Drėbtelk ir tu, kartu su Valdemaru

„Apdrabstykime istoriją, vaikai,
kuo kas galim – ir išryškės jos tikrasis veidas.“ – Maras

Spontaniškas Valentino interviu, paskelbtas 2009 metų spalio 17 dieną, su istoriku Valdemaru Klumbiu taip paprastai užmarštin nenugarmėjo.

Pasipylė trumpi ir ilgesni komentarai, visokie nuomonių pareiškimai, įsisiautėjo nesantaika. Galop veiksmas persikėlė į Vilnaus Rotušės aikštę, kur vyrai dangstydamiesi skydais puolė taškytis kalavijais, moterys ir vaikai, drobiniais audeklais apsigobę, lindo į šaižaus lietaus plėšomas palapines… Buvo baisu. O gal nebuvo? Gal aš ką tik iškreipiau istoriją?;) Deja, reikalas šviežias, taigi liudininkai greitai konstatuos, kad „truputį“ sufantazavau. O jeigu aš štai taip nudobčiau liudininkus, panaikinčiau pirminius, antrinius šaltinius ir pulčiau kurti savo istoriją, mm? Ar kas nors atsektų kaip buvo iš tikrųjų? Turbūt taip. Nes visko nepanaikinsi. Ir vėl – turbūt.

Šis naujas skyrelis, startavęs 2009 metų spalio 20 dieną, skirtas istorijai. Diskutuokim, provokuokim vienas kitą, atraskim.

Šiaip ar taip kiekvienas iš mūsų jau esame ISTORIJA.

Pradžiai siūlau minėtojo istoriko mokslinio straipsnio „Lietuvos kultūrinis elitas sovietmečiu: tarp pasipriešinimo ir prisitaikymo“ išvadų dalį, o toliau… Žiūrėsim.

1. Lietuvos kultūrinis elitas sovietmečiu: tarp pasipriešinimo ir prisitaikymo

Komentarai: 1 714 “Drėbtelk ir tu, kartu su Valdemaru”

Puslapiai: « 1 … 3 4 5 6 7 [8] 9 10 11 12 13 … 35 » Show All

315.

romas lapkričio 5th, 2009, 12:04 am

Turėjau nuojautą, kad struktūralismas, kaip metodas, buvo šiek tiek nužiūrėtas nuo tiksliųjų mokslų pažinimo metodų:) Nors gal ir klystu. Internete yra straipsnių, ale ten man reikia per daug mokytis, kad suprasčiau
316.

Maras lapkričio 5th, 2009, 12:59 am

Jei teisingai pamenu, struktūralizmo pradininkas – de Saussure. Jis buvo kalbininkas ir taikė savo metodą būtent kalbos tyrimui. Šiaip nuo XIX. (A. Comte) egzistuoja humanitarinių mokslų tikslinimo, sociologizavimo tendencija. Tai duoda ir gražių vaisių, bet paniekinantis požiūris į humanitarus kaip ne mokslininkus yra kvailas.
317.

romas lapkričio 5th, 2009, 1:09 am

Aš ir neniekinu humanitarų. Tiesiog, surinkus googlėje „struktūralizmas”, siūlomas straipsnis , kuris prasideda tokiais sakiniais:
Struktūralizmas plačiąja prasme aiškinamas kaip filosofijos kryptis, metodologija. Siaurąja prasme tai tyrimo metodas. Visais atvejais jis siejamas su požiūriu, jog tiriant sudėtingus objektus, juos galima išskaidyti į elementus, dalis, funkcijas ir, išnagrinėjus tai atskirai, visą objektą galima aiškinti vėl sujungiant ištirtas dalis į visumą.

Čia tiesiog redukcionizmo apibrėžimas
318.

Maras lapkričio 5th, 2009, 1:41 am

Tai aš Tavęs ir neturėjau omeny, kad niekini.
Išskaidyti lengva, bet paskui surinkti – vargas nemenkas .
319.

Maras lapkričio 5th, 2009, 1:47 am

Tai yra, nemenkas kai tiri žmones. Va dekonstravo dekonstravo, o kai reikia rekonstruoti – šakutės.
320.

R.Medinis lapkričio 6th, 2009, 1:39 pm

Kadangi literatūros skyrelio nėra, parašysiu čia – „istorijos” skyrelyje. (Nors istorikai ir literatai nelabai ir skiriasi, tik vieni, tiek kiti rašo remdamiesi savo fantazija, tik vieni tai pripažįsta, o kiti bando įrodyti, kad būtent taip ir buvo…).
Kadangi visų visuomenės ir valstybės bėdų pagrindinė priežastis yra abejingumas, abejingumas šalia esančiam žmogui, bendrapiliečiui, abejingumas bendruomenei ir t.t., visus kviečiu kilti į kovą su šiuo žalingu reiškiniu. O tai reiškia ne tik pačiam būti aktyviu, pilietišku visuomenės nariu, bet savo teigiamu pavyzdžiu patraukti paskui save draugus, pažįstamus ir aplinkinius. Čia gali prireikti visų įmanomų agitavimo formų, tame skaičiuje ir literatūrinių…

KREIPIMASIS Į ABEJINGĄJĮ DRAUGĄ

Nelysk šiandien į akis
Neduok kvailų klausimų
Netrypčiok –aš susinervinęs.

Nenoriu aš nieko žinot
Neduosiu tau nieko, atstok
Neerzink – aš susikrimtęs.

Man rūpesčiai slegia pečius
Aš Lietuvą gelbėt ruošiuos
Nepertrauk – aš susijaudinęs.

Nei dirbt negaliu, ne miegot
Man šalį vėl reikia dabot
Ar supranti? -aš įsiaudrinęs.

Tėvynė vėl šaukia vaikus
Į kovą prieš pančius sunkius
Ko stovi čia toks išsičiustijęs?

Strategiją, viziją klok
Daryk ką nors – nemiegok
Nors kartą padėk nesismulkinęs.

Rašyk komentarą, net du
Paskubėk – nebūk dunduku
Palengvės – būsi kaip išsituštinęs.

Paskambink į radiją, į TV
Paaiškink, kaip daugiau negali
Kad tu – visas toks pasipiktinęs.

Mokesčius mažint!
Pensijas –kelt!
Biurokratus – į gatvę!
Oligarchus – sodint!
Biudžetą po lygiai
visiems padalint!

Ech, darbo turiu per akis
Tad teks vakarot naktimis
Tu suprask – aš toks susirūpinęs…
321.

Ligita lapkričio 6th, 2009, 2:16 pm

Ooo, poetą R.Medinį vėl įkvėpimas aplankė!
322.

Maras lapkričio 7th, 2009, 1:35 am

Po R. Medinio eilėraščio labai tinka manasis, paskelbtas kitame įraše „Bac bac…”
323.

Musė lapkričio 7th, 2009, 11:26 am

R. Medini, gerai varai, rideni puntukus į mūsų – visažinių komentatorių/diskutuotojų daržą

Valentinai, čia tau, kaip Hauso draugui, Hauso orų prognozė:

http://obama-weather.com/House/m/LHXX0005
324.

Ligita lapkričio 7th, 2009, 2:12 pm

R.Medini, taip lengvai nepraslysi, nesijaudink
325.

R.Medinis lapkričio 7th, 2009, 6:20 pm

Ligita, bijau kad nesuprantu ką nori pasakyti…
326.

WU lapkričio 13th, 2009, 8:23 pm

Kad pakeisti temą, siūlau pažiūrėti vieną filmą. Lietuvių kūrybą. Pažiūrėjau pirmas 10 min. ir užkabino – http://video.google.com/videoplay?docid=1794063909501152303# „Pirmyn į praeitį”
327.

Ligita lapkričio 13th, 2009, 8:30 pm

Na, tai va. Dabar negaliu žiūrėt, nes ekstremaliom sąlygom rašau Bet nieko, dar pažiūrėsiu.

Tiesa, dėkui už ankstesnius man dedikuotus video.
328.

Maras lapkričio 14th, 2009, 11:49 pm

WU, dešimt minučių neiškenčiau. Marazmams neturiu laiko. Dar apie Siono išminčių protokolus betrūksta kad pradėtų kalbėti.
329.

WU lapkričio 14th, 2009, 11:56 pm

Marai, man tai patiko pažiūrėti. Praplečia akiratį ir priverčia susimąstyti, kaip žmonės taip protauja Pažiūrėjau visas pusantros valandos.
330.

Maras lapkričio 14th, 2009, 11:59 pm

Oi, patikėk, istorikai tokių „teorijų” prisiklauso… Lietuviai ir Romos imperiją nukariavo, ir Velykų saloje gyveno. O jau apie žydus, masonus ir globalinį sąmokslą – be skaičiaus.
331.

WU lapkričio 15th, 2009, 12:18 am

Žinau, berods per discovery rodydavo (gal dar rodo), tokią laidą „conspiracy theory”. Man kartas nuo karto įdomus tokie dalykai, kad neprarasčiau budrumo, nors prisipažinsiu – nesu skaitęs Da Vinčio kodo.. Tik filmą mačiau
332.

Maras lapkričio 15th, 2009, 12:21 am

O aš nei to, nei to. Kiek žinau, knyga – geras trileris.
333.

. lapkričio 15th, 2009, 1:22 pm

Dar Maro būsimai knygai – tikras užmirštas faktas legendai.

Visi žinom paminklą ant Vilnelės kranto pakeliui į Užupį. Prieškario jaunuolis žuvo begelbėdamas skęstantį, tragiška ir gana banali istorija. Vienok paminklas stovi ir tas yra gerai.

Septyniasdešimtųjų pavasarį, taigi, gūdžiais brandaus socializmo metais, buvo filmuojamos Šv.Onos bažnyčios sienos. Norėta akivaizdžiai įrodyti, kaip jas virpina grindiniu pravažiuojantis sunkusis transportas, filmuota gana aukštai- gal 10 -15 metrų aukštyje – ten tie virpesiai matėsi geriau.

Befilmuojant iškrito ir žuvo LKS operatorius, jaunas vyras.
Maironio gatvė neužilgo buvo užasfaltuota, taip bent kiek buvo sumažintas tas virpesys…

Po to, kasmet, gegužės pradžioje, toje vietoje, kur žuvo operatorius kažkas padėdavo gėlių, kurias vairuotojai pabrėžtinai dėmėsingai apvažiuodavo… Nuėmus gėles matėsi, kad asfalte toje vietoje – raudona, kaip kraujo dėmė.
Tai kelininkai, beasfaltuodami gatvę, pagarbiai, nieko neliepiami, paliko vieną senojo grindinio granitinį tašytą akmenį.

Nūnai grindinys perklotas ir kiek supratau, legenda ir tradicija sunyko. O gaila, buvau radęs net to operatoriaus pavardę ir daugmaž tikslesnę įvykių raidą surašęs diskelyje, kurį pradanginau.
334.

. lapkričio 15th, 2009, 1:58 pm

Dar Marui – „vdrug” internete neskaitė? Vargu bau, bet jo distemon ir geras, tik tiksliau skambėtų pervadintas į „Brandaus socializmo stebuklus” su kelių laipsnių kabutėmis.
Sandara labai panašų skaičiau tais laikais lenkų kalba- tik apie uždarbį.
Dar kažkiek primena tų laikų BBC „Warszawskle anekdoty” a la
-”Kapitalizme žmogus išnaudoja žmogų, o sacializme – atvirkščiai”
-”Tarybų Sąjungoje pragyvenimo lygis toks aukštas, jog jį sunku pasiekti”

Septyni komunizmo stebuklai:

1.Visi turejo darbą.
2.Nors visi turejo darbą, niekas nedirbo.
3.Nors niekas nedirbo, normos buvo įvykdomos100 procentų.
4.Nors normos buvo ivykdomos 100 procentų, parduotuvėse nieko nebuvo.
5.Nors parduotuvėse nieko nebuvo… , visi viską turejo.
6.Nors visi viską turejo, viskas buvo vagiama.
7.Nors viskas buvo vagiama, visiems visko užteko.
335.

. lapkričio 15th, 2009, 9:14 pm

Buvo tokia fudbolo komanda – Vilniaus „ŽALGIRIS”…Dūlindamas po eilinių praloštų rungtynių berods tuometine Melnikaitės gatve, nukabinęs nosį, pamačiau šaligatvio plytelę…
Plytelė kaip plytėlė, senoviško įprasto matmens 50×50 cm ( jau buvo pasirodžiusios 40×40 ir 37,5×37,5), bet tikrai kitokia- su įspaudu MLYNARSKI WILNO r.1898.
Po to, kaskart eidamas į fudbolą, parodydavau ją draugams, kaip ritualas ar talismanas.
ŽALGIRIS iškopė į pirmąją, po to į aukščiausiąją lygą, po to nustojau fudbolą lankyti, po to neliko komandos…
Specialistų kompanijoje, jau naujaisiais laikais dėl tos plytelės, kuriai virš 100 metų prakirtau stambias lažybas… Pusę nakties beveik klupom pasišviesdami jos ieškojom. Deja.

Kažkoks novarišas pasigviešė tai, ką buvo išsaugojęs sovietinis kelininkas, gal net koks eilinis klojėjas, na- tas, kur klupėdamas kloja trinkeles ar plyteles, beveik juodadarbis.
336.

Maras lapkričio 15th, 2009, 9:20 pm

Taške, įtariu net ne pasiglemžė, o tiesiog išmetė, kai reikėjo įsisavinti pinigus ir iškloti naujai. Aš dar prisimenu, kad buvo prancūziškai užrašytų dangčių – dar iš lenkų laikų. Dabar nebėr.
Kuri dabar buvusi Melnikaitės? Gėda, bet nesigaudau (ne vilnietis).
337.

. lapkričio 15th, 2009, 9:41 pm

Dabar Juozapavičiaus gatvė, tada vadinosi gal Melnikaitės, o gal Gajaus. Maždaug tuo metu joje pastatė tris daugiaaukščius administracinius pastatus, vienas jų Melioracijos ministerija. Kaip tik tada ir pakeitė plyteles, palikdami tą 1898.
Mūsų laikais tuos pastatus neatpažistamai išdarkė, bet kiek pamenu plytelių nekeitė. Būtent todėl ir buvo taip pikta.

Jau geri kokie penki metai vis ruošiuosi ramiai dieną tos plytelės paieškoti – gal pražioplinom naktį ir dar policininkų stebimi
Naiviai tikiuos, kad nepastebėjom . Būt smagu.
338.

TipasK lapkričio 15th, 2009, 9:44 pm

Jūs čia apie labai jautrius dalykus kalbate, reikėtų net atskirai tam prisiminimus atgaivinti. Tokie dalykai labai svarbūs, jie kuria miesto ri tikrųjų miestiečių psichologiją. Bet kita vertus, laikas teisingai juos keičia. Dabar panašių vietelių kūrimu užsiima Umbrasas ir smagu, kad jaunimas ir ne tik jas priima, vadinasi pataiko. Sakykime kaip fain ta jo padaryta plytelė Gedimino (Katedros) aikštėje.

O gatvė, jei neklystu, dabar Juozapavičiaus
339.

TipasK lapkričio 15th, 2009, 9:51 pm

O dėl tos plytelės- tai supuvusiais sovietiniais dvasiniam gyvenimui buvo daug erdvės dėl pačių įvairiausių priežasčių. Viena, jei norite, tylusis pasipriešinimas:) Taigi, tikiu, kad tada ir paprasti darbininkai tokiems dalykams jautė pagarbą. Dabar, deja, brutalizmo ieškoti nereikia, jis viską puola ir naikina. Todėl Umbraso iniciatyvos tokios malonios. Sakykime, tas užrašas ant krantinės „Aš tave myliu”. Čia pats tikriausias modernizmas, instaliacija, perfomansas ir koncepcija. Tai ne vamzdis tame pačiame paupyje
340.

. lapkričio 15th, 2009, 10:01 pm

O grafiti ant Čekanausko „Parodų rūmų” (ŠMC )stogo – virš užrašo apie menininkus?

Dar vienas geras dalykas iš tų laikų Jaunimo sodo – Sereikiškių parko. VDI studentai savarankiškai, o gal liepiami, o gal ir net ne studentai buvo ištapę aliejiniais dažais nupjautų šakų liekanas ant kamienų. Buvo labai įdomu, gražu ir pagal visas miškininkystės taisykles.

Iš tokių mažų dalykėlių ir susidaro miesto dvasia, miestelėnų kultūra, tautos mentalitetas ir kiti banaliai žinomi nuobodūs dalykai…. Tik ne kalbose, o kasdieniškoje rutinoje.
341.

Maras lapkričio 15th, 2009, 10:03 pm

O ta plytelė Katedros aikštėje kartais ne panaši, kur sovietmečiu buvo. Mano mama ant jos yra stovėjusi . Kiek girdėjau, senąją kažkas į sodelį pasiėmė (kodėl negalėjo palikti, tai nesuprantu. O naujoji – jos pavyzdžiu padaryta.
Taip, tikrai, tokie dalykai ir daro miestą savu, kuria miesto kultūrą, kurios mums taip trūksta. Kaip ir ta spalvinga čigonė Rožė .
342.

Ligita lapkričio 15th, 2009, 10:06 pm

Esu keliskart apsisukusi ant tos plytelės!
343.

. lapkričio 15th, 2009, 10:09 pm

Taigi, gal ta spalvingoji Rožė tai ta patį, kur vyrų klausinėdavp ar neturį po 15 kap. taksofonui.

Buvo pletkas, jof tai Motiejuas Šumausko dukra. To paties, kurio dėka Naftos Perdirbimo gamykla Mažeikiuose, o ne Jurbarke, kaip jau buvo suplanuota Maskvoj.
344.

TipasK lapkričio 15th, 2009, 10:16 pm

Buvo tokia plytelė ir ant jos reikėjo kulnu apsisukti.
Buvo madinga daug vaikščioti senamiesčio kiemais ir ką nors suradus (o kokie paslaptingi būdavo praėjimai-perėjimai-perlipimai) būtinai vesti kitus parodyti. Dabar netgi nauji namai tvoromis tveriasi… Nors viena iš Naujųjų rajonų (Lazdynai, Viršuliškės ir kt) idėjų buvo pereinamumo kiemais idėja, atseit taip būdinga Vilniaus senamiesčiui, net kai kur dirbtines arkas bandė imituoti… pabandykite dabar pasivaikščioti senamiesčio kiemais:)
345.

. lapkričio 15th, 2009, 10:19 pm

Prieš kelias per kažkurią rusų TV rodė siužetą iš Romos. Ten baigiamas statyti architektės Zaha Hadid suprojektuotas, berods, šiuolaikinio meno muziejus, kaip italai sako- betoninis monstras.
Mane gi žiūrint apėmė jausmas, kad žiūriu į mūsų arch. Čekanausko suprojektuotus Parodų rūmus šalia Rotušės… Tie patys principai fasade- pagarbiai iškarpytas pastatas, aukštis, tūriai, kad matytųsi senoji bažnyčia ir pan. net viduje – laiptai…

Nesenai važiavau pro šalį, ant stogo, truputį toliau to užrašo apie menininkus lyg tai grafiti padarytas- tai čia ŠMC darbas ar kokio chuliganėlio peckionės? Matosi važiuojant nuo Rotušės link S.Neries gimnazijos.

Ar man tas grafiti prisiapnavo?
346.

Ligita lapkričio 15th, 2009, 10:19 pm

O aš kol Vilniuje apsipratau… Iš pradžių atrodė kaip didelis butas Na, žinai, žolės, medžių trūkumą pajutau. Ypač Centre bei Senamiestyje. Jokių pievų.
347.

TipasK lapkričio 15th, 2009, 10:26 pm

O ką reiškė Rotonda jaunimo sode! Beveik kaip Narutis Gorkio gatvėje:)
348.

Maras lapkričio 15th, 2009, 10:34 pm

Aš su kolega dar kiek pavaikščiojom po senamiestį, kol tiek tvorų ir vartų nebuvo. Yra ir dabar dar galimybių, bet visiškas mizeris. O sako, kažkada buvo galima skersai visą senamiestį pereiti nesinaudojant gatvėmis…
Rotondos tai gaila – taigi galėtų viarslininkai viarslą daryti, ir tikrai būtų norinčių atsigaivinti.
349.

. lapkričio 15th, 2009, 10:40 pm

Dar prieš naktinį barą DAINAVA pirmame aukšte šurmuliavo bevardė didoka kavinė. Ten rinkdavosi meninis jaunimas ir tai buvo lyg ir alternatyva NERINGAI.

Po to , po gero dešimtmečio – kažkas panašaus VAIVA – joje leisdavo itin gerą plokštelių muziką.

Truputį vėliau, vėl po dešint metų – STIKLIAI – kooperatyvų suklestėjimo laikais – su neprilygstam kava – už 58 kap. oficialiai (ne dviguba, paprasta)
350.

Maras lapkričio 15th, 2009, 10:48 pm

Čia formuojasi Dingusio pasaulio enciklopedijos papildymai. Gerai .
351.

TipasK lapkričio 15th, 2009, 10:48 pm

Taškai, ar ne perdaug barzdomis apaugome:)? Ir dabar labai gerai!!! Gyvenimas žavingas, net kai š, vistiek žavingas. O mes čia sumerkėme nosis į prisiminimų bangas. Smagu, žinoma, bet viskam savo ribos. Dedam tašką prisiminimams?
352.

Maras lapkričio 15th, 2009, 10:54 pm

O kam? Ką istorikai rašys, jei nebus prisiminimų? Apie darbo pirmūnus ?
Nors, aišku, kas per daug, tas negerai. Kita vertus, ir nuo amžiaus daug kas priklauso.
353.

. lapkričio 15th, 2009, 10:57 pm

Nė velnio. Naiviai patikėjau, kad istorikui Marui pravartu žinoti. Be to, gal koks kitas kuoktelėjęs jaunuolis paskaitys ir užtrinęs kokią drevę prie Gedimino kalno ją nutapys brangiais aliejiniais dažais su voverės plaukų teptukais…

Ar atradęs kur išmestą šaligatvio rankų darbo XIX a. plyrlę atvilks centran ir įmontuos…

Kaskart, kai būnu Užupy žaviuos ką ten tas jaunimas išdarinėja
354.

. lapkričio 15th, 2009, 11:14 pm

Ir tie pirmūnai buvo visoki. Per antrą savo milijardą man skirtų sekundžių pažinau kelias asmenybes ir kelias Asmenybes. Viena jų – VLADISLOVAS STAPONAVIČIUS.
Reta pavardė, nes trečia raidė A.

Va, ši muzika gal ir apie jį:

http://www.youtube.com/watch?v=M1yxWXHLWcY
355.

Maras lapkričio 16th, 2009, 11:32 pm

Apie sovietmetį plačiai čia: http://ligita.xz.lt/virtualioji-apzvalgos-aikstele-nr-22/
356.

Maras lapkričio 16th, 2009, 11:37 pm

Patarimai primilžiui padidinti [dėstymo kokybei kelti]: http://ligita.xz.lt/klausk-ligitos-belakstant-po-kambari-su-balta-striuke/
357.

. lapkričio 17th, 2009, 8:41 pm

Suprasdamas Maro ironiją apie ambalo laikų pirdylas, keletas štrichų :

*Alytus. Tik ką pastatytas ESNK – Eksperimentinis skydinių namų kombinatas, na kur buvo pagaminta tūkstančių tūkstančiai alytnamių. Tais laikais tikrai moderniškų. paprastų. net … vakarietiškų.
Skandalas – kombinato direktorius V.Staponavičius ant apdegusio kombinato kelių hektarų stogo tiesiogine prasme nuokautavo Alytaus priešgaisrinės apsaugos viršininką, seną komunistą, KGB ordininką etc nesugebėjusį laiku to gaisro užgesint…

*Tauragė. SMK – Statybinių medžiagų kombinatas – eilinė susmurgusi plytų gamyklėlė per kelis metus per visą Lietuvą pagarsėjusia net tik rodikliais, bet ir neįprasta tada aplinkotvarka – vejomis, rožėmis, paprasčiausia švara. Neįprasta kitur, deja.

*Vilniaus GKG-2, antroji gelžbetonio konstrukcijų gamykla- vos ne pačiame Vilniaus senamiestyje – Markučiuose. Apdulkėjusi cementu, apdrabstyta skiedinais, klampynė net kieme, niūri… na, tipinė sovietmečio laikų šaraga.Atėjo direktoriauti V.Staponavičius ir nepaisant visų sunkumų, trukūmų, stygių, deficitų uždegė darbuotojus- na, padarykim tą suknistą fabrikėlį gražiu, kaip kad jūsų namai. Savo rankomis, talkomis.
Po metų- neįtikėtinas vaizdas. Dabar taip visur, betgi buvo visai kiti laikai.

Čia gal ne vieta prisiminti tokius „socializmo statytojus”, vien Fredžio pašaipų baisu.
Betgi negalima nepaminėti istorikui sovietmečio, taigi, raudonojo direktoriaus, gūdžiais brandaus socializmo metais dariusio (darbais, ne žodžiais) to, kas tik dabar pas mus tapo norma.
Ko vertos jo literatūrinės ekskursijos darbuotojams – po Žemaitiją, aplankant keisčiausius žmones (vienas kasa savo aruose tvenkinį, kitas renka akmenis, dar kitas neįprastai aželdina kolūkio sodybą – ko tik nedarė tie užsispirę žemaičiai )

Tai, ką čia parašiau – apgailėtinas bandymas papsakoti apie Asmenybę. Ne tik dėl vietos trukūmo. Vien kavos gėrimo ritualas vertas atskiro pasakojimo, kaip ir šnekos apie dualizmą, BBC, VISI laiptus ar karnyzų apskardinimą bei gatvės bordiurus.
358.

Maras lapkričio 17th, 2009, 8:46 pm

Taške, rašyk rašyk. Fiksuoti reikia viską.
359.

kreivarankis lapkričio 18th, 2009, 7:06 pm

Sveiki,
tai čia toks tas istorikų forumas
360.

Ligita lapkričio 19th, 2009, 12:30 am

Maras susirūpinęs savo disertaciniu. Jam visi turi rašyti, rašyti
361.

Maras lapkričio 19th, 2009, 1:20 am

Aš susirūpinęs istorikais, kad jie turėtų darbo skaityti skaityti
362.

. lapkričio 21st, 2009, 9:44 am

Kavą reikia gerti tik iš porcelianinio puodelio. Su lėkštute, sidabriniu šaukšteliu.
Būtent taip kava vaišindavo Direktorius, tik pagal jam žinomą grafiką pasikviesdavęs kavai. Gal lėmė tai, jog puodeliai – plonyčiiai, peršviečiami, senoviniai, jo „nudžiauti iš žmonos kraitinio paveldėto servizo” buvo tik du…
Kavos gėrimo metu – jokių kalbų apie gamybą ar gamyklos aktualijas. Parodos ar spektaklio, knygos aptarimas…būtinai užsibaigdavo kokio tarptautinio žodžio nagrinėjimu iš branginamo „smetoniško”, odon įrišto žodyno.
„Smotri v koren” – taip sakydavo Kuzma Prudkovas, tų laikų LITGAZIETOS tarpeilutinis disidentas.
„Žiūrėk, vaikuiti. iš kur kojos dygsta” – sakydavo Vladas Staponavičius visiems, kai norėdavo, kad būtų įsigilinta į esmę. Įsikarščiavęs, taip rėždavo ir Ministrui kolegijoje.

Nežinau, ar jis žinojo, kad tarpusavyje jį vadindavom vaikučiu.
Nors buvo velniškai reiklus, kartais nepelnytai griežtas, gal net neteisingas, visi ji bijodavom, bet gerbdavom. Gal net mylėdavom.
Už tai, kad Direktorius kitoks.
363.

. lapkričio 21st, 2009, 10:33 am

Marui, kuris gal nevaidina, jog tai įdomu. Manau, kad vis tik gal pravers kokiam istorikui tarp begalės sovietmečio vadovų būtent šios spalvingos ir kontraversiškos Asmenybės keli štrichai. Beje, ne tik jis pažinojo, bet ir jį pažinojo visi didžiausi tų laikų veikėjai ir vienintėlės partijos šulai. Visi.

Čia internete ką pavyko rasti, beveik ir viskas, neskaitant Prezidentūroje apdovanotojų sąrašų.

http://www.ams.lt/New/accessibility/index.php?Lang=34&ItemId=57774

Dabar sunku suvokti, koks retas (ar vienintelis?) tų laikų vadovas tvarkąs aplinką. Kad einant į pamainą galėtum pasigrožėti kokia rože ar neįprastai tvarkingu „anglišku gazonu”. Nebrendant per įprastą gamyboje purvyną čebatais.
Tada atseit ne tas rūpėjo „partijai ir liaudžiai” – planas, planas, planas, visa kita – vėliau.
Vėliau po truputį ir kiti suprato, kad tai būtina.

Tai, va, drįstu teigti, jog Vladas Staponavičius buvo pionierius, gal net pirmas toks.
364.

. lapkričio 21st, 2009, 10:51 am

,,Už švarą reikia ne kovoti, bet imti šluotą ir šluoti“ – va credo, kuris kaip šūkis buvo pakabintas vienoje didžiausių tų laikų modernių gamyklų. Su ironija, sakyč net su pdjb- tarp eilučiu.
Mažai kas pamena, kiek ir kokių privalomų transparantų kabėdavo tada visur. Kaip dabar reklamų, ne mažiau.
Žymiausias Vilniuje gal ant NSK – Namų statybos kombinato su Chruščiovo pažadu:

DABARTINĖ KARTA GYVENS KOMUNIZME.

O tai turėjo būti apie 198o metus. Nepamenu, ten kokiais 1961-63 m. gal buvo net tokia formuluotė:
Dabartinė karta pasmerkta gyventi komunizme.
Atseit su tokiu įsitikinimu, kad tai neišvengiama.

Rašyti komentarą

Sveiki,

Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.

Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.

* yra papildomų sąlygų:)

Ligita

Welcome,

You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.

I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.

* There are additional conditions:)

Ligita