Ligi Dangaus

Komentarai: 271 “Skaitytojo tema. Romas: „Dar kartą apie moralę“”

Puslapiai: [1] 2 3 4 5 6 » Show All

1. 1.

   egriseus kovo 27th, 2010, 8:28 am

   

   Romai, kaip supratau, jūs ginčijotės – ar moralė yra įgimta, ar įgyta. Bet ar jūs prieš tai sutarėte – kas yra moralė?

2. 2.

   Fredis* kovo 27th, 2010, 9:19 am

   

   Moralė (informacinis vienetas, memas) evoliucijos keliu apsigyveno mūsų prote ir kiekvienas žmogus savo valios pastangomis, protu reguliuoja, dozuoja kiek konkrečiu atveju, konkrečiomis aplinkybėmis gali ir nori leisti moralei pasireikšti.
   Šių informacinių vienetų pas skirtingus individus yra prisigaminę smegenyse labai nevienodai. Ekstremalioje situacijoje, kai žmogaus gyvybei, egzistencijai gręsia pavojus, kai žmogus siekia sau naudos, pranašumo prieš kitą žmogų ar net visą individų grupę – toks individas gali pristabdyti moralės pasireiškimą ir elgtis griežtai pagal biologinio išlikimo, konkurencijos su kitais žmonėmis/gyvūnais principus.
   Pats paprasčiausias pavyzdys – nekultūringai, nemoraliai elgiamės vairuodami automobilius sankryžoje, įžūliai prasmunkame per geltoną, raudoną šviesaforo signalą, kitaip nesilaikome kelių eismo taisyklių.
   Sudėtingesnis amoralaus elgesio pavyzdys – grupės žmonių konkuravimas tarpusavyje, pvz. rinkiminių taisyklių į atstovaujamąjį organą pažeidinėjimas, neskaidrių pinigų ir juodųjų technologijų naudojimas rinkiminėje kampanijoje.
   Šioje srity ypač pagarsėję marginalai Uspaskich ir Co.
   Jeigu žmoguje, jo prote moralės vienetų yra nedaug, tačiau konkurencinėje kovoje, kurioje jis naudojo amoralius veikimo principus, jau pakankamai prisiplėšė turto, užsitikrino visuomeninę padėtį ir sotaus gyvenimo šaltinius daugeliui metų į priekį, tai būdamas sotus („prisirijęs ir pasidulkinęs” Romas) – gali sau leisti pasireikšti savo menkiems, negausiems memams – moralei, pvz. suorganizuoti kokią nors labdaros akciją, pavaišinti kitą žmogų ar net visą grupę ledais, numesti išmaldos prašančiam elgetai skatiką. Pavyzdys – Uspaskicho rengiamos ledų šventės.
   Sudėtingose ir išsivysčiuse visuomenėse visada iškyla klausimai – ar reikia pagerbti, šlovinti amoralų, bet labai charizmatišką, savimi pasitikintį žmogų, jį visaip garbinti, švęsti tokių žmonių jubiliejus. Primityvesni žmonės, kurių protuose yra mažiau memų, Uspaskicho jubiliejus švenčia, o sąžininesni, labiau išsivystę individai – griežtai atsiriboja nuo amoralių žmonių ir smerkia visą aplink juos susibūrusią lėbautojų kompaniją.
   Išvada – individai labai skirtingi, žmonių protas evoliucionuja, moralės memų individų skirtingose populiacijose gausėja nevienodai, vienose sparčiau, kitose lėčiau. Populiacijų išsivystymą labai lemia gamtinės sąlygos, su kokiomis populiacijomis jos kontaktuoja, ribojasi ir t.t..
   Amoralus elgesys pradiniame žmogaus įsitvirtinmo tarp kitų individų etape yra dažnas pavyzdys, ypač primityvėsne, mažiau išsivysčiusiose visuomenėse.

3. 3.

   romas kovo 27th, 2010, 9:42 am

   

   egriseus, šiuo atveju nėra jokio skirtumo, koks būtų moralės apibrėžimas. Aš moralę suprantu kaip tam tikrų elgesio taisyklių rinkinį. Taisyklės kyla arba iš sveiko proto (supratimo, koks elgesys visiems būtų priimtinas), arba iš kokios nors ideologinės sistemos, kuri gali būti istoriškai paveldėta, paveldėta ir papildyta arba naujai sukurta. Bet kuriuo atveju tai yra įgyjamas turinys. Žmogus gimdamas gauna smegenis. Aplinkybės pripildo smegenis turiniu ir tas turinys toliau daro įvairias sąveikas tarpusavyje. Mums informacija iš aplinkos kraunasi nuolat ir sąveika vyksta nuolat taip pat. Tie, kurie daugumos priimami kaip nusižengiantys moralei, yra susiklosčiusių aplinkybių aukos.

4. 4.

   romas kovo 27th, 2010, 9:44 am

   

   Fredi, spalvingai ir iš esmės teisingai

5. 5.

   Valentinas kovo 27th, 2010, 10:09 am

   

   „Jei moralė gali būti įgimta, tai vienintelis ją koduojantis dalykas gali būti genas arba genų kombinacija.”
   Jei galvoji, kad žmogus nėra vien tik genų kombinacija, kad tai nėra vien mėsos gabaliukas apdorojantis informaciją, o dar ir dūšią turi, nuo šios vietos toliau galime ir nebeskaityti. Visas rašinys pagrįstas neįrodoma materialistine paradigma.

6. 6.

   . kovo 27th, 2010, 10:46 am

   

   Kaip sakydavo toks neaiškus sovietmečio neplebsinio folkloro tipas Kuzma Prudkov’as:
   -Smotri v koren.

   Taigi, TŽŽ rašo:

   -morãlė [pranc. morale < lot. moralis — dorovinis]

   -dorovė, žmonių elgesį reguliuojančios normos ir principai, viena visuomeninės sąmonės formų.

   Gaunasi lyg ir paprasta – auklėjimas, aplinka, religija, tikėjimas, garbė etc.
   Per daugelį kartų rezultate – mėlynas kraujas – kai kitoks elgesys ne tik kad neleistinas, bet ir paprasčiausiai – net neįsivaizduojamas.

   Būtų gera, jei būtų tie memai. Anksčiau ar vėliau atsirastų ir susintetintų- suleidai kaip skiepus bendrapiliečiams ir gyveni rojuje.

   Praktika, deja, rodo visai kitką – moralės kartelė vis žemesnė. Globaliai.

7. 7.

   Fredis* kovo 27th, 2010, 12:09 pm

   

   Valentinai, jeigu gali paaiškink, kodėl tas pats žmogus vieną dieną tą pačią sankryžą automobiliu pravažiuoja teisingai, pagal kelių eismo taisykles, o kitą kart pamina visuotinu sutarimu priitas elgesio (eismo) taisykles, arba kodėl tas pats žmogus yra super moralus, kovoja prieš vieną oligarchų grupę (Leo, Maxima akcininkus), bet kažkodėl pats savanoriškai mina kito persekiojamo teisėsaugos oligarcho namų, pobūvio vietos slenkstį, neša jam gėles, dovanas ir t.t..?

8. 8.

   romas kovo 27th, 2010, 12:58 pm

   

   Aš, Valentinai, ir sakiau, kad vargiai šiandien kas gali tuo klausimu ką nors pasakyti galutinai ir neginčijamai. Šitas teorinis variantas yra iš tos serijos, kai yra tik tai, ką galima pačiupinėti. Toje sistemoje telpa įsitikinimai apie dirbtinio intelekto sukūrimo galimybę, apie galimybę skaityti mintis, perrašyti asmenybę į kompiuterines laikmenas ir pan. Jei pasaulis yra sudarytas ne iš vienos substancijos ir ne viską galima fiksuoti prietaisais, tada grius dauguma šiandieninių mokslo teorijų.

9. 9.

   romas kovo 27th, 2010, 1:03 pm

   

   Taške, viskas, ką tu parašei (auklėjimas, aplinka, religija, tikėjimas, garbė etc.), žmogui į galvą sugula per memų pavidalu. Memai yra mūsų minčių turinys. Dabar jau ir mokslas yra memetika.

10. 10.

    Valentinas kovo 27th, 2010, 3:25 pm

    

    Gyvybės, sąmonės, laisvės fenomens kaip tik ir įrodo, kad pasaulis nesudarytas tik iš vienos substancijos. Apskritai, jei priimsime materialistinę doktriną, tada klausimas apie moralę netenka jokios prasmės. Maža to, Miestelėnai tampa nebeatsakingi už savo pažiūras, nes taip nelaimingai susideterminavo jų atomų ir memų priežasties – pasekmės grandinė. O tai reiškia, be reikalo užsipuolėme Nerijų ir tikrą lietuvį, Tinklaraštininkė gali juos atbaninti. Tai taip pat reiškia, kad Tinklaraštininko negalima kaltinti baliavojimu su Uspaskiu, nes taip irgi susideterminavo priežastis – pasekmė. Nekalbu jau apie tai, kad nėra jokios prasmės kaltinti Uspakį negeru elgesiu. Einam toliau, visos kolektyvinės abstrakcijos tokios kaip Lietuva, tauta ir kitos netenka jokios prasmės, nes tai tik memų ar informacijos vienetų sankaupos. Galite tęsti patys

11. 11.

    romas kovo 27th, 2010, 3:52 pm

    

    Nihilizmas yra vyraujanti filosofija šiandien. Čia kreivarankis geriau žino. Kad logiškai skirtingų sričių mokslininkų samprotavimai nesueina, aš seniai pastebėjau. Tik negi istoriją, teisę arba ekonomiką dabar pradės nagrinėti kokie nors molekulinės biologijos specialistai

12. 12.

    Rolandas kovo 27th, 2010, 4:01 pm

    

    Nesutinku su Tašku. Vienintelis dalykas, kuris bėgant laikui nesensta, neprastėja, nedūlėja, o atvirkščiai – tobulėja, vystosi gerėja –tai visuomenė. Ir omenyje turiu ne tik techninį tobulėjimą, o būtent visuomenės moralės evoliuciją, kurios spiralinis augimo būdas gali ir kartais suklaidinti, kad kažkas prastėja, kai tuo tarpu tikrai ne, kadangi kiekvienas kitas tos moralinės spiralės apvijos taškas būna aukščiau už buvusį. Įsivaizduokime, kad toks dovanas minioms dalinantis, savo veiksmus viešai aiškinantis, kunigaikštis Uspakich gyventų tarkim XIV amžiuje. Palyginus su kitais to meto valdovukais, jų neskaidrumu, žvėriškomis žudynėmis, karų ir skerdynių iniciavimais, pastarasis būtų gerumo bei geros moralės įsikūnijimas, apie jį iki dabar sklistų legendos. Tačiau visuomėnė šiam momentui yra tokio išsivystymo lygmens, kad dabar jau toks kunigaikštukas yra laikomas vos ne amoralumo simboliu. Tai atsakymas į klausimą ar pakilo visuomenės lygmuo aukščiau atsakymas gali būti tik vienas-taip.

    Fredi. Žmogaus tos ar kitos dienos elgesį įtakoja labai daug faktorių. Kaip nėra absoliutaus gėrio ar absoliutaus blogio, taip nėra ir absoliučiai nemoralių ar absoliučiai moralių žmonių. Visų pirma todėl, kad moralė yra reliatyvus, laikui begant kintantis dalykas, o antra yra svarbu kas tą dieną, tuo laikotarpiu dominuoja žmoguje. Yra žmonių, kurie to „mėšlo” savyje turi mažiau, o yra tokių, kurie jo turi daugiau, todėl natūralu, kad pastarųjų elgesyje ir mintyse dažniau ir dominuos blogis. Ir dar. Žmogus padarytas tame tarpe ir iš jausmų. Sankryžos neteisingas kirtimas ar ėjimas į kunigaikščio gimtadienį, gali būti inicijuotas ne fundamentaliu mėšlo dominavimu to žmogelio pasaulėlyje, moralės neturėjimo, o elementariu trumpalaikiu emociniu impulsu vienu atveju ar paprastu žioplumu, nepagalvojimu į priekį kitu atveju.

    Romo teorija apie „memų kaimenes” besiganančiąs mūsų galvose yra vertintina, kaip idėja-pokštas. Suponuojanti galimybę išvedžioti, kad žmoguje laikui mėgant gimsta kažkokia atskira, savarankiška sistema dalinai valdanti smegenis. Ir veikia nepriklausomai nuo žmogaus, kaip kad kokia virškinimo sistema. Taip ir iki asmenybės susidvejinimo prieiti galima:)

13. 13.

    . kovo 27th, 2010, 6:15 pm

    

    Pamenu fizikos dėstytoją, pasakojusį apie buržuazinę ideologiją, aiškinančią elektrono dualizmą (tuo pat metu ir dalelė ir banga) mokslo priartėjimu prie dievybės ar jos pripažinimo.

    Kiek vėliau išgirdome apie reinkarnaciją ir mokslinius bandymus sveriant mirštantį žmogų. Gal net rezultatyvius…

    Mokslas eina pirmyn, atsiranda įvairiausių hipotezių, šalia jų ir šarlatiniškų… Nėra taip paprasta atskirti .

    Vienos sako – klimatas šiltėja, kitos – atvirkščiai Europa užšals, Golfo srovė jau krypsta.

    Gal iš tikro yra tieji memai, skraido, spinduliuoja nematomi, todėl tas pats atradimas padaromas vienu metu ir visai skirtingose pasaulio vietose. O abu atradėjai šventai įsitikinę, jog jie yra tokie- tikrai atradę, o nenugvelbę…

    „Nebijokime pažinti savęs” – žinoma banalybė.

    Savyje ir tik savyje atrasime tokių dalykų… ir nebūtinai vien juodai juodžiausių… Juk būna situacijų, kai gali pasielgti kaip Matrosovas.

    Apie Rolando neatremiamą argumentaciją, jog visuomenė tik gerėja, reikia pagalvot.

14. 14.

    Rolandas kovo 27th, 2010, 6:42 pm

    

    Taške, kaip rodo atitinkama literatūra moralė yra kildinama ir iš lotyniško žodžio mores-papročiai, kuris plačiąja prasme reiškia visuomenės pripažįstamų taisyklių, tradicijų, papročių dorovingumą bei priėmimą jų kaip tinkamiausių ir pasirengimas jų laikytis. Šiuo plačiuoju aspektu moralė artima etoso sąvokai, kuris savo ruožtu tampriai susijęs su etika.. Etosas apibrėžimas pripažįsta elgimosi taisyklių įsigijimą tiek paveldėjimo tiek ir naujo įsigijimo būdu. Yra dar ir siauroji moralės prasmė, kalbanti apie griežtai privalomo elgesio normų visumą ir tas normas atitinkančią gyvenimo nuostatą.

    Filosofiniu požiūriu moralę galima vertinti kaip visuomenės sąmonės formą, analogiją žmogaus dūšiai. Kita vertus moralė priklauso prie tradicinių normatyvinių žmogaus elgesio reguliavimo instrumentų, tokių kaip teisė, papročiai, tradicijos, susipina su jomis, papildo jas, nors tuo pačiu egzistuoja atskirai.

    Moralės temomis nevengdavo pakalbėti visi ir vsais laikais. Mėgo tai ir komunistinės propogandos atstovai. Pavyzdžiui kalbėdami apie dievo tarnus, jie teigė, kad moraliai jie elgiasi tik tuomet, kai yra matomi, stebimi.

    Jei nekalbėti apie paskutinius niekšus esminis klausimas yra tai, kur yra riba, tarp moralaus elgesio ir naivaus bei pavojingo elgesio. Tarkime priimate į darbą vadybininką, kurio galvoje dominuoja moralūs memai. Parduodamas produktą jis tuo pačiu labai atjaučia klientą, todėl neklaustas pripasakoja jam ne tik apie gerąsias produkto savybes, tačiau ir apie ne tokias geras. Kliento reakcija bus natūrali, jis pradės abejoti ir produkto nepirks. Arba toks pat politikas. Rinkimų kompanijos metu, labai gerbdamas savo rinkėjus ir būdamas maksimaliai atviras bei moralus, beveik pusę agitacinio laiko skirs pasakojimams apie savo trūkumus. Rinkėjų reakcija taip pat bus analogiška suabejojusio pirkėjo reakcijai. Svarbu sutarti kur yra tos sutartinės apgavystės ribos, iki kurios ribos galima ir nepavojinga būti moraliu

15. 15.

    Rolandas kovo 27th, 2010, 7:30 pm

    

    Iš esmės įdomiau būtų pakalbėti apie moralės gavimą įsigijimo būdu. Gal tai būtų mums ir vienintelis galimas kelias diskutuoti šia tema, kadangi operuoti genų, DNR ar kitokiomis sąvokomis reikia būti to dalyko šiokiu tokiu specialistu, remtis tyrimais, bandymais jų statistika, t.y. turėti specialių žinių. Abejoju, kad mes kiekvienas jų turime pakankamai.

    O štai moralės kiekybės konkrečiame žmoguje, priežastinio ryšio tarp to ir aplinkos klausimai yra ne tik galimi nagrinėti turint tik bendrą gyvenimišką pasiruošimą, tačiau ir labai aktualūs, todėl įdomūs.
    Atskiras klausimas, kaip aš jį pavadinčiau – moralės kokybės klausimas. Juk moralė, moralus elgesys – tai siekiamybė, daugiau vertinamasis dalykas, nei konkrečiai apibrėžti galimas reiškinys. Kadangi teiginys, kad nėra absoliučiai blogų žmonių yra nenuginčytas, todėl teigtina, kad kiekvienas, net labai blogas žmogus turi savo gyvenimo nuostatas, kurias galima įvardinti, kaip moralę. Štai čia ir atsiveria moralės kokybės klausimų platybės.

16. 16.

    Rolandas kovo 27th, 2010, 7:39 pm

    

    Galima diskusija „karšta” tema – troliai ir jų moralės memai:) Remiantis Valentino komentarais-nuosprendžiais tokiems veikėjams, tai jie verti vien tik negailestingo išrėmimo/pasmerkimo/pamiršimo. Nekvestionuojant to teigtina, kad jie (teisingiau jų moralės memai) dar verti ir analizės.

17. 17.

    Valentinas kovo 27th, 2010, 9:41 pm

    

    Rolandai, ar tikrai nori ir esi pasiruošęs panirti į moralės kokybės platybes? Puikiai žinome, kad niekur tai nenuves.
    Dėl Miestelėnų, tai noriu pabrėžti, kad aš nesu už jų negailestingą ištrėmimą iš visuomenės. Visi turi teisę turėti savo nuomonę. Štai Račo puslapyje dominuoja miestelėniška mintis ir nieko nuo to neatsitinka. Aš nepakenčiu miestelėnų savo artimoje aplinkoje. Kadangi šį blogą laikau savo artima aplinka, man tapo liūdna, kai miestelėnai iš jo pradėjo daryti vakaro žinių filialą. Man beliko arba pasitraukti iš čia arba pabandyti jų atsikratyti. Džiaugiuosi, kad Ligita suprato dezinfekavimo ir intelektualinės higienos svarbą.
    Ar jie verti analizės? Tai aišku, kad taip. Tačiau tai taip neįdomu. Gal įdomiau būtų kelti klausimą kaip tampama miestelėnu ir ar įmanoma pasigyditi nuo miestelėnizmo? Aš manau, kad neįmanoma.

18. 18.

    egriseus kovo 27th, 2010, 9:53 pm

    

    Keletas fragmentų iš patikusio man straipsnio: „Žmonės dažnai vengia moralinio požiūrio į pasaulį (greičiausiai todėl, kad moraliniai įsitikinimai kvepia netolerancija ir fanatiškumu). Kaip pastebėjo vienas sociologas, „neteisk“ tapo vienuoliktu Dievo įsakymu.”
    „Adomas didžiuojasi Egipto piramidėmis, bet sužino, kad jos pastatytos vergų kančiomis. Taigi jis pasmerkia vergovę ir toliau keliauja į Graikijos demokratiją. Bet kai atėniečiai nuteisia didvyrį, panašiai kaip Sokratą, Adomas atsižada demokratijos ir keliauja prie nekenksmingų pasaulietinių malonumų. Prisisotinęs hedonistinėje Romoje, jis siekia kryžiuočių riteriškumo. Tačiau kiekvienas naujas pakeistas principas žlunga priešais jo akis.

    Rafinuotą XVII a. Prahos veidmainystę jis pakeičia žmogaus teisėmis.Kai valdant Robespjerui lygybė virsta teroru, jis pasirenka individualią laisvę, kuri savo ruožtu iškraipoma Didžiosios Britanijos karalių Jurgių I-IV epochos Londono gobšuolių gatvėse. Ateities mokslinėje utopijoje Mikelandželas priverstas gaminti kėdžių kojas, o Platonas gano karves, nes menas ir filosofija neneša naudos. Pasaulio pabaigoje sutikęs laukinį žmogų, kuris nesivadovauja jokiais principais, išskyrus prievartą, Adomas, savaime suprantama, nusivilia. Apimtas savižudiškų nuotaikų, jis maldauja Liuciferio: „Neleisk man daugiau matyti savo žiauraus likimo – ši kova yra bevertė.“

19. 19.

    romas kovo 27th, 2010, 10:05 pm

    

    Rolandai, memų kaimenė dėl vaizdumo, aišku. Galima turėti ir kitokį vaizdinį. Smegenys dirba panašiai ir kaip virškinimo sistema. Tuščios smegenys (žievė) ne labai turėtų ką veikti. Beje, tavo taip vadinamas visuomenės vystymasis ir yra memų vystymasis. Žmogus ir jo smegenys panašiam pavidale atsirado maždaug prieš 200 000 metų. Nuo tų žmonių mes skiriamės tik smegenų informaciniu turiniu. Kas tas yra moralė, ne labai turiu nuomonę. Vargiai ar yra koks nors minimalus prigimtinis neegoistinis gėris žmoguje, kaip ir nėra užprogramuoto blogio. Žmogus yra joks, o geras arba blogas jis būna kam nors.

20. 20.

    Rolandas kovo 27th, 2010, 10:11 pm

    

    Valentinai, kaip geninės inžinerijos pagalba įrodytų romas-miestelėniškumas nėra įgimta savybė. Juo tampama. Sutinku, kad gal tikrai įdomenis klausimas-kaip tampama patologiniu mietelėnu. Iš esmės komentaruose miestelėną indetifikuoti nėra sunku. Netgi labai paprasta.Netrukdo realiame gyvenime tarpininkaujantis kūnas su savo maskuojančiomis mimikomis, gestais, šypsenomis ir grimasomis. Beje, dėl to kūno. Kažkada spliojau, kaip bus po mirties. Tie kas nukeliaus į pragarą – atskira tema. Apie save, kaip ir kiekvienas iš mūsų, tikėjau, kad pateksiu į rojų. Rojus. Kūnų nėra. Tik sielos, dūšios ore plevena. Kaip nuobodu, pagalvojau, bus. Juk kūnas ne tik skausmo, senėjimo, alkio ir kitokių bėdų šaltinis, tačiau ir instrumentas gauti kaifą, pajusti malonumus, kad ir pavalgius skanaus maisto ar po meilės nakties. O be kūno aišku neturėsi skaumos ar alkio problemų, tačiau ir seksu užsiimti ar skaniai pavalgyti negalėsi. Dabar įsitikinau, kad be reikalo pergyvenau dėl gresiančios nuobodybės. Protas toks dalykas, kad sugeba rasti išeitį ir prisitaikyti prie visokių aplinkybių. Juk bendravimas, ir dar anoniminis, kokioje Ligitijoje, analogiškas sielų ir dūšių bendravimui tame Rojuje. Ir nėra taip nuobodu:)))

21. 21.

    Rolandas kovo 27th, 2010, 10:17 pm

    

    romai, viskas kas gero ar blogo eina iš mūsų, todėl nesutinktina su tavo teiginiu, kad žmogus yra joks, o jo savybes galima pamatyti tik jo santykyje su kitais objektais. Juo labiau žinant, kad giliausias žmogus būna tuomet, kuomet jis yra vienas.