Drėbtelk ir tu, kartu su Valdemaru

„Apdrabstykime istoriją, vaikai,
kuo kas galim – ir išryškės jos tikrasis veidas.“ – Maras

Spontaniškas Valentino interviu, paskelbtas 2009 metų spalio 17 dieną, su istoriku Valdemaru Klumbiu taip paprastai užmarštin nenugarmėjo.

Pasipylė trumpi ir ilgesni komentarai, visokie nuomonių pareiškimai, įsisiautėjo nesantaika. Galop veiksmas persikėlė į Vilnaus Rotušės aikštę, kur vyrai dangstydamiesi skydais puolė taškytis kalavijais, moterys ir vaikai, drobiniais audeklais apsigobę, lindo į šaižaus lietaus plėšomas palapines… Buvo baisu. O gal nebuvo? Gal aš ką tik iškreipiau istoriją?;) Deja, reikalas šviežias, taigi liudininkai greitai konstatuos, kad „truputį“ sufantazavau. O jeigu aš štai taip nudobčiau liudininkus, panaikinčiau pirminius, antrinius šaltinius ir pulčiau kurti savo istoriją, mm? Ar kas nors atsektų kaip buvo iš tikrųjų? Turbūt taip. Nes visko nepanaikinsi. Ir vėl – turbūt.

Šis naujas skyrelis, startavęs 2009 metų spalio 20 dieną, skirtas istorijai. Diskutuokim, provokuokim vienas kitą, atraskim.

Šiaip ar taip kiekvienas iš mūsų jau esame ISTORIJA.

Pradžiai siūlau minėtojo istoriko mokslinio straipsnio „Lietuvos kultūrinis elitas sovietmečiu: tarp pasipriešinimo ir prisitaikymo“ išvadų dalį, o toliau… Žiūrėsim.

1. Lietuvos kultūrinis elitas sovietmečiu: tarp pasipriešinimo ir prisitaikymo

Komentarai: 1 714 “Drėbtelk ir tu, kartu su Valdemaru”

Puslapiai: « 125 26 27 28 29 30 31 32 [33] 34 35 » Show All

  1. 1565.

    . balandžio 26th, 2012, 11:09 pm

    Negi ir dr Marui neprieinama bibliografinė retenybė – Cvirkos apybraiža apie A.H.?

    Ar banali rutina – laiko stoka, užmarštis etc ?

  2. 1566.

    Ligita balandžio 26th, 2012, 11:24 pm

    Taškai, matyt, dr. Maras per ilgai lindi mano tinklarašty ir nenueina į antikvarinius knygynus, turim kažką daryt, Lietuvos mokslas pavojuje!

  3. 1567.

    Maras balandžio 26th, 2012, 11:52 pm

    Oi, praleidau :) .
    Mokslas dabar kitoje vietoje knisasi, Cvirkai laiko nelieka :) .

  4. 1568.

    romas balandžio 27th, 2012, 12:11 am

    Marai, o kas nors iš istorikų knisasi visokiuose antanėliuose, gėlių vaikuose ir kertukuose? Dar kažkas iš jų gal ir gyvi. Tokie primityvūs ansambliai nieko labai išskirtinio, bet kažko sunkiai paaiškinamo ta jų muzika turėjo. Pogrindinių įrašų iš juostinių „Daina” baisioje kokybėje jaunimas klausėsi

  5. 1569.

    Maras balandžio 27th, 2012, 12:23 am

    Knisasi, knisasi, dar ir nemažai. Na, Radzevičiaus „Lietuvos roko pionieriai 1965–1984“ turbūt žinai, ten daug pririnkta. Bet dabar yra ir daugiau, viena ir mūsų katedroje diserį iš kažko tokio rašo, jei parašys, dar Ramonaitės kompanija „Sąjūdžio ištakų beieškant” daug atsiminimų pririnko, taip pat ir iš visokių pusiau pogrindinių roko ir panašių grupių. Tiesa, ten ne apie muziką, o apie tinklaveiką daugiau, bet vis tiek.
    Šiaip didžioji dalis roko muzikos ir yra primityvi, bet ne būtinai dėl to bloga.

  6. 1570.

    romas balandžio 27th, 2012, 12:35 am

    Sutinku, kad popkultūra yra primityvesnė už klasikinę muziką, bet lietuviška „požeminė muzika” buvo primityvi net lygininant su vakarietiška populiaria muzika. Aparatūra būdavo pusiau savo darbo, o įrašų garso kokybė irgi nestudijinė. Nežiūrint visų trūkumų, jos buvo klausomasi. Kai dabar surandi tinkle, neaišku dėl ko.

  7. 1571.

    Maras balandžio 27th, 2012, 1:02 am

    Aš net ne tokį primityvumą turėjau omeny. Tiesiog yra priemonių (tiek Tavo minėtų techninių, tiek ir muzikinės kūrybos priemonių panaudojimo) primityvumas. Tačiau tai gali neturėti jokių sąsajų su muzikos gerumu. Kai kurie itin rafinuoti akademinės muzikos pavyzdžiai man varo visišką nuobodulį, kaip ir nemaža dalis klasikinės muzikos (tiesa, ne tos, kurią visi žino – ta tai beveik visa gera. Nors, prisimenu vieną anekdotą: Brucho koncerto smuikui, ir dabar gana dažnai atliekamo, partitūrą atnešė Brahmsui ir paklausė, kaip jis įvertintų. O anas atsakė: Ant gero popieriaus atspausdinta. :) O aš ir jo nežinodamas stebėdavausi, už ką ji atlieka, nes man – visiškai neįdomus kūrinys.).
    Tas pats ir su popkultūra. Tik ji gal net labiau atspindi savo laikmetį, yra artimesnė žmonėms, jų vidiniam pasauliui. Užtat ir klausėsi tų visų antanėlių ir kertukų. To reikėjo, tai buvo tos dienos oras.
    Ir čia yra popkultūros bėda tuo pačiu: laikai keičiasi, su ja ir popkultūra, atitinkamai ir seniau „vežę” dalykai pradeda darytis nebesuprantami, nebeįdomūs. Išlieka geriausi. Ir tai nemaža dalis to yra iš sentimentų srities (klausiau vaikystėje, patiko :) ). Nors va aš vaikystėje, kai buvo koks 13 metų gal, labai mėgdavau klausytis Radiocentro „Naftalininės diskotekos”, kur grodavo senus gabalus, 7-8 deš. Kažkodėl man jie labiau patikdavo, nei dauguma to, ką grodavo naujo. Gal kad buvo atrinkti geri gabalai, o ne leidžiama viskas iš eilės.

  8. 1572.

    romas balandžio 27th, 2012, 1:43 am

    Man, jei muzika patinka, sukelia vaizdinius, žadina fantaziją. Kartais įsivaizduoju, kad tai tiktų kažkokiam filmui. Senosios klasikinės muzikos harmonijos dažnai turi savo kanonus. Klausaisi ir faktiškai jauti iš anksto išsirišimą. Tai kažkiek ir neįdomu. Popmuzika, liaudies muzika – nesaistomos griežtai taisyklių. Iš to kartais gaunasi visai gerų rezultatų. Ir šiuolaikinės rimtosios muzikos taip pat kanonai nebevaržo. Liko prisirišimas prie klasikinių instrumentų, orkestro struktūros, vokalinės technikos ir pan. Klasikinė muzika dėl to – šiek tiek konservatyvi. Man atrodo, šiuolaikinė rimtoji muzika nesugeba kol kas peržengti barjerų ir naudotis visomis technologijų duodamomis galimybėmis. Konservatyvumas labiau padiktuotas psichologinių nusistatymų, manau. Kitų sričių menas : architektūra, tapyba, skulptūra – stereotipų jau atsisakė. Architektūroje kokia nors barokinė estetika ar technologija būtų priimta kaip visiška beskonybė, manau.

  9. 1573.

    Maras balandžio 27th, 2012, 11:38 am

    A, man visai kitaip – muzika jokių vaizdinių nekelia, ji yra tiesiog muzika ir žadina grynai muzikines, ar kaip čia pasakyti, emocijas, ne vaizdines. Pastebėjau, kad tiems, kurie „mato” muziką, dažnai sunkiau į ją įsigyventi – kai nekelia vaizdinių, tai tarsi ir muzikos nėra.

    Na, nesakyčiau, kad popkultūra, popmuzika neturi taisyklių. Jos yra, tik kitaip reiškiasi. Visa muzika (taip pat ir pop) balansuoja tarp nuspėjamumo ir netikėtumo. Jei nukrypsta į kurią nors vieną pusę, pasidaro arba nuobodi, arba nesuprantama.
    Popmuzikoje gal daugiau srovių ir improvizacijos, o pastaroji yra muzikos gyvybė. Va čia akademinė pralaimi visais frontais, nes visiškai sustabarėjo, palyginus su senąja, iki XIX a. Taip, varžo instrumentai, orkestras, technikos, viskas tarsi pernelyg ištobulinta ir todėl kiek negyvybinga.

    Bet yra ir kita stereotipų atsisakymo pusė. Va architektūroje neliko barokinės estetikos, bet absoliuti dauguma dabartinių pastatų yra visiškai neestetiški – dėžutės ir tiek. Be stereotipų gali kurti genijus (ir tai…), o tokių visada vienetai. Nu ir gyvenam visi dėžutėse. Va akademinėje muzikoje dabar vyrauja nestereotipiškumo siekis per prievartą, o gaunasi tai lygiai kaip architektūroje – pasitaiko tikrai puikių kūrinių, bet yra masė taip vadinamų festivalinių, kurie panašūs vienas į kitą kaip kaip daugiabutis Vilniuje nuo panašiu laiku statyto daugiabučio kur nors Londone – tos pačios gelžbetoninės konstrukcijos, tie patys didžiuliai stikliniai langai etc.

  10. 1574.

    romas balandžio 27th, 2012, 3:08 pm

    Taip ir rašiau, kad popmuzikoje gaunasi gerų rezultatų kartais. Didžioji dalis jos yra visiškas mėšlas. Sunku pasakyti, kiek iš viso jos liks istorijai. Trumpam laike įvairios iškasenos laikosi ant sentimentų. Bet kažkas, ko gero, liks ir po šimto metų. Šiek tiek kitokią mintį norėjau perduoti. Štai klasikinė muzika dažnai įkvėpimo sėmėsi iš folkloro. Net ir didelės dalis instrumentų, dabar laikomų klasikiniais, savo kilme yra liaudies instrumentai. O šiuo metu popkultūra nedaro įtakos rimtai muzikai. Grynai psichologiškai ta sritis priimama kaip kažkas žemesnio ir neverto. Kai koks dainininkas mėgina dainuoti specifine dainavimo technika, o muzikantai groja taip vadinamais netradiciniais, elektriniais ar elektroniniais instrumentais, geriausiu atveju tai yra džiazas, alternatyvi muzika ar pan. Žodžiu, teritorijos nepersidengia.

  11. 1575.

    Maras balandžio 27th, 2012, 8:41 pm

    Oi, be abejo liks kažkas iš popso, net neabejoju. Gal net daugiau, nei iš dabartinės akademinės muzikos.

    Ir dėl nepersidengimo visiškai pritariu. Charizma, jausmai, energija, polėkis, aistra, toks įspūdis, nueina į popsą, ten dažnai paskęsta neturėdami geros muzikinės apdorojimo technikos (ar yra išmelžiami prodiuserių), o akademinei lieka sausuoliai. Klasika tikrai visada sėmėsi iš liaudies muzikos (net ir pasakalija ar čiakona, kuri dabar atrodo tokia didinga Bacho paklausius, juk yra liaudies šokis, kaip ir Bethoveno 9-osios simfonijos pagrindinė finalo tema, beje, iš kroatų, berods, folkloro), o dabar ryšio iš tiesų nėra. Jo, čia didžiulė muzikos problema.
    Tiesa, popsas nėra liaudies kultūros atitikmuo, jis pats be galo daug perėmė iš akadiminės muzikos. O tikros liaudies muzikos kaip ir išvis nebėra.

  12. 1576.

    Auksinis kardas balandžio 27th, 2012, 9:43 pm

    Lana Del Ray – Blue Jeans:
    http://www.youtube.com/watch?v=JRWox-i6aAk

  13. 1577.

    Auksinis kardas gegužės 12th, 2012, 12:10 pm

    Kažin, Marai, ar žinotum atsakymą į tokį klausimą – „Kokie XVIII a. įvykiai suformavo karaliaus Vilhelmo pažiūras?”. Aš tai primiršau, o greičiausiai niekada nežinojau, ir tegaliu žiauriai piktintis kokių nesąmonių klausia vaikų, egzaminuojant istoriją. Nors apie vidurių putimą Hitleriui atsakyti bandyčiau.

  14. 1578.

    Fredis* gegužės 12th, 2012, 1:51 pm

    Juodoji mirtis – Maras.

    Maždaug nuo 1706 metų Mažojoje Lietuvoje prasidėjo sistemingi nederliai ir ėmė stigti maisto. Ištiko ir gamtos stichijos: 1709 metų rudenį didžiulės liūtys užtvindė laukus ir rūsius, o žiemą nusistovėjo tokie šalčiai, kad žemė įšalo iki 1 metro gylio ir dar gegužės mėnesį rogėmis buvo galima važinėti po Kuršmares. Amžininko liudijimu, paukščiai skrisdami krito sušalę žemėn; ežerų lede, siekusiame iki dugno, sustrigo žuvys; iššalo žiemkenčiai ir sodai. Prasidėjus brangymečiui, iškilo visuotinės suirutės grėsmė. Esant tokiai padėčiai, susidarė kuo palankiausia terpė užkrečiamoms ligoms plisti. Plito dizenterija, dėmėtoji šiltinė, o tai, kas vadinta juodąja mirtimi, įgijo visas limpamas ligas apimantį maro pavadinimą. Epidemijos pasekmės buvo ne visur vienodos. Jos priklausė nuo gyventojų ūkinio pajėgumo, baudžiavinės priespaudos, paklusnumo drausmei. Mažiau nukentėjo turtingesni vokiškieji, o daugiausiai – lietuviškieji valsčiai.
    http://www.mazoji-lietuva.lt/article.php?article=449

  15. 1579.

    Maras gegužės 12th, 2012, 3:49 pm

    Karde, tikrai nežinočiau :) . Na, jei juos to moko, tai gali ir klausti. Prasmės sunku įžiūrėti, bet kažkokius pagrindus turi suteikti. Na, su Hitlerio vidurių pūtimu vėlgi nueitume į kitą pusę, kur istorija taptų anekdotų (ir, beje, mažai ką sakančių apie istoriją, istorinius procesus) rinkiniu, kas, man atrodo, irgi negerai.

    Fredi, man, aišku, garbė būti sulygintu su Juodąja ponia juodoje karietoje, kaip lietuvių tautosakoje dažnai vaizduotas maras, bet vis tik kažkaip būčiau linkęs kukliai tokios garbės sau neprisiimti :) .
    Beje, mano protėviai, gyvenę Tilžės apylinkėse, marą išgyveno. Mano pavardė toje vietoje užfiksuota prieš marą, ir prosenelis į Klaipėdos kraštą atsikėlė irgi iš patilžės.

  16. 1580.

    Auksinis kardas gegužės 12th, 2012, 5:29 pm

    Aš už kažkokius pagrindus. Bet griežtai prieš tai, kad valstybinio egzamino klausimai nebūtų susiję būtent su pagrindais.

  17. 1581.

    Maras gegužės 12th, 2012, 6:37 pm

    Na, toks klausimas man su pagrindais irgi nelabai siejasi. Čia tiems, kurie turi gerą atmintį ir mėgsta kalti turbūt skirta.

  18. 1582.

    Auksinis kardas gegužės 12th, 2012, 7:29 pm

    Tai užtat, rupūs miltai, ir apmaudu, kai švietimas su durnystės ženklu.

  19. 1583.

    Maras gegužės 12th, 2012, 7:44 pm

    Oi, dar laukia Lietuvos aukštasis mokslas. Su NE MAŽESNIU durnystės ženklu… Kaip kur, bet būna ir dar didesnio.

  20. 1584.

    Fredis* gegužės 12th, 2012, 10:35 pm

    Tai ar išsiaiškinote kokie įvykiai suformavo karaliaus Vilhelmo pažiūras? Klausimas yra ne tiek apie karalių, o apie XVIII a..

  21. 1585.

    Auksinis kardas gegužės 12th, 2012, 10:52 pm

    Esi eilinį kartą neteisus, Fredi, ir tai stabiliai užknisa. Išsiaiškinti trunka apie 15-20 sek.

  22. 1586.

    . gegužės 12th, 2012, 11:14 pm

  23. 1587.

    Maras gegužės 13th, 2012, 12:50 am

    Taške, gražiai atitaikyta, nieko nepasakysi :) .

    Karde, kam taip aštriai? Fredis pateikė tokią nuomonę, kokia vadovavosi ir tie, kurie klausimynus sudarinėjo. Jie netgi pateikė įdomesnį klausimą, nei šiaip koks būtų buvęs mano laikais: „kokius svarbiausius XVIII a. [Vokietijos] įvykius galėtumėte išvardinti?” Čia pabandyta labiau suasmeninti, tik kad vis tiek ne į tą pusę nueita, mano nuomone.

  24. 1588.

    Auksinis kardas gegužės 13th, 2012, 2:40 am

    Abejoju, ar omenyje turimi įvykiai XVIII amžiuje buvo ryškūs (svarbiausi) pasaulio, ar net Vokietijos mastu. Vieno asmens mastu – taip, būtent taip statomas ir pats klausimas. Bet toks vieno, ne paties ryškiausio, asmens kontekstas, kalbant apie istorijos žinių vertinimą, – tragiškas.

    Kai perdėtai glaustomasi, sukyla ir atitinkamas aštrumas – lygsvarai atstatyti. Prašau darkart, Fredi: nereikia tos lipšnios, atseit, pagalbos.

  25. 1589.

    Maras gegužės 13th, 2012, 4:12 am

    Jo, klausimas nekorektiškas. Manau, kad turėti omeny svarbiausi istoriniai įvykiai, bet kas gali žinoti, kokie įvykiai buvo svarbiausi asmeniui? Gal kad vaikystėje patyrė traumą pamatęs, kaip kažkas kačiuką kankina? :) Na, net jei tai ir žinoma, vis tiek nėra taip svarbu, kad būtų mokoma mokykloje.
    Bet beveik neabejoju, kad klausimo sugalvotojai manė taip darantys istoriją įdomesnę.

    Bet va kur Fredis siūlo pagalbą, tai nematau :) . Na pasakė žmogus savo nuomonę, kitokią, bet tai čia nieko blogo gi ;) .

  26. 1590.

    Fredis* gegužės 13th, 2012, 9:26 am

    Man neužteko nei 15. nei 20 sekundžių, neužteks ir visos gegužės, todėl prašau jūsų pagalbos. Taigi, kuo buvo svarbus XVIII a.?
    AK ir Marai – subambėjote seniokiškai, tačiau niekas dar geriau nepasiūlė kaip egzaminuoti moksleivius ir studentus. Kai pasiūlysite savo metodą – svarstysime ir nagrinėsime.
    Panašiai sudaryti klausimai ir laikant KET egzaminą policijoje.

  27. 1591.

    Auksinis kardas gegužės 13th, 2012, 11:49 am

    Kam vėl renkiesi nusišnekėti, Fredi? Net užduoto klausimo tavo rankose akimirksniu nebeliko, užtat dabar ir nesugraibai XVIII a. Tau reikia stebėti ir mokytis, o ne piršti savo išmintį, po centą kilogramas. Betgi norisi papliurpti, ane? Tai ir va – nieko blogo.

  28. 1592.

    Fredis* gegužės 13th, 2012, 1:10 pm

    Iš vieno pasisakymo ir asmens plačių ir visapusiškų apibendrinimų daryti negalima, tačiau vis dėlto…
    Autochtonai mažojoje Lietuvoje buvo labai spaudžiami kolonizatorių ir atvykėlių, gal todėl tokie aršūs ir nelinkę leistis į akademinį bendravimą. Kova dėl būvio, draskymasis iki paskutinio prakaito lašo bendruomenes ir pavienius asmenis persmelkė kiaurai.
    Maras kažkodėl šių negandų išvengė. Todėl ir vertingas. Docentas.

  29. 1593.

    Maras gegužės 13th, 2012, 2:11 pm

    Fredi, o kam Tau žinios apie XVIII a.? Negi vien tam, kad paerzintum Auksinį kardą? Ajajai :D .
    Apie autochtonų priespaudą M. Lietuvoje ir jos padarinius tai pralinksminai. Nors šiaip ar ne Didžiojoje Lietuvoje baudžiauninkai blogiau gyveno ir didesnę prievartą patyrė ;) .

  30. 1594.

    Auksinis kardas gegužės 13th, 2012, 3:07 pm

    Kas parinktų įspūdingiausią analogiją kiek Fredžiui trūksta iki „akademinio bendravimo”?

    Marai, tikrai turi kažką bendro su docento pavadinimu? Čia nenugalima prelegento proto banga pareina, ar tik „a la provokuojanti” pirstelėjimo bangelė?

  31. 1595.

    Neknyginis vardas gegužės 13th, 2012, 3:11 pm

    Auksinis Kardas yra intelektualas, taip? Bet jis juk muzikas.

  32. 1596.

    Fredis* gegužės 13th, 2012, 3:23 pm

    Na, tačiau manau (įsivaizduoju), kad gyvenimą M.Lietuvoje galima prilyginti tarnavimui legionierių korpuse, kur galėjai pasikliauti tik savimi, o čia, Didžiojoje Žemėje, žmonės tempė jungą ir patyrė priespaudą saviškių ponų. Caro žandarmerija – vietiniai dvarininkai – nelabai baudžiauninkai juos skyrė. Dvarininkų irgi buvo visokių, kai kurie netgi organizuodavo sukilimus, jei tokia perspektyva nepatikdavo – galėjai jungtis į Tado Blindos būrį.
    Taigi, M.Lietuvoje buvo atšiauriau, žmonės – kitokie, savarankiškesni, kitokio mąstymo ir tai labai jaučiasi. Čia – tradicionalistai, iš Ten – taisyklių laužytojai. Šis mini erzelis – puiki iliustracija.

  33. 1597.

    Maras gegužės 13th, 2012, 3:33 pm

    Na, tolokai Fredis nuo akademinio bendravimo, kaip jis yra suprantamas (nors visai nenustebčiau, jei su akademine sfera būtų susijęs :) ), tuo ir įdomus.

    Ne, neturiu nieko bendro su doc. – per mažai rašau (arba per daug rašau čia :D ). Reiškias, mokslinės produkcijos trūksta. Plius dar ir laiko per mažai nuo apsigynimo.

    Vat kad žmonės atšiauresni, savarankiškesni M. Lietuvoje, tai man irgi panašus įspūdis. Nu bet kad šitas kraštas kaip legionierių korpusas, tai čia joooo, dėjai :D . Kur ten „Metuose” legionierių korpusą įžiūrėjai?

  34. 1598.

    Fredis* gegužės 13th, 2012, 3:40 pm

    Tolminkiemy buvo tradicinė lietuviška (europietiška) idilė.
    Europoje kaimas visur tas pats, su tais pačiais kvapais ir papročiais.

  35. 1599.

    Maras gegužės 13th, 2012, 3:43 pm

    Nu kad Versaly, kiek pamenu, kaimo idilė XVIII a. buvo visai kitaip įsivaizduojama ;) .

  36. 1600.

    Fredis* gegužės 13th, 2012, 4:13 pm

    Prancūziško dvaro dvasią kopijavo ir bandė implantuoti pas save net rusų dvarininkai, tai buvo tikra Idilė, mes – tik lenkų šlėktas, Jūs – zalcburgiečius.

  37. 1601.

    Maras gegužės 13th, 2012, 4:22 pm

    Tai aš apie kaimo idilės įsivaizdavimą, kur sakei, kad vienodas, o ne apie kultūrines įtakas.

  38. 1602.

    Fredis* gegužės 13th, 2012, 4:32 pm

    Marai, o tau niekada nekilo mintis kodėl demokratijos lopšiu laikoma Graikija, šiuolaikinės civilizacijos – viduržemio jūros baseinas.
    Geografinė platuma lėmė kaimietišką peizažą, kur nors Suomijoje valstiečio pirkios langas buvo 50×50 cm.

    Užtat kaip smagu yra dabar: madas, technologijas ir pažangą demonstruoja Šiaurė. Istoriškai Šiaurė atsilošia prieš iškaitusius ir iškepusius Saulėje bevalius pietiečius.

    Šiandien Graikijoje vyksta eilinis bandymas sukurti proeuropietišką vyriausybę. Ir atrodo, kad nesiseka.

  39. 1603.

    . gegužės 16th, 2012, 2:51 pm

    Dr. Maras žinomame (Ligitos nuorodų pirmajame) blog’e nepasirodo, tad, gal neužgausiu istoriko šia nuoroda:

    http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/ibalciuniene-nieksybe-prasideda-nuo-tokiu-kaip-as-arba-kerouaco-dvasia-lietuvoje.d?id=58715311

    Vargu, ar Maras skaito Delfi, nors strp iš Literatūrmenio…
    Dėl visa ko – pardon, dr.M :)

  40. 1604.

    Maras gegužės 16th, 2012, 5:00 pm

    Taške, buvau matęs, bet neskaitęs, tai dabar padariau :) . Nevienareikšmiškai vertintinas, reikės studentams nusiųsti :) .

  41. 1605.

    . gegužės 16th, 2012, 5:55 pm

    Marai, smagu gal bus ir paskaityti, kaip po vieną (sic!), komentarą dėL jauno istoriko parašė Valentinas ir Tinklaraštininkas.

    Komentarų ten daugiau negu Delfyje :)

  42. 1606.

    Maras gegužės 16th, 2012, 7:26 pm

    Čia pas Račą? Na, gal paskaitysiu.

  43. 1607.

    romas gegužės 16th, 2012, 8:27 pm

    Aha, prikomentavom šiandien :) Buvo daug laisvo laiko.

  44. 1608.

    Maras gegužės 16th, 2012, 8:45 pm

    Nu jo, pavarėt ten :) . Reiks kada permesti rimčiau, dabar reikia apie sovietmetį rašyti.

  45. 1609.

    Fredis* gegužės 16th, 2012, 8:48 pm

    Tinklaraštininkas Marą pavadindamas „garsiu istoriku” Marui nori tik gero – užgauti Maro ambicijas, kad Jis tikrai taptų garsiu.
    Ir dar. Marai, nesižavėk netikrais aukso puodais, kuriuos Tau po nosimi kaišioja Tinklaraštininkė. Jau geriau turėti paprastą emaliuotą dubenį, tačiau tikrą.

  46. 1610.

    Maras gegužės 16th, 2012, 8:53 pm

    Išmintis kalba Fredžio lūpomis :) .

  47. 1611.

    Fredis* gegužės 16th, 2012, 8:58 pm

    Minėjai, kad VU kažkurio fakulteto administracijoje dirba žavi administratorė. Nieko nelaukęs griebk, tuoj pat.
    Padarysiu išimtį ir įkelsiu šypsenėlę … :)

  48. 1612.

    Maras gegužės 16th, 2012, 9:08 pm

    Na, aš negaliu pasigirti Geero išvaizda, kaip nekurie asmenys :)

  49. 1613.

    romas gegužės 16th, 2012, 9:12 pm

    Znakorius kažkiek labiau atsiskleidė. Anksčiau kitokį įspūdį turėjau. Dabar esu linkęs sutikti su tais, kurie teigia, kad kraštutiniuose dešiniuosiuose keistai dera meilė komunistinei praeičiai, putinizmui ir neapykanta viskam, kas iš vakarų. Blogai tik, kad žiūrint iš kairės visi dešinieji atrodo vienodi.

  50. 1614.

    Fredis* gegužės 16th, 2012, 9:14 pm

    Ana pusė klauso ausimis, išvystyta uoslė ir intuicija.
    Rega reaguoja į rankas (tvarkingi pirštai, nagai) ir batus.
    Viskas. Patikimo, savo žmogaus įspūdis, reikia turėti humoro jausmą.

Rašyti komentarą

Sveiki,


Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.

Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.

* yra papildomų sąlygų:)

Ligita


Welcome,


You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.

I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.

* There are additional conditions:)

Ligita

Nori susirašinėti popieriniais laiškais? Palik savo kontaktus žemiau. Arba rašyk el. paštu: ligita@ligidangaus.lt

Tavo vardas

Klausimas

captcha

Saugos kodas

    Prenumeruok RSS

    Įrašyk savo el. paštą

  • Balsavimas

    • Ligita dabar kuria. Parašyk jai laišką, jei kyla klausimų dėl tavo kūrybos ar nori papasakoti apie save. Atsiprašome, laikinai neaptarnaujame. ligita@ligidangaus.lt
  • Tapk gerbėju

    Ligi Dangauson

    Darbai

    Radai klaidą? Pranešk.

    Kategorijos

    Archyvas

    Tinklaraščiai, batai ir sausainiai :))

    Poko.lt