Kartais nei iš šio, nei iš to prikimbu prie kokio nors man dar ganėtinai svetimo lietuviško žodžio ir užsimanau jį prisijaukinti. Taip šįsyk nutiko su žodžiu „Didžiuma“. Kalti praeiviai. Būtent jų ir turėjo būti didžiuma. Didžiuma praeivių, audringai vėjuotą, bet su besimarkstančiu katinu sutariančią tingią šeštadienio popietę, besiiriančių vienas po kito, kitas po vieno, gerdami pieną. Iš bidonų? Braukiam braukiam. Bidonų nebuvo. Nemačiau jų. Buvo tik balkonas, į kurį negalima išeiti.  Durų nėra. Nors būtų visai nieko. Išeiti. Išeini ir Tau visut visutėlė Pilies gatvė  atsiveria priešais akis (apie tai, kad ir Tu pats būtum visiems priešais akis, nutylėsim.). Su nepakartojama Rožyte ir jos „Gal padėsit?“, su studentais, viltingai nusiteikusiais, jaukiai įsitaisiusiais po nediduke pastoge, saugančia nuo lietaus, nuo vėjų, gitara rankose, akustika, stereo mono, mono arba stereo, mono mono mono, dėklas, juodas dėklas pilnas prieš penketą, dešimt ar daugiau (svarbu skaičiuoti laiką?) minučių ant jo nugulusių monetų, geltonų, baltų monetų, dar su guviom vyrėlesnio amžiaus moteriškaitėmis šypt šypt siūlančiomis suvenyrus, suvenyrai iš vitrinų linkę siūlytis patys, jų pažiūrėti, taip pat paknopstom, skubomis alternatyvinio stiliaus drabužiais pasigėrėti įsmukusios nemažiau nei vyrėlesnės moteriškaitės guvios jaunėlės, įsikibusios į parankes saviesiems jaunėliams, atgal išsmunka greitai.

Galiausiai didžiumą (įsidėmėk, prisijaukink: didžiuma – 1. dydis, didumas, apimtis. 2. didesnė, didžioji dalis, dauguma.) keičia mažuma. Senamiesčio saulė vakarop. Katedros aikštėje pamažėle tilsta riedlentininkai, reperiai išsineša milžinišką, ką ten! – visai gremėzdišką – grotuvą namo. Pliaukšt delnais!! Mes komanda, mes išvien. Ryte – sutepti sumuštiniai, iškrakmolyti marškiniai, glotnus plaukų sklastymas. Atsiprašau atsiprašau, nebeerzinu, tiesiog panūdau šiek tiek paimprovizuoti, begėdiškai sukurti nuspėjamą scenarijų mintyse. Persukti juostą į priekį, pamatyti kas bus. Nors gal ir gerai, kad ne aš, gerai, kad iš tikrųjų ne man tai skirta nulemti. Kiekvienam iš mūsų. Nebent. Žmonės, kaip ir miestai, įdomiausi su savo istorijom.

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“