Ligi Dangaus

Komentarai: 2 690 “V.A.M. ir Muzika, teisingas požiūris į gyvenimą”

Puslapiai: « 1 … 7 8 9 10 11 [12] 13 14 15 16 17 … 54 » Show All

1. 541.

   WU spalio 13th, 2009, 10:40 pm

   

   Pater familias?

2. 542.

   Ligita spalio 13th, 2009, 10:44 pm

   

   Tipas yra katinas. Tipas Katinas. Trumpai – TipasK. Miau.

   Geriau pasakykit ką manote apie mano reklaminį skydelį. Gražiai raides įtalpinau? Tiesa, dabar taip žiūriu, kad jau supermarga darosi pas mane. Nors šiaip dar vieną skydelį planuoju įsidėti.

3. 543.

   WU spalio 13th, 2009, 10:47 pm

   

   Ligita, gerai viskas su tuo skydeliu. Ir nėra su margumu pas tave jokių problemų. Nežinau kaip kitiems, bet man čia tikrai interface’o spalvos ir išdėstymas akių neerzina.

4. 544.

   Ligita spalio 13th, 2009, 11:20 pm

   

   Uf, net ramiau. Jau galvojau, kad gal netyčia persimargint baigiu

5. 545.

   WU spalio 13th, 2009, 11:21 pm

   

   Triokšt.

6. 546.

   Ligita spalio 13th, 2009, 11:24 pm

   

   Kaip tai? Gal greičiau keberiokšt?

7. 547.

   WU spalio 13th, 2009, 11:29 pm

   

   Keberokšt negali būti greičiau už triokšt. Palygink kiek abu ištiktukai skiemenų turi..

8. 548.

   romas spalio 13th, 2009, 11:38 pm

   

   Ligita, skydelį turi, o kur kalavijėlis?

9. 549.

   WU spalio 13th, 2009, 11:41 pm

   

   romai, ji į mūšį eis tik su skydeliu, todėl grįš ant skydelio..

10. 550.

    romas spalio 13th, 2009, 11:42 pm

    

    Ji su skydeliu eis į mūšelį

11. 551.

    Valentinas spalio 13th, 2009, 11:43 pm

    

    Ligita,
    Dėl dizaino ir teksto išdėstymo abejočiau. Ten kur debesys mirga, pridėjai šviesaus teksto ir apačią padarei visiškai mirgią. Viršutiniame kairiame šone, neišnaudotas plotas, kuriame prašosi būti parašyti žodžiai Ligi Dangaus
    Apatinius žodžius daryčiau kita spalva.
    Beje, kodėl slaptai stebėti pasaulį?

12. 552.

    WU spalio 13th, 2009, 11:44 pm

    

    Ant skydelio grįš namolio..

13. 553.

    romas spalio 13th, 2009, 11:48 pm

    

    Laistysim klaviatūrėlę graudžiom ašarėlėm.

14. 554.

    WU spalio 13th, 2009, 11:51 pm

    

    Teks atidaryti butelėlį raudono vynelio numalšint sielvartėlę..

15. 555.

    romas spalio 13th, 2009, 11:54 pm

    

    leliumai vynelio

16. 556.

    Ligita spalio 13th, 2009, 11:56 pm

    

    Beje, WU, romai, kodėl jums nepatinka žodis „skydelis”? Kažkur atradau ir pamaniau, kad skambės geriau už banerį.

    Ir ant skydelio po nuožmaus mūšelio manęs niekas neparneš!!! :O Tai bjaurūs berneliai, traukia per dantelį vargšę Ligitėlę. Kur jai teks naktelę pasidėti, jei nepavyks bluostelio po tokių akibrokštėlių sudėti?

17. 557.

    WU spalio 13th, 2009, 11:56 pm

    

    O kaip gi vargšelę Ligitėlę ištiko tokia dalialė?..

18. 558.

    Ligita spalio 13th, 2009, 11:56 pm

    

    Ech, nukirto Valentinui skirtą dalį! (

19. 559.

    Ligita spalio 14th, 2009, 12:00 am

    

    Ši dalužėlė ištiko už lango stūgaujant vėjeliui. Bet čiaupkit kakarinėles, nes vargsta mano galvelė persisaldinusi tokiais žodužėliais.

20. 560.

    WU spalio 14th, 2009, 12:03 am

    

    Ech, Ligitėle, jauna žilgalvėle! Nečiaupk mūsų saldžiųjų snapelių, nejaugi man klauptis ir prašyt ant kelelių?

21. 561.

    Ligita spalio 14th, 2009, 12:09 am

    

    Vai, nesiklaupk, bernužėli, išsitepsi blizgias kelneles, tai verks motinėlė, kai sūnelis jai „plėmus” parneš. Geriau tiesiog užčiaupk snapelį, nes kitaip neganda gūdi įsisuks į tavąją pirkelę!

    —–

    Valentinai, jeigu būčiau žodžius „Ligi Dangaus” rašiusi viršuj, užsidengtų oro balionas. Jei per vidurį – dangaus skaidruma. Geriau tegu mintys po padangę skraido nevaržomos.

    Dėl šitų žodžių: „Slaptai… Stebėti pasaulį ir atrast”. Jie pas mane nuo tinklaraščio pradžios. Nematei anksčiau?

22. 562.

    Maras spalio 14th, 2009, 12:13 am

    

    Valentinai, visai ne į temą. Kur aprašei kaimo sinergiją pas Račą, užmiršai (beje, labai dėsningai vieną svarbų ir būtiną kaimui dalyką – Dvarą (vėlesniais laikais pakeistiną Miestu). Jį įvedus griūva Tavo samprotavimai, nors apie tai labai ilga kalba. Tiesiog sistema pernelyg maža – kalviui, pvz., reikia geležies, kurios jis pats nepasidarys. Geležiai išgauti reikia technologijų kurias kuria, taip, teisingai, mokytojas [jei labai apibendrinsime] . Beje, kalvis, jei neparduos dirbinių mieste, turės užsiimti ūkininkavimu, nes kitaip neišgyvens.
    Dar galiu parašyti, kodėl dėsningas Dvaro užmiršimas – nes visa Tavo koncepcija yra kiaurai sovietinės marksistinės antstato ir bazės sampratos iliustracija. Jei turi noro, paskaityk Max Weber „Protestantizmas ir kapitalizmo dvasia” [jei tiksliai prisimenu pavadinimą]. Tuomet suprasi, kaip dvasininko nebuvimas atsilieptų kaimiečiams. [Weberis jau truputį pasenęs, bet vis dar aktualus iš esmės.]

23. 563.

    Maras spalio 14th, 2009, 12:23 am

    

    O su supynėm tai prajuokinai. Žinai, kodėl, mano galva lietuviai gamina blogas supynes? Nes kultūra žemo lygio, todėl ir dizaineriai prasti. Kažkodėl secesijos laikais be jokių ergonomikos skaičiavimų gamindavo patogius ir malonius akiai baldus. Ir pasaulinę šlovę pelnęs skandinavų dizainas – taip pat kultūros (beje, iš esmės socialistinės ) produktas.
    Bet baigiu, baigiu.

24. 564.

    Auksinis kardas spalio 14th, 2009, 1:26 am

    

    Ligita, skydelyje raidės susmukę dešinėn, reikėtų atitraukti. Ypač ten vizualiai numurdyta apatinė eilutė, o viršutinės tarpas tarp a ir u, jei išeina, galėtų būti kiek padidintas, kad vizualiai ne taip sukibtų. Tuose reikaluose svarbu vizualiai atrodantys atstumai (tarp skirtingos formos raidžių kompiuterio raidynas ne visada parenka gerus matymui atstumus). Viršutinę eilutę visai gabenčiau link kairiojo krašto.

25. 565.

    Auksinis kardas spalio 14th, 2009, 1:37 am

    

    Be to, Valentinas neblogai sako apie rizikingą apačią: ten ir debesys mirga, ir dar raidės su šešėliais, pageidautina mirgėjimo toje vietoje mažinti. Tik, skirtingai nei Valentinas, neaukočiau tam viršaus (jo erdvumas – svarbi įspūdžio dalis). Galvočiau kaip nuraminti raides, kad jos nekeltų tiek triukšmo (pirmiausia – per dėkingesnę spalvą, šešėlio išmetimą).

26. 566.

    Valentinas spalio 14th, 2009, 6:44 am

    

    Marai,
    Toks supaprastinimas yra padarytas sąmoningai vardan ekonominio modelio aiškumo. Bet nesutinku, kad jis griūva įvedus miestą, nes jo tikslas buvo iliustruoti situaciją, kai visuomenėje yra daugiau norinčių būti humanitarais, nei technologais. Tavo minėtas miestas ir geležies technologijos kaip tik ir įsipaišytų į mano modelį. Aš nesu prieš humanitarus, tik manau, kad situacija kai daugiau norinčių studijuoti politologiją, nei fiziką yra pavojinga visuomenei. Tai grindžiu….niekuo, tik savo galvojimu Man įdomu ar yra tokios visuomenės struktūros studijos, kurios nustato koks humanitarų/tiksliukų santykis yra optimalus. Be to, kaip teisingai pastebėjo lv, daugelis humanitarų ruošiamų Lietuvoje (pvz VPU) neturi teisės tokiais vadintis.
    Kad sistema gaunasi marksistinė, pripažinau pats. Tikiuosi Fredis man atleis. Tai greičiausiai dėl supaprastinimo.
    Weberio tekstas yra mano būsimų perskaityti knygų sąraše, nors su bendromis idėjomis esu susipažinęs. Nustebinai tuo, kad pateiki jį mūsų kaimo kontekste. Lietuviškas kaimas – katalikiškas kaimas, ir niekada negalvojau, kad katalikybė kažkaip įtakoja darbo etiką. Visada galvojau, kad lietuviško kaimo žemdirbystės ideologija kyla iš pagoniško bendrumo su žeme, gamtos rato sukimosi sampratos.

27. 567.

    Fredis* spalio 14th, 2009, 8:15 am

    

    Valentinai, nagrinėti visuomeninius, politinius, ekonominius procesus ir raidą per tiksliųjų mokslų specialistų – humanitarų santykį – labai originalus požiūris, bet kiek dirbtinis. Jaunuolį orientuoti mokytis inžinerijos, fizikos, matematikos, kai jo pašaukimas – mušti būgnus – beprasmės pastangos, nieko niėra baisiau už netikusį fiziką. Viskas vyksta per savireguliaciją. romo natūralistinė teorija – įtikinamesnė.
    Lietuvių tauta labai gerai (natūraliai) vystėsi šiose platumose iki maždaug XIV-XV a., vėliau tą raidą labai smarkiai pakoregavo svetimšaliai. Ypač kentėjome būdami Rusijos imperijos sudėtyje ir moderniame jos variante – SSSR.
    Na, bet kadangi Rusijos, Maskvos vardo geriau neminėti, nes kai kam „užverda kraujas”, tai gal toliau šios minties neplėtosiu.

28. 568.

    Fredis* spalio 14th, 2009, 8:33 am

    

    Valentinai, tavo teoriją reabilituoti galima panagrinėjus paskutinius mūsų 60-70 istorijos metus. 1940 m. Lietuva buvo okupuota, Paleckio šutvė suorganoizavo su okupantais parodomąjį perversmą. Iš Kauno buvo išvyti visi humanitarai į Vilnių, Kaune liko KPI, jaunuoliai mokiėsi tiksliųjų mokslų. Visa tikslųjų mokslų profesūra, akademikai – paruošti Kaune. Net A.M.Brazauskas – Kauno politechnikos instituto auklėtinis. Būtų A.Maldeikienė baigusi KPI, o ne studijavusi Maskvoje – gal būtume turėję santūresnę, racionalesnę, mažiau ekscentrišką, mažiau psichopatišką publicistę, ekonominių, visuomeninių laidų nuolatinę dalyvę, gal turėtume žymią profesorę-ekonomistę. Dabar – tik rėksnę VU dėstytoją.

29. 569.

    Valentinas spalio 14th, 2009, 8:33 am

    

    Fredi,
    Sutinku, kad savireguliacija yra labai svarbu. Tačiau teoriškai tada nebūtų skirtumo tarp Vokietijos ir Rusijos, nes ilgainiui jos susisavireguliuotų į vienodus modelius. Tai reiškia, kad kažkokie žmogiškieji faktoriai, sąmoningos valstybės vadovų pastangos turi įtakos ir savireguliacijos procesams. Dėl to ir kyla klausimas ar teisingai padaryta švietimo reforma. Ar nereikėjo pavyzdžiui skatinti jaunimą rinktis inžinierines-tiksliąsias profesijas visokių nuolaidų, lengvatų ir pan. pagalba.

30. 570.

    WU spalio 14th, 2009, 8:34 am

    

    Nenoriu neperšokęs griovio sakyti OP, bet pvz.: teisininkų, ruošiamų Lietuvoje (nesvarbu universitetas koks ar kolegija), 95% yra totalūs nevykėliai. Seniai pasakiau, kad rinka iškreipta ir nėra jokios savireguliacijos. Ši specialybė seniai prarado bet kokį turėtą prestižą dar iki man pradedant studijuoti Yra žiauru, kai neretai būna patys dėstytojai (padėjėjų padėjėjai seminaristai) visiškai nesugeba surišti teorijos su praktika. Kai manęs paklausia kas nors ar didelė konkurencija dabar tarp teisininkų būsimų ar esamų, juokaudamas pasakau: „Kibiru smėlio daugiau ar mažiau Sacharoje – esmės nekeičia”.

31. 571.

    Fredis* spalio 14th, 2009, 8:47 am

    

    Vokietija ir Rusija negali būti vienodos, nes istoriniame laikotary nužengė labai nevienodą kelią. Kas buvo Rusija XII-XIIa.? LDK paribys, dalinai valdoma mūsų kunigaikščių. Kas buvo tuo metu Vokietija? Iš šių žemių buvo puldinėjamos pagoniškos, nežinomos, nepažįstamos,”tamsios”, „barbariškos” tautos rytuose, kurios vėliau įėjo į LDK sudėtį, jie ėjo pas mus su „kultūrine” misija.
    Ateitis priklauso ne Rusijai ir Vokietijai, o Kinijai ir JAV.

32. 572.

    Valentinas spalio 14th, 2009, 9:01 am

    

    Fredi,
    Būtent, kad dėl istorinio kontekto romo natūralistinė savireguliacijos teorija ilgainiu pavirsta evoliucine. Tavo minėti pavyzdžiui yra teisingi, tačiau tai reiškia ir tai, kad giliai viduramžiais Vokietijos valdovų sąmoningos pastangos (tiesa, Vokietijos kaip valstybės tada dar nebuvo, ar ne Marai?) privedė prie dabartinių skirtumų tarp Vokietijos ir Rusijos.
    Be to, organizuotų pastangų modernizuotis, inovuotis per trumpą laiką rezultatus galime matyti Japonijoje, Korėjoje, Singapūre, Kinijoje ir t.t. Turkija ir begalės pavyzdžių. Visi jie sako viena: jei tauta ir valstybė apsisprendžia tapti moderni ir siekia to- jai pavyksta. Ir kultūra nėra esminis faktorius. Kinija, Indija, Japonija turi milžiniškas kultūras, tačiau tik apsisprendimas modernizuotis ir eiti technologijų keliu, privedė prie šių šalių ekonominio pakilimo. Bėda tame, kad mes neapsisprendėme.
    Tiesa, vakar išgirdau įdomybę apie kiniečius. Pasirodo jie taip įtikėję vakarietiškų technologijų galia, kad atsisako netgi to, kame jie yra pranašesni. Pavyzdžiui jie sintetinius vitaminus ryja saujomis. Įsitikinę, kad jų reikia. Mes jau pasiekėme tokį lygį, kad nėščiosiosm nerekkomenduojama papildomų vitaminų, jei viskas yra normos ribose, vaikams irgi. Tuo tarpu kiniečių nėščiosios – ir tos, kurios gyvena Lietuvoje – geriau nevalgys, bet ės vitaminus.

33. 573.

    Fredis* spalio 14th, 2009, 9:19 am

    

    Mūsų platumose tik suomiai įrodė savo modernumą, turi NOKIA, estai stiprūs finansuose, tarpininkavime, švedai – vysto ekologinę energetiką, norvegai – apskritai gyvena rojuje, ekplotuoja naftą, dujas, danai kontroliuoja jūrų kelius, Lietuvoje augina kiaules, turi cukraus fabrikus, lenkai dominuoja savo dydžiu, pigia darbo jėga, kuo mes galime nustebinti pasaulį – nežinau, tiesiog turime kiekvienas dirbti savo darbą. Mūsų ateitį matau labai išvystytuose regionuose, kai kiekvienas miestelis turės savo vėjo jėgainių parką, po efektyvią šiluminę elektrinę, kurui naudojančią atliekas, kai ant kiekvieno namo bus saulės baterijų plokštės, kiekvienas namas šildysis geoterminiu šildymu, kai visi lietuviai šoks saviveikliniuose būreliuose ir kapelose, dainuos choruose ir mažiau tūnos prie TV klausydamiesi psichopatiškųjų janutienių su maldiekienėmis ar kiurksos per dienas raco bloge. Šis kelias tikrai veda į niekur, į atsilikimą.

34. 574.

    Šrekis spalio 14th, 2009, 10:01 am

    

    Ligita, jeigu įdomu pasidalinsiu savo mintimis apie rekl. skydelį. Pirmiausiai apatiniai žodžiai sunkiai skaitomi. Pasitikrinau ant keturių skirtingų monitorių (vaizduoklių) su skirtingomis raiškomis (rezoliucijomis) ir fiziniais išmatavimais. Tiek per telefoną, per abu neš. kompiuterius, tiek per naminio kompiuterio ekraną tas pats. Jeigu nori tuos žodžius būtinai ten palikti, manau reikia kažką daryt arba su šriftu arba su jo dyžiu. Sunkiai skaitomi dalykai neskaitomi apskritai. Kažkuria prasme netgi erzina. Debesis po tekstu irgi prisideda prie sunkesnio skaitymo. Jeigu paliekamas tekstas reikia mest debesį lauk, manau. Tiesiog vienas kitą užgožia. Ligi dangaus pakankamai originalus hmm.. šaukinys (?). Papildomo aiškinimo (paaiškinimo) ar šūkio netgi nereikia. Viską ras atsidūrę tavo tinklaraštyje. Beje mano akimis yra mažas neatitikimas tarp tinklaraštyje vyraujančių spalvų ir reklaminio skydelio. Beje reklaminio skydelio išmatavimai – 125×125 taškai tai kažkoks nusistovėjęs standartas? Gal tą skydelį galima didinti?

35. 575.

    Šrekis spalio 14th, 2009, 10:34 am

    

    Fredi, esu ne humanitaras, o inžinierius. Turiu savą supratimą kodėl Lietuva taip vidutiniškai velkasi (vystosi). Pagrindinis visų procesų stabdis yra vadovų grandis. Atsitiktinai privatizacijos (prichvatizacijos) metu prie įvairiausių firmų, organizacijų, gamyklų, ministerijų ir t.t. vairo atsidūrę akcininkai (savininkai) arba įvairiausio lygio vadovai yra didžiausia kliūtis toms organizacijoms sparčiau vystytis ir evoliucionuoti. Tai žmonės kurie neturi nei reikiamo išsilavinimo, gyvenimiškos patirties, reikalingų asmeninių savybių ir t.t. vienu žodžiu tiesiog negali būti vadovais, tačiau pasisukus tam tikromis gyvenimo aplinkybėmis tokiais patapo. Kas turėjo neaiškų pradinį kapitalą, kas yra koks draugelis ar giminaitis tokio turėjusio pradinį kapitalą. Dabar visi šie ex-sovieticus tipažai visą sąmoningą gyvenimą gerai išmokę „kombinuoti” staiga atsidūrė visai kitoje santvarkoje ir buvo priversti žaisti pagal visai kitokias taisykles. Jau buvo Rusijos krizė nuvariusi į nokdauną išlaidžiuosius, liko taupantieji. Ši krizė palaidos nepažangiuosius, tikėsimės, aišku išskyrus tas sritis kur susiformavusi monopolija arba oligapolija. Nagrinėti tautinius ypatumus gal ir gerai, ir reikia. Manau, kad viskas su lietuviais gerai, netgi labai gerai. Pagrindinė problema tas kamštis kurį paveldėjome iš komunistinės santvarkos arba kuris susidarė staiga peršokus iš vienos santvarkos į kitą.

36. 576.

    Auksinis kardas spalio 14th, 2009, 10:35 am

    

    Šrekis teisus: pašalinus apatinį tekstą, daug kas iškart susitvarko. Tereikia prie krašto nesugrūsti, leisti kvėpuoti pavadinimui.

37. 577.

    TipasK spalio 14th, 2009, 10:44 am

    

    Net juokas paėmė. Perskaičiau,- super!, paskui pažiūrėjau kieno: Fredis*! Nes patiko tas gabalėlis juodai, kur pradžia „Mūsų platumose tik suomiai…..” Beje, nesutinku tik dėl Janutienės reikalingumo, nors charakteristika apytikslė. Na, bent jau graži moteris ir daro su įniršiu, net kai už pinigus.

    Man Fredis* visada buvo superiniu, kiek padykusiu Račo dipoliu, net rimtai pagalvodavau, kad tai pats Artūras taip PRina savo svetainę. Bet ne, Fredžio mąstymas kažkoks laisvas, atitrūkęs. Teneįsižeidžia Fredis*, bet kai mano Tipas žiūri žiūri apvaliomis, paskui kad neš kur netikėtai kudašių, paskui atsisuka: nu, kaip?, o akyse velniukai. Kuo ne Fredis* savo pastabomis?

38. 578.

    Fredis* spalio 14th, 2009, 10:48 am

    

    Pasaulinė krizė, dėl kurios dabar taip kai kas nervuojasi ir piešia mūsų ateitį labai juodomis, niūriomis spalvomis, yra Dievo atsiųsta. Te trunka ji kuo ilgiau, kad viską supurtytų iki pamatų, kad vėliau judėtume teisingai. Taip, dabar sunkmetis – iš BMW tenka persėsti į Škoda ir Dacia Logan. Po krizės važinėsime Toyota Prius.

39. 579.

    Šrekis spalio 14th, 2009, 11:03 am

    

    Fredi, baikim vieną kart kišt Dievą visur kur pats žmogus (žmonės) prisidirba. Niekas čia nieko nesiuntė. Gyvenome ir prisigyvenome. O dėl tos krizės sunkumo irgi turėkime nors šiek tiek žmogiškumo. Yra žmonių kurie neturi (neturės) už ką valgyti, nes nėra darbo. Mums čia kalenti klavišais gal ir visai linksma, tačiau ne visiems taip šilta ir gera. Beje dėl Toyotos tu irgi neteisus. Viena iš šios krizės pamokų kurias norom nenorom išmoksim – nesimėtyk pinigais ir nesivaikyk tuščių dalykų. Automobilis už 80 tūkst. vienas iš tokių.

40. 580.

    Fredis* spalio 14th, 2009, 11:14 am

    

    Jei žmonės neturi ko valgyti – bendruomenių reikalas šią problemą išspręsti – pavyzdžiui miestelių centrinėse aikštėse virti didžiulius kubilus sriubos. Vyriausybė dar didinti mokesčius ir organizuoti papildomas paramams, pašalpas – neišgali.
    Toyota Prius – perkeltinė ir ne tik prasmė. Ateityje tikrai važinėsime kitokiais automobiliais. Bent jau mano mąstymas per praėjusius ir šiuos metus pasikeitė radikalai.

41. 581.

    Valentinas spalio 14th, 2009, 1:33 pm

    

    Šreki,
    Automobilis už 80000 yra ne išlaidavimas, o norma. Vidutinės klasės saugus automobilis. Pavyzdžiui Avensis arba Passat.
    Dydis svarbus dar ir todėl, kad aš pavyzdžiui į Nissan Almera netelpu Prisiminkime, kad ir Ligita yra aukštaūgė ir visi kiti šiame bloge. Taip, kad reikės didesnių automobilių.

42. 582.

    Fredis* spalio 14th, 2009, 1:56 pm

    

    Valentinai, Avensis sukurtas mūsų šaliai, dabar senesnės kartos naujas Avensis 2.4L varikliu ir automatine greičių dėže – tik 59800 LTL, parduodamas Šiaulių Tokvilos autosalone, stulbinančios nuolaidos, tokių charakteristikų joks kitas konkurentas negali pasiūlyti, na o Nissan Almera – ne šeimyninis aotomobilis. Valentinas su pačia – laisvai tilptų.

43. 583.

    Šrekis spalio 14th, 2009, 2:15 pm

    

    Valentinai, automobilis automobiliui nelygu. 80 tūkst. už gerą visureigį yra netgi per mažai. Mano galva hibridinis automobilis (Prius) už tokius pinigus yra tik mados reikalas nieko daugiau. Be to, jeigu aš gerai supratau Fredį, jis turėjo omeny asmeninį automobilį. O tai jau skirtingi dalykai. Viena kai organizacija perka, kad mažint pelną, visai kita kai fizinis asmuo leidžia savo pinigus jau sumokėjęs visus mokesčius.

    Beje saugumo tema verta atskiros diskusijos. Įsigijimas naujo didelio brangaus automobilio vardan saugumo mano manymu ne visai logiškas. Pirmiausiai reikia įsigilint kokia apskritai tikimybė papult į rimtą eismo įvykį (atmeskime visokius „pasibučiavimus”) ir kokie veiksniai įtakos vienokią ar kitokią tos avarijos baigtį. Neleis sumeluoti patyrę vairuotojai (mano stažas apie 400 tūkst. km) – laikykis kelių eismo taisyklių, atidžiai stebėk kas darosi aplinkui, pastoviai lavink savo įgūdžius, važiuok bent su elementariai tvarkinga mašina (padangos, stabdžiai kt.) ir šansų papulti į rimtą bėdą bus tikrai mažai. O ir papuolus mašinos tikras ir tariamas saugumas turės palyginus mažai įtakos pasekmių rimtumui. Būkime sąžiningi, saugumo temą įvairiausių produktų pardavėjai ir vadybininkai pernelyg „ištampė”.

44. 584.

    . spalio 14th, 2009, 3:49 pm

    

    Padarysiu ir aš grieką – papolitikuosiu kaip ir kitos pikinės liemenes visai ne vietoj.
    Fredis* apie mūsų platumų pasiekimus išskirė Suomiją – vienintelę kariavusią su TSRS ir ne tik 1938 metais… O po karo – vos ne vienintelę iš Vakarų šalių paprasčiausiai ekonomiškai naudingai sau benradarbiavusią su tąja blogio imperija. Valentinas nustebtų- jog suomiai net gelžkelio bėgių nesiaurino, taip ir liko caro laikų pločio- kaip ir pas mus.
    Norvegai – visas iš dangaus nukritęs naftos pelnas – visų piliečių- kaip pas kokius socialistus. STATOIL – valstybinė įmonė, bet su valstybine paslaptimi – Generalinio direktoriaus alga.

    Batka Lukašenka laiko viską savo rankose – jokių privatizacijų. Kinija jau parodė – yra trečiasis kelias. Net Nobelio ekonomikos premija šįmet skirta už ko propogavimą???

    Ekonomikos pseudomokslas 2008 metais labai gerai įrodė savo impotenciją su nafos bačkos kaina USD :
    kovo mėn – 198 – krizė, blogai
    rugsėjo mėn – 60 – krizė, blogai.

45. 585.

    . spalio 14th, 2009, 4:08 pm

    

    Kadangi čia – muzikos kampelis, o man Fredis* kartais atrodo, kaip tasai akiniuotas gitaristas 6.07, tai senas nuvalkiotas beveik popsinis gabalas gal praskaidrins šlapdribišką nuotaiką Musei ar Ligitai :

    [Live] Eagles – Hotel California

    http://www.youtube.com/watch?v=h4qEzSz1JSc

46. 586.

    Maras spalio 14th, 2009, 5:36 pm

    

    Taip, Valentinai, Viduramžiais Vokietijos valstybės nebuvo. Buvo konglomeratas Vokiečių tautos Šventosios Romos imperija (galų gale virtusi Austrijos imperija).

    Dabar apie ekonominį modelį. Humanitarų – technologų skirtis yra neįmanoma tokiame kaime. Nes ūkininkai nėra technologai. Ūkininkai yra darbininkai (beje, dabartinėje Vokietijoje žemės ūkyje dirba mažiau ne du procentai žmonių, išmaitinančių visus kitus – vien jau todėl analogija su kaimu nekorektiška). Technologas yra kultūrinio elito dalis, kaip ir mokytojas ar dvasininkas, kalbant marksistiniais terminais, darbo liaudies išnaudotojas. Nes jis pats gali nemokėti nieko pagaminti, kaip dažniausiai ir yra. Ir jis, ir mokytojas priklauso dvarui ar miestui (nors mokytojas priklauso greičiau bažnyčiai, jei žiūrėsime istoriškai).
    Tavo modelis nenumato dvaro/miesto, be kurio kaimas tiesiog neišgyventų (į baudžiavą žmonės ėjo, nes negalėjo patys išsilaikyti – reikėjo dvaro paramos). Dvaras atliko gynybinę funkciją (ir nuo bado, ir nuo priešų) – tam reikia technologijų, kurias kuria „mokytojai”, meno, be kurio dvaro statusas bus žemas, todėl jis negalės konkuruoti su kitais dvarais, o silpnas dvaras galų gale neigiamai atsilieps ir kaimui. Ir visa tai – ekonomika. Deja, LDK, kaip ir dabar, prabanga skatino ne vietinę gamybą, o importą. Bet, čia jau Wallersteino tezės, mes esame Vakarų ekonominio centro periferija, todėl taip ir yra. Mes – tik darbo jėgos ir pinigų kasykla centrui, patys nieko nekuriantys. Skandinavai prasiveržė.

    Ar tikrai visuomenėje daugiau norinčių būti humanitarais nei tiksliukais? Daugiausia nori būti Tavimi – vadybininkais . O kas yra vadybininkai? Tikrai ne technologai, greičiau jau humanitarai. Bet žiūrim į technologus. Kiek jų reikia Lietuvai? Paverčiame klausimą kitu – kiek Lietuvoje yra pramonės, kur technologas galėtų įsidarbinti. Sunkioji subankrutavusi, dalis lengvosios – taip pat, lieka maisto ir baldų. [tiesa, gal klystu - pataisykite] Tai dabar klausiu dar kartą – kokio velnio žmogui mokytis technologijų, jei jis negaus darbo? Net tie garsieji lazeriai – negirdėjau apie jų gamybos sukurtą gausybę darbo vietų. Beje, Lietuvos informatikai (o kol kas tai yra viena perspektyviausių ir inovatyviausių profesijų) yra tikrai geri. Tik, deja, dažnai nuteka į užsienį.
    Sėl fiziko. O ką jis veiks baigęs ją? Dirbs institute už mizerną atlyginimą, važiuos į užsienį (tikėtiniausias dalykas) ar eis dirbti kasininku? Lietuvos socialinė ir ekonominė struktūra yra (ir deja, toliau kuriama) tokia, kuriai nereikia nei humanitarų, nei fizikų. Nereikia intelektualinio elito kaip tokio. Reikia tik pigios darbo jėgos. Štai kur bėda, o ne humanitarų perteklius.
    Tiesiog humanitaras gali dirbti ir vadybininku (ar tik ne Pats ir esi akivaizdus to pavyzdys ?), o tiksliukas – nežinau, kažkaip sunkiau. Todėl ir renkasi žmonės tokią specialybę, kur didžiausia tikimybė gauti darbą. Būtų Lietuvoje normali pramonė, tai būtų ir norinčių tapti inžinieriais.

    Tu bandai rasti kokį tai objektyvų humanitarų/tiksliukų santykį, bet tokio nėra – viskas priklauso nuo visuomenės struktūros. O ji Lietuvoje man vis labiau panašėja į Lotynų Amerikos modelį – bananų gamyba ir gyvosios darbo jėgos eksportas į labiau išsivysčiusias šalis, atsilikusi ir menka pramonė bei nevystomos aukštosios technologijos. Todėl nuolaidos ar paskatinimai studijuoti inžineriją, mano manymu, nieko nepakeistų. Nors gal… Bet, vėlgi, jei mokslas būtų aukšto lygio.

    Aišku, negaliu nesutikti su aukštojo mokslo padėties vertinimu – ji yra siaubinga. Univerų per daug, lėšos pernelyg išskaidytos, todėl dėstytojai prastai apmokami dirba per tris vietas [minimum, kaip galima paruošti kokybišką kursą, jei skaitai krūvą paskaitų, aš neįsivaizduoju. Apie studentų normalų "išpurtymą" kalbos irgi negali būti - jei yra 100 studentų, neskaitysiu gi aš kelis kart po šimtą referatų iš vieno kurso, jei tokių kursų, sakykim, penki. Juk dėstytojas dar privalo ir moksline veikla užsiimti], studentai priimami bet kaip ir bet kokie – kad tik būtų daugiau. Tai vėlgi sisteminė problema, kurios sprendimo nematau. Dabartinė reforma – ne panacėja, bet bent jau paskatins susijungti kai kuriuos „universitetus”.
    Bet niekas nenori keistis – nei dėstytojai, nei studentai. Kai dėsčiau laisvai pasirenkamą kursą, studentai dejavo, kad per daug užduodu (parašyti 3 recenzijas po tris puslapius), nes kursas laisvai pasirenkamas [suprask, jei jau laisvai, tai bimbinėjimui skirtas]. Dar blogiau, kad su tokiu priėmimu dažnai gabūs kurioje nors srityje moksleiviai nepatenka į savo norimą specialybę, nes… prastai moka anglų kalbą, sakysim. Visa sistema orientuota į diplomų gamybą, o ne išsilavinimo teikimą. Žinios vietoje gebėjimų jas taikyti – irgi problema, bet jau antrinė.
    Humanitarai nuo to kenčia ypač, nes jų mokėjimas yra sunkiau apčiuopiamas (formulių nepaklausinėsi) ir, manyčiau, sunkiau išugdomas. Be to, tie, kurie tingi ar yra negabūs, eina į humanitarus, nes ten nėra formulių – bus lengviau. O univerai priima, nes reikia ne gerų galvų, o bet kokių galvų. Šimtas istorikų, baigiančių mūsų fakultetą kasmet – taigi absurdų absurdas, niekam Lietuvoje tiek nereikia. Bet jei bus mažiau – mažės finansavimas. O studentai stoja, nes su istoriko diplomu galima į valstybės tarnybą įsitrini, net žurnalistu patapti ir pan.

    Dėl Weberio. Aš ne veltui rašiau, kad jis pasenęs – jau yra studijų, kuriose įrodinėjama, kad ne tik protestantizmas [o Weberis grynai iš politinės neapykantos Vokietijai susiaurino "gerąjį" protestantizmą iki kalvinizmo atmesdamas liuteroniškąją atšaką], bet ir katalikybė ugdė įgūdžius, reikalingus kapitalizmui. Beje, Mažoji Lietuva – protestantiška. Kalbame iš esmės jos kalba, lietuviška kultūra nemaža dalimi jos kurta.

    Bet palikit vieną kartą tuos pagonizmus su Fredžiu ramybėj. Nuolatinis ryšio su žeme pabrėžimas yra „pirmosios kartos nuo žagrės”, taip kompensavusios gimtinės netekimą, vaisius. Kiek ten pas Žemaitę ryšio su žeme yra? Kurmelis žiūri į mišką, o mato lentas. Ir tai yra daug artimiau tikrovei, nei romantiški Daukanto ar Baranausko darbai – tokių „ryšių” pilna Vokietijos ir Lenkijos romantinė literatūra.
    Bet šiaip aš Weberį pateikiau kaip pavyzdį, kad antstatas veikia bazę ne ką mažiau, nei bazė – antstatą. Weberis ir rašė tą darbą kaip antitezę Marxo teiginiui. Nors pastarasis, beje, tai irgi suvokė – nebuvo toks durnas, kokiu jį sovietmečiu vaizdavo.

47. 587.

    Maras spalio 14th, 2009, 6:04 pm

    

    Dar. Bet kokia savireguliacija vyksta atsižvelgiant į esamas sąlygas, todėl neišvengiamai skirtingose sąlygose esantys dariniai reguliuojasi skirtingai.

    Sąmoninga modernizacija, aišku, yra labai gražu. Bet, Valentinai, jei paskaitytum apie Japonijos modernizaciją daugiau, tai pamatytum, kad kultūra ne tik yra labai svarbi – ji esminė. Japonijoje dabar faktiškai yra ne kapitalizmas, o feodalizmas, tik ištikimybę valdovams pakeitė ištikimybė korporacijoms. Tai visiškai skirtingas kapitalizmas nuo amerikietiškojo. Būtent kultūroje slypi tiek Japonijos sėkmės, tiek ir nesėkmės. Modernizacijos siekis, galų gale, kilo iš pačios Japonijos kultūros (tiesa, su JAV prievartos elementais ). Apie Indiją gal geriau patylėkim – tokios tradicionalizmo ir modernizmo kakofonijos dar paieškoti reikia.
    Kinija, panašiai, kaip ir Japonija, visko pasiekė dėl savo konfucianistinės etikos, begalinio darbštumo (gal patylim apie „darbštųjį” lietuvį – toks jis niekada nebuvo). Tiesa, komunizmas ten gerokai aplaužė kultūrą, bet jos įtaka – neabejotina.
    Be to, šalia šių pavyzdžių yra ir Rusija – SSRS – akivaizdus nepavykusios modernizacijas (o gal ir pavykusios, tik savitai, prisitaikant prie vietinių realijų) pavyzdys. Šiaip ar taip, Rusijos modernizacija neatrodo labai sėkminga žiūrint iš mūsų varpinės.
    Bet pritariu, kad mes nė kiek nesistengiame modernizuotis.

48. 588.

    Ligita spalio 14th, 2009, 9:16 pm

    

    Oho, Maras ir pavarė ilgą komentarą berašydamas Bet dėl šito ginčyčiausi: „Todėl ir renkasi žmonės tokią specialybę, kur didžiausia tikimybė gauti darbą.” (būna, kad žmonės renkasi tiesiog tai, kas jiems patinka). Arba dėl šito: „Be to, tie, kurie tingi ar yra negabūs, eina į humanitarus, nes ten nėra formulių – bus lengviau.” Nesuprantu, kuo pastarosiomis dienomis humanitarai taip visiems užkliuvo…

    Dėkui visiems už patarimus dėl skydelio tobulinimo, bet man taip prilipo, negaliu. Nebent galima bus vos vos užrašą „Ligi Dangaus” kilstelėti.

    O dabar – didysis kraupalas! Spėkit, ką šiandien eidama iš paskutinės paskaitos savo fakulteto vidiniame kiemelyje pamačiau?! Tiksliau šiukšlių kibire stovinčiame tenais… Ogi tikrų tikriausią kiaulės galvą!!! Iš kur ji? Nežinau, neklauskit, bet tokį reginį tokioj vietoj retai išvysi, che che

49. 589.

    Šrekis spalio 14th, 2009, 10:15 pm

    

    Ligita, tai ir gerai, kad prilipo. Kam tada klausi ką galvojat?

    Marai, pritariu – oho. Su malonumu perskaičiau. Gal tik pasikartosiu nemanau, kad dabartinių Lietuvos bėdų šaknų reikia ieškot taip giliai. Kiek aš susidūriau, viskas žymiai paprasčiau. 50 metų absoliučiai kitokios santvarkos ir staigus perėjimas (gal peršokimas) į visai kitas žaidimo taisykles. Blogiausia tai, kad tie ex .. vis dar laiko savo rankose sprendimų galias.

50. 590.

    Ligita spalio 14th, 2009, 10:33 pm

    

    Šreki, man žinot reikia. Svarstau. Būtumėt pasakę – siaubas, katastrofa, neįmanoma žiūrėt, eik gult; va tada tektų kaip reikiant susirūpint ) Dabar gana ramiai, žmogiškai išdėstėt, tai suksiu galvą ar verta tą kilstelėjimą daryt, ar ne, nes kitur lyg ir nesinori tobulint.