Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
V.A.M. – tai 2009 metais rugpjūčio 31 dieną startavęs ir šiemet atnaujintas muzikinis skyrelis, kurį pasiūlė komentatoriai Ieva su Juozu. Kodėl V.A.M.? Gediminas, Ligita, Tomas, Ieva ir kiti kai kada taškosi Artūro prižiūrimame skyrelyje (šiuo metu uždarytame renovacijai): „Dvigubai atjaunėjęs narcizas, arba itin prašmatnus kvietimas nusipezėti“, o štai didieji muzikos mylėtojai Valentinas, Auksinis Kardas ir Maras nuosavo kampo dar neturėjo, todėl labai liūdėjo. Dabar to daryti nebeteks.
Čia kiekvienas iš jūsų galite diskutuoti apie muziką, dalytis mėgstamais kūriniais su kitais, išgirsti nuomonę apie juos ir tiesiog smagiai leisti laiką.
Galbūt bus sudaromas TOP 10 ar TOP 20.
Siūlomi kūriniai:
P.S. nuotrauka Valentino
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Fredis* rugsėjo 2nd, 2009, 12:49 pm
Valentinai, kam tu man/mums kiši tą senį-begėdį
mano/mūsų nuotaika dabar tokia,
vakar pasiėmėme su viena ponia laisvadienį ir skraidžiojome kabrioletu -
http://www.youtube.com/watch?v=aglYw2fundY&feature=related ,
dar gabalėlis šiandieninės/vakarykštės nuotaikos -
http://www.youtube.com/watch?v=E3l3_NHAK8k
Musė rugsėjo 2nd, 2009, 1:39 pm
Fredi, neberašyk jau apie tą kabrioletą, Račas vėl pavydės
Taške, aš jau gerai nebepamenu, ką aš ten buvau įkėlusi, bet greičiausiai Arvo Paart „Fur Alina”:
http://www.youtube.com/watch?v=ebGbKhrNqbU
Valentinas rugsėjo 2nd, 2009, 1:58 pm
O Fredis ryškėja kaip sentimentalus jaunuolis Turbūt kai Nazareth kiekvieną kartą atvažiuoja į Lietuvą pagroti kartu su Scorpions, Fredis būna pirmose eilėse.
Mane tai Fredis vakar užvedė ant AC/DC ir šiandien visą dieną klausau jų koncerto. Įtariu, kad kolegos tuoj pasakys viską ką galvoja
Valentinas rugsėjo 2nd, 2009, 2:40 pm
Stravinskis Šventojo pavasario pirmojoje dalyje panaudojo lietuvių liaudies dainos temą.
Maras rugsėjo 2nd, 2009, 5:15 pm
Valentinai, ne tik. Tai vienintelė liaudies melodija (o visas „Šventasis pavasaris” iš jų supintas), kuri pateikta neperkeista, originali. Šiaip lyg turėjo lietuviškų šaknų Stravinskis, nors savintis, žinoma, nebūtina.
Maras rugsėjo 2nd, 2009, 5:30 pm
Taške, tas Anouar Brahem – Vague (e la nave va), bent jau pradžia, man labai primena Glassą. Pvz.: http://www.youtube.com/watch?v=imbwn6iVryQ Tik akordeoną pridėjo.
O Griego man labai jau elektrizuotas garsas. Ar tik ne su kokiu sintezatoriumi padirbėta? Čia man geriau skamba: http://www.youtube.com/watch?v=qAMLCDnCLzs
Maras rugsėjo 2nd, 2009, 5:33 pm
Nors jei jau reikia ryto, man labiau patinka šis: http://www.youtube.com/watch?v=mrOJcEHXYWM (Ravel, Dafnio ir Chlojės siuita) Ne toks saldus.
Fredis* rugsėjo 2nd, 2009, 5:39 pm
Žinau, kad tokios video stilistikos gerbėjas yra didysis moterų gundytojas taškas,
paganykime visi akis -
http://www.youtube.com/watch?v=oajEs5AfCDw&feature=related
Maras rugsėjo 2nd, 2009, 5:53 pm
Valentino pateiktos vienos dainos interpretacijos. Ramones – nu nieko negirdžiu, nors tu ką. Uždėjo gitarų, bumčiko, o dainuoja taip popsovai, kad siaubas (kaip tas Mika).
Dion – švelnumas mergaitėms, bando kažką savito išlaužti, bet iki originalo jai toloookai. Taip susaldint dar sugebėt reikia. O balsas tai neblogas…
Stewart – negaliu pakęst taip naudojamų styginių. Popsas absoliutus. O dainuoja pusėtinai, stengiasi išvengti saldumo ir kartu nekartoti Armstrongo. Nors vis tiek viską gadina akompanimentas.
Melua – už Dion patinka labiau. Šiaip gryna dainuojamoji poezija.
Išvada sau: Armstronas sukūrė dainą SAVO balsui, tokiam švelniai vibruojančiam. Pats tembras atrodo nuoširdus ir kartu su dainavimo stiliumi tai panaikina dainos sentimentalumą. Nepralenktas.
Maras rugsėjo 2nd, 2009, 6:00 pm
Deep Purple aš asmeniškai tai orkestro negirdžiu, kaip sau norit. Ir gerai – kaip šuniui penkta koja.
Niekada nesupratau, kai klasikos kūrinius bando groti roko muzikantai ar kai kokį roką, metalą groja simfoniniai orkestrai. Yra išimčių, bet labai mažai. Perkūrimui reikalingas kongenialumas, kurio perkuriantieji neturi. Perkuriami juk geriausi žanrų pavyzdžiai, o perkuria vidutiniai ar dar prastesni.
Maras rugsėjo 2nd, 2009, 6:16 pm
Karde, Bachas – atskira kalba. Tikrai, kosmosas. Nors man Brucknerio simfonijos – irgi kosmosas (tik, aišku, ne ištraukomis). Nepasiskekė jam – gyveno romantizmo epochoje, visiškai netinkamoje jo pasaulėjautai. O muzika – lėčiausia iš XIX a., panašiai, kaip Bacho.
Čia Bacho malda už taiką žemėje: http://www.youtube.com/watch?v=VkkqllNMoAM&feature=PlayList&p=FAA752F9B2DEBED3&playnext=1&playnext_from=PL&index=21 (iš mišių)
romas rugsėjo 2nd, 2009, 6:16 pm
Šiandien radau įdomų klipuką – Metallica groja mongolų liaudies dainą:
http://www.youtube.com/watch?v=aFy_ul0WBg0&feature=related
Reikia pastebėti, kad tikrai yra naudojamos panašios harmonijos. Taigi, ne tik Eurovizijoje pasitaiko plagiatų.
romas rugsėjo 2nd, 2009, 6:30 pm
Marai, o kaip tamstai patinka kontratenorų atliekama barokinė muzika?
Maras rugsėjo 2nd, 2009, 6:44 pm
Oi pritariu Watersui dėl Weberio vertinimo (nors pats tai ne per toliausiai nuo jo stovi stilistine prasme ).
Bet tokie stilistiniai ginčai senas dalykas. Prieš beveik šimtą metų Bartokas lygiai taip pat pyko ant austriškos operetės (kalmanai visokie, leharai). Įrodymai: http://www.youtube.com/watch?v=QF0PxroEcZw nuo 2.06 (antrame komentare kaip tik tą patį rašo). Tik jei Watersas apsiverkė, tai Bartokas iš Leharo pasityčiojo. Va iš to: http://www.youtube.com/watch?v=mGgdL-9muIQ (nuo 1.30)
Maras rugsėjo 2nd, 2009, 7:01 pm
Romai, o kaipgi . Kaip gali nepatikti tai: http://www.youtube.com/watch?v=A_6-rL0a3zk&feature=related (Barbara Allen – Scholl). Toks balsas!
Arba šis: http://www.youtube.com/watch?v=fRHJXDxQJL4&feature=related O čia tas pats kiek pagražintas (iš filmo „Farinelli”): http://www.youtube.com/watch?v=NWMOmBohlTE&feature=related (handel, arija „Leiskit man verkti”)
Maras rugsėjo 2nd, 2009, 7:18 pm
Muse, o kaip toks Paertas ? http://www.youtube.com/watch?v=P46Xs08R5iU (tik iš karto garsiai klausyt (Paert Arbos etc)
Musė rugsėjo 2nd, 2009, 8:24 pm
Aš nesu tikra, kad gerai suprantu, kas tai yra kontratenoras, bet jei šitas berniukas yra kontratenoras, tai man patinka be galo:
http://www.youtube.com/watch?v=ECIwP-2KBxA
Jau buvau šitą įkėlusi, mes su taškiuku paaikčiojom, bet kažkaip labai į temą dabar, negalėjau susilaikyti.
romas rugsėjo 2nd, 2009, 8:31 pm
Marai, labai gerai skamba duetai. Čia duetas su sopranu:
http://www.youtube.com/watch?v=e6tJWY2Vaz4&feature=PlayList&p=5D5DB2EC299C34CD&playnext=1&playnext_from=PL&index=15
Man patinka Hanseno balsas
http://www.youtube.com/watch?v=MKA2zAbim0A&feature=PlayList&p=6CB327BEECAA5480&playnext=1&playnext_from=PL&index=30
Valentinas rugsėjo 2nd, 2009, 9:12 pm
Watersas stilistiškai nutolęs nuo Weberio tiek pat kiek ir nuo Mocarto. Tai tiesiog nelyginami dalykai. Yra PinkFloyd (Watersas) ir yra visi kiti.
Maras rugsėjo 2nd, 2009, 10:10 pm
Beje, Valentinai, Musė įdėjo nuorodą labai į temą – tą patį Weberį . Saldainis ir daugiau nieko. Kažkada man patikdavo, kai buvau nepatyręs muzikos klausovas. Watersas tikrai ne toks saldus, bet esama panašumo su Weberiu mano ausiai. Weberis – nusaldintas ir supopsintas Watersas – taip tiksliausiai. O kad Watersas iš Pinkų, tai ir nežinojau.
Turbūt viskas priklauso nuo žiūrėjimo taško. Aš žiūriu iš toli (jei kalbant apie šiuolaikinę muziką – akademinės) ir jie liejasi – matau daugiau panašumų nei skirtumų. Pvz., toje dainoje – chorai kažkokie sintetiniai, man jie asocijuojasi su popse mėgstamu dvasingumo, pakilumo, didingumo išreiškimu tokiu būdu.
Muse, čia ne kontratenoras, čia turbūt diskantas – berniukas aukštu balsu. Kontratenoras – suaugęs žmogus, galintis dainuoti moteriškas partijas, grubiai tariant. Kartais nesuprasi, vyras dainuoja, ar moteris. Nuo moterų skiriasi balso stiprumu ir spalva. Baroko laikais dažnai tai buvo kastratai. Va tą berniuką iškastruotų, ir liktų toks balsas, tik įgautų vyriškos suaugusio jėgos.
romas rugsėjo 2nd, 2009, 10:31 pm
Šiaip reikėtų išsigryninti muzikines temas. Man asmeniškai patinka nestandartinė muzika. Klausausi įvairaus folkloro, avangardo, netradicinių instrumentų, netradicinių balso technikų. Man svarbu, kad būtų kiek neįprasta, ir todėl man tampa įdomu. Čia įmečiau, puikiai valdantį dutarą ir kiek flamenkiškai grojantį uigurą, bet nesulaukiau atsiliepimų Tiesiog smalsu, ar kas pasiklausė ir ar ateityje čia turėtų paklausą nestandartas.
Maras rugsėjo 2nd, 2009, 10:33 pm
Romai, yra diskas, kur sudėti kokie penki Zefiro torna ir Nimfos raudos variantai įvairiausiu atlikimu. Labai geras diskas: http://www.avaxhome.ws/music/classical/Monteverdi_Lamento_della_Ninfa.html
Hanseno balsas atrodo neblogas – stiprus, kaip tik Handeliui bet gaila, tas įrašas aiškiai savadarbis.
Čia nors ir ne kontratenoras, bet atlikimas puikus: http://www.youtube.com/watch?v=G6r9kPwZdfQ&feature=related tikrai šaldo kraują. (Vivaldi – Il Farnace – Gelido in ogni vena – Bartoli).
Maras rugsėjo 2nd, 2009, 11:15 pm
Romai, jei patinka nestandartas, tai Bartoli tikrai turi patikti (jau ir žinoti turėtum ). Unikalus balsas ir jo valdymo technika. Šiaip čia vyriško veikėjo partija (tėvas aprauda sūnų). Bet neįsivaizduoju, koks kontratenoras galėtų taip atlikti.
O uiguro klausiau. Visai patiko.
Ko aš klausau? Labai daug ko, bet viskas šalia akademinės/rimtosios/klasikinės muzikos. Išpuoliai į kitas sritis – retoki, kaip, pvz. iš koto verčiantis Pinkų „The Wall”, arba The Doors, Kronos kvarteto projektai, „Viduramžių muzika”, kuri iš esmės yra folko porūšis (tiesiog dažnai labai gerai atlieka). Avangardas – kaip koks. Nemėgstu „Darmstadto mokyklos” – technika nugalėjo muziką ten. O va toks avangardas: http://www.youtube.com/watch?v=8N7gBMTF2lc man patinka. Tuo labiau, kad balsas jos – toks pat išskirtinis, kaip ir Bartoli, tik kitoks. Šita žavinga: http://www.youtube.com/watch?v=WEPZ5vqaB64&feature=related (The tale) Visada pralinksmina. „I stil have my philosophy” )))))
Bet klausaus ir tokio (Georg Crumb Macrocosmos: http://www.youtube.com/watch?v=pxrk15W3Qa4
Ligetis – puikus: http://www.youtube.com/watch?v=1ZTaiDHqs5s Kas matė „Plačiai užmerktas akis”, jį yra girdėję: http://www.youtube.com/watch?v=3DExkPNbo7I&feature=related
Nestandartas man patinka, bet vis tik gainiojimasis kažko naujo turbūt jau praeity. Apsičiupinėjau, žinau, kas patinka.
Ir senojoje muzikoje gali būti daug netikėtumų: http://www.youtube.com/watch?v=g6vTF85l_AU&feature=related (Heinrich Ignaz Franz Biber – „Missa Salisburgensis” – Kyrie)
Arba čia – du žodžiai, dainuojami 36 balsais: http://www.youtube.com/watch?v=rzBhYMvnMKQ (Ockeghem – Deo gratias)
Maras rugsėjo 2nd, 2009, 11:28 pm
Beje, Ligita, radai ką nors galvos kratymui ?
Ligita rugsėjo 3rd, 2009, 1:51 am
Oj, sunkiai su tuo galvos kratymu )
Taigi keletas kuklių pastebėjimų:
Adams: Short Ride in a Fast Machine (Rattle, Berlin Phil) – šuoliavimui per laukus
John Adams – Harmonielehre Part I (1/2) – žvalgymuisi pro langą besitikint išvysti reikiamą asmenį, pabaigoje užuominų į galvos kratymą yra, bet galiausiai viską suvalgo lyriškumas
L.Bernstein „MAMBO” – palaimingam galvos kratymui!!!
Carlos Kleiber -Beethoven symphony No.7, Op.92 : mov.4 – gyvybingam pėdinimui
Messiaen – Turangalîla Symphonie – 5th Movt – Aimard, Davis – kaip nugriaudė per kambarį, blaškymuisi, nuotaikų kaita didelė, sunku suprast
Henryk Mikolaj Gorecki – Kleines Requiem Für Eine Polka – kupina įtampos, kažkodėl ne itin klausėsi
Gorecki piano sonata, 1st mvt. – Roger McVey, pianist – gera nuotaika, bet galva nesikrato, aktyvumas supintas su vidine darna, atsikvėpimu
Stravinsky – The rite of spring – Sacrificial Dance – bėgimui, dairymuisi, emociniai pliūpsniai
Shostakovitch Is The Original King of Hip Hop – tiesiog įdomu pažiūrėt
Išvados: iš šitiek kūrinių Bernsteinas tinkamiausias!!! x)
Aš galvos kratymui irgi keletą galėčiau pasiūlyt:
Papa Roach – Last Resort: Censored Version (labai gąsdinanti daina, dedu cenzūruotą versiją, o ir šiaip žodžiai „Reikalai klostosi nekaip” tipo) – http://www.youtube.com/watch?v=4XJy_Pei_SA&feature=fvst
Queen – We will rock you (sena, gera, nepabosta)
http://www.youtube.com/watch?v=iikKzQwgBJc
Queen – I want it all (pajausk galią!)
http://www.youtube.com/watch?v=gWQWelkljUo
Dar įmesiu Montserrat Caballé ir Freddie Mercury atliekamą „Barcelona” – http://www.youtube.com/watch?v=wmQoy8UOIkg&feature=fvst Gal netyčia ir tau patiks Tiesa, norėjau pasakyti, kad tavo taip neapkenčiamas Mika jaunesnis būdamas dainavo operoje… Tik pastaruoju metu „pasinešė” į lengvąjį stilių.
Dėkui, Valentinai, už Celine Dion versiją. Įdomu, bet man originalas geriau! =)
Dėl AC/DC. Jeigu neklystu, kažkur Marijonas Mikutavičius yra minėjęs, jog baisiausiai mėgsta šią grupę. Cha cha, štai ir susikukavo Fredis, Valentinas ir MM
Maras rugsėjo 3rd, 2009, 2:41 am
Na ir gerai. Rimta muzika ir neskirta galvos kratymui. O „Barcelona” tai žinau. Turbūt geriausias olimpinis himnas ir šiaip gera daina.
Queen net klausyti nereikia – žinau ir prisimenu. Ir to Papos panašus ritmas [?] – sunkus, bet su draivu. Ach tai kažko tokio reikia. Daugmaž aišku.
O kodėl cenzūruotą? Aš gi sakau – niekas neišgąsdins to, kurio neišgąsdina avangardas. Specialiai užsidėjau necenzūruotą versiją . Jokio skirtumo nepastebėjau (bet į klipą nežiūrėjau beveik ir žodžių neklausiau. Lyg kažką apie verkimą). Jaučiasi, kad žmonės išlieja neigiamą energiją/nuotaiką (ir daro tai ne taip jau blogai, sakyčiau). Bet manęs visai negąsdina.
Ir dar klausimas: ką reiškia galvos kratymas? Tam tikros nuotaikos išraiška?
Valentinas rugsėjo 3rd, 2009, 9:28 am
Iš tikro tai pirmą kartą matau personažą, ne muzikantą, kuris taip pasišventęs akademinei muzikai. Ir ypač tamsiąjai, liūdnąjai jos pusei. Vaizduotė piešia Marą kaip Adamsų šeimynėlės atstovą, šlovinantį mirties, tamsos, liūdesio, skausmo ir kitus džiaugsmus. Juodau apsirengęs, išblyškęs. Bijantis saulės.
Romai, man uiguras patiko. Flamenco mačiau ir geresnių.
Keturi akli dainuojantys negrai tai standartas ar nestandartas?
http://www.youtube.com/watch?v=9yjDkZWCNSE
Fredis* rugsėjo 3rd, 2009, 10:52 am
Rugsėjo 3-čią dieną šviečiant saulei, kai Valentinui vasaros būna tik tris dienas (metų laikai visai susijaukė) 10.45 val. klausytis Peter Gabriel ir nekomentuoti Račo tinklaraštyje yra aukščiausia „išpindėjimo” viršūnė. Valentinai, o tu nepagalvojai kaip mes degraduosime dar po metų? Visi prognozuoja, kad kažkas nepaprasto ir viską/visus sukrečiančio įvyks 2012-aisiais. Man jau dabar baisu…
Fredis* rugsėjo 3rd, 2009, 11:13 am
Visi čia nori pasipuikuoti nestandartu, kas nėra blogai, bet 2-as video siužetas pagal populiarumą Youtubej yra šis -
http://www.youtube.com/watch?v=dMH0bHeiRNg
Auksinis kardas rugsėjo 3rd, 2009, 12:05 pm
„The blind Boys of Alabama” įkurti 1939, o diskografija eina nuo 1948. Visgi, tai ne standartas – muzikoje nėra standartizuojamas neįgalumas.
Mano vaizduotė piešia Marą kaip stebinančiai rimtai, pagarbiai žiūrintį į pačią muziką, o tai tik pagirtina – aišku, nerūpestingumui rekalingas pagrindas, džiaugiuosi, kad kiti jo dar turime.
romas rugsėjo 3rd, 2009, 3:45 pm
Valentinai, flamenko buvo pirmas pasitaikęs. Pramoga turi atrodyti taip:
1. reikia užsileisti uigurą garsiai,
2. flamenko palikti be garso,
3. žiūrėti flamenko ir klausytis uiguro.
Peteris Gabrielis puikus. Anksčiau pasižymėjo labai meniškais klipais (vaizdo prasme).
O čia gabaliukai Ligitai (galvos kratymui):
http://www.youtube.com/watch?v=ZviYmTMpBXE&feature=fvw
http://www.youtube.com/watch?v=OW1pw4CWfhw
romas rugsėjo 3rd, 2009, 3:49 pm
O čia Musei ir Fredžiui (manau, patiks klipas) Sebastien Tellier:
http://www.youtube.com/watch?v=sJcc1IrcdfQ
Valentinas rugsėjo 3rd, 2009, 3:50 pm
Kol Ligita tinginiauja ir nerašo naujų įrašų, gilios filosofinės temos gimsta savaime. Taigi AK pagimdė:
„nerūpestingumui reikalingas pagrindas”. Nejaugi iš tikro? Negi Marui trūksta nerūpestingumo arba gyvenimo džiaugsmo arba vėjavaikiškumo tik todėl, kad jis neturi tam pagrindo? O koks turi būti pagrindas nerūpestingumui?
Fredis* rugsėjo 3rd, 2009, 3:55 pm
Tik norėjau parašyti, kad Valentinas tinginiauja ir apsireiškė, bet vistiek įdėsiu gražią mano požiūriu sutartinę -
http://www.youtube.com/watch?v=xhzz608GJ6c&feature=related
TipasK rugsėjo 3rd, 2009, 4:17 pm
Na, muzikos grandai, maestrai ir liūtai, čia šiaip, bendram pasidžiaugimui:
Lietuvių atlikėjai puikiai pasirodė JAV vykusiuose „Just Plain Folks“ muzikos apdovanojimuose. Dainininkė Jurga ir grupė „Skamp“ laimėjo iš viso keturis apdovanojimus šį savaitgalį Nešvilyje, Tenesio valstijoje, JAV vykusiame renginyje. Jurgos daina „Smėlio žmonės“ buvo pripažinta geriausiu europietišku kūriniu, o „5th Season“ – geriausiu R&B stiliaus kūriniu. „Skamp“ su savo albumu „Le Boom Chick Vol. 2“ laimėjo geriausio remiksų albumo nominacijoje, Vee Diawara pripažintas geriausiu prodiuseriu.
Maras rugsėjo 3rd, 2009, 4:23 pm
Valentinai, skaitau „žinomai neteisingus teiginius”, rods panašiai Artūras yra sakęs Musei ir Fredžiui. Jei „The Tale”, Salzburgo mišios, Bachas, Bruckneris, Ockeghemo „Deo gratias” (tik iš vieno mano komentaro) atrodo šlovinantys tamsą, mirtį, liūdesį, skausmą, tai kažkas blogai su muzikos suvokimu – viskas, kas tik ne Valentino skonio, atrodo kaip niūruma ir juoduma .
Na, daugeliui žmonių klasikinė muzika atrodo kaip pagrabinė, bet tai tų žmonių suvokimo problemos.
Maras rugsėjo 3rd, 2009, 4:27 pm
Beje, Valentinai, vertėtų paskaityti mano ankstesnius komentarus, taip pat ir temoje apie Baro filmus – pakankamai daug rašiau, kaip suvokiu muziką ir kokias emocijas ji man kelia. Net apie savo charakterį rašiau. Gal tuomet nereikėtų taip jaudintis dėl mano nerūpestingumo trūkumo .
P.S. Kažkodėl man atrodo, kad tokios įžvalgos gimsta dėl mano nuomonės apie kai kuriuos Valentino įkeltus kūrinius .
Valentinas rugsėjo 3rd, 2009, 5:22 pm
Marai, be reikalo įžvelgi sąmokslo teoriją čia. Ir be reikalo jautriai reaguoji. Kodėl jaunimas šiais laikais toks jautrus? Juk ne esmė apibūdinimai. Esmė – jaunas žmogus pasišventęs visiškai ne jo kartai būdingai muzikai. Man tiesiog įdomu iš kur tokie ateina.
Maras rugsėjo 3rd, 2009, 5:51 pm
Valentinai, nereaguoju aš jautriai. O va Pats tai skaldai malkas iš adatos . Šitiek priinterpretuot iš vieno teiginio, kad muzikoje turi būti liūdesio (ne skausmo, juodumo ar dar ko – taip nesakiau) tai reikia gerą fantaziją turėti. Ir aiškiai matosi, kad nenori girdėti, kas sakoma – gi ne kartą jau rašiau apie tai. Su kurčiais kalbėtis – menkas malonumas.
O kodėl – nežinau. Ne iš šeimos. Aš gana jautrus muzikos suvokimui. Gera muzika traukia. O šiuolaikinės reikia perknisti kalnus, kad geros rastum.
Bet su weltschmerzu niekaip nesusiję. Tiesą sakant, šiuolaikinėje jaunimo muzikoje jo turbūt gal ir daugiau, nei klasikinėje – šioje vis tik „šviesa” yra svarbesnė nei „tamsa”.
O Paties sesė kaip tapo profesionalia muzikologe ? Negi iš meilės alternatyvai?
Maras rugsėjo 3rd, 2009, 5:53 pm
Beje, aš istorikas, ir tai turbūt turi tam tikros reikšmės .
Auksinis kardas rugsėjo 3rd, 2009, 5:54 pm
Pagrindas nerūpestingumui gali būti ir nesugebėjimas išjausti tą nuostabią muziką, kurios čia buvo įdėta iš rimtosios – antraip sunku būtų paaiškinti kaip ji gali tapti priežastimi priekaištingam tonui. Visuomet stebiuosi, Valentinai, matydamas tai sklindant iš tamstos – nelimpa prie kitko, ar bent taip atrodo. Kame tų sudirgimų priežastys? Sakyčiau, asmeninis užsigavimas – betgi šito tikrai sąmoningai nesiekta, kritikuojant kažką visai kito.
Kažkodėl pamirštama, kad nei mes esame, nei būsime baigtiniai, ir tie patys dalykai po kurio laiko tam pačiam kūnui gali atrodyti visai kitos kokybės. Prieš kiek laiko, Valentinai, atradai šį PG koncertą, kuriuo, matosi, dar nespėjai atsidžiaugti? Mano lentynoje jis guli retai judinamas jau gal keletas metų, šalia spėjo atgulti ir dar vienas „Still growing up”. Keista matyti, kad kažkas tą medžiagą tebečiupinėja kone kasdien. Bet tai kas? Viskas būna įdomu tik ribotą laiko tarpą.
Visgi, Marai – tarp mūsų mergaičių – nesijaudinant dėl nerūpestingumo trūkumo, ar gebėjimas atiduoti kūną ir protą bumčikui kokiame pasitaikiusios progos įkarštyje yra prarastas, ar ne, sukaupus tiek žinojimo apie rimtąją muziką? Ar dar gebama suvartoti ritmiškus paprastesnius produktus pagal paskirtį? Rock’N'Roll, anybody? Man rodos, kad tam tikro iššūkio čia jau būtų, ir būtent tai vadinu prarasta nerūpestingumo nekaltybe. Nepaisant deklaruojamo optimizmo, reikalingas ir neprarastas nežinojimas, išeities paprastumas.
Maras rugsėjo 3rd, 2009, 6:00 pm
Kiekvienam klausančiam verta pamąstyti, kodėl jį jaudina muzika. Mokantiems rusiškai: „«Я тронут», – говорит слушатель.
Первая моя мысль: «ах какие мы чувствительные!». От Малера в слезы, от Вагнера в обморок. Такая вот растроганность. Эрзац. Крокодиловы слезы. Жалость к себе. Знаю-знаю, единственное, что тебя трогает – твоя собственная растроганность.” (Элмер Шенбергер – „Искусство жечь порох”)
Maras rugsėjo 3rd, 2009, 6:10 pm
Karde auksinasai, niekada nebuvau šokėjas, šokiuose nedalyvaudavau (dar viena priežastis klasikinės muzikos pomėgiui?). Tai jei paskirtis – šokiai, turbūt ne. Bet pakankamai energingai judėti pagal muziką, jei ji tam tinka, tai skatina – dažnai, labai dažnai.
Dėl bumčiko – priklauso nuo to, koks jis. Aš va Ligitai sumečiau pirmas pasitaikiusias nuotaikingesnes ritmiškas muzikėles, kurios tai skatina. Tas pats Jarrettas, kai nemeditatyvus. Net ir popsui priskirtinas gali taip veikti, jei jis patinka, užkabina. Bet iš esmės tai jau neestetinė muzikos funkcija, o socialinė. Aš gi linkęs į asocialumą.
Valentinas rugsėjo 3rd, 2009, 6:34 pm
Mare,
Tu dar nežinai, kad aš didysis provokatorius. Juk Ligita tinginiauja, temų nesiūlo štai ir linksminuosi. Jei įžeidžiau, atsiprašau. Bet ant manęs niekas nepyksta išskyrus Gigą. Kaip ir ant Fredžio
Mūsų šeimoje kelios muzikų kartos. Sesuo tiesiog nuėjo pramintu keliu. Alternatyvintis ji pradėjo nuo Depešų, Cure, po to visas Death Metal, po to punk ir t.t.
Šiaip, tai tavo pasisakymuose įžvelgiu prasimušančią mintį, kad šiuolaikinė neakademinė muzika yra kokybiškai žemesnė už tavo mėgstamą klasikinę, kas yra visiška nesąmonė. Net ir tavo vartojamas terminas „bumčikas” rodo, kad supratimas apie tai kas šiais laikais yra muzika yra pakankamai ribotas. Jei klystu, iš karto atsiprašau. Žmogus emocionaliai gyvenantis praeituose amžiuose – keistenybė. Kažkodėl man atrodo, kad tavyje nėra to gaivališko gyvenimo džiaugsmo būdingo jaunystei. Jei klystu atsiprašau. Bet jei teisus, tai labai keista, nes kada jei ne dabar džiaugtis gyvenimu?
Be to, tik labai maža dalis merginų susiviliotų tavo mėgstama muzika Pažiūrėk Ligita vis bando suraityti kokį įmantresnį žodį nenorėdama pasakyti, kad nei vienos tavo nuorodos ji neišklausė iki galo nes užmigo.
Maras rugsėjo 3rd, 2009, 6:37 pm
Šiaip įdomus klausimas apie nekaltybę, Karde, tai ir minčių kyla. Viena vertus, nebegaliu vertinti muzikos taip, tarsi neturėčiau tiek žinių apie ją. Negaliu vertinti kokios dainos taip, tarsi nebūčiau girdėjęs Schuberto ar „The Wall”. Šia prasme nekaltybė prarandama vieną kartą. Iš dalies gaila – jau nebegaliu patirti tokio emocijų anplūdžio klausydamasis Brucknerio 9-osios Adagio tų „šviesos stulpų”, kaip juos vadinu, kaip pirmus kartus išgirdus. Vien dėl to, kad jau žinai. Bet užtat girdžiu dalykus, kurių iš pradžių nesigirdėjo: faktūrą, interpretacijų skirtumus, daug daugiau spalvų. Galiu tarsi giliau įlįsti į muziką.
Bet, kita vertus, muzikos kaip džiaugsmo šaltinio [Valentinai! ]jausmas tebėra toks pat stiprus. Klausausi ne dėl to, kad tai „gera”, „teisinga” [ot nemėgstu, kai sakoma "teisinga muzika" bijant pasakyti - gera muzika, tarsi abejojant jos gerumu], „elitiška” ar dar kaip. Šia prasme negaliu sakyti, kad žinios apie muziką kardinaliai pakeitė mano muzikos suvokimą. Liko džiaugimasis muzika, iš esmės labai panašus į Ligitos džiaugsmą Mika.
Tiesa, didžiųjų klasikos kūrinių privalumas – jie nenusibosta .
Beje, Ligita, iš kur ištraukei, kad aš Mikos nekenčiu? Per daug jam garbės . Jei rimtai, tai tiesiog vienas iš estrados/popso dainininkų, kuris tiesiog manyje nieko neužgauna. Bandant analizuoti (nes kartais su savimi reikia dirbti, kad galėtum pajusti muziką, tam ir analizė) nematau nieko vertinga (kitaip nei su kai kuriais Valentino pateiktais kūriniais – ten kažkas yra). O kad operoje dainavo, tai ne rodiklis. Merūnas ar kaip jis ten irgi mokosi operinio dainavimo – jo dainų geresnėmis tai nedaro. Dar ir Andreas Schollis (aukščiau buvo nuoroda, bet dar: http://www.youtube.com/watch?v=7KwHErv7Ryk ) kažkokį popsą traukia savo nuostabiu balsu, man išvis pasipiktinimą kelia. Neturi žmogus skonio, nors puikus atlikėjas.
Maras rugsėjo 3rd, 2009, 6:54 pm
Va, pvz., čia (black is the colour of my true love’s hair) Schollis jau popsinis: http://www.youtube.com/watch?v=pkCnHV6o1lc&feature=related Popsas. Visų prima siaubingai popsinis styginių panaudojimas. Bet ir pati daina + jo balsas padaro šį atlikimą popsu (nežinau, ar pati daina jam priskirtina). Delleris (irgi kontratenoras) geriau: http://www.youtube.com/watch?v=P1Pj0LaFhA4&feature=related – ne toks saldus.
Šitas atlikimas labai geras (Nina Simone): http://www.youtube.com/watch?v=p70tMgHdSP0 Geriausias iš trijų. Ir kas įdomiausia, vos radau, kai tuo tarpu Simones atlikimo remixų – krūvos. Nors ten tik koks bumčikas uždėtas. Absurdas.
Maras rugsėjo 3rd, 2009, 6:58 pm
Dar nesusilaikysiu. Senimas [?] stebisi jaunimu, kad tas nepakankamai modernus. Dar vienas paradoksas šalia pasenusio avangardo .
Auksinis kardas rugsėjo 3rd, 2009, 8:26 pm
Kaip, Marai, supranti, kai žmogus gali su pasimėgavimu valgyti tavo racioną IR, ne ką mažesniu, punk, geresnę šokių aikštelių muziką? Ar savo vaizduotėje matai tai išvis įmanomu, ar kaip kažkokius neišvengiamus defektus, nes taip būti nelabai gali?
Ligita rugsėjo 3rd, 2009, 8:56 pm
Aš tai užsinorėjau išjudinti Marą ) Rašo: „niekada nebuvau šokėjas, šokiuose nedalyvaudavau”, „pakankamai energingai judėti pagal muziką” (koks dar pakankamai?!!), „Queen net klausyti nereikia – žinau ir prisimenu”, ” Čia aš tas senukas, kur klasiką krauna ”. Tiesa, beveik visas jo įdėtas „galvos kratymo” dainas perklausiau iki galo (kaip ir rašiau, tik viena kompozicija ne itin klausėsi). Gi rūpi išsiaiškint dėl ko taip alpstama bei kas siūloma Ir kitų įdėtas nuorodas aiškinuos po truputį. Gal ką gero atrasiu. Šiuo metu jau turiu kelis „gabaliukus” nužiūrėjusi.
Marai, nusprendžiau, kad nekenti Mikos iš šitų tavo pasakymų: „o dainuoja taip popsovai, kad siaubas (kaip tas Mika)”, „Ligitai aiškiai trūksta žinių ne iš Mikos pasaulio ”.
Romai, dėkui už „gabaliukus”. Reziumė:
* TrioDa-Da-Da-1982 – juokingas, galvos kraipymui į šonus. Iš tikrųjų vien atlikėjo mimikų kaita kokią šypseną įskėlė!
*BG&Stingray-Come Together – ritmingam galvos kratymui. Tinkamas pasirinkimas.
Beje, žiauriai pralinksmino Auksinis kardas parašęs – tarp mūsų mergaičių, nors mergaičių kaip ir nesimato
Ligita rugsėjo 3rd, 2009, 9:00 pm
Tipai, puiki žinia! Ir kiti nepraleiskim – http://whatson.delfi.lt/news/music/jurgai-ir-skamp–keturi-just-plain-folks-apdovanojimai-jav.d?id=23844208