Drėbtelk ir tu, kartu su Valdemaru

„Apdrabstykime istoriją, vaikai,
kuo kas galim – ir išryškės jos tikrasis veidas.“ – Maras

Spontaniškas Valentino interviu, paskelbtas 2009 metų spalio 17 dieną, su istoriku Valdemaru Klumbiu taip paprastai užmarštin nenugarmėjo.

Pasipylė trumpi ir ilgesni komentarai, visokie nuomonių pareiškimai, įsisiautėjo nesantaika. Galop veiksmas persikėlė į Vilnaus Rotušės aikštę, kur vyrai dangstydamiesi skydais puolė taškytis kalavijais, moterys ir vaikai, drobiniais audeklais apsigobę, lindo į šaižaus lietaus plėšomas palapines… Buvo baisu. O gal nebuvo? Gal aš ką tik iškreipiau istoriją?;) Deja, reikalas šviežias, taigi liudininkai greitai konstatuos, kad „truputį“ sufantazavau. O jeigu aš štai taip nudobčiau liudininkus, panaikinčiau pirminius, antrinius šaltinius ir pulčiau kurti savo istoriją, mm? Ar kas nors atsektų kaip buvo iš tikrųjų? Turbūt taip. Nes visko nepanaikinsi. Ir vėl – turbūt.

Šis naujas skyrelis, startavęs 2009 metų spalio 20 dieną, skirtas istorijai. Diskutuokim, provokuokim vienas kitą, atraskim.

Šiaip ar taip kiekvienas iš mūsų jau esame ISTORIJA.

Pradžiai siūlau minėtojo istoriko mokslinio straipsnio „Lietuvos kultūrinis elitas sovietmečiu: tarp pasipriešinimo ir prisitaikymo“ išvadų dalį, o toliau… Žiūrėsim.

1. Lietuvos kultūrinis elitas sovietmečiu: tarp pasipriešinimo ir prisitaikymo

Komentarai: 1 714 “Drėbtelk ir tu, kartu su Valdemaru”

Puslapiai: « 125 26 27 28 29 [30] 31 32 33 34 35 » Show All

  1. 1415.

    Fredis* rugsėjo 12th, 2011, 10:46 pm

    Pražiopsojau tą momentą kai Naglis pagyrė Klaipėdos valdininkės auskarus, tačiau negalėčiau kaip nors dėl to neigiamai charakterizuoti politiko – negudravo, siuntė (jeigu siuntė) SMS iš savo mobilaus – reiškia yra nuoširdus ir neklastingas. Pasitikėti galima.

  2. 1416.

    Valentinas rugsėjo 12th, 2011, 11:27 pm

    Fredi, politikas nemoka rodyti dėmesio svetimoms moterims – palieka daiktinių įrodymų. Reiškia yra neatsargus ir nebudrus. Toks politikas gali būti priešiškų spec. tarnybų užverbavimo taikiniu. Tokiam politikui negalima suteikti leidimo dirbti su slapta informacija. O tai reiškia jis negali būti nei premjeru, nei prezidentu ir net kai kurių Seimo komitetų nariu.

  3. 1417.

    Fredis* rugsėjo 13th, 2011, 7:42 am

    Klaipėda paslapčių neturi – tai atviras ir draugiškas miestas darbštiems, nagingiems, talentingiems ir linksmiems žmonėms!

  4. 1418.

    Fredis* rugsėjo 13th, 2011, 8:51 pm

    Marai ir Valentinai, kaip vertinate paskutinius D.Grybauskaitės pasisakymus dėl baltarusių opozicijos: ” dažniausiai negirdime, kad jų prioritetas ir tikslas yra nepriklausoma Baltarusija. To beveik negirdime. Daugiausia girdime, kad reikia daugiau pinigų“ ir dėl lenkų tautinės mažumos: „Aš primenu – visų mažumų atstovai Lietuvoje pirmiausia yra Lietuvos piliečiai, o tai reiškia, kad jiems galioja Lietuvoje veikiantys įstatymai. Nenorėčiau vertinti Lenkijos politikų, aš tiktai norėčiau priminti Lietuvos politikams kokiai mažumai jie bepriklausytų – jie privalo pagal Lietuvos Konstituciją būti lojalūs Lietuvos valstybei ir laikytis visų Lietuvoje esančių ir galiojančių įstatymų, jei jie yra Lietuvos piliečiai” ir taip pat „jokia tauta ir valstybė niekada netoleruos spaudimo ar kišimosi į savo vidaus reikalus”.
    Jeigu paklaustumėte manęs, tai atsakysiu:
    - Normaliai, savo stiliuje, net gi šiek tiek nustebino, ypač dėl lenkų.

  5. 1419.

    Valentinas rugsėjo 13th, 2011, 9:06 pm

    Fredi,
    Lenkų klausimas yra vienas iš nedaugelių, kuriame Grybauskaitė demonstruoja aiškią ir nedviprasimišką poziciją. Baltarusijos opozicijos klausimu neturiu jokių žinių apie Baltarusijos opoziciją, todėl negaliu komentuoti.

  6. 1420.

    Fredis* rugsėjo 13th, 2011, 9:40 pm

    Seinuose ir Punske lietuviai atsisako vietovardžių lietuviškai, todėl Lietuvoje taip pat nebus lenkiškų užrašų. Gudrus (didmeistriškas) lietuvių ėjimas? Mane labai nustebino tokia D.Grybauskaitės pozicija. Ją visą laiką laikiau labiau demokrate, nei respublikone, Kirkilo kritika mano požiūriu buvo vidine demokratų tarpusavio kova (H.B.Obama vs H.Clinton).
    Kaip vienas asmuo per vieną dieną gali padaryti visiškai skirtingo turinio ir ideologinio krūvio pareiškimus? Vienas skirtas nerijams, o kitas songailoms :)
    Lenkų klausimu elitas tikriausiai turi vieningą poziciją, net Valatka nekomentavo savo žiniasklaidoje.

  7. 1421.

    Valentinas rugsėjo 13th, 2011, 10:13 pm

    Fredi,
    Tu esi tikras, kad Baltarusijo opozicija yra ne pinigų kovai su Lukašenkos režimu įsisavinimo opozicija?

  8. 1422.

    Fredis* rugsėjo 13th, 2011, 10:21 pm

    Opozicija nėra vieningas darinys, oponuoja marga publika, tačiau pareiškimas yra apibendrinantis opozicijos veiksmų pobūdį – pinigų gavimą ir įsisavinimą. Tarp opozicijos atstovų tikrai yra pažangiai ir demokratiškai nusiteikusių veikėjų, kurie dabar yra įsižeidę.

  9. 1423.

    Valentinas rugsėjo 13th, 2011, 10:28 pm

    Žodžiai „dažniausiai” ir „beveik” nurodo, kad tai yra ne apibendrinantis teiginys. Prezidentė teigia, kad didžioji dauguma Baltarusijos opozicionierių yra pinigų įsisavintojai. Nežinau ar ji teisi, nes visiškai nesusipažinęs su situacija Baltarusijoje.

  10. 1424.

    Fredis* rugsėjo 13th, 2011, 10:45 pm

    Diktatoriškoje šalyje visiško autokratizmo sąlygomis bruzdant menkai opozicijai tėkšti jiems į veidą tokį pareiškimą yra labai nejautru, neatsakinga, netoliaregiška. Prisiminkime kaip lietuviai laukė užsienio šalių paramos 1989-1991 m., Libijos sukilėliai prancūzų ir NATO įsikišimo, nes rėžimas kiekvieną dieną juos vis labiau smaugė.
    Gal yra koks nors slaptas susitarimas su Lukašenka dėl tranzito, paslaugų/prekių pirkimo, bendro veikimo tam tikrais klausimais užsienio politikoje?

  11. 1425.

    Auksinis kardas rugsėjo 14th, 2011, 12:29 am

    Laimei, lietuviai nelaukė užsienio šalių paramos 1989-1991 m.

  12. 1426.

    Auksinis kardas rugsėjo 14th, 2011, 1:00 am

  13. 1427.

    Fredis* rugsėjo 14th, 2011, 8:13 am

    Islandai pirmieji pripažino mūsų šalį, dabar jie nuolat linksniuojami kaip drąsi šalis. Visokie nerijai nuolat pabrėžia, kad JAV tai padarė po 1.5 metų, tikriausiai labai skvarbiai ir įdėmiai žiūrėjo ar išsivadavimo judėjimai Baltijos šalyse yra demokratiški ir kokios bus tolesnės geopolitinės pasekmės. Apie siekį vien tik įsisavinti pinigus iš užsienio jiems neapsivertė liežuvis taip kalbėti.

  14. 1428.

    Valentinas rugsėjo 15th, 2011, 10:14 pm

    Štai įdomiai čia vienas fotografas semiasi įkvėpimo iš renesanso paveikslų.
    http://www.andrewpinkham.com/

  15. 1429.

    Fredis* rugsėjo 16th, 2011, 11:12 am

    Marui tokio pobūdžio nuotraukos tikrai nepatinka. Čia Musės skonio.

  16. 1430.

    Maras rugsėjo 16th, 2011, 4:21 pm

    Nu kodėl, Fredi. Visai nieko (žmonių portretai). Tik man labiau primena prerafaelitus, nei renesanso tapybą (kartotės kartotė, o ne kartotė).

  17. 1431.

    Valentinas rugsėjo 16th, 2011, 8:42 pm

    Vat tuo ir yra didingas Maras, kad jis vis pateikia naujų dalykų apie kuriuos aš nežinojau. Šį kartą sužinojau apie prerafaelitus. Ačiū tau Mokytojau!
    Pats fotografas savo įtakas įvardina:
    Pinkham’s inspirations were painters like Vermeer (part of our Beers with Old Masters series), George Stubbs, and John James Audobon. A contemporary favorite is Bo Bartlett.

  18. 1432.

    Fredis* rugsėjo 16th, 2011, 9:05 pm

    Aš irgi žemai nulenkiu galvą mokytojui.
    Išminčius, tūnantis sušiktam bendrabutyje.

    Šiandien vakare dangus buvo nusidažęs makedonų-ispanų vėliavų spalvomis. Jaučiamės kaip namie ir visos Ispanijos vardu sakau „ačiū“ Lietuvos žmonėms“, – kalbėjo ispanų treneris S.Scariolo. Dėkojame ir arenoje, ir už jos ribų esantiems žmonėms, kurie sukuria ypatingą atmosferą ir daro viską, kad šis Europos čempionatas būtų aukščiausio lygio.

  19. 1433.

    Maras rugsėjo 16th, 2011, 11:04 pm

    Palaiminimo nereik?

    Valentinai, tik iš Tavo citatos sužinojau apie įtakas, bet nė vienas iš fotografo įvardintų tapytojų nepriklauso renesansui.

  20. 1434.

    Valentinas rugsėjo 16th, 2011, 11:16 pm

  21. 1435.

    Auksinis kardas rugsėjo 19th, 2011, 7:12 pm

    Įdomūs visuomenės būklės štrichai, Marju Lauristin:

    „Estijoje mes randame du kartus daugiau žmonių, kurie yra laimingi, palyginus su Latvija ar Lietuva. Kodėl taip yra, aš negaliu kompetentingai atsakyti už Lietuvą, bet Latvijoje 66 proc. sako, jog yra nepatenkinti. Lietuvoje yra daug geriau – 40 proc., bet nepatenkintųjų vis tiek daugiau nei patenkintųjų. Estijoje 50 proc. yra patenkinti ir 20 proc. nepatenkinti. Taigi skirtumas labai didelis. Kodėl? Įtakos tikriausiai turi kultūra, religija, ekonomika, politika“, – svarstė estų mokslininkė.

    http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuva-per-dvidesimt-metu-pirmunes-vieta-uzleido-estijai-uodegos-vieta-atitenka-latvijai.d?id=49827484

  22. 1436.

    Fredis* rugsėjo 19th, 2011, 8:20 pm

    Žmogus, nesvarbu kas – ar estas, ar kitos tautybės, turėtų suprasti, kad tikimybė jam gimti buvo nepaprastai maža. Gimęs žmogus tapo Nugalėtoju, laiminguoju.
    Kodėl gimęs žmogus kartais pasijaučiau nelaimingu?
    Galimi keli atsakymų variantai: a) kvailas, nes nesupranta, kad yra Nugalėtojas, laimingasis; b) protingas, reiklus sau ir supranta, kad negali panaudoti visų savo galimybių gyvendamas savo terpėje, o ką nors pakeisti negali, kiti yra sėkmingesni nepelnytai (dėl protekcijos, skirtingų startinių pozicijų ir t.t.); c) sega paveldima „nelaimingumo” liga, yra ligonis.

  23. 1437.

    Maras rugsėjo 19th, 2011, 11:21 pm

    Aha, įdomios mintys. Valentinui, aišku, nepatiks Norkaus vartota Wallersteiniska centro – periferijos frazeologija :) . Nu bet niekas negali paneigti, kad mes tik Rumuniją su Bulgariją (kurios faktiškai niekada nebuvo Europos dalis, kitaip nei Lietuva vis tik) telenkiame. Net „destabilizuotos” Latvijos vis niekaip neaplenkiame, kad ir kokius ten Ainė traukytų rodiklius. Su Latvija viskas būtų daug aiškiau, jei būtų išskirtos rusų ir latvių nuomonės, manau. Latviai būtų arčiau estų, manau, o Latvijos rusai – arčiau… lietuvių. Rusų ten labai daug ir jiems sunkiau susitapatinti su kažkokia nauja valstybe, iš kurios Majakovskis savo eilėse išsityčiojo, o dar Rusijos TV… Bet kodėl lietuviai niekaip nesugeba būti patenkinti gyvenimu, tapatintis su savo valstybe bei nuolat inkščia, tai klausimas. Fredžio atsakymuose aš b integruočiau į c ir sakyčiau, kad tai yra pagrindinė priežastis.

    Tiesa, labai įdomiai atrodo moterų ir vyrų su aukštuoju statistika. Visiškai nesiderina su feminizmu. Viena vertus, moterys vis dar kaip bokso kriaušės (tiesa, Estijoje gal mažiau), kita vertus, jos vis labiau prasiveržia ir laimi prieš pasyvius, nuo mamos (žmonos) sijono niekaip neatsiplėšiančius vyrus.

  24. 1438.

    Auksinis kardas rugsėjo 22nd, 2011, 2:03 am

    O štai ir ji, atomizacija, visame savo gražume:

    http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuviai-nepasitiki-ne-tik-politikais-bet-ir-vieni-kitais.d?id=49903004

    Tik kažkaip estai vėl nelimpa prie teorijos, kad čia smarkiau reiškiasi tarybų prakeiksmas – neatomizuoti jie, jų bendrystė ne mažiau ryški ir už kitų skandinavų. Taip nesenai minėtas Mažosios Lietuvos savivaldos modelis norėtų priminti, kad Didžiojoje daugiau taikytas centralizavimas, caro-gubernatoriaus-ministro pirmininko kreipiančioji. Žmogeliui vieta – būti pasyviam, susigūžusiam, nūnai ir iki rinkimų rečiau beišviliojamam. Anam svarbu, kad neužgautų anei balti, anei raudoni. Estijos savivalda: vald/linn, net prašalaitis keliaudamas matai kur ji prasideda ir baigiasi. Gali paremti, gali atsiremti.

  25. 1439.

    Valentinas rugsėjo 22nd, 2011, 9:24 am

    O kadangi pas estus vyrauja totalus liberalizmas ir „pinigo valdžia” galima daryti išvadą, kad pinigo valdžios trūkumas ir atomizuoja Lietuvą.

  26. 1440.

    Auksinis kardas rugsėjo 22nd, 2011, 10:27 am

    Viena problemėlė: šie dalykai nebūtinai turi būti susiję, ir dar būtent taip. Nieko naujo: nesąmonės užknisa.

  27. 1441.

    Fredis* rugsėjo 22nd, 2011, 10:49 am

    Kai nuvažiuoju į sodą-sodybą – visus sutiktus ant smėlėto keliuko žmones sveikinu, pasisveikinu. tą patį darau savo kieme ir gatvėje prie savo gyvenamojo namo mieste. Kaip nors dar labiau mažinti atomizaciją nematau didelių galimybių, partijomis ir žmonėmis, jų gerumu tikiu ir pasitikiu. Esu beveik estas, kuriam patinka tiek memeliškiai, tiek Kauno berneliai, tiek Vilniaus gyventojai vadinami tuteišais. Niekada neturėjau jokių reikalų su šiauliečiais, pažįstu vieną kitą marijampolietį ir alytiškį, o iš panevėžiečių žinau tik Kreivarankį ir Tinklaraštininką.

  28. 1442.

    Auksinis kardas rugsėjo 22nd, 2011, 11:07 am

    Puiku, bet prie ko mažosios išpažintys, kai kalbama apie reiškinius?

  29. 1443.

    Fredis* rugsėjo 22nd, 2011, 11:34 am

    Reiškinio analizę Krupavičius užbaigė jūros bangavimo metafora – cikliškumo įžvelgimu, banga gena bangą:
    „A. Krupavičius sakė, kad tai (pilietinės visuomenės spartesnis daigų dygimas) tikėtina, mat vystymasis yra cikliškas – po individualizmo dominavimo paprastai atsirita kolektyvinių vertybių banga”.
    Iš karto matyti, kad tai memeliškio įžvalgos, kurios, beje yra optimistinės – neišvengiamai atsirita kolektyvizmas. Liberalai turės suglausti savo egoistinius sparnelius ir pasidalinti su kitis visuomenės nariais priglobtu po savo sparneliais turtu, materialinėmis vertybėmis, kapitalo ištekliais ir netgi savo intelektualiniu potencialu. Ir, beje, tai padarys savanoriškai.

  30. 1444.

    romas rugsėjo 22nd, 2011, 11:37 am

    Apie pasitikėjimą ir jo prigimtį kažkada skaičiau. Čia turime reikalą su hormonais, aišku. Pasitikėjimo hormonas (nebeatsiminsiu kaip jis vadinasi) radosi žuvyse. Patelės jo pagalba nugali patinėlio baimę dėl kylančio pavojaus būti suvalgyta neršto metu. Žinduolių organizmuose pasitikėjimą žadinantis hormonas yra oksitocinas. Reikšmę turi ne pastovus hormono kiekis, bet hormono pokytis, kurį sukelia aplinkinių rodomas pasitikėjimas, draugiška išvaizda, nesavanaudiškas elgesys, dosnumas. Nepasitikėjimas irgi turi savo chemiją. Moterys tiesiog į nepasitikėjimą atsako nepasitikėjimu, o štai vyro organizmas į rodomą nepasitikėjimą atsako dihidrotestosterono, kuris atsakingas už agresyvų elgesį ir polinkį smurtauti, išsiskyrimu. Darytina išvada, kad esame savotiškame uždarame rate – nepasitikime vieni kitais nes nepasitikime. Išvada, kad nepasitikėjimas vienas kitu nėra susijęs su nepasitikėjimu politikais, – abejotina. Nežinau, kiek teisingos Krupavičiaus išvados apie nepasitikėjimo vienų kitais priežastis. Šiaip jos atrodo įtikinamai, bet nežinau, ar nėra dar kokio kultūrinio mechanizmo, kurio būdami kultūros viduje tiesiog nepastebime.

  31. 1445.

    Auksinis kardas rugsėjo 22nd, 2011, 4:50 pm

    Raktinis „jo pagalba”: hormonas kaip priemonė, bet ne kaip priežastis. Dėl pasitikėjimo politikais ir bendrapiliečiais ryšio – Krupavičius teisus, kad įvairiose šalyse matysime įvairias kombinacijas, ir nėra užtikrinto rišlumo. Bet pas mus, neabejotinai, persmelkiantis nepasitikėjimas yra panašios prigimties – visi žino ir mato, kad pasitikėti tiesiog sudėtinga, neverta. Visas žinių iš supančio pasaulio lietus pastoviai primena, kaip pasitikėjimas ir vėl susimovė. Tik pavieniai reti, egzotiški fragmentai neša kitokią žinią.

    Taip, pas mus tai ne mažiau ir kultūros reikalas, tipiškas turimas vertybių rinkinio egzempliorius. Egoistiškas santykis, nubraukiant atsakomybę, ten, kur pakaktų savarankiškumo plius atsakomybės. Priedo laimint laisvę. Egoizmo stiprinimas nenuves toliau laisvės muliažo.

  32. 1446.

    Maras rugsėjo 22nd, 2011, 5:20 pm

    Visi čia pas mus šneka apie tą totalų liberalizmą Estijoje, bet kažkaip nelabai su tuo paveikslu dera lėšos, skiriamos kultūrai ir kaime nuo sovietmečio neuždaryta nė viena mokykla (yra keli mokiniai – yra ir mokykla). Niekaip nedera su „pinigo valdžia”, jau greičiau ji pas mus, nuolat kalbančius, kas apsimoka, o kas – ne (ir tai srityse, kuriose apsimokėjimo negalima apskaičiuoti).

    Sovietmetis, aišku, sustiprino nepasitikėjimą, bet akivaizdu, kad jis nulemtas ir kultūros dalykų. Gaila, kad nėra normalesnių tyrimų apie tarpukario santykius visuomenėje.

    Bandant spėlioti viena priežasčių galėtų būti vėlyvas baudžiavos panaikinimas ir su tuo susijęs vėlyvas tradicinio kaimo kolektyvo suirimas. Pas mus iki šiol pasitikima „savais” (giminės, „pažįstami”), kurie faktiškai sudaro tą pačią kolektyvistinę kaimynų bendruomenę. O ji labai nepasitiki bet kokiais svetimais (nebent „geru caru”). Tuo tarpu nepasitikėjimas nepažįstamais žmonėmis iš principo yra visai kitas, netgi priešingas dalykas, iki kurio reikia suaugti suirus tradicinei bendruomenei. Tarpukariu tai turbūt vyko modernėjant visuomenei, tačiau sovietmetis, ne tik nešęs nepasitikėjimą svetimais, bet ir bandęs kurti naujas pusiau baudžiauninkų bendruomenes kolūkiuose ir netgi miestuose, ribojęs individualumą, tą individualėjimo procesą (o jis reiškia ir pasitikėjimo savimi kaip individu, o ne tik kaip kažko didesnio darinio dalimi, bei tuo pačiu – pasitikėjimą ir kitais tokiais pat individais) sulėtino. Užtat ir turime dabartinę situaciją: visų nepasitikėjimą visais, nes tradicinės struktūros jau beveik suirusios (net ryšiai tarp giminių vis silpnėja), nebesuteikia prieglaudos ir pasitikėjimo, o savarankiški, savimi ir kitais pasitikintys žmonės dar tik tik formuojasi.
    Aišku, čia tik dalis proceso, o ir paaiškinimas gana grubus.

  33. 1447.

    Auksinis kardas rugsėjo 22nd, 2011, 5:31 pm

    Patiko, Marai. Teisingai skamba.

    „nepasitikėjimas nepažįstamais žmonėmis iš principo yra visai kitas, netgi priešingas dalykas, iki kurio reikia suaugti suirus tradicinei bendruomenei” – iš tikro, tai jau bus pasitikėjimas individu, autonominio laisvo vieneto galiomis: gebėjimu atsisakyti trumparegės naudos, turėti puoselėjamą vertybių rinkinį, jausti atsakomybę. Tokiu būdu būti laisvų individų bendruomenės molekule-susireguliuojančia-sistema, ne atomu-agresyvoku-primityvu. Tuomet priimti nekaltumo prezumpciją – ne vykdomas nurodymas iš centro, bet norma. Tikėjimas įgaliu, pilnaverčiu individu – tame tarpe, kas be ko, ir savimi tokiu.

  34. 1448.

    Fredis* rugsėjo 22nd, 2011, 5:40 pm

    Geras, doras ir pasitikintis savimi ir kitais žmogus gali būti tik neužguitas, nenuskurdęs, turintis nuosavybę, stabilias socialines garantijas (municipalinį butą), išsilavinęs, stabilias (nebūtinai didelias) pajamas žmogus. Beveik viduriniojo sluoksnio apibrėžimas. Kai žmogaus nekankina ezistencinė baimė, kai jis užtikrintas rytdiena. Kai tokių individų visuomenėje dauguma – tarp jų atsiranda normalūs santykiai, nebaisu, kad vienas kitą apvogs, apgaus, pripjaus, suspardys.
    Dabar miestuose, ypač sostinėje, vidurinysis sluoksnis sudaro didžiumą gyventojų, todėl čia gyventi yra visai pakenčiama ir gera.

  35. 1449.

    Fredis* rugsėjo 22nd, 2011, 6:00 pm

    Neįsivaizduoju kaip galėjo prasprūsti pro Auksinio kardo ir A.Krupavičiaus akis šis dabartinės Europos būvis. Nuo kaimietiško užguitumo ir sovietizmo įvarytų kompleksų ir baimių einame į atsipalaidavimą, šmaikštumą, žaidimus su savimi ir kitais ir liberaliąją laisvę: http://www.lrytas.lt/-13166965551315379634-presti%C5%BEiniame-festivalyje-pristatytos-imigranto-lenko-darytos-g%C4%97dingos-nuotraukos-pavert%C4%97-britus-pajuok%C5%B3-objektu-nuotraukos.htm

  36. 1450.

    Maras rugsėjo 22nd, 2011, 6:21 pm

    Viskas turi savo antrąją pusę, Fredi. O kiaulių buvo visada ir visur, yra ir bus.

  37. 1451.

    Valentinas rugsėjo 22nd, 2011, 7:43 pm

    Džiaugiuosi, kad gerbiami komentatoriai priėjo išvados, kad nepasitikėjimas vieni kitais yra ne „pingo valdžios” įsigalėjimo rezultatas, o giliai kultūroje įsišaknijusi problema. Aš tai teigiau jau daug metų.

  38. 1452.

    Maras rugsėjo 22nd, 2011, 7:59 pm

    Hm, o kas čia teigė, kad nepasitikėjimas kyla iš „pinigo valdžios”? Bent jau ne aš :) .
    Tačiau dabartinė padėtis, beje, tikrai neskatina pasitikėjimo. O jei Lietuvoje dabar yra „pinigo valdžia”, tai ji tikrai didina nepasitikėjimą. Tik tiek, kad visi dalykai turi šaknis ir istorijoje. Svarbu, ar dabartis yra palankesnė nepasitikėjimo įveikimui, ar ne. Nepasakyčiau, kad yra.

    Tiesa, labai pradžiugino Roto knygyno Vilniuje Mickevičiaus bibliotekos pastate iniciatyva: ant lango sudėliota keliolika knygų (ir, beje, bent jau viena tai tikrai nebloga, tik kiek aptrinta, bet kainuoja šiaip virš 20 Lt.), padėta dėžutė ir parašyta, kad knygos kainuoja po 5 Lt. Savitarna. Manau, toks pasitikėjimo demonstravimas labai skatina pasitikėjimo visuomenėje didėjimą: pradedi labiau pasitikėti kitais, kai tau parodomas išankstinis pasitikėjimas.

  39. 1453.

    Maras rugsėjo 22nd, 2011, 8:07 pm

    Tiesa, nepasitikėjimas nėra susvetimėjimas, Valentinai ;) .

  40. 1454.

    Fredis* rugsėjo 22nd, 2011, 8:49 pm

    Marai, tu neįsivaizduoji koks nepasitikėjimas buvo anksčiau. Dabar padėtis stabiliai gerėja, žmonės tampa pragmatiškesni. Nebūti vieni kitiems vilkais yra visiems žymiai naudingiau nei kiekviename žingsnyje vieni kitus apgaudinėti.
    Marai, sugalvojau temą tavo straipsniui populiariojoje žiniasklaidoje.
    „Politinių veikėjų antkapinių paminklų meninė išraiška, jos kitimas per laikmetį ir atspaudo žmonių sąmonėje palikimas”. (Šiandien A.M.Brazausko gimtadienis).
    Kaip vertini nuolatines žmonių pastangas nuolat pagražinti, padailinti jau pastatytus paminklus ir bareljefus ir ką toks žmonių noras galėtų reikšti?
    P.S. Ar Auksiniui Kardui neskaudu kas dabar vyksta aplink Prezidento paminklą ir atminimą?

  41. 1455.

    Auksinis kardas rugsėjo 22nd, 2011, 10:04 pm

    Ne, Fredi, nes tau aktualiomis atrodančios temos man dažniausiai atrodo ir atrodys neaktualios. Taip jau yra, ir kviesčiau su tuo labai ramiai susitaikyti. Tokiais pavidalais pasaulyje reiškiasi įvairovė.

    Dėl pinigo valdžios: Valentinai, vėl neįsikirtai, kad tyrimo parodytas nepasitikėjimas turi eilę priežasčių, keletą išvardino Krupavičius (beje, viena kaip tik ir buvo susijusi su viršenybės delegavimu pinigui), papildomai palaikiau romo įtarimą, kad gali būti prisidėję ir kultūros lygio dalykai, kuriuos mums patiems sunkiau pastebėti, būnant tos kultūros viduje.

    Iš to, kas pasakyta, niekaip neišeina laužti, kad nepasitikėjimas yra vienintelės priežasties produktas. Bet išsamiau sudėtinga kalbėti dėl to, kad kažkam sudėtinga girdėti. Vėlgi, įvairovė čia šiokia tokia gaunasi.

    O šiaip jau, perdėtos galios suteikimas balanso eilutėms (pinigui) nėra kažkokia smulkmena, kuria galima tarp kažko kitko pasišnekučiuojant imti ir paneigti. Kaip tik toks laukimas, o ne ketinamas neigti teiginys, atrodo naiviai.

  42. 1456.

    Maras rugsėjo 22nd, 2011, 10:24 pm

    Fredi, neįsivaizduoju, kas dabar vyksta aplink paminklą Brazauskui :) .
    Šiaip Antakalnio kapinių memorialas išvis įdomus kultūrologiniu požiūriu: kapų išdėstymas, lavonų hierarchijos, antkapių dydžiai. Bet aš ne menotyrininkas.

    Tai, kas nuo kokio 8-9 deš. dedasi su kapinėmis, yra kažkas baisaus. Dabar jau kažkokie granitiniai baseinai išpopuliarėjo. Ir aš buvau be galo nustebintas, kai vaikščiodamas naktį po Vilnių praėjau pro kapines. Nugi žvakutės dega ant daugumos. Čia praeitą savaitgalį! Tarsi Vėlinės kokios. Jau visai iš proto žmonės išėjo. Tie šlifuoti milžiniški neskoningi antkapiai. Nu šlykštu.

    Kad visiems naudingiau pasitikėti vieniems kitais, tai taip. Bet ar teko girdėti tokią kalinio dilemą? Labai neaiškiai paaiškinta čia: http://lt.wikipedia.org/wiki/Kalinio_dilema Bet esmė ta, kad absoliučia dauguma atveju žmonės renkasi jiems visiems iš tiesų nenaudingiausią variantą, nes taip jie kažką lyg ir laimi. Nepasitikėdamas visais tu laimi santykinį saugumą (niekas neapgaus, nes niekuo nepasitiki), bet iš tiesų pralaimi tu ir visa visuomenė, nes ir tavimi taip pat visi nepasitiki, todėl daug sudėtingiau bendrauti, tenka remtis dokumentais, o ne garbės žodžiu, didėja išlaidos (visur reikia sargų) ir taip be galo.
    Mane pralinksmino viena pažįstamo matyta istorija. Norvegija. Keltas. Norvegas panikoje laksto po jį ir ieško dėžutės, į kurią galėtų įdėti pinigus ir įsipilti kavos iš kavinuko. Jis galėtų tiesiog įsipilti ir išgerti: nei apsaugos, nei kavos aparato, į kurį neįmetęs kometų kavos negausi. Lietuviai jam aiškina: taigi gerk, patys kalti, kas nepadėjo tos dėžutės. O jam tai nesuprantamas dalykas, vagystė. Taip ir liko negėręs norvegas. Tai ir yra pasitikėjimo sukurta tikrovė. Kiek visi sutaupė: nereikia pirkti kavos automato – užtenka kavinuko (kava pigesnė), nereikia statyti žmogaus prie to kavinuko – bilietas į keltą pigesnis. Lietuvoj mes apturėjom oranžinių dviračių spektaklį. Nes žmonėmis, kurie nepasitiki kitais, negalima pasitikėti, deja. Taip ir sukasi tas ydingas nepasitikėjimo ratas, ir jį be galo sunku pralaužti.

  43. 1457.

    Fredis* rugsėjo 22nd, 2011, 10:35 pm

    Rokantiškės….

  44. 1458.

    Valentinas rugsėjo 23rd, 2011, 8:13 am

    Marai, mintis, kad susvetimėjimas ir nepasitikėjimas yra ne tas pats yra per daug sudėtinga mano būsenai šiandien. Nesu tikras ar ji teisinga, nes gali būti, kad tai to pačio reiškinio skirtingos reprezentacijos.
    Kai galvoju apie susvetimėjimo santykį su šio blogo nuolatiniais komentatoriais, tai gaunasi toks vaizdas:
    Auksinis Kardas galėtų užmušti ką nors už susvetimėjimo skatinimą.
    Maras tyliai nusišalintų, nuo susvetimėjusios aplinkos, nes jam tos problemos neįdomios. Maras susvetimėjęs kasdienybei.
    Valentinas pašaipiai nusišalintų nuo susvetimėjusios aplinkos, nes jis neturi laiko terliotis su dirbtinėmis problemomis.
    Ir tik vienintelis Fredis aktyviai, nuosekliai, sąmoningai keičia susvetimėjusią aplinką – sveikinasi su kaimynais ir pažįstamais, noriai dalyvauja kolektyviniuose patriotiškuose renginiuose, simpatizuoja krikšioniškoms solidarumo ir savitarpio pagalbos idėjoms. Nenustebčiau, jei Fredis yra kraujo donoras.
    Beje, situacija su donoryste ypač organų, puikiai atskleidžia iškrypusį lietuvių vertybinį pasaulį.

  45. 1459.

    Fredis* rugsėjo 23rd, 2011, 8:43 am

    Kraujo donoru buvau tik vieną kartą ir tai priverstinai. Kai artimas žmogus gulasi į ligoninę, jis turi atsinešti dviejų donorų pažymą, kad davė kraujo. Esu savanaudis kaip reta, tačiau vis dažniau savyje pastebiu dosnumo priepuolius, todėl teigiu, kad tik viduriniojo sluoksnio ir pasiturintys žmonės gali kurti civilizuotus bendruomeninius santykius.
    Geras žmogus – turtingas žmogus.
    Kai žmogaus mintys atitrūksta nuo kasdienių jį slegiančių problemų (kuo apsirengti, ką pavalgyti), tik tada jis gali užsiimti kita veikla, tame tarpe ir žmonių tarpusavio ryšių stiprinimu (antiatomizacija). Kitu atveju jis tik kovoja dėl išgyvenimo, iš arsenalo traukiamos įvairios kovos rūšys – tame tarpe ir gerklės perkandimas šalia slankiojančiam tokiam pat bėdžiui.

  46. 1460.

    Maras rugsėjo 23rd, 2011, 7:26 pm

    Susvetimėjimas yra fundamentali būsena, nepasitikėjimas – mažiau fundamentali, manyčiau. Sakysim, Vakarų visuomenės yra stipriai susvetimėjusios, bet pasitikėjimas jose yra didesnis nei Lietuvoje. Ar Lietuvoje susvetimėjimo daugiau, nei Vakaruose, nežinau. Vis tik tradicinių institutų likučiai dar gana stiprūs (ką liudija kad ir žmonių jaučiamas didžiulis spaudimas, kokio nėra Vakarų didmiesčiuose), o tai liudytų mažesnį susvetimėjimą. Visokios savanorystės, geranoriškas požiūris į kitus vis tik susvetimėjimo nenaikina, nebent mažina. Čia jau technologinio pasaulio ypatybės.

    Aš gal ir nusišalinčiau, tik ne todėl, kad neįdomu. Nors, tiesą sakant, nežinau. Nežinau, ką reiškia „santykis su susvetimėjimu”. Aš šiaip linkęs į nusišalinimą, nemėgstu minios.

    Požiūris į donorystę gal rodo ir mūsų vertybių tradiciškumą, tokį mitinį tikėjimą kūnų prisikėlimu (panašų į Balzaco baimę fotografuotis).
    Šiaip nesuprantu Sveikatos aps. ministerijos pozicijos: jei aš neprieštarauju, kad mano organus po mirties naudotų, turiu išsiimti donoro kortelę. Man rodos, tas, kuris nesutinka, turėtų parašyti draudimą naudoti jo organus. Aš tai tikrai sutinku, kad naudotų, bet eiti išsiimti kortelės, net nežinau, kur.

    Galiu iš dalies sutikti su mintimi, kad geras žmogus yra turtingas žmogus. Iš tiesų dabar Lietuvoje tiek daug pykčio ir nepagarbos vienas kitam kyla iš skurdo. BET iš tiesų viskas juk priklauso nuo požiūrio, ypač į pinigus (čia ir vėl pritarsiu Auksiniam kardui). Pikčiausias yra tas, kuriam pinigai ir jų suteikiamas statusas yra labai svarbūs, ir kuris negali jų gauti. Pyksta ant viso pasaulio ir bet kokia proga bando parodyti, kad jis turi galią ir pinigų (vėlgi, antkapių manija tą gerai liudija). O jei žmogui tai nėra svarbiausi dalykai, jis gali ir neturėdamas pinigų būti geras. Bent jau man taip atrodo.

  47. 1461.

    Auksinis kardas rugsėjo 23rd, 2011, 10:10 pm

    Užmušti už susvetimėjimo skatinimą… Neįsivaizduoju kaip tas skatinimas turėtų atrodyti, ir kaip turėčiau užmušti. Dar vienas blėnius. Aš tik kapoju liežuvius tiems, kas BYLOJA vėjus, užuot sakę „mano požiūriu”, „aš manau”, kas nėra atviri priimti, įvertinti kitokius požiūrius – net jei tai būtų nesutikimas. Visas konfliktas kyla dėl to, kad tokios uždaros „mano teisybės” pozicijos neatitinka tikrovės ir neturi priežasties gulėti nepajudintais akmenimis. Spardysiu. Turiu teisę į savo nuomonę, ir ji gali būti nemaloni tokiems fruktams, tegul būna.

    Kai pats dėstau nuomonę, ją stengiuosi grįsti dėstomais rišliais FAK-TAIS, bei nesu uždaras jų tikslinimui ar neigimui, jei neteisingi:

    Kraujo donorystės problema šalyje komplikuota dėl to, kad to kraujo tolesnis naudojimas šliejasi prie komercinės veiklos. Mūsų gražiai prašo kraujo, ir mažai informuoja kas vyksta su juo toliau, o vyksta visko. Kai dienraštis „Klaipėda” ieškojo būdų gyventi pigiau, ir išsikėlė nuomotis patalpas viešbučio pastate, į parduodamą pastatą prestižinėje vietoje Šaulių gatvėje, priešais „Radisson” viešbutį ir gražuolę Koncertų salę, atsikėlė ne kas kitas, kaip UAB „Kraujo donorystės centras“. Taigi, mažiau iliuzijų.

    Organų donorystės išeities taškas yra toks, kad asmens kūnas nepriklauso niekam, labai jo reikia ar nelabai. Taip, organų donorystės kortelių platinimas galėtų būti puikiausias baras socialiniams sambūriams veikti, gal tam yra biurokratinių nepatogumų, juos vertėtų pašalinti. Ateitų kas ir paklaustų paties, Marai: ar prisidedi? Ir viskas, kažkuria – kad ir pareiškimo – forma gavus sutikimą, galėtų lengviau įvykti tai, ką minėjai.

  48. 1462.

    Maras rugsėjo 24th, 2011, 12:17 am

    Naujas skyrius Ligitijos knygoje: „Auksinis kardas spardosi, Valentinas kandžiojasi, o Maras teisėjauja ir komentuoja” :) .

    Jei kūnas nepriklauso niekam (su kuo sutinku), tai nepriklauso ir pačiam žmogui ar tuo labiau jo artimiesiems. Tada galima galvoti, kad tik žmogus gali uždrausti (na, vis tik jis tame kūne ilgesnį ar trumpesnį laiką gyveno). Čia intepretacijos požiūris. Gal aš čia sovietiškai žiūriu, kai svarbiausia – visuomenė?
    Tose pačiose poliklinikose galėtų paklausti dėl tų kortelių, kai pas gydytoją ateini. Neteko girdėti.

  49. 1463.

    Maras spalio 11th, 2011, 12:56 am

    Mokantiems rusiškai: http://msps.su/seminar/286/programm/233/record/5947 Video apačioje. Šiaip apie sunaikintą Eizenšteino filmą, bet įdedu pratęsdamas mintį apie racionalizmą, nes pateikiama režisieriaus mintis apie postloginį pasaulio matymą. Vis geriau nei pseudomoksliniai „fiziologiniai” paistalai.

  50. 1464.

    kreivarankis spalio 11th, 2011, 10:01 pm

    Akropolio knygyne išpardavimas. Nusipirkau:
    Jose Saramago „Evangelija pagal Jėzų Kristų”.
    Marquez „Patriarcho ruduo”. Pirmoji nukainota nuo 30,99 iki 17,99lt., antroji nuo 41,10 iki 21,00. Beje šis „Patriarcho” leidimas berods yra pelnęs kažkokią premiją už itin dailų leidimą (čia fizine prasme).

Rašyti komentarą

Sveiki,


Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.

Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.

* yra papildomų sąlygų:)

Ligita


Welcome,


You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.

I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.

* There are additional conditions:)

Ligita

Nori susirašinėti popieriniais laiškais? Palik savo kontaktus žemiau. Arba rašyk el. paštu: ligita@ligidangaus.lt

Tavo vardas

Klausimas

captcha

Saugos kodas

    Prenumeruok RSS

    Įrašyk savo el. paštą

  • Balsavimas

    • Ligita dabar kuria. Parašyk jai laišką, jei kyla klausimų dėl tavo kūrybos ar nori papasakoti apie save. Atsiprašome, laikinai neaptarnaujame. ligita@ligidangaus.lt
  • Tapk gerbėju

    Ligi Dangauson

    Darbai

    Radai klaidą? Pranešk.

    Kategorijos

    Archyvas

    Tinklaraščiai, batai ir sausainiai :))

    Poko.lt