Ligi Dangaus

„Kiek laužų, kiek laužų, kibirkščiuoja aplink…“ – plačiai atlapoti langai ir muzikos garsai nuvilnijantys per visą Vilniaus centrą. Imti, neimti, maudymosi kostiumėlį tai tikrai imti, kremą nuo saulės, knygų, nešiojamą kompiuterį, šitą irgi imti. O ne – autobusas už keliasdešimties minučių, bet dar tampausi be vietos. Lėkštės neplautos. Kas čia guli?! Aj, velniop. Lekiu lekiu. [...]

Savaitės komentatoriaus (-ių) citata (-os): „Valentinui šiandien išrovė dantį.“ – Valentinas, „Tupiu sau ramiai ir staiga.. krepšt… krepštkrepšt…krepšt…krrkrrrkrrrepšt, krepštkrepštkrepšt…šiūšiūšiūūū… tap…….tap…tap. taptaptaptaptap. Galvoju, kas tai galėtų būti?“ – Tipas Katinas Labiausiai komentuotas įrašas: Pliekimės. Ko tu nekenti? Atradimai: varlės nudaužtom akim (net ir molinės!) skatina kalbėti apie sužalotus gyvūnus. Tad, mielieji tinklaraštininkai, atsargiai su žiaurių vaizdų [...]

Savaitės komentatoriaus (-ių) citata (-os): „Svarbu geras vyras, pavardė – mažareikšmė smulkmena:)“ – Benedikta Vaivadaitė, „…čiupkite katytę į glėbį, meskite dienoraštį palovėn ir džiaukitės tuo, ką turite, o turite labai daug, tik apsidairykite“ – Tipas Katinas Labiausiai komentuotas įrašas: Voratinklyje… Tai egzistuoja progresas ar ne, po velnių?! Atradimai: ne nauja, bet praėjusią savaitę prisiminiau (tiksliau [...]

Kelis kartus į mano el. pašto dėžutę atkeliavo… Ne mažiau kaip šimtas (nors kažkada daugiau nei penkis šimtus gavau!) iš vieno siuntėjo. Hm, vadinasi pastebi. Kuklutėlį mano pomėgį… Joms. Taip, „Auksinėms mintims“. Tiesa, dabar dažniau konkrečiai jų ieškau, o anksčiau būdavo, kad skaitydama knygą vis pasižymiu ar į sąsiuvinį persirašau man patikusias vietas. Gi tai [...]

Savaitės komentatoriaus (-ių) citata (-os): „… Aurelijus (t.y. katinas – L.) drąsiai keliauja į kiemą. Tiesa, kai kaimynas įjungia bulgarkę, jis bailiai smunka vidun, bet daro tai oriai.“ – Valentinas, „Oho, kokios drakės dėl katinų:)“ – Musė, „Tikriausia, jau reikia nebereaguoti į šiuos Fredžio „nušvitimo“ priepuolius… priimti kaip neišvengiamybę…“ – R.Medinis, „Micius pasirengęs įkrėsti Aurelijui [...]

Noriu tave laikyti… Nepaleisti… Įkvėpti žalumos ir saulės karščio Pajusti pėdas smėlyje akmenukus kratyti iš basučių vandeniu gaivintis atgaivinti vandeniu gulėti ant spalvoto rankšluoščio taip neįpareigojančiai vėjas ausyse tuščia mintyse tegu būna. Ir bus. Nes tu jau čia, VASARA. Apkabinu. Jauti?