Ligi Dangaus

Ar kas nors gali prilygti pasitenkinimui, kurį pajuntame ištraukę iš orkaitės tobulai iškepusį pyragą? Svarbiausia laikytis recepto, kitaip tariant, tiksliai dėti visų sudedamųjų dalių tiek ir tokiomis proporcijomis, kaip nurodoma. Be to, naudoti tokias kepimo formas ir kitus indus, kurių būtinai reikia konkrečiam desertui ruošti. Taip pat nepamirškite, jog mielinė tešla minkoma ilgai, kad į ją patektų kuo daugiau oro, o trapi – trumpai, kad nespėtų ištirpti sviestas.

Perskaičiau dar vieną puikią receptų knygelę, leidusią mintimis pakeliauti po platųjį pasaulį. Šį kartą turėjau galimybę pažinti tradicinius įvairių pasaulio šalių pyragus. Knygelė labai nedidelė, tačiau gausiai iliustruota, joje pateikta kalnas naudingos informacijos, nenutylima kiek laiko užtrunka vienas ar kitas gamybos procesas.

Pyragai su avižiniais dribsniais ilgai išlieka švieži. Dėl to jie buvo populiarūs tarp pirmųjų naujakurių Amerikos prerijose. Imbierinius sausainius JAV pirmieji pradėjo kepti ūkininkai iš Vokietijos, įsikūrę šiame regione.

64 puslapiai (#9)

Šaltiniai: ištraukos – Tradiciniai pyragai, paveikslėlis – www.retroknygos.lt

Jeigu jums patinka tradiciniai skoniai, daug naujų idėjų pietums ar vakarienei rasite Lenkijos, Ukrainos, Čekijos virtuvėse. Jei mėgstate daržoves, žuvį, ryžius, jums patiks Kinijos, Tailando ar Japonijos valgiai. Jei norite paragauti ypač gausiai prieskoniais gardinamų patiekalų, rinkitės Indijos, Maroko, Meksikos virtuves. O gal jaučiate silpnybę klasikai? Tuomet jūsų virtuvėje tikrai įsitvirtins Italijos, Prancūzijos, Ispanijos ar Graikijos receptai.

Dar viena receptų knyga jaudinanti tuo, kad ją skaitydama mintimis galėjau tarsi pakeliauti po pasaulį, pažinti įvairiausias pasaulio tautas, nes autorių kolektyvo knygoje Pasaulio šalių virtuvė pateikta net 200 gardžiausių patiekalų receptų iš 20 pasaulio šalių.

Skaitant kai kurie patiekalai buvo jau žinomi, nes tapę tradiciniais, kaip, pavyzdžiui, tiramisu ar ravioliai, tačiau daug kas buvo ir nauja.

272 puslapiai (#8)

Šaltiniai: ištrauka – Irina Koscelkovienė, Inga Pupelienė, Gabrielė Šulinskaitė, Ernesta Trečiokienė: Pasaulio šalių virtuvė, nuotrauka – www.knygos.lt

Namuose iškeptas tortas arba keksas, pyragaičiai arba pyragėliai visada yra puikūs ir laukiami suvenyrai, kuriuos dovanoja pakviesti svečiai šeimininkams. Šioje knygoje Jūs rasite receptus, praktiškai tinkančius visokio skonio ir poreikių kepiniams, o taip pat skirtus tokiems asmenims, kurie mėgsta labai saldžius arba, atvirkščiai, prėskus kepinius, tiems, kurie skaičiuoja arba neskaičiuoja kalorijas, o taip pat ir sergantiems diabetu.

Išvydote dar vieną knygos apžvalgą ir pamanėte, kad visai pamiršau savo iššūkį? Tikrai ne, tačiau labai atsiprašau, kad viskas šiek tiek užstrigo, bet tikiu, kad greitai vėl pajudės į priekį. Turbūt tas receptų knygų tolimesnis skaitymas rodo, kad aš vis jaučiuosi turinti nepakankamai žinių, nežinau.

Ir taip, aš vėl šį kartą skaičiau apie desertų gamybą. Skaičiau ir fantazavau. Kai ką spėjau ir išbandyti – kavos kremą tortui. Pavyko šiek tiek kartokas, bet iš esmės manau, kad kitą kartą į grietinėlę įdėjus mažiau tirpios kavos, viskas būtų kaip tik. O šį kartą į rankas pateko gana sudėtingų receptų kupina, bet tikrai labai įdomi A. Burdos knyga Šventiniai kepiniai: patys skaniausi pyragai, tortai, saldainiai ir sausainiai, o taip pat suvenyrai. Knygoje labai daug receptų, tad konditerija besidominčiam ar jau įgudusiam konditeriui gaminant pagal pateiktus receptus tikrai nebus kada nuobodžiauti. Įdomu tai, kad autorė prie daugybės receptų pateikia savo patarimus, kad viskas pavyktų dar puikiau, o, be to, pastebi, ką reikia žinoti, kad galiausiai galėtum ir pats kurti savo receptus.

142 puslapiai, iš vokiečių kalbos vertė Stanislava Petkelienė (#7)

Šaltiniai: ištrauka – A. Burda – Šventiniai kepiniai: patys skaniausi pyragai, tortai, saldainiai ir sausainiai, o taip pat suvenyrai , nuotrauka – www.sena.lt

Prisipažinsiu – pastaruoju metu gerokai atitolau nuo iššūkio…

Bet yra dar nepaskelbta apie seniausiai pagamintą obuolių sūrį (kuris, beje, prieš džiovinant įgavo kitokią formą nei pateiktoje nuotraukoje), tai taisausi.

Liko dar pagaminti 358-is desertus iš 365-ių. Matau, bus sunku…

Tekstas ir nuotrauka Ligitos iš Ligi Dangaus

Skubu, tai tik trumpai raportuoju, kad iššūkiui pagaminau želė saldainius.

Dar liko pagaminti 359-is desertus iš 365-ių. Iššūkis juda ne taip greitai, kaip galbūt norėčiau, bet yra kaip yra, džiaugiuosi ir mažais žingsneliais.

Tekstas ir nuotrauka Ligitos iš Ligi Dangaus

Šiomis dienomis užderėjo tiek kitos veiklos, kad savo iššūkiui visiškai neatrandu laisvo laiko. Tačiau jau pradėdama iššūkį numačiau tokias dienas. Taigi tereikės kitomis dienomis rimčiau padirbėti ir greitai grįšiu į vėžes. Jau yra minčių retsykiais grobti receptus iš kitų mėnesių, ypač tokia mintis sustiprėjo dabar, kai virtuvėje kiurkso ir savo eilės laukia pamažu, bet užtikrintai gendanti cukinija. Juk ar geriau pagaminti kepinį su cukinija kuo greičiau, ar tiesiog ramiai laukti, kol ji suges? Manau, kad šis iššūkis man bus naudingas ir tuo, jog įtvirtinsiu mitybos planavimo ir kitus gyvenime reikalingus įgūdžius. Ar ne puiku? Nekantrauju grįšti prie desertų gamybos.

Deja, pastarosios sunkios dienos leido dar kartą įsitikinti, kad ne visada gali viską suplanuoti. Štai dabar pildau šį įrašą užsikimšusia nosimi ir galvoju, kad kaip gerai žmogui būna vien jau tai, kad jis yra sveikas. Tada ir visi darbai geriau klojasi. Bet yra kaip yra. Užpuolė mus įvairių ligų kalnai. Pažadėjau sau, kad po šio ligoto laikotarpio tikrai daugiau dėmesio skirsiu sveikatai.

O šiuo kartu (šiek tiek atsigavusi po ligų) prie iššūkio grįžtu su įspūdingu obuolių pyragu, aplietu saldžiu karameliniu kremu. Pati savimi neatsistebiu, kaip ėmiausi gaminti būtent šį pyragą, sudarytą iš kelių gamybos etapų (paruošti tešlą, įdarą, supjaustyti obuolius, išvirti karamelinį kremą), o ne ką nors paprastesnio. Turbūt to link pastūmėjo namuose gulintis pusmaišis obuolių ir šaldytuve netikėtai atsiradęs riebios grietinėlės pakelis.

Liko pagaminti dar 360 pačių puikiausių desertų iš 365-ių. Labai pamažu, bet užtikrintai judu į priekį. Visko jau buvo, visko dar bus. Tik svarbiausia – nepasiduoti.

P. S. Ir kaip be nuotykių? Vos nepagaminau pyrago su česnakine druska vietoje kepimo miltelių! Jų pakeliai pas mane lygiai tokie patys, tad vos ne pribėriau druskos… Ir dar česnakinės. Jau norėjau kaip reikiant šliūkštelėti, bet pamačiusi rusvą spalvą susilaikiau, nes pamaniau, kad čia kažkokie sugedę kepimo milteliai. O paskaičiusi supratau, kad ačiū Dievui į tešlą nubyrėjo vos keli grūdeliai česnakinės druskos.

Tekstas ir nuotrauka Ligitos iš Ligi Dangaus