Ligi Dangaus

Komentarai: 2 690 “V.A.M. ir Muzika, teisingas požiūris į gyvenimą”

Puslapiai: « 1 2 [3] 4 5 6 7 8 9 10 11 … 54 » Show All

1. 91.

   Maras rugsėjo 3rd, 2009, 9:02 pm

   

   Valentinai, taigi rašiau, kad nesijaudinu .

   Dėl neakademinės muzikos kokybės žemumo manau taip (jei kalbėsime apie jos kokybiškąją dalį, kokios Lietuvoj turbūt iš viso nėra): nepasversi nepasveriamo, neišmatuosi neišmatuojamo, nepalyginsi nepalyginamo.

   Bet yra vienas BET: didžioji jos dalis yra neprofesionali. Tai reiškia, kad žmonės patys išmoko groti, kurti ir pan. O čia prasideda problemos: kad ir koks didelis būtų talentas, jo išraiškai reikalinga forma, ši turi būti tobulinama ir kuriama kartų kartas, nebent genijus sukurs savo formą, bet tokių – absoliutūs vienetai. Viskas baigiasi tuo, kad šiuolaikinės neakademinės muzikos forma yra gerokai skurdesnė nei akademinės. Tuo turbūt galima iš dalies paaiškinti dalies neakademinių kūrėjų norą sukurti kažką akademiško (sirfoniją, pvz.). Tai darė ir Zappa, ir McCartney, ir daugelis kitų. Tavo pateikta nuoroda, kur grupė groja su simfoniniu orkestru turbūt irgi liudija tą trauką, nors gavosi tai juokingas dalykas ir tiek. Aš žinau apie bandymus suderinti metalą su operiniu dainavimu (ir kažką tokio visai įdomiai skambančio kažkada klausiau – Dead can dance?). Gal tai tik kelio pradžia kuriant naujas formas.

   Dėl bumčiko. Aš tikrai ne per geriausiai išmanau šiuolaikinę neakademinę. Bet kad ir visose Tavo pateiktose nuorodose yra bumčikas. Ne tas, kur pas Zvonkę, aišku. Bet tas kalimas yra visur. Turbūt dėl to, kad nesant atidirbtos formos jis atlieka „stuburo” (barokinio basso continuo analogo) vaidmenį. Mane vargina jo agresyvus vienodumas. Baroko laikais jis puikiai apžaistas ir nelenda į priekį, kitaip nei dabar. Užtat ir bumčikas. Bet jei klystu – pateik pavyzdžių, įvertinsiu .

   Kita vertus, šiuolaikinė akademinė muzika nebepritraukia talentų, nemaža jų dalis nueina į neakademinę muziką, todėl didžioji dalis šiuolaikinės akademinės muzikos yra visiškas šlamštas, skirtas festivaliniams snobams. Jis tiesiog neįdomus. Džiazui šiuo atveju pasisekė labiau. Nors ir jis, beje, perima vis daugiau iš akademinės muzikos, kas tik liudija, kokia reikalinga yra forma.

   Beje, lieka tik užjausti Tavo sesę, darančią neįdomius dalykus. Ir suprantu, iš kur toks, hm, neigiamas požiūris į klasikinę muziką kaip pasenusią. Čia kaip vienas komentatorius rašė, kad vaikystėje matė per daug knygų, todėl nejaučia meilės knygoms. Girdėjai per daug klasikinės muzikos, kad ją pamiltum . O jei dar būta prievartos, tai ir visai blogai.

   Ir klausimas kaip fotografui, kuriam svarbi vizualika. Nori pasakyti, kad šv. Onos, šv. Petro ir Povilo bažnyčios ir pan. pasenusios? Taip pat „pasenusi” ir muzika. Rankraščiai nedega, šedevrai nesensta.
   O žmogus nesikeičia, todėl negalima kalbėti, kad senai sukurta muzika yra pasenusi. Ji kalbėjo, kalba ir kalbės tuos pačius dalykus, tik vis kitaip.
   Nori pasakyti, kad emocijos pasikeitė? Supranti gi, kad nesąmonė.
   Ar kad forma pasenusi, neatitinka šiuolaikinio gyvenimo? Taigi aš tai šių laikų gyventojas ir suprantu muziką, kokio laikotarpio ji bebūtų, šiuolaikiškai. Kaip istorikui būtų nuostabu, jei tiktų posakis „emocionaliai gyvenantis praeituose amžiuose”, bet tai visiškai neįmanoma. Yra gi autentistų ansamblių, jie bando atlikti muziką „autentiškai”. Bet tai visiškai neįmanoma. Galima tik bandyti atkurti grojimo technikas, bet ne tuolaikinę jauseną. O jei išgirstume tuolaikinius atlikimus, turbūt visiškai nesuprastume – būtų neskoninga, kvaila ir dar kaip.

   Dėl gaivališko gyvenimo džiaugsmo – man atrodo, kad yra . Aš jau Auksiniam Kardui rašiau.

   Na taip, mano skonis tikrai gana retas (nors turiu draugą, kuris daug didesnis muzikinis rigoristas nei aš, daug atsargiau žiūrintis į šiuolaikinę muziką). Bet vėlgi – muzika man ne priemonė kažką pasiekti – merginas vilioti. Ji tiesiog gyvenimo dalis.

   Ligita, tikrai užmigai beklausydama ? Valentinas teisus ar ne ?

   P. S. Norint provokuoti nebūtina kalbėti nesąmonių (apie mano niūrumą). Galima tiesiog paklausti, kaip tai padarei dabar – ir aš atsakysiu .

2. 92.

   Ligita rugsėjo 3rd, 2009, 9:06 pm

   

   Marai, tada aš nesakysiu kaip tave įsivaizduoju Ne, neužmigau. Klausiau tvarkingai.

3. 93.

   Maras rugsėjo 3rd, 2009, 9:10 pm

   

   Karde, visai įmanoma. Manau, kiekviename stiliuje yra tikrai geros, gal net ir genialios, muzikos, kuria galima mėgautis. Aš va galiu mėgautis džiazu (Coltrane, norint kurį suprasti, reikia klausyti 20 metų, anot Valentino , nors išgirdau gal ir ne pirmą kartą, bet tikrai specialiai nesu klausęs), „The Wall” (nors čia kiek specifinis atvejis – labai jau artimas Mahleriui man pasirodė). Nežinau, kas tas punk, šokių muzikos irgi nežinau. Tik turi būti tam tikras pasirengimas, kad žinotum, ką ir kaip klausyt, kur šuo pakastas, psakant.
   Be to, galima patirti kitokių malonumų iš to kito raciono, kokių klasikinė gali nesuteikti. Jei kažkam, pvz., gaivališkumo trūksta .

4. 94.

   Maras rugsėjo 3rd, 2009, 9:15 pm

   

   Ligita, ten ne dainos , netgi nė vienos dainos . Ir kokiu būdu čia mane judinsi? Jau į šokius tai tikrai neisiu . Queen – taigi vaikystėje girdėta, kaip tik Mercury mirė. O senukas tai todėl, kad Valentinas tokiu laiko – reikia gi palaikyti vaidmenį.

5. 95.

   Maras rugsėjo 3rd, 2009, 9:17 pm

   

   O kodėl nesakysi, tai ir nesupratau. Šiaip įdomu, kaip įsivaizduoji.

6. 96.

   Valentinas rugsėjo 3rd, 2009, 9:26 pm

   

   Auksinis kardas rašo <<<Pagrindas nerūpestingumui gali būti ir nesugebėjimas išjausti tą nuostabią muziką, kurios čia buvo įdėta iš rimtosios – antraip sunku būtų paaiškinti kaip ji gali tapti priežastimi priekaištingam tonui.<<<
   Matyt ne apie tą patį kalbame. Jei žodį pagrindas pakeistume „priežastis”, o nerūpestingumą į „gyvenimo džiaugsmą” tai vis dėl to kokia turi būti priežastis gyvenimo džiaugsmui? Juk tai nėra nesugebėjimas išjausti taip vadinamąją „rimtąją muziką”?
   Šiaip turiu prisipažinti, kad „rimtoji” muzika iš mano gyvenimo yra išstumta. Visų pirma tam reikia laiko. Tam reikia tylos. Tam reikia gero garso. Tam reikia ruoštis. Kaip mums sakė viena muzikos istorijos dėstytoja, „muzikos klausymas yra sunkus darbas”. Ir štai pasirodo Maras ir verčia mane dirbti. Kaip nesusinervinsi?
   Dar vienas dalykas. Nežinau kaip kitiems, bet aš esu tai ką klausausi. Jei klausau energingos muzikos, esu energingas. Jei liūdnos, esu liūdnas. Dažniausiai nusprendžiu koks šiandien noriu būti toks ir būnu. Klasikinė muzika šia prasme nėra tinkamiausia sureguliuoti nuotaikai.
   Beje Marai, kaip žiūri į Čaikovskį?

7. 97.

   Ligita rugsėjo 3rd, 2009, 9:27 pm

   

   Kodėl neisi, Marai? O ką tu veiksi? Šiaip aš irgi ilgą laiką buvau ta kur į šokius nevaikšto. Bet po to susikaupiau ir pamąsčiau: kaip taip galima!

   Gerai jau gerai, ne dainos. Vien prakilnios kompozicijos, simfonijos ir etiudai.

   Dėl Queen neklausymo. Pats rašai, kad gerų kūrinių nenusibosta klausytis, o štai tuo pačiu metu begėdiškai nuo kažko atsiriboji. Na, nebent persiklausei.

   Įsivaizdavimas trumpai: nuo klasikinės muzikos jautrumas tiesiog įsirėžęs veide. Pernelyg grakštūs pirštų judesiai. Ir jokių džinsų =)

8. 98.

   Fredis* rugsėjo 3rd, 2009, 9:38 pm

   

   Norėčiau, kad pakomentuotų Maras, kai man buvo 13-17 metų, mėgstamiausias mano kūrinys buvo šis. Iki šiol dar nieko geriau muzikos srityje nenuveikta, na nebent senieji meistrai J.S.Bachas ir t.t.. http://www.youtube.com/watch?v=X80Qjh9Yivs&NR=1

9. 99.

   Maras rugsėjo 3rd, 2009, 9:39 pm

   

   Jau rašiau kažkur Čiaikovskis – popsas (išskyrus Patetinę, Romeo, gal dar ką). O Pats?
   A, tai čia toks rimtas požiūris į klasikinę. Aš klausausi beveik visą laiką (tiesa, atsirenku, kad nebūtų „įtraukiančių” kūrinių, kai dirbu – įtraukia ir negali dirbti). Bet dėl to neklausyti visai (ir dar „nes dėstytoja sakė”, jėzusmarija, kas per žmonės – paseno [! jei žmogus vis kalba apie jaunimą kaip apie kitus, reiškia - senis ], o dar dėstytojų klauso )))) tai kažkaip keistai atrodo.
   Tiesa, mane muzika veikia kitaip. Visa veikia (jei veikia) gerai. Jei būna liūdna – Schnittkes kokia juodesnė, niūresnė muzikėlė – pats tas nuotaikos pataisymui.
   Manau, gyvenimo džiaugsmas su muzika mažai susijęs, labiau su charakteriu. Muzika gali jį padidinti (sumažinimai man neveikia).

   Beje, šiuo savo komentaru Valentinas pripažino, kad klasikinė muzika yra „geresnė” nei neakademinė – jai reikia ruoštis ir pan. Jis taip galvoja, vadinasi jo klasikinės muzikos vertinimas labai aukštas, tiesiog sakralizavimas (kaip pagoniškų dievų, kurių statulas tik per didžiąsias šventes žmonės galėjo pamatyti).

10. 100.

    Maras rugsėjo 3rd, 2009, 9:47 pm

    

    Lyg nebūtų ką veikti be šokių. Šiaip galima pasivaikščioti, į medžius pažiūrėti, knygą paskaityti. Aš asocialus, didelės minios man nepatinka. Plius požiūris į muziką ir šokiuose grojamos muzikos lygis. Bet svarbiausia – asocialumas. Kai buvo muzkos diena Vilniuje, kaip tik ėjau per centrą – nu per daug žmonių, eina sau. Nepatinka man. Vienuolis, ką padarysi. Taip kad galima.

    Dėl Queen nesusišnekėjom – norėjau pasakyti, kad nebūtina klausytis – ir taip prisimenu. O šiaip gera muzika, taip kad tikrai galima klausytis. Neklausiau nes buvo labai vėlu – ką čia kaimynus gąsdinti.

    Apie veidą nepasakysiu – čia jau kiti turi spręsti [tik kukliai pastebėsiu, kad jautrumas ne dėl muzikos atsirado, o muzika - iš jautrumo ]. „Pernelyg grakštūs” – įdomu, kaip tai atrodo. Šiaip ploni pirštai, o dėl judesių nežinau. O dėl džinsų – tiesa

11. 101.

    Valentinas rugsėjo 3rd, 2009, 9:53 pm

    

    >>>>Tai reiškia, kad žmonės patys išmoko groti, kurti ir pan. O čia prasideda problemos: kad ir koks didelis būtų talentas, jo išraiškai reikalinga forma, ši turi būti tobulinama ir kuriama kartų kartas, nebent genijus sukurs savo formą, bet tokių – absoliutūs vienetai. Viskas baigiasi tuo, kad šiuolaikinės neakademinės muzikos forma yra gerokai skurdesnė nei akademinės. >>>
    Manau čia ir slypi didysis paklydimas. Forma kaip tikslas. Muzika yra sielos virpesių materializavimas garso bangų forma. Tam visiškai nereikia sudėtingos formos. Tai reikia turėti sielą ir turėti ką pasakyti. Kaip ir dailėje klasikinė mokykla pasiklydo realizmo detalėse ir formos turtingume bei buvo nušluota impresionizmo ir viso to kas sekė po to, taip ir muzikoje formos tobulinimas pasiekė aklavietę. Yra forma – yra garsai – nėra sielos virpesio. Todėl pati sąvoka „profesionalumas” čia netinka todėl, kad ji yra primesta iš akademinės muzikos.
    Dėl bumčiko tai aš nedėsiu jokių nuorodų, nes su tuo reikia susigyventi. Pradėti nuo gospelų ir bliuzo, pereiti prie soul, pastūgauti su James Brown „I’m black and proud” ir „I’m a sex mashine”, pamatyti kaip visa tai perėjo į funky, kaip funky staiga pavirto į disko. Grįžtant prie funky toliau žiūrėti kaip vystėsi juodaodžių muzika, paklausyti to pačio Quincy Jones ir tada jau gal būt ateis laikas suprasti Michaelo Jacksono ir Princo didybę. Ir tas ritmas nebus monotoniškas, o kraują į arterijas pumpuojantis, adrenaliną skatinantis ritmas.
    Sutinku, kad šiuolaikinėje muzikoje talentų nedaug. Bet taip buvo visais laikais. Tiesiog akademinėje muzikoje mes turime tai kas išgryninta laiko. Manau baroko laikais buvo tūkstančiai kompozitorių kūrusių muziką. Šiuo metu mes žinome gal keliasdešimt.
    Dėl Deep Purple ir orkestro tai sutinku, kad mano nurodytas atlikimas nebuvo niekuo ypatingas. Tik man atrodo, kad groti su Deep Purple yra orkestrui garbė, nes ši grupė yra britų nacionalinis paveldas. Paieškosiu tinkamesnę nuorodą.

12. 102.

    Maras rugsėjo 3rd, 2009, 9:54 pm

    

    Fredi, šitą net aš žinau (kai išgirdau – pavadinimų dažniausiai neprisimenu). Puiki daina, puikus atlikimas (gitaros partija labai vietoje). Žodžių, kaip visada, nesiklausiau. Klasika . Nežinau kaip ten su vėlesne kūryba neakademinėje sferoje. O šiaip tikrai yra tokio lygio kūrinių ir taip pat uždegančių. Tik, aišku, kitokių ir jie nebūtinai turi patikti.

13. 103.

    Maras rugsėjo 3rd, 2009, 10:18 pm

    

    Valentinai, tai aš formos tikslu nelaikau. Ir man nepatinka ta avangardo dalis, kuri sudievino formą ir taip sunaikino muziką. Dėl virpesių visiškai pritariu. BET, atmesti formos negalima. Darai tą pačią klaidą kaip ir avangardistai, tik į kitą pusę. Forma padeda išreikšti tuos sielos virpesius, tiesiog palengvina darbą. Bet tai tik priemonė, ne tikslas. Ir čia neakademinė muzika pralaimi: reikia būti genialiu melodistu, kad tik per melodiją išreikštum sielos virpesius. pastebėk, labai dažnai popse koks nors atlikėjas sukuria dainą, tikrai gerą, ir paskui ją štampuoja įvairiais pavidalais. Nes neturi formos ir kartoja tą pačią.
    Iš esmės abu šie keliai veda ne ten, mano požiūriu. Nes jie abu reikalauja iš kūrėjo susikurti savo formą. Jos negali nebūti. Kažkokia vis tiek yra. Messiaenas galėjo tai padaryti, dar keli – ir viskas iš akademinės muzikos pusės. Pinkai su „The Wall” perkūrė simfonijos formą savaip (net leitmotyvai yra!). Bet jei nebūtų Mahlerio ar Schostakovičiaus, ar jie būtų sukūrę kažką tokio. Nemanau. Tuščioj vietoj niekas neatsiranda.
    Akademinėj muzikoj kuriasi naujos formos. Kad ir tas pats minimalizmas.
    Akademinė muzika atsirado kada – XVIII a. pab. Iki tol jos nebuvo, bet buvo muzikai profesionalai, kurie mokėsi iš maestro, perimdavo jo įdirbį ir žinias. O kaip mokosi roko muzikantai? Klauso diskų? Ir tampa sekėjais, nes formos neturėjimas apsunkina savarankiško kelio paieškas.

    Kaip ritmas pumpuoja kraują ir adrenaliną, gerai parodė Fredžio nuoroda. Aš tai suprantu ir pajusti tai nėra sunku – gana lengvai suvokiu ir nežinomą muziką (Jacksono aš gi vaikystėje ne tiek jau mažai girdėjau). Bet tokių dainų kaip iš Fredžio nuorodos nėra daug, o kitur man tokia ritmika nepriimtina. Kodėl man valandą ar daugiau turi būti per galvą bum-bum? Aš nenoriu, kad į mane nuolat pumpuotų adrenaliną. Tai nėra muzikos tikslas. Prisimeni, yra dar tokie sielos virpesiai. Juos nesunku sumaišyti su adrenalinu: linksma, gera, euforija, bet tai ne tas pats.

    Dėl kokybės. Visų pirma, santykis kitoks: tuomet kompozitorių buvo nežinau, turbūt šimtais, jei ne tūkstančiais kartų mažiau nei dabar grupių. Tiesiog dabar galim sau daug daugiau. Antra, formos turėjimas leido vidutiniškiems rašyti visai paklausomus dalykus, kartais rasti kokį perlą. Dabar nėra formos, todėl vidutiniškiems sunkiau kurti tiesiog gerą muziką (tuo, beje, itin skundžiasi akademiniai kompozitoriai, bet panašiai yra ir neakademinėje, man rodos). O talentai, jie dažniausiai visokiomis sąlygomis nepražūva.

14. 104.

    Valentinas rugsėjo 3rd, 2009, 10:34 pm

    

    Koncertas grupei ir orkestrui

    http://www.youtube.com/watch?v=Hhm9KKCVSBc

    http://www.youtube.com/watch?v=Uv_D0qYlbG4&feature=related

    http://www.youtube.com/watch?v=VtHwsHnPBQ4

15. 105.

    Maras rugsėjo 3rd, 2009, 10:39 pm

    

    Beje, Valentinai, koks tokio Deep Purple grojimo su orkestru tikslas? Niekaip negaliu suprasti, kam to reikia. Tai nieko neduoda nei vieniems, nei kitiems muzikine prasme (išskyrus pinigus?).

    Dar paklausiau Ligitos nurodytos Queen „I want it all”. Gavo Fredis, gavo viską, ko norėjo – sudegė. Va čia tai pavojingos dainos.

16. 106.

    Valentinas rugsėjo 3rd, 2009, 10:41 pm

    

    >>>>Forma padeda išreikšti tuos sielos virpesius, tiesiog palengvina darbą. Bet tai tik priemonė, ne tikslas. Ir čia neakademinė muzika pralaimi: reikia būti genialiu melodistu, kad tik per melodiją išreikštum sielos virpesius.>>>>
    Šioje vietoje nesi visai teisus. Be to forma nori nenori formuojasi. Kad ir tas pats bliuzo kvadratas. Tiesiog dabar tai vyksta plačiau, demokratiškiau. Jei tavo mėgstamais baroko laikais, muzika buvo tik tam tikro sluoksnio užsiėmimas, dabar tai gali daryti visi. Daugumas iš jų š. Bet tai yra mūsų laikmečio muzika atspindinti tai kas esame mes.

    Fredi,
    Nesinervuok viskas gerai su tavo mėgstama daina. Tiesa, tai nėra geriausia AC/DC daina, gal tik popsiškiausia

17. 107.

    Valentinas rugsėjo 3rd, 2009, 11:00 pm

    

    Čia truputį mano duonos kasdieninės. kaip žinia Amerikoje kiekvienas muzikantas sukūrė po dainą skirtą rugsėjo 11. Čia Dream Theater, tikrų niujorkiečių iš Long Iland variantas.
    http://www.youtube.com/watch?v=gncTzwsbGN0&feature=related

    Nenusibosta niekada, nors reikalai ir klostosi nekaip

18. 108.

    Maras rugsėjo 3rd, 2009, 11:04 pm

    

    Valentinai, tai kaip vertini Čiaikovskį? Ir kodėl manęs klausei?

19. 109.

    Valentinas rugsėjo 3rd, 2009, 11:05 pm

    

    Marai, tu juoksies, bet daugumas iš jų turi šaknis klasikinėje muzikoje, pvz. John Lord (klavišininkas).
    O gitarastas Richi Blackmoras (jo čia nebuvo) apskritai išprotėjo (nors jis niekada nebuvo ypač stabilios psichikos) ir išmetęs gitarą leidžia viduramžių muzikos diskus.
    Manau, kad visa tai ką matai yra tam tikra muzikinė refleksija, t.y. britų muzikinė visuomenė bando atrasti save, Britanija, kaip muzikinė visuma ieško savo praeities ir dabarties sankirtų. Sakyti, kad iš to niekam nėra naudos, manau nederėtų. Bent jau orkestro muzikantai galės pasigirti senatvėje, kad akomponavo Deep Purple

20. 110.

    Valentinas rugsėjo 3rd, 2009, 11:06 pm

    

    Šeštoji simfonija mane priverčia verkti. Aš jos bijau.

21. 111.

    Maras rugsėjo 3rd, 2009, 11:15 pm

    

    Klausaus koncerto grupei ir orkestrui. Koks juokingas būgnų panaudojimas 1.20. Ir tema nufyrinta ar ne iš Beethoveno. Ir šiaip su būgnais blogai. Kol kas kažkokia košė iš klasikos atbalsių. Baisingas fragmentiškumas. Ar tik ne formos trūksta ?
    Ir kas tai išvargo, suorkestravo? Patys Purple, ar samdė „negrą”?
    O, nuo 6.20 jau kažkas normaliau. Ir vėl būgnai baisingi nuo 6.40. A, viskas aišku – jau pačių Purple temos nuo 6.20, užtat ir geriau. Kai jie pradeda groti, orkestras dingsta .
    Ne, neįrodei gerumo tokių renginių. Vien jau dėl garsų skirtumo: orkestras groja natūraliai, grupė – elektra ir orkestras dingsta.
    ir estetiškai – na sukergė karvę su ožių, o gavosi vištgaidis.

22. 112.

    Valentinas rugsėjo 3rd, 2009, 11:20 pm

    

    Na matai, tu šaunuolis, kad perklausei. Aš tai niekada neišklausydavau. Man tik įdomu Steve Morse gitaros solo. Beje, didelis vardas gitaros pasaulyje.

23. 113.

    Maras rugsėjo 3rd, 2009, 11:22 pm

    

    Na, aš sutinku, kad tai paieškos. Bet rezultatų kol kas nematau. Nebent jie grotų akustiniais instrumentais (išskyrus elektrinius vargonus – tie visai gerai skamba su orkestru – antrą dalį klausau). Šiaip antra kiek geresnė.
    O mane verkti priverčia Bruckneris. Bet aš jo nebijau, nes verkiu iš laimės turbūt. Iš kažko, kas man nepasiekiama, atbalsių pajautimo. Nenusakysi žodžiais. Netikinčiojo mišios.
    Šiaip nesu verksnys ir Bruckneris mane veikia labiausiai. Kartais Ravelis, Bachas, Handelis, Vivaldis. Bet Bruckneris labiausiai.

24. 114.

    Maras rugsėjo 3rd, 2009, 11:30 pm

    

    O man nesvarbu, atspindi muzika mane ar ne. Muzika – ne veidrodis. Jau berods rašiau: geriausiai epochą atspindi prasčiausia poezija .
    Aš nesijuoksiu. Iš tiesų šiuolaikinė akademinė muzika nesuteikia nei šlovės, nei pinigų, nei pasitenkinimo, kad duodi žmonėms tai, ko jiems reikia. Ryšio su klausytojais neduoda, tai visai suprantu, kad einama į ten, kur tai galima padaryti.
    O gal tas gitaristas atrado tiesą ?
    Na, trečioje nuorodoje Purple būgnininkas visai įdomiai pagroja. Bet šiaip – popsas. Koks tikslas save popsinti Deep Purple, tai nelabai suprantu. Ypač jei jie su aukštaisiais muzikiniais. Gal tyčiojasi iš debilų, kurie didžiulius pinigus moka, kad pasiklausytų, kaip jie š. daro ?
    O mėgstu aš visus laikotarpius, nė vieno neišskirčiau.

25. 115.

    Maras rugsėjo 3rd, 2009, 11:41 pm

    

    Duona kaip duona. Pradžia tai išvis saldi, bet nuo 3.30 jau įdomiau. Tas „traukinys” kažką labai primena iš klasikos. Ligeti „Velnio kopėčios”? Kažkas labai panašaus.
    Ir orkestras yra? Net nepastebėjau, t.y. neišgirdau .

26. 116.

    . rugsėjo 4th, 2009, 12:02 am

    

    Fredi*, dėkui už Where are you now (Nazareth), muzika gera, o ir klipas gražus, nors toji meilė – skirtingų porų, bet vis tiek vienoda.
    Amžina- neišreikšta meilė. O ten tokios gal nėr.

    Šitokia lavina – nuo gruzinų iki Čaikovskio !!! Susilaikau, nes vistiek pasikartosiu, nors gal ir tiktų koks Django, „Egmontas” ar DONALDo BRASWELLo daina, nugalinti švilpiačią salę.

    P.S.Fredi*, traktuoju tai kaip atsaką už Otsą.

27. 117.

    Maras rugsėjo 4th, 2009, 12:25 am

    

    Aš nesusilaikysiu. Kaip tik klausau, tik fortepijonu atliekamo Bartoko šokių siuitos: http://www.youtube.com/watch?v=GvhW9WD_sik&feature=PlayList&p=9A0BC32271A2ECBB&index=70 O ypač šitas: http://www.youtube.com/watch?v=CwCJNrFIGfA&feature=PlayList&p=9A0BC32271A2ECBB&index=71 Na kas gali pasakyti, kad ji nekelia džiugesio? Bent jau aš skraidau. Ligita, gal ir galvą galima pakratyti ? Man kratosi .

    Beje, romai, „Da-da-da” – geras. Vaikystėje man taip patikdavo, tokia linksma atrodė. O čia dar video toks ironiškas, kaip ir muzika. Ačiū!

28. 118.

    Maras rugsėjo 4th, 2009, 12:27 am

    

    Taške, nesusilaikyk. Kuo įvairiau, tuo įdomiau. Tuo labiau, kad nei Django (džiazas?), nei Braswello nežinau.

29. 119.

    romas rugsėjo 4th, 2009, 3:54 am

    

    Įmetu geros plastmasinės muzikos pavyzdžių:
    http://www.youtube.com/watch?v=rY7uTO_GuDg&feature=related
    http://www.youtube.com/watch?v=X-4xatLeWF8&feature=related
    http://www.youtube.com/watch?v=6mRq1xgKykM

    Tikiuosi, kad ir Marui patiks:)

30. 120.

    Valentinas rugsėjo 4th, 2009, 7:32 am

    

    Marai,
    DT yra tobula.

31. 121.

    Fredis* rugsėjo 4th, 2009, 8:44 am

    

    Valentinai, aš tavo diskusijos neskaičiau (nesupratau) su Maru, bet aš Maro pusėje, šiandien kaip tik tokia diena, kurios metu reikia klausytis Maro rekomendacijų kūrinių, juk būtų kvaila dabar leisti muzikėlę apie saulutę. Tokių dienų kaip ši mūsų platumose – dauguma. Maras yra labai natūralus personažas ir tu jo niekaip nesunaikinsi.

32. 122.

    . rugsėjo 4th, 2009, 9:08 am

    

    Marai, Django gal pjesė, čigonui gitaristui atminti. Rašau gal, nes nesu užtikrintas. Žalioj jaunystėje kavinėje TULPĖ grojo toks kvartetas, ramus, kamerinis džiazas… Vibrofonu – tuometinio Lietuvos estrados grando žmona Tiškuvienė.
    Motyvas turėtų būti žinomas, kažkuom susišaukia su Sumertime…
    Taigi – Modern Jazz Quartet – Django

    http://www.youtube.com/watch?v=UmpLtYmSlvM&feature=related

33. 123.

    Valentinas rugsėjo 4th, 2009, 9:09 am

    

    Fredi,
    Mes su Maru esame vienoje, geros muzikos pusėje.

34. 124.

    Fredis* rugsėjo 4th, 2009, 9:15 am

    

    Tokio termino „gera muzika” – nėra, pakalausk sesutės.

35. 125.

    R.Medinis rugsėjo 4th, 2009, 9:25 am

    

    Marai – kas yra popsas?

36. 126.

    . rugsėjo 4th, 2009, 9:27 am

    

    DONALD BRASWELL – tai eilinis, niekam nežinomas amerikietis, privertęs švilpinčią, trypiančią minią- būtent minią – jo išklausyti. Tai gal akivaizdus įrodymas – belsk ir bus atidaryta ar, kad minia vertina ir talento jėgą.

    http://www.youtube.com/watch?v=RerU3W2tMdY

37. 127.

    Auksinis kardas rugsėjo 4th, 2009, 10:27 am

    

    Užtat manęs nėra toje pusėje, kur DT ir Mikutavičius Kažkada prie progos keli žmonės rodėme vieni kitiems kažką įdomesnio iš įrašų – niekaip neįsikirtau į tuos pusiau gotiškus, pusiau minkštmetališkus reikalus, kam jie, kuo čia reikia mėgautis. Juk iš esmės visa tai kilogramais įvykę kažkur aštuoniasdešimtaisiais – pretenzingi stilizavimai, nuobodžiausių roko išvestinių kaišiojimas į masyvius auksuotus rėmus. Sukaišiota, ir pamiršta. Nes nutiko nuobodžiai.

    Betgi, viskas labai individualu. Patinka – valio, nejauti malonumo – arba dar ne laikas, arba jau nebeįdomu, arba ne tau skirta. Vieną mitą tik verta prasklaidyti – štai, Maras gali pasigirti sukaupęs daug žinojimo apie savo mėgiamus dalykus, bet ar tai artėjimas prie universalios „teisingos muzikos” ašies, ar prie labai asmeniškos? Manyčiau, ašis siejasi su asmeniu, kurio temperamentas, patyrimai, atkaklumas ieškoti, atvirumas lemia tai, kas aplink tą ašį vyniojasi. Ir gali būti privyniota daug ir kokybiškai, yra į ką pasižiūrėti, tačiau kitam žmogui ašis kitoje vietoje, tad įvertinimai sutapti tegali tik iš dalies.

    Tarkime, Parpalus mėgdavau išgirsti jiems tik tik kopiant – iš kasetinės magės mums mokinukams skambėdavo novatoriškai, paskui dar sėkmingai laidžiau per šokius jų trumpo prisikėlimo „Perfect Strangers” apie 1984. Gillano koncerte iš pagarbos apsilankius jau buvo nyku, pastrikinėjome tik paskutiniame „Smoke on the Water” numeryje. Bet klausytis „Smoke on the Water” su Londono orkestru 2009-aisiais: WTF?! Arba AC/DC! WTF, žmonės?! Australijos kengūros ir koalos smarkiai įdomesnės už tai! Pamenu kažkokią laidą iš vakarų per radiją, pasakojo kokia publika labiausiai vaikšto į AC/DC – ogi pilkosios ofiso žiurkytės, kurios taip mechaniškai kompensuoja griežtumo trūkumą gyvenime. Tiesa, vieną jų plokštelę turiu – tiesiog besirenkant iš siūlomų tuomet toje vietoje nuskambėjo įdomiausiai. Bet greit mėtėsi, nes klausytis ten nėra ką.

    Žodžiu, nėra abejonės, kad „gera muzika” kiekvienam smarkiai asmeniška. Taip smarkiai, kad kitą jo nuoširdžiai išbrandinto „geriausiojo” atstūmimai būtinai sužeis. O todėl verta turėti omenyje štai ką: kai kas, kai kam iš čia eksponuojamo greičiausiai pasirodys kažkiek įdomu. Taip, pavyzdžiui, prie progos pasidairysiu Bruknerio įrašų, nes pasirodė verta. Tačiau, būčiau kvailas, jei rimtai tikėčiausi ką rimtai užsikabliuojant ties Ramones ar kokiu PIL, pvz.: http://www.youtube.com/watch?v=6aumejrcEHs ar kokiais mūsiškiais $PORTAS. Malonu, aišku būtų, betgi kiekvienos rūšies nerūpestingumui reikia savojo pagrindo

38. 128.

    Valentinas rugsėjo 4th, 2009, 10:55 am

    

    O kaip jums patinka bosa nova? Štai lengvas gabaliukas – garsus bosistas John Patituci su brazilų džiaso muzikantais išleidęs diską Mistura Fina. Nuotraukos tai ne į temą:

    http://www.youtube.com/watch?v=HLRLrF34jU0

39. 129.

    Valentinas rugsėjo 4th, 2009, 11:27 am

    

    Negaliu nesutikti nesutikti su AK kad universalaus mato nėra ir negali būti. Lygiai taip pat galima paklausti Sparks 2009? WTF?
    Ir ačiū už apibūdinimą „ofiso žiurkytės”. Aš esu ofiso žiurkė ir nesijaučiu dėl to nei kiek prastesnis.

40. 130.

    Valentinas rugsėjo 4th, 2009, 11:33 am

    

    Klausytis Bacho, Bruknerio, Mocarto, Bethoveno, Shnitke 2009′aisiais? WTF?

41. 131.

    Fredis* rugsėjo 4th, 2009, 11:34 am

    

    Valentinai, AK ofiso žiuke pavadino mane, tu esi elitinė ofiso žiurkė, galite pilti pamazgas ant Fredžio kiek tik norit – aš viską iškentėsiu !

42. 132.

    Valentinas rugsėjo 4th, 2009, 11:43 am

    

    Fredi,
    Kentėsiu su tavimi. Kančios skaidrina.

43. 133.

    Fredis* rugsėjo 4th, 2009, 11:51 am

    

    tai ką”įkelia” Ak – muzikiniame pasaulyje lygu apskritam nuliui, jokios išliekamosios vertės, tik įdomu pasižiūrėti į apsirijusį snobą, kuris jau restorane lankėsi tūkstančius kartų ir jau nežino kaip toliau išsidirbinėti, todėl vakarienei renkasi vis egzotiškesnį patiekalą. Greitai pradės krimsti sliekus su smėlio padažu, įdarytus tik nušauto briedžio skrandžio turiniu. Briedis turėjo būti pašautas būtinai tik labai apibrėžtoje Labanoro girios teritorijoje, nes ten skanesni pūšaičių ūgliukai. Beje, Valentinai, tu lygiai toks pat kaip ir Ak, tik labiau ofisiškai žiurkiškas, bet tavo sesuo su tavimi dar padirbės ir tapsi grynakrauju Auksiniu kardu, o jei pamokas išmoksi blogai, būsi nepažangus, nudrimsi į liūdesį, deprseiją ir melancholiją – tapsi Maru.

44. 134.

    Valentinas rugsėjo 4th, 2009, 11:57 am

    

    Fredi, laikykis, kentėk.

45. 135.

    Fredis* rugsėjo 4th, 2009, 12:01 pm

    

    Mano ofoise pietų pertrauka, o penktadieniais po pietų žiurkės ofisuose jau nesirenka, eina į pabus, visiems ate, gero savaitgalio !

46. 136.

    Auksinis kardas rugsėjo 4th, 2009, 12:11 pm

    

    Aha! Užvirė kraujai! Sparks sugeba leisti NAUJĄ medžiagą, darydami tai, kas vis dar nustebina, štai koks skirtumas. Rimtosios muzikos iškyšuliai – vėlgi, ne sezoninė mada, ir pas juos sugrįžtame visai kitaip, nei sugrįžtame pas „smoke on the water – lia lia, lia lia – lia lia”. Su Karališkuoju Simfoniniu. Savo ruožtu, AC/DC yra vartojamas taip, kaip BMW prekės ženklas savivertei kelti, ar motociklai vidurio amžiaus krizei slopinti, ar pikti pikti šunys autoritetui užkelti – tik šįkart ofiso tvarkos išvargintiems organizmams tonizuoti „tikru gyvenimu”, išfasuotu protestu. Betgi nuomonės GALI skirtis, perspėjau. Geriausia yra net nesitikėti, kad kitas galvos taip pat.

47. 137.

    A.G. rugsėjo 4th, 2009, 12:15 pm

    

    Jau ir čia, kaip pacukai, – susipjovėte.
    Gerai, kad savaitgalis…
    Vis galvodavau, o kur siela nusilengvindavo, kol nebuvo interneto su galimybe komentuoti.
    Va dabar staigiai ir radau atsakymą – gamtos prieglobstyje, ypač apsikabinus ažuolą, kai nėra elektros iškrovų…
    Gero savaitgalio, mažiau pjaukimės…
    Pyktis žmogų greičiau suėda nei rūdis geležį. Ją tai galima apsaugoti nusipirkus Koka – kola.

48. 138.

    Valentinas rugsėjo 4th, 2009, 12:19 pm

    

    Fredi,
    Štai kas tikrasis socialistas, išvargintų ofiso organizmų, pinigų mechanikos, sezoninių buržuazinių madų ir įgeidžių demaskuotojas. O tu vargšą Račą puolei
    Nuomonės gali skirtis

49. 139.

    Ligita rugsėjo 4th, 2009, 1:00 pm

    

    Mielieji, remiantis http://www.vlkk.lt, žodis „ofisas” nevartotinas. Jį derėtų keisti šiais atitikmenimis – įstaiga; kartais: būstinė, biuras, kontora, raštinė. Taip kad…:) Nors iš tikrųjų džiaukitės, kad apskritai turit darbą ir vejami į medį nepasiduokit.

    Tiesa, prisipažinsiu, jog Auksinio kardo dedamos nuorodos man vienos iš labiau patinkančių x))

    Marai, šaunu, kad bent su Queen’ais nuraminai. Jau maniau, kaip Fredis* ir siūlė, slėptis po lapais.

50. 140.

    Auksinis kardas rugsėjo 4th, 2009, 1:00 pm

    

    O Fredžiui jokia naujiena, kad man tinka būti pavadinamu socialistu. Kiekvienam pasiūlykime ir kokybišką meną, velniop prekybą menu. Velniop apdulkėjusias ikonas, kuriose nebėra žiežirbų, gyvybės – jausmai tebūna tikresni, džiaugsmas nuoširdesnis, meistriškumas teieško širdies. Paprastumas – ne bėda, bėda yra netroškimas gyvybingumo, baisiausi – gyvi numirėliai.