Ligi Dangaus

Parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Mielinės bandelės visada gardu, jos namams suteikia daugiau jaukumo ir šilumos.

Todėl šiandien panorau pasimėgauti ramybe namuose ir iškepiau mielinių bandelių su varške. Recepto pagrindas iš interneto, tačiau imti mažesni produktų kiekiai ir įdaras paruoštas savitas.

Tešlai:
300 g miltų
40 g cukraus
30 ml aliejaus
125 ml pieno
1/2 kiaušinio
8 g šviežių mielių
žiupsnelis druskos

Įdarui:
360 g varškės
2 šaukštai cukraus
2 šaukštai grietinės

Aptepimui
1/2 kiaušinio

Taigi pasiruošusi visus produktus (kurių, beje, nemažai!), kibau į darbus.

Išsiplakiau kiaušinį. 1/2 pasilikau bandelių aptepimui, kitą 1/2 dalį lengvai pasūdžiau ir į sūdytą dalį įplakiau aliejaus. Ant silpnos ugnies truputį pakaitinau pieną, po to jį sumaišiau su mielėmis ir cukrumi. Galiausiai į kiaušinio plakinį įmaišiau pieno mišinį ir gautą ruošinį įpylusi į miltus, iš visko išminkiau mielinę tešlą, kurią apie pusvalandį kildinau apie 60 laipsnių orkaitėje.

Kol tešla kilo, iš varškės, cukraus ir grietinės pasiruošiau bandelių įdarą.

Galiausiai pakilusią tešlą išdalijau į 6 dalis.

Iš kiekvienos dalies suformavau po rutuliuką, rutuliukuose įspaudžiau duobutę ir į tas duobutes įdėjau po kupiną šaukštą varškės įdaro. Įdarą šiek tiek prispaudžiau, bandeles aptepiau pasiliktu kiaušinio plakiniu (pastebėjimas: varškės įdaro ir kiaušinio plakinio šiek tiek liko nepanaudotų) ir pašoviau į orkaitę, kur kepiau apie 15 minučių 200 laipsnių temperatūroje, kol bandelės dar labiau iškilo ir lengvai parudavo.

Šios bandelės tinka su kokiu karštu ar šaltu gėrimu, arba net vienos.

Tekstą parengė Ligita iš Ligi Dangaus

Šią knygą rašyti pradėjau po susitikimo su pažįstamomis mamomis ir tėveliais, turinčiais darželinio amžiaus vaikų. Verkimas, baimė, netikrumas – jiems gerai žinomi dalykai. Kaip padėti mažam vaikui, kuris iš saugaus namų pasaulio staiga patenka į darželio tikrovę? Juk mūsų dukrelės ir sūneliai paliekami vieni naujoje aplinkoje, su svetimais žmonėms… Tokie nuogąstavimai kamuoja tėvus ir dėl dvimečių (ar dar jaunesnių vaikų), lankančių lopšelį, ir dėl trimečių, darželyje krečiančių išdaigas, ir dėl keturmečių bei penkiamečių, reikalaujančių patvirtinimo, kad jiems svarbūs reikalai tikrai susitvarkys.

Anna Sojka – Laikas į darželį – tai miela, spalvinga knygutė, kurioje, pasitelkus įvairias kitiems vaikučiams nutinkančias gyvenimo istorijas, mažiesiems skaitytojams subtiliai atskleidžiama kokie džiaugsmai ir rūpesčiai laukia lankant darželį. Knygutėje tikrai žaismingai pasakojamos įvairių vaikučių gyvenimiškos situacijos, per kurias išryškėja vienoks ar kitoks pamokymas, kuris vertingas vaikučiams lankantiems darželį.

Šis nedidelės apimties kūrinys, kuriame gausu nuotaikingų piešinių, yra skirtas vaikučiams, tačiau, ko gero, ir tėveliai atras vieną ar kitą sau naudingą mintį ir pasijus bent šiek tiek ramiau ir saugiau.

Vertė Monika Vosyliūtė, 28 puslapiai

Tekstą parengė Ligita iš Ligi Dangaus

Šaltiniai: paveikslėlis – www.knygos.lt, ištrauka – Anna Sojka – Laikas į darželį

Šį kartą nusprendžiau pasigaminti gaivų daržovių ir uogų pieno kokteilį.

Dažniausiai pieno kokteilius gaminu produktus dėdama iš akies, nesižvalgydama į jokį receptą (o galima ir žvalgytis – kaip kam smagiau, norisi ar reikia!), tai taip ir šįsyk nutiko, tik įsidėmėjau, kiek ko dedu, kad galėčiau parašyti įrašiuką tinklaraščiui.

Na, ir ką… Buvo puiki proga kūrybiškai panaudoti turimas šaldytas uogas ir daržovių džemus. Taigi ko dėjau (apytikriai 2 porcijoms – čia jau priklauso į kokios talpos stiklines išpilstysite kokteilį, mūsiškės po 200 ml):

500 ml pieno
2 arbatiniai šaukšteliai šaldytų juodųjų serbentų
2 arbatiniai šaukšteliai cukinijų džemo su citrina
2 arbatiniai šaukšteliai morkų ir citrinų džemo
Cukraus pagal skonį (dėjau gal kokius 2 arbatinius šaukštelius)

Į plaktuvą įpyliau 500 ml pieno, sudėjau serbentus, abiejų rūšių džemus ir gerai išplakiau. Po to paragavau, pagal skonį papildomai įdėjau cukraus ir dar šiek tiek paplakiau.

Na, ir netrukus mėgavomės gaiviu, labai įdomaus skonio daržovių ir uogų pieno kokteiliu. Kažin ar kas atspėtų iš ko jis pagamintas, jei nežinotų ingredientų?!

Tekstą parengė Ligita iš Ligi Dangaus

Štai ir sugrįžo ryškiosios morkelės į mano tinklaraščio receptų skiltį.

Ir šį sykį labai netikėtame recepte – šiame įraše pamėginsiu detaliai aprašyti ir nuotraukomis pailiustruoti kaip gaminau morkų ir citrinų džemą.

Nors įprasta, kad morkos dažniau tampa nesaldžių patiekalų ingredientu, man jos visai dera prie saldėsių.

Todėl galiausiai ėmiau ir pasiryžau išmėginti naują receptą iš savosios konservų receptų knygos Konservavimas. Lengvai ir paprastai.

Knygoje nurodoma taip:

500 g morkų
3 citrinų sulčių ir sutarkuotos žievelės
375 g cukraus

Tai aš ėmiau morkų ir cukraus pusantros normos, tik citrinas įdėjau tris, o ne keturias su puse, nes maniškės labai didelės, tai pamaniau užteks.

Iš pradžių nuploviau, nuskutau, sutarkavau morkas. Tada nutarkavau citrinų žieveles, jas pasidėjau atskirai, iš citrinų išspaudžiau sultis (gavau apie 200 ml!) ir galiausiai morkas, citrinų žieveles, citrinų sultis permaišiau su cukrumi, suverčiau į puodą ir užpylusi vandeniu, kad viskas apsisemtų, viriau vis pamaišydama apie dvi valandas su puse.

Recepte rašo, kad virti apie keturias valandas ant silpnos ugnies vis pamaišant, tai ar mano ugnis nebuvo tokia silpna, ar kas, bet teko viryklę išjungti gerokai anksčiau nei manyta, nes atrodė, kad jau pats tas (pavyzdžiui, nugaravęs net ir pakartotinai piltas vanduo!).

Iš mano produktų kiekio pavyko daugiau nei kilogramas įstabaus morkų ir citrinų džemo! Sakyčiau, kad visai neblogai.

Tekstą parengė Ligita iš Ligi Dangaus

Su Šv. Velykomis, skaitytojai!