Perla ir Bingas nemeluoja. Žinai geriau, branguti?

Katytė Perla

Kadangi lojalūs mano tinklaraščio komentatoriai mėgsta diskutuoti apie aktualijas, būtent joms čia ir vieta (nuotraukose matote skyrelio, startavusio 2009 metų gruodžio 12 dieną, savininkus katytę Perlą ir katiną Bingą).

Politika, žiniasklaida, teisė arba…

  • Kodėl A. Kubiliui reikšmingesnė kitų šalių nuomonė apie jo veiklą, bet ne mūsų šalies piliečių (kažką panašaus jis per „Hard Talk“ kalbėjo)?
  • Kokia tikroji V. Valentinavičiaus pabėgimo iš Alfos priežastis?
  • Kodėl Ligita nekenčia dirbtinio intelekto idėjos, o Romas ją dievina?
  • Kodėl žurnalistai – baubai, o be jų – blogai?
  • Ar WU taps pasaulyje pripažįstamu teisininku?
  • Kodėl Bang gąsdino WU?
  • Kada kibiro dugnas virsta klampia mase?

Klausimų daug. Dar daugiau sugalvosite jūs. Svarbiausia – bent dalinai į juos atsakyti, nes taip pasotinsime nežinojimą ir jis virs žinojimu.

Komentarai: 8 246 “Perla ir Bingas nemeluoja. Žinai geriau, branguti?”

Puslapiai: « 1155 156 157 158 159 160 161 162 163 [164] 165 » Show All

  1. 8147.

    Auksinis kardas rugsėjo 13th, 2013, 9:29 am

    Kodėl Dalai Lama peštelėjo V.Landsbergio barzdą?

  2. 8148.

    Ligita rugsėjo 24th, 2013, 7:46 pm

    Šiaip rašiau bakalauro darbą iš Vytauto Landsbergio kalbų, matyt, dėl to ir peštelėjo :) Juokauju, nežinau. Tik žinau, kad norėčiau tą darbą pataisyti šiek tiek.

  3. 8149.

    mari rugsėjo 29th, 2013, 12:56 pm

    Sakyk, Ligita,- ką šiandien veiksi?

  4. 8150.

    Ligita spalio 1st, 2013, 12:23 pm

    mari, įsidarbinam čia kaip nors – http://www.marketbook.lt/ Ar nesąmonė?

    Kai tik Airijoj užmačiau šiuos žurnaliukus, tai taip ir renku, kažkodėl patinka, nors dar turiu tik penkis.

    O į klausimą reik sumeistraut kokį įmantresnį atsakymą, nes per laiką patobulinai klausimų techniką, reik man su atsakymais neatsilikt. Rimtai geras klausimas – nesvarbu, kurią dieną perskaitysiu, vis tiek tinka :)

  5. 8151.

    mari spalio 3rd, 2013, 1:19 pm

    Reikalingas atsakymas apie ketvirtadienį, šeštadienį ir sekmadienį.

    Pasirinktinai dvi dienos iš trijų dienų.
    Kitaip neužskaitysim už atsakymą, ir reiks kitą klausimą užduot, dar rimtesnį.

  6. 8152.

    Auksinis kardas spalio 7th, 2013, 12:44 am

  7. 8153.

    Ligita spalio 10th, 2013, 2:03 am

    Auksinis kardai, čia tavo komentaras? :) Jei taip, gal paaiškintum, kuo Haruki Murakami – antihumaniškas? Nejaugi dėl to, kad klauso džiazo, dalyvauja maratonuose ir mėgsta skanų maistą?

    „Auksinis kardas
    2013-10-10 01:48
    Gerbiamieji, literatūros Nobelio premijos teikiamos už indėlius į humaniškumo puoselėjimą. Už aukščiausią kokybę tame darbe. Labai tikiuosi, kad ši tradicija nesikeis. Tokios premijos skyrimas tokiam Murakamiui būtų pasityčiojimas iš visų anksčiau ją pelniusių humanistų – šviesuolių.

    Esate laisvi rinktis sau patinkančius ir įtinkančius skaitalus, bet literatūra, laimei, nėra tiek palaidas reiškinys savąja prasme.“

    http://www.delfi.lt/news/daily/world/h-murakami-vienas-realiausiu-pretendentu-i-nobelio-literaturos-premija.d?id=63000012&com=1&no=0&s=2

  8. 8154.

    Ligita spalio 10th, 2013, 2:08 am

    „Per paskutinius trisdešimt metų aš bėgau trisdešimt tris maratonus. Bėgau maratonuose visame pasaulyje, tačiau kuomet kas nors klausia, kuris iš jų yra mano mėgstamiausias, be jokių dvejonių atsakau: Bostono maratonas, kuriame dalyvavau šešis kartus. Kuo toks nuostabus yra Bostono maratonas? Paprasta: tai seniausias maratonas pasaulyje; jo trasa nuostabi; ir – tai yra svarbiausia – viskas, kas susiję su šiuo bėgimu, yra natūralu, laisva. Bostono maratonas yra ne nuleistas žmonėms iš viršaus, jį pamažu per ilgą laiką protingai kūrė patys Bostono gyventojai. Kiekvieną kartą visi, bėgdami Bostono maratone, gali įvertinti jausmus tų žmonių, kurie visus šiuos metus kūrė maratoną, ir mane visuomet apgaubia šiltas jausmas, kad vėl esu vietoje, kurios pasiilgau. Tai magiška. Kiti maratonai irgi yra nuostabūs – Niujorko maratonas, Honolulu maratonas, Atėnų maratonas. Tačiau Bostono maratonas (atsiprašau kitų bėgimų organizatorių) yra unikalus.

    Maratonuose žavinga yra tai, kad juose nėra konkurencijos. Žinoma, geriausiems pasaulio bėgikams jie gali tapti dar viena įnirtingų lenktynių galimybe. Tačiau tokiam bėgikui kaip aš (ir įsivaizduoju, kad tai galioja didžiajai daliai bėgikų), kurio pasiekiamas greitis nėra kažkuo ypatingas, maratonas niekuomet netampa varžybomis. Dalyvauji bėgime, nes nori pajausti 26 mylių bėgimo potyrį. Pradėdamas bėgti jauti malonumą. Vėliau bėgimas tampa kiek skausmingas, dar vėliau skausmas tampa sunkiai pakeliamas, o pabaigoje imi jausti malonumą dėl to skausmo. Ir dalis malonumo yra tai, kad šį supintą procesą išgyveni kartu su kitais bėgikais. Pamėginkite bėgti dvidešimt šešias mylias vienas ir patirsite tris, keturias ar penkias valandas grynos kančios. Aš dariau tai anksčiau ir tikiuosi to nebepakratoti. Tačiau kuomet bėgi šalia kitų bėgikų, tai vargina mažiau. Žinoma, tai yra sunku – argi gali būti kitaip? – tačiau visą kelią finišo link tave veda solidarumo ir vienybės jausmas. Jeigu maratonas yra kova, šį karą kariauji pats su savimi.

    Kuomet bėgi Bostono maratone ir pasuki iš Herefordo gatvės į Boylstoną ir šios tiesios, plačios gatvės gale ties Copley aikšte matai plakatą, reiškiantį finišą, užplūsta toks džiaugsmas ir palengvėjimas, kad to neįmanoma apsakyti žodžiais. Tu padarei tai savo jėgomis, tačiau tuo pačiu metu žmonės, kurie buvo aplink tave, padėjo tau judėti į priekį. Be atlygio dirbantys savanoriai, kurie savo darbovietėse pasiėmė išeiginę dieną, šalia kelio išsirikiavę žmonės, drąsinantys tave, bėgikai priešais tave ir už tavęs. Be jų padrąsinimų ir paramos tu galėjai nebaigti maratono. Kuomet bėgi paskutinį etapą Boylstone, širdyje sukyla visos emocijos. Tavo veide atsispindi įtampa, tačiau tuo pačiu metu ir šypsaisi.

    ******

    Aš trejus metus gyvenau Bostono priemiestyje. Dvejus metus dėsčiau Tuftso universitete, o vėliau, po trumpos pertraukos, metus praleidau Harvarde. Tuo metu kiekvieną rytą bėgiodavau palei Charleso upę. Suprantu, koks svarbus Bostono maratonas yra šio miesto žmonėms, koks pasididžiavimo šaltinis jis yra miestui ir jo gyventojams. Daug mano draugų reguliariai bėga maratone arba savanoriauja jame. Taigi, net ir būdamas toli, galiu įsivaizduoti, kaip šių metų maratono metu įvykusi tragedija pribloškė ir įbaugino juos. Daug žmonių sprogimų metu buvo sužeisti fiziškai, tačiau dar daugiau buvo sužeisti kitais būdais. Tai, kas tyra, buvo suteršta, ir aš pats – pasaulio pilietis, besivadinantis bėgiku – buvau sužeistas.

    Šį liūdesio, nusivylimo, pykčio ir nesėkmės jausmų mišinį išsklaidyti nėra lengva. Tai supratau atlikamas tyrimus savo knygai „Underground“ apie 1995 metais įvykdytą dujų ataką Tokijo metro, kuomet kalbėjausi su išgyvenusiais žmonėmis ir žuvusiųjų šeimų nariais. Gali įveikti skausmą, kad galėtum gyventi „normalų“ gyvenimą. Tačiau viduje ir toliau kraujuoji. Dalis skausmo laikui bėgant išnyksta, tačiau laikas pagimdo ir naujas skausmo rūšis. Turi išsiaiškinti, suvokti, priimti tai. Šis skausmas turi padėti sukurti naują gyvenimą.

    ******

    Be jokių abejonių, žinomiausia Bostono maratono dalis yra Heartbreak kalnas, maratono pabaigoje esanti keturių mylių ilgio įkalnė. Būtent Heartbreak kalne bėgikai jaučiasi labiausiai išsekę. Per 117 maratono istorijos metų apie šį kalną prikurta įvairiausių legendų. Tačiau kuomet pats bėgi šioje vietoje, supranti, kad tai nėra taip sunku, kaip kad pasakoja žmonės. Daugelis bėgikų Heartbreak kalną įveikia lengviau nei tikėjosi. „Ei, – sako jie patys sau. – Visgi tai nebuvo taip jau sunku“. Mintyse pasiruošk ilgai įkalnei, kuri laukia tavęs pabaigoje, išsaugok energijos, kad galėtum ją įveikti, ir kažkokiu būdu tu tai padarysi.

    Tikrasis skausmas prasideda, kuomet įveiki Heartbreak kalną, nusileidi žemyn ir įbėgi į lygumoje esančią trasos dalį – miesto gatves. Įveikei sunkiausią dalį, gali bėgti tiesiai finišo link – ir staiga tavo kūnas ima šaukti. Raumenis traukia mėšlungis, kojos atrodo tarsi švininės. Bent jau aš taip jaučiausi kiekvieną kartą, kuomet bėgdavau Bostono maratone.

    Gali būti, kad emocinės žaizdos yra panašios. Tikrasis skausmas prasideda, kuomet praeina kažkiek laiko, kai įveiki pirminį šoką, viskas ima nusistovėti. Tik tuomet, kai, užkilęs į stačią įkalnę, nusileidi žemyn, imi jausti, kokį skausmą patyrei tai darydamas. Gali būti, kad sprogdinimai Bostone sukels tokį ilgalaikį sielvartą. Kodėl? Negaliu atsakyti. Kodėl toks linksmas, taikus renginys kaip maratonas turėjo būti taip baisiai kruvinai pamintas? Nors išpuolio organizatoriai buvo surasti, atsakymas į šį klausimą vis dar nėra aiškus. Tačiau jų neapykanta ir žiaurumas suknežino mūsų širdis ir protus. Net jeigu gautume atsakymą, tai turbūt mums nepadėtų.

    Tam, kad įveiktume šią traumą, reikia laiko, laiko į ateitį pažvelgti pozityviai. Žaizdų slėpimas ar dramatiškų vaistų paieškos nenuves į jokį tikrą sprendimą. Palengvėjimo nesuteiks ir kerštas. Mes turime prisiminti savo žaizdas, nenukreipti žvilgsnio nuo skausmo ir – sąžiningai, sąmoningai, tyliai – sudėlioti savo pačių istoriją. Tam gali prireikti laiko, tačiau laikas yra mūsų sąjungininkas.

    Bent jau aš pats bėgdamas, bėgdamas kiekvieną dieną, gedžiu tų, kurių gyvybės buvo prarastos, ir tų, kurie buvo sužeisti Boylstono gatvėje. Tai vienintelė mano asmeninė žinia, kurią aš galiu jiems nusiųsti. Žinau, kad tai nėra daug, tačiau tikiuosi, kad mano balsas juos pasieks. Taip pat tikiuosi, kad Bostono maratonas atsigaus nuo patirtų žaizdų ir tos dvidešimt šešios mylios ir vėl atrodys nuostabios, natūralios, laisvos.“

    http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/bostono-tragedija-prisimenant-siame-maratone-ne-karta-beges-rasytojas-haruki-murakami-ju-neapykanta-ir-ziaurumas-suknezino-musu-sirdis-ir-protus-286-332359

  9. 8155.

    Auksinis kardas spalio 10th, 2013, 9:37 pm

    Popsa visa tai. Jei sąžiningai, derėtų pradėti nuo to, kiek visų tų bėgimų šalikelėse lieka lavonų ir susirietusių širdininkų – dėl to, kad organizatoriams taip gražu, kai tai jie sukviečia pasidraskyti netreniruotas mases. Kuo daugiau, tuo gražiau.

    Deja, Ligita, žmonės menkai begeba užuosti tikros literatūros kraują, tenkinasi plastiko bižuterija. Gerai, kad bent Nobelio premijų už ją dar nedalina – pasaulis dar nėra visai beviltiškas. Daryk, kaip ir aš dariau, Ligita – paskaitinėk nobelistus. Tiesiog iš pagarbos medaliui, pirmai pradžiai, o gal ims ir pramuš ant tikro?

  10. 8156.

    Auksinis kardas spalio 15th, 2013, 12:58 pm

    Beje, tas kalbėjimo nuožmumas ir man pačiam nepatinka, bet ko nepadarysi VARDAN TEISYBĖS ;-P

  11. 8157.

    Ligita spalio 18th, 2013, 12:45 am

    Auksinis kardai, o kažin ar nebus čia taip, kad šitiek laiko vaikštot į mano tinklaraštį, tačiau vis neatrandam bendros kalbos su jumis dar ir dėl to, jog esam iš skirtingų Lietuvos pusių? Kiek prisimenu, gyvenat prie jūros, vat aš iš Rytų Aukštaitijos.

    „Aukštaičiai – atlapaširdžiai ir dainorėliai, o žemaičiai – uždari ir kieto būdo.“

    Ar jūs visgi ne žemaitis? ;)

    Tarmių metų proga prisiminiau seną įrašą – http://www.ligidangaus.lt/savo-tarmes-nereikia-gedytis-arba-„su-mana-tarmi-vyskas-narmaliai“/

    mari, daug ką veikiu, sudėtinga taip nubrėžt gaires – daugiausiai su tekstais dirbu. Beje, jau turiu septynis aukščiau minėtus žurnaliukus. Turėčiau aštuonis, tačiau vienas numeris kažkur prašapo. Kolekcija nepilna :) Šiandien taip pat žiūrėjau Anos Frank dienoraščių parodą, gražiai įkomponuota viskas (pusiau kaip teatras, nes rodo nespalvotus vaizdus ant projektoriaus, o mergaitiškas balsas kažką pasakoja), nors tuo pačiu baisu į 1939-1945 metus mintimis nusikelti. Už stiklo buvo padėta ir nuodų, kuriais nuodydavo žmones, skardinė kaip pavyzdys :(

  12. 8158.

    Auksinis kardas spalio 18th, 2013, 11:18 pm

    Pusės niekuo dėtos, Ligita. Ir bet kurioj toj pačioj pusėj įvairovės apstu. Jei tolstama nuo sunkumų ir sudėtingumo, viskas paprastyn, neretai prastyn. Jei menas išgyvena tik kaip taikomasis, nieko nuostabaus, kad jis vis labiau prisitaiko, vis rečiau turi kuo nustebinti. Užgauti stygas nūnai – retenybė, nebent užgaunamasis pats paruošia atitinkamai paprastą savęs patogumą užgaunančiajam. Tik ir kalbėjimas apie tai su trūkumais – pernelyg jau verksmingas, susimauna šauniame pageidaujamos bravūros kontekste.

    Geriausia būtų ir nesigilinti, o tiesiog žaisti – štai kas būtų tikra.

    Kažkodėl pradėjai kreiptis kitoniškai. Kitaip jaustumeis prastai? Tai tik žaidimas, tebūnie be sugalvojamų komplikacijų.

  13. 8159.

    Ligita spalio 22nd, 2013, 10:48 pm

    Auksinis kardai, atrodo, kad prieštaraujat pats sau.

    Iš pradžių teigiat: „Jei tolstama nuo sunkumų ir sudėtingumo, viskas paprastyn, neretai prastyn.“, o po to pridedat: „Geriausia būtų ir nesigilinti, o tiesiog žaisti – štai kas būtų tikra.“ Turėtumėt suprasti, kad gilinantis neretai ir susiduriama su sudėtingumu, aišku, kaip kas tą sudėtingumą supranta, gal įvairūs rebusai kažkam visai ir patinka. Šiaip manyčiau, kad žaidimas – ta pakopa, kai jau viskas taip įvaldyta, jog paprastumas nebereiškia prastumo, bet kaip tik meistriškumą (dargi žaidybiniai elementai puikus treniruoklis galvai). Kurti paprastai irgi reikia mokėti. Netgi sakyčiau – būtina. Šiuo metu esame paskendę begaliniame informacijos sraute, todėl nereikėtų vengti paprastai paaiškinti apie tuos dalykus, kuriuos gal tu vienas ir supranti, nes ties tuo daug dirbi, tačiau kitas to nesupranta. Ne dėl to, kad kvailas, tiesiog jis geriau išmano kitus dalykus, prie kurių galimai sėdėjo per naktis.

    Jei turit omeny, kad iš pradžių kreipiausi „tu“, o po to „jūs“, tai taip nutiko dėl to, kad mėgstu Haruki Murakami, o išvydus nekokį vertinimą (tikėtina, kad paviršutinišką) plaukai pasišiaušė… :) Iškart ir „patujinau“ kaip kokį draugelį (ypač išvydusi gerai pažįstamą pseudonimą!), tačiau suvokiau, jog realiai su jumis vienoje kavinėje nesėdėjau (nors negali žinot, gal ir prasilenkėm kada), taigi susisiaurinau.

  14. 8160.

    Auksinis kardas spalio 23rd, 2013, 6:45 pm

    Prieštarauju gal tame, kaip suprantamas. Vienur vertinu aplinkybes ir procesus, kitur sakau, kad nelabai kas belieka, kaip tik verstis tuo, ką sau galime leisti geriausiai duotomis aplinkybėmis. Murakami ne kartą vartydavau, ir niekuomet neaptikau teksto, kuris galėtų būti įdomus. Ir tai, ką citavai – beviltiškai stokoja teksto paslapties, paveikumo, gyvasties.

  15. 8161.

    Ligita spalio 28th, 2013, 9:31 pm

    Ei, ar matėt kreivarankio etiudus? Netikėta po šitiek laukimo =)

  16. 8162.

    Auksinis kardas lapkričio 3rd, 2013, 12:49 pm

    Filosofija – zonai, jos stiliumi ir problematika. Vaikinas turi talentą rašyti, gaila, kad striuka su supratimu kuomet šis naudojamas vykusiai.

  17. 8163.

    Neknyginis vardas lapkričio 4th, 2013, 6:12 pm

    Auksinis Karde, o ar aš turiu talentą rašyti? Kaip Jūs galvojate? Kokios mano rašyme yra išryškėjusios stipriosios pusės, jeigu jos iš viso yra?

  18. 8164.

    Auksinis kardas lapkričio 5th, 2013, 8:10 pm

    Nenuspėjamumas, netikėtumas – tai simpatiški kuriančio žmogaus privalumai. Ir nebūtinai rašymas šiuo atveju kažko yra išskirtinis. Būdas yra – gyvenimo, veikimo, kalbėjimo, rašymo. Tuo tarpu kreivarankis gali rašyti – vietomis reiškiasi būtent kaip patyręs vilkas rašytojas, įtaigiai, įdomiai. Bet kai asortimentas pasirenkamas žemiau bambos lygio, tai jau ne kas tuomet gelbsti… Apmaudu.

  19. 8165.

    Neknyginis vardas lapkričio 5th, 2013, 10:57 pm

    Auksinis Karde,

    Pernelyg nepagelbėjote. Man atrodo, kad Jūsų tiesioginis neatsakymas į mano klausimą reiškia, kad aš jų neturiu. Tokie komentarai yra geri, nes išgydo apakintas akis nuo iliuzijų.

  20. 8166.

    Auksinis kardas lapkričio 6th, 2013, 12:26 pm

    Čia, gerbiamasai, kaip su ta puspilne ar pustušte stikline. Renkies laisvai.
    Vertinti tinka pagal tai, ar buvo skaitančių, ir teigiamai įvertinusių – jei tokių aptinkama, tai ir ne veltui pastangos. Kiek pamenu, tokių buvo. Vertinant perspektyvas – viskas priklauso nuo to, ar turėtas cinkelis skleisis ateityje, ar jo vietoje įsikurs nuobodokos pretenzijos, ir tikėjimas, kad gerai bus bet kas. Kūryba yra darbas, rizika, perleidžiami dangaus siųsti netikėtumai ir t.t.

  21. 8167.

    Neknyginis vardas lapkričio 6th, 2013, 12:48 pm

    Auksinis Karde,

    O Jūs griežiate smuiku? Taip pat yra įdomu sužinoti, kokia užsienio kalba galėtumėte perskaityti ta kalba parašytą klasikinį literatūros kūrinį? Tokiu būdu įvertinčiau Jūsų užsienio kalbos sugebėjimus ir suvokčiau, koks Jūs esate žmogus.

  22. 8168.

    Auksinis kardas lapkričio 6th, 2013, 1:35 pm

    Tenka ir teko skaityti šešiomis kalbomis. Negaliu pasigirti visų geru išmanymu, tam reikėtų skirti dėmesio, ir turėti noro – kurio tėra tiek, kiek kalbos praverčia praktiškai, o tai dabar tėra ribota žodyno aprėptis. Kadaise norai buvo „tiesiog išmokti”, turbūt panašūs į dabartinius taviškius. Bet tai nekliudo kartkarčiais imtis vertimo darbų, apie kuriuos gavau gerų atsiliepimų – iš dalies todėl, kad tai probleminės srities, apie kurią išmanau dėl patirties, tekstai. Labiau gilintis nesinorėtų, čia tokios Ligitos namučiai labiau :-)

  23. 8169.

    Auksinis kardas lapkričio 6th, 2013, 1:42 pm

    Smuiko nebuvo, gitara buvo, tiek.

  24. 8170.

    Neknyginis vardas lapkričio 6th, 2013, 6:34 pm

    Auksinis Karde,

    Tačiau Jūs esate muzikos mokytojas! Įdomu! Daug kalbų mokate. Ir Jūs esate vyresnis už mane. Kada spėjote prisiliesti prie tiek daug kalbų? Kaip atradote laiko?

    Beje, koks yra Jūsų pats svarbiausias žmogus gyvenime? Koks yra Jūsų mokytojų mokytojas iš kurio daugiausiai išmokote? Ar šis žmogus lietuvis? Ar teko Jums pokytis užsienyje?

  25. 8171.

    Auksinis kardas lapkričio 7th, 2013, 1:10 am

    Muzikos mokytojas, labai gerai pasakyta :-)
    Žinai, seniau laikas nebuvo toks paknopstom, kaip dabar. Žmonės turėdavo laiko lėtesniems savaitgaliams, kelionei į biblioteką ir skaitymui. Siūlau mokytis kalbos paėmus kokią knygą, ir žodyną šalia, ar vertimą į žinomą kalbą. Gana greitai tekstas iš beprasmio tampa kažkuo įkandamu. Svarbiausi gyvenime – visi geriausi pavyzdžiai, ar tai žmogiškos laikysenos, humanistinės ar tiesiog stiprios kūrybos, žingeidumo bei atkaklumo. Tie pavyzdžiai šviečia iš įvairių žmonių. Teko mokytis iš užsieniečių, kažkuriomis prasmėmis ir užsienyje. Svarbiausia pamoka – visi tokie pat žmonės. Pakankamai paprasti visi, ir draugiški, o kurie kažką iš savęs stato, dažniausiai būna juokingi pasipūtėliai.

  26. 8172.

    Neknyginis vardas lapkričio 7th, 2013, 1:20 am

    Auksinis Karde,

    Turbūt esate nepaprastas vaikas, jeigu teko mokytis užsienyje! Nes tik patys asmeniškiausi ten išvyksta. Man įdomu, ką Jūs darėte, kai nesisekė mokytis kitą užsienio kalbą? Kuomet mokaisi, bet ji vis tiek nesiseka? Tekstai nėra suprantami? Yra troškimas mesti darbą, nes save imi laikyti protiškai atsilikusiu žmogumi. Tad kaip neprarasti noro mokytis užsienio kalbos, kai nesiseka ją išmokti?

  27. 8173.

    Ligita lapkričio 7th, 2013, 4:54 pm

    Įžanga (juodraštinis variantas be formos)

    „Kokia čia mergšė kažkokiu neaiškiu būdu vis prisitraukia mane į savo tinklaraštį, aiškina kaip komentuoti, ką daryti, kur eiti, į ką žiūrėti, į ką nežiūrėti, ką pirkti ir pan. Nebeįmanoma. Aš ją užmušiu. Tikrai užmušiu. Jei ne šiandien, tai ryt, bet užmušiu. Susirinksiu visą reikiamą informaciją, net jei tai ir nelegalu, pasitelksiu tiek „pakalikų“ kiek reikės, bet susidorosiu. Supranti, ji viena, o aš vienas su ja nesusitvarkau. Atrodo visiškai ne taip, kaip reikia, eina ne ten ir ne su tais, kur reikia, turi eiti tik su manim visur, iš tikrųjų tai aš su ja tikrai niekur niekada neisiu, vaikščiosiu su visom ir visais, bet ne su ja, o ji vis tiek tegu neina niekur ir nieko su kitais neveikia. Pridėliosiu blakių, slaptų kamerų ir pan., kad eidama ji žinotų, jog jai eiti be mano skvarbaus žvilgsnio niekur negalima. Tiesą sakant, ją mačiau tik du kartus gyvenime: vieną kartą ji man įdavė popmuzikos diskelį, kuriuo džiaugiausi neatsidžiaugiau kaip apsiseilėjęs vaikas, po to įdavė moterį, kuria džiaugiausi, bet neilgai, nes paaiškėjo, jog jai rūpi tik mano piniginė. Šiaip patinka man ta pasiturinti ponia, bet ir ta, kuriai eiti niekur negalima, patinka. Ši gal net ir tinka labiau, tik esu labai sužalotas, nežinau, kas yra meilė, todėl ir kitus žaloju. Galėčiau iš šio užburto rato ištrūkti, bet neištrunku, nes… Nenoriu? Nemoku? Patogu ir jame? Pastebėjau, kad įkvepiu kitus žmones kūrybai. Jie nesupranta manęs, todėl narsto po kaulelį, tyrinėja. O jei tik galėčiau taip pat ir save įkvėpti…“

  28. 8174.

    Auksinis kardas lapkričio 7th, 2013, 5:26 pm

    Siaubo elementų turi būti dar daugiau, Ligita. Kai nesiseka – pasiilsi, paskui toliau mokaisi. Svarbu persijungti į kitos kalbos kontekstą – labai veiksmingi žodynai, kurie ta pačia kalba, bet kitais žodžiais atpasakoja sąvokų reikšmę. Persijungi į kitos kalbos aplinką visiškai, ir nardai sau.

  29. 8175.

    Ligita lapkričio 7th, 2013, 7:18 pm

  30. 8176.

    Auksinis kardas lapkričio 8th, 2013, 11:36 am

    Variantų vienodai neatidaro. Skirtumų vargu ar aptiktume, nes svarbiau už variantus yra viena jungianti grandis: rašytojas.

  31. 8177.

    Ligita lapkričio 11th, 2013, 4:54 pm

  32. 8178.

    Neknyginis vardas lapkričio 14th, 2013, 9:55 pm

    Auksinis Karde,

    gal gali įvertinti straipsnį apie filosofijos studijas, kuris čia buvo publikuotas nuorodoje? Jis yra labai apgailėtinas? Ar jis iš viso turi vertę? Koks parašytas tekstas yra geras tekstas? Ką tu manai apie tai? Beje, kokios rekomenduotum perskaityti ikonines knygas apie meno supratimą? Ar tau teko skaityti? Auksinis Karde, man įdomiausiau, kad jaučiu, kad man labiausiai padeda suprasti, koks turi būti meno kūrinys, paveikslai ir jų tapytojai. Kaip tu mokeisi suprasti, koks yra geras meno kūrinys? Kokiais būdais tau jaunystėje pavykdavo išjudinti tavo dvasinį sproginėjimą, kad jis nebūtų lygiai pastoviai nusėdęs dėl per didelio nusisėdėjimo ir taip pat įvykimo?

  33. 8179.

    Auksinis kardas lapkričio 15th, 2013, 12:59 am

    Dabar greitomis nematau to rašinio, kiek pamenu toks pusėtinas buvo, į kuklumo pusę – kažkuo nestebino. Knygų apie meno supratimą skaityti daug gal ir neverta, bet vieną pamenu – A.Šliogerio „Daiktas ir menas”, apie tapytojo Sezano poveikį. Verta viena akimi sekti įdomesnes meninio gyvenimo aktualijas, rinktis labiau artimas, svarbias, ir jas išgyventi, o kita dairytis po paliktus praeities lobynus – ryškias knygas, ar kitokią kūrybą, pageidautina čiupinėti originalo kalbos leidinius, kad ir sunkiai įskaitomi, jie yra pirminis daiktas, kurį ir dera turėti omenyje. Taip pat neverta pamiršti tokių pokštų, kaip vaikiška literatūra suaugusiems – tai „Mikė Pūkuotukas”, „Alisa”, „Vėjas gluosniuose”.
    Matai, kažkaip mano brendimo metu domėtis menais buvo tam tikros alternatyvos ir teisingos savišvietos kelias. Jei norėjai būti apsišvietęs – reikėjo knibinėti kultūros dalį, paskaitydavai „Literatūrmenį” pilnaverčiam savaitgaliui. Šiuo metu yra leidžiamas puikus nebrangus žurnalas „Kultūros barai”, pilnas kokybiškų skaitinių. Ten ir Marą užtikau pastarajame numeryje. Savo norus būti artimesniam menui verta bandyti įgyvendinti ir pačiam, įvairesnėmis technikomis – pasiimk tušo su plunksna ar teptuku, ar bet kokiu kitu patikusiu būdu – vis bandyk sukurti, kad ir pažaidimui.

    O gero meno požymis, kaip taisyklė, yra toks, kad pajunti, jog kažkur persikėlei, į kito pasaulio lopinėlį, tas pojūtis ir palieka poveikį, su kuriuo sugrįžti. Kartu, tai būna labai tikra, ir labai apie mūsų pasaulio bruožus. Būna ir humaniška, nukreipta į žmogų, jo paties šviesas. Reikia bandyti ieškoti kur tokie persikėlimai suveikia, ir taip šokinėti nuo debesies ant kito.

  34. 8180.

    Neknyginis vardas lapkričio 15th, 2013, 1:17 am

    Auksnis Karde,

    teigi, kad geriausia apie meno filosofiją iš viso neskaityti, o geriau rinktis literatūros klasiką ir taip brandinti savo suvokimą? Mat mane kankino suprasti, kas yra geras tektas? Niekada taip ir nepavyko parašyti gero teksto, nors galvojau, kad daug darbo ir pastangų įdėjau. Todėl ir pradėjau domėtis, kas yra geras meno kūrinys? Turi suprasti, kad pats galėtum kurti. Mano blogybė, kad aš skaitau ir viską pamirštu greitai. Todėl dažniausiai viską darau, kaip man atrodo. Jei pagal techniką kuri, tuomet tu taisyklėmis kuri. Man taip nepatiktų (nors aš jų ir nežinau, niekada neskaičiau apie jas). Tačiau mano asmeninės taisyklės nieko vertingo nesuteikia. Todėl ir imi mąstyti apie gerą tekstą. Mane nepatiktų žaisti, kad tyčia daryti tekstą įdomų, kitokį. Nejaugi taip yra teisinga kurti? Ar kūryba yra apgalvotas darbas? Aš labiau palaikydavau negalvojamąją kūrybą, kad kai kuri, savo galvos nekankini, kaip tyčia kurti, kad kitiems patiktų. Originalo kalba tekstai tikrai sudėtinga, net galva būtų iškankinta. Bet reikia skaityti, bet tada nėra malonumo, nes pastoviai reikšmes reikia žiūrėti. Tad man neaišku, ar kūryba yra apgalvotas darbas? Rašymas yra apgalvojimas stropus (kad įtiktum skaitytojui), o po to rašai? Bet man čia atrodo juokinga! Čia padlaižiavimai. Tu save tuomet įformini. Man labiausiai patinka, kai būna žmogaus grynas dvasiškumas tekste. Taip, kai esti jo kalboje viskas, taip yra natūralu. Tada tas kitas pasaulis ir atisveria, kuriame gali pajūsti žmogaus dvasingumą. Juk kurinys susideda iš žinios ir formos. Forma yra stilius, teksto komponavimas, o žinia yra formoje perteikta. Tačiau ta žinia turi būti akivaizdžiai perteikta ar užslėptai? Aš visada akivaizdžiai perteikdavau kaip suvokinį abstrahuotą. Gal todėl man nepavyko? Tad išsakoma pagrindinė mintis turi būti užslėpta tekste?

    Aš vartinėjau daug knygų apie meną. Ir Andrijausko, ir Heideggerio, bet užmiršau, kas ten yra rašoma.

  35. 8181.

    Auksinis kardas lapkričio 15th, 2013, 1:48 pm

    Kūryba yra apgalvotas žaidimas.

  36. 8182.

    Neknyginis vardas lapkričio 16th, 2013, 10:16 pm

    Auksinis Karde,

    Kaip suprasti, ar esi taletingas meno kūrybai? Ar pats klausimo kėlimas reiškia, kad nesi?

  37. 8183.

    Auksinis kardas lapkričio 17th, 2013, 3:00 pm

    Kaip suprasti ar esi kūrybingas, ar kunkuliuoji sumanymais, juos įgyvendini?

    Tai ne tiek pavienė būsena esi-nesi, kiek nori-nenori, darai-nedarai, sieki-nesieki.
    Nei vienas negimė išlavintas kurti, tik bedarydami įsitikino, kad tai gali daryti sėkmingai – kiek tai daro, tiek ir kuria.

    Sekmadienio nukrypimas:
    http://en.wikipedia.org/wiki/Et_cetera

  38. 8184.

    . lapkričio 29th, 2013, 8:17 pm

    .

  39. 8185.

    Ligita gruodžio 1st, 2013, 4:40 pm

    Štai atėjo Taškas ir panardino visus į gilų miegelį. Dar nebaigta istorija vykusiai baigta tašku, todėl ties tuo ir apsistokime.

  40. 8186.

    Ligita gruodžio 14th, 2013, 4:37 pm

    Pamačiau socialiniame tinkle dėstytoją, tai prisiminiau seną įrašą – http://www.ligidangaus.lt/voratinklyje-tai-egzistuoja-progresas-ar-ne-po-velniu/

  41. 8187.

    Fredis* gruodžio 28th, 2013, 8:11 pm

  42. 8188.

    Ligita sausio 12th, 2014, 6:42 pm

    Bandau įsivaizduoti, ar pavyks Lietuvai galų gale pro neaiškų sniegą prisikasti iki Airijos, kurioje beveik niekada nesninga, tik daug lyja ir pučia stiprus vėjas. Skubėti nemėgstama, nes net ir pabandžius tai daryti dažniausiai orai pakoreguoja planus. Pavyzdžiui, praėjusi vasara buvo išties karšta, tai airiai, patys netikėdami tuo, kas vyksta, nusprendė reklamuotis ir lauke, tačiau vos padėjo pluoštelį lankstinukų su trumpa informacija, pradėjo lyti ir tie lankstinukai permirko kiaurai. Reklama nuėjo šuniui ant uodegos. Nors, kita vertus, taip skrupulingai žiūrėti į kiekvieną smulkmeną, vykstančią aplink, man nereikėtų, nes tam yra ekonomistai, kurie skaičiuoja, tačiau nesidalija mintimis viešai, tikriausiai todėl, kad trūksta platesnio mąstymo arba nori, kad kiekvienas judesys būtų naudingas, deja, ne visada taip būna, tenka judėti ir nevykėliškai, kol ką nors išmoksti. Menininkai, bendraudami su ekonomistais, galėtų nuveikti įdomių dalykų, jei tik mokėtų tinkamai paaiškinti apie savo sritį, kurioje paskendę nuo mažų dienų.

  43. 8189.

    . balandžio 20th, 2014, 9:22 am

    Kooks gražus sutapimas :)

    Su Gimimo diena ir su Šv. Velykom!!!

    http://www.miskobirza.lt/images/photos/wgXqFokAla_easter_egg_tree_.jpg

  44. 8190.

    Neknyginis vardas gegužės 22nd, 2014, 2:40 pm

    :(

  45. 8191.

    Neknyginis vardas gegužės 22nd, 2014, 2:40 pm

    :(

  46. 8192.

    Fredis* gegužės 30th, 2014, 9:12 pm

    Kalbasi du rusai originalo kalba, reklamas prasukite:
    http://www.youtube.com/watch?v=X_XsMfMUEQE

  47. 8193.

    Fredis* gegužės 31st, 2014, 6:12 pm

    Visai šalia mūsų jau beveik pusmetis intensyviai kariaujama. Vieno karo eksperto pasvarstymai ir tezės apie naujos rūšies karą: https://www.youtube.com/watch?v=ZvFcPTKOYb8
    Na niekaip neprisipažįsta, ypač šalia sėdintys vaikinai, kad jų pačių šalis ir finansuoja teroristus. Lygiagrečiai dreba, kad kažkas panašaus nenutiktų jų pačių šalyje.
    Nesėk vėjo – neteks pjauti audros.

  48. 8194.

    Fredis* birželio 7th, 2014, 10:39 pm

  49. 8195.

    Fredis* birželio 8th, 2014, 9:26 am

    Kare maloniausi garsai – gitaros:
    https://www.youtube.com/watch?v=Y9XURJBkKh0

  50. 8196.

    . birželio 8th, 2014, 4:54 pm

    Ir man atrodo, kad už Ukrainą estai kovos iki paskutinio lietuvio…

Rašyti komentarą

Sveiki,


Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.

Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.

* yra papildomų sąlygų:)

Ligita


Welcome,


You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.

I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.

* There are additional conditions:)

Ligita

Nori susirašinėti popieriniais laiškais? Palik savo kontaktus žemiau. Arba rašyk el. paštu: ligita@ligidangaus.lt

Tavo vardas

Klausimas

captcha

Saugos kodas

    Prenumeruok RSS

    Įrašyk savo el. paštą

  • Balsavimas

    • Ligita dabar kuria. Parašyk jai laišką, jei kyla klausimų dėl tavo kūrybos ar nori papasakoti apie save. Atsiprašome, laikinai neaptarnaujame. ligita@ligidangaus.lt
  • Tapk gerbėju

    Ligi Dangauson

    Darbai

    Radai klaidą? Pranešk.

    Kategorijos

    Archyvas

    Tinklaraščiai, batai ir sausainiai :))

    Poko.lt