Ligi Dangaus

Komentarai: 2 690 “V.A.M. ir Muzika, teisingas požiūris į gyvenimą”

Puslapiai: « 1 … 35 36 37 38 39 [40] 41 42 43 44 45 … 54 » Show All

1. 1941.

   Auksinis kardas lapkričio 29th, 2011, 3:05 am

   

   Aš tai visą galą atlikimų perklausiau, ir jų lenda vis daugiau, iki Maiklo Džeksono ir Stingo ir Sinatros ir, ir…

   Asmeniška galbūt, bet Neilo Diamond’o balso spalvos patikdavo ir vis dar patinka beprotiškai, tik įžanga tokia jau „multfilmiška”, laimei trumpa:

   http://www.youtube.com/watch?v=SKXVTywsVPU

   Trečia nakties, miegoti reikėtų, kompanija, labanakt.

2. 1942.

   romas lapkričio 29th, 2011, 10:26 am

   

   Pasirodo, Bacho muzikai žodžius parašęs gan garsus džiazo dainininkas su 7 Grammy apdovanojimais – Al Jarreau. O 1967m. Bachą perdirbo Procol Harum (A Whiter Shade Of Pale), bet ten – visai kita daina.

3. 1943.

   Maras lapkričio 30th, 2011, 12:43 am

   

   Nors mane ir šitas visai neprastai pralinksmino: http://z0r.de/L/z0r-de_2715.swf : D

4. 1944.

   Auksinis kardas lapkričio 30th, 2011, 5:03 am

   

   Trolis čia, žymus nūdienos personažas. Ar ne per lengvai linksmėji pastaruoju metu, gerbiamasis? ;-D

5. 1945.

   Maras lapkričio 30th, 2011, 7:48 pm

   

   Mat kaip. Aš tai nuo trolių gyvenimo atsilikęs, nepažįstu .

   O dėl linksmumo jau esu sakęs. Menas linksminti negali. Vienareikšmiškai. Nei andekdotai, nei linksmos muzikėlės šokiams ir dainavimui pritariant (=linksmybės) nėra Menas. Todėl iš linksmybės nieko ypatingo ir nereikalauju – kad būtų skoninga ir gerai sugalvota, tiesiog – kad linksmintų.
   Todėl kai Romas pasiūlė „Musica nuda” kaip pajuokavimą, aš jį taip ir vertinu, nieko daugiau nereikalaudamas. Pirmas pateiktas kaip pajuokavimas man visai nieko, daug ko prigalvota, bet tai nėra menas. Tas pats ir su Bacho perdarymu, tik prieš liesdami jį ir kitą klasiką geriau 100 kartų pagalvotų, nes kai geras, genialus kūrinys yra sugadinamas, suplokštinamas ir suprimityvinamas, man tai jokio juoko nekelia. Bent jau skonį juokaujant su klasika reikia turėti. Tam troliui puikiai parinkta muzikytė ir pati šokio vizualika mane linksmina. Bet tokia linksmybė kaip greitai ateina, taip greitai ir praeina. Tačiau žmonėms jos reikia, vieniems daugiau, kitiems mažiau, taip kad joje nieko blogo nematau. Aišku, kai viskas išvirsta dainavimu papais (irgi linksmybės forma), tai jau neskoninga ir bent man jokios linksmybės nekelia.

   Tai nereiškia, kad „rimtoji” muzika kelia tik blogas emocijas. Tik ji ne linksmina, o kelia džiugesį, kas yra visai kitas dalykas, kaip dabar madinga sakyti, veikia kiti smegenų centrai . Linksminimas ateina iš išorės, o džiugesys kyla iš vidaus, tai giluminis jausmas. Vat Bachas kelia džiugesį, bet nelinksmina.

6. 1946.

   Auksinis kardas lapkričio 30th, 2011, 10:54 pm

   

   logiška… Visai akademinis gavosi atskyrimas.

   Išbandymas: ar įmanomas liaudies menas? O liaudies kūryba? Tiltas, ar lieka viename kuriame krante?

7. 1947.

   Maras gruodžio 1st, 2011, 2:28 am

   

   O kaip jis gali būti neįmanomas, jei egzistavo? Su dabartimi problemos, nes nebėra anonimiškumo ir bendros kūrybos, bet jei tarsime, kad tai, ką dainuoja užstalėse, yra liaudies menas, tai toks bus ir „Balius”, ar kas ten populiarus (užstalių nelankau ).
   Su senuoju liaudies menu irgi visokių problemų yra. Dalis jo visada skirta linksminimui. Mūsų kapelijos visokios (ot nevirškinu), liaudies šokiai. BET yra liaudies dainos, kurių prie pasilinksminimo nepriskirsi. Tai turbūt ritualinė muzika, dažniausiai netekusi savo rituališkumo. Kaip ir liaudies menas juk beveik visas Lietuvoje – religinis (mažosios formos).

   Linksminimas nuo nelinksminimo nesidalina pagal žanrus, rūšis, atlikėjus. Popse pasitaiko Muzikos (ir ne taip jau mažai), kaip ir rimtojoje – krūvos šlamšto (laimei, nubyra). Štrausų valsai juk skirti pasilinksminimui. Kaip tokie jie puikūs, bet niekas daugiau.
   Iki XIX a. popso nebuvo, tik religinė ir nereliginė muzika. Ten viskas jau kitaip: „Goldbergo variacijos” juk ne religinis kūrinys, o pasaulietinis ir lyg skirtas linksminti (prieš miegą ). Tačiau jau ir XVIII, ir ankstesniuose amžiuose egzistavo ir grynai pramoginė muzika, taip pat ir kompozitorių kuriama (Handelio „Fejerverkų muzika”, pas italus daug visokios akivaizdžiai pasilinksminimui skirtos muzikos, rašytos profesionalių kompozitorių. Kad ir tarantella, liaudies šokis, bet apdorotas profesionaliai: http://www.youtube.com/watch?v=tzcCg85-sL0&feature=related Niekuo nesiskiria nuo šiuolaikinės estrados . Ir tai nėra bloga muzika, jokiu būdu).
   Ir jau tik nuo kompozitoriaus talento ir „priėjimo” priklauso, ar tai ir lieka tik pasilinksminimo muzika, ar patenka į kitą lygmenį.

   Tarpinis variantas? Tas pats kūrinys biškį linksmina ir biškį džiugina, taip reikia suprasti? Mažai tokių, be galo mažai. Nesugalvoju staigiai . Kartais, aišku, nuo atlikimo priklauso. Nuo pasikeitusio skonio („Brandenburgo koncertai” vėlgi akivaizdžiai pasilinksminimui, įmanoma juos taip ir atlikti turbūt, bet vis tik…).
   Sakyčiau, gal liaudies muzikoje kaip tik ryškiau atsiskiria linksminanti ir ne dalys. Kaip skiriasi pramoginės kapelijos nuo „rimtųjų” liaudies dainų. Juk be galo. Ir kaip tik atėjęs profesionalas gali sumaišyti, kai pasilinksminimui kuria su didžiule talento jėga ir sukuria jau nebe vien tik pulsui pakelti muziką. Opera, kaip pavyzdys, kai susimaišo linksminimas ir ne. Ypač barokinė. Įdėjai Handelio ariją, bet yra šalia to ir grynai linksminimui skirtų dalių. Tiltus kūrė profesionalai, ypač iki XX a., kai viskas galutinai (?, tiksliau, visiškai) atsiseparavo.

8. 1948.

   Maras gruodžio 1st, 2011, 2:36 am

   

   Va, sumaišymo pavyzdys: http://www.youtube.com/watch?v=rc0uHV3FPgs Nu karinis maršas pulsui pagreitinti . O juk tai – Charpentier „Te Deum” įžanga – vieno gražiausių baroko religinių kūrinių, tikrai nei lėkšto, nei pasilinksminimui skirto. Pasilinksminimo muzika panaudota kitiems tikslams, pakylėta į kitą lygmenį.

9. 1949.

   Maras gruodžio 1st, 2011, 2:42 am

   

   Kitas variantas: http://www.youtube.com/watch?v=wQQzihD-7cQ&feature=related

10. 1950.

    Maras gruodžio 1st, 2011, 2:44 am

    

    O šitą žino visa Lietuva: http://www.youtube.com/watch?v=iwU37osOkQA&feature=related Deja, ne kokiame kontekste.

11. 1951.

    Maras gruodžio 1st, 2011, 2:47 am

    

    Čia interpretatoriai iš pradžių susiruošė pabėgioti: http://www.youtube.com/watch?v=tSJDE-HVsdE&feature=watch_response Akivaizdžiai norėjo kontrasto efekto su vėlesne dalimi (ypač chorine). Nu bet man kiek per greitai, kaip ir daugeliui komentatorių. Gal Ligitai, greičio mėgėjai, patiks ?

12. 1952.

    Fredis* gruodžio 2nd, 2011, 11:08 pm

    

    Į Pylimėlius atėjo žiema.
    Marai, būk pasveikintas: http://www.youtube.com/watch?v=iWOyfLBYtuU&feature=relmfu

13. 1953.

    Fredis* gruodžio 2nd, 2011, 11:26 pm

    

    Vidutinių Vadybininkų (Valentino ir Co) kasdienybė: http://www.youtube.com/watch?v=_ovdm2yX4MA

14. 1954.

    Fredis* gruodžio 2nd, 2011, 11:39 pm

    

    Labai graži lyriška dainelė: http://www.youtube.com/watch?v=8j4hg9VrYX4

15. 1955.

    Fredis* gruodžio 3rd, 2011, 12:05 am

    

    Paprastai ir labai gerai, vasara: http://www.youtube.com/watch?v=dzY0-I4Gq5w&feature=relmfu

16. 1956.

    Fredis* gruodžio 3rd, 2011, 12:19 am

    

    Du bičiuliai, labai poetiška ir subtilu: http://www.youtube.com/watch?v=tv49bC5xGVY&feature=related

17. 1957.

    romas gruodžio 3rd, 2011, 11:28 pm

    

    Robbie Williams and Gary Barlow dainos pradžioje gitaros partija labai panaši į bitlų Blackbird:
    http://www.youtube.com/watch?v=RDxfjUEBT9I

18. 1958.

    Fredis* gruodžio 3rd, 2011, 11:41 pm

    

    Vakar prikėliau įvairiausio šlamšto išgėręs ugninio vandens, kas man visai nebūdinga, šiandien viską atšaukiu, išskyrus tą iš psichiatrinės ligoninės.

19. 1959.

    Auksinis kardas gruodžio 4th, 2011, 4:06 am

    

    ●Ranczo● To Tylko Sny ● LPS Version ♪Orginal Music Video♪
    http://www.youtube.com/watch?v=R-tAoSKucRg

20. 1960.

    . gruodžio 5th, 2011, 2:33 pm

    

    Labai nustebino AK. Fredis* -ne.

21. 1961.

    Auksinis kardas gruodžio 5th, 2011, 11:56 pm

    

    Bene reikia ir pačiam nustebti

    Mane tai stebina, kai iš pilno vilniečių autobuso nelabai kas imasi lenkiškai užsisakyti barščių, arba tai tedaro rusiškai. Gina Tėvynę?

22. 1962.

    Neknyginis vardas gruodžio 6th, 2011, 11:13 am

    

    Kokį žinote lietuvių filosofą, kuris būtų šiek tiek panašus į mane? Galėtų būti kuo senesnių laikų, o ne dabarties.

23. 1963.

    . gruodžio 6th, 2011, 11:47 am

    

    …”I dziwne jest to,
    że od tylu lat
    człowiekiem gardzi człowiek.”…

    …”że ktoś słowem złym
    zabija tak, jak nożem. „…

    http://www.youtube.com/watch?v=gzACDJCfQvs

    Przyszedł już czas,
    najwyższy czas,
    nienawiść zniszczyć w sobie.

    Deja.

24. 1964.

    romas gruodžio 6th, 2011, 2:14 pm

    

    Karde, kam tokį ideologizuotą klipą dėti. Juk galima buvo ir šitą :
    http://www.youtube.com/watch?v=3gfMJBcjRPM&feature=related
    Negi taip aišku, iš kur blogio upės teka? Ar nesinaudojama kartais tuo, kad laisvas pasaulis nebijo pasirodyti ir iš nepatogios sau pusės?
    O receptų seniai yra:
    Evangelija (Mt 5, 38-42)
    „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: ‘Akis už akį’ ir ‘dantis už dantį’. O aš jums sakau: nesipriešink piktam žmogui, bet, jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kairįjį. Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo palaidinę, atiduok jam ir apsiaustą. Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi. Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk”.
    Tik abejoju, kad tai ne utopija.
    Gal nuolatinė kova, kartais vedanti į kito sunaikinimą, dėsninga ir būtina išlikimui bei vystymuisi? Ginti savo teritoriją, užgrobti kuo didesnius gyvybinius resursus, taupyti savo gyvybines jėgas parazituojant – dažnai gamtoje pasitaikanti strategija. Visa tai atpažįstu žmonių elgesyje. Mums, kaip mažai tautai, gyvenančiai tarp grobuonių, agituoti už taiką, gėrį, dalijimąsi gėrybėmis kartais labai naudinga. O kartais naudinga šlietis prie grobuonies ir gauti trupinių nuo stalo. Objektyviai juk nei blogio, nei gėrio nėra. Mums tenka racionaliai pasirinkti, kas mums yra kas. Norint išlikti, labai svarbu neprašauti.

25. 1965.

    . gruodžio 6th, 2011, 3:27 pm

    

    Ne AK įdėjo tą klipą. Dėl pirmoje minutėje spardomo jaunuolio.

    „Negi taip aišku, iš kur blogio upės teka?”

    Būtent, kad to nesugebame savyje („nienawiść zniszczyć w sobie” )

26. 1966.

    romas gruodžio 6th, 2011, 3:55 pm

    

    Oi, atsiprašau. Kažkaip lenkiška tema suklaidino.
    Vyrų agresijos kaltininkas – testosteronas. Nėra kur jėgų dėti, o dar alkoholis slopina savikontrolę – tai ir išsilieja ant pirmo pasitaikiusio.

27. 1967.

    Maras gruodžio 7th, 2011, 11:18 pm

    

    Romai, kaip, būdamas subjektyvus (juk, manau, sutiksi, kad žmogus yra subjektyvus ir negali pažinti objektyvumo), gali teigti, kad „Objektyviai juk nei blogio, nei gėrio nėra”?

28. 1968.

    romas gruodžio 7th, 2011, 11:45 pm

    

    Marai, nesu filosofas, bet manau: kas objektyvu egzistuoja savaime ir nepriklauso nuo vertinimų.

29. 1969.

    Maras gruodžio 7th, 2011, 11:54 pm

    

    Aš irgi ne filosofas.
    Bet nuolat kartoji, jog objektyviai nėra nei blogio, nei gėrio. Kitas gali teigti, jog objektyviai kaip tik gėris ir blogis egzistuoja savaime, nepriklauso nuo vertinimų, tik žmogui jis nepažinus iki galo. Abu teiginiai yra tiek pat tikėjimo kažkuo padariniai.

    Kodėl aš jau ne berods ne pirmą kartą prie to prikimbu, tai yra kultūrinės abiejų lygiaverčių teiginių pasekmės: „jei Dievo nėra, viskas galima”, jei nėra gėrio ir blogio, tai galima viskas, kas tik naudinga. Galima sakyti, kad tai, kas naudinga visuomenei, daugumai, bet kadangi žmogus to negali iki galo sužinoti, tai lieka – kas naudinga man.
    Aš čia matau visišką aklavietę. Toks mąstymas ir vertybiškumas veda į susinaikinimą, taigi, yra nenaudingas visuomenei, o galų gale – ir pačiam žmogui.

30. 1970.

    romas gruodžio 8th, 2011, 12:12 am

    

    Marai, kaip žmonės susitaria, taip ir yra. Komentavau tuos epizodus, kur parodyti epizodai iš Irako karo. Tarsi ir aišku iš klipo, kad amerikiečių veiksmai – blogis.

31. 1971.

    romas gruodžio 8th, 2011, 12:13 am

    

    turėjo būt ne „epizodai iš Irako karo”, o „vaizdai iš Irako karo”

32. 1972.

    Maras gruodžio 8th, 2011, 12:59 am

    

    Tai ten ne tik iš Irako vaizdai.
    Aš manau, kad objektyviai žmoguje slypi blogis (jo išraiškos skiriasi pagal kultūras, bet visose egzistuoja blogio supratimas).

    O norėjau pasakyti tai, kad nuolatinis akcentavimas, jog neaišku, kas yra blogis, o kas – gėris (labai paplitęs šiuolaikinėje kultūroje) tiesiog leidžia blogiui plisti. Ir tai intelektualų veiklos vaisius.

33. 1973.

    romas gruodžio 8th, 2011, 1:31 am

    

    Klausimas, ar galima iš viso apsieiti be smurto ir ar visada smurtas yra blogis vienareikšmiškai. Juk pasakose ir bojevikuose teigiami herojai smurtauja be problemų. Galima turbūt padaryti klipą, kad tuos pačius kadrus iš Irako karo vertintume priešingai.

34. 1974.

    Maras gruodžio 8th, 2011, 2:44 am

    

    O taip, smurtas neišvengiamas, nes jis yra blogio mumyse dalis. Kas atsitinka, kai žmonės socialiai atpranta nuo smurto, parodo Breiviko atvejis – jo niekas net nepabandė sustabdyti. Žmonės nebesugeba apsiginti, kai juos puola. Jei bus puolančių, tai reikia mokėti apsiginti, taigi, smurtas visuomenėje palaiko tam tikrą „tonusą”, kaip mankšta – raumenis.
    Tačiau tai visiškai nepaneigia smurto kaip blogio. Turi būti supratimas, kad smurtas yra blogis ir taškas. Jei tave puola – turi gintis taikydamas neišvengiamą, bet blogį – smurtą. Mano toks požiūris.
    O kad propaganda, kokia ji bebūtų, sugeba bet ką, taip pat ir blogį, paversti gėriu (per neišvengiamybę), tai toks jos darbas.

35. 1975.

    romas gruodžio 8th, 2011, 11:41 am

    

    Manau, kad karatais reikia neleisti priešiškai jėgai užaugti ir pulti pačiam. Resursai riboti, todėl žemėje visada buvo taip, kad padoriai gyventi gali tik dalis žmonių. Karai kyla ne todėl, kad žmonės be priežasties nekęstų vieni kitų. Ginklu ginami įvairūs interesai: žaliavų šaltiniai, prekybos keliai, rinkos ir pan. Tai ne itin idėjiškai skiriasi nuo to, kaip šimpanzių banda gina savo mišką, kuriame maitinasi, arba mėgina išvyti konkurentus iš naujų teritorijų, kai nuosavame miške pradeda trūkti maisto.

36. 1976.

    Maras gruodžio 8th, 2011, 4:26 pm

    

    Manau, viską pernelyg racionalizuoji. Taško pateiktame video yra ne tik kadrai iš Irako, bet ir jaunuolis, spardantis su koja kitą, sėdintį ir nesipriešinantį. Už kokius resursus jis kovoja? Aišku, yra statuso dalykai, gaujos patinas turi parodyti savo galią (ant kieno nors galvos, šiuo atveju tiesiogine prasme). Bet aš tai pavadinčiau tiesiog žmoguje slypinčio blogio apraiška.

37. 1977.

    Auksinis kardas gruodžio 8th, 2011, 6:27 pm

    

    Įdomiausia, kad besispardantis jaunuolis buvo tikras, kad elgiasi teisingai. Beje, jis kuo tikriausiai kovojo už resursą – šalia skriaudžiamojo sėdinčios merginos dėmesį. Nors romo apibendrinimui nepritarčiau, blogis nebūtinai sietinas su išteklių trūkumu.

38. 1978.

    Maras gruodžio 8th, 2011, 6:45 pm

    

    Man rodos, tas, kurį spardė, irgi viską suprato kaip natūralų (ir normalų?) dalyką. Bent jau toks įspūdis liko.

39. 1979.

    romas gruodžio 8th, 2011, 6:55 pm

    

    Marai, smurtaujantis jaunuolis ir kariniai veiksmai – visai skirtingi reiškiniai. Kare karys dirba savo darbą. Ten emocijų būna visokių, bet karys kariauja ne todėl, kad yra agresyvus.

40. 1980.

    Maras gruodžio 8th, 2011, 7:51 pm

    

    Moderni visuomenė labai stengiasi visiškai atriboti skirtingas žmogaus veiklos sritis, nuimti nuo jo atsakomybę už dalykus, kuriuos jis „turi” padaryti, nes tai jo darbas.
    Kad tai nėra tiesa, rodo, kas atsitinka su grįžusiais iš tikro karo žmonėmis, ar tai būtų afganai, ar Vietname kariavę, o ir dabartiniai Irako karo dalyviai. Tiksliau, kas atsitinka su jais kare. Net jei jaunuolis ir neagresyvus, jis toks pasidaro, kitaip neišgyventų. Ir jau geriau, kai kariauti eina agresyvūs, tam tinkami žmonės. Ne paslaptis, kad į savanorius dažnai kaip tik tokie ir eina.

    Taip kad ne iki galo sutikčiau su teiginiu, jog karys ir šiaip smurtininkas visiškai nesusiję. Man atrodo, karas leidžia prasiveržti smurtui, jį legalizuoja. Beje, alkoholis irgi. Nereikia jokio karo. Čia įdomus straipsnis apie tai: http://www.lrytas.lt/-13185036871317939765-kodėl-išgėrę-alkoholio-vieni-nori-sekso-o-kiti-muštis.htm Reziumė: atpalaiduoja ne pats alkoholis, o kultūra, leidžianti girtam elgtis laisviau.

41. 1981.

    romas gruodžio 8th, 2011, 9:35 pm

    

    O aš manau, kad karas yra politikos dalis, Marai. Sprendimai kariauti dažniausiai priimami vadovaujantis protu, bet ne emocijomis, nors neatmetu, kad vadai kartais gali nuspręsti kariauti ir dėl proto užtemimo. Tokie atvejai gal labiau būdingi diktatūroms.

42. 1982.

    Maras gruodžio 8th, 2011, 11:27 pm

    

    O aš ne apie sprendimą kariauti kalbu, bet apie patį kariavimą. Pats gi apie karį rašei. Nejau nori pasakyti, jog tai, kad kariauti nusprendžia politikai, nuima bet kokią atsakomybę nuo karių?
    Beje, smurtas irgi gali būti nuspręstas proto, o ne emocijų. Prisimenu filmą „Funny games” ir neatmetu galimybės, jog tokių, eee, individų iš tiesų yra. Nors ką aš čia, Breivikas juk pradėjo karą (kas, kad asmeninį) remdamasis tik protu (ar jis sveikas, ar ne – čia jau kitas klausimas. Kitais amžiais jis galėtų būti Napoleonu, Makedoniečiu ar Steponu Batoru. Abejoju jų sveikumu pagal dabartinius kriterijus).

43. 1983.

    romas gruodžio 9th, 2011, 12:18 am

    

    Marai, Amerikoje dažnas eina kariuomenėn dėl galimybės baigti universitetą. Į Prancūzijos užsienio legioną samdosi dėl galimybės tapti Prancūzijos piliečiu. Priežasčių tapti samdiniu būna pačių įvairiausių. Tačiau kariauja juk ne tik samdiniai. Sovietų Sąjungoje, pavyzdžiui, visada kariavo tik šauktiniai. Mano vienmečiai ragavo Afganistano. Vieną kariavusį net gerai pažįnojau. Normalus žmogus – net neįtartum, kad jam teko. Manau, kad dauguma nekariautų, jei tik būtų pasirinkimas. Net ir samdiniai.

44. 1984.

    Maras gruodžio 9th, 2011, 2:40 am

    

    Kažkaip mes čia keistai bendraujam . Tai aš suprantu, kad eina dėl visokių priežasčių, kad ne visi kariuomenėje yra agresyvūs, net ir šauktiniai. Ne apie tai kalba.

    Bent jau aš kalbu apie atsakomybę už dalyvavimą blogyje. Sakai, neitų kariauti, JEI TURĖTŲ PASIRINKIMĄ. Matyt prisiskaičiau per daug Camus, nes manau, kad pasirinkimas visada yra. Toks Grigas net sovietmečiu atsisakė duoti kario priesaiką (82-4 m.), berods visą laiką prabuvo štrafbate.
    Kai girdžiu, kad nėra pasirinkimo, tėra vienintelis kelias, iš karto pagalvoju apie propagandą. Nebūna taip. Yra galbūt geriausias kelias, galbūt patogiausias (universitetai, pasai), bet vienintelis…
    Aišku, viskas ne taip paprasta. Kai paima vos ne iš mokyklos suolo, duoda automatą, dar papumpuoja apie garbę, tėvynę, demokratiją, blogus priešus, grėsmes ir neišvengiamybę, parodo pavyzdžius, kaip reikia elgtis, kai visi aplinkui elgiasi taip, kaip reikia etc. Bet blogis nuo to, kad jį daro dauguma, visi aplinkiniai, gėriu netampa.

    Beje, manęs visai nežavi tie lietuviai, kurie nuvažiavo savanoriais į Afganistaną gerų pinigų paimti, o kai kilo didesnė grėsmė – pasiplovė ir dar teistis bandė su valstybe. Čia jau garbės klausimas.

45. 1985.

    romas gruodžio 9th, 2011, 11:46 am

    

    Marai, visų pirma, kariauti nėra visada vienareikšmiškai blogai, o antra, net ir samdiniai mielai nekariautų, jei tik sprendimai dėl karo priklausytų nuo jų.
    Tik vargiai įmanomas toks pasaulis, kai visi viskuo pasidalina arba visi patenkinti tuo, ką turi. Pažiūrėk į Graikiją. Jei jiems tektų pradėti gyventi vidutinišką pasaulio gyventojo gyvenimą (pasidalinti su visais žmonėmis Žemėje gerovę po lygiai), jie sukeltų revoliuciją. Ir taip atsitiktų ne tik Graikijoje. Vakarų pasaulio piliečiai dažnai net neįsivaizduoja, kokia dalimi bloko karinė galia užtikrina jų gerovę. Vyriausybės tiesiog įgyvendina piliečių siekius gyventi kiek įmanoma geriau. Tai veda į ekonomines sąjungas, o šių sėkmę sustiprina karinės sąjungos.

46. 1986.

    Maras gruodžio 9th, 2011, 4:23 pm

    

    Visa tai niekaip nepanaikina karo kaip blogio. Čia jau mes nesutarsim. Galima surasti milijoną ir vieną priežastį, pateisinančią karą, bet gėriu jo tai nepadaro. Užtenka pasižiūrėti į mūsų partizaninį pasipriešinimą: ir tikslas gražus, ir grynai gynybinis, ir ne mes pradėjom, ir… Ir vis tiek tai – blogis.

47. 1987.

    romas gruodžio 9th, 2011, 5:17 pm

    

    Marai, reikėjo pasiduoti pirmam užkariautojui ir daugiau niekad nebekariauti
    Jei visi sutiktų pasidalinti ištekliais, būtų vienodai darbštūs ir linkę dalintis darbo rezultatais, karo būtinybė dingtų. Tik ar sutiktų gyventi nepritekliuje tie, kurių gyvenimo kokybė daug kartų viršija vidurkį? Tai liestų ne tik maistą. Vidutiniškai tektų mažiau energijos, mažiau prieinami būtų rūbai, batai, buitinė technika ir t.t.

48. 1988.

    Maras gruodžio 9th, 2011, 7:02 pm

    

    O aš ir neteigiu, kad priešintis nereikėjo. Blogis yra žmoguje ir vien todėl neišvengiamas. Kartais kitaip neišeina, kaip tik naudoti blogį.
    Tik būtina suprasti, jog tai – blogis. O ne teigti, kad gėris ir blogis yra subjektyvūs dalykai, kad “objektyviai juk nei blogio, nei gėrio nėra”, kaip teigei ir, kaip suprantu, tebeteigi.

    Tai, jog žmogus niekaip negali išvengti blogio, pačio blogio egzistavimo niekaip nepanaikina ir nesubjektyvizuoja, dar kartą pasikartosiu.

49. 1989.

    Auksinis kardas gruodžio 11th, 2011, 6:14 pm

    

    Amy Winehouse – Me & Mr Jones, live @ Isle Of Wight 2007
    http://www.youtube.com/watch?v=xDUdkAbBzo4

50. 1990.

    Auksinis kardas gruodžio 11th, 2011, 11:47 pm

    

    romai, tik šiandien peržiūrėjau Niemeno Sopote įrašą – įspūdingas, dėkui!

    Kas link „išlikimo strategijų” – žmogui nebūtina kovoti už išlikimą, norint išlikti. Bent jau mano patirtis tai labiau neigia, nei patvirtina. Biblinis mokymas arti to, kas veikia galingiau, nei prieštaravimas.

    Dirbti reikia. Bet tai ir smagu, kai darai tai, kas nėra pačiam priešinga. Geriausia būti savimi, išmokti būti laisvu, ir būti laisvu, rasti vietą, kur toks labiau ir būni, esi. Tuomet daug kas iš neva „privalomojo repertuaro” subyra, kaip kad akimirksniu smulkėja prieš tą Niemeno įtaigą. Jis dainavo ar kalbėjo tiesą balsu, rado būdą tai padaryti savaip?