Ligi Dangaus

Komentarai: 1 714 “Drėbtelk ir tu, kartu su Valdemaru”

Puslapiai: « 1 … 25 26 27 28 29 30 [31] 32 33 34 35 » Show All

1. 1465.

   Auksinis kardas spalio 11th, 2011, 10:22 pm

   

   Akropolio, tai kokio „Pegaso”, ar kokios „Maksimos”? Pats Akropolis tik nuomoja patalpas, knygomis neprekiauja.

2. 1466.

   kreivarankis spalio 11th, 2011, 10:31 pm

   

   AK,
   atsiprašau už netikslumus.

3. 1467.

   Fredis* spalio 11th, 2011, 11:16 pm

   

   Labai žavu pasakyti – „buvau Akropolio knygyne”, kreivaranki, neatsiprašinėk.

4. 1468.

   kreivarankis spalio 11th, 2011, 11:21 pm

   

   Lyg prisimenu, kad ten „Pegasas” buvo užrašyta, bet anksčiau lyg tai „baltos lankos”. Nu bet Akropoly, tuom tai esu tikras.

5. 1469.

   Fredis* spalio 11th, 2011, 11:26 pm

   

   Google išmeta Pegasas, bet vis tiek Akropolyje.
   Na, bet be automobilio ten nuvažiuoti yra kančia, Maras ten niekada nevažiuoja, nes nepakeliui.

6. 1470.

   Maras spalio 12th, 2011, 12:21 am

   

   Kreivaranki, bene akropoliniame „Baltų lankų” knygyne tos nuolaidos? Reiktų man apsipirkti pačių „Lankų” knygomis, žiūriu, Akademinėje joms nuolaidos. Bet tam yra „Baltų lankų” išparduotuvė.
   Ale reiktų ir pro „Akropolį” prasisukti, nors šiaip į jį nevaikštau. Dėkavoju, Kreivaranki, už informaciją.

   „Patriarcho rudenį” turiu 10 deš. leidimą, anas gal ir negavo jokio apdovanojimo, užtat už tą naująjį yra beveik trigubai mažesnis ir dvigubai plonesnis, dargi su Saukos viršeliu. Dabartinės knygos kaip pripūstos, tiesiog baisu.

7. 1471.

   Auksinis kardas spalio 12th, 2011, 12:23 am

   

   Visi savi, atsiprašinėti neverta – tiesiog noriu atkreipti dėmesį į vadinimą teisingais vardais, nes paprastai tas pats knygų tinklas panašius išpardavimus rengs ir kitur, nesusijusiose su akropoliais vietose. Beje, „Baltos lankos” buvo perimtos ir neseniai pervardintos „Didysis pegasas”, visur taip berods. Pastaruoju metu pamenu „Pegasą” skelbiant išpardavimus iki 70 proc. pigiau, taigi, proga ganytis, kam negana knygų (pats dūstu). Kaip minėjau anksčiau, neprastas pasirinkimas nukainotų knygų daugmaž pastoviai yra „Vagoje” – knygų mažmenoje lieka bene šie du stambiausi žaidėjai, neskaitant mieliausių ir įdomiausių mažiukų. Nebegausių.

8. 1472.

   Maras spalio 12th, 2011, 12:35 am

   

   Ir „Baltų lankų” knygynų tinklą prarijo? Ot siaubas, dar vienas monopolis, kad jį kur – du tinklai. Atitinkamai, nuolaidos labai mažos. Kažkada „Pegasas” Prousto serijos dalį pardavinėjo po 3-5 Lt., kai naujos kainavo po 20. Dabar vos išdreba 50% nuolaidą.
   Aš tai po leidyklas kartais pavaikštau. Kai žinai, kada užeiti, tai galima neblogų kainų prisigaudyti.

9. 1473.

   Valentinas spalio 12th, 2011, 8:14 am

   

   Akropolyje buvęs „Baltos lankos” knygynas pavirto knygynu „Pegasas”. Nežinau ar tai liūdna. Tos pačios knygos ta pačia kaina.

10. 1474.

    Auksinis kardas spalio 12th, 2011, 3:03 pm

    

    Vilniaus Akropolio „Baltų lankų” knygynas nepavirto knygynu „Pegasas”. Kaip sakiau, knygyno vardas „Didysis Pegasas”:

    http://verslas.delfi.lt/business/baltu-lanku-knygynai-pakeite-pavadinimus.d?id=48669743

    Knygynai po „Alma littera” grupės sparnu atsidūrė jau 2009 metais, tad pasikeitimų kainodaroje vargu ar yra dėl ko tikėtis dabar, kai keičiamas įvaizdis rinkoje. Šiek tiek ta proga galima stebėti veikimo pertvarkymų.

11. 1475.

    Auksinis kardas spalio 12th, 2011, 11:15 pm

    

    Pasitaikė vertas dėmesio matymas:

    http://www.slideshare.net/fredwilson/carlota-perez-talk-at

12. 1476.

    Maras spalio 17th, 2011, 12:23 am

    

    Karde, matymas tikrai visai įdomus.

    O čia nesusijęs straipsnis apie komunikacinius pokyčius: http://www.eurozine.com/articles/2011-10-03-assmann-lt.html

13. 1477.

    Auksinis kardas spalio 17th, 2011, 10:54 pm

    

    Vienas dalykas pastovus: permainos.

14. 1478.

    Auksinis kardas spalio 18th, 2011, 11:00 am

    

    Šitas gerų minčių kelia, ir kryptimi sutampa su ankstesniu dėstymu:
    http://www.grynas.lt/gyvenimas/pavarge-nuo-vartojimo-kulturos-ekonomikos-kritimas-gali-buti-teigiamas.d?id=50783760&com=1

15. 1479.

    Neknyginis vardas spalio 19th, 2011, 3:31 pm

    

    Kai baigėte mokyklą, jūs dar skaitėte istoriją, nes aš jau viską užmiršau, ką išmokau egzaminui. Reiškiąs, kad dabar manęs niekas nemokės gyvenimo, nes istorija gyvenimo mokytoja? Visi filosofai turi užsiimti sportu, jei nori būti filosofais. Aš neužsiimu. Reiškiąs, kad aš nesu. Aš niekas.

16. 1480.

    Auksinis kardas gruodžio 26th, 2011, 4:46 pm

    

    Marai, gal pačiam bus įdomu peržvelgti atsiliepimus apie TSRS-Rusijos ir Vakarų tarpusavio mainus bei santykius technologijose, savotiški koncentruoti istorijos atspindžiai:

    http://news.slashdot.org/story/11/12/24/2339248/russia-europe-seek-divorce-from-us-tech-vendors

17. 1481.

    Auksinis kardas sausio 7th, 2012, 1:11 pm

    

    Gal ne tiek istorijos, kiek raidos gairių dalykas (norėtųsi tikėti):

    http://www.lrytas.lt/-13233510501322077724-batų-gamintojas-apavęs-basus-argentinos-vaikus-dovanoti-ne-tik-smagu-tai-puiki-verslo-strategija.htm

18. 1482.

    Fredis* vasario 2nd, 2012, 10:12 pm

    

    Marai, pakomentuok, ar tai teisinga mokslininkė ir jos požiūris:
    http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/aramonaite-anksciau-buvo-kaltas-vlandsbergis-dabar-kalta-lietuva.d?id=54974103

19. 1483.

    Maras vasario 2nd, 2012, 11:50 pm

    

    Mokslininkė „teisinga” . Bent jau man tai patinka, nors toli gražu ne su viskuo sutinku iš jos teiginių.

    Na kad ir teiginys, jog pirma žmonės kaltino Landsbergį, o dabar kaltina Lietuvą. Manau (ir kažkada esu rašęs), kad Landsbergis žmonių sąmonėje susisiejo su Lietuvos nepriklausomybe. Jis tapo jos simboliu, atitinkamai požiūris į dabartinę Lietuvą buvo išreiškiamas požiūriu į Landsbergio asmenį. Gal čia net ir sovietmečio palikimas, kai bijoma viešai išreikšti savo tikrą požiūrį, todėl jis nukreipiamas į tą objektą simbolizuojantį dalyką. Dabar baimės mažiau, Landsbergis vis mažiau aktualus, o Lietuva nebeturi aiškaus simbolio (prezidentai vis tik juo netapo, nors Seimo reitingai čia pakankamai išraiškingi), todėl kaltinama jau ir tiesiogiai Lietuva.

20. 1484.

    Fredis* vasario 3rd, 2012, 12:10 am

    

    Ramonaitės apibendrinimas labai taupus, talpus ir tikslus.
    Per 20 metų pasikeitė visa karta ir dar truputis (1.3), todėl aktyviai besireiškiantys jaunieji nelabai žino kas tas Landsbergis, o ant kažko pykti dėl nesėkmių reikia. Jaunam žmogui sunku suprasti kodėl esme viena prasčiausių valstybių Europos sąjungoje. Pyktis liejamas ant: a) baukutiško ir valinskiško seimo; b) naktinės reformos; c) lietuvis – netikėlis, pilnas blogų bruožų (kerštingas, piktdžiugiškas, tingus, nemoka dirbti, pvz. suvirinti vamzdžio); d) lietuvis – valstietis, neturime bajorų tradicijų ir jis apskritai niekada nesugebės sukurti efektyvios ir modernios valstybės; e) esame per maži, geriau būti su kartu Rusija (Lenkija, Švedija ir t.t.).

21. 1485.

    Fredis* vasario 3rd, 2012, 12:19 am

    

    Trumpai tariant: valdžioje – vagys, valdžia nesirūpina paprastu žmogumi, nekuriamos darbo vietos, dideli mokesčiai. Landsbergis nuėjo į penktą planą, nes nelabai aišku kas jis toks, kažkoks apsišaukėlis, kurį vadino prezidentu, tačiau jo niekas nerinko, todėl ne prezidentas. Prezidentu buvo Brazauskas, tik jam kliudė dirbti nemokšos ir radikalai sąjūdiečiai.

22. 1486.

    Maras vasario 3rd, 2012, 12:28 am

    

    Kad nežinau, nežinau, ar čia jaunimo požiūris. Be to, Ramonaitė kalbėjo ne tik apie jaunimą, o apie visą visuomenę.
    Be to, jai svarbus būtent susvetimėjimo su valstybe matmuo, o ne visuomenės ar lietuvių kaip tokių kritika. Tu čia jau išplatini ir kiek subanalini viską sumaišydamas į viena.

23. 1487.

    romas vasario 3rd, 2012, 11:46 am

    

    Diagnozė: trūksta tautinės (nacionalinės ) savimonės. Konstitucija sako: suverenitetas priklauso tautai. Štai šio punkto neįsisąmoninimas ir gimdo daug problemų Lietuvoje. Skirtingose amžiaus grupėse savimonės trūkumas pasireiškia skirtingai. Vyresni kartais – tiesiog „kumečių ainiai”, kaip sako Izbliondimas, o jaunesni – kosmopolitai. Gal dėl jaunimo kalta mokykla? Nors ir yra tautinio ugdymo programos, net ir mokytojai turbūt kartais nesupranta, kas yra nacija, kaip gimė ši idėja, koks jos istorinis vaidmuo, todėl nesugeba to tinkamai perteikti. Daug įtakos jaunimo savimonės formavimui turi ir viešas naujos kartos intelektualų kalbėjimas apie nacionalizmą, kaip apie kažką negero ar net nusikalstamo, – lyg ši idėja nebūtų įtvirtinta Konstitucijoje. Vyresni dažnai vis dar sieloje vergai, o jaunesni griežtai nesusitapatinę su Lietuva, todėl suprantama, kad abiem atvejais jie nesijaučia Lietuvos šeimininkais, ir natūralu, kad tai atsispindi jų kalbėjime.

24. 1488.

    Fredis* vasario 3rd, 2012, 12:26 pm

    

    Savo šalyje jaustis pilnaverčiu šeimininku ir gerai joje tvarkytis galima ir nesijaučiant oriu lietuviu tautiška prasme. Nepasitikėjimas valstybe gal kyla dėl nepasitikėjimo savimi (visą seriją šiuolaikių tautinių mitų ir folkloro – prirašiau). Nepasitikėjimas savimi kyla dėl šalia esnčių galingų traukos centrų – stipresnių visuomenių, valstybių, kultūrų, civilizacijų. Kas nenori būti vakariečiais, kam svetima vakarų civilizacija – šalia yra labai stiprus traukos laukas – Rusija. Vieni žiūri į Vakarus, kiti į Rusiją, o Lietuvoje gerai jaučiasi tik tie, kas pripuolęs „prie lovio”. Dar vienas tautosakinis išsireiškimas. Tuos, kurie traukia dirbti primityviausius darbus į Londoną ir Airiją nebūtinai reikia laikyti vakarietiškos kultūros gerbėjais ir puoselėtojais. Jie mielai važiuotų į Rusiją, tik, kad ten mažiau moka. Atskiriems aukštos kvalifikacijos perbėgeliams, pavyzdžiui penkiakovininkei D.Rimšaitei, gali sumokėti daug, kitiems – tik rinkos kainą, kuri Vakaruose yra aukštesnė.

25. 1489.

    romas vasario 3rd, 2012, 1:32 pm

    

    Fredi, tu vėl klaidžioji tame pačiame labirinte, kuriame nėra išėjimo. Aš irgi nemanau, kad būtina sąlyga yra mokėti himną arba visus Maironio eilėraščius. Tauta yra suverenas, kaip kažkada juo buvo karalius ar kunigaikštis. Problema, kad etninių lietuvių nacionalizmas ne retai iškreiptas. Dažnas rusas ar lenkas tiesiog nedrįsta savęs pavadinti lietuviu ir dėl pačių etninių lietuvių kaltės tampa lenkišku ar rusišku nacionalistu. Tai mus veda prie autonomijų, penktųjų kolonų susidarymo ir net prie nepriklausomybės praradimo.
    Savimonė negali rastis savaime, ją reikia ugdyti. Sovietų Sąjungoje buvo suprantama auklėjimo reikšmė, todėl buvo dedama daug pastangų naujo identiteto – tarybinio žmogaus sukūrimui. Svarbus akcentas auklėjime buvo, kad tarybinis žmogus visur šalyje – šeimininkas. Tai – neatsitiktinai. Teorijos, kaip konsoliduoti visuomenes, sukurtos seniai. Pas mus nacionalinę idėją mėgina pakeisti pilietiškumu, bet tai – tiesiog kitas žodis, gal ir pakeičiantis nacionalumą, tačiau pilietis man pačiam labiau asocijuojasi su pavaldiniu (eilinis pilietis), o ne su šeimininku, ir neišvaduoja iš įvairių istorinių traumų. Būtų gerai, kad priklausymas nacijai Lietuvoje būtų suprantamas taip pat, kaip suprantamas vakarų Europoje. Manau, tada išsivaduotume nuo įvairių kompleksų, kurie kamuoja ne tik kraštutinius nacionalistus, bet ir dabar kosmopolitiškai nusiteikusius kairiuosius ar liberalus.

26. 1490.

    Fredis* vasario 3rd, 2012, 2:03 pm

    

    Reikia, kad Maras tartų žodį.
    Įdomiausia, kad kas ką bešnekėtų – valstybėje nėra žymaus judesio, dinamikos. Visi – liberalai, kosmopolitai, marginalai, krikščionys demokratai, nacionalistai – savo požiūrius ir supratimus vieni kitiems pasakė, o didesnio valstybinio proveržio nėra. Per radiją ryte girdėjau, kad Kaune darželių auklėtojoms vėl sumažino atlyginimus ir jos šią žinią išgirdusios apsiverkė.
    Romai, tu teisus, mus supa labai galingos nacionalinės valstybės Rusija ir Lenkija, nacionalizmas ten stiprėja. Vakarų valstybių nacionalizmas yra rafinuotesnis ir priimamas kaip savaiminė vertybė, konstanta. Matyt mes irgi neišvengiamai turime stiprinti savo nacionalizmą, tik jį reikia mokėti publikai šiuolaikiškai pateikti ir išaiškinti, kad koks ‘austras’ ar ‘nesvarbu’ negautų infarkto.

27. 1491.

    Maras vasario 3rd, 2012, 3:09 pm

    

    Romai, kur pritariu, tai kad mes atstumiame kitataučius. Su rusais kol kas (bet tik kol kas!) problemų lyg nėra, o va su lenkais tai prisižaidėm, ir kaip iš to išeiti – neįsivaizduoju. Jeigu tiek lėšų, kiek yra skiriama tolerancijos propagavimui, būtų skiriama pilietinio tautiškumo (kad visi piliečiai yra tautiečiai) ugdymui, šiokie tokie rezultatai jau būtų, bent jau jaunojoje kartoje.
    Lygiai taip pat pritariu ir tam, kad mums tiesiog trūksta elementarios gerai sukaltos propagandos. Va parėkavo per visas priemones apie karą keliuose – ir sumažėjo avarijų. Blogiausia tai, kad nėra sutarimo, ką reikia daryti. Gerai, dabar yra programa „Lietuva 2030″, joje dalyvauja ta pati Ainė Ramonaitė, kalba labai protingai. Bet aš net neabejoju, kad po rinkimų ta programa bus nurašyta, bus kuriama kita… Valdantysis elitas neturi tikslo ir blaškosi. Taip neįmanoma jokia propaganda, taip pat ir savimonės stiprinimas. Valstybė kaip tokia neturi jokio tikslo, net pačio utopiškiausio. Estai paskelbė tikslą sukurti gerovės valstybę ir jo siekia. O pas mus – „drąsi Lietuva”…

    Romas teisingai sako: mes nesijaučiame Lietuvos šeimininkais. Yra dar ir visuotinis nepasitikėjimas, perduodamas visuomenės individui, tėvų – vaikams perduodamas dar sovietinis nepasitikėjimas „valdžia” (ir niekas negali pasakyti, kas ta valdžia yra). Nors patriotizmo apraiškų tarp jaunimo aš matau, ir normalaus patriotizmo, ne visokių ultra.

    Dėl stipresnių tautų ir civilizacijų – nežinau, nemanau. Gal tai stiprina, bet tikrai ne pagrindinis dalykas. Taip, jaunimas gal daugiau angliškų dainų nei lietuviškų klauso (ir, jei žiūrėti iš estetinės pusės – tai puiku), bet tai netrukdo jiems būti patriotais. Tai, kad aš manau, jog Dostojevskis yra geresnis rašytojas, nei Žemaitė, gi nedaro manęs kosmopolitu. Nuo tautiškumo greičiau atstums kaip tik nepagrįstas Žemaitės iškėlimas, kaip ir jo griežtas pririšimas prie tos pačios Žemaitės kaimiškos kultūros. Na, tai jau, atrodo, pastebėjo visi. Mes esam maža šalis ir maža kultūra – visada būsime kažkokios didesnės kultūros įtakoje. Ir tai nieko blogo savaime. Jei mūsų pačių kultūra ir savimonė bus normalūs.

    O man atrodo – mes be galo pavargę. Kažkokia visiškai išsisėmusi kultūra. Nėra energijos, ryžto daryti net ir klystant. O dar energingiausia dalis išvažiuoja.

    Kažkiek čia yra Ramonaitės minčių apie tą „Lietuvą 2030″: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/aramonaite-lietuviai-nusivyle-nes-lietuva-is-geriausios-ssrs-dalies-tapo-es-uzkampiu.d?id=54652863

28. 1492.

    Fredis* vasario 3rd, 2012, 3:34 pm

    

    Pirmoji (antroji) kregždė: http://www.hrmi.lt/naujiena/730/
    D.Pūras, N.Marčėnaitė ir kiti žygiuos gatvėmis Kovo 11 d.. Primityvieji nacionalistai davė impulsą, sužadino mintį. Marai, eisi?
    Visas šis judėjimas neliks nepastebėtas ir turėtų išsirutulioti į galingą nacionalinę idėją.

29. 1493.

    Maras vasario 3rd, 2012, 3:40 pm

    

    Labai abejoju. Aš gi asocialus . Nesijausčiau jaukiai ir laisvai, tai tik mažinčiau laisvės kiekį.

30. 1494.

    Fredis* vasario 3rd, 2012, 3:47 pm

    

    Paėmus Ainę Ramonaitę už rankos jaustumėmės tvirčiau.

31. 1495.

    Fredis* vasario 3rd, 2012, 4:01 pm

    

    Intelektualo pareiga ne tik rašyti tautines programas, kitus akademinius darbus, bet ir būti žmonėse ir tarp žmonių švenčių metu. Atsiribojimas, sėdėjimas kabinetuose, šviesuomenės nematymas savo gretose paprastų žmonių (miestelėnų) neįkvepia. Žmonės Marą, D.Pūrą, A.Ramonaitę turi matyti gyvai.

32. 1496.

    romas vasario 3rd, 2012, 4:09 pm

    

    Ne mes vieni prisižaidėme, juk nesutariančios pusės – dvi, todėl nereikia prisiimti visos kaltės sau. Problemos tarp lenkų ir lietuvių ne dabar ir atsirado. Iki šiol tiesiog Lietuvos valdžia nedarė jokių žingsnių, palikdama viską savieigai. Dabar, kai kažką daro, gal subtilumo trūksta. Kalbėdami su Lenkijos vadovais, mūsų vadai mažai žiūrėjo Lietuvos interesų ir per greitai pažadus dalijo. Iš tiesų kietesnė laikysena užsienio politikoje – kaip Grybauskaitės dabar – turėjo būti iš karto po sovietų armijos išvedimo. Lietuvos lenkų, kaip ir visų piliečių, problemas mes apskritai turėtume spręsti šalies viduje, o kitoms šalims nėra reikalo kištis, kol mes laikomės savo tarptautinių įsipareigojimų. Lenkija laiko Lietuvos lenkus savo politikos įrankiu ir tai yra blogai. Įtariu Lenkijos valdžią vykdant šovinistinę politiką. Lietuva, tarp kitko, taip pat turėtų peržiūrėti savo politiką kitose šalyse gyvenančių lietuvių- kitų šalių piliečių atžvilgiu. Man atrodo, ne retai tai irgi kertasi su padorumu, o taip pat mums tokia politika nėra naudinga.

33. 1497.

    Maras vasario 3rd, 2012, 4:19 pm

    

    Romai, aš mąstau paprastai: Lietuva yra didesnė už lenkų tautinę mažumą, todėl ir atsakingesnė, nes turėjo daug galimybių, o nedarė nieko (kaip ir apskritai, ne tik šiuo klausimu). O dėl kitko – taip, yra ir Lenkijos kaltės ir nesantaika sena.

    Fredi, gal ir pareiga, bet, deja, yra viešieji intelektualai ir neviešieji. Aš tikrai ne mitinginis žmogus, tai mano trūkumas, bet, deja, toks jau esu. Aš stengiuosi veikti žmones per paskaitas, kažkiek – per straipsnius.

34. 1498.

    Fredis* vasario 3rd, 2012, 4:33 pm

    

    Pasakysiu teiginį: gilių, didžiulių nesutarimų tarp lietuvių ir save laikančių lenkais nėra. Kokie faktai? Na, stumdosi jie ten tarpusavyje gana grubiai Vilniaus rajone ir taip vadinamuose lenkiškuose rajonuose. Mokyklų, darželių trūkumas, – taip yra visoje šalyje, tik čia prisideda papildoma problema, nes reikia padaryti dvi skirtingas tautines mokyklas. Galėtų glaustis viename pastate, mokytis iš lietuviškų vadovėlių, bet tai tikriausiai utopiška mintis. Dažniausiai kenčia lietuviai, nes pirmiausia naikinamos lietuviškos klasės. Negerai. Kur, kame valdžios klaida? Esame per daug nuolankūs, tolerantiški, reikėtų būti griežtesniems ir naikinti savivaldą įvedant tiesioginį vyriausybės valdymą?

35. 1499.

    romas vasario 3rd, 2012, 4:51 pm

    

    Marai, be kišimosi iš užsienio Lietuvos lenkų problemos neatrodytų tokios aštrios. Piliečiai patys sugeba už save pakovoti, o kadangi Lietuvoje demokratija, kompromisų visada valdžia su rinkėjais ieško. Reaguoti į Lenkijos spaudimą būtų klaida: mes nesame vasalai. Ir nereiktų įtvirtinti tokios praktikos, kad mūsų piliečių problemos sprendžiamos kitų valstybių sostinėse.

36. 1500.

    Maras vasario 3rd, 2012, 5:42 pm

    

    Fredi, esminių nesutarimų tai gal ir nėra, bet yra kitkas: 20 metų su jais buvo nieko nedaroma, jie nebuvo integruoti į Lietuvos visuomenę (be Zinkevičiaus bandymų juos sulietuvinti), liko kažkur šalia, dabar tuo naudojasi tie, kam be galo lengva jais manipuliuoti. Jie užėmė tuštumą vietoje Lietuvos. Ir didžiausia problema yra ta, kad jie visada ras problemų ir nesutarimų, nes tik per konfrontaciją su Lietuva galės sujungti ir palaikyti savo rinkėjų vienybę. Ką mes ir matom. Iš to išeiti bus be galo sunku. Ir todėl tai, kad mes matome, jog nėra gilių nesutarimų, nieko nereiškia – jie atsiras lygioje vietoje. Dabar jau iš esmės nebesvarbu, ar kišis Lenkija, ar nesikiš. Savo neveiklumu Lietuva pati sukūrė šią problemą. Šiaip lenkai sovietmečio pabaigoje buvo labai stipriai aprusėję, vaikus leido ne į lenkiškas, o į rusiškas mokyklas, nes taip patogiau ir greičiau kylama socialiniais laiptais. Tereikėjo tik išmintingai pakreipti jų norą integruotis į Lietuvos visuomenę, ir šios problemos nebūtų buvę.

    Romai, oi nežinau, ar Lietuvos piliečiai sugeba patys už save pakovoti. Vien jau iki šiol nebaigta žemės reforma apie Vilnių ir Kaune ką sako. Ir valdžia pas mus kompromisų ieško taip pat, kaip ir sovietmečiu – tada, kai iš esmės jau per vėlu, kai lekia plytos ir pradedama remtis užsienio jėgomis. Demokratija yra tada, kai yra demokratiška visuomenė (būtent ji sugeba pakovoti už save), o jos aš Lietuvoje nematau.

37. 1501.

    Fredis* vasario 3rd, 2012, 6:15 pm

    

    O ką su lenkais reikėjo daryti, beje, jie lenkiškai beveik nekalba, o tik kažin kokiu keistu kalbų kratiniu? Z.Zinkevičius darė – nepavyko, gal per stipriai ir ne taip darė, V.Landsbergis ragino lietuvius, turinčius namus Vilniaus raj., greičiau juos priduoti valstybinei komisijai, kad gautų rinkėjo pažymėjimą. Koks kilo triukšmas, kaip LLRA mobilizavosi kovai! Turbūt būta daug didvyriškų ir alinančių jėgas pastangų važiuoti mokytojams į lietuviškas mokyklas. Sėdint kabinete ir teoriškai diriguoti: – tu daryk tą ar kitą veiksmą, – yra lengviausia. Realybė yra visai kita, užtenka tik nuvažiuoti į regioną, apie kurį kalbame, ir procesą pamatyti savo akimis. Kabinetiniais veiksmais pakreipti gyvenimo tėkmę kita vaga – labai sunku, faktiškai neįmanoma, nes žmonės bendruomenėse ir savivaldybėse tvarkosi taip kaip jiems geriau ir priimtiniau. Lietuva turi rodyti žmonėms pavyzdį, kad yra moderni ir patraukli gyventi valstybė, daugiau nieko kito nereikia daryti. Visos valdžios išsijuosusios tik ir pluša šia linkme – stengiasi sukurti gerovės valstybę, kurioje gera gyventi visiems. Kada nors šios pastangos bus apvainikuotos sėkme.

38. 1502.

    Fredis* vasario 3rd, 2012, 6:36 pm

    

    Maras paminėjo Z.Zinkevičiaus pavardę, tai pasidomėjau kas jis toks, radau straipsnelį: http://alkas.lt/2011/10/07/z-zinkevicius-vilnijos-lenkakalbiu-gyventoju-pavardziu-kilme/

39. 1503.

    romas vasario 3rd, 2012, 6:46 pm

    

    Marai, kai piliečiai nekovoja, tai ir problemos nesimato. Lietuvos lenkai gan aktyvūs, bet Lenkijos šiame reikale turėtų nelikti nei kvapo. Tai iš esmės turėtų būti bet kokių derybų sąlyga. Piliečiai turi kovoti už savo teises, o ne už Lenkijos interesus Lietuvoje. Dabar panašu į tai, tik nelabai drąsu mūsų politikams tai garsiai sakyti. Gal dar jie turi vilties, kad Lenkija atsipeikės ir truputį apmažins savo nacionalistinį užsienio politikos įkarštį.
    O Lietuva turi laikytis tarptautinių konvencijų ir nepažeidinėti žmogaus teisių. Į perteklinius reikalavimus reikia tiesiog nereaguoti. Palaikau Grybauskaitės nuostata, kad Lietuvoje lenkams nebus nei trupučio blogiau nei tautinėms mažumoms Lenkijoje.

40. 1504.

    romas vasario 3rd, 2012, 7:22 pm

    

    Mes čia labai jau rimtai prikomentavom. Atsipalaidavimui pasiūlysiu ištrauką iš Bertrand Blier filmo „Un, deux, trois, soleil”, bet pradžiai truputį įvesiu į siužetą, nes neradau pakankamai ilgos ištraukos su vertimu.
    Pas pagyvenusį vyriškį naktimis vis lankosi vagis. Vyriškis supratingas: vagis iš dvylikos asmenų šeimos, kur vargiai ar kas nors gauna atlyginimą, todėl vyriškis nuolat laiko spintas prikrautas valgio, o duris atidaras. Jis guli lovoje tamsoje ir pasakoja:
    -Reikia palikti piniginę matomoje vietoje ir pasirūpinti, kad joje būtų pinigų.
    Tuo pat metu rodo, kaip į į namus įsliūkina negriukas ir ima iš piniginės pinigus. Matyt sujaudintas šeimininko jautrumo, vaikis užeina į šeimininko miegamąjį ir klausia:
    Pone, kodėl Jūs toks geras? Kiti į mane šaudo, kai ateinu vogti.
    - Tai tu nevok pas kitus, vok pas mane, – atsako šeimininkas.
    Na o toliau veiksmas staiga persikelia į virtuvę:
    http://www.youtube.com/watch?v=HzzMT8snbkI

41. 1505.

    romas vasario 3rd, 2012, 7:24 pm

    

    Štai čia pilnesnis epizodas:
    http://www.youtube.com/watch?v=DFcWiIQKWK4&feature=related

42. 1506.

    romas vasario 3rd, 2012, 7:26 pm

    

    Filme skamba Khaled’o muzika. Čia ne iš filmo, bet įspūdžiui susidaryti tiks:
    http://www.youtube.com/watch?v=iIyyPsqRweE

43. 1507.

    Fredis* vasario 3rd, 2012, 7:33 pm

    

    Geras romo įkeltas siužetas, kuris pademonstruoja kryptį kaip reikia veikti ir siekti tikslo. Gerumas, kilnumas, atjauta, jokio drastiško ir erzinančio oponentą, bendrapilietį veiksmo ir didžiulis savivertės jausmas.

44. 1508.

    romas vasario 3rd, 2012, 7:34 pm

    

    Čia va gal muzika ir iš filmo, sprendžiant iš pavadinimo:
    http://www.youtube.com/watch?v=lo5Z5ukpacw&feature=related
    Ligita gal atsimena, buvau kažkada siūlęs paklausyti Rachid Taha smagių dainuškų. Ant albumo būtų tas su kepure.

45. 1509.

    Maras vasario 4th, 2012, 3:51 pm

    

    „Lietuva turi rodyti žmonėms pavyzdį, kad yra moderni ir patraukli gyventi valstybė” . O kas yra Lietuva? Kartais ne jos žmonės?

    Gerai ištrauka, man patiko .

46. 1510.

    Fredis* vasario 4th, 2012, 5:55 pm

    

    Man irgi patiko:
    „Valdantysis elitas neturi tikslo ir blaškosi. Taip neįmanoma jokia propaganda, taip pat ir savimonės stiprinimas. Valstybė kaip tokia neturi jokio tikslo, net pačio utopiškiausio. Estai paskelbė tikslą sukurti gerovės valstybę ir jo siekia. O pas mus – “drąsi Lietuva”…”

    „Gerai, dabar yra programa “Lietuva 2030″, joje dalyvauja ta pati Ainė Ramonaitė, kalba labai protingai. Bet aš net neabejoju, kad po rinkimų ta programa bus nurašyta, bus kuriama kita…”

    Marai, dabar mane verti domėtis kas parašyta programoje „Lietuva 2030″. Gal kas nors įdomaus ir vertingo?

47. 1511.

    Maras vasario 4th, 2012, 6:38 pm

    

    Nežinau, tik tai, ką tame mano nurodytame straipsnyje ta pati Ainė ir kalba – kad reikia remtis tuo, kas jau yra visuomenėje, tomis tendencijomis, kuriomis galime didžiuotis ir kurias reikia stiprinti. Tikrai geriau, nei „Drąsi Lietuva”. Aišku, priklauso nuo to, kas ten konkrečiai bus.

48. 1512.

    Maras vasario 4th, 2012, 6:40 pm

    

    A, pažiūrėjau – sumani šalis. Nu jau geriau, nei drąsi .

49. 1513.

    Fredis* vasario 4th, 2012, 7:00 pm

    

    Tiksliai nežinau Estijos situacijos, bet jeigu mes nuo savo statistinių rodiklių nupurtytume Pagėgius, Skuodą, Zarasus, tai gal net lenktume ir pralenktume kaimynus.
    Tikrai, reikia pripažinti, kad sumanumas yra geriau už drąsą.

50. 1514.

    Fredis* vasario 4th, 2012, 7:08 pm

    

    O Jums kartais nekyla noras nebūti sumaniu? Būti paprastu, pačiu savimi?
    Tegul sumanūs būna kiti!