Ligi Dangaus

Išsliūkinam šiandien patyliukais į lauką, tylutėliai, tarytumei nenorime būti pastebėtos šiuo įtemptu karantino laikotarpiu kišančios nosį laukan ir pasileidžiam mūsų miestelio takeliais ir takais. Juk saulutė taip masina, taip masina, masina ir vilioja pakaitinti iš po nežiemiškos žiemos nubalusius skruostus. Ir pasirodo ne mes vienos tokios. Aplinkui matyti ne vienas šilumos ir tyro oro išsiilgęs pilietis. Visgi itin gausiais būriais nesibūriuoja, o ir kaukes ant nosies pavyzdingai užsitraukę dauguma. Su sveikata menki juokai ar kaip ten? Šiandien internete perskaičiau juoką, kad karantiną galima laikyti ilgu, jei kaukės dėvėjimas ima atrodyti įprastu dalyku. Tai mano atveju jis tikrai ilgas. Nes, na, o kaip į parduotuvę eiti be apsauginės kaukės? Apsaugo ji ar neapsaugo, jos dėvėjimas tapęs tokiu natūraliu (ar labai komfortišku – tai jau kitas klausimas). Be to, niekur nesidėsi, apsauga piktai, bet pareigingai grūmoja – esą kaukės ir vienkartinės pirštinės privalu.

Šiaip ar taip, kad ir kaukėtas, šis pavasaris kaip ir visi kiti prieš tai buvę, nuteikia ypatingai smagiai, nubudina ir įkvepia. Tegu tik saulutė nešykšti savo šviesos ir šilumos. Ir sužaliuos lapija, sužydės gėlės ir nuskaidrės mūsų mintys.

O šiandien mes dar žiedų po pasivaikščiojimo neparsinešėm. Užtat namo grįžom su šypsenom tai tikrai.

Tegyvuoja pavasaris!

Tekstą parengė Ligita iš Ligi Dangaus

Mezgimo paslaptys tradiciškai perduodamos iš kartos į kartą. Prieš didžiuosius šeimų gyvenimo pokyčius paprastai šio amato išmokydavo senelė ar teta. Vėliau ilgą laiką jaunimas į mezgimą žiūrėjo kaip vyresnio amžiaus moterų laisvalaikio užsiėmimą. Pastaruoju metu didžiulis susidomėjimas mezgimu vėl atsirado. Puikūs mezginių dizainai ir begalė įvairiausių siūlų vilioja daugybę jaunų mezgėjų. Mezgimas vėl tapo madingas, o dizaineriai rodo, kad šis įvairiapusiškas amatas gali būti taikomas ir aukštajai madai. Megztų drabužių galime rasti dizainerių salonuose ir kitose parduotuvėse.

Taip ir būna, kai skubėdamas iš namų prietemoje pasičiumpi knygą, kad būtų smagiai praleistas laikas išvykus, kai reikės laukti: lieki kaip reikiant atsižiūrėjęs į dailius ir įkvepiančius paveikslėlius ir nuotraukas, nes tavo rankose atsidūrė iš bibliotekos pasiimta, bet vėlesniam praktiniam darbui atidėta mezgimo raštų knyga. Čia jau nelabai būtų teisinga sakyti, kad per valandėlę, praleistą įstaigos koridoriuje, perskaičiau visus tuos du šimtus suvirš puslapių ar tuo labiau išmezgiau visus raštus, tačiau kad maloniai pasklaidžiau ir pasisėmiau įkvėpimo kūrybai, tai tikrai. Ir aišku perskaičiau visas tas painias raštų schemas, į kurias norint kaip reikiant įsigilinti visgi reikia išties nemažai laiko.

Nors kol kas dar neišnaudojau visų Maria Parry-Jones knygos Mezgimo raštai privalumų, bet laikas su ja pažindinantis irgi neprailgo. Ši knyga – puikus žinių šaltinis tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems mezgėjams.

256 puslapiai, vertė Rima Guzelytė

Tekstą parengė Ligita iš Ligi Dangaus

Šaltiniai: ištrauka – Maria Parry-Jones – Mezgimo raštai, nuotrauka – www.knygos.lt

Kai aš kalbu konferencijose ar šnekučiuojuos knygos pristatymuose, žmonės dažnai klausia, koks yra pasitikėjimo savimi apibrėžimas. Į mano apibrėžimą įeina sugebėjimas būti savimi, eiti bet kur ir mėginti viską be baimės, tačiau veikti pozityviai. Tai svajonių vaikymasis, talento ir savigarbos puoselėjimas tikint, kad nusipelnėte laimės.

Pasitikėjimas savimi – tai, kas didžiąja dalimi lemia, kaip žmogui seksis gyvenime. Juk kai tiki savimi, priimi drąsesnius sprendimus, drąsiau svajoji, pernelyg nesijaudini dėl neigiamų aplinkinių atsiliepimų, kažką pradėdamas labiau tiki, kad pasiseks nei kad nepasiseks.

Turbūt tuo kliaudamasi nusprendžiau perskaityti knygą apie pasitikėjimą savimi ir praplėsti savo supratimą apie tai.  Mano rankose tokiu būdu atsidūrė Ros Taylor knyga Pasitikėjimo savimi paslaptys.

Skambus prierašas, kad knygoje galima atrasti pasitikėjimo savimi gudrybes, kurios išmokstamos per septynias dienas, ko gero, taip pat turėjo šiokios tokios įtakos susidomėjimui šia knyga atsirasti. Nors greitas rezultatas kėlė abejones, bet o kam gi nesinori tikėti apie šio to gera pasiekimą lengvai ir greitai, ypač jei tai kažin kokios įmantrios gudrybės.

Ir jau beskaitant paaiškėjo, kad, pasak knygos autorės, kuriant pasitikėjimą savimi, svarbų vaidmenį vaidina: savigarba, sveikata ir gerovė, artimi santykiai, šeima, draugystė, darbas. Kiekvienas iš minėtųjų lemia išties daug, nes jei kyla problemų bent kuriame iš jų, tai turi įtakos pasitikėjimo savimi sumažėjimui.

Norėdama padėti geriau atskleisti tai, kas slypi skaitytojo viduje, Ros pasitelkia klausinėjimo techniką. Aš pati skaitydama šią knygą nebuvau nusiteikusi ypač atidžiai ir išsamiai atsakinėti į tuos klausimus, taigi į juos atsakinėjau prabėgomis, bet manau, kad net ir skubi klausimų apžvalga turėjo šiokios tokios naudos mėginant geriau save pažinti.

Taip pat knygoje netrūksta ir gyvenimiškų pavyzdžių iš įvairių žmonių kasdienybės, kurie parinkti atitinkamai pagal skyriaus temą. Visgi pastebėčiau, kad kalbant apie darbą akcentuojamas darbas biure, o ne koks nors kitas, taigi kitoje sferoje dirbantis skaitytojas, pavyzdžiui, valgykloje virėju ar parduotuvėje kasininku, gali patirti mažesnį skaitymo džiaugsmą ir sunkiau susitapatinti. Nors aišku nebūtinai. Priklauso nuo žmogaus asmeninių savybių.

Kad ir kaip ten būtų, knygą Pasitikėjimo savimi paslaptys perskaičiau išties sparčiai ir manau, kad pasisėmiau prasmingų minčių. O kai kuriuos testus netgi sumąsčiau nusifotografuoti ar nusikopijuoti ir pasilikti ateičiai.

208 puslapiai, vertė Edmundas Juškevičius

Tekstą parengė Ligita iš Ligi Dangaus

Šaltiniai: ištrauka – Ros Taylor – Pasitikėjimo savimi paslaptys, nuotrauka – www.knygos.lt

Redaktoriui, kuris nori turėti darbo, reikia, kad potencialūs užsakovai apie jį žinotų. Dar studijuojant filologiją patartina dėstytojų prašyti rekomendacijų (juk iš kažkur reikia jų gauti, kai dar nėra didelės redagavimo patirties!) ir būti drąsiam, bet ne pernelyg įžūliam, taip pat neprošal prisiminti kiek daug tekstų sukurta ir ištaisyta dar mokantis mokykloje, ypač tik pradedant profesinę redaktoriaus karjerą.

Be abejo, patirtį pagausinti galima ir pasiūlant savanorio redaktoriaus paslaugas kuriame nors naujienų portale, žurnale, laikraštyje ar pan. O kad būtum labiau pastebėtas, galima tiesiog talpinti skelbimus internete ar laikraščiuose siūlant savo redagavimo paslaugas, susikurti savo profesinį tinklalapį, kuriame būtų nuolat atnaujinama informacija apie profesinius pasiekimus ir taip pat talpinami teigiami užsakovų atsiliepimai apie puikiai atliktus darbus. Žinoma, visai tai tinka siekiant nuolat turėti darbų kaip laisvai samdomam darbuotojui, o norint gauti ir išlaikyti samdomo darbuotojo darbo vietą, teks paplušėti naršant po skelbimus ir siunčiant savo gyvenimo aprašymą toms darbovietėms, kurios siūlo norimą darbo vietą, o kai norima darbo vieta bus gauta, reikės siekti aukštos darbų kokybės ir tiesiog nepailstamai, nenutrūkstamai bei kantriai tobulėti savo profesinėje srityje.

Ir tai tik keli iš daugybės kelių, kuriuos galima rinktis ieškant redaktoriaus darbo, juk išradingumui ribų nėra.

O kokį kelią ieškant redaktoriaus darbo siūlai tu?

Tekstą parengė Ligita iš Ligi Dangaus

Šaltiniai: nuotrauka – www.wikihow.com

Šiandien nuostabi diena šio tinklaraščio istorijoje – tinklaraščiui sueina visi vienuolika metų. Puiki proga mintyse perkratyti visa kas čia jau įvyko ir pagalvoti kokia kryptimi galima būtų žingsniuoti toliau. Net jei rašau ar rašyčiau tik sau, vis vien ši rašymo patirtis labai jaudinanti, įdomi ir įkvepianti. Lieka tik tikėtis dar ilgų tinklaraščio gyvavimo metų. Atrandant ir tobulėjant. Ligi pat dangaus.

Tekstą parengė Ligita iš Ligi Dangaus

Šaltiniai: paveikslėlis – www.vectorstock.com

Ar kada nors buvai įsitikinusi, kad esi nepakankamai gera? Kad nesi pakankamai liekna? Kad neverta meilės? Kad esi bloga motina? Ar niekad neatrodė, kad esi pati kalta, jog su tavimi blogai elgiasi? Kad nieko nepasieksi?