ir t.t.:)Atlyginimai ir verslo įmonėse sudaro tik iki 5-10 proc. lėšų:)
1205.

Karpienis spalio 29th, 2010, 1:41 pm

Matote,Fredi,šiaip žmogui ,užsiimančiam verslu ar susikūrusiam darbo vietą,niekas neduoda patalpų,ryšio priemonių ar kuro už dyką.Valstybės tarnautojai tai gauna ir tai yra jų „pajamos natūra”.Gal įskaičiuokite,kiek kainuoja tarnautoją išlaikyti ir pamatysite kraupius skaičius.:)
1206.

Fredis* spalio 29th, 2010, 2:04 pm

rašytojos Jurgos Ivanauskaitės veidas…
baisokas ar ne?
tautų, rasių mišrainė.
gal mažiau gilinkimės kaip bus, o
daugiau padarykime dabar.
Sanitaro keistais bruožais geriausia išvengti privačiame pensionate, tačiau tikimybė užsirauti ant kokio nors sadisto dailiais bruožais ar nesąžiningo žmogaus išlieka ir ten.
1207.

Auksinis kardas spalio 29th, 2010, 2:55 pm

Patikslinkite, ar tai valstybės tarnautojai rengia viešuosius pirkimus, prižiūri biudžeto lėšų į[si]savinimą? Atitinkamai – ir tikrovėje jų disponuojama biudžeto dalis nėra KIEK didesnė už 3,5%, net jei ne viską galime pavadinti atlyginimu?
1208.

Karpienis spalio 29th, 2010, 3:26 pm

Tikrų ir didžiausių išlaidų valstybės tarnautojams neieškokite išlaidų „eilutėje”.Prokuratūros pastatas,kainavęs 300 000 000 lt. bus prikergtas prie „investicijų”,o ne išlaidų:)Ir taip toliau.Nauji kompiuteriai,telefonai yra „investicija”.:)
1209.

Karpienis spalio 29th, 2010, 3:35 pm

Kalambūras:)Investicija į amortizaciją (ir nusidėvėjimą).Seimas taip pat neseniai pasistatė naują pastatą už n milijonų,kaip ir sodra ar VSD.Kai daug investuojame į valdininkus,jie tada mums „pigiai ” kainuoja.:)
1210.

romas spalio 29th, 2010, 3:57 pm

Karpieni, juk problema nėra tame, kad valstybėje yra valstybės tarnautojai, jie gauna algas, yra aprūpinti kabinetais ir darbo priemonėmis. Iš esmės tai aš sutinku, kad atsakomybės, leidžiant valstybės litą, trūksta, bet nėra kažkokios vienos pradinės priežasties tam. Priežasčių – daug, o sukuria jas mūsų papročiai ir mes patys. Nesupraskit, kad siūlau prisiimti kaltę sau asmeniškai, bet žmonės ir visuomenė yra skirtingi dalykai, panašiai kaip skirtingi dalykai yra medžiai ir miškas. Nerašytos elgesio taisyklės, stereotipai apraizgo mus tinklu, prieš kurį esame bejėgiai konkrečiose gyvenimo situacijose. Reikia labai daug neabejingų ir suprantančių žmonių, kad padėtis greitai pasikeistų. Gal nėra pakankamai suprantančių, bet turim bent jau neabejingų. Man nesinori pilti purvą ant tų, kurie stengiasi lipti iš padėties. Priekaištų valdžiai ir aš turiu, bet neatsimenu, kada neturėjau:)
1211.

Karpienis spalio 29th, 2010, 3:59 pm

Užviršavimui.Žmonės juk mato,kaip jų miestelyje uždaromos mokyklos,ligoninės,darželiai ar bibliotekos,o sostinėje „atidaromi”vis nauji VSD,merijos ar pan., pastatai.Reikia turėti labai lakią fantaziją,kad galvotum ,jog didžiausios „investicijos” ir yra į mokyklas…:)
1212.

Fredis* spalio 29th, 2010, 4:05 pm

Karpieni, nepyk, bet tu geras balvonas.
Visos valstybės turi saugumo struktūras, prokuratūrą, policiją, teismus, ligonines, savivaldybes ir parlamentus, kuriems kaip nekeista reikia pastatų, ryšio priemonių, kopijavimo apartų, transporto priemonių ir benzino į degalų bakus.
1213.

Karpienis spalio 29th, 2010, 4:12 pm

Taip ,Fredi.Lietuva ,Fredi,nenukentėjo nuo karo ,cunamio ar žemės drebėjimo.Visas valdžios įstaigas mes perėmėm iš senų laikų puikiausiame stovyje:)Nemanau,kad statyti vis naujus dangoraižius toms pačioms funkcijoms atlkikti ,yra racionalu.Gal tie milijardai efektyviau būtų buvę panaudoti,statant vėjo jėgainių parką jūroje:)?
1214.

romas spalio 29th, 2010, 4:16 pm

Karpieni, bet juk jei žmonių Lietuvoje mažėja, reikia mažinti mokyklų. O jei apie ligonines, tai reikia siekti, kad gydymo kokybė neblogėtų. Patys sau pastatai negydo. Aš nesu medicinos ekspertas, kad įvertinčiau reformos kokybę, bet įtariu, kad nepagrįsto triukšmo iš vyr. gydytojų pusės irgi yra.
1215.

bang spalio 29th, 2010, 4:16 pm

Matau, kai kas pasiryžęs tiesiog šiandien pulti į valstybės tarnybą tarnavimo reikmėms panaudodamas savo patalpas, transporto, ryšio priemones, kancreikmenis ir pan. Gali būti, kad netgi neims algos.
1216.

Fredis* spalio 29th, 2010, 4:18 pm

Lietuviai labiausiai pasaulyje nukentėję nuo antrojo ir pirmojo pasaulinių karų.
Ir vėl balvoniškas teiginys, Karpieni, susikaupk.
1217.

romas spalio 29th, 2010, 4:20 pm

Beje, o tas nelemtas Visuomis ar ne tam ir buvo sugalvotas, kad pradėti efektyviai valdyti valstybės turtą? Koks triukšmas per visus galus kilo.
1218.

Karpienis spalio 29th, 2010, 4:23 pm

Sutinku ,Romai,kad mažėjant gyventojų skaičiui,mažėja ir mokyklų skaičius.Tačiau kodėl tada daugėja valdininkų skaičius?
Fredi,Lietuva iš LTSR perėmė valstybinį turtą praktiškai puikiausiame stovyje.Reikėjo tik nedidelės investicijos pakeisti iškabas.:)
1219.

Fredis* spalio 29th, 2010, 4:26 pm

Labai neefektyvūs statiniai. AE uždarėme, Mažeikių nafta – vieni nuostoliai. Tik nepradėkime apie „puikiąją” Sovietų sąjungą ir jos paliktą „nuostabią” materialinę bazę…
1220.

romas spalio 29th, 2010, 4:29 pm

Karpieni, sako, kad dabar mažėja, bet ne tiek, kiek žadėjo. Aš tą suprantu taip : neina sumažinti norminių aktų numatytų funkcijų, o aktus kaip tik tie patys valdininkai ir kuria. Priežastis yra ta, kur anksčiau minėjau – papročiai.
1221.

Karpienis spalio 29th, 2010, 4:30 pm

Statinys neatlieka jokios funkcijos,todėl jis ir negali būti „efektyvus”.Funkcijas atlieka tarnautojai tame statinyje.:)Manote,kad pakeitus pastatą,atsiras nauja tarnautojų kokybė?
1222.

Karpienis spalio 29th, 2010, 4:32 pm

Na štai-aš buvu teisus:)Reikia daug daug „investuoti” į valdininkus,kad jie mums pigiai kainuotų:)?Fredi,esate paprastas,kaip 2 centai:)
1223.

Fredis* spalio 29th, 2010, 4:33 pm

Pastatai atlieka funkciją, Karpieni.
1224.

Karpienis spalio 29th, 2010, 4:39 pm

Taip.Pastatuose patalpinami valdininkai.:)Kai valdininkai nebetelpa pastatuose-statomi nauji ,didesni pastatai,kad atliktų savo funkciją talpinti valdininkus:)
1225.

romas spalio 29th, 2010, 4:44 pm

Mėginu atsekti, kas paleido apyvarton efektyvius pastatus, ir , randu, kad pats Karpienis. Karpieni, efektyvus turto valdymas yra ne tas pats, kas efektyvus pastatas, bet, aišku, tai susiję tarpusavyje taip pat. Gerai valdomas turtas kainuoja mažiau ir net gali nešti pelną. Jei kažko nepastebėjau ir kalbu ne į temą, persiprašau
1226.

Karpienis spalio 29th, 2010, 4:48 pm

Romai,kalba sukosi apie tai,kad žmonės kažką klaidingai įsivaizduoja.Fredis norėjo paneigti klaidingą žmonių nuomonę ir pateikė neginčijamus valdininkų „pigumo” skaičius.Tačiau ,kai pritrūko argumentų,ėmė durnių stumt su Tamstos pagelba apie kažkokį pastatų efektyvumą ar našumą-nesupratau …..
1227.

Karpienis spalio 29th, 2010, 4:59 pm

Interesų konfliktas ,matyt ,yra amžinas.Štai valdininkas Fredis nori mane už mano pinigus valdyti sočiai ir patogiai iš ką tik pastatyto dangoraižio.O aš norėčiau pigesnės el. energijos iš vėjo jėgainių parko.:)Kažkodėl valdininkai to jėgainių parko taip nenori,taip nenori,kad geriau „nacionalinius” stadijonus statys už milijardą litų,tačiau tik ne tai,kas atneštų žmonėms naudą.Aš suprantu-kai aš eisiu į stadijoną-aš pirksiu bilietą ir vėl mokėsiu pinigus.O pigi elektra tik sumažins PVM surinkimą?:)
1228.

romas spalio 29th, 2010, 5:00 pm

Karpieni, šiaip tai yra toks dalykas, kaip pastatų efektyvumas. Tas rodiklis turėtų reikšti, kad išlaidos efektyvesnio pastato išlaikymui yra mažesnės. Būtų gerai, kad visi valstybiniai pastatai būtų kuo efektyvesni. Taip pat gerai būtų, jei tų pastatų būtų tiek, kiek užtenka, o kas nėra reikalinga valstybės reikmėms, būtų išnuomota arba parduota. Gal valdant bendrai visą turtą kaip tik ir neiškiltų tokie dalykai, kai vienos žinybos pastatai yra pustuščiai, o kita žinyba statosi naują.
1229.

Fredis* spalio 29th, 2010, 5:04 pm

Karpieni, tu teisus, valdžia kainuoja brangiai, bet mes nesame išskirtiniai, kitur kainuoja panašiaiar dar daugiau. Krašto apsaugai iš NATO valstybių skiriame netgi mažiausiai. Lėšų efektyviasniam naudojimui ribos dar yra. Valdininkai – tie patys lietuviai, kurie vaikšto gatvėmis, valdininkų viršininkų moralė, mentalitetas ir supratimas kaip reikia valdyti šalį yra netgi aukštesnio lygio nei Karpienio ar Fredžio* ir yra artimas romo sugebėjimams ir sąžiningumui.
1230.

Fredis* spalio 29th, 2010, 5:09 pm

Karpieni, nei aš valdininkas, nei tu statysi vėjo jėgainių parką, nereikia čia varyti demagogijos. O kad valdininkai atmetė tą projektą, tai, matyt, taip reikėjo.
Aš jau tuo tarpu su jumis baigiu „diskusiją”…
1231.

Karpienis spalio 29th, 2010, 5:14 pm

Ate ,Fredi,duok butuką ir laimingai:)Pamiršai paminėti,kad kitur žmonės yra net juodi,tačiau kas mums iš to?Bet-tiek to,lik sveikas ir užleisk vietą kitam personažui:)
1232.

romas spalio 29th, 2010, 5:15 pm

Nors gyvenu Vilniuje, kažkaip niekaip nesuvedu, apie kokius valdžios dangoraižius kalba. Žinau tik, kad registrų centras turi naują ir aukštą pastatą. Gal kažką pražiūrėjau?
1233.

Fredis* spalio 29th, 2010, 5:19 pm

Su savivaldybės pasatu geras biznis prasuktas – airiams seną pasatą pardavėme už 45 mljn, o pastytas naujas žymiai pigiau. Karpieniui tokie pavyzdžiai ypač nemalonūs. Iki visiems.
1234.

kreivarankis spalio 29th, 2010, 5:30 pm

Huh… gerai čia padiskutavot.
1235.

romas spalio 29th, 2010, 5:36 pm

Ir be jokių kibimų į atlapus, svarbiausia
1236.

Karpienis spalio 29th, 2010, 5:38 pm

Taip ,Fredi,premjero rezidencijos remontas -ir tas kainuoja 4,5 mln.:)O čia -visas pastatas senamiesty ir tik 45 mln.Gal parduotas be remonto?:)
1237.

kreivarankis spalio 29th, 2010, 5:40 pm

jo. be jokių kibimų ir vienas kitą suprantans
1238.

Karpienis spalio 29th, 2010, 5:43 pm

Prasimankštinom ,belaukdami Maro žodžio ,sknt.
1239.

romas spalio 29th, 2010, 6:13 pm

Karpieni, reikėtų išsiaiškinti dėl premjero rezidencijos prieš ką nors sakant. KK2 arba „Vakaro žinios” juk nėra labai patikimas informacijos šaltinis.
1240.

Karpienis spalio 29th, 2010, 6:15 pm

O ko gi mums kibti į vienas kitą,kreivaranki?Mes -entelegentai,mums užtenka pačių savęs:)
1241.

kreivarankis spalio 29th, 2010, 6:20 pm

romai,
gi jau tau yra tekę su šiuo personažu bendraut… Geriausia tai jį būtų pasiūst paskui nerijų ir tikrajį lietuvį. Žmogus turi savo nuomonę, yra intelektualas ir sau kompaniją tikrai susiras.
1242.

Karpienis spalio 29th, 2010, 6:22 pm

Na,Romai:)Ką pasakysi:)?
1243.

romas spalio 29th, 2010, 6:23 pm

Aš esu pratęs su žmonėmis kalbėtis, kartais būna ir su sudėtingais. Nepriimu skausmingai, juk žmogus nekaltas dėl savo smegenų chemijos.
1244.

Karpienis spalio 29th, 2010, 6:25 pm

Girdėjai,kreivaranki:)?Aš-nekaltas.Aplinka kalta.
1245.

romas spalio 29th, 2010, 6:29 pm

Karpieni, seniai visi žino kad pasekmės būna dėl priežasčių.
1246.

kreivarankis spalio 29th, 2010, 6:30 pm

romai,
aš irgi nepriimu asmeniškai… skausmingai? Na dvasinio skausmo ir išgyvenimų karpienis man nesukelia, fizinių irgi… Bet tai keista, kai matai kažką ir žinai, kad tai nepasikeis ir kitaip nebus. Kažkaip nemaloniai nuteikia gomurį kai visi neblogi komentarai praskiedžiami skystu šūdu. Kažkuo Genpre primena.
1247.

Karpienis spalio 29th, 2010, 6:38 pm

Ak,Kreivaranki,Kreivaranki….Koks tu mielas.Pakomentuok ką mano bloge.Labai prašau.Tik dėl reitingų>:)
1248.

kreivarankis spalio 29th, 2010, 6:42 pm

Karpieni, prie ko čia reitingai? Sorry, bet aš nelabai „raštingas” tuose dalykuose ir kažkaip nelabai kreipiu dėmesį į juos. Mano komentaras vargu ar pakels tavo minimus reitingus, juolab ką ten komentuoti, kai visas tavo postas tėra nuoroda į kokį tai straipsnį kitame portale. O tais retais atvejais kai tu pats rašai tai aš jaučiu, kad man reikia dar daug augti, kad kažką suprasčiau.
1249.

Karpienis spalio 29th, 2010, 7:28 pm

.Jei nori su manim užmegzti kontaktą,tai ateini pas mane į svečius – į blogą.Nusivalai batus ir mandagiai pasisveikini:”Labas ,Karpieni”,sakai žvaliai ir paduodi ranką.:)
1250.

Karpienis spalio 29th, 2010, 7:31 pm

O aš tuomet pašoku nuo sofkės ir džiugiai šūktelnu:”O ,kokie garbingi sveteliai mus aplankė.Užeikit ,užeikit,Kreivaranki.Sėskit kur rasit taburetę ,gal arbatos-kavos ,o gal brendžio šlakelį ?”
1251.

Maras spalio 29th, 2010, 8:13 pm

ŽODIS
(Karpienio prašymu)
1252.

romas spalio 29th, 2010, 8:30 pm

Žodžio
1253.

romas spalio 29th, 2010, 8:37 pm

Čia į temą, kur neseniai kalbėjom
http://www.dailymail.co.uk/news/article-1324194/Mohammed-popular-baby-boys-ahead-Jack-Harry.html
1254.

kreivarankis spalio 29th, 2010, 9:07 pm

Nenoriu užmegzti kontakto, greičiau priešingai. Tik, kad va nevisada pavyksta.
1255.

Karpienis spalio 29th, 2010, 9:48 pm

Aš taip ir žinojau.Mėgsti su purvinais batais įvirsti ir chamiškai elgtis.Ne ,kreivaranki.Aš to neleisiu:)
1256.

kreivarankis spalio 29th, 2010, 9:49 pm

Puiku, kad šį kartą sutarėm.
1257.

Karpienis spalio 29th, 2010, 10:22 pm

Ne .Tu klysti:)Aš taip nutariau visai nesitaręs su tavim:)Nutarti ateiti į svečius su švariais batais turėjai tu.O mano taisyklės -griežtos.
Bloge jokių bardakų nebus.:)
1258.

Karpienis spalio 29th, 2010, 10:24 pm

Sveiki ,Marai.Kaip Jums sekasi?
1259.

Maras spalio 29th, 2010, 10:54 pm

Romai, vat taip ir nesuprasi. Šiaip, aišku, atrodo tai įdomiai, bet ten vienas komentaras yra, kad musulmonai kiekvienam vaikui duoda vardą Muhamedas. Tuomet tikrai nieko ypatingo – žinom tikslų gimusių musulmonų skaičių . Nežinau, kaip yra.

Karpieni, aš nerūkau .
1260.

romas spalio 29th, 2010, 11:03 pm

Šiaip tikrai nieko baisaus, nes pernai tą vardą gavo apie 7000 berniukų iš 700 000 naujagimių. Bet už tai kaip skamba
1261.

Karpienis spalio 29th, 2010, 11:12 pm

Puiku
1262.

Maras spalio 29th, 2010, 11:19 pm

Romai, čia gal rodo daugiau kultūrinius skirtumus – musulmonai duoda vieną esminį vardą (kaip vieną iš kelių, aišku), o dabarties europiečiai kuo toliau, tuo labiau įvairėja ir tiesiog nebelieka to masiškumo, kai kelis metus iš eilės vyrauja koks populiaraus serialo ar visuotinai žinomos knygos herojaus vardas. Bet čia tik mano spėjimas.

Karpieni, dėl visa ko paaiškinsiu. Tokie klausimai, kaip „kaip sekasi”, man asocijuojasi su praeivių prašymais pridegti. Atitinkamas ir atsakymas. Nemoku aš į tokius klausimus atsakinėti, nelabai suprantu jų prasmės.
1263.

Karpienis spalio 29th, 2010, 11:37 pm

Aš tai supratau tiesiogiai.Jūs nerūkote.Tai yra puiku.Ir aš nerūkau.Vadinasi mes neturime ir neturėsime rūkymo sukeliamų problemų.O tai yra puiku.:)Gero vakaro ir labanakt:).
1264.

romas spalio 30th, 2010, 12:34 pm

Štai ką sakė Šimonytė:

„Net ir atsiriboję nuo „Visuomio” ar kitų konkrečių įmonių pavadinimų, turime milžinišką bėdą: 20 proc. bendrojo vidaus produkto vertą turtą, kuris neduoda mokesčių mokėtojams jokios grąžos.

Įrodinėti, kad jis nieko nekainuoja, – savęs apgaudinėjimas.”

Visas straipsnis:
http://www.lrytas.lt/-12867738551286591233-nedarbo-lygis-kelia-%C5%A1iurp%C4%85-ir-u%C5%BEsienio-ekspertams.htm
1265.

Auksinis kardas lapkričio 12th, 2010, 12:46 pm

Kadaise kalbėjau apie striukes, kaip tik aptikau itin gundančią:
http://www.lukla.lt/vyrams/striukes-1/atomic-dt-20-2

Labai platus ir kitokių pasirinkimas pagal tikslią paskirtį.
Hau.
1266.

Maras lapkričio 14th, 2010, 4:24 pm

Neseniai teko žiūrėti vieną dokumentinį filmą apie Suomijos TV poveikį Estijos gyventojams sovietmečiu. Tikrai gerai pastatytas, įdomiai žiūrisi, nenuobodus ir kartu pakankamai profesionaliai padarytas, nors su kai kuriais teiginiais (kad Estija buvo KGB laboratorija) ir būtų galima pasiginčyti. Dozė sveiko humoro (praėjus 9 mėnesiams po to, kai visa Estija žiūrėjo „Emanuelę”, ryškiai padidėjo gimstamumas).
Kur lietuvių dokumentalistai? Nebent Beinoriūtės „Gyveno senelis ir bobutė” bent kažkiek pasiekia panašų lygį (tik ne jos „Balkonas” – dar vienas nuobodžiai sentimentaliai lėtas „lietuviško kino” pavyzdys), kurio tik ištraukas teko matyti.

Gana ilgas, bet kam įdomu, tai verta pažiūrėti. Čia galima online:
http://www.moviesonlineathome.org/external.php?title=Disco+and+Atomic+War&url=aHR0cDovL3N0YWdldnUuY29tL3ZpZGVvL3lyZnBuZ2Rra25jdg==&domain=stagevu.com&loggedin=0
1267.

. sausio 18th, 2011, 9:21 pm

dr Marui – su viltimi, kad išklausys tikrai originalių minčių apie istoriją ir istorijos mokymus

http://www.youtube.com/watch?v=jzbCl5Lt7qk&feature=player_embedded
1268.

. balandžio 19th, 2011, 11:22 am

Istorijai, susipažinimui, skaitymui, pasiskaitymui , žiniai – vienžo patogumui :

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-04-18-valdemaras-klumbys-kalti-ne-mes-kaltas-sovietmetis/61434
1269.

. balandžio 19th, 2011, 12:04 pm

Komplimentai dr.Marui. Ir ne vien dėl to, jog taip suirzo garbusis Tinkliaraštininkas- savame stiliuje:

http://racas.lt/citata-382-jauno-mokslininko-atradimai/
1270.

Ligita balandžio 20th, 2011, 10:56 pm

Susipažinom Matyti ir daugiau dr. straipsnių ten! Iš tikrųjų tie gnybtelėjimai pas Artūrą nežinia ar bus pastebėti, jei gerai prisimenu, tai Maras vaizdžiai rėžė nesilankysiąs. Žodžiu, nesupaisysi.
1271.

Maras balandžio 28th, 2011, 10:08 pm

Kodėl gi, paskaičiau (Taške, ačiū, gal būčiau ir nepastebėjęs), pasišypsojau sau. Prisimena, nors ir nesupranta. Vis geriau, nei nieko .
1272.

Aurimas birželio 14th, 2011, 10:48 pm

Filosofai nusimano apie istoriją. Filosofai iš prigimties gali suvokti istorijos reiškinius ir išmąstyti netgi nuobodžius Konstitucijos straipsnius.

Labas, filosofija anglų kalba,
iki lietuvių kalba, nes aš beraštis.
Ir niekas. Ir nematomas.
1273.

Maras birželio 15th, 2011, 12:06 am

Nieko sau beraščiai šiais laikais .
1274.

Neknyginis vardas birželio 15th, 2011, 2:51 pm

Marai,

Vakar buvau susitikti su gyvenimo mokytoja. Netgi norėjau apie ją parašyti save tinklaraštyje-netinklaraštyje, bet vieną kartą prirašiau ir viską panaikinau netyčia, o kitą kartą neturiu jau jėgų kurti.
1275.

Tomas Chochrin liepos 7th, 2011, 8:38 pm

Kas atsitiko šiam blogui?
1276.

Ligita liepos 8th, 2011, 3:21 pm

Arba galima klaust – kodėl šiame bloge (tinklarašty) nieko nebeatsitinka (išskyrus į viešumą retsykiais prasibraunantį neaiškios kilmės spam’ą su gana aiškiais pasiūlymais)? Matyt, kai autorė reguliariai nieko nebeparašo, vis rečiau ir kiti nosį kyšteli. Negali nuspėt, kada vėl suaktyvės. Bet matei, blogeriai.net jau mėnesį įdomiausiųjų sąrašo nebesudaro.
1277.

Tomas Chochrin liepos 8th, 2011, 9:15 pm

Nesudaro, nes tu neberašai ir nebėra ko dėti į tą skiltį?
1278.

Ligita liepos 9th, 2011, 8:45 pm

Vat būtent, teisingas pastebėjimas! Šis puslapis kaip ir pagrindinis visoje tinklaraštijoje, jame gvildenami esminiai klausimai, pradėčiau vėl rašyt, neprabėgtų nė savaitėlė kita ir tie patys blogeriai.net atsigautų, šone tik įėjus matytųsi eilutė įdomiausių, nes dabar susekiau, kad visgi fiksuoja (vos po kokius tris per dieną), bet tik ten kažkur viršuj. Reik pažiūrėt kas dar tam Poko.
1279.

Auksinis kardas rugsėjo 6th, 2011, 12:34 pm

Čia įtikinamai nupasakojama veiksminga savivalda:

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vvaliusaitis-kodel-praradome-klaipedos-krasta-1939-aisiais-i.d?id=49168488
1280.

Valentinas rugsėjo 6th, 2011, 1:30 pm

Straipsnis gal ir įdomus, bet kelia daugiau klausimų nei atsakymų:
Kodėl praradome Klaipėdos kraštą?
Kaip situacija primena dabartinę Lietuvą?
Ar korektiška lyginti pažangesnę (lyginant su likusia Lietuva) vokišką tvarką prieškaryje, kuri buvo Klaipėdos krašte, su atsilikusia (lyginant su likusia Lietuva), pusiau feodaline lenkiška tvarka, kuri vyrauja dabar lenkų gyvenamuosiuose regionuose?
1281.

Maras rugsėjo 6th, 2011, 1:47 pm

Korektiška lyginti lietuvių elgesį – nesugebėjimą sugyventi su mažuma. 20 m. nesugebėjom, na ir dabar turime tai, ką užsiauginome. Tuo ir primena.
Kitą Tavo, Valentinai, klausimą reikėtų pakoreguoti: kodėl praradome Klaipėdos kraštą tam pritariant absoliučiai vietinių gyventojų daugumai? Atplėšti naciai tai būtų atplėšę, tačiau Lietuva sugebėjo atstumti net tuos, kurie iš pradžių žiūrėjo į Lietuvą palankiai ar bent neutraliai.

O savivalda iš tiesų atrodo labai gražiai. Tik vokiečiai du šimtu metų ją diegė, sukūrė tam tikrą kultūrą (plg. Donelaičio būrus su tarpukario klaipėdiškiais ).
1282.

Valentinas rugsėjo 6th, 2011, 2:04 pm

Ar svarstant kodėl lietuviai nesugeba sugyventi su mažuma nėra vietos minčiai, kad mažuma ir turėtų pasistengti? Dėl prieškario situacijos Klaipėdos krašte aš tai nieko nežinau, bet iš straipsnio atrodo, kad lietuviai nusipelnė priešiškumo. Šių laikų problema su lenkais, bent jau man atrodo visai kito pobūdžio: būtent lietuviai nori ne atstumti o integruoti lenkus, tačiau sulaukia vien tik priešiškumo. Aišku, neneigiu ir fakto, kad lietuviai paniekinamai žiūri į lenkus. Užtenka prisiminti vien tas patyčias iš Kauno kolegų, kurių saulaukėme kai Vilniuje rinkimuose gerai pasirodė lenkų rinkimų akcija.
1283.

Fredis* rugsėjo 6th, 2011, 2:10 pm

Vokiečiai tokia pat imperialistinė valstybė kaip ir Rusija. Lietuvoje yra daug nostalgikų tiek šlubo vokiečio tvarkos, tiek sovietinės Rusijos. Visa memelenderiškių paskutinio dvidešimties Nepriklausomybės metų laikotarpio išmintis ir solidarumas buvo rinktis miesto meru R.Taraškevičių iš LiCS. Kuo pasireiškė šio veiksmo „vokiškumas”? Statybų bendrovės pirmininkas ir tuo pačiu miesto meras. Lenkti nagai į save. Gal ir negrabiai „Kauno berneliai” vykdė valstybės žemių integraciją, tačiau veiksmas buvo pozityvus visomis prasmėmis – šiandien važiuojant į Kuršių Neriją reikia susimokėti tik ekologinį 20 Lt muitą.
1284.

Fredis* rugsėjo 6th, 2011, 2:51 pm

Dėl lietuvių-lenkų santykių. Šioje temoje labai svarbu kokios pozicijos laikosi Prezidentė. D.Grybauskaitė buvo lakoniška – teismo sprendimą reikia vykdyti ir užrašus ne valstybine kalba panaikinti. Daugiau jokių problemų kaip ir nėra, tik gal reikia pasakyti, kad teritorijų aplink Vilnių išskirtinis bruožas yra skurdas, nemodernumas, atsilikimas. Taip susiklostė istoriškai, vykdyti Maršalo planą šiose teritorijose valstybė nepajėgi, net ekonomiškai santykinai pajėgūs gyventojai didmiesčiuose su valstybės parama nesugeba apsišiltinti savo daugiabučių namų.
1285.

Fredis* rugsėjo 6th, 2011, 3:19 pm

Autentiškas pasakojimas Marui, kad suprastų abiejų pusių nuoskaudas.
Vienos bendradarbės tėvai gyveno kaime, kažkur į rytus nuo Utenos raj. tarp Tauragnų ir Dūkšto, o pradinė mokykla, kurią lankė, kaip tik atsidūrė priešo užnugaryje, už demarkacinės linijos http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos-Lenkijos_demarkacin%C4%97s_linijos . Kalėdų šventinis vakaras mokykloje, programos pagrindinis akcentas buvo dovanėlių iš dosnaus dėdės su barzda rankų gavimas prie eglutės, būtina sąlyga – lenkiško eilėraštuko padeklamavimas. Žinoma, jis nebuvo padeklamuotas, mokinys grįžo namo be dovanos.
Tokie epizodai įstringa ilgam, visam gyvenimui.
1286.

Auksinis kardas rugsėjo 6th, 2011, 5:05 pm

„Visa memelenderiškių paskutinio dvidešimties Nepriklausomybės metų laikotarpio išmintis ir solidarumas buvo rinktis miesto meru R.Taraškevičių iš LiCS”

baigiu nusišauti
1287.

Fredis* rugsėjo 6th, 2011, 5:16 pm

AK, nekreipk dėmesio, tai nebuvo labai giliai išmąstytas komentaras, tik suabejojau ar R.Taraškevičius iš LiCS ar NS.
1288.

Maras rugsėjo 6th, 2011, 6:38 pm

Normaliuose santykiuose didesnysis yra atsakingas labiau. Kažkaip neprisimenu lenkų mažumos integravimo politikos apraiškų išskyrus LIETUVIŠKĄ Lietuvos tūkstantmečio (!) mokyklą Šalčininkuose. Nei bandymo kalbėtis su lenkais (be to nuolatinio pabrėžimo, kad jie gi nutautėję lietuviai), nei bandymo suprasti, tik nuolatinis riksmas, kad Lenkija skatina lenkų šovinizmą (ir, taip taip, nuolatiniai prisiminimai, kaip ten tarpukariu lenkai lietuvius skriaudė. Dovanėlių va kažkas negavo). O šiaip – tuštuma. Tuščia vieta, kaip žinia, prašosi užpildoma, ką ir turime. Lietuvos ten faktiškai nėra, taigi, turime eilinį Lietuvos politikos pralaimėjimą.
Nors tiesą sakant, tai joks išskirtinis dalykas: per visą 20 metų jokios strategijos, jokio strateginio mąstymo apraiškų Lietuvos vidaus politikoje nesimato.
1289.

Fredis* rugsėjo 6th, 2011, 7:07 pm

„na ir dabar turime tai, ką užsiauginome”. Maras

Pirma reakcija buvo ta, kad mes ten nieko nesėjome, tai nieko ir neauginome, tačiau nenoriu nusiristi į visišką nihilizmą ir neįvertinti valstybės ir atskirų žmonių pastangų. Jų tikriausiai būta ir yra daug, tik nieko apie tai nežinome, tai ne mūsų kasdienybė, ne mūsų domėjimosi sritis. Nemanau, kad Maras ten dažnai lankosi ir renka medžiagą ir informaciją kalbėdamas su vietiniais žmonėmis ir valstybinių, bei savivaldos institucijų pareigūnais. Kiek žinoma, tai visa valdžia atiduota savivaldai, gal net gi savieigai. Švietimo sistema yra faktiškai Lenkijos valstybės lygio, ne Lietuvos. Pagal tautinių mažumų konvensiją padėtis negali blogėti, tik gerėti, – tokia formali Lietuvos pražanga. Lenkai geriausiai Europoje gyvena Lietuvoje, čia jiems sudarytos geriausios sąlygos išlaikyti savo identitetą, nors mūsų šalis yra pačiose paskutinėse vietose pagal ekonominį išsivystymą. Norų sugyventi ir integruotis yra daug, viskas remiasi į ekonominius dalykus.
1290.

Maras rugsėjo 6th, 2011, 7:28 pm

Nu nematau aš tų norų sugyventi. Matau tik norą (su/at)lietuvinti, kerėpliškai ir negrabiai įgyvendinamą, su menkais finansais ir todėl pasmerktą nesėkmei.
O visa kita – kaip pas žmogų darže: jei nedirbi, tai piktžolės auga. Ką ir apturėjom. Ir dabar jas išravėti bus daug sunkiau, nei prie 15 m., kai tokių kalbų nesigirdėjo.
1291.

Auksinis kardas rugsėjo 6th, 2011, 7:37 pm

„jiems sudarytos geriausios sąlygos išlaikyti savo identitetą, nors mūsų šalis yra pačiose paskutinėse vietose pagal ekonominį išsivystymą” – tipo, kažką mes ten, nuo savęs atplėšę, aukojame ir aukojame? Ar, atvirkščiai, tas „sąlygų sudarymas” susiveda į tai, kad pavilnių getai mūsų labiausiai ir nedomina?

Tai jeigu variantas pastarasis, tai pirmiesiems blėniams gerokai prieštarauja. Bet argi nuostabu? Ne!
1292.

Fredis* rugsėjo 6th, 2011, 7:43 pm

Akademinės bendruomenės nariai paprastai sugeba suprasti, kad iždas yra labai riboto dydžio. Švietimo sistema optimizuojama visoje šalyje, tai ne vien Šalčininkų ir Vilniaus rajono problema. Mokinių mažėja, mokyklos stambinamos, mažosios – uždaromos, tokia liūdna realybė. Lenkams padaryta išimtis – klasėse gali būti ir 10 mokinių, kai lietuviškose turi būti ne mažiau 15.
Marui asmeniškai būtų nenaudinga propaguoti idėją, kad būtų metamos milžiniškos, neadekvačiai didelės lėšos į Vilniją, nes neaugs atlyginimai kitose viešojo sektoriaus srityse…
1293.

Valentinas rugsėjo 6th, 2011, 7:44 pm

Lenkų getai nuolatos išsirenka tą pačią politinę vadovybę, kuri yra motyvuota išlaikyti getą ir save geto viršininko statuse. Nelabai kažką buvo įmanoma padaryti, nes nuo pat pradžių lenkai savo tapatybę konstravo kaip „ne Lietuva”.
1294.

Fredis* rugsėjo 6th, 2011, 7:56 pm

Viešųjų rėksnių iš akademinių sluoksnių savanaudiška retorika konstruojama tokiu principu: duokite pinigų universitetų dėstytojams, viduriniąjai grandžiai, nes kitu atveju mes išleisime į pasaulį visiškus balvonus, kurie bus našta valstybei. Čia pat nurodomas išieškomų lėšų šaltinis: padidinti mokesčius viarslyninkams ir nurėžti dalį nuo kariuomenės, kuri yra XXI a. anachronizmas.
Paprastai rūpinimasis tautinių mažumų padėtimi į akiratį nepatenka. Maras = „Weltschmerz”? Nauja gaida, žavu…
1295.

Maras rugsėjo 6th, 2011, 7:57 pm

Fredi, ne lėšose esmė. Beje, kaip ten Latvija ir Estija sugebėjo nestambinti mokyklų nebūdamos baisiai turtingesnės už Lietuvą? Mes dar ir savo kaimą tuo galutinai papjovėme.
Valentinai, va taip mąstydami lietuviai su lenkais net nebandė šnekėti, nebandė ištraukti iš to geto. Atvirkščiai – stūmė į jį. O kad pokytis (į blogą) vyko, rodo ir tai, jog tokių kalbų prieš 10-15 m. iš to geto nesigirdėjo. Problema egzistavo, tik į ją niekas dėmesio per daug nekreipė, nes neskaudėjo. Susizgribo, kai jau pribrendo ir pasigirdo radikalios kalbos. Nenustebsiu, jei greitai pasigirs siūlymų rengti referendumą dėl prisijungimo prie Lenkijos. Na, iš pradžių dėl autonomijos suteikimo. Statymai auga.
1296.

Fredis* rugsėjo 6th, 2011, 8:05 pm

Marai, būk ramus, autonomijos nebus, kam panikuoti? Lenkija yra žymiai galingesnė ir mus prispaus. Jau prispaudė, tačiau mes taip pat atkreipėme dėmesį į lietuvių padėtį Lenkijoje. Po susitikimo Palangoje sudaryta dvišalė komisija, kuri viską labai dalykiškai stebi ir sprendžia švietimo problemas abejose valstybėse.
1297.

Maras rugsėjo 6th, 2011, 8:05 pm

A, tiesa, tapatybė visų pirma buvo „lenkas (=katalikas)”. Mūsų valstybės politika ją pavertė „ne Lietuva” leidusi taip rėkiantiems susikrauti politinį kapitalą.

Fredi, visų pirma reikia sumažinti valstybinių aukštųjų kiekį. Tai jau komedija: šiemet į aukštąsias sustojo beveik visi pabaigę mokyklas. Švietimo sistemos bėdos – sisteminės. Kaip, beje, ir visų kitų – sveikatos, vidaus reikalų etc. Ką jau ir minėjau – nėra jokios strategijos, ką daryti.
1298.

Maras rugsėjo 6th, 2011, 8:09 pm

Man tai vienodai, tiesą sakant, bus ta autonomija ar ne. Prisivirė košės mūsų politikos grandai, tai tegul srebia. Bet su subinėm vietoj galvų tai kažin ar išeis išsrėbti.

Lenkija yra viena, o aš kalbu apie vietinio geto veikėjus. Jų kalbos vis radikalesnės, jie gali ir Lenkijos nuomonės nepaisyti, jei jiems tai naudinga. Bus naudinga – prasidės kalbos apie autonomiją. Mechanizmų (taip pat ir ES) surengti referendumą egzistuoja. Čia ne rusai Latvijoje, kurie neturi savo teritorijos.
1299.

Fredis* rugsėjo 6th, 2011, 8:26 pm

Pirmiausia reikia apibrėžti apie ką kalbama. Naujasis švietimo įstatymas, kurį pagal Europos standartus Lietuvos valstybė nori įgyvendinti tautinės mažumos mokyklose. Kilo nepasitenkinimas, pasipriešinimas. Gal būt bus koreguojamas, labiau adaptuojamas realiai situacijai, o gal visiškai žlugs ir bus kaip buvę. Marai, juk pats sakei, kad reikia daug ką reorganizuoti švietimo sistemoje. Kam kelti paniką dėl autonomijos, nepyk, bet tai kliedesiai.
1300.

Auksinis kardas rugsėjo 6th, 2011, 8:26 pm

„Po susitikimo Palangoje sudaryta dvišalė komisija, kuri viską labai dalykiškai stebi ir sprendžia” – išvardinkite narius, maestro? Mes jais labiau pasitikime, ar labiau ne?

Gerai, jei tokiai komisijai pavyktų sugerti bent šlakelį to priešgyniavimo, kurį kaip tik dabar labai nevykusiai skatiname. Iš tos mandrapipkystės gero tikėtis netenka.
1301.

Maras rugsėjo 6th, 2011, 8:36 pm

Gal užteks vieną kartą prisidenginėti Centro (Maskva, Brussels) nurodymais? Kai pas pačius galvoje vėjai, tai tik šlubo dėdės nurodymus ir tesugebam vykdyti.
Švietimas – tik žiedeliai ir aš ne apie jį kalbu. Jei nebus sugebėta kažkokiu būdu integruoti lenkų mažumos, anksčiau ar vėliau prieisim ir iki autonomijos klausimo. Ir teisingai, nes durną ir bažnyčioj muša.
1302.

Fredis* rugsėjo 6th, 2011, 8:43 pm

Tie bruzdėjimai yra iš gero gyvenimo, nes daugiau nėra apie ką politikuoti, ai, tingiu diskutuoti. Kad esame durni, kuriuos muša bažnyčioje, ir taip žinau. Marai, parodyk nedurnumo pavyzdį. Teigti, kad „kažkokiu būdu reikia integruoti” – nepakanka. Reikia konkretumo. Kai pradedi konkrečius veiksmus – tada ir prasideda….
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/gazeta-wyborcza-svietimo-istatymas-nediskriminuoja-lenku.d?id=49295200
1303.

Maras rugsėjo 6th, 2011, 8:46 pm

Pirmiausia reikia susitaikyti su tuo, kad jie – lenkai, o ne nutautėję lietuviai. Užmiršti tarpukario nuoskaudas (istorikams tai palikti). Ir atitinkamai elgtis. Kol kas net to nesimato, ką jau bekalbėti apie tolesnius žingsnius.
1304.

Fredis* rugsėjo 6th, 2011, 8:57 pm

Komentaro nukopijavimas „Žinokime istoriją”:
„Iš pradžių, 1795 m. buvo pamėginta „suskaičiuoti“ prie Rusijos imperijos prijungtų buvusios LKD žemių gyventojus, o 1857-1858 m. Imperatoriškosios mokslų akademijos akademiko Petro Kepeno iniciatyva buvo pradėta rinkti duomenis visuotiniam imperijos gyventojų surašymui. Duomenis rinko daugiausia katalikiškų parapijų kunigai, lenkai ir lietuviai, tačiau jie nebuvo paskelbti ir išliko tik rankraštyje, kuris saugojamas Rusijos Mokslų akademijos Sankt- Peterburgo archyve.
Rankraštyje užfiksuoti duomenys liudija, jog lenkai net XVIII a. pabaigoje Vilniaus gubernijoje ir apie patį Vilnių tebebuvo itin negausi etninė mažuma. Nors Lietuvos istorikai sakosi žiną Kepeno surašymo duomenis, viešojoje erdvėje jie neskelbiami ir nekomentuojami… Kodėl? Kad neįskaudintų lenkų ar kitų tautinių mažumų, šiandien pretenduojančių ne tik į Lietuvos teritoriją, bet ir į istoriją?
Įdomius duomenis apie etninę naujųjų Rusijos imperijos žemių sudėtį 1822 m. paskelbė Vilniaus universiteto bibliotekininkas K. Kantrimas, kuris pateikė Vilniaus universiteto kuratoriui kunigaikščiui A. Čartoryskiui projektą steigti universitete lietuvių kalbos katedrą. Bet to projekto įgyvendinimui sutrukdė sustiprėjusi rusifikacijos politika, todėl universiteto mokslininkai, tiek lietuviai, tiek lenkai, drauge puolė gelbėti tai, kas dar buvo išlikę, būtent: jau esamas kultūrines tradicijas, orientuotas į lenkiškąją kultūrą.
K. Kantrimo teigimu, lietuviškai kalbėta didesnėje dalyje visų trijų, anuomet lietuviškomis vadintų gubernijų: Vilniaus, Kauno ir Suvalkų, o taip pat ir Gardino gubernijoje. Beje, atskirai jis dar pateikė duomenis iš Mažosios Lietuvos (jo projekte – „Prūsų Lietuvos“): esą, Memelyje (Klaipėdoje), Tilzyte (Tilžėje) ir mieste, vadinamu keliais vardais: Karaliaučius – Krulevec – Kenigsberg (šiandien dar ir – Kaliningradas) lietuvių kalba buvo meldžiamasi bažnyčiose, mokomasi parapijinėse mokyklose bei buvo sudarinėjamos prekybos sutartys.
Pagaliau, norintys žinoti, o ne fantazuoti, gali remtis 1897 metų visuotinio Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis, kurie 1905 m. buvo paskelbti knygoje „Pervaja vseobščaja perepis naselenija Rossijskoj imperiji 1897 g.“ (Первая всеобщая перепись населения Российской империи 1897г. Под ред. М. А. Тройницкого, вып. 7.). Iš jų aiškėja, jog ir po pusšimčio metų, prabėgusių po K. Kantrimo darbų, Kauno ir Suvalkų gubernijose lietuviai vis dar sudarė etninę daugumą. Suvalkų gubernijoje lietuvių gyventa 304.548, lenkų – daugiau nei dvigubai mažiau, tik 134 006 žmonės. Įdomi Seinų apygardos („ujezd“) gyventojų etninė sudėtis: lietuviai čia sudarė ryškią daugumą – 48 467 gyventojai, lenkų tik 18 754, o trečioje vietoje buvo žydai: 9 684.
Dar įdomesnė etninė Vilniaus gubernijos sudėtis. Primenu, jog anuomet Vilniaus gubernijai priklausė ne tik šiandien Lietuvos sudėtyje esantys Trakų ir Švenčionių „ujezdai“, bet ir Baltarusijoje likę Vilejka, Dysna, Lyda, Ašmena, todėl netenka stebėtis, jog skaitlingiausias etnosas buvo baltarusiai (891 903), antroje vietoje lietuviai (279 720), trečioje – žydai (202 374).
O kur lenkai? Lenkų etnosas, kuris šiandien mėgina skelbtis jau nuo Zigmanto Vazos laikų sudaręs tame krašte daugumą, net devyniolikto amžiaus pabaigoje teskaičiavo tik 130 054 žmones, ir gyveno jie ten, kur paprastai gyvena vėlyvi kolonistai: miestuose ar dvarininkų sodybose. Maždaug pusė jų (73 008) telkėsi Vilniaus apygardoje, bet ir čia jie sudarė mažiausią mažumą, plg. baltarusių ten gyventa 93.896, žydų 77 224, lietuvių irgi daugiau, „net“ 76 030 galvos.
Trakų apygardoje, kuri XIX a. pabaigoje Vilniaus gubernijoje buvo pati „lietuviškiausia“, lietuviai sudarė absoliučią daugumą – 118 153, po jų – baltarusiai”
1305.

Auksinis kardas rugsėjo 6th, 2011, 9:03 pm

Blėnius šalin: žmonės su kokia tautybe identifikuojasi ir ją apgins dantukais, jei prireiks? Tikrai ne su archyvinių duomenų paguodomis. Ir kortas graibstė ne senobės lietuvių.

Maras teisingai šneka: kuo labiau bukagalviškumas sieks protinti šią etninę grupę, tuo kartesnius vaisius teturėsime.
1306.

Fredis* rugsėjo 6th, 2011, 9:11 pm

Na, nesiseka lietuviams Seinuose, nieko jie neapgina, tirpsta kaip sniegas.
1307.

. rugsėjo 6th, 2011, 9:35 pm

Nepasisekė ir lenkams su tuo elektriku:

http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/lechas-valensa-atsisako-vytauto-didziojo-ordino-didziojo-kryziaus-626020/
1308.

Maras rugsėjo 6th, 2011, 9:49 pm

Dar XVIII a. Vilniuje buvo laikomos lietuviškos pamaldos (šv. Jonų bažnyčioje). Nu ir?
Iš baltarusiškų svetainių galiu tokių tekstų prikopinti, kur lietuviai tik nuo Nevėžio, o visi kiti yra dabartiniai baltarusai, tik sulietuvinti .
To teksto autoriui šiaip vertėtų pasimokyti, ką tų surašymų laikais reiškė prisiskyrimas kuriai nors tautybei. Visai kitas dalykas, nei dabar.
Ir visa tai – ISTORIJA.
1309.

Fredis* rugsėjo 6th, 2011, 10:09 pm

„Išvardinkite narius, maestro? Mes jais labiau pasitikime, ar labiau ne?” AK
Auksini karde, piliečiai sudalyvavo rinkimuose, išsirinko Seimą, kuris paskyrė vyriausybę. Jaudintis dėl darbo grupės sudėties nereikėtų, nes dar nežinome jokių jos veiklos rezultatų. Nepasitikėti vyriausybe – nepasitikėti demokratija
1310.

Maras rugsėjo 6th, 2011, 10:12 pm

Nepasitikėjimas vyriausybe yra demokratijos elementas.
1311.

Fredis* rugsėjo 6th, 2011, 10:23 pm

Marai, man kaip ne istorikai labiau tikėtina, kad Lietuvoje tarp tautinių mažumų vyrauti turėtų baltarusiai, kurių kilmė irgi labai įvairiai interpretuojama. Daug metų bendradarbiauju su vienu statybininku, tai jis atostogauti važinėja į Lietuvos pasienį Baltarusijos teritorijoje, į tėviškę. iki šiol neklausiau kokios tautybės, bet spėju, kad pase užrašyta lenkas. Kalba labai puikiai lietuviškai, integravosi nuostabiai, mano nuopelnas – irgi ne paskutinėje vietoje. Su savo tėvu kalbasi rusiškai. Mano kaimynai – etniniai lietuviai iš dabartinės Baltarusijos teritorijos, vasarą kas antrą savaitgalį važinėja į kaimą…. Baltarusijoje.
Kam etniniams lenkams 17-18 a. važiuoti į Lietuvą?
1312.

Auksinis kardas rugsėjo 6th, 2011, 10:58 pm

Fredi, čiulbuonėli, nekabinki makaronų. Šitas tavasis teiginys tikrovę atitinka ar ne: „sudaryta dvišalė komisija, kuri viską labai dalykiškai stebi ir sprendžia”?

Mano žiniomis: niekas dar nesudaryta, niekas niekaip nestebi, niekas niekaip nesprendžia. Gal dar bus kitaip.
1313.

Fredis* rugsėjo 6th, 2011, 11:15 pm

Lietuvoje reformas vykdo ir kraštą kontroliuoja Lietuvos vyriausybė. Čiulbate, Auksini karde – Jūs.
1314.

Maras rugsėjo 6th, 2011, 11:46 pm

Fredi, o koks skirtumas, kas buvo 17-18 a.? Dar, žinok, ir kilmė iš tikrų kaimiečių vidury Lietuvos nieko nereiškia – o gal gaji švedo sėkla pasidarbavo ?
Beje, aš, jei jau toks svarbus „kraujo balsas”, tai tikrai ne lietuvis. Lietuviško kraujo manyje mažumo, yra ir lenkiško, ir vokiško, o gal ir dar kokio. Tai ką, reikės, kaip naciams, savo šaknų ieškoti iki kurios ten kartos atgal? Absurdas, Fredi.

Beje, vien tai, kad Tu neklausei to žmogaus tautybės, nurodo kryptį, kuria reikėtų eiti visai visuomenei .
1315.

Fredis* rugsėjo 7th, 2011, 8:21 am

Kaip viskas paprasta – Lietuvoje bandoma pagal europietiškus standartus sutvarkyti švietimo sistemą. Kilo šioks toks triukšmelis, būsimų rinkimų Lenkijoje proga atvažiavo gretimos valstybės vadovas Tuskas ir ryškiai buvo nufotografuotas Palangoje ir Vilniaus bažnyčioje, kad žmonės abejose valstybėse žinotų – jais rūpinamasi visapusiškai.
1316.

. rugsėjo 7th, 2011, 8:21 am

Senai žinoma – jėgos argumentas veiksmingesnis už argumento jėgą. Bet tik laikinai, nes sukelia neišvengiamą reakciją.

Dabar iš tikro, anor Fredžio -”Lietuvoje reformas vykdo ir kraštą kontroliuoja Lietuvos vyriausybė.”
Visuomenė dar pakurstoma, manau, pagal tikrai gerų analitikų paruoštą kremlinų planą… O juk ir taip „lenkų klausimu” nėr labai sunku sukelt vos ne isteriją. Jau dabar Prezidento Valensos ir Prezidento Brazausko taip nesenai ir nelengvai pasiektas rezultatas praktiškai sunaikintas.

Dėl pavardžių rašymo argumentuojame net kinų hieroglifais, gatvių pavadinimų lentelėse įžiūrime vos ne separatizmą, terminų dėl egzaminų lietuvių kalba iš vis nesvarstome, o juk užtektų tik atidėti juos bent keliems metams…

Ne, nenusileism nei per nago juodimą, mes – jėga., nors ir liekam tokie vieniši.

O ateityje – tiksi dar viena bomba. Remdami antilukašenkišką veiklą tuo pačiu remiame va šitą:

http://litvania.org/

Tikrai puikiai dirba tie kremliniai analitikai.
1317.

Auksinis kardas rugsėjo 7th, 2011, 2:29 pm

Vertas paskaitymo:
http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/vytautas-radzvilas-lietuva-islikimo-kryzkeleje-624837
1318.

Maras rugsėjo 7th, 2011, 5:57 pm

Beveik su viskuo sutinku Radžvilo pamąstymuose. Kliūva tik, kad ta atomizacija laikoma kažkokio kažkieno vykdomo plano dalimi. Nemanau. Dar daugiau, manau, kad ji buvo jau sovietmečiu ir mes dabar tiesiog matome akivaizdžius jos padarinius, kai nebeliko ideologijos viešumoje piešto vaizdo, o viešumoje pradėjo vyrauti žmonės, jau nepatyrę net netiesioginės tarpukario įtakos (kokią dar patyrė Brazausko-Landsbergio karta).
1319.

Fredis* rugsėjo 7th, 2011, 8:16 pm

Marai, ar tiesa, kad tikras intelektualas visą laiką turi būti opozicijoje žmonių rinktai valdžiai ir tokiu būdu tarsi atsiriboti nuo žmonių? Turi stovėti šalia įvykių ir sakyti: – vietoj galvų pas jus subinės. (Maras apie valdžią: „Bet su subinėm vietoj galvų tai kažin ar išeis išsrėbti”). http://patarles.dainutekstai.lt/subin4.html
1320.

Maras rugsėjo 7th, 2011, 8:28 pm

Intelektualas turi sakyti tai, ką jis galvoja.
Aš savęs prie intelektualų nepriskiriu (ne visi, sakantys, ką galvoja, yra intelektualai).
Nereikia jokio didelio intelektualumo, kad matytųsi mūsų valdymo organų bejėgiškumas. Aš galiu suprasti priežastis, kodėl taip yra, bet tai nėra pateisinimas.

Visuomenė visuomet bus netobula, kaip netobulas yra žmogus. Todėl reikės visuomenės kritikų. Tu, atrodo, maišai daugumos žmonių nihilistinį požiūrį į „valdžią” (aš to termino nemėgstu – jis visiškai nekonkretus, tuo pačiu – ir nuimantis atsakomybę), kai sakoma „visi jie tokie” su kritiniu požiūriu matant priežastis ir siūlant išeitis (kitas klausimas, kad jų niekas neklauso).
1321.

Fredis* rugsėjo 7th, 2011, 8:47 pm

Nežinau ką reiškia V.Radžvilo vartojamas terminas atomizacija. Gal bukinimas, idėjų primetimas, zombinimas?
Maras yra žymus sovietologas, sovietinio laikotarpio tyrinėtojas ir analitikas, tai labai galima pasiginčyti kas, gi, įvyko šiuo laikotarpiu. Padalinkime tautos istorijos raidą į keturis paskutinius laikotarpius (Rusijos imperijos sudėtyje, 1919-1940, 1940-1989 ir 1989-2011).
Pirmasis: užspausta tauta-valstiečiai; antrasis: išsilaisvinimas iš imperijos, identiteto, tapatybės paieškos, inteligentijos susikūrimas, tauta – sprogsta, sužydi;
trečiasis: nauja brutali okupacija, lygiagrečiai vyksta vos ne pilietinis karas (stribai, komunistinis aktyvas-partizanai), tarybinės inteligentijos susiformavimas, kuris pasireiškia visišku idėjiniu vakuumu ir prisitaikėliškumu, chameleoniškumu; ketvirtasis: laimi liberalios idėjos, visuomenė smarkiai susiskaldo, fragmentuojasi, susvetimėja.
Aktyviai brukama idėja, kad tikras inteligentas visą laiką turi būti opozicijoje, lygiagrečiai aiškinama: – kam jums kariuomenė?, esate maži ir silpni, todėl geriau neturėkite didelių ambicijų ir iliuzijų. Didelė tautos dalis jokiomis formomis nedalyvauja viešąjame gyvenime ir patyliukais tempia po šapelį į savo skruzdėlyną – kruopščiai puoselėja savo buitį.
1322.

Valentinas rugsėjo 7th, 2011, 8:52 pm

Radžvilo straipsnis intelektualesne forma išsako tą pačią ksenofobišką Tomkaus idėją: mus lietuvius puola Europos Sąjunga. Primityvas.
1323.

Maras rugsėjo 7th, 2011, 9:08 pm

Greičiau jau Tomkus panaudojo Radžvilo idėjas. nelabai man patinka tas sąmokslo teorijos kvapas. Bet kitos idėjos man artimos. Iki primityvumo vis tik toloka . Šiaip ar taip, buvimas bet kokioje, kad ir be galo geranoriškoje, sąjungoje (o kas yra ES, tai aš, tiesą sakant, tikrai nelabai suprantu ir geriausias paaiškinimas yra tas, kurį pateikia Radžvilas) mažai tautai kelia nemažai iššūkių. Grynai objektyviai, be jokių Briuselio pastangų. Užsimerkti ir jų nematyti – ne išeitis.

Fredi, kodėl Tu taip mėgsti viską sumalti į krūvą ir kalbėti generalizacijomis? Visuomenės susvetimėjimas prasidėjo jau sovietmečiu, dabar – tik tęsinys. Ir šiaip, viskas ką parašei apie dabartinę būklę, puikiai tinka ir sovietmečiui.
Mūsų inteligentija susikūrė kaip tik Rusijos imperijos laikais ir ji yra rusiška, net koks Sruoga (dargi daugiau blogąja, nei gerąja prasme) bei kiek lenkiška.
1324.

Fredis* rugsėjo 7th, 2011, 9:22 pm

Mes niekada nebuvome labai mieli vieni kitiems
1325.

Valentinas rugsėjo 7th, 2011, 10:58 pm

Marai, yra esminis skirtumas tarp iššūkių, kurie kyla jaunai šeimai stengiantis išmokti gyventi kartu ir iššūkių, kurie kyla jaunam kaliniui pakliuvus į vieną kamerą su recidyvistais.
1326.

Fredis* rugsėjo 7th, 2011, 11:19 pm

Radžvilas visai normaliai pakalbėjo iš filosofinės-politologinės pozicijos ir parodė tamsiąją ES pusę. Valdo KOMISIJA. Koks nors europotimistas ES iniciatorius ir idėjinis vadas (Ferhoigenas) parodytų penkias šviesiąsias, reikėtų tik jį pasikviesti pas save ir pakalbinti. Dažnai mes bijome to, ko nepažįstame ir nežinome. Pvz. Maras pernelyg įsibaiminęs dėl krizės, susijusios su tautine mažuma, jau vaidenasi autonomija. Dažnai prasiblaškymas, išvykimas iš miesto 3-5 dienom išsklaido tamsis ir niūrias mintis. Pernelyg didelis sėslumas, monotonija ir uždarumas išmuša iš pusiausvyros ir pasaulis ima atrodyti juodai. Tai yra didžiulė intelektualų bėda. Donskis išvyko ir jam ES neatrodo baisi.
1327.

Auksinis kardas rugsėjo 7th, 2011, 11:23 pm

Radžvilo naudojama atomizacija reiškia subyrėjimą, veikimą, išeinant iš susmulkėjusių paskatų – apie tai ten pat daugiau pasakojama. Tai atkartoja ir Maro pasigendamą strategijų neturėjimą ten, kur sprendimus priimti galima ir reikia. Ten, kur sprendžiama dėl daug mažesnių dalykų – priimtinas sprendimas problemoms yra nusipirkti bilietą į vieną pusę.

Išverčiant į bendresnį vaizdą, nutiko taip, kad mūsų krašto žmonėms buvo suteikta teisė suzombėti į absoliučius pinigo šlovintojus, atsikračiusius kitokių dalykų svarbumo. Štai ir atomizavosi, ir prichvatizavosi, ir kovojo kiekvienas už save, ir pardavinėjo vienas kitam, o daugiau – ištisinės kitko stokos. Ir labiausiai Europoje luoša visuomenė. Pasaulio mastu – nutiko taip, kad sovietiniam lageriui subyrėjus, stipriai išaugo pinigo absoliučios įtakos zona, gerokai sutrikdžiusi anksčiau labiau nusistovėjusias lygsvaras. Ūmėja sustiprėjusios pinigo valdžios kraštutinumais dauginami iškrypimai.
1328.

Maras rugsėjo 7th, 2011, 11:44 pm

Valentinai, pratęsiu tavo šeimos metaforą: kokios tautybės bus skirtingų tautybių tėvų vaikai?
Šiuo atveju man visiškai nesvarbu, ar recidyvistai, ar šeima: gyvenimas kartu kelia nemažai panašių problemų.
1329.

Maras rugsėjo 8th, 2011, 12:11 am

Fredi, aš nebijau tos krizės. Žmonių jinai ypatingai nepalies.
Šiaip iš pradžių apie autonomiją tebuvo tik mintis apie galimybę. O dabar man pradeda atrodyti, kad ta galimybė visai reali. Priklausys nuo daugelio dalykų, bet jei ir toliau mūsų vyriausybė ir valstybinis aparatas nesugebės rasti visiems priimtinų sprendimų, ateis laikas, kai nepadės net dabar atrodančios labai didelėmis nuolaidos (gatvių pavadinimai lenkų kalba). Kol kas viskas juda į tai.
Bet man šiaip tai vienodai, dar kartą kartoju. Viskas tik parodys, ar Lietuvos valstybė ir visuomenė sugeba atsakyti į iššūkius, ar vienintelis atsakymas – lagaminai.
1330.

Valentinas rugsėjo 8th, 2011, 8:01 am

Marai, tu neteisus. Gyvenimas kartu su recidyvistais ir gyvenimas kartu šeimoje kelia visiškai skirtingus iššūkius. Pirmuoju atveju yra išgyvenimas per destrukciją, o antruoju išgyvenimas per kūrybą. Pirmuoju atveju tikslas yra turėtu mažiausius nuostolius, antruoju sukurti kažką geresnio, kartais aukojant dalelę savo senojo aš.
Beje, Tomkus tikrai nesinaudoja Radžvilo idėjomis. Už viso šio Radžvilo opuso slypi mažas bailus žmogelis, konstruojantis savo tapatybę kaip opoziciją tam, ko jis nesupranta, bijo, nėra pritaikytas ir t.t. Tai tokia pat bejėgiška intelektualinė poziciją kaip ir nuolatinis Auksinio Kardo verkšleninimas apie „pinigo valdžią”.
1331.

Fredis* rugsėjo 8th, 2011, 8:18 am

Intelektualai nori užčiuopti visuomenės skaudulius. Kategoriškumas, dabarties atmetimas visada nuveda į komuną (kolektyvas, jungiamas bendro gyvenimo, darbo ir turto. Paryžiaus k. (revoliucinė 1871 m. Paryžiuje sukilusių darbo žmonių vyriausybė)). Alternatyva – ramus. sotus, atsakingas šveicariško, vokiško stiliaus biurgeriškas gyvenimas.
1332.

Valentinas rugsėjo 8th, 2011, 9:01 am

„Alternatyva – ramus. sotus, atsakingas šveicariško, vokiško stiliaus biurgeriškas gyvenimas.”
Auksinis Kardas klykiai, kad tai pinigo šlovinimas.
1333.

Fredis* rugsėjo 8th, 2011, 9:34 am

Kiekvieno žmogaus asmeninis pasirinkimas. Maras – nešlovina ir tai patvirtina savo darbais, visa savo esybe.
1334.

Fredis* rugsėjo 8th, 2011, 9:45 am

Pinigų šlovintojai alternatyvaus mąstymo ir veikimo būdo žmonėms kiekviename žingsnyje pristatė spąstų – ryškiai flomasreriais ant prekių užrašė kainas – 2.99 EUR, 9, 99 EUR, 29,99 EUR ir t.t..
Radžvilo unikalumas yra tame, kad jis tiesmukiškai nereikalauja atimti iš turtingųjų gamybos priemones ir nuosavtybę, o tauta turi suvokti, kad ji yra tauta ir kažkokiu būdu išspręsti solidarumo, atsakingumo nebuvimo ir buko pinigų šlovinimo problemą. Ir dar turi energingiau pakovoti dėl vietos po saule tarp kitų valstybių ES bendrijoje.
1335.

Auksinis kardas rugsėjo 8th, 2011, 9:57 am

Valentinai, jei tau nesiseka aprėpti to, ką sakau, gyveni savosios atskaitos erdvėje, tai nereiškia, kad kiti verkšlena, kalbėdami apie pinigus. Tavo žiniai, su jais neturėjau bėdų santykiuose nie-ka-da. Jei pats turi kompleksų, atsispindinčių pasaulėjautoje, tai ne mano bėdos ir ribotumai. Tiesą sakant, buklumas (tame tarpe ir manasis, kiek jo pasitaiko {bet iš tikro}) šviečia pakankamai ryškiai, jo įmantriais pliurpimais nuslėpti neišeina. Laimei, šalia pasitaiko kažkas ir verto dėmesio bei pagyros. Pats praskrendi kaskart, kai įsijauti į kvalifikuoto arbitro vaidmenį. Dar augti ir augti iki to. Jei išvis kada duota priaugti. Pagalvok apie tai dažniau, vietomis vis deklaruojamas savęs skeptiškas vertinimas dažnai neaptinkamas tame, ką darai.

Pinigui buvo suteikta per daug galių, tokia nebalansuota sistema neišvengiamai pasmerkta suvalgyti pati save. Ir tai įvyks. Ir tiek. Nes stabili puokštė tiesiog turi būti įvairesnė.
1336.

Fredis* rugsėjo 8th, 2011, 10:11 am

Realybėje – Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje ir kitur žmonės reikalauja pinigų ir padeginėja bankus, nužudyti keli bankų tarnautojai, pasikėsinta į finansų ministerijos klerkus.
Iziolistinė Radžvilo pozicija – kovoti atsktrai be pietinių valstybių pagalbos tik lietuvių tautos rėmuose gali ir nepavykti. Veikiant solidariai, išvien su kitomis tautomis pasiektume daugiau.
1337.

Auksinis kardas rugsėjo 8th, 2011, 10:33 am

Ane? O straipsnis buvo apie tai?
1338.

Fredis* rugsėjo 8th, 2011, 10:43 am

Mūsų, paprastų, eilinių žmonių pareiga išgirsti intelektualų nerimą, skleidžiamas mintis ir idėjas, bei pritaikyti kasdienybėje, realiame gyvenime, adaptuoti ir suprojektuoti į savo pačių elgseną.
1339.

Valentinas rugsėjo 8th, 2011, 11:26 am

Auksini Karde,
Manau, kad tavo kritika mano atžvilgiu nepagrįsta. Iš esmės tu sakai „Valentinas yra neteisus, nes yra durnas”. Tai priimu kaip asmeninę nesimpatiją, bet nepykstu, nes sutinku, kad nusipelniau nesimpatijos pernelyg atvirai šaipydamais iš unikalaus naujamadiškumo ir senamadiškumo mišinio, kurį pats demonstruoji. Susitaikymo ženklan siunčiu šį kūrinėlį:
http://www.youtube.com/watch?v=m2oCUKmX41A
1340.

Auksinis kardas rugsėjo 8th, 2011, 11:50 am

Valentinai, iš esmės tai yra, ką matau, o siekiu matyti kuo labiau pagrįstai. Nesi durnas, bet tikrai ribotas, ir tik trumpai atsifutbolinimo progai tai pripažįstantis, lėtokai siekiantis atvirumo, pačios atskaitos gerinimo. Mano paliekami mišiniai ne visada patinka ir man pačiam, bet nelabai benoriu skirti laiko ir pastangų jų šlifavimui, ir taip jau gaištama tam tikslui daugiau, nei derėtų.
1341.

Fredis* rugsėjo 8th, 2011, 12:03 pm

Vidutinių vadybininkų pasipūtimo, arogancijos ir nejautrumo šalia esantiems ištakų reikia ieškoti pastarųjų neeiliniuose sugebėjimuose prisiartinti, prisikasti, prilįsti prie piniginių išeklių. Pinigai tų, kas jais didsponuoja, padėti labai klaidžiuose labirintuose po devyniais užraktais. Valentinas turi auksinį raktelį ir švilpauja patenkinas, o kiti pavydi. Nenaudėlis, nesolidarus žmogus.
1342.

Valentinas rugsėjo 8th, 2011, 1:51 pm

Fredi,
Kai vidutinis vadybininkas prisidaro atžalų daugiau nei vidutinis gyventojas ir tos atžalos laikui bėgant sunaudoja vis daugiau kalorijų, balansai neigiamėja, o savimi patenkinta šypsena vis rečiau nušviečia vidutinio vadybininko veidą.
1343.

Fredis* rugsėjo 8th, 2011, 2:56 pm

„Nutiko taip, kad sovietiniam lageriui subyrėjus, stipriai išaugo pinigo absoliučios įtakos zona, gerokai sutrikdžiusi anksčiau labiau nusistovėjusias lygsvaras”.
„Ūmėja sustiprėjusios pinigo valdžios kraštutinumais dauginami iškrypimai”. AK

Kokios išeitys ir užgriuvusių bėdų sprendimo būdai?
Lavinimasis, švietimas, dorovės, etikos pamokos, kuklumo mokyklose ir ypač šeimose skiepijimas?
Maras sako, kad visi baigę vidurines tampa studentais. Taigi, lavinimo lyg ir užtenka…
1344.

Maras rugsėjo 8th, 2011, 3:23 pm

Valentinai, aš sakiau „šiuo atveju”. Aš ne toks kvailas, kad nesuvokčiau skirtumo tarp kalėjimo ir šeimos, bent jau man taip atrodo, nežinau, kaip Tau . Tiesiog egzistuoja bendro sugyvenimo pavojai. Ir vieną paminėjau – vaiko tautybė. Turint omeny, kad vienas tėvas yra turtingesnis, kultūringesnis, mandagesnis, didesnis ir visaip kitaip patrauklesnis, problema egzistuoja. Kol kas lietuviai ją sprendžia būtent destruktyviai – pabėgdami. Aš kūrybiškumo čia nematau (išskyrus tai, kad bet koks sprendimas reikalauja kūrybiškumo, sprendimas dėl išlikimo – taip pat). Ar taip yra dėl to, kad Lietuva yra kalėjimas su recidyvistais, ar dėl to, kad ES yra recidyvistas – atsakyk Tu . Aš linkstu prie pirmo varianto.
1345.

Maras rugsėjo 8th, 2011, 4:18 pm

Ir dar, Valentinai. O Tu, pasirodo, labai gerai Radžvilą pažįsti, jo komplesus tai dar geriau. Gal dar ir Auksinio kardo kompleksus, ir mano, ir visų kitų pateiktum? Aš suprantu, kad žmona psichologė apšvietė, bet kiek aš išmanau psichologiją (nelabai), tai žmogaus kompleksus labai sunku suprasti bei ištraukti. Ir jau tikrai ne profanui tai daryti.
Ir dar kartą priminsiu, kad labai dažnai teisingas būna teiginys, jog žmogus kitame mato tai, kas negero yra jame pačiame. Ir kai taip dažnai Tau kyla noras aplinkui matyti bejėgišką intelektualinė poziciją, plius kai matau, jog nebeturėdamas argumentų labai dažnai „dedi į krūmus” numetęs kokią nors frazę, turinčią paliudyti, jog esi „aukščiau” to, tai klausimų kyla. Tiek to, daugiau neskrosiu. Nieko asmeniško .
Šiaip žmogus Tu protingas, bet ne išmintingas. Na, išmintis ateina su amžiumi. Kai kuriems. Nuoširdžiai linkiu.
1346.

Fredis* rugsėjo 8th, 2011, 4:39 pm

Marai, Valentinas baigė VU sovietmečiu, na, gerai pirmaisiais nepriklausomybės metais, tačiau mokymosi programos dar tikriausiai nebuvo revizuotos, kurią nors ekonomikos specialybę. Iki 2008 m. vidurio gyvenimas rodėsi puikus – tikėjome ir vylėmės, kad kasmet vis augsime, augsime ir augsime po 7-9% ir po 25 metų pasieksime BVP ES vidurkį. Matyti gryno pavidalo liberalų personažą yra labai smagu. Ne mažesnė atrakcija nei liūdnojo veido riterį memelniškį AK, iš kurio „senamadiškumo” gaidelių balse šaiposi Valentinas.
Valentino teiginiuose yra sistema, pagrįsta liberaliąja ideologija, doktrina ir VU išsimokslinimu, universitetinis išsilavinimas akivaizdus, tuo tarpu iš AK srūva gryno pavidalo, antisisteminis, į humanistinį apvalkalą įvilktas pasąmonės srautas, kurį visai nenuobodu skaityti. Kaip pasakytų Maras – Weltschmerz.
1347.

Maras rugsėjo 8th, 2011, 4:57 pm

Tai ekonominio mąstymo skirtumai akivaizdūs (ir akivaizdu, kad aš manau panašiai, kaip Auskinis kardas). Bet kodėl juos reikia grūsti kitiems į gerkles ir dar aiškinti, kad tie kiti yra kvailiai, verkšlentojai, intelektual(i)ai bejėgiai etc.? Kodėl visi turi būti vienodi, kodėl reikia mokyti kitus gyventi? Aš juk neliepiu niekam gyventi taip, kaip aš gyvenu ir nesakau, kad Valentinas, Fredis ar dar kas yra pinigų pripampę aukso vergai, kuriuos reikia eksproprijuoti ir į pečių .

Ir kodėl man atrodo, kad Fedžio ir Auksinio kardo vertybės nemaža dalimi yra gana panašios ?
1348.

Valentinas rugsėjo 8th, 2011, 5:02 pm

Marai,
Aš negalvoju, kad tu kvailas. Aš teigiu, kad Radžvilas išsakė poziciją, kurios esmė yra ta, kad jauna kalinė Lietuva pakliuvo į kamerą su recidyvistais. Kaip išsigelbėjimą jis siūlo ieškoti mistinės tautinės tapatybės. Šią poziciją aš laikau intelektualiai bejėgiška ir nesiskiriančia nuo Tomkaus.
„Ir dar kartą priminsiu, kad labai dažnai teisingas būna teiginys, jog žmogus kitame mato tai, kas negero yra jame pačiame. Ir kai taip dažnai Tau kyla noras aplinkui matyti bejėgišką intelektualinė poziciją, plius kai matau, jog nebeturėdamas argumentų labai dažnai “dedi į krūmus” numetęs kokią nors frazę, turinčią paliudyti, jog esi “aukščiau” to, tai klausimų kyla.”
Tokių pasvarstymų nelaikau rimtais. Jie visiškai nepagrįsti.
1349.

Fredis* rugsėjo 8th, 2011, 5:05 pm

Marai, suprask vieną dalyką – niekas nieko nemoko ir neauklėja.
Personažas parašydamas kurį nors sakinį, tezę, mintį ir nebūtinai pats su ja sutikdamas – išbando kito žmogaus reakciją, kviečia diskutuoti ir stebi kaip bus kontraargumentuojama. Pats įdomiausias dalykas yra argumentų svarumas, pagrįstumas, jų pagrindimas kažkuria mokykla ir ideologija. Tiesos nežinome niekas. Apskritai kuo toliau, tuo mažiau mes žinome ir viskas tampa labai neapibrėžta ir netvaru. Nėra kuo tikėti, nebent tik Maro, AK ir Valentino disputo nuoširdumu, intelektualumu ir konceptualumu…
1350.

Maras rugsėjo 8th, 2011, 5:29 pm

Tai kad pats sau prieštarauji: iš pradžių sakai, jog personažas pasako tezę nebūtinai pats su ja sutikdamas, o paskui teigi, jog reikia tikėti tokio disputo nuoširdumu. Aš stengiuosi būti nuoširdus, Auksinis kardas, manau, yra nuoširdus, Tu – irgi (kad ir labai savotiškai, provokuodamas). O vat Valentinas karts nuo karto vis paaiškina, jog jo personažas nėra jis ir suprask, mintys ne jo. Bet nelabai aš tikiu. Pernelyg jau aistringai ginčijasi su Auksiniu kardu, pernelyg jam tie pinigai, požiūris į juos kliūva. Dažniausiai žmonės nėra tokie ciniški, kad galėtų iš tiesų visiškai pasislėpti po kauke. Tiesiog jie savo dalį pateikia kaip kaukę. Aš turiu savo nuomonę, kodėl Valentinui taip kliūva Auksinis kardas ir jo vertybės. Ne Karde čia esmė, o Valentine.
Bet jei kartais Valentinas iš tiesų būtų tobulai apsimetęs komentatoriumi Valentinu, aš tokio žmogaus negalėčiau gerbti.
1351.

Fredis* rugsėjo 8th, 2011, 5:43 pm

Profesionalui, o Valentinas yra toks ekonomikoje, būna pikta skaityti primityvius pasvarstymus apie pinigus, pinigų galią ar negalią. Sąlyginai vargingas kraštas negali turėti labai išvystytos socialinės apsaugos, daugelis viešojo sektoriaus sričių yra apgailėtinai menkai finansuojamos. Vienintelis būdas paremti ir vystyti įvairias programas yra nežymus, tačiau labai tikslingas mokesčių pakoregavimas mecenavimas ir labdara. Valentinas ne kartą yra išreiškęs požiūrį į tokią perspektyvą dėl mūsų turtingųjų žmonių mentaliteto. Pasaulis yra netobulas, neturtingose šalyse netobulumas pasireiškia ypač aštriai. Užtat turime gražų dangų ir žalią žolę, ne viskas yra labai blogai.
1352.

Auksinis kardas rugsėjo 8th, 2011, 5:45 pm

Niekas nieko neauklėja? Na jau, kai atsiranda veikėjai-etalonai, vis taikantys kitam kokią iš SAVŲJŲ etikečių – tokis apdovanojančiojo ir apdovanotojo santykis atsiranda. Gal pasikartosiu kitais žodžiais, bet mano akyse, atsiprašau, Fredis yra perėmęs prastesnes nerijaus savybes, tik užmaskavęs jas gerokai geriau. Žmogus, neturėdamas pagrindo, vis bando dėtis, kad turi pakankamą pagrindą teigti, kad … – praktiškai, teigti bet ką, kas ant seilės. Labai norėčiau tikėti, kad panašumo man dar pavyksta išvengti.
1353.

Auksinis kardas rugsėjo 8th, 2011, 5:48 pm

„Profesionalui, o Valentinas yra toks ekonomikoje…” – ar pats, Valentinai, taip irgi save (ar savo atstovą tinkle) taip įvertini, tikrai? Aš turiu omenyje būtent ekonomikoje, ne pardavimuose, komercijoje, pan.?
1354.

Fredis* rugsėjo 8th, 2011, 5:54 pm

Pardavimai ir komercija yra ekonomikos sudėtinė dalis. Išvystyta ekonomika (pardavimai, komercija) su stipriais ir išsilavinusiais žmonėmis, kurie sudaro tautą, – valstybės pagrindas.
1355.

Maras rugsėjo 8th, 2011, 5:57 pm

Valentinai, Radžvilo Tu akivaizdžiai nesupratai.
Mano pasvarstymai pagrįsti tuo, ką aš žinau. Išsitaręs Tu esi ne taip jau mažai . Šiaip jau liberalių pažiūrų žmogus šitaip kitos nuomonės, kad ir nelabai jam priimtinos, netraiško, kai Tu kad puoli Auksinio kardo mintis. Vadinasi, problema Tavyje, Tavo santykyje su tomis vertybėmis. Taip kad daryk išvadas.
1356.

Fredis* rugsėjo 8th, 2011, 6:06 pm

Liberalai su socialistais turi sąlyčio taškų. Šios grupės žmonių laisvai atsisakytų valstybės ir tautos sąvokos, jų svarbos ir reikšmingumo, tik dėl skirtingų priežasčių. Darbo žmonių solidarumui, pasipriešinimui prieš išnaudotojus, o taip pat pinigų cirkuliacijai, kapitalo investavimui – valstybinės sienos ir tautos yra kliūtys.
1357.

Valentinas rugsėjo 8th, 2011, 6:17 pm

1. Esu vidutinis vadybininkas. Jokios ironijos.
2. Nesu „ekonomistas” ir niekur to neteigiau
3. Nesu sąmoningas „liberalas”.
Iš kur jūs visas šias etiketes ištraukėte?
1358.

Maras rugsėjo 8th, 2011, 6:54 pm

Baik maivytis, Valentinai.
1359.

Valentinas rugsėjo 8th, 2011, 7:48 pm

Juk sakau, jokios ironijos. Esu vidutinis vadybininkas.
1360.

Maras rugsėjo 8th, 2011, 8:20 pm

Kalba ne apie tai, ir Tu tai puikiai supranti.
Taigi, aišku.
1361.

Auksinis kardas rugsėjo 8th, 2011, 8:58 pm

Marai, matau, kad nesmagiai jautiesi, matydamas kaip prie manęs priekabiaujama – šiaip visai rišlus jausmas, bet negalvok kad pats dėl to kažką didesnio išgyvenu. Ta prasme, labai nepergyvenk, esu gerokai storesnės žievės, nei mano minkštesnės išraiškos. Dažniau erzina žinojimas, kad po saule bujoja kokios nesąmonės, nei tai, kad tos nesąmonės kažkaip mane vertina. Pats supranti, kad tie vertinimai labai santykinės vertės. Štai paties nuomonė man tikrai kažką reiškia, apie ją pagalvočiau ne kartą, ir labiausiai todėl, kad ji bus kruopščiau daryta. Dviem kompanionams kruopštumo trūksta, užtat ir paliekamas įspūdis vertas tiek, kiek labiau tuokart pasistengta. Kai kas stengtis net nebemato reikalo – jau tiesiog praleidžiu tokius užpildo blokelius. Troliai tegul valgo patys save, ho ho.

Einu, užbaigsiu klijuoti kamštinės dangos sienelę – gražu, teko pridėti išmonės, kad vyktų kokybiškai, bet jau metas bus skinti vaisius. Valio, naudingai prasisukęs laikas geresnis už blėnių rūšiavimą.
1362.

Fredis* rugsėjo 8th, 2011, 9:23 pm

„Dviem kompanionams kruopštumo trūksta” AK

Tokia vidutinio vadybininko darbo specifika, kad trumpas lango atsivėrimas yra vienintelė atgaiva. Dažnai žymės, atspaudo palikimas reiškia ne daugiau nei teigimą, kad dar esu gyvas, kad Jus jaučiu ir noras pasakyti „Laba diena” ir pasižvalgyti kuo kvėpuoja memelniškis. Klaipėdos kraštas Lietuvai yra davęs I.Simonavičiūtę, J.Šeduikytę, Amberlifą, Steponą Janušką, legendinę grupę Mango, Auksinį kardą, E.Gentvilą, L.Donskį ir kt.. Kai prasigyvensiu tiek, kad dienomis klijuosiu savo būsto sienas kamštine danga – parašysiu iš ties ką nors reikšmingo ir įsimintino.
1363.

Fredis* rugsėjo 8th, 2011, 9:45 pm

Marai, tau tikriausiai labai liūdna, kad Komarowski mus pavadino lietuviška ožka. Turime:
1.Įsižeist 2. Nutraukti diplomatinius santykius 3. Iškviesti reziduojantį ambasadorių ant kilimėlio 4. Akibrokšto nepastebėti ir tik palinguoti galva šelmiškai pakikenant į saują 5. Sustabdyti lenkiškų užrašų nukabinėjimo vajų ir pristabdyti beįsibėginčią švietimo reformą Vilnijoje.
1364.

Maras rugsėjo 8th, 2011, 10:04 pm

Karde, aš irgi nepergyvenu (oda mano tikrai stora, sužeisti gali tik artimas žmogus). Man tiesiog įdomu diskutuoti bei suprasti, kodėl žmogus mano vienaip ar kitaip. Tiesa, turiu nelabai gerą bruožą (panašų ir Tu turi) gana griežtai ir kategoriškai savo nuomonę reikšti. Ir dar įsiaistrinu diskutuodamas. Kai matau, kad kažkas nesupranta mano ar kito nuomonės, bandau aiškintis. O su Valentinu bėda: jis niekaip negali priimti kai kurių vertybių. Net ne priimti, o susitaikyti, kad tokios egzistuoja. Iš to, ką jis yra apie save sakęs, peršasi labai aiškios tokio nepakantumo priežastys. Bet tai jau jo problemos, jam ir spręsti. Gaila tik, kad protingas žmogus, o vat yra viena vieta, kur niekaip. Kita vertus, visi mes turim savo silpnųjų vietų, ką jau čia.

O vat dėl Fredžio mes nesutarsim . Tau jis labai nepatinka, labiau nei Valentinas, o man patinka. Bandžiau paaiškinti, kaip aš jį suprantu, bet nesėkmingai. Nu nemoku aiškinti. „trumpas lango atsivėrimas yra vienintelė atgaiva. Dažnai žymės, atspaudo palikimas reiškia ne daugiau nei teigimą, kad dar esu gyvas” – negali taip rašyti kvailas žmogus. Tiesiog jo rašymo maniera „aptaki” ar kaip pasakyti, jis viską pasako „tiesiai per aplinkui”. Tau nepriimtinas toks minčių reiškimo būdas (Pats juk tiesiai rašai), o dar kai traukia per dantį ir šaiposi be jokios priežasties. Aišku, gal aš klystu. Kažkaip aš matau žmonėse geriausius bruožus vis tik, nors dumblas irgi neprasprūsta.

Fredi, man šiaip jau seniai klausimas kilo: kodėl Tu mažiausiai lazdavoji mane ir Valentiną? O gal aš nepastebiu? Ar bent jau – subtiliausiai.
1365.

Maras rugsėjo 8th, 2011, 10:07 pm

Fredi, tik iš Tavęs išgirdau . Kas tas Komarowskis? Nežinau, kaip turime reaguoti – čia jau politikų reikalas. O man tai vienodai. Taip teigiantis žmogus yra kvailas, o įsižeisti dėl kvailio sapalionių tikrai nėra reikalo.

Šiaip dabar būtų galima kaip nors ironiškai panaudoti ožką bendraujant su lenkais, subtiliai, kad patys liktų kvailio vietoje . Nė vienas iš Tavo paminėtų variantų netinka.
1366.

Valentinas rugsėjo 8th, 2011, 10:12 pm

Marai, Manau, kad Radžvilo straipsnį supratau ir be to, teisingai. Kad būčiau tuo tikras, perskaičiau dar kartą ir pakartosiu savo poziciją: Radžvilas skelbia ksenofobiškąją tomkiškąją žinią: Europos Sąjunga mus lietuvius puola. Panagrinėkime straipsnį. Pradžioje Radžvilas visai teisingai atpasakoja kūrimo istoriją tačiau neišvengdamas neigiamų atspalvių, kurie pasireiškė tarsi nekaltuose sakiniuose: „ES šis principas taip pat formaliai deklaruojamas, tačiau iš tikrųjų nėra aišku, kas ir kaip nusprendžia, kada tam tikro lygio valdžia gali savarankiškai spręsti problemas, o kada – ne. ES yra sukonstruota taip, kad joje vyksta nuolatinė kova dėl valdžios ir įtakos, bet ši kova iš dalies primena kovą be taisyklių.” Objektyvus pasakotojas būtų pabrėžęs, kad kuriant iki tol neegzistavusį darinį, buvo kuriamos ir jo veikimo taisyklės. Natūralu, kad vieni dalykai labiau nusisekė, kiti mažiau, bet taip buvo todėl, kad Europa išradinėjo save iš naujo.
Tomkiška demagogija prasideda netrukus:
„Tokios išsivysčiusios valstybės kaip Skandinavijos šalys, nors ir nėra didelės, sugeba priversti skaitytis su jų interesais, tačiau juridiškai ne visai aiškiai atskirtos Sąjungos ir valstybių kompetencijos sritys yra didelė problema mažesnėms ir silpnesnėms valstybėms, o ypač pakrikusioms valstybėlėms, kokia šiandien, deja, yra Lietuva. Ypač pavojinga, kai tokių valstybėlių valdantieji sluoksniai arba vadinamasis elitas dar neturi tautinės bei valstybinės savimonės bei savigarbos. Kitaip tariant, jie moraliai ir psichologiškai pasiruošę nusileisti visais klausimais ir ne tik nesugeba, bet net nenori ginti savo šalies interesų. Kaip tik todėl narystė ES Lietuvai šiandien kelia vis daugiau problemų, kurių spektras aprėpia visas gyvenimo sferas – nuo dvasinių ir kultūrinių dalykų iki paprasčiausių ekonominių reikalų. Žodžiu, priklausomybė ES – didžiulis išlikimo iššūkis Lietuvai.”
Kokią sistemą piešia Radžvilas? ES tai vienas su kitu konfrontuojantys dariniai (kaliniai), kurių vieni yra stiprūs (recidyvistai), kiti yra silpni (jaunas silpnas kalinys). Silpnų valstybių elitas yra pakrikęs ir pasiruošęs nusileisti stipriesiems. Taigi, piešiamas vaizdas, kad neišvengiamai stiprus puls silpną, t.y. kėsinsis į silpnosios šalies interesus ir iššūkis yra tai, kad morališkai degradavęs politinis elitas nesugebės ginti interesų. Perkeliant į kalėjimo pavyzdį, iššūkis yra tai, kad jaunas ir silpnas kalinys neras savyje jėgų pasipriešinti stipriųjų diktatui. Radžvilas nekaltina stipriųjų, jis kaltina nuosavą elitą, t.y., kad jis yra morališkai pakrikęs, tačiau tezę, kad stiprieji puls ir kėsinsis į silpnųjų interesus jis laiko savaime suprantama. Tai yra tomkiška demagogija.
Toliau Radžvilas pažeria visą puokštę demagogiškų tomkiškų teiginių:”Šiandien jau nedvejojant galima pasakyti, kad remdamos mūsų nepriklausomybės siekius Vakarų šalys nebuvo vien tyros idealistės ir, žvelgiant retrospektyviai, akivaizdžiai matyti, kad ne tik Lietuva, bet ir kitos išsilaisvinusios Rytų Europos šalys gana greitai buvo „suišteklintos”. Kitaip tariant, į mus nuo pat pradžių buvo žiūrėta tik kaip į naują išteklių šaltinį. Tie ištekliai – ir gana gerai išsilavinę bei darbštūs žmonės, kurių šiandien daugelyje Vakar Europos šalių labai trūksta, ir galimybė pelnytis iš mūsų šalies gyventojų, ypač naudojantis mūsų nerangumu ir nevykusiomis reformomis. Tipiškas jų pavyzdys – pirmiausia užsienio bankams naudinga aukštojo mokslo reforma” Teorija apie „suišteklinimą” yra viena iš variacijų susikompromitavusios Pasaulio sistemos teorijų, kurią sukūrė berods Walerstein. Jos esmė, kad egzistuoja branduolio valstybės ir periferijos. Branduolio valstybės eksploatuoja periferiją, naudoja jos išteklius ir parduoda joms prekes. Kodėl ši teorija yra kvaila yra atskira tema, bet jos radžviliškąjį variantą reikia identifikuoti ir aiškiai parodyti jos prielaidas. O prielaidos yra tos pačios – yra stiprūs blogiečiai, kurie nori išnaudoti silpnus geriečius, taigi egzistuoja europietiškas sąmokslas, kurio aukos tapome mes. Kad ši teorija yra kvailystė, manau įrodinėti nereikia? Užtenka pasakyti vien tai, kad niekada neegistavo jokio slapto plano, nes jo neįmanoma padaryti. Be to, norint mus suišteklinti, t.y. paimti darbo jėgą, nebuvo būtina priiminėti į jokią Europos Sąjungą. Pasirodo aukštojo mokslo reforma yra sąmokslas, kurį užsako Vakarų bankai. Net talentingi Kremliaus propogandistai negalėtų sugalvoti geriau.
Toliau dar gražiau. Kadangi yra sąmokslas, tai yra ir žmonės kovojantys su sąmokslu: „Mano giliu įsitikinimu, tie žmonės, kurie tampa dingstimi kritikuoti vadinamojo nacionalizmo apraiškas Lietuvoje – padeda diskredituoti tautines idėjas ir marginalizuoti tą Lietuvos visuomenės dalį, kuri sąmoningai suvokia, kad kaip tik tautinės savimonės silpnumas – pagrindinė šių dienų Lietuvos socialinių, ekonominių ir kultūrinių problemų priežastis.” Tai yra geri vyrai ir geros moterys, bet prieš juos bloga „sistema” užkūrė propogandinę mašiną, nes jie vieninteliai supranta kokios yra problemos ir kaip jas reikia spręsti, todėl sistemai pavojingi. Neprimena Tomkaus?
Toliau prasideda kliedesiai arba „blėniai“ anot AK: „- Tai juk akivaizdu. Atkūrus nepriklausomybę, dvidešimt metų buvo nuosekliai kalama mums į galvas mintis, kad tauta yra abstrakcija, kad realus yra tik individas. Vertinant sociologiškai, šią propagandinę kampaniją galima laikyti sąmoningu mėginimu atomizuoti mūsų visuomenę, paversti ją izoliuotų, vieni kitiems abejingų individų mase“ Sakant tokį teiginį reiktų pateikti bent kokį įrodymą. Mano stebėjimais, viešojoje erdvėje vyrauja atvirkštinė ideologija – marksizmo ir nacionalizmo mišinys. Bet koks LLRI cyptelėjimas yra sumaišomas su žemėmis aibės pasipiktinusių komentatorių. Esu įsitikinęs, kad išsami viešosios erdvės turinio analizė parodytų, kad individualizmo idėjos užimą mažą „rinkos“ dalį.
Toliau Radžvilas viduriuoja vis beprotiškesnėmis kliedesių salvėmis: „Tokius išsibarsčiusius ir nesolidarius individus ne tik lengva kontroliuoti, dar svarbiau tai, kad toks individas išmokomas galvoti tik apie save. Tokia visuomenė tampa bejėgė pirmiausia ekonomine prasme, to iš esmės ir reikia Vakarų verslo struktūroms.“ Pažymėtini du dalykai, pirma tai vėl eskaluojama sąmokslo teorija apie „Vakarų verslo struktūras“, kurios mus nori ekslpoatuoti, antra čia panaudotos įprastinės nuvalkiotos marksistinės klišės apie tai, kad „individą lengva kontroliuoti“ ir t.t. Kliedesys vien todėl, kad individas pagal apibrėžimą yra sunkiau kontroliuojamas. Masės, žmonių grupės sukabintos viena ideologija yra geriausia medžiaga kontrolei.
Toliau: „Mums kalama į galvas, kad valstybė – absoliutus blogis, tuo tarpu stipriose Europos valstybėse taip nesielgiama – nepaliaujamai ieškoma būdų, kaip valstybę patobulinti, kad ji efektyviau ir naudingiau veiktų savo piliečių labui.“ Vėl niekuo nepagrįstas teiginys. Kad valstybė yra blogis kala vienintelis LLRI, kurio balsas yra silpnas ar beveik negirdimas. Taip pat gal galima įrodymų, kad Lietuvoje nieškoma būdų kaip valstybę patobulinti, kad ji efektyviau veiktų savo piliečių labui? Ironiška, kad LLRI atstovas daugiausiai tuo ir užsiiminėja dabartinėje vyriausybėje. Toliau seka įprastinė nacionalistinė retorika, kurią koktu komentuoti, man jau laikas migdyti vaikus. Tikiuosi pateikiau pakankamai įrodymų, kad Radžvilo straipsnis tai nacionalistinių ksenofobiškų, tomkiškų kliedesių rinkinys. Beje, jis ir paskelbtas ne kur kitur, o laikraščio Respublika priede „Žalgiris“. Visa tai parašius, supratau, kad Radžvilas skelbia ne ką kitą, o beveik nepridengta Fašizmą. Keista, kad ant tokio jauko užkibo Auksinis Kardas (nors gal ir ne, nuo Sex Pistols pankų iki Hitlerio rudmarškinių yra labai nedidelis tarpas).
1367.

Auksinis kardas rugsėjo 8th, 2011, 10:12 pm

Marai, pastaruoju metu pastebėdavau jo įdomesnių įrašų, bet dabar kažkoks tvanas eina – ir kur bebaksnosi, ten vėjai. Ne, toks rezultatas niekaip, praleidžiu, gal kada vėliau ir paskaitysiu. Šiaip, kaip reiškinys – suprantu tave, iš dalies net sutinku, kad kažkas čia tokio yra. Bet nepakankamas siekis suprasti, pripažinti iš tikro, neleidžiant per savo mėsmalę, toks išeinantis bent kartais iš tylos – to trūkumas daug ką nubraukia vos bepradedančio patikti.

Kaip gera, kaip gera baigus darbą. Kad dar kitas tuojau nespaustų…
1368.

Auksinis kardas rugsėjo 8th, 2011, 10:18 pm

Fašizmas smarkiai skiriasi nuo valstybingumo stokos aiškinimo. Jei tekstas lieka nesuprastas, jis dar nepradeda būti prastas ar šališkas į baisias lankas.

Jo, Marai, kategoriškas šiek tiek – bet tai tiesiog pozicijos paryškinimas. Jos reikšmė ne daug ką svarbesnė už kieno kito, kas be ko, nors kategoriškumas ir gali apgauti ta kryptimi.
1369.

Fredis* rugsėjo 8th, 2011, 10:41 pm

Po tokios Valentino analizės aš net bijau cyptelėti….
Kiek liberalas gali būti nacionalistu būtinai reikia pasitikrinti L.Donskio bloge. Neatsargiai ką nors leptelėjęs gali būti apšauktas kuo nori, todėl bendraujant su liberaliai nusiteikusiais žmonėmis reikia kalbėti jų kalba per daug neliečiant temų, kurios jiems yra dirgiklis.
1370.

Valentinas rugsėjo 8th, 2011, 10:45 pm

Auksini Karde,
Šiame bloge priekabiaujama daugiausia prie manęs. Ypač tai būdinga tau, nes negali priimti kai kurių dalykų, kuriuos aš sakau. Skaitydamas jūsų su Maru dialogą apie tai koks esu blogas ir kaip skriaudžiu AK esu žiauriai nustebęs, nes skrodžiamas jaučiuosiu aš. Juos toleruoju iš pagarbos tavo amžiui, tačiau viskam yra ribos. Kai žmogelis rašantis tokius kliedesius: „Išverčiant į bendresnį vaizdą, nutiko taip, kad mūsų krašto žmonėms buvo suteikta teisė suzombėti į absoliučius pinigo šlovintojus, atsikračiusius kitokių dalykų svarbumo. Štai ir atomizavosi, ir prichvatizavosi, ir kovojo kiekvienas už save, ir pardavinėjo vienas kitam, o daugiau – ištisinės kitko stokos. Ir labiausiai Europoje luoša visuomenė. Pasaulio mastu – nutiko taip, kad sovietiniam lageriui subyrėjus, stipriai išaugo pinigo absoliučios įtakos zona, gerokai sutrikdžiusi anksčiau labiau nusistovėjusias lygsvaras. Ūmėja sustiprėjusios pinigo valdžios kraštutinumais dauginami iškrypimai.” bando vertinti mano sugebėjimus, išsilavinimą, intelektą tai kai esu geros nuotaikos atlaidžiai šypsausi, kai esu blogos norisi pavartoti frazių, kuriose yra žodžių „idiote” ir „kvaileli”. Bet dabar aš geros nuotaikos. Stebina kas kita, Maras kaip aksiomą priima Auksinio Kardo skelbiamas apokalipses ir nusišnekėjimus net nebandydamas juos kritiškai paįvertinti. Tuo tarpu su malonumu analizuoja mano asmenį nors, neturėdamas tam sugebėjimų nuvažiuoja į visiškas pievas.
1371.

Fredis* rugsėjo 8th, 2011, 10:57 pm

Maras prašė patraukti Valentiną per dantį, prašom:

„Visiškai sutinku, kad tokiuose renginiuose, kaip garsiosios Kovo 11-osios eitynės, dalyvauja tam tikras skaičius žmonių, kurie tikrai neįkvepia didelės simpatijos. Tačiau juk akivaizdu, kad tokie žmonės ne tik eisenoje, bet ir Lietuvos visuomenėje yra nereikšminga marginalinė mažuma. Todėl natūraliai kyla klausimas, kam reikia taip nuosekliai ir atkakliai šią problemą hiperbolizuoti?” V.Radžvilas

„Kad valstybė yra blogis kala vienintelis LLRI, kurio balsas yra silpnas ar beveik negirdimas”. Valentinas
1372.

Maras rugsėjo 8th, 2011, 11:03 pm

Jezusmarija, Valentinai, kas Tau įkando? Nu tia gerai, kad valgau – tuo pačiu ir perskaičiau.
Visų pirma – Tu idealistas . Kuris ten Didžiosios Britanijos (tuomet dar Imperijos) veikėjas pasakė, kad ji neturi amžinų draugų, o tik amžinus interesus? Didžiosios valstybės tokios jau yra, taip kad Tavo komentaro pradžia atkrenta, nes kalbi apie kažkokią idealią ES, kurios nėra.
Dėl sąmokslo teorijų jau seniai sakiau, kad man jos nepatinka. Bet šiaip tai Tu čia pavarei: nei kalbėjo Radžvilas apie kalinius, nei ką. Sukarikaūrinai, kad galėtum sudirbti. O tokia, kokia yra, AM reforma iš tiesų atrodo keistai. Vienintelis racionalus argumentas, kodėl rotacija galima tik vieną kartą (ir dar absurdiškomis sąlygomis) per keturis metus yra ta, kad taip naudingiau bankams (paimama didelė paskola). Jokio kito bent kiek įtikinančio argumento girdėti neteko, o ką kalbėjo švietimo ministras su Putinaite tai pagrįsdami – visiškos nesąmonės.
Būtent atomizuotą individą ir lengviausia kontroliuoti. Būtent tokie individai buriasi į masę, kur juos lengviau valdyti. Paskaityk Arendt .
Kad tokia valstybė, kokia yra dabar – blogis, akivaizdžiai dominuoja viešumoje. Tiesa, Lietuvoje nėra pilietinės visuomenės, todėl ir viešoji erdvė reiškia visai ką kita, nei Vakaruose.
Daugiau tingiu, yra dar ten neteisingai interpretuotas Radžvilas. Šiaip jo mintys kontroversiškos, bet jų esmei aš pritariu. Tik tiek, kad nuimčiau sąmokslo teorijas ir kitaip sudėliočiau akcentus (Tu išrinkai beveik visas vietas, kur aš keisčiau juos).
1373.

Auksinis kardas rugsėjo 8th, 2011, 11:06 pm

Valentinai, nepyk, bet begėdiškai praleidinėju opusus. Labai jau ten kažkaip išpuoselėta kažkur ne ten. Aš paties nevertinu, ir nelabai priekabiauju, nebent prie priekabiavimo. Esi neblogas vyrukas kai kuriomis pusėmis, be abejonės, nepamirškime kad apie tai visi žinome – man atrodo, kad tai pakankamai svarbu. Bet tas susireikšminimas, jis nutinka ne vien man, ir žudo ne vien mane…
1374.

Fredis* rugsėjo 8th, 2011, 11:12 pm

Žmonės būtų daug protingesni, jeigu daugiau laiko praleistų skaitydami protingus tinklaraščius nei kvailėjančius
http://blog.delfi.lt/donskis/8473/
1375.

Maras rugsėjo 8th, 2011, 11:14 pm

Valentinai, Tau kartais ne mania grandiosia? Atleisk, bet Tavo „analitinė” paklodė tikrai nerodo didžiulių intelekto šedevrų. Užtat nemažai išsilavinimo spragų.

O pacituota Auksinio kardo mintis man neatrodo nei idiotiška, nei kliedesiai. Kad jaunimui (!), pavyzdžiui, svarbiausia vertybė yra išgyventi, man patys studentai sakė, kaip ir tai, kad Kalanta jiems – joks didvyris. Kad didžiulis pinigų ir daiktų badas Lietuvoje, tiksliau, lietuvių galvose – akivaizdu. Apsidairyk aplinkui, Valentinai. Pats juokeisi iš žmogėnų, ėmusių beprotiškas paskolas būstui ir įvairioms prekėms, o dabar jau to nepastebi.
Beje, Tu niekada nebūni neteisus. Mania grandiosia, jau atleisk.
1376.

kreivarankis rugsėjo 9th, 2011, 12:01 am

Šiandien sėkmingai praėjau medicininę apžiūrą. Užėjau čia, paskaičiau, šiek tiek pritingėjau atidžiai… Negi verta dėl Radžvilo tiek ginčytis?
1377.

Ligita rugsėjo 9th, 2011, 12:02 am

Šiaip Jums visiems ryškėja „mania marinata” požymiai Susėda žavūs, protingi, veiklūs vyrukai, diskutuoja smagiai, bet štai pradeda nei iš šio, nei iš to ginčytis kuris „-esnis”, o kuris „-iausias”. Galiausiai visi susipliekia ir kuriam laikui išsiskirsto, įsivyrauja tylos periodas. Iki kitos diskusijos, iki kitų ginčų.
1378.

Auksinis kardas rugsėjo 9th, 2011, 12:09 am

Dabar galą galėjau paskaityti – Valentinai, toje cituotoje „idiotiškoje-kvaileliškoje” ištraukoje kurie būtent dalykai tau atrodo neteisingi? Mat, nepastebėjau, kad būčiau kur ne taip išsireiškęs, gal tau trūksta detalizavimo, jei tikrai norėtum geriau suprasti? Gerai yra tai, kad aš kaip ir suprantu ką šneku, nieko baisaus jei pats to nesupranti arba nevirškini, pirmuoju atveju tai pataisoma. O gal tau tiesiog netikėta, kai šnekama visai rimtai – pats labiau praktikuoji neįpareigojantį žaismingumą?

Beje, viena iš atomizavimosi pasekmių yra ta, kad žmonėms nusilpo poreikis ir gebėjimai dialogui. Jie linkę pasisakyti. Autonominės, pačios save patenkinančios būtybės.
1379.

Auksinis kardas rugsėjo 9th, 2011, 12:11 am

Ligita, kreivaranki – gaivaus oro gurkšnis, kur tiek ilgai buvot prapuolę?!
1380.

kreivarankis rugsėjo 9th, 2011, 12:20 am

AK,
šiuo metu sėdžiu finansinėje duobėje, gana smarkiai nusivyliau savimi vakar. Tikrai smarkokai, vienas iš tų momentų kai imi savęs nekęsti ir to priežastis – žioplas išsiblaškymas. Na, o jei apie gerus dalykus, tai šiuo metu viskas lyg ir neblogai, ta prasme, kai yra už ko kabintis ir kai tikrai matai, kad savo pastangomis gali keisti viską į gerąją pusę (esu iš tų, kurie mano, kad tokia situacija nėra natūrali visais atvejais). Bet situacija su pinigais, tai neduok Dieve
1381.

Auksinis kardas rugsėjo 9th, 2011, 12:41 am

Bandykime ištraukti tave? Durneliams labiau sekasi pagal sumanymą, bet gal ir tau įmanoma kažką sugalvoti – jei nori kokių patarimų, turi detalizuoti kuo daugmaž disponuoji ir dėl ko esi šitaip pražuvęs. Atkreipk iškart dėmesį: trys milijonai tomis pačiomis aplinkybėmis dar stumiasi pirmyn. Tiesa, apie pusė milijono kitomis aplinkybėmis, bet kol kas palikime jas ramybėje.

Eskizas: jei gautum pinigų, juos padaugintum ar pradangintum?
1382.

Maras rugsėjo 9th, 2011, 2:22 am

Kreivaranki, jau dėl išsiblaškymo tai tikrai neverta savęs nekęsti . Tai nėra blogas bruožas, o tik nepatogus. O nepatogus geriau, nei blogas.
1383.

Fredis* rugsėjo 9th, 2011, 7:50 am

Nuvylė kreivarankis:
„Negi verta dėl Radžvilo tiek ginčytis?”

O, tai dėl ko?
Taip jau susiklostė, kad visą mano sąmoningą gyvenimą pas mus namie ant žurnalinio staliuko gulėdavo Komjaunimo tiesa. Įsijungi TV – Savukynas, atsiverti žymųjį tinklaraštininką internete – į mus žvelgia nesušukuotas, alternatyvus, tačiau vis tie tas pats komjaunuoliškumas (primityvusis liberalizmas, pabarstytas socialdemokratiškais prieskoniais).
„Respublikoje” šiuo metu publikuojamų tekstų neverta atmesti vien todėl, kad ELTA konkuruoja su BNS.
Tomkizmas dabar pažeria labai įdomių minčių, dėl kurių verta pasiginčyti, padiskutuoti. Pasakyti – esi marginalas, todėl durnas – negalima, tomkistai – irgi žmonės ir jie ieško savęs, bando rasti su komjaunuoliškaisiais asmenimis bendrų sugyvenimo formų, sąlyčio taškų, žvelgia į pasaulį tik jiems vieniems būdingu žvilgsniu. Mes turime jį pažinti.
1384.

Valentinas rugsėjo 9th, 2011, 9:29 am

Ech Marai, iš tavęs tikėjausi didesnio teksto suvokimo. Tai, kad aš kritikuoju Radžvilą už sąmokslo teorijas apie didžiųjų valstybių suokalbį nuskriausti mažąsias nereiškia, kad aš neigiuk, jog neegzistuoja interesai ir kova dėl jų. Tai, kad aš juokiuosi iš Radžvilo sąmokslo teorijos, jog AM reforma yra užsakyta Vakarų bankų, dar nereiškia, jog aš sakau, jog ta reforma yra gera. Aš buvau šios reformos kritikas nuo pat pradžių. Aš nesukarikatūrinu Radžvilo idėjų, tik pateikiu jas aiškesne forma. Jis teigia, kad stipresnieji agresyviai nusiteikę silpnųjų atžvilgiu ir vienintelė išeitis yra nacionalizmas. Metafora apie kalinius labai tiksliai atspindi Radžvilo idėjas. Apskritai, visa ši retorika, kad mus puola turtingieji ir reikia gintis tautiškume yra grynasis nacizmas. Hitlerį irgi puolė turtingi žydai.
Dėl taip vadinamo „atomizmo” nesutinku su tavimi. Mano nuomone buitinis nacionalmarksizmas yra vyraujanti ideologija per pastaruosius 20 metų, tikro individualizmo nebuvo nei kvapo. Lietuvoje yra išlaikytinių tiek pat kiek ir dirbančių. Apie kokią individualizmo pergalę galima kalbėti?
Auksini Karde, tavo citata yra kvaila, nes ji redukuoja pasaulį iki primityvios idėjos: „Viską valdo pinigai ir tai yra blogai. Gelbėkimės.” Tikrovė yra žymiai įvairesnė ir sudėtingesnė.
1385.

Auksinis kardas rugsėjo 9th, 2011, 10:04 am

Valentinai, tu taip ir nesupranti teiginio: kai pinigų valdžiai deleguojama per daug autoriteto, jie per daug griauna. Tikrovė yra sudėtingesnė, būtent dėl to kitokia turi būti ir prioritetų puokštė. Nesupranti, kad pats turi bėdų, bandai jas nukrauti man – klaida.
1386.

Fredis* rugsėjo 9th, 2011, 10:18 am

Nėra jokio mechanizmo kaip valstybės ir jų dariniai turėtų sąveikauti kitaip nei dabar sąveikauja („pinigų valdžios autoritetas”). Radžvilas konstatuoja teisingai – stipresnis turi daugiau svorio, didesnį pagreitį, į menkesnį žiūrima iš viršaus, gerbiami ir skaitomasi tik su lygiaverčiais partneriais, mažieji dėl tokios situacijos maištauja, šiaušiasi, kompleksuoja ir daro racionalius arba iracionalius veiksmus. Viskas, ką užrašė Radžvilas, baigiasi kalbomis, idėjinio lauko paviršius – suvirpintas, bangelės nusirito ir užgeso iki sekančio akmenėlio įmetimo į prūdą, kupini susirūpinimo tekstai atspausdinti laikraščiuose ir parduoti. Juos irgi reikia turėti už ką nusipirkti. Pinigų valdžia.
1387.

Auksinis kardas rugsėjo 9th, 2011, 10:28 am

Fredi, mano kukliu įsitikinimu, be tavo pagalbos Valentinas turėtų daugiau vilčių įsiklausyti ir suprasti kas sakoma. Pabandykime labiau atskirti tavuosius pasisakymus nuo kitų žmonių pasisakymų.
1388.

Fredis* rugsėjo 9th, 2011, 10:43 am

Dėl teiginio, kad Radžvilas ieško išeičių nazionalizme.
Nacionalizmas – sąvoka neutrali. Tekste labiau krito į akis tai, kad filosofas prašo, reikalauja politinį ir intelektualinė elitą labiau save gerbti, būti savarankiškesniam, mąstyti be dogmų ir keliaklupsčiavimo prieš stipresnį, didesnį. Ryškiausias „individualistinės išsigelbėjimo startegijos” laimėjimas prieš valstybinį bendrąjį gėrį yra iki šiol neišspręstos energetinės problemos, nebuvimas pamatų, tik apmatai. Ši žiema bus labai brangi. Pradėta ne nuo to galo – visi puolė statytis diedelius namus ir jungtis prie storo dujų vamzdžio. Kurą tiekia monopolististas. Deja, viešieji intelektualai, tame tarpe ir Radžvilas, prieš 20 metų nenutuokė kokie išbandymai užgrius lietuvius, turinčius apgailėtiną apsirūpinimo šiluma sistemą.
1389.

Valentinas rugsėjo 9th, 2011, 12:55 pm

Karde, o ką reikia padaryti, kad jūs su Maru įsiklausytumėte į tai ką aš kalbu? Dabar matau tik atmetimą remiantis tuo, kad aš nepakankamai protingas ir sergu didybės manija. Didybės manija todėl, kad drįsau apkaltinti patį Radžvilą fašizmu? Bet aš pagrindžiau savo argumentus ir jų dar niekas nepaneigė. Paimti dalelytę Radžvilo, kurs jis sako :”ajajai, kaip blogai, kad visuomenė atomizuota” ir sakyti, „va čia tai vyras gerai pavarė, ne su viskuo sutinku, bet esmė yra teisinga.”, negalima, nes reikia matyti visumą. Radžvilo skelbiama visuma yra piktybinė, nes jis sako: „egzistuoja Vakarų ir parsidavusio elito sąmokslas pavergti Lietuvą atomizuojant visuomenę. Vienintelė išeitis – nacionalizmas”. Štai Radžvilo esmė. Neįžvelgti tame fašizmo apraiškų – tai atsiprašau! Net nekalbu apie tai, kad jo diagnozė klaidinga (apie atomizavimą), esmė yra prielaidos. Negali turėti geros teorijos remdamasis fašistinėmis prielaidomis. Ar supratai?
1390.

Fredis* rugsėjo 9th, 2011, 1:18 pm

Beveik visos pasaulio valstybės susikūrė tautiniu pagrindu: Lietuva, Latvija, Izraelis, susivienijus germanų tautelėms – Vokietija, netgi Rusijoje dominuoja rusai, o Ukrainoje ukrainiečiai, todėl kiekvienoje atskiroje valstybėje gyvenantiems žmonėms būdingi tam tikri bendri tautiniai bruožai. Radžvilas kviečia veikti išvien, bendrai sutelkus jėgas visuomeniniam gėriui kurti. Kas būna kai veikiama padrikai, be bendro nacionalinio plano jau žinome: tos kunigaikštystės, kurios prisistatė galingų dujinių katilinių – bankrutuoja, o besikūrenantys biokuru moka už šilumą žymiai mažiau, todėl į kultūros namus gali pasikviesti gastroliuojančią teatro trupę, steigti savo savivaldybės teritorijose meno ir saviveiklos kolektyvus, bedarbiams mokėti pašalpas, nusikaltėliams sutramdyti įsteigti daugiau policininkų etatų ir išlaikyti pažangią rajoninę ligoninę. Raudonieji merai tikėjo, kad Motina Rusija visą laiką mus sušelps pigiu kuru, reikia tik tyliai sėdėti po šluota, technokratinio mąstymo žmonės teigė, kad dujų deginimas yra pats efektyviausias, švariausias, technologiškai ir ekonomiškai labiausiai pagrįstas. Smulkutis pavyzdys, tačiau akivaizdu, kad teisingas ir tikslingas nacionalinis planas yra reikalingas.
1391.

Fredis* rugsėjo 9th, 2011, 1:41 pm

TVF, Europos komisija, samdyti ekspertai teikia tik rekomendacijas, nacionalinius sprendimus turime padaryti savarankiškai. Tam tikslui netgi priimami Nacionalinai susitarimai http://www.lrv.lt/lt/veikla/nacionalinis-susitarimas/
1392.

Valentinas rugsėjo 9th, 2011, 1:47 pm

Fredi,
Nacionalinis planas kaip visiems vienodai kūrentis ir yra kelias į pragarą. Tavo pavyzdys puikiai demonstruoja liberalizmo ir atsakomybės už veiksmus jėgą. Vienintelė trūkstama grandis – atsakomybė susimovusiems politikams. Jos mums tikrai trūksta. Išeitis – daugiau laisvės, individualizmo, individo svarbos.
Beje, Radžvilo straipsnyje yra dar vienas kliedesys, į kurį neatkreipiau dėmesio prieš tai. Jam savaime suprantama, kad ES interesai yra grėsmė Lietuvai. Iš tikro yra atvirkščiai – didžiausia grėsmė Lietuvai tai nekompetentingi politikai ir atsakomybės už klaidas ir nusikaltimus nebuvimas. Daugumas dalykų, kurie atsirado ES dėka yra ne tik LABAI naudingi, bet ir gali būti laikomi kaip vienintelė priežastis kodėl Lietuva iki šiol nenugarmėjo į chaoso ir destrukcijos liūną, kuris yra pavyzdžiui Rusijoje. Mentaliteto skirtumas tarp Rusijos ir Lietuvos yra ne toks jau ir didelis. Jo gal ir visai nėra. ES priverčia mus laikytis bent kokių civilizacijos taisyklių. Valstybėje kuriamoje gentiniu pagrindu taisyklių nėra – yra papročiai. Tai atsispindi ir ES problemose. Graikija, Italija, Ispanija, Portugalija, tai valstybės, kurios ryškiai išreikštas nacionalinis pradas, yra nepaprasta šeimos svarba. Žmogus jaučiasi įsipareigojęs šeimai, o ne visuomenei. Visuomenę galima ir būtina apgauti. Šeimos niekada.
1393.

Fredis* rugsėjo 9th, 2011, 2:19 pm

Nacionalinis susitarimas yra struktūros, labai konkrečių rėmų sukūrimas, kurioje kiekvienas elementas net kenkėjiškai ar beprotiškai nusiteikęs (demokratija tokios galimybės neatmeta) negalėtų klaidingai elgtis. Klaidos galimybė eliminuojama. Kaip SONY aparate – spausk bet kokį mygtuką – į priekį gal ir nevažiuosi, bet paties mechanizmo nesugadinsi.
1394.

Valentinas rugsėjo 9th, 2011, 3:44 pm

Fredi, tai ką tu siūlai yra tai už ką Europos Sąjunga dažnai yra kritikuojama. Per didelis reglamentavimas ir pantaisykliškumas. Chrestomatinis pavyzdys tai agurkų dydžio reguliavimas. Jei tau nacionalinės valstybės idėjos tam, kad įvedinėtum visuotinį reguliavmą, tai ES tai daro dabar ir žymiai geriau. O apskritai, įdomu būtų sužinoti pavyzdį ką tokio padarė blogo Europos Sąjunga Lietuvoje, kad tam blogiui pasipriešinti reiktų nacionalistinės valstybės?
1395.

Fredis* rugsėjo 9th, 2011, 4:06 pm

Ką reiškia nacionalumas tvarkant valstybės reikalus nėra labai lengva atsakyti. Gal tai vėliava, simbolis idėjų, kuriomis bandoma įtvirtinti savo pasaulio matymą ir priešinimasis tendencijoms, kurioms prieštaraujama.
Pirmas po ranka pasitaikęs šia tema rašinys http://www.lrytas.lt/-12683776051266758732-nacionalumas-xxi-am%C5%BEiuje-tapatumo-akibrok%C5%A1tai-gelotofobija-ir-naujieji-naratyvai.htm

Krepšinio žiūrovai rėkia Lietuva, Lietuva ir mojuoja trispalvę, o ne ES vėliavą.
1396.

Maras rugsėjo 9th, 2011, 6:22 pm

Valentinai, Tu su kuo diskutuoji? Žinok, man jau tikrai nusibodo analizuoti Radžvilo tekstą tarsi kokį šventraštį. Nu vienodai man tas Radžvilas, dėl Dievo meilės. Aš neginu Radžvilo, aš pasakiau, kad jo minčių esmei pritariu, bet ne sąmokslo teorijoms ir pačiam pasisakymo radikalumui. O Tu ir toliau varai, koks Radžvilas fašistas. Manyk ką nori, bet aš galiu ir noriu diskutuoti (o ne mainytis „žmogeliais”, „kvailiais” ir kitomis Tavo iš Račo blogo atsivilktomis „grožybėmis”) apie reiškinius, jų priežastis, pareikšti savo nuomonę, sužinoti kitą, pasiginčyti, jei reikia, bet ne aiškintis Radžvilo nuomonės teisingumą. Ji tebuvo pretekstas, užkabinęs svarbius klausimus. Tik tai yra vaisingas kelias, o ne tas, kuriuo Tu eini. Aišku?
Šituo „diskusiją” apie Radžvilo straipsnį baigiu. Nu tikrai nuobodu visiškai ir beprasmiška.

Dėl atomizacijos. Nu būk žmogus, pasiskaityk Tu ką nors apie tai. Vietoj to, kad varytum paklodes čia ir pas Račą, tą laiką paskirk Arendt „Totalitarizmo ištakoms”, pavyzdžiui, arba knygoms apie susvetimėjimą šiuolaikinėje visuomenėje. Be to mes nesusišnekėsim, kaip matau. Aš Tau trumpai paaiškinau, bet Tu vis tiek savo apie kažkokį nacionalmarksizmą. Beje, tuo Tu patvirtini mano teiginį, nes atomizuotam masės žmogui būtent ir reikia ideologijos, bent kaip suvienijančios. Todėl moderni epocha yra propagandos bei ideologijų epocha.

Beje, Tu tą Tavo kvailiu vadinamą Wallersteiną, jo knygas išvis skaitei (nekalbu apie wiki)? Man tai kyla abejonių. O kai diletantas pareiškia, kad žmogaus, dirbusio prie tos temos 30 metų ir pelniusio pasaulinį pripažinimą (taip, kontroversišką, su juo daug kas nesutinka, tačiau diskutuoja, taigi tai nėra marginalus reiškinys), mintys yra kvailos, žinok, skamba kažkaip… O jei dar visos mintys apie to žmogaus idėjas imtos iš wiki, tai jau išvis.

Tu moki argumentuoti be galo logiškai, nuosekliai ir įtikinamai. Aš to visada pavydėjau Tau. Bet žinai, aš visada įtariai žiūrėjau į pernelyg logiškus paaiškinimus. Jie praleidžia esmę. Tu va ginčijiesi dėl kažkokių smulkmenų, be galo logiškai, metodiškai įrodinėji savo tiesą. Ir jau nebematai, kad tai TIK Tavo tiesa. Kuo labiau Tu aiškini, tuo labiau pats įtiki ja, tuo labiau radikalėji. Tu negirdi, ką sakau aš ar Auksnis kardas. Įsikandai Radžvilo, nes gali jį sudirbti dėl jo teiginių radikalizmo. O su mano mintimis, mano požiūriu kažkodėl vengi polemizuoti. Bene būsi pripratęs Račo bloge būti galva aukštesnis už visus kitus? Žinai, kaip koks trečiokas vaikų darželyje – visus gali išspardyti. Bet čia Tau ne vaikų darželis, čia susirinkę protingi, savo nuomonę turintys ir galintys ją pagrįsti žmonės. Auksinis kardas teisingai daro, nekreipdamas dėmesio į Tavo paklodes (jos šauna pro šalį, kokios logiškos bebūtų, ir gal kaip tik dėl savo logiškumo). Bet aš vis tikiuosi, kad galiu paaiškinti, kad galime susikalbėti, užtat ir rašau šią savo paklodę.
Taigi, Tu be galo logiškas. Tu esi savo logikoje ir tuomet Tu esi teisus. Bet visi „nerijai” lygiai taip pat yra savo logikose, turi savo aksiomas (kaip ir Tu kad turi) ir jose jie yra teisūs. Su tokiais žmonėmis neįmanoma kalbėtis, nes jų teisumas yra šimtaprocentinis, o mano – ne. Jų logikos viduje aš visda atrodysiu kvailas, nes nesuprantu, nežinau paprasčiausių dalykų.
Kai manęs paprašo keliais žodžiais apibūdinti sovietmetį, inteligentiją, aš pasimetu. Žinau per daug, mano matymas pernelyg sudėtingas, kad galėčiau trumpai ir aiškiai pasakyti, sudėlioti į lentynėles. Todėl mano atsakymai visuomet bus mažiau įtikinami, tai „nerijų”. Ir, deja, nei Tavo. Tu, deja, pradedi panašėti į intelektualų „nerijų” savo bendravimo būdu. Man labai gaila, kad protingas žmogus šitaip elgiasi. Turbūt Račo blogo įtaka. Bet jei ir toliau nematysiu pastangų suprasti ir kalbėtis, o ne byloti savo tiesą, būsiu priverstas mūsų bendravimą nutraukti.

Gali sakyti, kad va, pasikėlęs intelektualas niekina mažiau išmanantį. Ligitai atrodo, kad visi čia mes norime pasirodyti, kuris čia -iausias. Bet man vienodai. Nėra tų -iausių, nes šie laikai yra diletantų laikai ir visi mes esame diletantai daugumoje sričių. Bet kai savo diletantizmą kažkas užkelia ant pjedestalo ir kitus vadina „žmogeliais” bei „kvailiais”, jokio dialogo nebus.
1397.

Valentinas rugsėjo 9th, 2011, 6:49 pm

Marai,
Gal tu ir teisus. Aš kritikuoju Radžvilą ir nepagavau niuanso, kad tu negini Radžvilo. Dėl vienos iš Radžvilo minčių, kad blogai, jog Lietuviai yra susiskaldę aš visiškai sutinku, nors visiškai nesutinku nei su jo nurodomomis priežastimis, nei su jo siūlomais receptais. Susiskaldymą ir nesugebėjimą susiburti aš patiriu dažnai. Pavyzdžiui mūsų namų komplekse, mes niekaip nesugebame susiburti į bendriją todėl nesugebame veiksmingai kovoti su Avuliu. Žodžiu, atsiprašau tavęs ir Auksinio Kardo, jei įkarštyje parašiau ką nors ne taip. Aš jus abu myliu
1398.

Maras rugsėjo 9th, 2011, 6:59 pm

Mes vienas kitą supratome, ir tai gerai. Spaudžiu dešinę .
1399.

Fredis* rugsėjo 9th, 2011, 7:04 pm

Maras perskaitė daugiau humanitarinės pakraipos knygų, todėl diskusijoje apie šiuolaikinį pasaulį, juo labiau istorija tapusią praeitį jo nurungti negalima, yra neįveikiamas. Galingasis Maras…
1400.

Maras rugsėjo 9th, 2011, 7:08 pm

Fredi, baik juokinti. Taip kalbėti gali tik Aurimas .
Šiais laikais jau nebeįmanoma visko žinoti net iš savo gana siauros srities.
1401.

Fredis* rugsėjo 9th, 2011, 7:25 pm

Valentinas mokyklą tikriausiai baigė ugdomas labai griežtai propagandiškai profiliuotoje sostinės mokykloje, kurioje buvo į kraują ir smegenis įskiepyta pagrindinė mintis: nacionalizmas, nacionalumas = fašizmas, gi, Maras baigė vidurinę provincijoje. Puikus kraštovaizdis, atsakingi ir mylintys savo darbą mokytojai, vaizdinga, jautri ir poetiška kaimo aplinka labai sušvelnino valstybės netektį, ji buvo veik nepastebima, gyvenimas kaimiškoje vietovėje mažai kuo skyrėsi nuo romantiškojo XXa. pradžios ir vidurio, todėl kaimo vaikas išlaikė tvirtesnį ir tikresnį ryšį su gimtuoju kraštu. Ryškus humanistinis pradas Maro asmenybėje dominuoja ir dabar, žiauraus susvetimėjimo, globalizacijos, kosmopolitiškumo ir vienodėjimo sąlygomis, visuotinio abejingumo ir totalios dezorientacijos laikais, kai prarandamos vertybės, o tapatybė niveliuojasi.
Maras išliko Žmogumi.
1402.

Maras rugsėjo 9th, 2011, 7:55 pm

Fredi, kokį čia saldų iki zūbų sukimo laikraštį ar žurnalą parodijuoji?
1403.

Fredis* rugsėjo 9th, 2011, 7:58 pm

Vyraujanti intelektualinė jausena, nieko daugiau…
Laikas pas miestelėnus į Rotušės aikštę, alus liesis laisvai,
tik ką vokiečiai gražiu stiliumi laimėjo prieš turkus….
1404.

Maras rugsėjo 9th, 2011, 8:01 pm

Vyraujantis kalbėjimas. Jausenos tai kitokios ir gerokai piktesnės, man rodosi.
1405.

Fredis* rugsėjo 9th, 2011, 8:09 pm

Nelabai aiškus pykčio objektas, na, ant ko reikėtų išlieti pyktį…
1406.

Maras rugsėjo 9th, 2011, 8:14 pm

Oi, mumyse tiek daug pykčio, kad jokios realios priežasties nė nereikia. Debilai mokytojai, mėmė Maras, šūdinas kaimas…
Pyktis ant visų, ant savęs etc.
1407.

Maras rugsėjo 9th, 2011, 11:57 pm

Apie požiūrio bei elgesio svarbą: http://www.byturen.com/ (laikyti pelę ant žmonių figūrų)
1408.

Auksinis kardas rugsėjo 10th, 2011, 11:16 pm

http://www.lrytas.lt/-13154545951314696800-kodėl-vardan-tos-lietuvos-vienybė-nežydi.htm
1409.

Auksinis kardas rugsėjo 11th, 2011, 8:19 am

Ką galvoja apie N.Puteikį kai kurie žmonės:
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/n-puteikiene-esu-verta-savo-vyro-375972
1410.

Fredis* rugsėjo 11th, 2011, 8:49 am

Du straipsniai, tačiau kokie skirtingi. Pirmas – sausas, medinis ir primityvus, o antras – labai šiltai žmogiškas, jautrus, spalvingas ir paliečiantis labai daug temų.
Naglio žmona Nika paneigė L.Donskio mintį, kad Klaipėda yra liberalizmo forpostas, savo dvasia ir papročiais ryškiai besiskiriantis nuo Vilniaus ir Kauno.
1411.

Auksinis kardas rugsėjo 11th, 2011, 10:50 am

Mažiau savo etikečių klijuokite, prakilnieji ponaičiai, ir pasaulis bus nesunaikintas bei mažiau primityvus.
1412.

Valentinas rugsėjo 11th, 2011, 1:46 pm

Na nežinau. Galima apsimesti durne ir sakyti, kad valdininkė užsinorėjo dėmesio, bet jei tos žinutės tikros, o ne suklastotos, tai kelia labai daug abejonių dėl Naglio Puteikio šeimyninio dorovingumo. Principe nieko blogo rodyti dėmesį moteriai. Bet tada būtų neblogai ir tiesiai šviesiai pripažinti, kad „siekiau man patinkančios moters dėmesio”.
Apskritai, viena iš durniausių dėmesio iš meilužės siekimo formų yra sms žinučių rašymas iš savo nuosavo numerio. Taip pateiki įrodymus ir save pasmerku skandalui.
1413.

Fredis* rugsėjo 11th, 2011, 4:01 pm

Man menamas priekabiavimo prie valdininkės skandalas visai neįdomus, pirmiausia atkreipiau dėmesį į šį sakinį: „Klaipėda labai nenoriai priima stiprius, išsiskiriančius žmones”, kuris paneigia AK propaguojamus memelniškos tvarkos buvimo likučius Klaipėdoje, matyt, Kauno berneliai sudaužė tvarką negrįžtamai.
Kita verta dėmesio ir pamąstymų mintis – kokią kainą sumoka viešieji žmonės: „tą socialinės gėdos krūvį ant savo trapių pečių priėmė vaikai” kai Komjaunimo tiesa spausdindama eilinį straipsnelį apie N.Puteikį įdeda politiko nuotrauką iš areštinės.
Žavios ištraukos: „kodėl tai negalėtų būti užrašas „Sveiki atvykę į Delfinų šalį“ (apie Klaipėdą) ir „jei užduotumėte klausimą, ar sunku gyventi su Nagliu, atsakyčiau – be Naglio sunku gyventi”. Protinga ir šmaikšti moteriškė. Panašiai kenčia Valentino nemigdomi tėčio kraujasiurbiai šiam pliekiantis su debilais ir kvailais Tinklaraštijoje.
1414.

Valentinas rugsėjo 11th, 2011, 7:10 pm

Fredi, gal tau ir neįdomus skandalas, bet valdininkė demonstravo žinutes nuo Naglio Puteikio, kurias sunku būtų pavadinti dalykiškomis. „Tavo gražūs auskarai” ir t.t. ir panašiai. Paprastai vyrai svetimoms žmonoms tokių žinučių nerašinėja.
1415.

Fredis* rugsėjo 12th, 2011, 10:46 pm

Pražiopsojau tą momentą kai Naglis pagyrė Klaipėdos valdininkės auskarus, tačiau negalėčiau kaip nors dėl to neigiamai charakterizuoti politiko – negudravo, siuntė (jeigu siuntė) SMS iš savo mobilaus – reiškia yra nuoširdus ir neklastingas. Pasitikėti galima.
1416.

Valentinas rugsėjo 12th, 2011, 11:27 pm

Fredi, politikas nemoka rodyti dėmesio svetimoms moterims – palieka daiktinių įrodymų. Reiškia yra neatsargus ir nebudrus. Toks politikas gali būti priešiškų spec. tarnybų užverbavimo taikiniu. Tokiam politikui negalima suteikti leidimo dirbti su slapta informacija. O tai reiškia jis negali būti nei premjeru, nei prezidentu ir net kai kurių Seimo komitetų nariu.
1417.

Fredis* rugsėjo 13th, 2011, 7:42 am

Klaipėda paslapčių neturi – tai atviras ir draugiškas miestas darbštiems, nagingiems, talentingiems ir linksmiems žmonėms!
1418.

Fredis* rugsėjo 13th, 2011, 8:51 pm

Marai ir Valentinai, kaip vertinate paskutinius D.Grybauskaitės pasisakymus dėl baltarusių opozicijos: ” dažniausiai negirdime, kad jų prioritetas ir tikslas yra nepriklausoma Baltarusija. To beveik negirdime. Daugiausia girdime, kad reikia daugiau pinigų“ ir dėl lenkų tautinės mažumos: „Aš primenu – visų mažumų atstovai Lietuvoje pirmiausia yra Lietuvos piliečiai, o tai reiškia, kad jiems galioja Lietuvoje veikiantys įstatymai. Nenorėčiau vertinti Lenkijos politikų, aš tiktai norėčiau priminti Lietuvos politikams kokiai mažumai jie bepriklausytų – jie privalo pagal Lietuvos Konstituciją būti lojalūs Lietuvos valstybei ir laikytis visų Lietuvoje esančių ir galiojančių įstatymų, jei jie yra Lietuvos piliečiai” ir taip pat „jokia tauta ir valstybė niekada netoleruos spaudimo ar kišimosi į savo vidaus reikalus”.
Jeigu paklaustumėte manęs, tai atsakysiu:
- Normaliai, savo stiliuje, net gi šiek tiek nustebino, ypač dėl lenkų.
1419.

Valentinas rugsėjo 13th, 2011, 9:06 pm

Fredi,
Lenkų klausimas yra vienas iš nedaugelių, kuriame Grybauskaitė demonstruoja aiškią ir nedviprasimišką poziciją. Baltarusijos opozicijos klausimu neturiu jokių žinių apie Baltarusijos opoziciją, todėl negaliu komentuoti.
1420.

Fredis* rugsėjo 13th, 2011, 9:40 pm

Seinuose ir Punske lietuviai atsisako vietovardžių lietuviškai, todėl Lietuvoje taip pat nebus lenkiškų užrašų. Gudrus (didmeistriškas) lietuvių ėjimas? Mane labai nustebino tokia D.Grybauskaitės pozicija. Ją visą laiką laikiau labiau demokrate, nei respublikone, Kirkilo kritika mano požiūriu buvo vidine demokratų tarpusavio kova (H.B.Obama vs H.Clinton).
Kaip vienas asmuo per vieną dieną gali padaryti visiškai skirtingo turinio ir ideologinio krūvio pareiškimus? Vienas skirtas nerijams, o kitas songailoms
Lenkų klausimu elitas tikriausiai turi vieningą poziciją, net Valatka nekomentavo savo žiniasklaidoje.
1421.

Valentinas rugsėjo 13th, 2011, 10:13 pm

Fredi,
Tu esi tikras, kad Baltarusijo opozicija yra ne pinigų kovai su Lukašenkos režimu įsisavinimo opozicija?
1422.

Fredis* rugsėjo 13th, 2011, 10:21 pm

Opozicija nėra vieningas darinys, oponuoja marga publika, tačiau pareiškimas yra apibendrinantis opozicijos veiksmų pobūdį – pinigų gavimą ir įsisavinimą. Tarp opozicijos atstovų tikrai yra pažangiai ir demokratiškai nusiteikusių veikėjų, kurie dabar yra įsižeidę.
1423.

Valentinas rugsėjo 13th, 2011, 10:28 pm

Žodžiai „dažniausiai” ir „beveik” nurodo, kad tai yra ne apibendrinantis teiginys. Prezidentė teigia, kad didžioji dauguma Baltarusijos opozicionierių yra pinigų įsisavintojai. Nežinau ar ji teisi, nes visiškai nesusipažinęs su situacija Baltarusijoje.
1424.

Fredis* rugsėjo 13th, 2011, 10:45 pm

Diktatoriškoje šalyje visiško autokratizmo sąlygomis bruzdant menkai opozicijai tėkšti jiems į veidą tokį pareiškimą yra labai nejautru, neatsakinga, netoliaregiška. Prisiminkime kaip lietuviai laukė užsienio šalių paramos 1989-1991 m., Libijos sukilėliai prancūzų ir NATO įsikišimo, nes rėžimas kiekvieną dieną juos vis labiau smaugė.
Gal yra koks nors slaptas susitarimas su Lukašenka dėl tranzito, paslaugų/prekių pirkimo, bendro veikimo tam tikrais klausimais užsienio politikoje?
1425.

Auksinis kardas rugsėjo 14th, 2011, 12:29 am

Laimei, lietuviai nelaukė užsienio šalių paramos 1989-1991 m.
1426.

Auksinis kardas rugsėjo 14th, 2011, 1:00 am

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vvaliusaitis-kodel-praradome-klaipedos-krasta-1939-aisiais-ii.d?id=49168786
1427.

Fredis* rugsėjo 14th, 2011, 8:13 am

Islandai pirmieji pripažino mūsų šalį, dabar jie nuolat linksniuojami kaip drąsi šalis. Visokie nerijai nuolat pabrėžia, kad JAV tai padarė po 1.5 metų, tikriausiai labai skvarbiai ir įdėmiai žiūrėjo ar išsivadavimo judėjimai Baltijos šalyse yra demokratiški ir kokios bus tolesnės geopolitinės pasekmės. Apie siekį vien tik įsisavinti pinigus iš užsienio jiems neapsivertė liežuvis taip kalbėti.
1428.

Valentinas rugsėjo 15th, 2011, 10:14 pm

Štai įdomiai čia vienas fotografas semiasi įkvėpimo iš renesanso paveikslų.
http://www.andrewpinkham.com/
1429.

Fredis* rugsėjo 16th, 2011, 11:12 am

Marui tokio pobūdžio nuotraukos tikrai nepatinka. Čia Musės skonio.
1430.

Maras rugsėjo 16th, 2011, 4:21 pm

Nu kodėl, Fredi. Visai nieko (žmonių portretai). Tik man labiau primena prerafaelitus, nei renesanso tapybą (kartotės kartotė, o ne kartotė).
1431.

Valentinas rugsėjo 16th, 2011, 8:42 pm

Vat tuo ir yra didingas Maras, kad jis vis pateikia naujų dalykų apie kuriuos aš nežinojau. Šį kartą sužinojau apie prerafaelitus. Ačiū tau Mokytojau!
Pats fotografas savo įtakas įvardina:
Pinkham’s inspirations were painters like Vermeer (part of our Beers with Old Masters series), George Stubbs, and John James Audobon. A contemporary favorite is Bo Bartlett.
1432.

Fredis* rugsėjo 16th, 2011, 9:05 pm

Aš irgi žemai nulenkiu galvą mokytojui.
Išminčius, tūnantis sušiktam bendrabutyje.

Šiandien vakare dangus buvo nusidažęs makedonų-ispanų vėliavų spalvomis. Jaučiamės kaip namie ir visos Ispanijos vardu sakau „ačiū“ Lietuvos žmonėms“, – kalbėjo ispanų treneris S.Scariolo. Dėkojame ir arenoje, ir už jos ribų esantiems žmonėms, kurie sukuria ypatingą atmosferą ir daro viską, kad šis Europos čempionatas būtų aukščiausio lygio.
1433.

Maras rugsėjo 16th, 2011, 11:04 pm

Palaiminimo nereik?

Valentinai, tik iš Tavo citatos sužinojau apie įtakas, bet nė vienas iš fotografo įvardintų tapytojų nepriklauso renesansui.
1434.

Valentinas rugsėjo 16th, 2011, 11:16 pm

Marai, daugiau apie tai čia:
http://strobist.blogspot.com/2011/09/andrew-pinkhams-renaissance-pet.html
1435.

Auksinis kardas rugsėjo 19th, 2011, 7:12 pm

Įdomūs visuomenės būklės štrichai, Marju Lauristin:

„Estijoje mes randame du kartus daugiau žmonių, kurie yra laimingi, palyginus su Latvija ar Lietuva. Kodėl taip yra, aš negaliu kompetentingai atsakyti už Lietuvą, bet Latvijoje 66 proc. sako, jog yra nepatenkinti. Lietuvoje yra daug geriau – 40 proc., bet nepatenkintųjų vis tiek daugiau nei patenkintųjų. Estijoje 50 proc. yra patenkinti ir 20 proc. nepatenkinti. Taigi skirtumas labai didelis. Kodėl? Įtakos tikriausiai turi kultūra, religija, ekonomika, politika“, – svarstė estų mokslininkė.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuva-per-dvidesimt-metu-pirmunes-vieta-uzleido-estijai-uodegos-vieta-atitenka-latvijai.d?id=49827484
1436.

Fredis* rugsėjo 19th, 2011, 8:20 pm

Žmogus, nesvarbu kas – ar estas, ar kitos tautybės, turėtų suprasti, kad tikimybė jam gimti buvo nepaprastai maža. Gimęs žmogus tapo Nugalėtoju, laiminguoju.
Kodėl gimęs žmogus kartais pasijaučiau nelaimingu?
Galimi keli atsakymų variantai: a) kvailas, nes nesupranta, kad yra Nugalėtojas, laimingasis; b) protingas, reiklus sau ir supranta, kad negali panaudoti visų savo galimybių gyvendamas savo terpėje, o ką nors pakeisti negali, kiti yra sėkmingesni nepelnytai (dėl protekcijos, skirtingų startinių pozicijų ir t.t.); c) sega paveldima „nelaimingumo” liga, yra ligonis.
1437.

Maras rugsėjo 19th, 2011, 11:21 pm

Aha, įdomios mintys. Valentinui, aišku, nepatiks Norkaus vartota Wallersteiniska centro – periferijos frazeologija . Nu bet niekas negali paneigti, kad mes tik Rumuniją su Bulgariją (kurios faktiškai niekada nebuvo Europos dalis, kitaip nei Lietuva vis tik) telenkiame. Net „destabilizuotos” Latvijos vis niekaip neaplenkiame, kad ir kokius ten Ainė traukytų rodiklius. Su Latvija viskas būtų daug aiškiau, jei būtų išskirtos rusų ir latvių nuomonės, manau. Latviai būtų arčiau estų, manau, o Latvijos rusai – arčiau… lietuvių. Rusų ten labai daug ir jiems sunkiau susitapatinti su kažkokia nauja valstybe, iš kurios Majakovskis savo eilėse išsityčiojo, o dar Rusijos TV… Bet kodėl lietuviai niekaip nesugeba būti patenkinti gyvenimu, tapatintis su savo valstybe bei nuolat inkščia, tai klausimas. Fredžio atsakymuose aš b integruočiau į c ir sakyčiau, kad tai yra pagrindinė priežastis.

Tiesa, labai įdomiai atrodo moterų ir vyrų su aukštuoju statistika. Visiškai nesiderina su feminizmu. Viena vertus, moterys vis dar kaip bokso kriaušės (tiesa, Estijoje gal mažiau), kita vertus, jos vis labiau prasiveržia ir laimi prieš pasyvius, nuo mamos (žmonos) sijono niekaip neatsiplėšiančius vyrus.
1438.

Auksinis kardas rugsėjo 22nd, 2011, 2:03 am

O štai ir ji, atomizacija, visame savo gražume:

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuviai-nepasitiki-ne-tik-politikais-bet-ir-vieni-kitais.d?id=49903004

Tik kažkaip estai vėl nelimpa prie teorijos, kad čia smarkiau reiškiasi tarybų prakeiksmas – neatomizuoti jie, jų bendrystė ne mažiau ryški ir už kitų skandinavų. Taip nesenai minėtas Mažosios Lietuvos savivaldos modelis norėtų priminti, kad Didžiojoje daugiau taikytas centralizavimas, caro-gubernatoriaus-ministro pirmininko kreipiančioji. Žmogeliui vieta – būti pasyviam, susigūžusiam, nūnai ir iki rinkimų rečiau beišviliojamam. Anam svarbu, kad neužgautų anei balti, anei raudoni. Estijos savivalda: vald/linn, net prašalaitis keliaudamas matai kur ji prasideda ir baigiasi. Gali paremti, gali atsiremti.
1439.

Valentinas rugsėjo 22nd, 2011, 9:24 am

O kadangi pas estus vyrauja totalus liberalizmas ir „pinigo valdžia” galima daryti išvadą, kad pinigo valdžios trūkumas ir atomizuoja Lietuvą.
1440.

Auksinis kardas rugsėjo 22nd, 2011, 10:27 am

Viena problemėlė: šie dalykai nebūtinai turi būti susiję, ir dar būtent taip. Nieko naujo: nesąmonės užknisa.
1441.

Fredis* rugsėjo 22nd, 2011, 10:49 am

Kai nuvažiuoju į sodą-sodybą – visus sutiktus ant smėlėto keliuko žmones sveikinu, pasisveikinu. tą patį darau savo kieme ir gatvėje prie savo gyvenamojo namo mieste. Kaip nors dar labiau mažinti atomizaciją nematau didelių galimybių, partijomis ir žmonėmis, jų gerumu tikiu ir pasitikiu. Esu beveik estas, kuriam patinka tiek memeliškiai, tiek Kauno berneliai, tiek Vilniaus gyventojai vadinami tuteišais. Niekada neturėjau jokių reikalų su šiauliečiais, pažįstu vieną kitą marijampolietį ir alytiškį, o iš panevėžiečių žinau tik Kreivarankį ir Tinklaraštininką.
1442.

Auksinis kardas rugsėjo 22nd, 2011, 11:07 am

Puiku, bet prie ko mažosios išpažintys, kai kalbama apie reiškinius?
1443.

Fredis* rugsėjo 22nd, 2011, 11:34 am

Reiškinio analizę Krupavičius užbaigė jūros bangavimo metafora – cikliškumo įžvelgimu, banga gena bangą:
„A. Krupavičius sakė, kad tai (pilietinės visuomenės spartesnis daigų dygimas) tikėtina, mat vystymasis yra cikliškas – po individualizmo dominavimo paprastai atsirita kolektyvinių vertybių banga”.
Iš karto matyti, kad tai memeliškio įžvalgos, kurios, beje yra optimistinės – neišvengiamai atsirita kolektyvizmas. Liberalai turės suglausti savo egoistinius sparnelius ir pasidalinti su kitis visuomenės nariais priglobtu po savo sparneliais turtu, materialinėmis vertybėmis, kapitalo ištekliais ir netgi savo intelektualiniu potencialu. Ir, beje, tai padarys savanoriškai.
1444.

romas rugsėjo 22nd, 2011, 11:37 am

Apie pasitikėjimą ir jo prigimtį kažkada skaičiau. Čia turime reikalą su hormonais, aišku. Pasitikėjimo hormonas (nebeatsiminsiu kaip jis vadinasi) radosi žuvyse. Patelės jo pagalba nugali patinėlio baimę dėl kylančio pavojaus būti suvalgyta neršto metu. Žinduolių organizmuose pasitikėjimą žadinantis hormonas yra oksitocinas. Reikšmę turi ne pastovus hormono kiekis, bet hormono pokytis, kurį sukelia aplinkinių rodomas pasitikėjimas, draugiška išvaizda, nesavanaudiškas elgesys, dosnumas. Nepasitikėjimas irgi turi savo chemiją. Moterys tiesiog į nepasitikėjimą atsako nepasitikėjimu, o štai vyro organizmas į rodomą nepasitikėjimą atsako dihidrotestosterono, kuris atsakingas už agresyvų elgesį ir polinkį smurtauti, išsiskyrimu. Darytina išvada, kad esame savotiškame uždarame rate – nepasitikime vieni kitais nes nepasitikime. Išvada, kad nepasitikėjimas vienas kitu nėra susijęs su nepasitikėjimu politikais, – abejotina. Nežinau, kiek teisingos Krupavičiaus išvados apie nepasitikėjimo vienų kitais priežastis. Šiaip jos atrodo įtikinamai, bet nežinau, ar nėra dar kokio kultūrinio mechanizmo, kurio būdami kultūros viduje tiesiog nepastebime.
1445.

Auksinis kardas rugsėjo 22nd, 2011, 4:50 pm

Raktinis „jo pagalba”: hormonas kaip priemonė, bet ne kaip priežastis. Dėl pasitikėjimo politikais ir bendrapiliečiais ryšio – Krupavičius teisus, kad įvairiose šalyse matysime įvairias kombinacijas, ir nėra užtikrinto rišlumo. Bet pas mus, neabejotinai, persmelkiantis nepasitikėjimas yra panašios prigimties – visi žino ir mato, kad pasitikėti tiesiog sudėtinga, neverta. Visas žinių iš supančio pasaulio lietus pastoviai primena, kaip pasitikėjimas ir vėl susimovė. Tik pavieniai reti, egzotiški fragmentai neša kitokią žinią.

Taip, pas mus tai ne mažiau ir kultūros reikalas, tipiškas turimas vertybių rinkinio egzempliorius. Egoistiškas santykis, nubraukiant atsakomybę, ten, kur pakaktų savarankiškumo plius atsakomybės. Priedo laimint laisvę. Egoizmo stiprinimas nenuves toliau laisvės muliažo.
1446.

Maras rugsėjo 22nd, 2011, 5:20 pm

Visi čia pas mus šneka apie tą totalų liberalizmą Estijoje, bet kažkaip nelabai su tuo paveikslu dera lėšos, skiriamos kultūrai ir kaime nuo sovietmečio neuždaryta nė viena mokykla (yra keli mokiniai – yra ir mokykla). Niekaip nedera su „pinigo valdžia”, jau greičiau ji pas mus, nuolat kalbančius, kas apsimoka, o kas – ne (ir tai srityse, kuriose apsimokėjimo negalima apskaičiuoti).

Sovietmetis, aišku, sustiprino nepasitikėjimą, bet akivaizdu, kad jis nulemtas ir kultūros dalykų. Gaila, kad nėra normalesnių tyrimų apie tarpukario santykius visuomenėje.

Bandant spėlioti viena priežasčių galėtų būti vėlyvas baudžiavos panaikinimas ir su tuo susijęs vėlyvas tradicinio kaimo kolektyvo suirimas. Pas mus iki šiol pasitikima „savais” (giminės, „pažįstami”), kurie faktiškai sudaro tą pačią kolektyvistinę kaimynų bendruomenę. O ji labai nepasitiki bet kokiais svetimais (nebent „geru caru”). Tuo tarpu nepasitikėjimas nepažįstamais žmonėmis iš principo yra visai kitas, netgi priešingas dalykas, iki kurio reikia suaugti suirus tradicinei bendruomenei. Tarpukariu tai turbūt vyko modernėjant visuomenei, tačiau sovietmetis, ne tik nešęs nepasitikėjimą svetimais, bet ir bandęs kurti naujas pusiau baudžiauninkų bendruomenes kolūkiuose ir netgi miestuose, ribojęs individualumą, tą individualėjimo procesą (o jis reiškia ir pasitikėjimo savimi kaip individu, o ne tik kaip kažko didesnio darinio dalimi, bei tuo pačiu – pasitikėjimą ir kitais tokiais pat individais) sulėtino. Užtat ir turime dabartinę situaciją: visų nepasitikėjimą visais, nes tradicinės struktūros jau beveik suirusios (net ryšiai tarp giminių vis silpnėja), nebesuteikia prieglaudos ir pasitikėjimo, o savarankiški, savimi ir kitais pasitikintys žmonės dar tik tik formuojasi.
Aišku, čia tik dalis proceso, o ir paaiškinimas gana grubus.
1447.

Auksinis kardas rugsėjo 22nd, 2011, 5:31 pm

Patiko, Marai. Teisingai skamba.

„nepasitikėjimas nepažįstamais žmonėmis iš principo yra visai kitas, netgi priešingas dalykas, iki kurio reikia suaugti suirus tradicinei bendruomenei” – iš tikro, tai jau bus pasitikėjimas individu, autonominio laisvo vieneto galiomis: gebėjimu atsisakyti trumparegės naudos, turėti puoselėjamą vertybių rinkinį, jausti atsakomybę. Tokiu būdu būti laisvų individų bendruomenės molekule-susireguliuojančia-sistema, ne atomu-agresyvoku-primityvu. Tuomet priimti nekaltumo prezumpciją – ne vykdomas nurodymas iš centro, bet norma. Tikėjimas įgaliu, pilnaverčiu individu – tame tarpe, kas be ko, ir savimi tokiu.
1448.

Fredis* rugsėjo 22nd, 2011, 5:40 pm

Geras, doras ir pasitikintis savimi ir kitais žmogus gali būti tik neužguitas, nenuskurdęs, turintis nuosavybę, stabilias socialines garantijas (municipalinį butą), išsilavinęs, stabilias (nebūtinai didelias) pajamas žmogus. Beveik viduriniojo sluoksnio apibrėžimas. Kai žmogaus nekankina ezistencinė baimė, kai jis užtikrintas rytdiena. Kai tokių individų visuomenėje dauguma – tarp jų atsiranda normalūs santykiai, nebaisu, kad vienas kitą apvogs, apgaus, pripjaus, suspardys.
Dabar miestuose, ypač sostinėje, vidurinysis sluoksnis sudaro didžiumą gyventojų, todėl čia gyventi yra visai pakenčiama ir gera.
1449.

Fredis* rugsėjo 22nd, 2011, 6:00 pm

Neįsivaizduoju kaip galėjo prasprūsti pro Auksinio kardo ir A.Krupavičiaus akis šis dabartinės Europos būvis. Nuo kaimietiško užguitumo ir sovietizmo įvarytų kompleksų ir baimių einame į atsipalaidavimą, šmaikštumą, žaidimus su savimi ir kitais ir liberaliąją laisvę: http://www.lrytas.lt/-13166965551315379634-presti%C5%BEiniame-festivalyje-pristatytos-imigranto-lenko-darytos-g%C4%97dingos-nuotraukos-pavert%C4%97-britus-pajuok%C5%B3-objektu-nuotraukos.htm
1450.

Maras rugsėjo 22nd, 2011, 6:21 pm

Viskas turi savo antrąją pusę, Fredi. O kiaulių buvo visada ir visur, yra ir bus.
1451.

Valentinas rugsėjo 22nd, 2011, 7:43 pm

Džiaugiuosi, kad gerbiami komentatoriai priėjo išvados, kad nepasitikėjimas vieni kitais yra ne „pingo valdžios” įsigalėjimo rezultatas, o giliai kultūroje įsišaknijusi problema. Aš tai teigiau jau daug metų.
1452.

Maras rugsėjo 22nd, 2011, 7:59 pm

Hm, o kas čia teigė, kad nepasitikėjimas kyla iš „pinigo valdžios”? Bent jau ne aš .
Tačiau dabartinė padėtis, beje, tikrai neskatina pasitikėjimo. O jei Lietuvoje dabar yra „pinigo valdžia”, tai ji tikrai didina nepasitikėjimą. Tik tiek, kad visi dalykai turi šaknis ir istorijoje. Svarbu, ar dabartis yra palankesnė nepasitikėjimo įveikimui, ar ne. Nepasakyčiau, kad yra.

Tiesa, labai pradžiugino Roto knygyno Vilniuje Mickevičiaus bibliotekos pastate iniciatyva: ant lango sudėliota keliolika knygų (ir, beje, bent jau viena tai tikrai nebloga, tik kiek aptrinta, bet kainuoja šiaip virš 20 Lt.), padėta dėžutė ir parašyta, kad knygos kainuoja po 5 Lt. Savitarna. Manau, toks pasitikėjimo demonstravimas labai skatina pasitikėjimo visuomenėje didėjimą: pradedi labiau pasitikėti kitais, kai tau parodomas išankstinis pasitikėjimas.
1453.

Maras rugsėjo 22nd, 2011, 8:07 pm

Tiesa, nepasitikėjimas nėra susvetimėjimas, Valentinai .
1454.

Fredis* rugsėjo 22nd, 2011, 8:49 pm

Marai, tu neįsivaizduoji koks nepasitikėjimas buvo anksčiau. Dabar padėtis stabiliai gerėja, žmonės tampa pragmatiškesni. Nebūti vieni kitiems vilkais yra visiems žymiai naudingiau nei kiekviename žingsnyje vieni kitus apgaudinėti.
Marai, sugalvojau temą tavo straipsniui populiariojoje žiniasklaidoje.
„Politinių veikėjų antkapinių paminklų meninė išraiška, jos kitimas per laikmetį ir atspaudo žmonių sąmonėje palikimas”. (Šiandien A.M.Brazausko gimtadienis).
Kaip vertini nuolatines žmonių pastangas nuolat pagražinti, padailinti jau pastatytus paminklus ir bareljefus ir ką toks žmonių noras galėtų reikšti?
P.S. Ar Auksiniui Kardui neskaudu kas dabar vyksta aplink Prezidento paminklą ir atminimą?
1455.

Auksinis kardas rugsėjo 22nd, 2011, 10:04 pm

Ne, Fredi, nes tau aktualiomis atrodančios temos man dažniausiai atrodo ir atrodys neaktualios. Taip jau yra, ir kviesčiau su tuo labai ramiai susitaikyti. Tokiais pavidalais pasaulyje reiškiasi įvairovė.

Dėl pinigo valdžios: Valentinai, vėl neįsikirtai, kad tyrimo parodytas nepasitikėjimas turi eilę priežasčių, keletą išvardino Krupavičius (beje, viena kaip tik ir buvo susijusi su viršenybės delegavimu pinigui), papildomai palaikiau romo įtarimą, kad gali būti prisidėję ir kultūros lygio dalykai, kuriuos mums patiems sunkiau pastebėti, būnant tos kultūros viduje.

Iš to, kas pasakyta, niekaip neišeina laužti, kad nepasitikėjimas yra vienintelės priežasties produktas. Bet išsamiau sudėtinga kalbėti dėl to, kad kažkam sudėtinga girdėti. Vėlgi, įvairovė čia šiokia tokia gaunasi.

O šiaip jau, perdėtos galios suteikimas balanso eilutėms (pinigui) nėra kažkokia smulkmena, kuria galima tarp kažko kitko pasišnekučiuojant imti ir paneigti. Kaip tik toks laukimas, o ne ketinamas neigti teiginys, atrodo naiviai.
1456.

Maras rugsėjo 22nd, 2011, 10:24 pm

Fredi, neįsivaizduoju, kas dabar vyksta aplink paminklą Brazauskui .
Šiaip Antakalnio kapinių memorialas išvis įdomus kultūrologiniu požiūriu: kapų išdėstymas, lavonų hierarchijos, antkapių dydžiai. Bet aš ne menotyrininkas.

Tai, kas nuo kokio 8-9 deš. dedasi su kapinėmis, yra kažkas baisaus. Dabar jau kažkokie granitiniai baseinai išpopuliarėjo. Ir aš buvau be galo nustebintas, kai vaikščiodamas naktį po Vilnių praėjau pro kapines. Nugi žvakutės dega ant daugumos. Čia praeitą savaitgalį! Tarsi Vėlinės kokios. Jau visai iš proto žmonės išėjo. Tie šlifuoti milžiniški neskoningi antkapiai. Nu šlykštu.

Kad visiems naudingiau pasitikėti vieniems kitais, tai taip. Bet ar teko girdėti tokią kalinio dilemą? Labai neaiškiai paaiškinta čia: http://lt.wikipedia.org/wiki/Kalinio_dilema Bet esmė ta, kad absoliučia dauguma atveju žmonės renkasi jiems visiems iš tiesų nenaudingiausią variantą, nes taip jie kažką lyg ir laimi. Nepasitikėdamas visais tu laimi santykinį saugumą (niekas neapgaus, nes niekuo nepasitiki), bet iš tiesų pralaimi tu ir visa visuomenė, nes ir tavimi taip pat visi nepasitiki, todėl daug sudėtingiau bendrauti, tenka remtis dokumentais, o ne garbės žodžiu, didėja išlaidos (visur reikia sargų) ir taip be galo.
Mane pralinksmino viena pažįstamo matyta istorija. Norvegija. Keltas. Norvegas panikoje laksto po jį ir ieško dėžutės, į kurią galėtų įdėti pinigus ir įsipilti kavos iš kavinuko. Jis galėtų tiesiog įsipilti ir išgerti: nei apsaugos, nei kavos aparato, į kurį neįmetęs kometų kavos negausi. Lietuviai jam aiškina: taigi gerk, patys kalti, kas nepadėjo tos dėžutės. O jam tai nesuprantamas dalykas, vagystė. Taip ir liko negėręs norvegas. Tai ir yra pasitikėjimo sukurta tikrovė. Kiek visi sutaupė: nereikia pirkti kavos automato – užtenka kavinuko (kava pigesnė), nereikia statyti žmogaus prie to kavinuko – bilietas į keltą pigesnis. Lietuvoj mes apturėjom oranžinių dviračių spektaklį. Nes žmonėmis, kurie nepasitiki kitais, negalima pasitikėti, deja. Taip ir sukasi tas ydingas nepasitikėjimo ratas, ir jį be galo sunku pralaužti.
1457.

Fredis* rugsėjo 22nd, 2011, 10:35 pm

Rokantiškės….
1458.

Valentinas rugsėjo 23rd, 2011, 8:13 am

Marai, mintis, kad susvetimėjimas ir nepasitikėjimas yra ne tas pats yra per daug sudėtinga mano būsenai šiandien. Nesu tikras ar ji teisinga, nes gali būti, kad tai to pačio reiškinio skirtingos reprezentacijos.
Kai galvoju apie susvetimėjimo santykį su šio blogo nuolatiniais komentatoriais, tai gaunasi toks vaizdas:
Auksinis Kardas galėtų užmušti ką nors už susvetimėjimo skatinimą.
Maras tyliai nusišalintų, nuo susvetimėjusios aplinkos, nes jam tos problemos neįdomios. Maras susvetimėjęs kasdienybei.
Valentinas pašaipiai nusišalintų nuo susvetimėjusios aplinkos, nes jis neturi laiko terliotis su dirbtinėmis problemomis.
Ir tik vienintelis Fredis aktyviai, nuosekliai, sąmoningai keičia susvetimėjusią aplinką – sveikinasi su kaimynais ir pažįstamais, noriai dalyvauja kolektyviniuose patriotiškuose renginiuose, simpatizuoja krikšioniškoms solidarumo ir savitarpio pagalbos idėjoms. Nenustebčiau, jei Fredis yra kraujo donoras.
Beje, situacija su donoryste ypač organų, puikiai atskleidžia iškrypusį lietuvių vertybinį pasaulį.
1459.

Fredis* rugsėjo 23rd, 2011, 8:43 am

Kraujo donoru buvau tik vieną kartą ir tai priverstinai. Kai artimas žmogus gulasi į ligoninę, jis turi atsinešti dviejų donorų pažymą, kad davė kraujo. Esu savanaudis kaip reta, tačiau vis dažniau savyje pastebiu dosnumo priepuolius, todėl teigiu, kad tik viduriniojo sluoksnio ir pasiturintys žmonės gali kurti civilizuotus bendruomeninius santykius.
Geras žmogus – turtingas žmogus.
Kai žmogaus mintys atitrūksta nuo kasdienių jį slegiančių problemų (kuo apsirengti, ką pavalgyti), tik tada jis gali užsiimti kita veikla, tame tarpe ir žmonių tarpusavio ryšių stiprinimu (antiatomizacija). Kitu atveju jis tik kovoja dėl išgyvenimo, iš arsenalo traukiamos įvairios kovos rūšys – tame tarpe ir gerklės perkandimas šalia slankiojančiam tokiam pat bėdžiui.
1460.

Maras rugsėjo 23rd, 2011, 7:26 pm

Susvetimėjimas yra fundamentali būsena, nepasitikėjimas – mažiau fundamentali, manyčiau. Sakysim, Vakarų visuomenės yra stipriai susvetimėjusios, bet pasitikėjimas jose yra didesnis nei Lietuvoje. Ar Lietuvoje susvetimėjimo daugiau, nei Vakaruose, nežinau. Vis tik tradicinių institutų likučiai dar gana stiprūs (ką liudija kad ir žmonių jaučiamas didžiulis spaudimas, kokio nėra Vakarų didmiesčiuose), o tai liudytų mažesnį susvetimėjimą. Visokios savanorystės, geranoriškas požiūris į kitus vis tik susvetimėjimo nenaikina, nebent mažina. Čia jau technologinio pasaulio ypatybės.

Aš gal ir nusišalinčiau, tik ne todėl, kad neįdomu. Nors, tiesą sakant, nežinau. Nežinau, ką reiškia „santykis su susvetimėjimu”. Aš šiaip linkęs į nusišalinimą, nemėgstu minios.

Požiūris į donorystę gal rodo ir mūsų vertybių tradiciškumą, tokį mitinį tikėjimą kūnų prisikėlimu (panašų į Balzaco baimę fotografuotis).
Šiaip nesuprantu Sveikatos aps. ministerijos pozicijos: jei aš neprieštarauju, kad mano organus po mirties naudotų, turiu išsiimti donoro kortelę. Man rodos, tas, kuris nesutinka, turėtų parašyti draudimą naudoti jo organus. Aš tai tikrai sutinku, kad naudotų, bet eiti išsiimti kortelės, net nežinau, kur.

Galiu iš dalies sutikti su mintimi, kad geras žmogus yra turtingas žmogus. Iš tiesų dabar Lietuvoje tiek daug pykčio ir nepagarbos vienas kitam kyla iš skurdo. BET iš tiesų viskas juk priklauso nuo požiūrio, ypač į pinigus (čia ir vėl pritarsiu Auksiniam kardui). Pikčiausias yra tas, kuriam pinigai ir jų suteikiamas statusas yra labai svarbūs, ir kuris negali jų gauti. Pyksta ant viso pasaulio ir bet kokia proga bando parodyti, kad jis turi galią ir pinigų (vėlgi, antkapių manija tą gerai liudija). O jei žmogui tai nėra svarbiausi dalykai, jis gali ir neturėdamas pinigų būti geras. Bent jau man taip atrodo.
1461.

Auksinis kardas rugsėjo 23rd, 2011, 10:10 pm

Užmušti už susvetimėjimo skatinimą… Neįsivaizduoju kaip tas skatinimas turėtų atrodyti, ir kaip turėčiau užmušti. Dar vienas blėnius. Aš tik kapoju liežuvius tiems, kas BYLOJA vėjus, užuot sakę „mano požiūriu”, „aš manau”, kas nėra atviri priimti, įvertinti kitokius požiūrius – net jei tai būtų nesutikimas. Visas konfliktas kyla dėl to, kad tokios uždaros „mano teisybės” pozicijos neatitinka tikrovės ir neturi priežasties gulėti nepajudintais akmenimis. Spardysiu. Turiu teisę į savo nuomonę, ir ji gali būti nemaloni tokiems fruktams, tegul būna.

Kai pats dėstau nuomonę, ją stengiuosi grįsti dėstomais rišliais FAK-TAIS, bei nesu uždaras jų tikslinimui ar neigimui, jei neteisingi:

Kraujo donorystės problema šalyje komplikuota dėl to, kad to kraujo tolesnis naudojimas šliejasi prie komercinės veiklos. Mūsų gražiai prašo kraujo, ir mažai informuoja kas vyksta su juo toliau, o vyksta visko. Kai dienraštis „Klaipėda” ieškojo būdų gyventi pigiau, ir išsikėlė nuomotis patalpas viešbučio pastate, į parduodamą pastatą prestižinėje vietoje Šaulių gatvėje, priešais „Radisson” viešbutį ir gražuolę Koncertų salę, atsikėlė ne kas kitas, kaip UAB „Kraujo donorystės centras“. Taigi, mažiau iliuzijų.

Organų donorystės išeities taškas yra toks, kad asmens kūnas nepriklauso niekam, labai jo reikia ar nelabai. Taip, organų donorystės kortelių platinimas galėtų būti puikiausias baras socialiniams sambūriams veikti, gal tam yra biurokratinių nepatogumų, juos vertėtų pašalinti. Ateitų kas ir paklaustų paties, Marai: ar prisidedi? Ir viskas, kažkuria – kad ir pareiškimo – forma gavus sutikimą, galėtų lengviau įvykti tai, ką minėjai.
1462.

Maras rugsėjo 24th, 2011, 12:17 am

Naujas skyrius Ligitijos knygoje: „Auksinis kardas spardosi, Valentinas kandžiojasi, o Maras teisėjauja ir komentuoja” .

Jei kūnas nepriklauso niekam (su kuo sutinku), tai nepriklauso ir pačiam žmogui ar tuo labiau jo artimiesiems. Tada galima galvoti, kad tik žmogus gali uždrausti (na, vis tik jis tame kūne ilgesnį ar trumpesnį laiką gyveno). Čia intepretacijos požiūris. Gal aš čia sovietiškai žiūriu, kai svarbiausia – visuomenė?
Tose pačiose poliklinikose galėtų paklausti dėl tų kortelių, kai pas gydytoją ateini. Neteko girdėti.
1463.

Maras spalio 11th, 2011, 12:56 am

Mokantiems rusiškai: http://msps.su/seminar/286/programm/233/record/5947 Video apačioje. Šiaip apie sunaikintą Eizenšteino filmą, bet įdedu pratęsdamas mintį apie racionalizmą, nes pateikiama režisieriaus mintis apie postloginį pasaulio matymą. Vis geriau nei pseudomoksliniai „fiziologiniai” paistalai.
1464.

kreivarankis spalio 11th, 2011, 10:01 pm

Akropolio knygyne išpardavimas. Nusipirkau:
Jose Saramago „Evangelija pagal Jėzų Kristų”.
Marquez „Patriarcho ruduo”. Pirmoji nukainota nuo 30,99 iki 17,99lt., antroji nuo 41,10 iki 21,00. Beje šis „Patriarcho” leidimas berods yra pelnęs kažkokią premiją už itin dailų leidimą (čia fizine prasme).
1465.

Auksinis kardas spalio 11th, 2011, 10:22 pm

Akropolio, tai kokio „Pegaso”, ar kokios „Maksimos”? Pats Akropolis tik nuomoja patalpas, knygomis neprekiauja.
1466.

kreivarankis spalio 11th, 2011, 10:31 pm

AK,
atsiprašau už netikslumus.
1467.

Fredis* spalio 11th, 2011, 11:16 pm

Labai žavu pasakyti – „buvau Akropolio knygyne”, kreivaranki, neatsiprašinėk.
1468.

kreivarankis spalio 11th, 2011, 11:21 pm

Lyg prisimenu, kad ten „Pegasas” buvo užrašyta, bet anksčiau lyg tai „baltos lankos”. Nu bet Akropoly, tuom tai esu tikras.
1469.

Fredis* spalio 11th, 2011, 11:26 pm

Google išmeta Pegasas, bet vis tiek Akropolyje.
Na, bet be automobilio ten nuvažiuoti yra kančia, Maras ten niekada nevažiuoja, nes nepakeliui.
1470.

Maras spalio 12th, 2011, 12:21 am

Kreivaranki, bene akropoliniame „Baltų lankų” knygyne tos nuolaidos? Reiktų man apsipirkti pačių „Lankų” knygomis, žiūriu, Akademinėje joms nuolaidos. Bet tam yra „Baltų lankų” išparduotuvė.
Ale reiktų ir pro „Akropolį” prasisukti, nors šiaip į jį nevaikštau. Dėkavoju, Kreivaranki, už informaciją.

„Patriarcho rudenį” turiu 10 deš. leidimą, anas gal ir negavo jokio apdovanojimo, užtat už tą naująjį yra beveik trigubai mažesnis ir dvigubai plonesnis, dargi su Saukos viršeliu. Dabartinės knygos kaip pripūstos, tiesiog baisu.
1471.

Auksinis kardas spalio 12th, 2011, 12:23 am

Visi savi, atsiprašinėti neverta – tiesiog noriu atkreipti dėmesį į vadinimą teisingais vardais, nes paprastai tas pats knygų tinklas panašius išpardavimus rengs ir kitur, nesusijusiose su akropoliais vietose. Beje, „Baltos lankos” buvo perimtos ir neseniai pervardintos „Didysis pegasas”, visur taip berods. Pastaruoju metu pamenu „Pegasą” skelbiant išpardavimus iki 70 proc. pigiau, taigi, proga ganytis, kam negana knygų (pats dūstu). Kaip minėjau anksčiau, neprastas pasirinkimas nukainotų knygų daugmaž pastoviai yra „Vagoje” – knygų mažmenoje lieka bene šie du stambiausi žaidėjai, neskaitant mieliausių ir įdomiausių mažiukų. Nebegausių.
1472.

Maras spalio 12th, 2011, 12:35 am

Ir „Baltų lankų” knygynų tinklą prarijo? Ot siaubas, dar vienas monopolis, kad jį kur – du tinklai. Atitinkamai, nuolaidos labai mažos. Kažkada „Pegasas” Prousto serijos dalį pardavinėjo po 3-5 Lt., kai naujos kainavo po 20. Dabar vos išdreba 50% nuolaidą.
Aš tai po leidyklas kartais pavaikštau. Kai žinai, kada užeiti, tai galima neblogų kainų prisigaudyti.
1473.

Valentinas spalio 12th, 2011, 8:14 am

Akropolyje buvęs „Baltos lankos” knygynas pavirto knygynu „Pegasas”. Nežinau ar tai liūdna. Tos pačios knygos ta pačia kaina.
1474.

Auksinis kardas spalio 12th, 2011, 3:03 pm

Vilniaus Akropolio „Baltų lankų” knygynas nepavirto knygynu „Pegasas”. Kaip sakiau, knygyno vardas „Didysis Pegasas”:

http://verslas.delfi.lt/business/baltu-lanku-knygynai-pakeite-pavadinimus.d?id=48669743

Knygynai po „Alma littera” grupės sparnu atsidūrė jau 2009 metais, tad pasikeitimų kainodaroje vargu ar yra dėl ko tikėtis dabar, kai keičiamas įvaizdis rinkoje. Šiek tiek ta proga galima stebėti veikimo pertvarkymų.
1475.

Auksinis kardas spalio 12th, 2011, 11:15 pm

Pasitaikė vertas dėmesio matymas:

http://www.slideshare.net/fredwilson/carlota-perez-talk-at
1476.

Maras spalio 17th, 2011, 12:23 am

Karde, matymas tikrai visai įdomus.

O čia nesusijęs straipsnis apie komunikacinius pokyčius: http://www.eurozine.com/articles/2011-10-03-assmann-lt.html
1477.

Auksinis kardas spalio 17th, 2011, 10:54 pm

Vienas dalykas pastovus: permainos.
1478.

Auksinis kardas spalio 18th, 2011, 11:00 am

Šitas gerų minčių kelia, ir kryptimi sutampa su ankstesniu dėstymu:
http://www.grynas.lt/gyvenimas/pavarge-nuo-vartojimo-kulturos-ekonomikos-kritimas-gali-buti-teigiamas.d?id=50783760&com=1
1479.

Neknyginis vardas spalio 19th, 2011, 3:31 pm

Kai baigėte mokyklą, jūs dar skaitėte istoriją, nes aš jau viską užmiršau, ką išmokau egzaminui. Reiškiąs, kad dabar manęs niekas nemokės gyvenimo, nes istorija gyvenimo mokytoja? Visi filosofai turi užsiimti sportu, jei nori būti filosofais. Aš neužsiimu. Reiškiąs, kad aš nesu. Aš niekas.
1480.

Auksinis kardas gruodžio 26th, 2011, 4:46 pm

Marai, gal pačiam bus įdomu peržvelgti atsiliepimus apie TSRS-Rusijos ir Vakarų tarpusavio mainus bei santykius technologijose, savotiški koncentruoti istorijos atspindžiai:

http://news.slashdot.org/story/11/12/24/2339248/russia-europe-seek-divorce-from-us-tech-vendors
1481.

Auksinis kardas sausio 7th, 2012, 1:11 pm

Gal ne tiek istorijos, kiek raidos gairių dalykas (norėtųsi tikėti):

http://www.lrytas.lt/-13233510501322077724-batų-gamintojas-apavęs-basus-argentinos-vaikus-dovanoti-ne-tik-smagu-tai-puiki-verslo-strategija.htm
1482.

Fredis* vasario 2nd, 2012, 10:12 pm

Marai, pakomentuok, ar tai teisinga mokslininkė ir jos požiūris:
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/aramonaite-anksciau-buvo-kaltas-vlandsbergis-dabar-kalta-lietuva.d?id=54974103
1483.

Maras vasario 2nd, 2012, 11:50 pm

Mokslininkė „teisinga” . Bent jau man tai patinka, nors toli gražu ne su viskuo sutinku iš jos teiginių.

Na kad ir teiginys, jog pirma žmonės kaltino Landsbergį, o dabar kaltina Lietuvą. Manau (ir kažkada esu rašęs), kad Landsbergis žmonių sąmonėje susisiejo su Lietuvos nepriklausomybe. Jis tapo jos simboliu, atitinkamai požiūris į dabartinę Lietuvą buvo išreiškiamas požiūriu į Landsbergio asmenį. Gal čia net ir sovietmečio palikimas, kai bijoma viešai išreikšti savo tikrą požiūrį, todėl jis nukreipiamas į tą objektą simbolizuojantį dalyką. Dabar baimės mažiau, Landsbergis vis mažiau aktualus, o Lietuva nebeturi aiškaus simbolio (prezidentai vis tik juo netapo, nors Seimo reitingai čia pakankamai išraiškingi), todėl kaltinama jau ir tiesiogiai Lietuva.
1484.

Fredis* vasario 3rd, 2012, 12:10 am

Ramonaitės apibendrinimas labai taupus, talpus ir tikslus.
Per 20 metų pasikeitė visa karta ir dar truputis (1.3), todėl aktyviai besireiškiantys jaunieji nelabai žino kas tas Landsbergis, o ant kažko pykti dėl nesėkmių reikia. Jaunam žmogui sunku suprasti kodėl esme viena prasčiausių valstybių Europos sąjungoje. Pyktis liejamas ant: a) baukutiško ir valinskiško seimo; b) naktinės reformos; c) lietuvis – netikėlis, pilnas blogų bruožų (kerštingas, piktdžiugiškas, tingus, nemoka dirbti, pvz. suvirinti vamzdžio); d) lietuvis – valstietis, neturime bajorų tradicijų ir jis apskritai niekada nesugebės sukurti efektyvios ir modernios valstybės; e) esame per maži, geriau būti su kartu Rusija (Lenkija, Švedija ir t.t.).
1485.

Fredis* vasario 3rd, 2012, 12:19 am

Trumpai tariant: valdžioje – vagys, valdžia nesirūpina paprastu žmogumi, nekuriamos darbo vietos, dideli mokesčiai. Landsbergis nuėjo į penktą planą, nes nelabai aišku kas jis toks, kažkoks apsišaukėlis, kurį vadino prezidentu, tačiau jo niekas nerinko, todėl ne prezidentas. Prezidentu buvo Brazauskas, tik jam kliudė dirbti nemokšos ir radikalai sąjūdiečiai.
1486.

Maras vasario 3rd, 2012, 12:28 am

Kad nežinau, nežinau, ar čia jaunimo požiūris. Be to, Ramonaitė kalbėjo ne tik apie jaunimą, o apie visą visuomenę.
Be to, jai svarbus būtent susvetimėjimo su valstybe matmuo, o ne visuomenės ar lietuvių kaip tokių kritika. Tu čia jau išplatini ir kiek subanalini viską sumaišydamas į viena.
1487.

romas vasario 3rd, 2012, 11:46 am

Diagnozė: trūksta tautinės (nacionalinės ) savimonės. Konstitucija sako: suverenitetas priklauso tautai. Štai šio punkto neįsisąmoninimas ir gimdo daug problemų Lietuvoje. Skirtingose amžiaus grupėse savimonės trūkumas pasireiškia skirtingai. Vyresni kartais – tiesiog „kumečių ainiai”, kaip sako Izbliondimas, o jaunesni – kosmopolitai. Gal dėl jaunimo kalta mokykla? Nors ir yra tautinio ugdymo programos, net ir mokytojai turbūt kartais nesupranta, kas yra nacija, kaip gimė ši idėja, koks jos istorinis vaidmuo, todėl nesugeba to tinkamai perteikti. Daug įtakos jaunimo savimonės formavimui turi ir viešas naujos kartos intelektualų kalbėjimas apie nacionalizmą, kaip apie kažką negero ar net nusikalstamo, – lyg ši idėja nebūtų įtvirtinta Konstitucijoje. Vyresni dažnai vis dar sieloje vergai, o jaunesni griežtai nesusitapatinę su Lietuva, todėl suprantama, kad abiem atvejais jie nesijaučia Lietuvos šeimininkais, ir natūralu, kad tai atsispindi jų kalbėjime.
1488.

Fredis* vasario 3rd, 2012, 12:26 pm

Savo šalyje jaustis pilnaverčiu šeimininku ir gerai joje tvarkytis galima ir nesijaučiant oriu lietuviu tautiška prasme. Nepasitikėjimas valstybe gal kyla dėl nepasitikėjimo savimi (visą seriją šiuolaikių tautinių mitų ir folkloro – prirašiau). Nepasitikėjimas savimi kyla dėl šalia esnčių galingų traukos centrų – stipresnių visuomenių, valstybių, kultūrų, civilizacijų. Kas nenori būti vakariečiais, kam svetima vakarų civilizacija – šalia yra labai stiprus traukos laukas – Rusija. Vieni žiūri į Vakarus, kiti į Rusiją, o Lietuvoje gerai jaučiasi tik tie, kas pripuolęs „prie lovio”. Dar vienas tautosakinis išsireiškimas. Tuos, kurie traukia dirbti primityviausius darbus į Londoną ir Airiją nebūtinai reikia laikyti vakarietiškos kultūros gerbėjais ir puoselėtojais. Jie mielai važiuotų į Rusiją, tik, kad ten mažiau moka. Atskiriems aukštos kvalifikacijos perbėgeliams, pavyzdžiui penkiakovininkei D.Rimšaitei, gali sumokėti daug, kitiems – tik rinkos kainą, kuri Vakaruose yra aukštesnė.
1489.

romas vasario 3rd, 2012, 1:32 pm

Fredi, tu vėl klaidžioji tame pačiame labirinte, kuriame nėra išėjimo. Aš irgi nemanau, kad būtina sąlyga yra mokėti himną arba visus Maironio eilėraščius. Tauta yra suverenas, kaip kažkada juo buvo karalius ar kunigaikštis. Problema, kad etninių lietuvių nacionalizmas ne retai iškreiptas. Dažnas rusas ar lenkas tiesiog nedrįsta savęs pavadinti lietuviu ir dėl pačių etninių lietuvių kaltės tampa lenkišku ar rusišku nacionalistu. Tai mus veda prie autonomijų, penktųjų kolonų susidarymo ir net prie nepriklausomybės praradimo.
Savimonė negali rastis savaime, ją reikia ugdyti. Sovietų Sąjungoje buvo suprantama auklėjimo reikšmė, todėl buvo dedama daug pastangų naujo identiteto – tarybinio žmogaus sukūrimui. Svarbus akcentas auklėjime buvo, kad tarybinis žmogus visur šalyje – šeimininkas. Tai – neatsitiktinai. Teorijos, kaip konsoliduoti visuomenes, sukurtos seniai. Pas mus nacionalinę idėją mėgina pakeisti pilietiškumu, bet tai – tiesiog kitas žodis, gal ir pakeičiantis nacionalumą, tačiau pilietis man pačiam labiau asocijuojasi su pavaldiniu (eilinis pilietis), o ne su šeimininku, ir neišvaduoja iš įvairių istorinių traumų. Būtų gerai, kad priklausymas nacijai Lietuvoje būtų suprantamas taip pat, kaip suprantamas vakarų Europoje. Manau, tada išsivaduotume nuo įvairių kompleksų, kurie kamuoja ne tik kraštutinius nacionalistus, bet ir dabar kosmopolitiškai nusiteikusius kairiuosius ar liberalus.
1490.

Fredis* vasario 3rd, 2012, 2:03 pm

Reikia, kad Maras tartų žodį.
Įdomiausia, kad kas ką bešnekėtų – valstybėje nėra žymaus judesio, dinamikos. Visi – liberalai, kosmopolitai, marginalai, krikščionys demokratai, nacionalistai – savo požiūrius ir supratimus vieni kitiems pasakė, o didesnio valstybinio proveržio nėra. Per radiją ryte girdėjau, kad Kaune darželių auklėtojoms vėl sumažino atlyginimus ir jos šią žinią išgirdusios apsiverkė.
Romai, tu teisus, mus supa labai galingos nacionalinės valstybės Rusija ir Lenkija, nacionalizmas ten stiprėja. Vakarų valstybių nacionalizmas yra rafinuotesnis ir priimamas kaip savaiminė vertybė, konstanta. Matyt mes irgi neišvengiamai turime stiprinti savo nacionalizmą, tik jį reikia mokėti publikai šiuolaikiškai pateikti ir išaiškinti, kad koks ‘austras’ ar ‘nesvarbu’ negautų infarkto.
1491.

Maras vasario 3rd, 2012, 3:09 pm

Romai, kur pritariu, tai kad mes atstumiame kitataučius. Su rusais kol kas (bet tik kol kas!) problemų lyg nėra, o va su lenkais tai prisižaidėm, ir kaip iš to išeiti – neįsivaizduoju. Jeigu tiek lėšų, kiek yra skiriama tolerancijos propagavimui, būtų skiriama pilietinio tautiškumo (kad visi piliečiai yra tautiečiai) ugdymui, šiokie tokie rezultatai jau būtų, bent jau jaunojoje kartoje.
Lygiai taip pat pritariu ir tam, kad mums tiesiog trūksta elementarios gerai sukaltos propagandos. Va parėkavo per visas priemones apie karą keliuose – ir sumažėjo avarijų. Blogiausia tai, kad nėra sutarimo, ką reikia daryti. Gerai, dabar yra programa „Lietuva 2030″, joje dalyvauja ta pati Ainė Ramonaitė, kalba labai protingai. Bet aš net neabejoju, kad po rinkimų ta programa bus nurašyta, bus kuriama kita… Valdantysis elitas neturi tikslo ir blaškosi. Taip neįmanoma jokia propaganda, taip pat ir savimonės stiprinimas. Valstybė kaip tokia neturi jokio tikslo, net pačio utopiškiausio. Estai paskelbė tikslą sukurti gerovės valstybę ir jo siekia. O pas mus – „drąsi Lietuva”…

Romas teisingai sako: mes nesijaučiame Lietuvos šeimininkais. Yra dar ir visuotinis nepasitikėjimas, perduodamas visuomenės individui, tėvų – vaikams perduodamas dar sovietinis nepasitikėjimas „valdžia” (ir niekas negali pasakyti, kas ta valdžia yra). Nors patriotizmo apraiškų tarp jaunimo aš matau, ir normalaus patriotizmo, ne visokių ultra.

Dėl stipresnių tautų ir civilizacijų – nežinau, nemanau. Gal tai stiprina, bet tikrai ne pagrindinis dalykas. Taip, jaunimas gal daugiau angliškų dainų nei lietuviškų klauso (ir, jei žiūrėti iš estetinės pusės – tai puiku), bet tai netrukdo jiems būti patriotais. Tai, kad aš manau, jog Dostojevskis yra geresnis rašytojas, nei Žemaitė, gi nedaro manęs kosmopolitu. Nuo tautiškumo greičiau atstums kaip tik nepagrįstas Žemaitės iškėlimas, kaip ir jo griežtas pririšimas prie tos pačios Žemaitės kaimiškos kultūros. Na, tai jau, atrodo, pastebėjo visi. Mes esam maža šalis ir maža kultūra – visada būsime kažkokios didesnės kultūros įtakoje. Ir tai nieko blogo savaime. Jei mūsų pačių kultūra ir savimonė bus normalūs.

O man atrodo – mes be galo pavargę. Kažkokia visiškai išsisėmusi kultūra. Nėra energijos, ryžto daryti net ir klystant. O dar energingiausia dalis išvažiuoja.

Kažkiek čia yra Ramonaitės minčių apie tą „Lietuvą 2030″: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/aramonaite-lietuviai-nusivyle-nes-lietuva-is-geriausios-ssrs-dalies-tapo-es-uzkampiu.d?id=54652863
1492.

Fredis* vasario 3rd, 2012, 3:34 pm

Pirmoji (antroji) kregždė: http://www.hrmi.lt/naujiena/730/
D.Pūras, N.Marčėnaitė ir kiti žygiuos gatvėmis Kovo 11 d.. Primityvieji nacionalistai davė impulsą, sužadino mintį. Marai, eisi?
Visas šis judėjimas neliks nepastebėtas ir turėtų išsirutulioti į galingą nacionalinę idėją.
1493.

Maras vasario 3rd, 2012, 3:40 pm

Labai abejoju. Aš gi asocialus . Nesijausčiau jaukiai ir laisvai, tai tik mažinčiau laisvės kiekį.
1494.

Fredis* vasario 3rd, 2012, 3:47 pm

Paėmus Ainę Ramonaitę už rankos jaustumėmės tvirčiau.
1495.

Fredis* vasario 3rd, 2012, 4:01 pm

Intelektualo pareiga ne tik rašyti tautines programas, kitus akademinius darbus, bet ir būti žmonėse ir tarp žmonių švenčių metu. Atsiribojimas, sėdėjimas kabinetuose, šviesuomenės nematymas savo gretose paprastų žmonių (miestelėnų) neįkvepia. Žmonės Marą, D.Pūrą, A.Ramonaitę turi matyti gyvai.
1496.

romas vasario 3rd, 2012, 4:09 pm

Ne mes vieni prisižaidėme, juk nesutariančios pusės – dvi, todėl nereikia prisiimti visos kaltės sau. Problemos tarp lenkų ir lietuvių ne dabar ir atsirado. Iki šiol tiesiog Lietuvos valdžia nedarė jokių žingsnių, palikdama viską savieigai. Dabar, kai kažką daro, gal subtilumo trūksta. Kalbėdami su Lenkijos vadovais, mūsų vadai mažai žiūrėjo Lietuvos interesų ir per greitai pažadus dalijo. Iš tiesų kietesnė laikysena užsienio politikoje – kaip Grybauskaitės dabar – turėjo būti iš karto po sovietų armijos išvedimo. Lietuvos lenkų, kaip ir visų piliečių, problemas mes apskritai turėtume spręsti šalies viduje, o kitoms šalims nėra reikalo kištis, kol mes laikomės savo tarptautinių įsipareigojimų. Lenkija laiko Lietuvos lenkus savo politikos įrankiu ir tai yra blogai. Įtariu Lenkijos valdžią vykdant šovinistinę politiką. Lietuva, tarp kitko, taip pat turėtų peržiūrėti savo politiką kitose šalyse gyvenančių lietuvių- kitų šalių piliečių atžvilgiu. Man atrodo, ne retai tai irgi kertasi su padorumu, o taip pat mums tokia politika nėra naudinga.
1497.

Maras vasario 3rd, 2012, 4:19 pm

Romai, aš mąstau paprastai: Lietuva yra didesnė už lenkų tautinę mažumą, todėl ir atsakingesnė, nes turėjo daug galimybių, o nedarė nieko (kaip ir apskritai, ne tik šiuo klausimu). O dėl kitko – taip, yra ir Lenkijos kaltės ir nesantaika sena.

Fredi, gal ir pareiga, bet, deja, yra viešieji intelektualai ir neviešieji. Aš tikrai ne mitinginis žmogus, tai mano trūkumas, bet, deja, toks jau esu. Aš stengiuosi veikti žmones per paskaitas, kažkiek – per straipsnius.
1498.

Fredis* vasario 3rd, 2012, 4:33 pm

Pasakysiu teiginį: gilių, didžiulių nesutarimų tarp lietuvių ir save laikančių lenkais nėra. Kokie faktai? Na, stumdosi jie ten tarpusavyje gana grubiai Vilniaus rajone ir taip vadinamuose lenkiškuose rajonuose. Mokyklų, darželių trūkumas, – taip yra visoje šalyje, tik čia prisideda papildoma problema, nes reikia padaryti dvi skirtingas tautines mokyklas. Galėtų glaustis viename pastate, mokytis iš lietuviškų vadovėlių, bet tai tikriausiai utopiška mintis. Dažniausiai kenčia lietuviai, nes pirmiausia naikinamos lietuviškos klasės. Negerai. Kur, kame valdžios klaida? Esame per daug nuolankūs, tolerantiški, reikėtų būti griežtesniems ir naikinti savivaldą įvedant tiesioginį vyriausybės valdymą?
1499.

romas vasario 3rd, 2012, 4:51 pm

Marai, be kišimosi iš užsienio Lietuvos lenkų problemos neatrodytų tokios aštrios. Piliečiai patys sugeba už save pakovoti, o kadangi Lietuvoje demokratija, kompromisų visada valdžia su rinkėjais ieško. Reaguoti į Lenkijos spaudimą būtų klaida: mes nesame vasalai. Ir nereiktų įtvirtinti tokios praktikos, kad mūsų piliečių problemos sprendžiamos kitų valstybių sostinėse.
1500.

Maras vasario 3rd, 2012, 5:42 pm

Fredi, esminių nesutarimų tai gal ir nėra, bet yra kitkas: 20 metų su jais buvo nieko nedaroma, jie nebuvo integruoti į Lietuvos visuomenę (be Zinkevičiaus bandymų juos sulietuvinti), liko kažkur šalia, dabar tuo naudojasi tie, kam be galo lengva jais manipuliuoti. Jie užėmė tuštumą vietoje Lietuvos. Ir didžiausia problema yra ta, kad jie visada ras problemų ir nesutarimų, nes tik per konfrontaciją su Lietuva galės sujungti ir palaikyti savo rinkėjų vienybę. Ką mes ir matom. Iš to išeiti bus be galo sunku. Ir todėl tai, kad mes matome, jog nėra gilių nesutarimų, nieko nereiškia – jie atsiras lygioje vietoje. Dabar jau iš esmės nebesvarbu, ar kišis Lenkija, ar nesikiš. Savo neveiklumu Lietuva pati sukūrė šią problemą. Šiaip lenkai sovietmečio pabaigoje buvo labai stipriai aprusėję, vaikus leido ne į lenkiškas, o į rusiškas mokyklas, nes taip patogiau ir greičiau kylama socialiniais laiptais. Tereikėjo tik išmintingai pakreipti jų norą integruotis į Lietuvos visuomenę, ir šios problemos nebūtų buvę.

Romai, oi nežinau, ar Lietuvos piliečiai sugeba patys už save pakovoti. Vien jau iki šiol nebaigta žemės reforma apie Vilnių ir Kaune ką sako. Ir valdžia pas mus kompromisų ieško taip pat, kaip ir sovietmečiu – tada, kai iš esmės jau per vėlu, kai lekia plytos ir pradedama remtis užsienio jėgomis. Demokratija yra tada, kai yra demokratiška visuomenė (būtent ji sugeba pakovoti už save), o jos aš Lietuvoje nematau.
1501.

Fredis* vasario 3rd, 2012, 6:15 pm

O ką su lenkais reikėjo daryti, beje, jie lenkiškai beveik nekalba, o tik kažin kokiu keistu kalbų kratiniu? Z.Zinkevičius darė – nepavyko, gal per stipriai ir ne taip darė, V.Landsbergis ragino lietuvius, turinčius namus Vilniaus raj., greičiau juos priduoti valstybinei komisijai, kad gautų rinkėjo pažymėjimą. Koks kilo triukšmas, kaip LLRA mobilizavosi kovai! Turbūt būta daug didvyriškų ir alinančių jėgas pastangų važiuoti mokytojams į lietuviškas mokyklas. Sėdint kabinete ir teoriškai diriguoti: – tu daryk tą ar kitą veiksmą, – yra lengviausia. Realybė yra visai kita, užtenka tik nuvažiuoti į regioną, apie kurį kalbame, ir procesą pamatyti savo akimis. Kabinetiniais veiksmais pakreipti gyvenimo tėkmę kita vaga – labai sunku, faktiškai neįmanoma, nes žmonės bendruomenėse ir savivaldybėse tvarkosi taip kaip jiems geriau ir priimtiniau. Lietuva turi rodyti žmonėms pavyzdį, kad yra moderni ir patraukli gyventi valstybė, daugiau nieko kito nereikia daryti. Visos valdžios išsijuosusios tik ir pluša šia linkme – stengiasi sukurti gerovės valstybę, kurioje gera gyventi visiems. Kada nors šios pastangos bus apvainikuotos sėkme.
1502.

Fredis* vasario 3rd, 2012, 6:36 pm

Maras paminėjo Z.Zinkevičiaus pavardę, tai pasidomėjau kas jis toks, radau straipsnelį: http://alkas.lt/2011/10/07/z-zinkevicius-vilnijos-lenkakalbiu-gyventoju-pavardziu-kilme/
1503.

romas vasario 3rd, 2012, 6:46 pm

Marai, kai piliečiai nekovoja, tai ir problemos nesimato. Lietuvos lenkai gan aktyvūs, bet Lenkijos šiame reikale turėtų nelikti nei kvapo. Tai iš esmės turėtų būti bet kokių derybų sąlyga. Piliečiai turi kovoti už savo teises, o ne už Lenkijos interesus Lietuvoje. Dabar panašu į tai, tik nelabai drąsu mūsų politikams tai garsiai sakyti. Gal dar jie turi vilties, kad Lenkija atsipeikės ir truputį apmažins savo nacionalistinį užsienio politikos įkarštį.
O Lietuva turi laikytis tarptautinių konvencijų ir nepažeidinėti žmogaus teisių. Į perteklinius reikalavimus reikia tiesiog nereaguoti. Palaikau Grybauskaitės nuostata, kad Lietuvoje lenkams nebus nei trupučio blogiau nei tautinėms mažumoms Lenkijoje.
1504.

romas vasario 3rd, 2012, 7:22 pm

Mes čia labai jau rimtai prikomentavom. Atsipalaidavimui pasiūlysiu ištrauką iš Bertrand Blier filmo „Un, deux, trois, soleil”, bet pradžiai truputį įvesiu į siužetą, nes neradau pakankamai ilgos ištraukos su vertimu.
Pas pagyvenusį vyriškį naktimis vis lankosi vagis. Vyriškis supratingas: vagis iš dvylikos asmenų šeimos, kur vargiai ar kas nors gauna atlyginimą, todėl vyriškis nuolat laiko spintas prikrautas valgio, o duris atidaras. Jis guli lovoje tamsoje ir pasakoja:
-Reikia palikti piniginę matomoje vietoje ir pasirūpinti, kad joje būtų pinigų.
Tuo pat metu rodo, kaip į į namus įsliūkina negriukas ir ima iš piniginės pinigus. Matyt sujaudintas šeimininko jautrumo, vaikis užeina į šeimininko miegamąjį ir klausia:
Pone, kodėl Jūs toks geras? Kiti į mane šaudo, kai ateinu vogti.
- Tai tu nevok pas kitus, vok pas mane, – atsako šeimininkas.
Na o toliau veiksmas staiga persikelia į virtuvę:
http://www.youtube.com/watch?v=HzzMT8snbkI
1505.

romas vasario 3rd, 2012, 7:24 pm

Štai čia pilnesnis epizodas:
http://www.youtube.com/watch?v=DFcWiIQKWK4&feature=related
1506.

romas vasario 3rd, 2012, 7:26 pm

Filme skamba Khaled’o muzika. Čia ne iš filmo, bet įspūdžiui susidaryti tiks:
http://www.youtube.com/watch?v=iIyyPsqRweE
1507.

Fredis* vasario 3rd, 2012, 7:33 pm

Geras romo įkeltas siužetas, kuris pademonstruoja kryptį kaip reikia veikti ir siekti tikslo. Gerumas, kilnumas, atjauta, jokio drastiško ir erzinančio oponentą, bendrapilietį veiksmo ir didžiulis savivertės jausmas.
1508.

romas vasario 3rd, 2012, 7:34 pm

Čia va gal muzika ir iš filmo, sprendžiant iš pavadinimo:
http://www.youtube.com/watch?v=lo5Z5ukpacw&feature=related
Ligita gal atsimena, buvau kažkada siūlęs paklausyti Rachid Taha smagių dainuškų. Ant albumo būtų tas su kepure.
1509.

Maras vasario 4th, 2012, 3:51 pm

„Lietuva turi rodyti žmonėms pavyzdį, kad yra moderni ir patraukli gyventi valstybė” . O kas yra Lietuva? Kartais ne jos žmonės?

Gerai ištrauka, man patiko .
1510.

Fredis* vasario 4th, 2012, 5:55 pm

Man irgi patiko:
„Valdantysis elitas neturi tikslo ir blaškosi. Taip neįmanoma jokia propaganda, taip pat ir savimonės stiprinimas. Valstybė kaip tokia neturi jokio tikslo, net pačio utopiškiausio. Estai paskelbė tikslą sukurti gerovės valstybę ir jo siekia. O pas mus – “drąsi Lietuva”…”

„Gerai, dabar yra programa “Lietuva 2030″, joje dalyvauja ta pati Ainė Ramonaitė, kalba labai protingai. Bet aš net neabejoju, kad po rinkimų ta programa bus nurašyta, bus kuriama kita…”

Marai, dabar mane verti domėtis kas parašyta programoje „Lietuva 2030″. Gal kas nors įdomaus ir vertingo?
1511.

Maras vasario 4th, 2012, 6:38 pm

Nežinau, tik tai, ką tame mano nurodytame straipsnyje ta pati Ainė ir kalba – kad reikia remtis tuo, kas jau yra visuomenėje, tomis tendencijomis, kuriomis galime didžiuotis ir kurias reikia stiprinti. Tikrai geriau, nei „Drąsi Lietuva”. Aišku, priklauso nuo to, kas ten konkrečiai bus.
1512.

Maras vasario 4th, 2012, 6:40 pm

A, pažiūrėjau – sumani šalis. Nu jau geriau, nei drąsi .
1513.

Fredis* vasario 4th, 2012, 7:00 pm

Tiksliai nežinau Estijos situacijos, bet jeigu mes nuo savo statistinių rodiklių nupurtytume Pagėgius, Skuodą, Zarasus, tai gal net lenktume ir pralenktume kaimynus.
Tikrai, reikia pripažinti, kad sumanumas yra geriau už drąsą.
1514.

Fredis* vasario 4th, 2012, 7:08 pm

O Jums kartais nekyla noras nebūti sumaniu? Būti paprastu, pačiu savimi?
Tegul sumanūs būna kiti!
1515.

Maras vasario 4th, 2012, 7:36 pm

Būti pačiam savimi reikia daug drąsos. Labai daug. Lietuviuose to nematau.
1516.

Fredis* vasario 4th, 2012, 7:49 pm

Reiškia, kad abu šūkiai: „Drąsi šalis” ir „Būk sumanus” (programa 2030) – yra geri. Dabar jau tikrai turėtume aplenkti estus su visais atsilikusiais savo rajonais.
Marai, jeigu Tu lietuvyje nematai drąsaus žmogaus, tai išeities nelabai neturime (žmogus-valstybė)?
Romui tikriausiai teigtų, kad turime būti nacionalistiškai stiprūs, kitaip tariant – susivokę. Susivokęs žmogus yra ir drąsus, ir sumanus, ir šeimyniškas, ir bendruomeniškas.
1517.

Maras vasario 4th, 2012, 7:51 pm

Aha, labai primena sovietines maisto programas ir tuščias maisto parduotuvių lentynas Rusijoje .
Drąsų žmogų reikia ugdyti. Bet to nematau.
1518.

Fredis* vasario 4th, 2012, 7:57 pm

Žmogus pirmiausia ugdomas šeimoje, po to gimnazijoje ir galutinis taškas – Vilniaus Universitetas (Kauno Vytauto didžiojo Universitetas). Manau, kad visose šiose struktūrose žmogus ugdomas gerai (drąsiai).
1519.

Maras vasario 5th, 2012, 12:00 am

Fredi, nemanau. Kaip kur, aišku, bet iš to ką matau – nemanau.
1520.

romas vasario 5th, 2012, 12:16 am

Fredi, Lietuvoje nacionalizmas, kaip idėja, suvokiamas dviem neteisingais būdais:
1. kaip genetinis grynumas;
2. kaip nacizmas.
1521.

Fredis* vasario 5th, 2012, 9:58 am

Romai, taip yra todėl, nacionalizmo teoretikai ir praktikai beviltiškai užleido savo pozicijas. Jei tik apie tai išsižiosi- mažų mažiausiai būsi palaikytas senamadišku ir atsilikėliu. Dabar aktyviai kultivuojamas žodis tolerancija. Visi, kas šio žodžio savo kalboje nevartoja – yra naciai, homofobai.
1522.

romas vasario 5th, 2012, 12:04 pm

Tai aš ir sakau, kad nacionalizmas suprantamas iškreiptai. Iš karto jis traktuojamas kaip priešingybė tolerancijai. Privažiavom iki to, kad net universitetiniai filosofai nesupranta, kas yra valstybę kurianti jėga ir Sąjūdžio laikų nacionalizmą vertina neigiamai. Čia tarsi automobiliu važiuoti patinka, bet nepatinka, kad jame yra variklis.
1523.

Fredis* vasario 5th, 2012, 12:52 pm

Maras yra rišančioji (tarpinė) grandis tarp pasimetusiųjų universitetų filosofų ir sociologų. Maras pripažįsta, kad reikalinga propaganda ir savimonės stiprinimas, tačiau iki galo neatskleidžia koks turi būti propagandos turinys. Dar labai svarbu, kad Maras iškelia į pirmą vietą žmogaus ugdymą ir valstybinės (nacionalinės) programos svarbą.
1524.

Maras vasario 6th, 2012, 6:40 pm

Aš kaip rišantis skiedinys . Skamba glostančiai savimeilę, bet savęs tokiu nelaikau. Sociologija tai aš kažkiek domiuosi ir naudoju, o štai filosofija domėjimasis per menkas, kad galėčiau save laikyti kažkuo rišančiu šia dvi disciplinas.
Propagandos turinį turi nustatyti specialistai, o ne vienas Autoritetas, kokiu nesijaučiu esantis. Nu va Ramonaitė su kolegomis tai ir daro, kiek suprantu.

Visokių tų nacionalizmų yra, yra ir tolerantiškas, ir ksenofobiškas. Neugdydami jokio, ugdome arba silpną nacionalizmą, arba ir ksenofobišką.
1525.

Fredis* vasario 6th, 2012, 9:02 pm

Parašau, kokį nors nelabai rišlų sakinį ar trumpą tekstuką, o Maras taip protingai viską išvynioja, išlanksto, kad net pats sau pradedu patikti. Štai ir mūsų vyriausieji diskutuoja: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/akubilius-lietuvoje-pasigenda-normalaus-intelekto-azuokas-tolerancijos.d?id=55161827

Kubilius: mokytis, mokytis, mokytis…
Zuokas: būti tolerantiškiems Zuoko ir Janukonio idėjoms;
Žabolis: nustoti kovoti dėl galios, verčiau nusistatyti patiems savo standartus, gaires ir vertybes, paskui kurias eitų kiti, na, tapti savotiškais „lietuviškais vengrais”.
1526.

vilma vasario 10th, 2012, 9:25 pm

skaitau apie ,,vargsus ,,lenkus gyvenancius Lietuvoj ,ko jie nemato ,kaip Lenkijoj elgemasi su kitatauciais.Aś esu lietuve mano dukros irgi ,mokosi lenku mokykloj ,kur daznai turi problemu ,vienas mokytojas sake ,kad reikia issiusti dukra i LIETUVA ,kad mat te gales daryt ka nori .Daznai parejus is mokyklos skundzesi ,kad vaikai is jos tyciojasi .Gyvenu kaime vyras gana populerus ,nes yra vietinis deputatas,o mane nelabai kas is viso laiko pilnaverciu zmogum,nekart teko girdet piktybiniu juoku .Lenkijoj kitatautis tai vargeta ,ruskis ,gyvenu cia jau 15 metu ,daug duru praveriau ,kad gauti gyventojo kortele visur atsitrenkiau ,kaip i siena .Pazystu nemazai gyvenanciu lietuviu kitose salyse ,taciau nei vienas nepasakojo ,kad taip jam butu . Kalbu lietuviskai tiktai namuose ,ale turiu akcenta ir tik to uztenka ,kad ziuretu i zmogu ,kaip i priesa ///
1527.

Fredis* vasario 11th, 2012, 12:04 am

Vilma, stiprybės Jums ir Jūsų šeimai.
1528.

Auksinis kardas vasario 11th, 2012, 1:17 am

Visokių žmonių yra, Vilma, bet man teko keliaujant per Lenkiją kaskart sutikti dorų, draugiškai nusiteikusių žmonių. Panašius atsiliepimus girdėjau iš dirbančių su lenkais. Buvo ir retų nusistačiusių pašaipiau. Nemanau, kad iš esmės esame patys daug draugiškesni jiems, paėmus nusiteikimų vidurkį…
1529.

Maras vasario 11th, 2012, 2:42 am

Norėjau rašyti tai, ką Auksinis kardas ir parašė: savo netolerancija mes į lenkus panašūs. Tik jų valstybė didesnė, todėl ir Europos gali mažiau paisyti. Su mažumomis ten bėdos buvo ir tarpukariu (labai didelės), ir sovietmečiu, ir dabar. Bet tai niekuo nepateisina panašaus lietuvių elgesio su lenkais.
O Vilmai taip, stiprybės.
1530.

Fredis* vasario 11th, 2012, 9:22 am

Periferijoje, toliau nuo kultūrinių ir universitetinių centrų, teka daug natūralesnis gyvenimas, kuris skleidžiasi visomis savo spalvomis ir reiškiniais. Žmonėse ir tarpusavio santykiuose – mažiau vaidybos, kokie yra – taip ir elgiasi, bei kalba. Provincijoje visko yra daugiau: natūralios šviesos, tamsos, nuoširdumo, skurdo, grožio, pavydo, pagiežos. Jei pykstamasis, tai rimtai – su kirviais, peiliais, liepsna ir šunimis.
Periferijai būdingų reiškinių galima aptikti ir didmiesčiuose, labai aiškių kultūrinių ribų tarp skirtingose vietovėse gyvenančių žmonių – nėra.
1531.

Ligita vasario 11th, 2012, 8:49 pm

Vilma, visur visko pasitaiko, taip kad nereikėtų pernelyg griežtai teigti, kad kitataučiai Lenkijoje ypatingai niekinami. Pavyzdžiui, šiuo metu gyvenu Airijoje. Ir ką? Tik atvykusi apsidžiaugiau, kad dauguma mane čia supranta, šypsosi, maloniai kalbina, tra-lia-lia. Tačiau, deja, bet ilgiau gyvenant išlindo ir kitokių dalykų, vienas iš jų ir jūsų jau minėtas nepakantumas kitataučiams. Keliskart su tuo susidūrusi, t. y. susidūrusi su tuo, kad staiga tavęs pradeda nebesuprasti ir kreivai žiūrėti, nors iki tol visi kiti suprato, paklausiau ne metus ir ne du gyvenančių – pala, kas vyksta? Taigi pasirodo, jie jaučia akcentą (kurio ne taip lengva atsikratyti) ir tyčia apsimeta nesuprantančiais. Tik manau, kad dėl to labai spjaudytis neverta. Geriausiai ką galima padaryti – toliau tobulinti kalbėjimo įgūdžius ir gyventi savo gyvenimą. Atvykus į svečią šalį taip jau yra – jos gyventojai turi būti pasirengę priimti atvykusius, o pastarieji savo ruožtu priimti namiškių taisykles. Paprasčiausiai tai žmogaus supratimo reikalas.

Ir jei dar komentuosit ateityje, įmetu – http://www.lietuviškai.lt/ Įmetu ir pati lekiu nagrinėtis
1532.

Maras vasario 22nd, 2012, 3:34 pm

Na o čia skaitalas, kur mane lazdavoja: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/ewittig-marcinkeviciute-nacionalines-etikos-griuvesiai-arba-kaip-nuzudyti-valstybe-jos-intelektualu-rankomis-ii.d?id=55306547 Skaitalas ne dėl to, kad lazdavoja, o kad nelabai suprantu, kas kaip ir kodėl.
1533.

Fredis* vasario 22nd, 2012, 4:31 pm

Marai, Čaplikas valdžioje jau turbūt paeiliui dvylikti ar net šešiolikti metai. Nors koalicijos kinta, tačiau Čapliko pozicijos -ne. Turbūt tai norėjo pasakyti Eglė?
1534.

Maras vasario 22nd, 2012, 4:51 pm

Nu bet kad jinai kalba apie laikotarpį nuo pat 92 m. Kita vertus, aš nelabai ir noriu suprasti. Jinai užkabino tikrai svarbią problemą – istoriko atsakomybę ir reliatyvistinį požiūrį į sovietmetį. Jei ir atsakinėsiu, tai apie tai rašysiu, o ne apie kažkokius intelektualus liberalus – neliberalus, ne tai mūsiškius, ne tai išeivius etc.
1535.

Fredis* vasario 22nd, 2012, 5:30 pm

Gal mūsų tie du jauni istorikai yra viena koja priekyje už vakariečius, yra liberalesni, platesnio požiūrio ir mažiau dogmatiški?
Kitas pastebėjimas: kai tau koją pjūkliuku pjauna 50 metų, tai atrodo, kad tai yra beveik natūralus dalykas, – sėdi sau metų metus ant operacinio stalo, aplink tave knibinėjasi kažkokios žmogystos baltais chalatais, tau privaryta narkozės, kai ji nustoja veikti – gali net stebėti metų kaitą ir žaliuojantį medį už lango. Tai būna patys gražiausi tavo matyti vaizdai gyvenime, jais ir pasidalini su bendraminčiais: tuomet irgi ryškiai švietė saulė!
Šiaip Eglės („vakariečių”) pozicija teoriškai, moraliai ir visaip kitaip išdėstyta labai įtikinamai – negalima būti truputį vagimi ar melagiu. Arba esi, arba ne.
1536.

Fredis* vasario 22nd, 2012, 5:54 pm

Tačiau tie vakariečiai irgi turi trumpą atmintį.
Sovietinis komunistų teroras jiems yra mažesnis nei nacionalsocialistų-fašistų. Komunistai buvo Vakarų sąjungininkai, todėl komunistinis teroras jų akimis yra mažesnė blogybė. Pusiau vagies dimensiją naudoja ir jie. Sakoma, kad svetimo skausmo nebūna. Būna, vakariečiams didžiausias fizinis ir moralinis skausmas buvo nacionalsocialistų siautėjimai. Komunistinį terorą jie paliko iškentėti mums vieniems.
Marai, ginčysi teroro buvimą antroje-trečioje okupacinio laikotarpio fazėje, tačiau žmonės buvo žudomi ir naikinami iki pat 1987-1988 m. Gyvenimas už geležinės uždangos visiškoje izoliacijoje nuo pasaulio, daugpartinės sistemos, elementarių teisių – žodžio, susirinkimų, laisvo judėjimo nebuvimas – taip pat yra teroras, buvo terorizuojama visa valstybė ir jos žmonės.
1537.

Maras vasario 22nd, 2012, 6:00 pm

Fredi, moraliam reikėjo būti ten ir tada. Post factum kalbėti ir kaltinti yra be galo lengva, o man atrodo – neatsakinga, kartais ir nemoralu.
1538.

Fredis* vasario 22nd, 2012, 6:16 pm

Didžioji žmonių dalis patys savęs ir nekaltina. Buvo ilgas, ištęstas gyvenimas rezervato, „durnyno” sąlygomis. Ištisos kartos augo, brendo ir suseno rezervate. Labai nedaugelis, tik turėję atmintį ir šviesią galvą, žinojo kada ir už ką buvo įkalinimo pradžia ir kur yra išėjimas iš narvo. Įsivyravo zonos gyvenimas su jai būdingais papročiais ir karnavaliniais, bei teatralizuotais elementais, žmonės pasiskirstė rolėmis: vieni tapo aukomis, kaliniais, kiti – prižiūrėtojais, buvo grupelės maištininkų, kurie ruošdavo pabėgimo planus, spausdindavo proklamacijas, kurstydavo sukilti, skelbdavo bado ir kryžiaus nešimo per kiemą akcijas.
1539.

Auksinis kardas kovo 12th, 2012, 1:05 pm

Prie muzikos gal mažiau limpa, labiau prie mokslo žmonių
Trunka apie valandą, jei anglų kalba suprantama, gali nustebinti stiprumu, nėra labiau susiję su kompiuterių reikalais, nei su bendrais principais.

Bret Victor – Inventing on Principle
http://vimeo.com/36579366
1540.

Auksinis kardas kovo 27th, 2012, 11:02 pm

Tas Vilnius, tas buvęs
http://www.youtube.com/watch?v=39wEljfb_y4
1541.

Ligita kovo 29th, 2012, 12:17 am

Net užsimaniau po Vilnių pasivaikščioti Nors nesakyčiau, kad labai jau ir buvęs, kai kurios vietos ir po šiai dienai panašiai atrodo.
1542.

. kovo 29th, 2012, 4:00 pm

„Net užsimaniau po Vilnių pasivaikščioti”
Prašom, ir – netgi vasarą, ir – netgi paskraidyti:

http://www.bing.com/maps/
1543.

Ligita kovo 31st, 2012, 10:35 pm

Dėkui, Taškai!
1544.

. balandžio 15th, 2012, 12:25 pm

Maras užmiršo, kad jis – dr Maras.

Va, čia velniškai įdomus pasvarstymas ir faktai apie vieną tokį su ūsiukais, gimusį tą pačią balandžio dieną, kaip ir Ligita.

http://papa-gen.livejournal.com/579029.html

Įdedu nuorodą į trečią, baigiamąjį straipsniuką, bet skaityti reiktų nuo pirmojo, esmė ten. Reikia spustelti nuorodą virš P.S.
1545.

Auksinis kardas balandžio 15th, 2012, 3:55 pm

abejoju
1546.

Maras balandžio 15th, 2012, 7:57 pm

Nu ką aš galiu pasakyti apie tuo straipsnius? Nelabai domiuosi ta problematika. Įmanomas ir toks paaiškinimas (tiksliau, nepaaiškinimas, nes koks buvo tas susitarimas, išgąsdinęs Hitlerį, autorius taip ir neišsiaiškino). Tik tiek, kad man įtarimą kelia toks bandymas iki galo racionalizuoti istoriją, viską paaiškinti logiškai. Mes tiesiog daug ko nežinome ir nesužinosime, ypač kai kalba eina apie tai, kas dėjosi vieno žmogaus galvoje.
Tiesa, įtarimą kelia vienas dalykas: jei tikrai būtų toks susitarimas, tai Adolio bendražygių, tų, su kuriais jis bendravo, atsiminimuose tikrai būtų buvę pateikta, kad va, Hitleris bijojo, jog Vokietija bus taip nukenksminta ekonomiškai, kad turėjo pulti. Kad ir koks jis buvo Fiureris, bet vis tik tardavosi su savo aplinka ir būtų labai keista, jei dėl tokio dalyko nebūtų kalbėjęsis ar labai slėpęs. Priešo sąmokslas visuomet mobilizuoja, todėl jį dažniausiai išviešina, jei ne išvis sugalvoja.
Ir dar – paaiškinimas pernelyg paprastas. Tokį sudėtingą dalyką nori paaiškinti viena aplinkybe. Nebūna taip. Būna susiraizgę daugybė visokiausių dalykų, nuo svarbių iki juokingų, apsirikimų etc.
Ir nelabai suprantu, kodėl jis taip atmeta Hitlerio maniją. Taip, buvo laikas, kai jis neblogai tvarkėsi. Bet galime pažiūrėti į Napoleoną – jis buvo nuostabus valdovas Prancūzijai kelis taikos metus, savo valdymo pradžioje, tuomet ji buvo galingiausia Europos valstybė. Tačiau jam REIKĖJO karo, jis negalėjo be jo gyventi. Irgi egzistuoja aiškinimų, kad visais karais jis siekė panaikinti kontinentinę blokadą. Bet tai buvo tiesiog žmogus, kuris negali gyventi be karo. Tiesiog šovė į galvą tokia analogija, nors ji, aišku, visai nebūtinai teisinga.
1547.

. balandžio 15th, 2012, 8:28 pm

Sutinku, kad >Mes tiesiog daug ko nežinome ir nesužinosime<

Juolab, kad net tokio paprasto – Rudolfo Heso skrydžio – nesugebėta paaiškinti.
1548.

romas balandžio 15th, 2012, 9:41 pm

Visada abejojau asmenybės vaidmeniu istorijoje. Tas dalykas atrodo man išgalvotas, sureikšmintas. Ne tai kad asmens rolė nesvarbi, bet istorijoje nėra nesvarbių detalių – visos priežastys veda į pasekmes. Asmenybės atitinka pasiūlos paklausos dėsnius, o jų rolę atlieka tas, kas subręsta rolei.
Kažkada diskutavome – tada dar naujapilio bloge – apie istorijos vietą visuomenėje. Mums su Maru gimė sutarimas, kad istorijos mokslas labiau nukreiptas į ateitį, į tarnavimą politikai. Ko gero ir dabar nerasim geresnės istorijos paskirties, todėl skaitydami galvokim, prie ko veda interpretacijos ir kokie interpretatorių tikslai. Tiesa, deja, taip ir liks kažkur anapus. O gal net ir tiesa yra kažkas dirbtino, jei pasaulis yra toks, kaip suprato Everetas
1549.

Maras balandžio 15th, 2012, 10:37 pm

Na, nežinau, ar Napoleono vietoje galėtų veikti bet kas. Laikas užsiaugina sau reikalingų žmonių? Gal, tiksliau, tam tinkantys žmonės gali gauti sau vietą. BET yra daugybė atsitiktinumų ir geriausiai tinkantis žmogus gali tiesiog nepapulti. Nu va būtų nušovę Napoleoną kokiame ankstyvame mūšyje. Būtų buvęs kitas lyderis, bet gal ne toks karingas ar talentingas, kad galėtų pats rašyti įstatymus. Ir jau atsiranda skirtumų, istorija vystosi kitaip. Nu kaip su tuo Bradbury drugeliu . Asmenybės – kaip tas drugelis.
O istorijos tiesa… Nu taigi kaip gali būti tiesa, jei istorija yra VISI praeityje įvykę įvykiai, taip pat ir kada kas nusibezdėjo, atsiprašau. Visų faktų visuma yra praeitis. O mes atrenkame tai, kas mums dabar yra svarbu. Todėl kalbėti apie tiesą istorijoje nelabai įmanoma. Ta prasme istorija yra dirbtinis dalykas. BET kriterijai, kaip atrinkti įrodytą nuo neįrodyto dalykų irgi egzistuoja.
1550.

Auksinis kardas balandžio 15th, 2012, 11:00 pm

Būtent – neprivalėjo būti kokia kitokia būtinybė karui, kaip kad stambesnės vizijos įgyvendinimas. Ieškoma kažkokios mechaniškos sensacijos, detonatoriaus. Pasidalinus Lenkiją, įtakos sienos betarpiškai susidūrė, o pačioje Vokietijoje neapkenčiami kitokie, atskalūnai, kitamaniai, komunistai dabar buvo šalia – štai nauja perspektyva, realija naujam – Rusijos įsisavinimo – etapui. Pati Lenkija Hitleriui tebuvo mandrapypkiaujantis dirvonas, kuriame jau buvo ką apginti Vokietijai, kaip ir Mažojoje Lietuvoje. Pyragas draugiškai perpjautas. Žurnalo autorius netiki naujos erdvės naujai Vokietijos istorijai poreikiu – pvz. žinoma, kad Mažojoje Lietuvoje veiklos intensyvumas buvo nepalyginti aukštesnis, nei žinomas dabar, ir įvairūs ribotumai – ar statybinėse medžiagose, ar kitokiuose ištekliuose, buvo labai netgi tikri. Nebuvo jokios Kinijos, užverčiančios rinkas pigiais gaminukais. Svaiginanti sėkmė, įsisavinant valdžią pačioje Vokietijoje bei visur kur aplinkui, progresavo išcentrinėmis kryptimis labai natūraliai.

Asmenybės svarbios – tai jų asmeninis šansas, pagunda jų sprendimams, nors istorinės prielaidos ir atsiveria nebūtinai joms asmeniškai. Galiausiai, kažkokie asmeniniai nuopelnai keičiant reikalų padėtį – galimi, tikri, įkvepia sekančius sprendimus. Tol, kol neprasideda didelės klaidos, jei atsarga nepažinota.
1551.

romas balandžio 15th, 2012, 11:03 pm

Marai, istorija neturi alternatyvų (atmetus Evereto interpretaciją). Sakykim, ar galėjo neišsivystyti makaka, ar medis augdamas gali neturėti viršūnės, ar galima buvo nepasakyti žodžių, kurie buvo pasakyti? Viską veikia konkurencija ir visą laiką kažkas toje konkurencinėje kovoje nugali. Jei istorija ieškotų dėsnių, kaip kituose moksluose, matyt rastų. Kol kas, deja, istorija labiau tenkina politinę paklausą. Nors galima ir pasiteisinti: istorikai istorijai tirti neturi prietaisų, o žmogiški vertinimai negali būti objektyvūs
1552.

. balandžio 15th, 2012, 11:16 pm

> Laikas užsiaugina sau reikalingų žmonių?<

"O gal mes, kaip skruzdėlės, esame tik vienas milžiniško tinklo narelis? To nematydami, manome, kad esame unikalūs, todėl ir labai išdidūs."

''Profesoriai rašo, kad elgesys užkrečiamas kaip gripas.''

''Šis tarpusavio poveikis pasireiškia VISKUO. Pradedant mada – net Paryžiuje jos niekas neišgalvoja, ji gimsta pusiau stichiškai. Tas pats vyksta POLITIKOJE , religijoje, suvokime, mityboje''

ESAME TINKLE

http://www.lzinios.lt/Pasaulis/Algimanto-Cekuolio-kronikos.-Esame-tinkle
1553.

Maras balandžio 15th, 2012, 11:18 pm

Romai, kas per Evereto interpretacija? Kaip rusai sako, туплю .
Man atrodo, kad visaip galėjo būti. Būtent, kad nėra jokių dėsnių istorijoje, niekas nerado ir rasti, man rodos, negali. Net genetika . Konkurencija – taip, bet atsitiktinumas – taip pat veikia. Ir jo jokie dėsniai negali įtraukti į save. Užtat ir nėra, o visi bandymai juos suformuoti baigiasi visišku fiasko. Jei juos suformuos veiksmingus, bus pasaulis pagal Zamiatino „Mes”. Ne, nenoriu tokio pasaulio.
1554.

. balandžio 15th, 2012, 11:31 pm

Petras Cvirka, būdamas 24 metų parašė:
„Adolfas Hitleris“, apybraiža – Kaunas, 1933 m. – 104 p.

Kadangi nesveiko savo smalsumo internete patenkinti neradau kuom, gal dr Maras gali padėti? Na, koks studentas gali gi parašyti trumpą recenziją/atpasakojimą

Manau, ne man vienam tai naujiena ir ne man vienam smalsu.
1555.

romas balandžio 15th, 2012, 11:35 pm

Kol kas moksle dominuoja evoliucinė paradigma. Taip, istorija nuolatinių atsitiktinumų virtinė, bet tie, kurie užima tam tikras „ekologines” nišas istorijoje, savotiškai jas „laimi”.
O Hju Everetas iškėlė daugelio pasaulių idėją : įvyksta visi įmanomi įvykiai – pasaulis tarsi šakojasi. Mes, aišku, išgyvenam kažkurią iš istorijų, bet istorijų iš tikro – begalybė.
http://www.technologijos.lt/n/spauda/sciam/straipsnis?name=straipsnis-4852
1556.

Maras balandžio 16th, 2012, 3:42 pm

Evoliucijai galiu pritarti tik jei ją matau kaip kaitą, bet ne vystymąsi – augimą – tobulėjimą.
Na, tokiu atveju turiu pritarti dėl ekologinių nišų – pasiseka tam, kuris yra tinkamiausias susiklosčiusioms aplinkybėms. Bet tai nepaneigia asmens svarbos istorijoje .

Hm, Everto mintys labai įdomios teoriškai. Praktiškai, aišku, istorijoje nepritaikomos .

Taške, mane patį sudominai su tuo Cvirkos darbu .
1557.

romas balandžio 16th, 2012, 5:59 pm

Gal ne visai tiksliai pirma išsireiškiau. Prisimenant ginčus kad ir dėl Landsbergio rolės Lietuvos istorijoje, sutinkamos nuomonės arba kad jo asmenybė visai neturėjo jokios reikšmės, arba kad jo vaidmuo išskirtinis ir lemiamas. Nėra nei taip, nei taip – viskas turi lemiamą reikšmę. Atsimeni, pas tave kažkada pajuokavau apie Treponema pallidum įtaką revoliucinei minčiai
1558.

Ligita balandžio 16th, 2012, 11:29 pm

Marai, prisimeni, kai Fredis* prieš kurį laiką Tau kaip intelektualui siūlė būti tarp žmonių, t.y. išeiti į viešumą?

O ką manai apie tokį variantą (žr. žemiau)?

„Lietuvos intelektualai, man kartais rodos, kai jau kalbame apie visuomenės stiprinimą, – ganėtinai „minkšti“. O gal abejingi? Stovi, žiūri: „Kas čia darosi? Oi, kaip baisu!!“ Bristi į šitą pelkę ir rodyti kelią, būti moraliniu orientyru ir panašiai, neužtenka tik sėdėti kavinėje ar prie knygų. Kartu intelektualų pagunda eiti į aikštes ir garsiai aiškinti apie visiems matomas problemas irgi nebūtinai gerai, nes toks kalbėjimas greitai įsilieja į esamą demagogijos sriautą.

Manau, geriausia, ką gali intelektualai daryti Lietuvoje, būtų duoti, jų manymu, konkrečias, teisingas, protingas rekomendacijas ir būti pasiruošus tas rekomendacijas užstoti ir ginti. Pavyzdžiui, paruošti visuomenę, skatinti ją suvokti susitarimo kultūros būtinybę, kad, tarkime, būtų sukurtos tikros profsąjungos. Jų vaidmuo galėtų būti labai svarbus. Jos ne tik galėtų ginti žmonių interesus, bet ir formalizuoti, viešai skelbti. To visuomenė nori iš valdžios ir iš verslo. Ir dar profsąjungos galėtų būti pavyzdys, kaip siekti visuotinio susitarimo ir sąžiningo įsipareigojimų vykdymo. To labiausiai šiandien Lietuvoje kaip tik ir trūksta. Dar, jei šiek tiek abstrakčiau, ką daryti, kad visuomenėje atsirastų daugiau žmonių empatijos. Kas ta empatija, kokia iš jos nauda ir kaip ją kurti.“

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/j-ohmanas-garas-katile-vardu-lietuva-jau-perkaito.d?id=58105488
1559.

Maras balandžio 17th, 2012, 2:59 am

Na, variantas, manau, pats tas.
Bet, jei žiūrėti į Lietuvos visuomenės būseną, tam trukdo didžiulis susvetimėjimo ir nepasitikėjimo vienas kitais (ypač skirtingų socialinių sluoksnių) lygis, intelektualų nedrąsa, neangažuotumas, užsidarymas dramblio kaulo bokšte, iš sovietmečio likęs įprotis piktintis virtuvėse, bet ne viešumoje, visuomenėje vykstančių procesų ir ypač grynai praktinių dalykų (na, kaip suorganizuoti profsąjungą, sekant Ohmano pavyzdžiu, kuris, beje, labai taiklus) neišmanymas, polinkis greitai nuleisti rankas, kylantis iš nepasitikėjimo savimi. Na ir aišku, dar daug kas.
Dalis to tinka ir man, be to, žmogus turi degti kažkokia idėja (na, kad ir socialinio teisingumo, kuri vestų į profsąjungų kūrimą), kad veiktų būtent taip, nuosekliai, o ne kartais išlindęs parėkautų ar straipsnelį parašytų. Pvz., pažįstu žmogų, kuris tikrai dega socialinio teisingumo idėja ir teoriškai galėtų būti tokiu žmogumi, bet jis netiki, kad sukurti normalią profsąjungą Lietuvoje įmanoma. Jis „žino”, kad tai neįmanoma, jis jau cinikas. Ir todėl tai iš tiesų tampa neįmanoma. O kai dar nesusilauki viešo palaikymo bei turi būti vienu lauke kariu, tai išvis…

Romai, vis tiek nesutinku su tokiu visko sulyginimu. Jei viskas turi lemiamą reikšmę, tai, vadinasi, viskas neturi reikšmės.
Tik tiek, kad ta reikšmė kinta priklausomai nuo to, kokį įvykį ar procesą nagrinėji.
1560.

romas balandžio 17th, 2012, 9:17 am

Marai, žiūrint, ką pakišim po žodžiu reikšmė. Jei turėsim omenyje tik tai, kas mums atrodo reikšminga, prikausto dėmesį, tada galiu sutikti, kad ne visi įvykiai ir įvykių dalyviai turi tokią pat reikšmę. Man šis žodis šiuo atveju labiau turi ryšį su priežastimis. Mes paprastai mėgstam į įvykius žiųrėti labai lokaliai. Tada ir atrodo, kad koks nors Napoleonas yra labai reikšmingas. Bet įsivaizduokim, kad Napoleono diedukui būt kritusi į akį kitą moteriškė ir Napoleono iš viso nebūtų. Ar negalim iš to padaryti išvados, kad įvykiams, kuriuose dalyvavo Napoleonas, reikšmės taip pat turėjo Napoleono diedukas? Šis pavyzdys dar perpaprastas, nes viskas yra susipynę į žymiai sudėtingesnę priežasčių pasekmių pynę ir įvykiams turi reikšmės ne tik įvykio dalyviai, bet net ir tie, kurie nedalyvavo, nors potencialiai galėjo.
1561.

. balandžio 17th, 2012, 12:55 pm

Visuotino reliatyvumo iliustracija:

>Jei viskas turi lemiamą reikšmę, tai, vadinasi, viskas neturi reikšmės.<
1562.

Maras balandžio 17th, 2012, 6:46 pm

Taip žiūrint (o iš tiesų juk priežastingumas toks ir yra, kaip nusakei – faktiškai begalinis, nes gal jei Napoleono dieduko dėmesį būtų atitraukęs, sakysim, drugelis, tai jis nebūtų pastebėjęs bobutės ir nebūtų Napoleono, o tą galimą drugelį gal koks drugelių gaudytojas prieš minutę tinkleliu pagavo, o tas mėgėjas turi savų priežasčių būti ten ir būti toks etc…. ) iš tiesų faktiškai visi įvykiai yra vienodai reikšmingi. Bet čia tokia daugiau filosofinė žiūra.
Jei žiūrim į istoriją kaip į tam tikrą pasakojimą, konstruojamą pagal tam tikras taisykles iš tam tikrų atrinktų tikrovės detalių, tuomet egzistuoja svarbesni ir ne tokie svarbūs įvykiai tam pasakojimui. Sakysim, pasakojime apie Prancūzijos iškilimą Napoleono laikais jo dieduko pasijų reikalai gali būti tik paminimi, nes jie yra savaime suprantami (beje, Popperis ir teigė, kad istorijos moksle nėra dėsnių, nes joje taikomi dėsniai – trivialūs. Napoleono diedukas ir būtų tokia trivialybė). Jie tiesiog neturi konkrečių sąsajų su tuo istorikų konstruojamu pasakojimu. Ir iš tiesų tam, kaip vystėsi reikalai valdant Napoleonui, jo diedukas nedarė jokios įtakos. Tiesiog priežastingumo Prancūzijos iškilimo Napoleono laikais grandinėje jis yra pernelyg tolima ir todėl ne tokia svarbi grandis.
Gal mes čia galime sutarti: svarbesnis yra tas veiksnys, kuris priežastingumo grandinėje yra arčiau įvykio (ką nesunku nustatyti) ir kuris darė įvykiui didesnę įtaką (o čia jau prasideda ideologijos, nuostatos bei nesutarimai)?
1563.

romas balandžio 17th, 2012, 11:05 pm

Tokią versiją išdėsčiau: kas prikausto dėmesį, tas ir atrodo reikšminga. Tačiau žiūrėk, vienu komentaru anksčiau dėstei:
„Bet, jei žiūrėti į Lietuvos visuomenės būseną, tam trukdo didžiulis susvetimėjimo ir nepasitikėjimo vienas kitais (ypač skirtingų socialinių sluoksnių) lygis, intelektualų nedrąsa, neangažuotumas, užsidarymas dramblio kaulo bokšte, iš sovietmečio likęs įprotis piktintis virtuvėse, bet ne viešumoje, visuomenėje vykstančių procesų ir ypač grynai praktinių dalykų (na, kaip suorganizuoti profsąjungą, sekant Ohmano pavyzdžiu, kuris, beje, labai taiklus) neišmanymas, polinkis greitai nuleisti rankas, kylantis iš nepasitikėjimo savimi.” Kaip ir pats pastebi, didelę reikšmę įvykių eigai turi ne tik veiksmas, bet ir neveikimas. Napoleonas atrodo labai reikšmingas istorijos personažas, o pabijojęs jį nudobti – ne.
1564.

Maras balandžio 17th, 2012, 11:36 pm

Na, iš dalies tai tiesa (pats Napoleonas prikausto dėmesį labiau, nei koks nors to meto mažai žinomas bet įtakingas veikėjas, galų gale, net labiau, nei jį nugalėję priešininkai). Kita vertus, akį prikaustantys dalykai tokiais yra ne be pagrindo . Napoleonas iš tiesų buvo didelė asmenybė (nors nebūtinai teigiama).
Šiaip istorikai ieško ir užkulisinių priežasčių, taigi, ne tik to, kas prikausto dėmesį. Labai dažnai ieškoma „tikrųjų” priežasčių (kad ir Taško pateiktuose straipsniuose), kurios iš pirmo žvilgsnio neatrodo reikšmingos.
Mano mintis tinkama nagrinėjant socialinius procesus. Bet kai bandai ja pagrįsti savo paskutinį teiginį, kad neišdrįsęs šauti į Napoleoną atrodo nereikšmingas, man tai atrodo nekorektiška. Nes tokiu konkrečiu atveju aš klausiu, kokios buvo jo baimės pasekmės? Kad istorija būtų pasisukusi kitaip, jei būtų išdrįsęs. BET nepasisuko. Istorikai nagrinėja tai, kas įvyko, o ne tai, kas galėjo įvykti (čia jau Evereto sritis ). Atitinkamai, žmogus, neišdrįsęs kažko padaryti, jų nedomina. Jei apatija vyrauja visuomenėje, tuomet socialinės istorijos tyrinėtojai to imasi. Bet niekas netyrinėja konkretaus žmogaus apatijos (juk neištirsi visų žmonių apatijos priežasčių).
Tiesa, tas neišdrįsęs šauti į Napoleoną gali tapti labai svarbus tiriant, pavyzdžiui, bailumo istoriją .
Šiaip klausimas apie neveikimo svarbą istorijoje įdomus, bet ne tiek dėl to, kas būtų buvę, jei…, o labiau dėl to, kokios buvo neveikimo pasekmės, tai yra, kokių ĮVYKIŲ bei PROCESŲ priežastimi buvo neveikimas. Bet tai be galo slidu, nes itin sunkiai nustatoma.
1565.

. balandžio 26th, 2012, 11:09 pm

Negi ir dr Marui neprieinama bibliografinė retenybė – Cvirkos apybraiža apie A.H.?

Ar banali rutina – laiko stoka, užmarštis etc ?
1566.

Ligita balandžio 26th, 2012, 11:24 pm

Taškai, matyt, dr. Maras per ilgai lindi mano tinklarašty ir nenueina į antikvarinius knygynus, turim kažką daryt, Lietuvos mokslas pavojuje!
1567.

Maras balandžio 26th, 2012, 11:52 pm

Oi, praleidau .
Mokslas dabar kitoje vietoje knisasi, Cvirkai laiko nelieka .
1568.

romas balandžio 27th, 2012, 12:11 am

Marai, o kas nors iš istorikų knisasi visokiuose antanėliuose, gėlių vaikuose ir kertukuose? Dar kažkas iš jų gal ir gyvi. Tokie primityvūs ansambliai nieko labai išskirtinio, bet kažko sunkiai paaiškinamo ta jų muzika turėjo. Pogrindinių įrašų iš juostinių „Daina” baisioje kokybėje jaunimas klausėsi
1569.

Maras balandžio 27th, 2012, 12:23 am

Knisasi, knisasi, dar ir nemažai. Na, Radzevičiaus „Lietuvos roko pionieriai 1965–1984“ turbūt žinai, ten daug pririnkta. Bet dabar yra ir daugiau, viena ir mūsų katedroje diserį iš kažko tokio rašo, jei parašys, dar Ramonaitės kompanija „Sąjūdžio ištakų beieškant” daug atsiminimų pririnko, taip pat ir iš visokių pusiau pogrindinių roko ir panašių grupių. Tiesa, ten ne apie muziką, o apie tinklaveiką daugiau, bet vis tiek.
Šiaip didžioji dalis roko muzikos ir yra primityvi, bet ne būtinai dėl to bloga.
1570.

romas balandžio 27th, 2012, 12:35 am

Sutinku, kad popkultūra yra primityvesnė už klasikinę muziką, bet lietuviška „požeminė muzika” buvo primityvi net lygininant su vakarietiška populiaria muzika. Aparatūra būdavo pusiau savo darbo, o įrašų garso kokybė irgi nestudijinė. Nežiūrint visų trūkumų, jos buvo klausomasi. Kai dabar surandi tinkle, neaišku dėl ko.
1571.

Maras balandžio 27th, 2012, 1:02 am

Aš net ne tokį primityvumą turėjau omeny. Tiesiog yra priemonių (tiek Tavo minėtų techninių, tiek ir muzikinės kūrybos priemonių panaudojimo) primityvumas. Tačiau tai gali neturėti jokių sąsajų su muzikos gerumu. Kai kurie itin rafinuoti akademinės muzikos pavyzdžiai man varo visišką nuobodulį, kaip ir nemaža dalis klasikinės muzikos (tiesa, ne tos, kurią visi žino – ta tai beveik visa gera. Nors, prisimenu vieną anekdotą: Brucho koncerto smuikui, ir dabar gana dažnai atliekamo, partitūrą atnešė Brahmsui ir paklausė, kaip jis įvertintų. O anas atsakė: Ant gero popieriaus atspausdinta. O aš ir jo nežinodamas stebėdavausi, už ką ji atlieka, nes man – visiškai neįdomus kūrinys.).
Tas pats ir su popkultūra. Tik ji gal net labiau atspindi savo laikmetį, yra artimesnė žmonėms, jų vidiniam pasauliui. Užtat ir klausėsi tų visų antanėlių ir kertukų. To reikėjo, tai buvo tos dienos oras.
Ir čia yra popkultūros bėda tuo pačiu: laikai keičiasi, su ja ir popkultūra, atitinkamai ir seniau „vežę” dalykai pradeda darytis nebesuprantami, nebeįdomūs. Išlieka geriausi. Ir tai nemaža dalis to yra iš sentimentų srities (klausiau vaikystėje, patiko ). Nors va aš vaikystėje, kai buvo koks 13 metų gal, labai mėgdavau klausytis Radiocentro „Naftalininės diskotekos”, kur grodavo senus gabalus, 7-8 deš. Kažkodėl man jie labiau patikdavo, nei dauguma to, ką grodavo naujo. Gal kad buvo atrinkti geri gabalai, o ne leidžiama viskas iš eilės.
1572.

romas balandžio 27th, 2012, 1:43 am

Man, jei muzika patinka, sukelia vaizdinius, žadina fantaziją. Kartais įsivaizduoju, kad tai tiktų kažkokiam filmui. Senosios klasikinės muzikos harmonijos dažnai turi savo kanonus. Klausaisi ir faktiškai jauti iš anksto išsirišimą. Tai kažkiek ir neįdomu. Popmuzika, liaudies muzika – nesaistomos griežtai taisyklių. Iš to kartais gaunasi visai gerų rezultatų. Ir šiuolaikinės rimtosios muzikos taip pat kanonai nebevaržo. Liko prisirišimas prie klasikinių instrumentų, orkestro struktūros, vokalinės technikos ir pan. Klasikinė muzika dėl to – šiek tiek konservatyvi. Man atrodo, šiuolaikinė rimtoji muzika nesugeba kol kas peržengti barjerų ir naudotis visomis technologijų duodamomis galimybėmis. Konservatyvumas labiau padiktuotas psichologinių nusistatymų, manau. Kitų sričių menas : architektūra, tapyba, skulptūra – stereotipų jau atsisakė. Architektūroje kokia nors barokinė estetika ar technologija būtų priimta kaip visiška beskonybė, manau.
1573.

Maras balandžio 27th, 2012, 11:38 am

A, man visai kitaip – muzika jokių vaizdinių nekelia, ji yra tiesiog muzika ir žadina grynai muzikines, ar kaip čia pasakyti, emocijas, ne vaizdines. Pastebėjau, kad tiems, kurie „mato” muziką, dažnai sunkiau į ją įsigyventi – kai nekelia vaizdinių, tai tarsi ir muzikos nėra.

Na, nesakyčiau, kad popkultūra, popmuzika neturi taisyklių. Jos yra, tik kitaip reiškiasi. Visa muzika (taip pat ir pop) balansuoja tarp nuspėjamumo ir netikėtumo. Jei nukrypsta į kurią nors vieną pusę, pasidaro arba nuobodi, arba nesuprantama.
Popmuzikoje gal daugiau srovių ir improvizacijos, o pastaroji yra muzikos gyvybė. Va čia akademinė pralaimi visais frontais, nes visiškai sustabarėjo, palyginus su senąja, iki XIX a. Taip, varžo instrumentai, orkestras, technikos, viskas tarsi pernelyg ištobulinta ir todėl kiek negyvybinga.

Bet yra ir kita stereotipų atsisakymo pusė. Va architektūroje neliko barokinės estetikos, bet absoliuti dauguma dabartinių pastatų yra visiškai neestetiški – dėžutės ir tiek. Be stereotipų gali kurti genijus (ir tai…), o tokių visada vienetai. Nu ir gyvenam visi dėžutėse. Va akademinėje muzikoje dabar vyrauja nestereotipiškumo siekis per prievartą, o gaunasi tai lygiai kaip architektūroje – pasitaiko tikrai puikių kūrinių, bet yra masė taip vadinamų festivalinių, kurie panašūs vienas į kitą kaip kaip daugiabutis Vilniuje nuo panašiu laiku statyto daugiabučio kur nors Londone – tos pačios gelžbetoninės konstrukcijos, tie patys didžiuliai stikliniai langai etc.
1574.

romas balandžio 27th, 2012, 3:08 pm

Taip ir rašiau, kad popmuzikoje gaunasi gerų rezultatų kartais. Didžioji dalis jos yra visiškas mėšlas. Sunku pasakyti, kiek iš viso jos liks istorijai. Trumpam laike įvairios iškasenos laikosi ant sentimentų. Bet kažkas, ko gero, liks ir po šimto metų. Šiek tiek kitokią mintį norėjau perduoti. Štai klasikinė muzika dažnai įkvėpimo sėmėsi iš folkloro. Net ir didelės dalis instrumentų, dabar laikomų klasikiniais, savo kilme yra liaudies instrumentai. O šiuo metu popkultūra nedaro įtakos rimtai muzikai. Grynai psichologiškai ta sritis priimama kaip kažkas žemesnio ir neverto. Kai koks dainininkas mėgina dainuoti specifine dainavimo technika, o muzikantai groja taip vadinamais netradiciniais, elektriniais ar elektroniniais instrumentais, geriausiu atveju tai yra džiazas, alternatyvi muzika ar pan. Žodžiu, teritorijos nepersidengia.
1575.

Maras balandžio 27th, 2012, 8:41 pm

Oi, be abejo liks kažkas iš popso, net neabejoju. Gal net daugiau, nei iš dabartinės akademinės muzikos.

Ir dėl nepersidengimo visiškai pritariu. Charizma, jausmai, energija, polėkis, aistra, toks įspūdis, nueina į popsą, ten dažnai paskęsta neturėdami geros muzikinės apdorojimo technikos (ar yra išmelžiami prodiuserių), o akademinei lieka sausuoliai. Klasika tikrai visada sėmėsi iš liaudies muzikos (net ir pasakalija ar čiakona, kuri dabar atrodo tokia didinga Bacho paklausius, juk yra liaudies šokis, kaip ir Bethoveno 9-osios simfonijos pagrindinė finalo tema, beje, iš kroatų, berods, folkloro), o dabar ryšio iš tiesų nėra. Jo, čia didžiulė muzikos problema.
Tiesa, popsas nėra liaudies kultūros atitikmuo, jis pats be galo daug perėmė iš akadiminės muzikos. O tikros liaudies muzikos kaip ir išvis nebėra.
1576.

Auksinis kardas balandžio 27th, 2012, 9:43 pm

Lana Del Ray – Blue Jeans:
http://www.youtube.com/watch?v=JRWox-i6aAk
1577.

Auksinis kardas gegužės 12th, 2012, 12:10 pm

Kažin, Marai, ar žinotum atsakymą į tokį klausimą – „Kokie XVIII a. įvykiai suformavo karaliaus Vilhelmo pažiūras?”. Aš tai primiršau, o greičiausiai niekada nežinojau, ir tegaliu žiauriai piktintis kokių nesąmonių klausia vaikų, egzaminuojant istoriją. Nors apie vidurių putimą Hitleriui atsakyti bandyčiau.
1578.

Fredis* gegužės 12th, 2012, 1:51 pm

Juodoji mirtis – Maras.

Maždaug nuo 1706 metų Mažojoje Lietuvoje prasidėjo sistemingi nederliai ir ėmė stigti maisto. Ištiko ir gamtos stichijos: 1709 metų rudenį didžiulės liūtys užtvindė laukus ir rūsius, o žiemą nusistovėjo tokie šalčiai, kad žemė įšalo iki 1 metro gylio ir dar gegužės mėnesį rogėmis buvo galima važinėti po Kuršmares. Amžininko liudijimu, paukščiai skrisdami krito sušalę žemėn; ežerų lede, siekusiame iki dugno, sustrigo žuvys; iššalo žiemkenčiai ir sodai. Prasidėjus brangymečiui, iškilo visuotinės suirutės grėsmė. Esant tokiai padėčiai, susidarė kuo palankiausia terpė užkrečiamoms ligoms plisti. Plito dizenterija, dėmėtoji šiltinė, o tai, kas vadinta juodąja mirtimi, įgijo visas limpamas ligas apimantį maro pavadinimą. Epidemijos pasekmės buvo ne visur vienodos. Jos priklausė nuo gyventojų ūkinio pajėgumo, baudžiavinės priespaudos, paklusnumo drausmei. Mažiau nukentėjo turtingesni vokiškieji, o daugiausiai – lietuviškieji valsčiai.
http://www.mazoji-lietuva.lt/article.php?article=449
1579.

Maras gegužės 12th, 2012, 3:49 pm

Karde, tikrai nežinočiau . Na, jei juos to moko, tai gali ir klausti. Prasmės sunku įžiūrėti, bet kažkokius pagrindus turi suteikti. Na, su Hitlerio vidurių pūtimu vėlgi nueitume į kitą pusę, kur istorija taptų anekdotų (ir, beje, mažai ką sakančių apie istoriją, istorinius procesus) rinkiniu, kas, man atrodo, irgi negerai.

Fredi, man, aišku, garbė būti sulygintu su Juodąja ponia juodoje karietoje, kaip lietuvių tautosakoje dažnai vaizduotas maras, bet vis tik kažkaip būčiau linkęs kukliai tokios garbės sau neprisiimti .
Beje, mano protėviai, gyvenę Tilžės apylinkėse, marą išgyveno. Mano pavardė toje vietoje užfiksuota prieš marą, ir prosenelis į Klaipėdos kraštą atsikėlė irgi iš patilžės.
1580.

Auksinis kardas gegužės 12th, 2012, 5:29 pm

Aš už kažkokius pagrindus. Bet griežtai prieš tai, kad valstybinio egzamino klausimai nebūtų susiję būtent su pagrindais.
1581.

Maras gegužės 12th, 2012, 6:37 pm

Na, toks klausimas man su pagrindais irgi nelabai siejasi. Čia tiems, kurie turi gerą atmintį ir mėgsta kalti turbūt skirta.
1582.

Auksinis kardas gegužės 12th, 2012, 7:29 pm

Tai užtat, rupūs miltai, ir apmaudu, kai švietimas su durnystės ženklu.
1583.

Maras gegužės 12th, 2012, 7:44 pm

Oi, dar laukia Lietuvos aukštasis mokslas. Su NE MAŽESNIU durnystės ženklu… Kaip kur, bet būna ir dar didesnio.
1584.

Fredis* gegužės 12th, 2012, 10:35 pm

Tai ar išsiaiškinote kokie įvykiai suformavo karaliaus Vilhelmo pažiūras? Klausimas yra ne tiek apie karalių, o apie XVIII a..
1585.

Auksinis kardas gegužės 12th, 2012, 10:52 pm

Esi eilinį kartą neteisus, Fredi, ir tai stabiliai užknisa. Išsiaiškinti trunka apie 15-20 sek.
1586.

. gegužės 12th, 2012, 11:14 pm

Nur fur doctor Maras:

http://www.youtube.com/watch?v=4UKot0qIFb4&feature=related
1587.

Maras gegužės 13th, 2012, 12:50 am

Taške, gražiai atitaikyta, nieko nepasakysi .

Karde, kam taip aštriai? Fredis pateikė tokią nuomonę, kokia vadovavosi ir tie, kurie klausimynus sudarinėjo. Jie netgi pateikė įdomesnį klausimą, nei šiaip koks būtų buvęs mano laikais: „kokius svarbiausius XVIII a. [Vokietijos] įvykius galėtumėte išvardinti?” Čia pabandyta labiau suasmeninti, tik kad vis tiek ne į tą pusę nueita, mano nuomone.
1588.

Auksinis kardas gegužės 13th, 2012, 2:40 am

Abejoju, ar omenyje turimi įvykiai XVIII amžiuje buvo ryškūs (svarbiausi) pasaulio, ar net Vokietijos mastu. Vieno asmens mastu – taip, būtent taip statomas ir pats klausimas. Bet toks vieno, ne paties ryškiausio, asmens kontekstas, kalbant apie istorijos žinių vertinimą, – tragiškas.

Kai perdėtai glaustomasi, sukyla ir atitinkamas aštrumas – lygsvarai atstatyti. Prašau darkart, Fredi: nereikia tos lipšnios, atseit, pagalbos.
1589.

Maras gegužės 13th, 2012, 4:12 am

Jo, klausimas nekorektiškas. Manau, kad turėti omeny svarbiausi istoriniai įvykiai, bet kas gali žinoti, kokie įvykiai buvo svarbiausi asmeniui? Gal kad vaikystėje patyrė traumą pamatęs, kaip kažkas kačiuką kankina? Na, net jei tai ir žinoma, vis tiek nėra taip svarbu, kad būtų mokoma mokykloje.
Bet beveik neabejoju, kad klausimo sugalvotojai manė taip darantys istoriją įdomesnę.

Bet va kur Fredis siūlo pagalbą, tai nematau . Na pasakė žmogus savo nuomonę, kitokią, bet tai čia nieko blogo gi .
1590.

Fredis* gegužės 13th, 2012, 9:26 am

Man neužteko nei 15. nei 20 sekundžių, neužteks ir visos gegužės, todėl prašau jūsų pagalbos. Taigi, kuo buvo svarbus XVIII a.?
AK ir Marai – subambėjote seniokiškai, tačiau niekas dar geriau nepasiūlė kaip egzaminuoti moksleivius ir studentus. Kai pasiūlysite savo metodą – svarstysime ir nagrinėsime.
Panašiai sudaryti klausimai ir laikant KET egzaminą policijoje.
1591.

Auksinis kardas gegužės 13th, 2012, 11:49 am

Kam vėl renkiesi nusišnekėti, Fredi? Net užduoto klausimo tavo rankose akimirksniu nebeliko, užtat dabar ir nesugraibai XVIII a. Tau reikia stebėti ir mokytis, o ne piršti savo išmintį, po centą kilogramas. Betgi norisi papliurpti, ane? Tai ir va – nieko blogo.
1592.

Fredis* gegužės 13th, 2012, 1:10 pm

Iš vieno pasisakymo ir asmens plačių ir visapusiškų apibendrinimų daryti negalima, tačiau vis dėlto…
Autochtonai mažojoje Lietuvoje buvo labai spaudžiami kolonizatorių ir atvykėlių, gal todėl tokie aršūs ir nelinkę leistis į akademinį bendravimą. Kova dėl būvio, draskymasis iki paskutinio prakaito lašo bendruomenes ir pavienius asmenis persmelkė kiaurai.
Maras kažkodėl šių negandų išvengė. Todėl ir vertingas. Docentas.
1593.

Maras gegužės 13th, 2012, 2:11 pm

Fredi, o kam Tau žinios apie XVIII a.? Negi vien tam, kad paerzintum Auksinį kardą? Ajajai .
Apie autochtonų priespaudą M. Lietuvoje ir jos padarinius tai pralinksminai. Nors šiaip ar ne Didžiojoje Lietuvoje baudžiauninkai blogiau gyveno ir didesnę prievartą patyrė .
1594.

Auksinis kardas gegužės 13th, 2012, 3:07 pm

Kas parinktų įspūdingiausią analogiją kiek Fredžiui trūksta iki „akademinio bendravimo”?

Marai, tikrai turi kažką bendro su docento pavadinimu? Čia nenugalima prelegento proto banga pareina, ar tik „a la provokuojanti” pirstelėjimo bangelė?
1595.

Neknyginis vardas gegužės 13th, 2012, 3:11 pm

Auksinis Kardas yra intelektualas, taip? Bet jis juk muzikas.
1596.

Fredis* gegužės 13th, 2012, 3:23 pm

Na, tačiau manau (įsivaizduoju), kad gyvenimą M.Lietuvoje galima prilyginti tarnavimui legionierių korpuse, kur galėjai pasikliauti tik savimi, o čia, Didžiojoje Žemėje, žmonės tempė jungą ir patyrė priespaudą saviškių ponų. Caro žandarmerija – vietiniai dvarininkai – nelabai baudžiauninkai juos skyrė. Dvarininkų irgi buvo visokių, kai kurie netgi organizuodavo sukilimus, jei tokia perspektyva nepatikdavo – galėjai jungtis į Tado Blindos būrį.
Taigi, M.Lietuvoje buvo atšiauriau, žmonės – kitokie, savarankiškesni, kitokio mąstymo ir tai labai jaučiasi. Čia – tradicionalistai, iš Ten – taisyklių laužytojai. Šis mini erzelis – puiki iliustracija.
1597.

Maras gegužės 13th, 2012, 3:33 pm

Na, tolokai Fredis nuo akademinio bendravimo, kaip jis yra suprantamas (nors visai nenustebčiau, jei su akademine sfera būtų susijęs ), tuo ir įdomus.

Ne, neturiu nieko bendro su doc. – per mažai rašau (arba per daug rašau čia ). Reiškias, mokslinės produkcijos trūksta. Plius dar ir laiko per mažai nuo apsigynimo.

Vat kad žmonės atšiauresni, savarankiškesni M. Lietuvoje, tai man irgi panašus įspūdis. Nu bet kad šitas kraštas kaip legionierių korpusas, tai čia joooo, dėjai . Kur ten „Metuose” legionierių korpusą įžiūrėjai?
1598.

Fredis* gegužės 13th, 2012, 3:40 pm

Tolminkiemy buvo tradicinė lietuviška (europietiška) idilė.
Europoje kaimas visur tas pats, su tais pačiais kvapais ir papročiais.
1599.

Maras gegužės 13th, 2012, 3:43 pm

Nu kad Versaly, kiek pamenu, kaimo idilė XVIII a. buvo visai kitaip įsivaizduojama .
1600.

Fredis* gegužės 13th, 2012, 4:13 pm

Prancūziško dvaro dvasią kopijavo ir bandė implantuoti pas save net rusų dvarininkai, tai buvo tikra Idilė, mes – tik lenkų šlėktas, Jūs – zalcburgiečius.
1601.

Maras gegužės 13th, 2012, 4:22 pm

Tai aš apie kaimo idilės įsivaizdavimą, kur sakei, kad vienodas, o ne apie kultūrines įtakas.
1602.

Fredis* gegužės 13th, 2012, 4:32 pm

Marai, o tau niekada nekilo mintis kodėl demokratijos lopšiu laikoma Graikija, šiuolaikinės civilizacijos – viduržemio jūros baseinas.
Geografinė platuma lėmė kaimietišką peizažą, kur nors Suomijoje valstiečio pirkios langas buvo 50×50 cm.

Užtat kaip smagu yra dabar: madas, technologijas ir pažangą demonstruoja Šiaurė. Istoriškai Šiaurė atsilošia prieš iškaitusius ir iškepusius Saulėje bevalius pietiečius.

Šiandien Graikijoje vyksta eilinis bandymas sukurti proeuropietišką vyriausybę. Ir atrodo, kad nesiseka.
1603.

. gegužės 16th, 2012, 2:51 pm

Dr. Maras žinomame (Ligitos nuorodų pirmajame) blog’e nepasirodo, tad, gal neužgausiu istoriko šia nuoroda:

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/ibalciuniene-nieksybe-prasideda-nuo-tokiu-kaip-as-arba-kerouaco-dvasia-lietuvoje.d?id=58715311

Vargu, ar Maras skaito Delfi, nors strp iš Literatūrmenio…
Dėl visa ko – pardon, dr.M
1604.

Maras gegužės 16th, 2012, 5:00 pm

Taške, buvau matęs, bet neskaitęs, tai dabar padariau . Nevienareikšmiškai vertintinas, reikės studentams nusiųsti .
1605.

. gegužės 16th, 2012, 5:55 pm

Marai, smagu gal bus ir paskaityti, kaip po vieną (sic!), komentarą dėL jauno istoriko parašė Valentinas ir Tinklaraštininkas.

Komentarų ten daugiau negu Delfyje
1606.

Maras gegužės 16th, 2012, 7:26 pm

Čia pas Račą? Na, gal paskaitysiu.
1607.

romas gegužės 16th, 2012, 8:27 pm

Aha, prikomentavom šiandien Buvo daug laisvo laiko.
1608.

Maras gegužės 16th, 2012, 8:45 pm

Nu jo, pavarėt ten . Reiks kada permesti rimčiau, dabar reikia apie sovietmetį rašyti.
1609.

Fredis* gegužės 16th, 2012, 8:48 pm

Tinklaraštininkas Marą pavadindamas „garsiu istoriku” Marui nori tik gero – užgauti Maro ambicijas, kad Jis tikrai taptų garsiu.
Ir dar. Marai, nesižavėk netikrais aukso puodais, kuriuos Tau po nosimi kaišioja Tinklaraštininkė. Jau geriau turėti paprastą emaliuotą dubenį, tačiau tikrą.
1610.

Maras gegužės 16th, 2012, 8:53 pm

Išmintis kalba Fredžio lūpomis .
1611.

Fredis* gegužės 16th, 2012, 8:58 pm

Minėjai, kad VU kažkurio fakulteto administracijoje dirba žavi administratorė. Nieko nelaukęs griebk, tuoj pat.
Padarysiu išimtį ir įkelsiu šypsenėlę …
1612.

Maras gegužės 16th, 2012, 9:08 pm

Na, aš negaliu pasigirti Geero išvaizda, kaip nekurie asmenys
1613.

romas gegužės 16th, 2012, 9:12 pm

Znakorius kažkiek labiau atsiskleidė. Anksčiau kitokį įspūdį turėjau. Dabar esu linkęs sutikti su tais, kurie teigia, kad kraštutiniuose dešiniuosiuose keistai dera meilė komunistinei praeičiai, putinizmui ir neapykanta viskam, kas iš vakarų. Blogai tik, kad žiūrint iš kairės visi dešinieji atrodo vienodi.
1614.

Fredis* gegužės 16th, 2012, 9:14 pm

Ana pusė klauso ausimis, išvystyta uoslė ir intuicija.
Rega reaguoja į rankas (tvarkingi pirštai, nagai) ir batus.
Viskas. Patikimo, savo žmogaus įspūdis, reikia turėti humoro jausmą.
1615.

Fredis* gegužės 16th, 2012, 9:28 pm

romai, šią tiesą aš jau seniai išsiaiškinau.
suomio primygtinai klausiau už ką balsuotų antrame ture per Prancūzijos Prezidento rinkimus. Už Sarkozy jokiu būdu – Ne, iki galo stovėtų už M.Le Pen.
1616.

romas gegužės 16th, 2012, 10:49 pm

Moterims svarbu blizgantys batai ir švarios panagės. Paskui jau galima rodyti iškalbą. Nors Fredis teisus: žmonės renkasi lemtingai vienas kitą pagal kvąpą. Būtent todėl, kilus impulsui, iš pradžių vienas kitą ragauja. Tai, ką mes dažnai vadiname skoniu, iš tikro yra kvapas. Skoniai yra labai paprasta: saldu, sūru, rūgštu, kartu. Kinai išskiria dar vieną variantą: jokio skonio nebuvimą. Jei pajutome, kad kitą ragauti skanu, kitą dieną galima nešti pareiškimus į metrikacijos biurą.
1617.

romas gegužės 16th, 2012, 11:23 pm

Aš, beje, galvoju, kad žmonės per daug prausiasi ir dezodoruojasi. Gal būt todėl toks mažas gimstamumas. Iš tikro natūralūs kvapai , kai sutampa, vienas kitam labai patinka. Kvėpinimasis yra tiesiog kosnspiracija ir net, tam tikra prasme, apgavystė.
1618.

Fredis* gegužės 16th, 2012, 11:28 pm

Su batais tai gaunasi šiokia tokia velniava…
Tie, kurie patogūs ir su kuriais daug vaikštai, niekada nebūna išvaizdūs, ypač verstos odos, zomšiniai. Vadinasi reikia neštis kitus ir prieš pat susitikimą apsiauti blizgius, tvarkinguosius, nepatogius, kietu padu. Kur dėti patogiuosius ir nuklypusius? Išmesti – gaila. Ateiti į pasimatymą su kuprine? Nesolidu. Batus galima sugrūsti į nešiojamojo kompiuterio krepšį-portfeliuką, tačiau taip daryti rizikinga, nes draugė, kurią ruošiesi paragauti, gali būti užkietėjusi interaktyvistė ir kavinėje gali paprašyti ištraukti nešiojamąjį kompiuterį. Vadinasi į pasimatymą reikia ateiti su dviem portfeliukais – viename kompiuterį turėti tikrai.
1619.

romas gegužės 16th, 2012, 11:33 pm

Blizgantys batai – tiesiog tokia figūra. Zomšui prižiūrėti irgi yra priemonės. Tiesiog batai geriau jau atrodytų nepriekaištingai, tarsi neseniai pirkti.
1620.

Fredis* gegužės 16th, 2012, 11:46 pm

Man atrodo, kad net ir gerai prižiūrėti, beveik nauji zomšiniai batai patinka tik kokiam dešimtčiai procentų administratorių, todėl geriau nerizikuoti. Šiaip labai šaunu, jei tokie patiktų. Kaubojiški, prerijos, laisvas stilius, galima būtų eiti nors į Pasaulio kraštą.
1621.

Maras gegužės 16th, 2012, 11:47 pm

Nu va, trumpas kurtuazijos kursas (jo išvaizdos bei kvapų skyrius, jei tiksliau) ir pateiktas .

Bet mane dabar labiau domina pasitikėjimo problema. Eilinis paradoksas, kai kitais nepasitikintis žmogus pats sukelia kitiems nepasitikėjimą savo nuolatiniu nepasitikėjimu, jo sukeltu įtarumu. Ir, matosi, nori pasitikėti, bet tiesiog negali. Nu tiesiog žmonių gaila, nes ne vieną tokį pažįstu. Turbūt nieko čia nepadarysi, reikia laukti, kol žmonės kaip nors patys pribręs pasitikėjimui.

O dėl batų patogumo tai nesutikčiau. Jei geri batai, tai ir patogūs, ir gražūs. Aišku, tai priklauso nuo skonio – gal Fredis mėgsta tuos ilganosius, kurių aš negaliu pakęsti . Maniškiai dar ir kokybiški, bet ir kaina atitinkama. Tiesa, vienas intensyviai bevaikštant jau ir susiraukšlėjo, bet vis tiek nešioju, bo Lietuvoje surasti gerų vyriškų batų – didelė problema.
1622.

romas gegužės 16th, 2012, 11:49 pm

Norint atkreipti dėmesį, galima apsiauti raudonais batais. Gali būti sunku. Rinka nesiūlo vartotojams būti drąsiems.
1623.

romas gegužės 16th, 2012, 11:53 pm

Dažnai mūviu mokasinus. Kol kas visuomenė manęs dėl to nepasmerkė, o moterys sveikinasi ir verda kavos.
1624.

Maras gegužės 16th, 2012, 11:57 pm

Na, raudoni batai ne kiekvienam tinka, plius ir drabužiai turi derėti. Užtat mano batų raištelių galai raudoni . O išsiskiriu iš minios aš ir taip.
1625.

Fredis* gegužės 16th, 2012, 11:59 pm

Ilganosiais batais anksčiau avėdavo tik kilmingieji, tai buvo kilmingumo ir turtingumo požymis. Dabar labai juokinga, kai paprasti miestelėnai sodiečių vaikai kopijuoja Uspaskicho stilių.
Nieko nėra švento, neišmanėlių ir įžūliųjų grubiai laužomi visi kanonai.
1626.

romas gegužės 17th, 2012, 12:00 am

Prie raudonų batų turi derėti tik asmenybė.
1627.

Maras gegužės 17th, 2012, 12:25 am

A, geras būdas išsiaiškinti žmogui, ar jis – asmenybė. Jei jis tinka prie raudonų batų, tai asmenybė, jei netinka – ne .
1628.

romas gegužės 17th, 2012, 12:30 am

Marai, jei užsidedi raudonus batus, turi elgtis taip, kad raudoni batai nekeltų abejonių. Jei juos nešiosi kaip stigmą, geriau tada pirkti mažiau išraiškingus. Bet tada neverta tikėtis, kad kokia nors gražuolė paklaus:
- kodėl tavo batai raudoni?
Batai yra yra tiesiog pretekstas užmegsti pokalbį.
1629.

Ligita gegužės 17th, 2012, 12:34 am

Forrest: Momma always says there’s an awful lot you could tell about a person by their shoes. Where they’re going. Where they’ve been (neradau lietuviško, bet manau, kad esmė aiški).

Taigi geriau, kad koks šapelis būtų prilipęs Nors, aišku, kai dabar didžiuma nuo durų iki durų visur privažiuoja, tai gal ir nelabai galioja.
1630.

romas gegužės 17th, 2012, 12:39 am

Gerai jei prie kulno būtų prilipęs doleris.
1631.

Maras gegužės 17th, 2012, 12:42 am

Romai, tokia prasme suprantu . O jei nešioji juos abejingai – kaip tiesiog batus, o ne kaip RAUDONUS BATUS, KURIE TAVE IŠSKIRIA?
1632.

romas gegužės 17th, 2012, 12:44 am

Tarsi raudonus batus nešiotų daltonikas.
1633.

Maras gegužės 17th, 2012, 12:48 am

Nu o jei man dzin, kokios spalvos mano batai. Nu, sakysim, man patinka ir tinka. Aš va su raudonu megztiniu vaikštau, o vieną išvis turiu įvairiomis spalvomis lopuotą tokį (raudonai, žaliai, juodai etc.) . Ir į paskaitas vaikštau. Galėtų žmonės sakyti, kad noriu išsiskirti, bet man jie tiesiog patinka ir viskas.
1634.

romas gegužės 17th, 2012, 12:49 am

Marai raudonas megztinis – įprasta. Tai ne raudoni batai arba ne raudoni dantys.
1635.

Ligita gegužės 17th, 2012, 12:50 am

Raudoni dantys – štai ko trūksta pas kai kuriuos!
1636.

romas gegužės 17th, 2012, 12:52 am

Emalių būna visokių. Žmones kausto stereotipai.
1637.

Maras gegužės 17th, 2012, 12:52 am

Na, nemanau, kad lopuotas megztinis iš gana ryšių spalvų – įprasta . Raudoni plaukai (dažyti) – įprasčiau. O kai vieną kartą ėjau su ruda megzta liemene, tai turbūt daugiau nei pusė žmonių į mane žiūrėjo. Nors aš nesupratau, kame šaknys.
1638.

Maras gegužės 17th, 2012, 12:53 am

O vat keisti savo kūno išvaizdos tai aš kažkaip visai nenoriu.
1639.

romas gegužės 17th, 2012, 1:02 am

Niekas nenori prarasti savęs. Aš irgi visada noriu, kad pasaulis pasikeistų: tai, kas manyje žmonėms nepatinka, kad taptų itin patrauklu.
1640.

Maras gegužės 17th, 2012, 1:09 am

Hm, nepasakyčiau, kad aš noriu, jog tai, kas žmonėms manyje nepatinka, pradėtų patikti. Aš tik norėčiau, kad jie taptų pakantesni kitokiems. Būti tolerantiškam nereiškia, kad viskas patinka. Tiesiog supranti, jog yra visokių žmonių, visokių gyvenimo kelių ir tai priimi, bet nebūtinai perimi pats. Sunku, dažnai tai virsta abejingumu, kuriuo, kaip suprantu, Ligita irgi piktinasi. Bet tai turbūt vienintelis kelias.
1641.

Maras gegužės 17th, 2012, 1:11 am

Ne abejingumas vienintelis kelias, o tolerancija .
1642.

romas gegužės 17th, 2012, 1:12 am

Aš nebijau norėti, nors žinau, kad tai neturi prasmės.
1643.

Maras gegužės 17th, 2012, 1:14 am

Ko nebijai norėti, jei ne paslaptis? Visi gi kažko norime .
1644.

Maras gegužės 17th, 2012, 1:15 am

A, kad Tavo bruožai pradėtų visiems patikti?
1645.

romas gegužės 17th, 2012, 1:18 am

Norėti nėra nuodėmė. Aš tiesiog sau prisipažįstu, kad noriu dažnai to, ko norėti beprasmiška. Galima sau meluoti, kad nori tik to, kas įmanoma, bet juk taip nėra.
1646.

Maras gegužės 17th, 2012, 1:22 am

Na, aš kaip žmogus gana racionalus ir tuo pačiu emocingas, tai ir noriu to, kas neįmanoma, ir žinau, kad tai dažnai neįmanoma. Bet kartais tai, kas atrodo neįmanoma, pasirodo esant įmanoma . Racionalumas juk irgi yra ribotas.
1647.

Ligita gegužės 17th, 2012, 1:24 am

Geriausia elgtis taip, kad tavyje žmonėms nepatinkantys dalykai ilgainiui imtų atrodyti kaip dalykas, be kurio jie neišgyvens. Be to, reik neužmiršt, kad galima ir pražilti bandant visiems įtikti. O jei prasilenkia keliai, tai ir prasilenkia. Nėr ko nervintis.
1648.

Maras gegužės 17th, 2012, 1:28 am

Geriausia tiesiog gyventi taip, kaip atrodo esant teisinga, o ne versti žmones priimti nepatinkančius dalykus.
1649.

Ligita gegužės 17th, 2012, 1:29 am

Tai ir sakau – visiems neįtiksi.
1650.

Maras gegužės 17th, 2012, 1:31 am

Aš atsakiau į tai: „Geriausia elgtis taip, kad tavyje žmonėms nepatinkantys dalykai ilgainiui imtų atrodyti kaip dalykas, be kurio jie neišgyvens”
1651.

Maras gegužės 17th, 2012, 1:31 am

Tai vertimas priimti.
1652.

romas gegužės 17th, 2012, 1:32 am

Va, graži moteris auksiniais dantimis:
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Tajikistan_gold_teeth.jpg
1653.

Maras gegužės 17th, 2012, 1:34 am

O, tai Lietuvoj tokių pilna buvo savo laikais
1654.

Ligita gegužės 17th, 2012, 1:34 am

Marai, gal ne taip išsireiškiau (matyt, užsigalvojau apie dolerius ant kulno) Turėjau omeny, kad ir kaip tu atrodytum, jei jausies patogiai savo kaily, tai matysis ir iš šalies.
1655.

Maras gegužės 17th, 2012, 1:36 am

A, nu tada taip. Ir raudoni batai, ir atrodymas „kaip iš namų išvarytam” bus savo vietoje. BET tam reikia žinoti savo vertę.
1656.

romas gegužės 17th, 2012, 1:37 am

o čia raudonais:
http://25.media.tumblr.com/tumblr_lwla6sDWh91r8vrhxo1_500.jpg
Neina nieko sugalvoti, ko pasaulyje jau nebūtų
1657.

Maras gegužės 17th, 2012, 1:41 am

Kita vertus, kaip žmonės gali žinoti savo vertę, jei juos pirštais bado, kad ne taip atrodo? Kai visi rodo pirštais į kitaip atrodantį, tai mažina žmonių, kurie žino savo vertę, kiekį – tokie yra sumindomi nuo pat vaikystės, tiksliau, jų savivertės. Ir vėl grįžom prie to paties, apie ką jau anksčiau kalbėjom .
1658.

Maras gegužės 17th, 2012, 1:42 am

Romai, ar ne Tu sakei, kad norėtum vaikščioti su salotiniu paltu raudonais guzikais?
1659.

romas gegužės 17th, 2012, 8:58 am

Kas ir bus, jei nesilaikysim etiketo, aprangos kodų. Mes juk savo atrodymu nebyliai kalbamės viešoje erdvėje. Kai atrodau kaip nespalvotam televizoriuje, kitiems esu respektabilus ponas. Raudoni batai kompozicijos apačioje, bylotų apie mano siekį atkreipti dėmesį, o jei visą kompoziciją pridengčiau salotiniu paltu raudonais guzikais, atrodyčiau pavojingas. Visuomenė būtų šokiruota (kur žiūri policija?!!), gatvėse padidėtų avaringumas. Žinot iš biologijos, kad pavojingi vabzdžiai ar kokie šaltakraujai būna labai ryškūs?
1660.

Ligita gegužės 17th, 2012, 2:05 pm

Su tokiu paltu geriausia vaikščioti vidurnaktį (tarp 1 – 2 valandos) Saulėtekio miškelyje, nes šiuo laiku etiketo specialistai dažniausiai miega, o jei netyčia nemiegotų, vadinasi, toks tokį sutiko

Šiaip yra dalykų, kurių be chirurgų įsikišimo nepakeisi (galvos, ausų, nosies forma, nors, tiesa, nosį dar susilaužyti galima), ir yra tie, kuriais turėdamas šiek tiek išmanymo, gali labai subtiliai žaisti, taip formuodamas atitinkamą nuomonę apie save. Nors, va kai klausiau kursus, tarp kurių buvo ir paskaita apie etiketą, tai dėstytoja paminėjo, jog išmokusi etiketo, dabar iš naujo mokosi nevertinti pagal išvaizdą, nes vien pagal ją vertindamas gali ir suklysti, esą tie, kurie geba save tinkamai pateikti, nebūtinai bus patys geriausi darbuotojai.
1661.

Maras gegužės 17th, 2012, 3:02 pm

O vat ir nesutiksiu su abiem . Taip, mes kalbamės aprangos kodais. Bet kai visi apsirengę tarsi iš nespalvoto kino (kas vyrauja Lietuvoje tarp vyrų, o ir tarp moterų, nors reiškiasi ir kitaip), tai nebelieka jokios įvairovės. Ir atsiranda spaudimas tiems nedaugeliui, kas vaikšto salotiniais paltais raudonais guzikais. Atsirastų tokių daugiau – pasikeistų kodų supratimai ir padaugėtų tolerancijos visuomenėje. O jei esi respektabilus ponas, tai turi matytis iš veido bei batų, o ne palto spalvos .
Jo, ypač pavojinga yra boružė .

Sakyčiau, išmintinga dėstytoja pasitaikė .
1662.

Maras gegužės 17th, 2012, 3:26 pm

Beje, koks įdomus Romo palyginimas – su vabzdžiais. O kodėl ne su gėlėmis, kurios įvairiaspalvės ir nenuodingos / nepavojingos? Ar su dažnai spalvingais paukščiais? Lietuvos vyrai tai atrodo kaip varnos arba tie kormoranai, nuo kurių išmatų baigia Nidos miškai nudžiūti. Tai gal ir neblogai atspindi Lietuvos situaciją.
1663.

romas gegužės 17th, 2012, 4:05 pm

Marai, raudonus batus galima būtų lyginti su gėlėmis. O kai visas atrodai agresyviai ryškiai, greičiausiai sieki kažką išgąsdinti. Ar ne todėl kariškių aprangoje buvo tiek daug ryškumo ir blizgučių? Dar ir dabar kariškių aprangos kartais nepavadintum kuklia: lampasai, akselbantai, blizgantys antpečiai, ordinai.
http://en.wikipedia.org/wiki/Aposematism
1664.

Maras gegužės 17th, 2012, 4:15 pm

Kada tas buvo – blizgantys antpečiai? Pasižiūri į karius lauko sąlygomis ar policininkus – ogi visai neblizga ir akių nerėžia .
Šiaip toks mąstymas, kiek suprantu, būdingas nedemokratinėms visuomenėms – bet koks išskirtinumas gąsdina ir net kelia agresiją. Tai natūralu, nes žmonės turi būti vienodi – tokius lengviau valdyti. Plius vienodumas išvaizdos įtakoja ir tam tikrą mąstymo vienodumą, individualumo slopinimą, kas nedemokratiniams režimams irgi paranku.

Man, pavyzdžiui, pakyla nuotaika, jei pamatau kažkaip išsiskiriantį žmogų, nesvarbu, vyrą ar moterį. Aišku, jei tai suderinta ir stilinga .
1665.

romas gegužės 17th, 2012, 4:20 pm

Reikia mokytis iš kariškių ir rengtis taip, kad susilietum su aplinka. Stovi, pavyzdžiui, prie sienos ir kol nepajudi, niekam nesimato, kad stovi.
1666.

Maras gegužės 17th, 2012, 4:21 pm

Tai kas tada esi – siena ar žmogus?
1667.

Maras gegužės 17th, 2012, 4:26 pm

Be to, jei visi tokie nepastebimi būtų, tai, velnias, sudėtinga būtų vaikščioti – vis į kokį užsiižioplinusį ar šiaip stovinį atsitrenktum – nesimato gi juk .
Tau, Romai, tarp chunveibinų turėtų būti gerai .
1668.

romas gegužės 17th, 2012, 10:48 pm

Marai, tai, kad vienodumas yra nedemokratinės visuomenės požymis – tiesiog stereotipas. Visose visuomenėse kažkuo žmonės vienodi. Demokratinėje visuomenėje gal žmonės bus skirtingiau apsirengę, bet gal išpažins tas pačias vertybes. O šiaip, pažiūrėk į Afriką. Kiek ten spalvų (visom prasmėm) ir kiek mažai demokratijos.
1669.

Maras gegužės 17th, 2012, 11:05 pm

Prigavai . Bet ne, ne visai. Spalvotumas ten yra kultūros dalis ir su politiniais kodais tai nesisieja, kaip vakarietiškoje kultūroje. Šiaip ten išvis kita civilizacija (civilizacijos) ir mažai aš apie jas žinau, kad galėčiau pasakyti, kaip ten su individualumu ir vienodumu. Viskas, ką kalbėjau, yra apie vakarietišką kultūrą. O demokratija irgi yra vakarietiškas produktas ir kai ją bando įsodinti į kitokią dirvą, tai gaunasi kartais keistoki dalykai.
Šiaip galiu teiginį patikrinti – vienodumas yra netolerantiškos visuomenės požymis. Su tuo negali nesutikti .
1670.

romas gegužės 17th, 2012, 11:36 pm

Priklauso, kaip klasifikuosi. Jei klasifikuosi pagal profesijas, pavyzdžiui, tai pamatysi, kad bet kurioje visuomenėje žmonės yra labai skirtingi. Demokratinės ir nedemokratinės visuomenės, mano supratimu, skiriasi teisiniu reguliavimu, kuris išplaukia iš ideologijos. Teisinės sistemos ravėja skirtingas blogybes, bet ravėdamos vis tiek pagal tam tikrus požymius visuomenės narius suvienodina, ir taip padaro visuomenes atpažįstamas.
1671.

Maras gegužės 17th, 2012, 11:46 pm

Na, mes kalbėjom apie išvaizdą, tai aš ją ir turėjau omeny. Yra visuomenės, kaip Lietuvos, kur žmonės yra verčiami būti vienodais (ne valdžios, o pačios visuomenės ir jos vertybių). Yra kitos, kur aprangos vienodumas, „taisyklingumas” nėra tokie svarbūs. Antroji yra tolerantiškesnė, nei pirmoji, mano nuomone.
1672.

romas gegužės 17th, 2012, 11:50 pm

Sovietų sąjungoje skurdi įvairovė aprangoje – planinės ekonomikos išdava. Iš tikro tai Sovietų sąjunga kaip sistema net labiau buvo chaotiška nei laisvos visuomenės.
1673.

Maras gegužės 18th, 2012, 12:01 am

O dabartinis Tavo negalėjimas (?) apsivilkti salotinio palto su raudonais guzikais kokios planinės ekonomikos išdava?

Dėl SSRS kaip sistemos chaotiškumo turbūt sutikčiau, nors ne visose srityse taip buvo. Dabartinės demokratijos šiaip labai daug ką linkusios reguliuoti ir šita tendencija neramina.
1674.

romas gegužės 18th, 2012, 12:22 am

Marai, iš principo jokie įstatymai nedraudė tarybiniam žmogui rengtis madingai. Jei ir kildavo vajai prieš tam tikrą aprangą ar plaukų ilgį, tai tik todėl, kad tuos dalykus sugalvojo esant madingais supuvę kapitalistai. Būtų pavykę sukurti tarybines madas, jokių problemų nebūtų buvę. Tarp kitko, mada yra vienas iš prievartos prieš žmogų mechanizmų. Mes tiesiog nesusimąstome dėl to labai.
1675.

Maras gegužės 18th, 2012, 12:34 am

Mano klausimas yra apie dabartį. Didžiulio skirtumo tarp dabarties ir sovietmečio rengimosi būde nematau – yra ta pati prievarta atitikti standartus, būti „tvarkingiems”.
Ir taip, mada yra prievarta. Būtent tai, kad Vakaruose žmonės rengiasi įvairiau, man ir rodo, jog bent jau šioje srityje jie yra laisvesni.
1676.

romas gegužės 18th, 2012, 12:41 am

Nesutinku, juos prievartauja mada.
1677.

Maras gegužės 18th, 2012, 12:52 am

Mada negali prievartauti. Prievartauja kiti žmonės, kurie aklai laikosi mados ar „tvarkingumo”, jų daromas spaudimas (nuo spoksojimo bei patarimų iki užgauliojimų).
Nu kokiam Londone gali pamatyti absoliučiai skirtingai apsirengusių žmonių, tikrai nemadingai ir netgi negražiai (nu va Ligitos aprašytos timpomis apsitempusios apkūnios moterys), bet niekas į juos nespokso ir išvis – dėmesio nekreipia. Vadinasi, mada jų neprievartauja.
1678.

romas gegužės 18th, 2012, 12:53 am

Visiška laisvė Europoje labiau įsivaizdavimas. Darbdavys netoleruos, jei darbuotojai norės atrodyti kaip prostitutės ir suteneriai. Iš tikro žmonės rengiasi kaip nori, bet mažai kas susimąsto, kad jų norai yra valdomi. Totalitarinės visuomenės valdo per represines struktūras, o demokratijos dažniau pasitelkia protų inžineriją.
1679.

Fredis* gegužės 18th, 2012, 12:55 am

Vakaruose žmonės turi daugiau laisvo laiko, absoliučiai daugumai nereikia kasdien sukandus dantis kovoti už būvį, yra didesnė prigamintų daiktų įvairovė, todėl gali sau leisti prabangą – puoštis, ieškoti savo stiliaus, lavinti estetiškumą, meninį pajautimą, tarpusavyje derinti medžiagas, faktūras, ieškotis parduotuvėse raudonų (žydrų) batų ar kelnių. Šiaip smagu, kad Maras – provakarietis. Kilmė – iš Mažosios Lietuvos, todėl kitaip ir būti negali.
Aš šioje srityje esu beviltiškas – tamsiai mėlynas, pilkas, juodas, nuobodžiai languoti marškiniai, tačiau tai irgi stilius. Visa savo išore ir esybe signalizuoju, kad mano kiti prioritetai. Kokie? Na, pavyzdžiui geros automobilio padangos, laisvalaikio priemonės (dviratis, pačiūžos, labai geras tinklinio kamuolys ir t.t.), visa kolekcija žoliapjovių, benzininių pjūklų ir t.t..
1680.

romas gegužės 18th, 2012, 12:55 am

Jei žinai mano pažiūras, tai aš apskritai laisve netikiu.
1681.

Maras gegužės 18th, 2012, 1:45 am

Žinom žinom . Tuo labiau, kad apie visišką laisvę aš ir nešneku. Bet gali būti daugiau ir mažiau laisva, čia jau sutiksi, manau.
Taip, yra darbo reikalavimai, yra ir protų inžinerija (nu Ligita labai aiškiai ją demonstravo kalbėdama apie „tvarkingą” išvaizdą, ir niekaip negalėjau jai išaiškinti, kad pačios tvarkingumo sampratos gali būti skirtingos). Bet kuo subtilesnis instrumentas, tuo dažniau genda.
Užtat SSRS net ir turėdami galimybių žmonės vis tiek rengtųsi taip, kad pernelyg neišsiskirtų (ir kartu kad nebūtų vienodi – čia jaunimas kartais kai pasako, kad visi vienodai rengėsi, tai nors už galvos griebkis), o Vakaruose įvairovė daug didesnė. Ir tai iš karto reiškia didesnę toleranciją. Ir tai nėra įsivaizdavimas.
1682.

Auksinis kardas gegužės 18th, 2012, 1:51 am

Kad jie dabar vienodžiau rengiasi, nei buvo anksčiau. Anądien iš šono pažiūrėjau – atseit-madinga nykuma.
1683.

Ligita gegužės 18th, 2012, 1:55 am

Marai, galvok, kad Ligita nesupranta, ką nori pasakyti, ir gal bus ramiau gyventi. Ką jau padarysi, kai kada net istorikai klysta.
1684.

Auksinis kardas gegužės 18th, 2012, 2:05 am

O jau ką kalbėti apie visus kitus. Žmonės…
1685.

Maras gegužės 18th, 2012, 2:06 am

Ligita, iš to, ką Tu sakei, atrodo būtent taip. Gal Tu neteisingai išsireiškei arba aš neteisingai supratau Tavo išsireiškimą, tuomet atsiprašau.
O pykti nėra ko.
1686.

Maras gegužės 18th, 2012, 2:15 am

Nors, kita vertus, jei aš keliu tiek daug pykčių šios vietos šeimininkei, man dera susimąstyti.
1687.

Auksinis kardas gegužės 18th, 2012, 2:32 am

Visiems dera mąstyti daug
1688.

Maras gegužės 18th, 2012, 2:38 am

Na, aš apie iš tokio susimąstymo kylantį (ne)veikimą.
Kažkaip žiūriu, kad kuo toliau, tuo blogiau su mano komentavimu ir reakcijomis į jį.
1689.

Auksinis kardas gegužės 18th, 2012, 2:44 am

Nesi vienišas. Reikia daugiau ilsėtis. Ta proga – labanakt
1690.

Maras gegužės 18th, 2012, 2:55 am

Labanakt
1691.

Ligita gegužės 18th, 2012, 3:11 pm

Marai, pykčio nekeli, tiesiog nelabai suprantu, kaip turėčiau atskleisti, kad štai tavo aiškinimo procesas apie tvarkingumą (netvarkingumą) pavyko sėkmingai, o tau, be abejo, būtina reguliariai įgelti. Gal bėda ta, kad turiu kažkokį savo požiūrį. Gal nemoku tinkamai komentuoti. Nežinau. Bet gali ir toliau komentuoti, visi laukiam!
1692.

Auksinis kardas gegužės 18th, 2012, 3:24 pm

Jūs, svarbu, neskęskite egzistencinėse abejonėse ir susinervinimuose, o viskas kitkas pakankamai neblogai
Saikingas savikritiškumo nervas tik į sveikatą.
1693.

Maras gegužės 21st, 2012, 7:49 pm

Gerai, Ligita.
1694.

Ligita gegužės 22nd, 2012, 12:57 am

Gerai, Marai
1695.

. rugpjūčio 5th, 2012, 8:26 am

Paklausiau Maro, paspaudžiau APIE ir dribtelėjau kažkur.

Tuoj pamatysiu
1696.

. rugpjūčio 5th, 2012, 8:27 am

Pataikiau į 10!!! Ir iš pirmo karto
1697.

Auksinis kardas rugpjūčio 16th, 2012, 9:31 am

Įdomus fragmentas – miesto vicemeras pasakoja, aprodydamas miestą: tipiškas vaizdas, miesto parkuose sutiksite tik vyresnius žmones, nes jaunimas dirba. Norėdamas pinigų, aprūpinimo, turi dirbti. Europoje tai nėra būtina, todėl Kinija vystosi labiau dinamiškai, duotu srities pavyzdžiu, augimas viršija 10%.

http://www.youtube.com/watch?v=9n8rlMlT7CM
1698.

Auksinis kardas rugpjūčio 16th, 2012, 9:32 am

Daugiaaukštis kiniečių pastatomas per 6 dienas:
http://www.youtube.com/watch?v=QSM31SkxytI
1699.

Fredis* rugsėjo 20th, 2012, 4:36 pm

Vartau savo buvusios mokyklos tinklapį, kelios citatos iš skirsnio „Istorija”:
„1944 metų vasaros pabaiga. Ilgai laukta taika. Atgyja visuomeninis ir kultūrinis gyvenimas. Vilniaus miesto švietimo skyrius steigia mokyklas įvairiuose miesto rajonuose”.

„Direktorė … visais būdais diegė naujoves. Tuo laiku prasidėjo tarpmokyklinis socialistinis lenktyniavimas – buvo lenktyniaujama mokomojo darbo kokybės, užklasinio darbo, kabinetų įrangos, nusikalstamumo prevencĳos, mokyklos rėmėjų skirtų lėšų panaudojimo, moksleivių savivaldos, pamokų lankomumo, olimpiadų rezultatų ir kitose srityse. Mokykla visada patekdavo į pirmaujančiųjų gretas”.

„Ėjo 1988 ir 1989 metai. Visuomenėje prasidėjo bruzdėjimai, plazdeno idėjos apie atsiskyrimą nuo Sovietų Sąjungos. Mokykloje imta griežtai kritikuoti senoji mokymo, auklėjimo sistema. Dvejus trejus metus mokyklos darbe jautėsi sąmyšis. Tai atsiliepė moksleivių požiūriui į mokslą, į drausmę, pareigą,
atsakomybę, moralę.
1989 m. rugsėjo 1 d. mokykla iškėlė Lietuvos trispalvę, sugiedojo „Tautišką giesmę“”.
1700.

. spalio 19th, 2012, 9:36 am

O kur pradingo Maras? Gal apsiženijo? Ar emigravo? Ar krizė ištiko? x???
1701.

romas spalio 19th, 2012, 9:53 pm

Maras graužia karčią mokslo šaknį, ir teisingai daro. Gaišti laiką internete, kai esi jaunas ir protas dar guvus, bergždžias užsiėmimas. Laiko turtus lengva išbarstyti ir neįmanoma susigrąžinti.
O aš palaikau būsimas rašytojas ir kruopščius istorikus. Jei Dievas duos pagyventi, bus smagu kada nors, kad buvo proga paplepėti.
1702.

Ligita spalio 21st, 2012, 8:35 pm

Aha, kai išpuiks, tai nebeplepės Šiaip, jei apie mane, taip paprastai nesibaigs, sutarėm, kad važiuosim baltu limuzinu tamsintais langais į Užupį, kur lauks Fredžio užsakyta salė:

„Visi, kas šią savaitę nors kartą pakomentavo, tikiuosi, gaus knygą asmeniškai iš rašytojos rankų.
aš galėsiu užsakyti nedidelę salę ir taurę gėrimo penkiems- septyniems žmonėms nemokamai. Kur nors Užupyje.“
1703.

Fredis* gruodžio 14th, 2012, 8:34 pm

Kiekvienas žmogus nieko nepalankaus apie save nepasakoja, prieš save neliudija, apie save – tik teigiamai. Pasirodė visai įdomus pasakojiomas (3 dalys)
http://www.youtube.com/watch?v=D7-Co611et4
1704.

Ligita gruodžio 14th, 2012, 10:55 pm

Prisimenu romo išsakytą mintį šiuo klausimu – apie save galvok tik teigiamai, neigiamai apie tave pagalvos kiti!
1705.

Ligita gruodžio 14th, 2012, 11:16 pm

Lyg Aurimui adresuota buvo
1706.

Fredis* gruodžio 14th, 2012, 11:28 pm

Vakarykštį istorinį filmuką irgi reikia įmesti į Maro skyrelį, ne ten įkrito.
1707.

Fredis* gruodžio 6th, 2013, 10:12 pm

Šiandien buvau valdovų rūmuose. Įspūdingas statinys. Rekomenduoju pasisamdyti gidą ir turėsite gerą laiką.
Istorijos pamokėlė per dvi valandas su autentiškais eksponatais, kopijomis, istoriniais personažais atvaizduotais meno kūriniuose.
Kažkelintoji Rusijos imperatorė Voltero klausė: „kaip sunaikinti pavergtą tautą?” Atsakymas sekė lakoniškas: demoralizuoti (nugirdyti), sunaikinti tautinę tapatybę (sugriauti visus tautinius atributus, netrukus Valdovų rūmai buvo sulyginti su žeme, gynybinė siena – išgriauta), atimti religiją (krikščionybę).
Vilniaus Žemutinės ir Aukštutinės pilių iki kazokų antpuolio niekas nebuvo užėmęs. Per septyniolikos dienų antpuolį skaičiuojant nuo 1655 m. rugpjūčio 8 d. Vilnius buvo visiškai sugriautas, išplėštas ir sudegintas, tai buvo juodžiausias Vilniaus laikotarpis, – nužudyta apie 25 tūks. gyventojų, šalis per 1654-1667 metų ATR-Maskvos karą neteko pusės savo gyventojų. Po kurio laiko lietuviai susiorganizavo ir kazokus išstūmė, kazokų likučiai buvo įsitvirtinę Valdovų rūmuose, čia buvo sukaupę dideles amunicijos atsargas. Lietuviai juos čia užspeitė. Vienoje pastato dalyje įvyko didžiulis sprogimas ir trys aukštai susmego vieni ant kitų ir nugarmėjo žemyn. Puikiai matyti išsilydžiusios plytos, temperatūra turėjo siekti apie 2 tūkst. laipsnių C, įprasta laužo temperatūra – 500 C. Archeologams šios griuvenos labai vertingos, nes toje vietoje rado labai daug autentiškų pastato fragmentų.
Pastatas labai įspūdingas. Šiuo metu eksponuojama Jadvygos Jogailaitės kraičio skrynia, pasiskolinta iš Ermitažo, kuri čia bus iki gruodžio 15 d..
Rekomenduoju pasižiūrėti.
Kai pagalvoji – viduramžiški laikai buvo ne taip ir seniai, mes esame tik pirmoji-antroji karta gyvenanti stikliniuose dargoraižiuose. Anksčiau baltai ir kitos tautos gyveno arčiau žemės urvuose ir mediniuose namuose, maždaug nuo 12-to tūstantmečio labiau pasiturintys didikai susirentė gotikinio stiliaus mūrinius vieno-dviejų aukštų namus. Liekanų fragmentai taip pat eksponuojami.

Prisimenu vieną liūdnai pagarsėjusį žmogelį, kuris visiems viešai apsiskelbė, kad į Valdovų rūmus niekada nekels kojų.
Vėliau jis išsikasė raČvietę ir joje prasmego, nuo to laiko nei kas jį girdėjo, nei kas daugiau matė.
1708.

Fredis* gruodžio 6th, 2013, 10:46 pm

Liudo rašinėlis ta pačia tema: http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/komentarai/rusai-atveze-skrynia-gal-dar-ka-parodys.htm#.UqIo9tJdWuo
1709.

Fredis* gruodžio 6th, 2013, 10:53 pm

Štai taip atrodo kraitinė skrynutė
http://tv.lrytas.lt/?id=13787336801376906376
1710.

Ligita gruodžio 7th, 2013, 7:49 pm

Bandydama atkasti citatą apie Valdovų rūmus ir A. Brazauską išknisau savo seną kūrinį, pasitikite karštais aplodismentais!

O berneli, prieš tavąją didybę, minties vingrybę
Man telieka susigūžti
Ir negandos gūdžios alsavimą pajusti.
Štai tavo prakilnusis stotas ašaras man tvenkia akyse
Esu kvailelė ir kuprota tavos kūrybos rūsiuose.
Atleisk, atleiski man, prašau, jei dar ne per vėlu
Nes tesu apskritu, ech, apskritu nuliu…
O taip norėčiau būti mėnuliu!
Padangėje švytėti šalimais romantikių žvaigdžių
Delnu palytėti, ko dabar negaliu.
Pažerti auksines tikėjimo dulkes į žemę
Ir tegul žmonės jas saujomis semia.
Bet, deja, negaliu…
Nes tesu apskritu nuliu…
1711.

Ligita gruodžio 7th, 2013, 7:53 pm

Dar neblogas kreipinys – „įstabioji pagranduko marmūzė“.

Šiandien kai ką internete iš senų veidų sutikau, gera diena
1712.

Ligita gruodžio 7th, 2013, 8:15 pm

Kito meniškų polinkių turinčio asmens darbas.

Dramblys
Dramblys
Dramblys
pro bet kurią
skylutę jis pralįs
man reikia
Dramblio lengvumo
gyvatės liežuvio
nuodingu geluonimi
pasalūniško kirčio
beždžionėlės vikrumo
krokodilo nasrų
sakalo žvilgsnio aštrumo
gaidžio plunksnų grožio
antilopės eiklumo
zebro kailio margumo
kiškio ausų
vėžlio greičio
mylimos moters
rankų švelnumo…
1713.

Fredis* gruodžio 17th, 2013, 5:23 pm

Šiomis dienomis tam tikruose sluoksniuose užvirė keista diskusija apie kitų valstybių įtakas ir palikimą žmonių sąmonėse.
Įdomu ar paryžiečiai irgi svarsto, kad galbūt jie pagaminti Trečiąjame Reiche? Tikriausiai palaikytų bepročiu jeigu taip paklaustum, bandytum samprotauti. Ir jau tikrai nei vienas prancūzas žurnalistas savo FB paskyroje nesipuikuoja SS uniforma.
http://www.youtube.com/watch?v=qHxkmSiKu4I
1714.

Ligi Dangaus vasario 14th, 2018, 11:37 pm

Su gimtadieniu, Valdemarai!

Rašyti komentarą

Sveiki,

Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.

Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.

* yra papildomų sąlygų:)

Ligita

Welcome,

You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.

I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.

* There are additional conditions:)

Ligita