Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
„Apdrabstykime istoriją, vaikai,
kuo kas galim – ir išryškės jos tikrasis veidas.“ – Maras
Spontaniškas Valentino interviu, paskelbtas 2009 metų spalio 17 dieną, su istoriku Valdemaru Klumbiu taip paprastai užmarštin nenugarmėjo.
Pasipylė trumpi ir ilgesni komentarai, visokie nuomonių pareiškimai, įsisiautėjo nesantaika. Galop veiksmas persikėlė į Vilnaus Rotušės aikštę, kur vyrai dangstydamiesi skydais puolė taškytis kalavijais, moterys ir vaikai, drobiniais audeklais apsigobę, lindo į šaižaus lietaus plėšomas palapines… Buvo baisu. O gal nebuvo? Gal aš ką tik iškreipiau istoriją?;) Deja, reikalas šviežias, taigi liudininkai greitai konstatuos, kad „truputį“ sufantazavau. O jeigu aš štai taip nudobčiau liudininkus, panaikinčiau pirminius, antrinius šaltinius ir pulčiau kurti savo istoriją, mm? Ar kas nors atsektų kaip buvo iš tikrųjų? Turbūt taip. Nes visko nepanaikinsi. Ir vėl – turbūt.
Šis naujas skyrelis, startavęs 2009 metų spalio 20 dieną, skirtas istorijai. Diskutuokim, provokuokim vienas kitą, atraskim.
Šiaip ar taip kiekvienas iš mūsų jau esame ISTORIJA.
Pradžiai siūlau minėtojo istoriko mokslinio straipsnio „Lietuvos kultūrinis elitas sovietmečiu: tarp pasipriešinimo ir prisitaikymo“ išvadų dalį, o toliau… Žiūrėsim.
1. Lietuvos kultūrinis elitas sovietmečiu: tarp pasipriešinimo ir prisitaikymo
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Fredis* liepos 26th, 2010, 9:57 pm
N.Vasiliauskaitės straipsnis yra fasifikacija.
Sąjūdis kovojo už laisvę, saviraišką. Visos tautos ir kiekvieno žmogaus atskirai. Būdamas mažiau prakutęs, neatsparus demagogijai gali net susigėsti, kad buvo toks Sąjūdis, kad esi lietuvis, gimęs Lietuvoje, kurio nacionalinio išsilaisvinimo judėjimo mitinguose kalbėjo kažkokios „baisios” žmogystos kaip: M.Martinaitis, J.Juzeliūnas, A.Nasvytis, A.Kaušpėdas, A.Juozaitis ir kiti. Matyt ne šituos žmones turėjo minty Vasilaiuskaitė, o advokatę, teisininkę Zitą Šličytę, narsiai besigrūmusią su priplėkusia tuometine Klaipėdos prokuratūra ir vėliau tapusia žymia žmogaus teisių gynėja ir parlamentare ir, aišku, visos strėlės vėl nukreiptos už visų mūsų nelaimių kaltininką V.Landsbergį.
kreivarankis liepos 26th, 2010, 9:58 pm
O man Nidos tekstas patiko.
Rolandas liepos 26th, 2010, 10:58 pm
N.Vasiliauskaitė ne eilinė publicistė ar apžvalgininkė(tokiu būti gali veik kiekvienas). Net ne eilinė filosofė. Ji – menininkė. Todėl ir mintys jos yra vertintinos iš meninių pozicijų. Jau esu teigęs, jog menas yra emocijos perdavimo būdas. „Kodėl „mums“ nieko neatsitiko” ji tik perdavė savo to laiko emociją. Todėl nėra jokio pagrindo teigi, jog tai falsifikatas. Tai objektyvi vienos, tuo metu gyvenusios, protingos mergaitės tiesa.
bang liepos 26th, 2010, 11:23 pm
N.Vasiliauskaitė – pilstytoja iš tuščio į kiaurą. Sofistė blogiausia prasme. IMHO.
Valentinas liepos 27th, 2010, 6:58 am
Bang, sutikčiau, su išlyga, kad VISI taip vadinami intelektualai yra sofizmo pilstytojai. Toks žanras.
kreivarankis rugpjūčio 9th, 2010, 11:23 pm
Apie Latyniną ir Rytas Staselis pasisakė
http://ryst1966.livejournal.com/96651.html
Fredis* rugpjūčio 15th, 2010, 12:20 pm
Maro disertacija sutrypta: http://www.lrytas.lt/-12818490921281211428-pilietin%C4%97-visuomen%C4%97-soviet%C5%B3-lietuvoje.htm
Maras rugpjūčio 15th, 2010, 2:21 pm
Fredi, aš Tau LABAI rekomenduoju paskaityti mano disertaciją. Nustebsi .
Nors autorei iki galo ir nepritariu – pernelyg remiasi dabartiniais sovietinės veiklos perinterpretavimais, „pilietinės visuomenės” termino naudojimas man atrodo nepakankamai pagrįstas, pernelyg atriboja pilietinį veikimą nuo klaninių ryšių.
Fredis* rugpjūčio 15th, 2010, 2:45 pm
Marai, būtinai reikės paskaityti.
„Sovietų Lietuvoje galima išskirti dvi stilistiškai priešingas subkultūrų grupes: 1) etnokultūrinį judėjimą, išplitusį po 1960 m. per žygeivių, ramuviečių, jaunimo folklorinių ansamblių veiklą ir 2) vakarietiškas subkultūras – bigbyto grupes, hipius, vėliau metalistus, pankus”.
Turbūt vienitelis iš čia besireiškiančių kartą neformalioje demonstarcijoje (manifestacijoes) esu sudalyvavęs ir aš, tiksliau trijose.
Sovietmečiu būdavo etnokultūrininkų rengiamos ugnies šventės Vingio parke, po oficialiosios dalies jaunimas miške užsisėdėdavo ir pradėdavo dainuoti tautines patriotines liaudies dainas. Mišką po truputį pradėdavo iš visų pusių supti sovietų vidaus kariuomenės pulkas, kuris bazavosi prie Šv.Petro ir Povilo bažnyčios, taigi, miškas apsupamas ir palengva žmones stumdavo iš Vingio parko, žmonės žygiuodavo Čiurlionio g., palei Tauto kalną žemyn ir demonstarntai kaip kiškai būdavo išblaškomi.
Kitas demonstracijų pobūdis – po Žalgirio pergalių prieš CSKA iš Saulėtekio alėjos Antakalnio gatve. Prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios pasitikdavo vidaus kariuomenė su stikliniais skydais ir banainais, demostrantai vėl kaip kiškiai būdavo išblaškomi, mane vijosi su kerziniais batais pora kareivių T.Kosciuškos gatve.
Dar kitokios demonstracijos būdavo po Žalgirio futbolininkų rungtynių Juozapavičiaus gatvėje einant link Žaliojo tilto, žmonės, įžygiavę į centrą, nežinodavo ką toliau daryti, visada pasitikdavo milicija. Su futbolo aistruoliais manifestacijoje sudalyvavau kartą.
. rugsėjo 14th, 2010, 9:22 pm
Pernelyg ramu pas dr. Marą :
http://www.youtube.com/watch?v=qr6Q0BpmyG0&feature=player_embedded#!
romas spalio 26th, 2010, 9:47 pm
Neskaitei, Marai, Juozaičio balse? Viskas priklauso nuo požiūrio, matyt, bet su tuo, kad vyksta lūžis negalima nesutikti.
Maras spalio 26th, 2010, 11:33 pm
Dabar perskaičiau. Va, nuoroda, dėl visa ko, gal leisis pubilkuojama: http://www.balsas.lt/naujiena/508243/filosofas-a-juozaitis-europa-be-baltijos-kelio
Nelabai mėgstu katastrofizmą, bet turi tiesos Juozaitis, turi. Aišku, čia ne jo mintys – tą patį daug kas sako.
Su tuo, kad vyksta pabaiga, aš nesutinku. Tiesiog pabaigos nėra. Nebuvo jos žlugus Romos imperijai (niekas net nepastebėjo ir faktiškai niekas nepasikeitė), gal Bizantijos žlugimas buvo ryškiau suvoktas, bet kad Bizantija jau buvo faktiškai negyva.
O lūžis – turbūt. Tik nežinau, į kurią pusę. Islamo grėsmė? Kol jis nepradės prasiskverbti į vietinius žmones, tol – ne. Nematau to. Galima juokais sakyti, kad mes pernelyg supuvę, jog norėtume tikro, stipraus Dievo, jam įsipareigoti.
o va dėl teisių tai sutinku. Kažkas su jomis ne taip. Aš komentuodamas Ligitos įrašą „Kuprinės svoris” tai irgi norėjau parodyti – kad įvairovė pati savaime nėra gėris, kad unikalumas ir individualizmas turi ribas, kurių būtina paisyti. Galų gale, kad žlugus didžiajam pasakojimui mažieji negali jo pakeisti. Šiaip iš Ligitos gerai matosi, kaip teisių diskursas paveikė jaunimą [jau tik nesupyk, Ligita]. Žmonės nemato to ribų ir ribotumo.
Nors aš nežinau, galbūt taip auga nauja civilizacija, gal tai ir yra iš senosios civilizacijos augančios naujosios pradmenys? Visiškai kitoks suvokimas, kitokios vertybės, kurioms nereikia vieno pagrindo. Aš nematau, kaip tai būtų įmanoma, bet gal tik dėl to, jog esu pernelyg įtakotas senosios. Nežinau.
romas spalio 27th, 2010, 12:05 am
Romos imperijoje lyg ir panašiai viskas klostėsi, kaip dabar Europoje. Romėnai ne itin buvo uolūs vaikų gimdyti, o krikščionys, kurie dažniausiai buvo įvairių nukariautų tautų atstovai, – atvirkščiai. Palaipsniui neliko kam legionuose tarnauti.
kreivarankis spalio 27th, 2010, 12:16 am
romai,
kad lyg ir ne visai taip ten buvo… apskritai manau, tas „per mažas” gimdymas tai išimtinai mūsų dienų problema. Beje Juozaitis kalba būtent apie Bizantijos imperiją. Jos imperatorius (teko skaityti visą Ostrogorskio „Bizantijos istorją”) vienu metu asmeniškai važinėjo po Europą kaulydamas iš jos monarchų pinigų. Tiesiog neliko valstybėje patriotų (o gal nacionalistų?).
romas spalio 27th, 2010, 12:28 am
kreivaranki, yra religinė šventė, ar tai paminėtina diena, kur minimi kankiniai legionieriai. Kažkodėl yra užsifiksavę, kad į krikščionybę romėnai žiūrėjo paniekinamai. Taip pat gal aš kažką ir painioju, bet man nuo kažkada seniai užsilikusi istorija, kad romėnai nuo kažkurio tai imperatoriaus pradėjo į legionus imti ne romėnus, o tai būktai atsitiko todėl, kad romėnų tiesiog nebebuvo tam pakankamai.
kreivarankis spalio 27th, 2010, 12:47 am
romai,
tu teisus dėl visko, tik tie faktai, kuriuos tu pateiki, sustatyti kitaip nebūtinai keltų tokias pasekmes. Kiek man žinoma, romėnai iš tiesų žiūrėjo paniekinamai į krikščionis, tačiau 313 m. jinai tapo vienintele imperijos religija. „Oficiali” imperijos žlugimo data 476 m. Taigi skirtumas pusantro šimto metų, o juk tada nebuvo nei teliko, nei interneto nei tokio istorijos mokymo koks yra dabar. Beje pakartosiu 476 m. nieko tokio neįvyko, tiesiog barbaras Odoakras nušalino imeratorių Romulą Augustulą nuo sosto (jam tada buvo berods 6 metai) ir nusiuntė su visais jo žaislais gyventi į Neapolį. Pats priėmė visas valdžios regalijas ir oficialiai perdavė jas Bizantijos imperatoriui, pripažindamas jo viršenybę. Taigi lyg ir atsisakydamas teisiškai valstybinio suvereniteto, tačiau iš tiesų Bizantijos imperatorius realios kontrolės Romos atžvilgiu neturėjo, taigi Odoakras tvarkėsi kaip tinkamas, tik prisidengdamas Bizantijos imperatoriaus vardu. Vėliau tai buvo išinterpretuota (kone moderniosios tartptautinės teisės principais vadovaujantis), kad tai buvo suvereniteto atsisakymas ir Romos imperijos, kaip valstybės, pabaiga. Gi to meto žmonėms tie įvykiai buvo reikšmingi tiek, kiek mums būtų reikšmingas pvz. Kubiliaus vyriausybės atsistatydinimas.
Maras spalio 27th, 2010, 12:53 am
Romai, barbarai tiesiog buvo geresni kariai . Romėnai išlepo – juos gi nemokamai maitino ir linksmino (plebsą, aišku). Bet šiaip tai galų gale ir patys Romos imperatoriai nuo Severų laikų (2 a. pab) buvo kilę ne iš Romos (Severai bene iš Sirijos). Markas Antonijus faktiškai buvo paskutinis romėnas imperatorius (neskaitant Komodo). Vėliau vyko visiška unifikacija, kai visiems imperijos gyventojams buvo suteikta Romos pilietybė. Tam tikra prasme panašu į dabartį.
Krikščionybė prasiveržė, kai pradėjo įsiskverbti į Romos elitą (Konstantino motina).
Krikščionybė buvo smerkiama (nepaisant šiaip labai liberalaus romėnų požiūrio į kitas religijas ir vyravusio sinkretizmo), kaip ir judaizmas, nes jos nebuvo įmanoma inkorporuoti į Romos vertybinę sistemą, į romėnišką pilietiškumą, kuris rėmėsi imperatoriaus dievinimu. Taip krikščionybė sprogdino imperijos vietisumą. O norint ją priimti, reikėjo keisti visą imperijos sąrangą, kas Konstantinui neblogai pavyko.
Bet šiaip nemanau, kad Europą ištiks Bizantijos likimas. Greičiau jau Romos – transformuosis. Tik neaišku, į kurią pusę.
kreivarankis spalio 27th, 2010, 1:54 am
Marai,
o man atrodo, kad barbarai niekada nebuvo „tiesiog geresni kariai”. Romos karo mašina rulezzzzz. Čia kiti dalykai greičiau… Nors, nenoriu griežtu tonu tvirtinti. Tiesiog dėstau savo profanišką nuomonę.
Maras spalio 27th, 2010, 2:26 am
Tai aš šioje srityje irgi profanas . Romos karo mašina tikrai buvo nepralenkta, taip ir liko vos ne iki Napoleono . Tiesiog Roma nebetiekė karių (suiro respublikos laikų sankloda, kuria rėmėsi kariuomenė), tai jie imti iš stiprių barbarų. Kurį laiką barbarai integruoti į karo mašiną, vėliau Romos armija tiesiog subarbarėjo. Be to, tokio dydžio imperijai romėnų tiesiog ir nebūtų užtekę. Aišku, dar ir daugybė kitų priežasčių (barbarų spaudimas, kurį buvo galima sumažinti paimant juos į savo gretas etc.). Bet šiaip aš niekuomet karo istorija nesidomėjau ir nesižavėjau, tai galiu ir klysti, nes kalbu iš bendro išsilavinimo .
romas spalio 27th, 2010, 10:10 am
Mat jį galas – nėra labai svarbu, kaip tiksliai ten buvo. Man situacija atrodo panaši tuo, kad barbarai netapo Romos patriotais ir nesiekė išlaikyti imperijos, nors tarnavo imperijos jėgos struktūrose. Kai niekas nelaiko drauge, tai ir subyra. Aš savo pirmame komentare nesutikau su tuo straipsniu paraidžiui, bet sakiau, kad lūžio nuojauta ir man kyla. Kažkada seniau diskutavome apie tai, kad prancūzai yra praradę identitetą ir jaučiasi pasaulio piliečiais, tuo tarpu imigrantai musulmonai išlaiko savo kultūrines šaknis ir pasaulio piliečiais nesijaučia. Aš netikiu, kad labiausiai emigrantų apgyventos šalys tiesiog bukai pereis prie islamiško fundamentalizmo. Galimai susiformuos kažkokios sintetinės kultūros, bet neatrodo, kad jos bus kosmopolitinės. Dėl kultūrinių skirtumų ES gali sugriūti kaip Jugoslavija. Kol kas sunku būtų įsivaizduoti, kad Lenkija sutiktų būti drauge su minkštai islamiška Vokietija.
Fredis* spalio 27th, 2010, 10:27 am
Susidūrimas Upės gatvėje tam tikra prasme buvo simboliškas.
Procesai vyksta negrįžtamai iš padėties kurioje buvome į situaciją, kurios jau dabar matytome kontūrus. Viename Vokietijos didmiestyje du naujagimiai iš trijų yra imigrantų (turkai, serbai, makedoniečiai), pas mus ši situacija bus maždaug už 100-150 metų. Jau dabar svarbu rūpintis, kad Ligita nesusižavėtų somaliečiu, marokiečiu, pakistaniečiu. Turkas būtų pusė bėdos. Pagerintų lietuvių rasę.
Maras spalio 28th, 2010, 3:52 pm
Nu va, paskutinės žaidynės Romos Circus Maximus įvyko 549 m. Gyvenimas tęsėsi, žmonės linksminosi .
romas spalio 28th, 2010, 4:59 pm
Marai, iš tiesų pasaulis niekad galutinai nesugriūva ir teritorijos su žmonėmis lieka vietoje. Štai ir ES su musulmonais, ir net galutinai musulmoniška, vis tiek būtų ES. Juozaitis greičiau pastebi kultūrinę griūtį, kurią po ilgesnio laiko (gal, kaip Fredis sako, po 100-150 metų) lydės ir susiskirstymas į valstybes arba sąjungas su naujomis sienomis. Tuo man ir panašu į padėtį Romos imperijoje jos nuosmukio laikotarpyje. Net ir nauja vienijanti religija braunasi, lygiai kaip kažkada krikščionybė. Jau nekalbu, kad kaip ir Romos imperijoje yra norinčių dėl tos religijos numirti.
Nors, koks skirtumas, kaip ten po 150 metų bus
Maras spalio 28th, 2010, 5:53 pm
Man, ir, kaip suprantu, kreivarankiui, įdomu, ar jautė žmones tas permainas. Gaila, per mažai žinau apie romėnų savimonę irimo laikotarpiu (Gibbono, deja, neskaičiau). Užtat žinau, kad Cezario laikais jau dejuota, jog respublikos idealai tapo nebesvarbūs, moralė – pašlijo ir viskas blogyn eina . Tuo metu, kai rašoma „Eneida”. Dejavimas dar nereiškia žlugimo.
Etninė kaita žlugimo irgi nereiškia. Juk tarpukario Lietuva etniniu požiūriu buvo absoliučiai kitokia, nei dabar. Didžiulis procentas žydų miesteliuose, lenkiškas Vilnius etc. Ne etniniai dalykai svarbu, o kultūra.
Religija? Nematau religijos kaip tokios svarbos atgimimo europiečių savimonėje. Romėnams religija buvo svarbi ir kai senoji išsikvėpė, nebevienijo, kai ja tiesiog nebetikėta (dievai mus apleido), paimta kita – nauja ir stipri. Dabar islamas tebelieka svetimas. Klausimas iš esmės vienas: kaip vakarietiškas sekuliarizmas įtakos ir bus įtakojamas islamo. Ar musulmonai susekuliarės (kaip ten turkai Vokietijoje, aš tai nežinau), ar sekuliarumas susilpnės. Be to, islamas yra gana specifinė religija, ne tokia universali, kaip krikščionybė. Kad prancūzai ar italai negertų vyno, o lietuviai – degtinės?
Dabar labai daug balsų apie Europos žlugimą (tiesą sakant, jau virš 100 metų tie balsai girdisi, tai gal jau žlugo ). Ar griūtis, ar kaita – čia jau nuo požiūrio priklauso. O gąsdinimai nutautėjimais – man nusibodęs lietuvių bėdavojimas.
Šiaip mes tos kaitos ir nepastebim. Va, neseniai sužinojau, kad Prancūzijoje tik 1970 m. moterys gavo teisę be vyro sutikimo atsidaryti banko sąskaitą. Dabar tai net sunku įsivaizduoti, o praėjo vos 40 metų.
Kaitų tiek daug, kad lūžį įžiūrėti teisingai, nesupainioti jo su šiaip pokyčiais sunkiai įmanoma.
Maras spalio 28th, 2010, 5:54 pm
Tiesa, tempas dabar greitas, tai gali ir greičiau viskas pasikeisti, nei per 100 metų. Dar, žiū, ir sulauksim
kreivarankis spalio 28th, 2010, 8:01 pm
Aš jau seniai mąsčiau apie šią problemą ir kiek teko domėtis Bizantijos žlugimo priežastimis, tai jausmas toks, kad tai iš tiesų nevaldomas procesas, nors kažkaip hegeliškąjam istorinio dėsningumo totalitarizmui pasiduoti nesinori.
Vėlgi remiuosi Ostrogorsky. Jo nuomone Bizantija buvo stipri kaip imperija tol, kol joje buvo tvirti pavienių ūkininkų sklypai (sen. gr. themoi)… Kiek suprantu tas „themoi” yra kažkas panašaus kas visuramžių Vakarų Europoje buvo „alodas” t.y. tiesiog privatus žemės sklypas. Bizantijoje jį valdė vyras, pater familiae, kuris pagal bizantiečių perimtą ir kodifikuotą romėnų teisę valdė tą sklypą kaip savo nuosavybę, turėjo piliečio teises ir privalėjo atlikti karo prievoles. Būtent „themoi” sistemų iširimas ir privedė prie Bizantijos imperijos degradacijos. Tos „themoi” sudarė tvirtą pamatą socialinei piramidei, o jos iširus visa sistema susvyravo. Grįžtant prie Romos imperijos – respublikos laikotarpiu atitarnavę legionieriai buvo apdovanojami žemės sklypais, vėliau tarnauti eidavo jau jų vaikai. tuo tarpu, kaip aš įsivaizduoju, imperijos laikotarpiu kariai nutolo nuo savo savo itališkų šaknų – dešimtmečiais kariaudavo Britanijoje, Egipte, Judėjoje ir jau po to jiems nebesvarbu buvo prieš ką kariauti. Toli nuo namų kariaujančio generolo kariuomenė tapdavo atskira bendruomene ir Julijus Cezaris su savo kariauna – vienas iš pirmųjų to simptomų. Ne tik kariai nutoldavo nuo žemės, dažnai turčiai piktnaudžiaudami įstatymais pasigrobdavo jų žemes, o jų šeimas nuvarydavo. vėliau gi atsirado ir paplito kolonai – farmaliai laisvi, bet faktiškai visiškai nuo šeimininkų priklausomi samdomi valstiečiai.
Juk žinia, po 1918 m. buvo vykdyta žemės reforma ir savanoriai buvo apdalinti sklypais ir kiekvienas sklypas buvo apmokestintas. Taigi buvo sukurta gana archaiška struktūra, kuri, manau, labai atitiko to meto lietuvių mentalitetą. Manau gyvenimo kokybės prasme, tai nebūtinai pats teisingiausias sprendimas, bet va pririšimo prie žemės, nacionalizmo ugdymui tai yra tai ko reikia. Ir nenuostabu, kad tuomet eiti į savanorius reiškė kiek ką kitą, nei dabar. Ir pvz. berods Žižekas įvardina fašizmą tiesiog kaip maištą prieš modernybę. Fašizmas tai tarsi noras grįžti į tą pradinę būklę, kai viskas aišku, kai visa visuomenė turi daug maž stabilų pagrindą (tik nesuprantu kas tas pagrindas yra – prosocializmas ar proliberalizmas), ir gana paprastą hierarchinę piramidę.
Aurimas spalio 28th, 2010, 8:12 pm
Kreivaranki, labai gerai išlaikei istorijos VBE?
kreivarankis spalio 28th, 2010, 8:19 pm
Nežinau kas yra VBE. Bet kai po mokyklos stojau į istoriją VU, tai neišlaikiau. Po mokyklos iš pirmo karto niekur neįstojau, teko metelius padirbėti gamykloje „Ekranas” prie detalių atkaitinimo krosnių.
Aurimas spalio 28th, 2010, 8:36 pm
Kreivaranki,
O tu nesvajojai tapti filosofu iškart? Tavo keistas gyvenimas! Keistai, keistai…
Rašai filosofinius straipsnius vietos laikraščiuose ar internetinėse platybėse? Filosofiją vertą studijuoti? Jei galėtum dabar eiti studijuoti iškart po mokyklos, tuomet ką norėtum studijuoti?
Tu įžymybė.
Aurimas spalio 28th, 2010, 8:48 pm
Tavo gyvenimo istorija labai įdomi, nes tu laikei IELTIS. Įdomus tu žmogus, apie tave rašys knygas… Taip, tu dar ir serialus mėgsti žiūrėti. Taip, taip… Ir filmus!
Čia visi protingi.
Aurimas spalio 28th, 2010, 8:50 pm
Kreivaranki,
Tau patikdavo paskaitos ar miegodavai per jas? Ar su kompiuterio visada linksmindavaisi?
Visi čia daug mokosi.
Maras spalio 28th, 2010, 8:50 pm
Aha, šitas nusilpimo priežastis ir aš prisimenu.
Manau, procesas nevaldomas, bet ne nulemtas. Įmanoma jį pakeisti ar sustabdyti. Romos imperija, va, žlugo, o jos dalis – Bizantija – išliko. Taip pat ir dėl imperatorių politikos stiprinant valstiečius, jei gerai prisimenu.
Žmogus turi būti kažkam įsipareigojęs. Europiečiai kažkokie pasimetę atrodo – puola įsipareigoti viskam, kas tik po ranka pasitaiko: vargstančiai Afrikai, ekologijai, daiktams, ES, tautai, regionui (žemaičiai, bretonai). Žemė jau seniai neberūpi. Nežino, ar morkos ant žemės auga, ar ant medžių .
O tvirčiausiai suriša žemė ir kraujas, į ką naciai ir apeliavo.
Maištas prieš modernybę? O man rodos, gryniausia modernybė, tiek nacizmas, tiek fašizmas, tiek ir sovietinis kelias. Paraleliniai su vakarietiška postmodernybe (ir bruožų panašių turi), kuri irgi bando nusigręžti nuo kai kurių klasikinio modernizmo elementų (pagarba gamtai, įvairovei, nelinijinis pasaulio raidos matymas). Anie keliai niekur nenuvedė, vat įdomu, kur nuves šitas? Gal modernybė turi būti tiesiog nutraukta?
kreivarankis spalio 28th, 2010, 9:17 pm
Taigi, belieka sulaukti romo žodžio apie nacionalizmo naudą ir žalą (galbūt)
romas spalio 28th, 2010, 11:05 pm
Man žodis nacionalizmas nepatinka, nes jis turi neigiamą atspalvį jau. Nenoriu, kad nacionalizmas turėtų tą radikalų turinį, kurį mes iš karto įsivaizduojame, girdėdami šį žodį. Tačiau aš neneigiu – man kelia susirūpinimą, kad daugelis yra prisirišę tik prie materialių vertybių. Kosmopolitizmas, kai aš esu pasaulio pilietis, jei čia nėra materialiai itin gerai ir todėl aš einu ten, kur yra materialiai geriau, man – nepriimtinas. Šitokia ideologija gali veikti tik uždaroje erdvėje. Jei esame nuoseklūs kosmopolitai, atidarykime visas sienas pasaulyje ir tegul visi važiuoja, kur yra geriausia. Bet jei šnekame viena, o iš tikro yra kitaip, kam save apgaudinėti ir kam apgaudinėti tuos, kurie nesugeba to suprasti? Aš nežinau, kiek patys didžiausi pasaulio piliečiai būtų pasirengę pasidalinti kokiu nors Niujorku ar Londonu su pasaulio žmonėmis.
Fredis* spalio 29th, 2010, 12:30 am
romo iškeltos problemos nėra apskritai, mums, lietuviams niekas iš šalies, iš svetur negresia. Ankstesniame komentare rašiau apie „pagerintą rasę” ir dabar truputį susigėdau, reikėjo labiau susikaupti ir nerašinėti nesąmonių.
Turime atlikti namų darbus savo šalies viduje. Svarbu susistatyti tinkamą darbų programą ir ją nuosekliai įgyvendinti. Programos sudarytojai – politiniai, visuomeniniai lyderiai ir ekspertų komandos suvaidins labai svarbų vaidmenį.
romas spalio 29th, 2010, 1:48 am
Fredi, Juozaitis kelia mintį, kad reikia saugoti europines vertybes. Tai reiškia, kad turi kažkurios vertybės būti vertesnės ir labiau gerbtinos. Aš jam iš dalies pritariu. Tuo labiau, kad ir europiečių idėjinio nuoseklumo nepastebiu. O, kad tai nepalies (nepaliečia) Lietuvos, esi neteisus. Tapatumo krizė vakaruose daro juos abejingus vykstantiems demografiniams ir kultūriniams pokyčiams, o tokio pat pobūdžio krizė Lietuvoje gena mūsų tautiečius iš šalies. Čia tik laiko klausimas, kada mes savo demografines problemas spręsime imigracijos pagalba. Gal tai tik baimės, tačiau norėtųsi kažkokio stabilumo.
Fredis* spalio 29th, 2010, 11:16 am
Tezė. Tapatumo, europinių vertybių čia yra daugiau nei turtingoje Europoje.
Tezė padaryta besiremiant A.Merkel susirūpinimu krikščionių demokratų sueigoje.
Matyt tautiečius gena į tapatumą beprarandančią Europą kitos priežastys.
Paimkime ir išnagrinėkime europietiškas lietuviškas verybes, kurias mes prarandame, atskiro tautiečio pavyzdžiu. Jais galėtų būti Maras, Auksinis kardas, Fredis*…
Ką mes matome? Bažnyčios sekmadieniais nelanko, proginiai katalikai, šeimos verybes puoselėja tik žodiais, o ne asmeniniu pavyzdžiu, tolernatiški gėjams, kitų rasių žmonėms ir t.t..
Ką mes prarandame negrįžtamai?
Dėl tautos susitraukimo nuo 3.4 mljn. iki 2.5-3.00 mljn.
Mums pabrangs tik valdžios išlaikymas. Dabar šiam reikalui skiriame 3.5% BVP, ateityje reikės 4.5-5.0% BVP. Kylant darbo našumui šio pokyčio net nepajusime. Gal kaip tik ateityje efektyvės ir krašto administravimas ir reikės valdžiai skirti tik 2.5% BVP.
Fredis* spalio 29th, 2010, 11:30 am
Beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad daugiausiai šalies biudžeto lėšų tenka valstybės tarnautojų atlyginimams mokėti, nors realiai šioms reikmėms yra skiriama tik 3,5 proc. viešųjų lėšų.
Visas tekstas: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=35651749
romas spalio 29th, 2010, 1:04 pm
Man baisu tik tiek, kiek aš būsiu saugus senatvėje, kiek mūsų vaikai ir anūkai liks čia, kad mumis senais pasirūpintų, kiek mane, seną lietuvį, supras sanitaras keistai veido bruožais ir kiek aš jam nuoširdžiai rūpėsiu
Karpienis spalio 29th, 2010, 1:38 pm
Klysti,Fredi.Realiai valstybės tarnautojams skiriama 35 procentai lėšų.Valstybės tarnautojas dirba puikiame kabinete,pastatytame ,apšviestame ir apšildomame už tas pačias žmonių lėšas.Tos pačios lėšos naudojamos ir tarnautojo telefonui nupirkti,jo sąskaitai apmokėti ir t.t.:)Atlyginimai ir verslo įmonėse sudaro tik iki 5-10 proc. lėšų:)
Karpienis spalio 29th, 2010, 1:41 pm
Matote,Fredi,šiaip žmogui ,užsiimančiam verslu ar susikūrusiam darbo vietą,niekas neduoda patalpų,ryšio priemonių ar kuro už dyką.Valstybės tarnautojai tai gauna ir tai yra jų „pajamos natūra”.Gal įskaičiuokite,kiek kainuoja tarnautoją išlaikyti ir pamatysite kraupius skaičius.:)
Fredis* spalio 29th, 2010, 2:04 pm
rašytojos Jurgos Ivanauskaitės veidas…
baisokas ar ne?
tautų, rasių mišrainė.
gal mažiau gilinkimės kaip bus, o
daugiau padarykime dabar.
Sanitaro keistais bruožais geriausia išvengti privačiame pensionate, tačiau tikimybė užsirauti ant kokio nors sadisto dailiais bruožais ar nesąžiningo žmogaus išlieka ir ten.
Auksinis kardas spalio 29th, 2010, 2:55 pm
Patikslinkite, ar tai valstybės tarnautojai rengia viešuosius pirkimus, prižiūri biudžeto lėšų į[si]savinimą? Atitinkamai – ir tikrovėje jų disponuojama biudžeto dalis nėra KIEK didesnė už 3,5%, net jei ne viską galime pavadinti atlyginimu?
Karpienis spalio 29th, 2010, 3:26 pm
Tikrų ir didžiausių išlaidų valstybės tarnautojams neieškokite išlaidų „eilutėje”.Prokuratūros pastatas,kainavęs 300 000 000 lt. bus prikergtas prie „investicijų”,o ne išlaidų:)Ir taip toliau.Nauji kompiuteriai,telefonai yra „investicija”.:)
Karpienis spalio 29th, 2010, 3:35 pm
Kalambūras:)Investicija į amortizaciją (ir nusidėvėjimą).Seimas taip pat neseniai pasistatė naują pastatą už n milijonų,kaip ir sodra ar VSD.Kai daug investuojame į valdininkus,jie tada mums „pigiai ” kainuoja.:)
romas spalio 29th, 2010, 3:57 pm
Karpieni, juk problema nėra tame, kad valstybėje yra valstybės tarnautojai, jie gauna algas, yra aprūpinti kabinetais ir darbo priemonėmis. Iš esmės tai aš sutinku, kad atsakomybės, leidžiant valstybės litą, trūksta, bet nėra kažkokios vienos pradinės priežasties tam. Priežasčių – daug, o sukuria jas mūsų papročiai ir mes patys. Nesupraskit, kad siūlau prisiimti kaltę sau asmeniškai, bet žmonės ir visuomenė yra skirtingi dalykai, panašiai kaip skirtingi dalykai yra medžiai ir miškas. Nerašytos elgesio taisyklės, stereotipai apraizgo mus tinklu, prieš kurį esame bejėgiai konkrečiose gyvenimo situacijose. Reikia labai daug neabejingų ir suprantančių žmonių, kad padėtis greitai pasikeistų. Gal nėra pakankamai suprantančių, bet turim bent jau neabejingų. Man nesinori pilti purvą ant tų, kurie stengiasi lipti iš padėties. Priekaištų valdžiai ir aš turiu, bet neatsimenu, kada neturėjau:)
Karpienis spalio 29th, 2010, 3:59 pm
Užviršavimui.Žmonės juk mato,kaip jų miestelyje uždaromos mokyklos,ligoninės,darželiai ar bibliotekos,o sostinėje „atidaromi”vis nauji VSD,merijos ar pan., pastatai.Reikia turėti labai lakią fantaziją,kad galvotum ,jog didžiausios „investicijos” ir yra į mokyklas…:)
Fredis* spalio 29th, 2010, 4:05 pm
Karpieni, nepyk, bet tu geras balvonas.
Visos valstybės turi saugumo struktūras, prokuratūrą, policiją, teismus, ligonines, savivaldybes ir parlamentus, kuriems kaip nekeista reikia pastatų, ryšio priemonių, kopijavimo apartų, transporto priemonių ir benzino į degalų bakus.
Karpienis spalio 29th, 2010, 4:12 pm
Taip ,Fredi.Lietuva ,Fredi,nenukentėjo nuo karo ,cunamio ar žemės drebėjimo.Visas valdžios įstaigas mes perėmėm iš senų laikų puikiausiame stovyje:)Nemanau,kad statyti vis naujus dangoraižius toms pačioms funkcijoms atlkikti ,yra racionalu.Gal tie milijardai efektyviau būtų buvę panaudoti,statant vėjo jėgainių parką jūroje:)?
romas spalio 29th, 2010, 4:16 pm
Karpieni, bet juk jei žmonių Lietuvoje mažėja, reikia mažinti mokyklų. O jei apie ligonines, tai reikia siekti, kad gydymo kokybė neblogėtų. Patys sau pastatai negydo. Aš nesu medicinos ekspertas, kad įvertinčiau reformos kokybę, bet įtariu, kad nepagrįsto triukšmo iš vyr. gydytojų pusės irgi yra.