spider-web„Progresas šiuolaikiniame pasaulyje neegzistuoja“ – daugmaž tokiais žodžiais išsireiškė vienas iš mano dėstytojų dar pirmame kurse. Tuo metu norėjau jam spirti į pilvą ar į kokią nors kitą vietą, bet susilaikiau. Pamaniau: „Nieko, aš jam parodysiu kas egzistuoja, o kas ne…“. O štai dabar, kai karts nuo karto pasklaidau savo popierinį dienoraštį, kurio ničniekam nerodau, imu galvot: „Šlamštas, tos pačios bėdos tik naujame lygmenyje“. Darysiu darysiu – bum! – ir miegu. Pasieksiu vieną ar kitą užsibrėžtą tikslą – būsiu laimingiausias žmogus žemėje. Kur gi ne… Pasiekiu, visvien norisi dar šio to. Dar truputėlį. Sakytumei iki begalybės… Nejaugi verta pripažinti, kad progresas tikrai neegzistuoja?! O gal mes visi esame užburtame pasikartojimų rate: „Viskas iš naujo/Begalinė daina/Kūnas ir kraujas/Pelenai danguje“ – A. Mamontovas?

Doh, susipainiojau visiškai. Regresas regresas, mergyt… Eilinį kartą pakliuvai į voratinklį…

Šaltiniai: nuotrauka – http://www.activoinc.com