Drėbtelk ir tu, kartu su Valdemaru

„Apdrabstykime istoriją, vaikai,
kuo kas galim – ir išryškės jos tikrasis veidas.“ – Maras

Spontaniškas Valentino interviu, paskelbtas 2009 metų spalio 17 dieną, su istoriku Valdemaru Klumbiu taip paprastai užmarštin nenugarmėjo.

Pasipylė trumpi ir ilgesni komentarai, visokie nuomonių pareiškimai, įsisiautėjo nesantaika. Galop veiksmas persikėlė į Vilnaus Rotušės aikštę, kur vyrai dangstydamiesi skydais puolė taškytis kalavijais, moterys ir vaikai, drobiniais audeklais apsigobę, lindo į šaižaus lietaus plėšomas palapines… Buvo baisu. O gal nebuvo? Gal aš ką tik iškreipiau istoriją?;) Deja, reikalas šviežias, taigi liudininkai greitai konstatuos, kad „truputį“ sufantazavau. O jeigu aš štai taip nudobčiau liudininkus, panaikinčiau pirminius, antrinius šaltinius ir pulčiau kurti savo istoriją, mm? Ar kas nors atsektų kaip buvo iš tikrųjų? Turbūt taip. Nes visko nepanaikinsi. Ir vėl – turbūt.

Šis naujas skyrelis, startavęs 2009 metų spalio 20 dieną, skirtas istorijai. Diskutuokim, provokuokim vienas kitą, atraskim.

Šiaip ar taip kiekvienas iš mūsų jau esame ISTORIJA.

Pradžiai siūlau minėtojo istoriko mokslinio straipsnio „Lietuvos kultūrinis elitas sovietmečiu: tarp pasipriešinimo ir prisitaikymo“ išvadų dalį, o toliau… Žiūrėsim.

1. Lietuvos kultūrinis elitas sovietmečiu: tarp pasipriešinimo ir prisitaikymo

Komentarai: 1 714 “Drėbtelk ir tu, kartu su Valdemaru”

Puslapiai: « 122 23 24 25 26 [27] 28 29 30 31 3235 » Show All

  1. 1265.

    Auksinis kardas lapkričio 12th, 2010, 12:46 pm

    Kadaise kalbėjau apie striukes, kaip tik aptikau itin gundančią:
    http://www.lukla.lt/vyrams/striukes-1/atomic-dt-20-2

    Labai platus ir kitokių pasirinkimas pagal tikslią paskirtį.
    Hau.

  2. 1266.

    Maras lapkričio 14th, 2010, 4:24 pm

    Neseniai teko žiūrėti vieną dokumentinį filmą apie Suomijos TV poveikį Estijos gyventojams sovietmečiu. Tikrai gerai pastatytas, įdomiai žiūrisi, nenuobodus ir kartu pakankamai profesionaliai padarytas, nors su kai kuriais teiginiais (kad Estija buvo KGB laboratorija) ir būtų galima pasiginčyti. Dozė sveiko humoro (praėjus 9 mėnesiams po to, kai visa Estija žiūrėjo „Emanuelę”, ryškiai padidėjo gimstamumas).
    Kur lietuvių dokumentalistai? Nebent Beinoriūtės „Gyveno senelis ir bobutė” bent kažkiek pasiekia panašų lygį (tik ne jos „Balkonas” – dar vienas nuobodžiai sentimentaliai lėtas „lietuviško kino” pavyzdys), kurio tik ištraukas teko matyti.

    Gana ilgas, bet kam įdomu, tai verta pažiūrėti. Čia galima online:
    http://www.moviesonlineathome.org/external.php?title=Disco+and+Atomic+War&url=aHR0cDovL3N0YWdldnUuY29tL3ZpZGVvL3lyZnBuZ2Rra25jdg==&domain=stagevu.com&loggedin=0

  3. 1267.

    . sausio 18th, 2011, 9:21 pm

    dr Marui – su viltimi, kad išklausys tikrai originalių minčių apie istoriją ir istorijos mokymus

    http://www.youtube.com/watch?v=jzbCl5Lt7qk&feature=player_embedded

  4. 1268.

    . balandžio 19th, 2011, 11:22 am

    Istorijai, susipažinimui, skaitymui, pasiskaitymui , žiniai – vienžo patogumui :

    http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-04-18-valdemaras-klumbys-kalti-ne-mes-kaltas-sovietmetis/61434

  5. 1269.

    . balandžio 19th, 2011, 12:04 pm

    Komplimentai dr.Marui. Ir ne vien dėl to, jog taip suirzo garbusis Tinkliaraštininkas- savame stiliuje:

    http://racas.lt/citata-382-jauno-mokslininko-atradimai/

  6. 1270.

    Ligita balandžio 20th, 2011, 10:56 pm

    Susipažinom :) Matyti ir daugiau dr. straipsnių ten! Iš tikrųjų tie gnybtelėjimai pas Artūrą nežinia ar bus pastebėti, jei gerai prisimenu, tai Maras vaizdžiai rėžė nesilankysiąs. Žodžiu, nesupaisysi.

  7. 1271.

    Maras balandžio 28th, 2011, 10:08 pm

    Kodėl gi, paskaičiau (Taške, ačiū, gal būčiau ir nepastebėjęs), pasišypsojau sau. Prisimena, nors ir nesupranta. Vis geriau, nei nieko :) .

  8. 1272.

    Aurimas birželio 14th, 2011, 10:48 pm

    Filosofai nusimano apie istoriją. Filosofai iš prigimties gali suvokti istorijos reiškinius ir išmąstyti netgi nuobodžius Konstitucijos straipsnius.

    Labas, filosofija anglų kalba,
    iki lietuvių kalba, nes aš beraštis.
    Ir niekas. Ir nematomas.

  9. 1273.

    Maras birželio 15th, 2011, 12:06 am

    Nieko sau beraščiai šiais laikais :) .

  10. 1274.

    Neknyginis vardas birželio 15th, 2011, 2:51 pm

    Marai,

    Vakar buvau susitikti su gyvenimo mokytoja. Netgi norėjau apie ją parašyti save tinklaraštyje-netinklaraštyje, bet vieną kartą prirašiau ir viską panaikinau netyčia, o kitą kartą neturiu jau jėgų kurti.

  11. 1275.

    Tomas Chochrin liepos 7th, 2011, 8:38 pm

    Kas atsitiko šiam blogui?

  12. 1276.

    Ligita liepos 8th, 2011, 3:21 pm

    Arba galima klaust – kodėl šiame bloge (tinklarašty) nieko nebeatsitinka (išskyrus į viešumą retsykiais prasibraunantį neaiškios kilmės spam’ą su gana aiškiais pasiūlymais)? :) Matyt, kai autorė reguliariai nieko nebeparašo, vis rečiau ir kiti nosį kyšteli. Negali nuspėt, kada vėl suaktyvės. Bet matei, blogeriai.net jau mėnesį įdomiausiųjų sąrašo nebesudaro.

  13. 1277.

    Tomas Chochrin liepos 8th, 2011, 9:15 pm

    Nesudaro, nes tu neberašai ir nebėra ko dėti į tą skiltį?

  14. 1278.

    Ligita liepos 9th, 2011, 8:45 pm

    Vat būtent, teisingas pastebėjimas! Šis puslapis kaip ir pagrindinis visoje tinklaraštijoje, jame gvildenami esminiai klausimai, pradėčiau vėl rašyt, neprabėgtų nė savaitėlė kita ir tie patys blogeriai.net atsigautų, šone tik įėjus matytųsi eilutė įdomiausių, nes dabar susekiau, kad visgi fiksuoja (vos po kokius tris per dieną), bet tik ten kažkur viršuj. Reik pažiūrėt kas dar tam Poko.

  15. 1279.

    Auksinis kardas rugsėjo 6th, 2011, 12:34 pm

  16. 1280.

    Valentinas rugsėjo 6th, 2011, 1:30 pm

    Straipsnis gal ir įdomus, bet kelia daugiau klausimų nei atsakymų:
    Kodėl praradome Klaipėdos kraštą?
    Kaip situacija primena dabartinę Lietuvą?
    Ar korektiška lyginti pažangesnę (lyginant su likusia Lietuva) vokišką tvarką prieškaryje, kuri buvo Klaipėdos krašte, su atsilikusia (lyginant su likusia Lietuva), pusiau feodaline lenkiška tvarka, kuri vyrauja dabar lenkų gyvenamuosiuose regionuose?

  17. 1281.

    Maras rugsėjo 6th, 2011, 1:47 pm

    Korektiška lyginti lietuvių elgesį – nesugebėjimą sugyventi su mažuma. 20 m. nesugebėjom, na ir dabar turime tai, ką užsiauginome. Tuo ir primena.
    Kitą Tavo, Valentinai, klausimą reikėtų pakoreguoti: kodėl praradome Klaipėdos kraštą tam pritariant absoliučiai vietinių gyventojų daugumai? Atplėšti naciai tai būtų atplėšę, tačiau Lietuva sugebėjo atstumti net tuos, kurie iš pradžių žiūrėjo į Lietuvą palankiai ar bent neutraliai.

    O savivalda iš tiesų atrodo labai gražiai. Tik vokiečiai du šimtu metų ją diegė, sukūrė tam tikrą kultūrą (plg. Donelaičio būrus su tarpukario klaipėdiškiais :) ).

  18. 1282.

    Valentinas rugsėjo 6th, 2011, 2:04 pm

    Ar svarstant kodėl lietuviai nesugeba sugyventi su mažuma nėra vietos minčiai, kad mažuma ir turėtų pasistengti? Dėl prieškario situacijos Klaipėdos krašte aš tai nieko nežinau, bet iš straipsnio atrodo, kad lietuviai nusipelnė priešiškumo. Šių laikų problema su lenkais, bent jau man atrodo visai kito pobūdžio: būtent lietuviai nori ne atstumti o integruoti lenkus, tačiau sulaukia vien tik priešiškumo. Aišku, neneigiu ir fakto, kad lietuviai paniekinamai žiūri į lenkus. Užtenka prisiminti vien tas patyčias iš Kauno kolegų, kurių saulaukėme kai Vilniuje rinkimuose gerai pasirodė lenkų rinkimų akcija.

  19. 1283.

    Fredis* rugsėjo 6th, 2011, 2:10 pm

    Vokiečiai tokia pat imperialistinė valstybė kaip ir Rusija. Lietuvoje yra daug nostalgikų tiek šlubo vokiečio tvarkos, tiek sovietinės Rusijos. Visa memelenderiškių paskutinio dvidešimties Nepriklausomybės metų laikotarpio išmintis ir solidarumas buvo rinktis miesto meru R.Taraškevičių iš LiCS. Kuo pasireiškė šio veiksmo „vokiškumas”? Statybų bendrovės pirmininkas ir tuo pačiu miesto meras. Lenkti nagai į save. Gal ir negrabiai „Kauno berneliai” vykdė valstybės žemių integraciją, tačiau veiksmas buvo pozityvus visomis prasmėmis – šiandien važiuojant į Kuršių Neriją reikia susimokėti tik ekologinį 20 Lt muitą.

  20. 1284.

    Fredis* rugsėjo 6th, 2011, 2:51 pm

    Dėl lietuvių-lenkų santykių. Šioje temoje labai svarbu kokios pozicijos laikosi Prezidentė. D.Grybauskaitė buvo lakoniška – teismo sprendimą reikia vykdyti ir užrašus ne valstybine kalba panaikinti. Daugiau jokių problemų kaip ir nėra, tik gal reikia pasakyti, kad teritorijų aplink Vilnių išskirtinis bruožas yra skurdas, nemodernumas, atsilikimas. Taip susiklostė istoriškai, vykdyti Maršalo planą šiose teritorijose valstybė nepajėgi, net ekonomiškai santykinai pajėgūs gyventojai didmiesčiuose su valstybės parama nesugeba apsišiltinti savo daugiabučių namų.

  21. 1285.

    Fredis* rugsėjo 6th, 2011, 3:19 pm

    Autentiškas pasakojimas Marui, kad suprastų abiejų pusių nuoskaudas.
    Vienos bendradarbės tėvai gyveno kaime, kažkur į rytus nuo Utenos raj. tarp Tauragnų ir Dūkšto, o pradinė mokykla, kurią lankė, kaip tik atsidūrė priešo užnugaryje, už demarkacinės linijos http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos-Lenkijos_demarkacin%C4%97s_linijos . Kalėdų šventinis vakaras mokykloje, programos pagrindinis akcentas buvo dovanėlių iš dosnaus dėdės su barzda rankų gavimas prie eglutės, būtina sąlyga – lenkiško eilėraštuko padeklamavimas. Žinoma, jis nebuvo padeklamuotas, mokinys grįžo namo be dovanos.
    Tokie epizodai įstringa ilgam, visam gyvenimui.

  22. 1286.

    Auksinis kardas rugsėjo 6th, 2011, 5:05 pm

    „Visa memelenderiškių paskutinio dvidešimties Nepriklausomybės metų laikotarpio išmintis ir solidarumas buvo rinktis miesto meru R.Taraškevičių iš LiCS”

    baigiu nusišauti

  23. 1287.

    Fredis* rugsėjo 6th, 2011, 5:16 pm

    AK, nekreipk dėmesio, tai nebuvo labai giliai išmąstytas komentaras, tik suabejojau ar R.Taraškevičius iš LiCS ar NS.

  24. 1288.

    Maras rugsėjo 6th, 2011, 6:38 pm

    Normaliuose santykiuose didesnysis yra atsakingas labiau. Kažkaip neprisimenu lenkų mažumos integravimo politikos apraiškų išskyrus LIETUVIŠKĄ Lietuvos tūkstantmečio (!) mokyklą Šalčininkuose. Nei bandymo kalbėtis su lenkais (be to nuolatinio pabrėžimo, kad jie gi nutautėję lietuviai), nei bandymo suprasti, tik nuolatinis riksmas, kad Lenkija skatina lenkų šovinizmą (ir, taip taip, nuolatiniai prisiminimai, kaip ten tarpukariu lenkai lietuvius skriaudė. Dovanėlių va kažkas negavo). O šiaip – tuštuma. Tuščia vieta, kaip žinia, prašosi užpildoma, ką ir turime. Lietuvos ten faktiškai nėra, taigi, turime eilinį Lietuvos politikos pralaimėjimą.
    Nors tiesą sakant, tai joks išskirtinis dalykas: per visą 20 metų jokios strategijos, jokio strateginio mąstymo apraiškų Lietuvos vidaus politikoje nesimato.

  25. 1289.

    Fredis* rugsėjo 6th, 2011, 7:07 pm

    „na ir dabar turime tai, ką užsiauginome”. Maras

    Pirma reakcija buvo ta, kad mes ten nieko nesėjome, tai nieko ir neauginome, tačiau nenoriu nusiristi į visišką nihilizmą ir neįvertinti valstybės ir atskirų žmonių pastangų. Jų tikriausiai būta ir yra daug, tik nieko apie tai nežinome, tai ne mūsų kasdienybė, ne mūsų domėjimosi sritis. Nemanau, kad Maras ten dažnai lankosi ir renka medžiagą ir informaciją kalbėdamas su vietiniais žmonėmis ir valstybinių, bei savivaldos institucijų pareigūnais. Kiek žinoma, tai visa valdžia atiduota savivaldai, gal net gi savieigai. Švietimo sistema yra faktiškai Lenkijos valstybės lygio, ne Lietuvos. Pagal tautinių mažumų konvensiją padėtis negali blogėti, tik gerėti, – tokia formali Lietuvos pražanga. Lenkai geriausiai Europoje gyvena Lietuvoje, čia jiems sudarytos geriausios sąlygos išlaikyti savo identitetą, nors mūsų šalis yra pačiose paskutinėse vietose pagal ekonominį išsivystymą. Norų sugyventi ir integruotis yra daug, viskas remiasi į ekonominius dalykus.

  26. 1290.

    Maras rugsėjo 6th, 2011, 7:28 pm

    Nu nematau aš tų norų sugyventi. Matau tik norą (su/at)lietuvinti, kerėpliškai ir negrabiai įgyvendinamą, su menkais finansais ir todėl pasmerktą nesėkmei.
    O visa kita – kaip pas žmogų darže: jei nedirbi, tai piktžolės auga. Ką ir apturėjom. Ir dabar jas išravėti bus daug sunkiau, nei prie 15 m., kai tokių kalbų nesigirdėjo.

  27. 1291.

    Auksinis kardas rugsėjo 6th, 2011, 7:37 pm

    „jiems sudarytos geriausios sąlygos išlaikyti savo identitetą, nors mūsų šalis yra pačiose paskutinėse vietose pagal ekonominį išsivystymą” – tipo, kažką mes ten, nuo savęs atplėšę, aukojame ir aukojame? Ar, atvirkščiai, tas „sąlygų sudarymas” susiveda į tai, kad pavilnių getai mūsų labiausiai ir nedomina?

    Tai jeigu variantas pastarasis, tai pirmiesiems blėniams gerokai prieštarauja. Bet argi nuostabu? Ne!

  28. 1292.

    Fredis* rugsėjo 6th, 2011, 7:43 pm

    Akademinės bendruomenės nariai paprastai sugeba suprasti, kad iždas yra labai riboto dydžio. Švietimo sistema optimizuojama visoje šalyje, tai ne vien Šalčininkų ir Vilniaus rajono problema. Mokinių mažėja, mokyklos stambinamos, mažosios – uždaromos, tokia liūdna realybė. Lenkams padaryta išimtis – klasėse gali būti ir 10 mokinių, kai lietuviškose turi būti ne mažiau 15.
    Marui asmeniškai būtų nenaudinga propaguoti idėją, kad būtų metamos milžiniškos, neadekvačiai didelės lėšos į Vilniją, nes neaugs atlyginimai kitose viešojo sektoriaus srityse… :)

  29. 1293.

    Valentinas rugsėjo 6th, 2011, 7:44 pm

    Lenkų getai nuolatos išsirenka tą pačią politinę vadovybę, kuri yra motyvuota išlaikyti getą ir save geto viršininko statuse. Nelabai kažką buvo įmanoma padaryti, nes nuo pat pradžių lenkai savo tapatybę konstravo kaip „ne Lietuva”.

  30. 1294.

    Fredis* rugsėjo 6th, 2011, 7:56 pm

    Viešųjų rėksnių iš akademinių sluoksnių savanaudiška retorika konstruojama tokiu principu: duokite pinigų universitetų dėstytojams, viduriniąjai grandžiai, nes kitu atveju mes išleisime į pasaulį visiškus balvonus, kurie bus našta valstybei. Čia pat nurodomas išieškomų lėšų šaltinis: padidinti mokesčius viarslyninkams ir nurėžti dalį nuo kariuomenės, kuri yra XXI a. anachronizmas.
    Paprastai rūpinimasis tautinių mažumų padėtimi į akiratį nepatenka. Maras = „Weltschmerz”? Nauja gaida, žavu… :)

  31. 1295.

    Maras rugsėjo 6th, 2011, 7:57 pm

    Fredi, ne lėšose esmė. Beje, kaip ten Latvija ir Estija sugebėjo nestambinti mokyklų nebūdamos baisiai turtingesnės už Lietuvą? Mes dar ir savo kaimą tuo galutinai papjovėme.
    Valentinai, va taip mąstydami lietuviai su lenkais net nebandė šnekėti, nebandė ištraukti iš to geto. Atvirkščiai – stūmė į jį. O kad pokytis (į blogą) vyko, rodo ir tai, jog tokių kalbų prieš 10-15 m. iš to geto nesigirdėjo. Problema egzistavo, tik į ją niekas dėmesio per daug nekreipė, nes neskaudėjo. Susizgribo, kai jau pribrendo ir pasigirdo radikalios kalbos. Nenustebsiu, jei greitai pasigirs siūlymų rengti referendumą dėl prisijungimo prie Lenkijos. Na, iš pradžių dėl autonomijos suteikimo. Statymai auga.

  32. 1296.

    Fredis* rugsėjo 6th, 2011, 8:05 pm

    Marai, būk ramus, autonomijos nebus, kam panikuoti? Lenkija yra žymiai galingesnė ir mus prispaus. Jau prispaudė, tačiau mes taip pat atkreipėme dėmesį į lietuvių padėtį Lenkijoje. Po susitikimo Palangoje sudaryta dvišalė komisija, kuri viską labai dalykiškai stebi ir sprendžia švietimo problemas abejose valstybėse.

  33. 1297.

    Maras rugsėjo 6th, 2011, 8:05 pm

    A, tiesa, tapatybė visų pirma buvo „lenkas (=katalikas)”. Mūsų valstybės politika ją pavertė „ne Lietuva” leidusi taip rėkiantiems susikrauti politinį kapitalą.

    Fredi, visų pirma reikia sumažinti valstybinių aukštųjų kiekį. Tai jau komedija: šiemet į aukštąsias sustojo beveik visi pabaigę mokyklas. Švietimo sistemos bėdos – sisteminės. Kaip, beje, ir visų kitų – sveikatos, vidaus reikalų etc. Ką jau ir minėjau – nėra jokios strategijos, ką daryti.

  34. 1298.

    Maras rugsėjo 6th, 2011, 8:09 pm

    Man tai vienodai, tiesą sakant, bus ta autonomija ar ne. Prisivirė košės mūsų politikos grandai, tai tegul srebia. Bet su subinėm vietoj galvų tai kažin ar išeis išsrėbti.

    Lenkija yra viena, o aš kalbu apie vietinio geto veikėjus. Jų kalbos vis radikalesnės, jie gali ir Lenkijos nuomonės nepaisyti, jei jiems tai naudinga. Bus naudinga – prasidės kalbos apie autonomiją. Mechanizmų (taip pat ir ES) surengti referendumą egzistuoja. Čia ne rusai Latvijoje, kurie neturi savo teritorijos.

  35. 1299.

    Fredis* rugsėjo 6th, 2011, 8:26 pm

    Pirmiausia reikia apibrėžti apie ką kalbama. Naujasis švietimo įstatymas, kurį pagal Europos standartus Lietuvos valstybė nori įgyvendinti tautinės mažumos mokyklose. Kilo nepasitenkinimas, pasipriešinimas. Gal būt bus koreguojamas, labiau adaptuojamas realiai situacijai, o gal visiškai žlugs ir bus kaip buvę. Marai, juk pats sakei, kad reikia daug ką reorganizuoti švietimo sistemoje. Kam kelti paniką dėl autonomijos, nepyk, bet tai kliedesiai.

  36. 1300.

    Auksinis kardas rugsėjo 6th, 2011, 8:26 pm

    „Po susitikimo Palangoje sudaryta dvišalė komisija, kuri viską labai dalykiškai stebi ir sprendžia” – išvardinkite narius, maestro? Mes jais labiau pasitikime, ar labiau ne?

    Gerai, jei tokiai komisijai pavyktų sugerti bent šlakelį to priešgyniavimo, kurį kaip tik dabar labai nevykusiai skatiname. Iš tos mandrapipkystės gero tikėtis netenka.

  37. 1301.

    Maras rugsėjo 6th, 2011, 8:36 pm

    Gal užteks vieną kartą prisidenginėti Centro (Maskva, Brussels) nurodymais? Kai pas pačius galvoje vėjai, tai tik šlubo dėdės nurodymus ir tesugebam vykdyti.
    Švietimas – tik žiedeliai ir aš ne apie jį kalbu. Jei nebus sugebėta kažkokiu būdu integruoti lenkų mažumos, anksčiau ar vėliau prieisim ir iki autonomijos klausimo. Ir teisingai, nes durną ir bažnyčioj muša.

  38. 1302.

    Fredis* rugsėjo 6th, 2011, 8:43 pm

    Tie bruzdėjimai yra iš gero gyvenimo, nes daugiau nėra apie ką politikuoti, ai, tingiu diskutuoti. Kad esame durni, kuriuos muša bažnyčioje, ir taip žinau. Marai, parodyk nedurnumo pavyzdį. Teigti, kad „kažkokiu būdu reikia integruoti” – nepakanka. Reikia konkretumo. Kai pradedi konkrečius veiksmus – tada ir prasideda….
    http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/gazeta-wyborcza-svietimo-istatymas-nediskriminuoja-lenku.d?id=49295200

  39. 1303.

    Maras rugsėjo 6th, 2011, 8:46 pm

    Pirmiausia reikia susitaikyti su tuo, kad jie – lenkai, o ne nutautėję lietuviai. Užmiršti tarpukario nuoskaudas (istorikams tai palikti). Ir atitinkamai elgtis. Kol kas net to nesimato, ką jau bekalbėti apie tolesnius žingsnius.

  40. 1304.

    Fredis* rugsėjo 6th, 2011, 8:57 pm

    Komentaro nukopijavimas „Žinokime istoriją”:
    „Iš pradžių, 1795 m. buvo pamėginta „suskaičiuoti“ prie Rusijos imperijos prijungtų buvusios LKD žemių gyventojus, o 1857-1858 m. Imperatoriškosios mokslų akademijos akademiko Petro Kepeno iniciatyva buvo pradėta rinkti duomenis visuotiniam imperijos gyventojų surašymui. Duomenis rinko daugiausia katalikiškų parapijų kunigai, lenkai ir lietuviai, tačiau jie nebuvo paskelbti ir išliko tik rankraštyje, kuris saugojamas Rusijos Mokslų akademijos Sankt- Peterburgo archyve.
    Rankraštyje užfiksuoti duomenys liudija, jog lenkai net XVIII a. pabaigoje Vilniaus gubernijoje ir apie patį Vilnių tebebuvo itin negausi etninė mažuma. Nors Lietuvos istorikai sakosi žiną Kepeno surašymo duomenis, viešojoje erdvėje jie neskelbiami ir nekomentuojami… Kodėl? Kad neįskaudintų lenkų ar kitų tautinių mažumų, šiandien pretenduojančių ne tik į Lietuvos teritoriją, bet ir į istoriją?
    Įdomius duomenis apie etninę naujųjų Rusijos imperijos žemių sudėtį 1822 m. paskelbė Vilniaus universiteto bibliotekininkas K. Kantrimas, kuris pateikė Vilniaus universiteto kuratoriui kunigaikščiui A. Čartoryskiui projektą steigti universitete lietuvių kalbos katedrą. Bet to projekto įgyvendinimui sutrukdė sustiprėjusi rusifikacijos politika, todėl universiteto mokslininkai, tiek lietuviai, tiek lenkai, drauge puolė gelbėti tai, kas dar buvo išlikę, būtent: jau esamas kultūrines tradicijas, orientuotas į lenkiškąją kultūrą.
    K. Kantrimo teigimu, lietuviškai kalbėta didesnėje dalyje visų trijų, anuomet lietuviškomis vadintų gubernijų: Vilniaus, Kauno ir Suvalkų, o taip pat ir Gardino gubernijoje. Beje, atskirai jis dar pateikė duomenis iš Mažosios Lietuvos (jo projekte – „Prūsų Lietuvos“): esą, Memelyje (Klaipėdoje), Tilzyte (Tilžėje) ir mieste, vadinamu keliais vardais: Karaliaučius – Krulevec – Kenigsberg (šiandien dar ir – Kaliningradas) lietuvių kalba buvo meldžiamasi bažnyčiose, mokomasi parapijinėse mokyklose bei buvo sudarinėjamos prekybos sutartys.
    Pagaliau, norintys žinoti, o ne fantazuoti, gali remtis 1897 metų visuotinio Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis, kurie 1905 m. buvo paskelbti knygoje „Pervaja vseobščaja perepis naselenija Rossijskoj imperiji 1897 g.“ (Первая всеобщая перепись населения Российской империи 1897г. Под ред. М. А. Тройницкого, вып. 7.). Iš jų aiškėja, jog ir po pusšimčio metų, prabėgusių po K. Kantrimo darbų, Kauno ir Suvalkų gubernijose lietuviai vis dar sudarė etninę daugumą. Suvalkų gubernijoje lietuvių gyventa 304.548, lenkų – daugiau nei dvigubai mažiau, tik 134 006 žmonės. Įdomi Seinų apygardos („ujezd“) gyventojų etninė sudėtis: lietuviai čia sudarė ryškią daugumą – 48 467 gyventojai, lenkų tik 18 754, o trečioje vietoje buvo žydai: 9 684.
    Dar įdomesnė etninė Vilniaus gubernijos sudėtis. Primenu, jog anuomet Vilniaus gubernijai priklausė ne tik šiandien Lietuvos sudėtyje esantys Trakų ir Švenčionių „ujezdai“, bet ir Baltarusijoje likę Vilejka, Dysna, Lyda, Ašmena, todėl netenka stebėtis, jog skaitlingiausias etnosas buvo baltarusiai (891 903), antroje vietoje lietuviai (279 720), trečioje – žydai (202 374).
    O kur lenkai? Lenkų etnosas, kuris šiandien mėgina skelbtis jau nuo Zigmanto Vazos laikų sudaręs tame krašte daugumą, net devyniolikto amžiaus pabaigoje teskaičiavo tik 130 054 žmones, ir gyveno jie ten, kur paprastai gyvena vėlyvi kolonistai: miestuose ar dvarininkų sodybose. Maždaug pusė jų (73 008) telkėsi Vilniaus apygardoje, bet ir čia jie sudarė mažiausią mažumą, plg. baltarusių ten gyventa 93.896, žydų 77 224, lietuvių irgi daugiau, „net“ 76 030 galvos.
    Trakų apygardoje, kuri XIX a. pabaigoje Vilniaus gubernijoje buvo pati „lietuviškiausia“, lietuviai sudarė absoliučią daugumą – 118 153, po jų – baltarusiai”

  41. 1305.

    Auksinis kardas rugsėjo 6th, 2011, 9:03 pm

    Blėnius šalin: žmonės su kokia tautybe identifikuojasi ir ją apgins dantukais, jei prireiks? Tikrai ne su archyvinių duomenų paguodomis. Ir kortas graibstė ne senobės lietuvių.

    Maras teisingai šneka: kuo labiau bukagalviškumas sieks protinti šią etninę grupę, tuo kartesnius vaisius teturėsime.

  42. 1306.

    Fredis* rugsėjo 6th, 2011, 9:11 pm

    Na, nesiseka lietuviams Seinuose, nieko jie neapgina, tirpsta kaip sniegas.

  43. 1307.

    . rugsėjo 6th, 2011, 9:35 pm

  44. 1308.

    Maras rugsėjo 6th, 2011, 9:49 pm

    Dar XVIII a. Vilniuje buvo laikomos lietuviškos pamaldos (šv. Jonų bažnyčioje). Nu ir?
    Iš baltarusiškų svetainių galiu tokių tekstų prikopinti, kur lietuviai tik nuo Nevėžio, o visi kiti yra dabartiniai baltarusai, tik sulietuvinti :) .
    To teksto autoriui šiaip vertėtų pasimokyti, ką tų surašymų laikais reiškė prisiskyrimas kuriai nors tautybei. Visai kitas dalykas, nei dabar.
    Ir visa tai – ISTORIJA.

  45. 1309.

    Fredis* rugsėjo 6th, 2011, 10:09 pm

    „Išvardinkite narius, maestro? Mes jais labiau pasitikime, ar labiau ne?” AK
    Auksini karde, piliečiai sudalyvavo rinkimuose, išsirinko Seimą, kuris paskyrė vyriausybę. Jaudintis dėl darbo grupės sudėties nereikėtų, nes dar nežinome jokių jos veiklos rezultatų. Nepasitikėti vyriausybe – nepasitikėti demokratija :)

  46. 1310.

    Maras rugsėjo 6th, 2011, 10:12 pm

    Nepasitikėjimas vyriausybe yra demokratijos elementas.

  47. 1311.

    Fredis* rugsėjo 6th, 2011, 10:23 pm

    Marai, man kaip ne istorikai labiau tikėtina, kad Lietuvoje tarp tautinių mažumų vyrauti turėtų baltarusiai, kurių kilmė irgi labai įvairiai interpretuojama. Daug metų bendradarbiauju su vienu statybininku, tai jis atostogauti važinėja į Lietuvos pasienį Baltarusijos teritorijoje, į tėviškę. iki šiol neklausiau kokios tautybės, bet spėju, kad pase užrašyta lenkas. Kalba labai puikiai lietuviškai, integravosi nuostabiai, mano nuopelnas – irgi ne paskutinėje vietoje. Su savo tėvu kalbasi rusiškai. Mano kaimynai – etniniai lietuviai iš dabartinės Baltarusijos teritorijos, vasarą kas antrą savaitgalį važinėja į kaimą…. Baltarusijoje.
    Kam etniniams lenkams 17-18 a. važiuoti į Lietuvą?

  48. 1312.

    Auksinis kardas rugsėjo 6th, 2011, 10:58 pm

    Fredi, čiulbuonėli, nekabinki makaronų. Šitas tavasis teiginys tikrovę atitinka ar ne: „sudaryta dvišalė komisija, kuri viską labai dalykiškai stebi ir sprendžia”?

    Mano žiniomis: niekas dar nesudaryta, niekas niekaip nestebi, niekas niekaip nesprendžia. Gal dar bus kitaip.

  49. 1313.

    Fredis* rugsėjo 6th, 2011, 11:15 pm

    Lietuvoje reformas vykdo ir kraštą kontroliuoja Lietuvos vyriausybė. Čiulbate, Auksini karde – Jūs.

  50. 1314.

    Maras rugsėjo 6th, 2011, 11:46 pm

    Fredi, o koks skirtumas, kas buvo 17-18 a.? Dar, žinok, ir kilmė iš tikrų kaimiečių vidury Lietuvos nieko nereiškia – o gal gaji švedo sėkla pasidarbavo :) ?
    Beje, aš, jei jau toks svarbus „kraujo balsas”, tai tikrai ne lietuvis. Lietuviško kraujo manyje mažumo, yra ir lenkiško, ir vokiško, o gal ir dar kokio. Tai ką, reikės, kaip naciams, savo šaknų ieškoti iki kurios ten kartos atgal? Absurdas, Fredi.

    Beje, vien tai, kad Tu neklausei to žmogaus tautybės, nurodo kryptį, kuria reikėtų eiti visai visuomenei ;) .

Rašyti komentarą

Sveiki,


Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.

Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.

* yra papildomų sąlygų:)

Ligita


Welcome,


You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.

I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.

* There are additional conditions:)

Ligita

Nori susirašinėti popieriniais laiškais? Palik savo kontaktus žemiau. Arba rašyk el. paštu: ligita@ligidangaus.lt

Tavo vardas

Klausimas

captcha

Saugos kodas

    Prenumeruok RSS

    Įrašyk savo el. paštą

  • Balsavimas

    • Ligita dabar kuria. Parašyk jai laišką, jei kyla klausimų dėl tavo kūrybos ar nori papasakoti apie save. Atsiprašome, laikinai neaptarnaujame. ligita@ligidangaus.lt
  • Tapk gerbėju

    Ligi Dangauson

    Darbai

    Radai klaidą? Pranešk.

    Kategorijos

    Archyvas

    Tinklaraščiai, batai ir sausainiai :))

    Poko.lt