Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Kadaise už įdomių temų siūlymą diskusijų skyreliui „Perla nemeluoja. Žinai geriau, branguti?“ rinkome aktyviausius komentatorius ir jais tapo Romas su Valentinu. Jiedu gavo galimybę parašyti po įrašą mano tinklaraščiui. Pirmasis ją išnaudoja Romas. Malonaus bei prasmingo skaitymo!
*** *** ***
Aš su bang dažnai ginčijuosi apie moralęir mums nepavyksta prieiti prie bendros nuomonės. Ginčijuosi labiau nežinodamas, nei atvirkščiai. Vargu, ar kas iš viso gali tuo klausimu ką nors pasakyti galutinai ir neginčijamai, bet argumentų nuomonei susidaryti aš turiu. Paprastai moralė yra nagrinėjama įvairių filosofų ir psichologų,nes tai – kažkas neapčiuopiamo ir jokiais prietaisais nepamatuojama. Nors mano biologijosžinios yra skurdžios, aš pamėginsiu apie moralę mėgėjiškai pasamprotauti iš šio kampo.
Tad kokia ta mano nuomonė? Jei moralė gali būti įgimta, tai vienintelis ją koduojantis dalykas gali būti genas arba genų kombinacija.Pasiaiškinkim. Iš tikrųjų ne organizmas yra besidauginantis, o DNR molekulės. Organizmas yra genų veiklos rezultatas. Taip pat ne organizmas yra evoliucionuojantis. Iš pradžių atsitiktinai dėl įvairių priežasčių pakinta DNR fragmentasir taip atsiranda kažkokie nauji požymiai, kurie vėliau pasireiškia organizme. Genomas yra tam tikra molekulinė informacinė sistema, kuri suteikia organizmui būtinas savybes, kad DNR galėtų pasidauginti, ir mūsų vienintelė gyvenimo prasmė yra dauginti genus. Grubiai šnekant, žmogus yra iš prigimties toks gyvulys, kuriam rūpi paėsti ir retkarčiais pasidulkinti. Šie du dalykai yra svarbiausi genams. Visos kitos savybės yra pagalbinės, kad pasiektum tų dviejų pagrindinių dalykų. Vienas iš tokių šalutinių gebėjimų, atsiradusių dėl DNR mutacijos, yra protas. Čia turiu atkreipti dėmesį, kad protas yra tik smegenų gebėjimas, kuris gali likti nerealizuotas nesusiklosčius aplinkybėms. Kad protas save realizuotų, smegenis reikia užpildyti informaciniais vienetais: idėjomis, vaizdais, melodijomis, žodžiais, skaičiais, mados tendencijomis ir pan. Biologas R.Dawkins‘as pastebėjo, kad informaciniai vienetai yra panašūs kai kuriomis savybėmis į genus, t.y. jie sugeba gaminti savo kopijas (replikuotis) ir evoliucionuoja. Jis pavadino informacinius vienetus memais. Yra dabar siūlančių memus laikyti atskira gyvybės forma, kuri gyvena, evoliucionuoja ir dauginasi smegenyse.
Dabar aš po truputį vėl priėjau prie moralės klausimo.Mano supratimu, moralė yra anų gyvūnų kaimenė, kuri apsigyvena mūsų smegenyse (kartais ne visa arba visai neapsigyvena), ir su prigimtimi turi tokį ryšį, kad genai per pasireiškimą organizmo pavidalu suteikia kaimenei gyvenamąją vietą. Iš šito mano pasamprotavimo prašosi išvada, kad moralė nėra įgimta.
Romas
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Rolandas kovo 28th, 2010, 12:27 pm
romai, ar tau teko girdėti, kad yra tokia mokslo filosofija?
Rolandas kovo 28th, 2010, 12:35 pm
Tačiau vėlgi, kalbėdami apie pamatinius moralės klausimus venkime išimtinai operuoti specialiųjų empirinių mokslų sąvokomis ir kategorijomis, kadangi tam yra būtinos specialios žinios. Neturint jų diskursas pavirs diletantiškais pliurpalais. Žinoma nesakau, kad negalima mokslų argumentų naudoti visiškai, tačiau jie neturėtų būti esminiai ir vieninteliai.
egriseus kovo 28th, 2010, 12:44 pm
Galima pasižiūrėti, kaip apie laisvos valios aspektą moralėje atsiliepia žmogus, turintis žinių perteklį:
Quinn: And by the way, remember, you are the man who has problems believing in free will, which you try to, very conveniently, shunt to one side.
Dawkins: I’m just not interested in free will. It’s not a big question for me.
Quinn: It’s a vast question because we cannot be considered morally responsible beings unless we have free will. We do everything because we are controlled by our genes or our environment. It’s a vital question.
Fredis* kovo 28th, 2010, 12:51 pm
labai prastų žmonių („miestelėnų”, plebėjų) numestas kūdikis ir užaugintas svetimų tėvų bus kitoks, jame vis tiek prasimuš kažkokia forma plebėjiškumas (miestelėniškumas). Prasčiokiškumas, polinkis vogti, vulgarumas, prastos manieros, žalingi įpročiai (polinkis svaigintis), nenuoširdumas nebus tokios pat aštrios formos, nei vaikas būtų augęs su savo tikrais biologiniais tėvais girtuokliais, narkomamais, plebėjais (miestelėnais), bet jis vis tiek kažkokia forma paaugus pasireikš.
Reiškia žmogus visą informaciją savyje kaupia daug milijonų metų genų kombinacijų ir memų pavidalu.
Pačios visuomenės padugnės iš pačių tolimiausių istorinių laikotarpių mums atnešė labai bjaurių genų kombinacijų ir memų „nerijaus”, „tikro lietuvio”, Saharuko, Mažeikos pasivadinusio Karaliumi pavidalu. Tokių veikėjų pilnos Lukiškės ir Pravieniškės.
Kitas sluoksnis yra poncijai pilotai, atidavę Kristų nuteisti miniai, kuri kaip žinia, prikalė Dievo sūnų prie kryžiaus.
Tipiški poncijai pilotai yra Račas, Zuokas, Uspaskich, Paksas, Paulauskas.
Nemalonus pastebėjimas – tarp krikščionių yra labai daug mietelėniškumo, prasčiokiškumo, net Ligita prisipažino esanti miestelėne.
Rolandas kovo 28th, 2010, 1:06 pm
romai: sakai, kad ” jokia laisvė arba valia nėra fizikiniai dydžiai, kurie galėtų nulemti pasekmes”. Galima sutikti, kad laisvė yra visuomet situacijos ir aplinkybių apribota, tačiau šis apribojimas jokiu būdu nėra absoliutus. Fundamentinė laisvė, asmeninė laisvė visuomet sudaro galimybę rinktis. Valia gi yra tiesiogiai susijusi su mąstymu per kurį reiškiasi žmogaus laisvė, kuri savo ruožtu per kauzalistinį ryšį suponuoja asmens galėjimą pradėti priežastinį ryšį.
. kovo 28th, 2010, 1:10 pm
Oho, kiek prirašyta.
Žadėjau apie Rolando neatremiamą argumentaciją, jog visuomenė gerėja spirale parašyti, bet labai gerai jau parašė
egriseus – March 27th, 2010, 9:53 pm.
Viskas reliatyvu.
Rolandas kovo 28th, 2010, 1:15 pm
egirseus, rašai, kad It’s a vast question because we cannot be considered morally responsible beings unless we have free will, būtent, tik suvokiant laisvę ją pripažįstant galima esminiai suvokti ir diskutuoti apie moralę, sąžinę ar atsakomybę. Galima ir nepripažinti laisvės, kaip romas, t.y. ginčyti tikrovę, tačiau tuomet jau tama sunkiau arba net neįmanoma diskutuoti apie moralę.
Rolandas kovo 28th, 2010, 1:18 pm
Taškai, dėl egriseus March 27th, 2010, 9:57 pm., galiu tik pakartoti ką rašiau March 27th, 2010, 10:26 pm
egriseus kovo 28th, 2010, 1:28 pm
Taške, čia 1861 m. Imre Madach poemos „Žmogaus tragedija“ (The Tragedy of Man) atpasakojimo fragmentai, tad keistai nuskambėjo Rolando „sąmokslo miniatiūra”.
Tarp kitko, tame pat Economist straipsnyje rašoma:
Julian Simon ir Stephen Moore veikale „Viskas visą laiką gerėja“ (It’s Getting Better All the Time). Daugiau nei 300 puslapių veikale jie parodo, kaip žymiai visose srityse yra pagerėjęs kasdienis gyvenimas.
Ilgus šimtmečius žmonės sulaukdavo tik 25 ar 30 metų amžiaus ir daugelis tėvų galėjo numatyti, kad teks gedėti bent vieno iš savo vaikų. Šiandien žmonės gyvena iki 65 metų amžiaus, o tokiose šalyse kaip Japonija ir Kanada – per 80; už Afrikos ribų vaikų mirtingumas yra gailestingai retas. Ilgus amžius vidutinės pajamos pasaulyje buvo apie 200 dolerių per metus; dabar vienų iš turtingesnių pasaulyje valstybių tipinis gyventojas tiek uždirba per dieną. Viduramžiais skaityti galėjo maždaug vienas iš dešimties europiečių; šiandien, su keliomis išimtimis, tokiomis kaip Indija ir tam tikros Afrikos dalys, pasaulinis raštingumo lygis yra daugiau kaip 8 žmonės iš 10. Didžiojoje pasaulio dalyje, nepriklausomai nuo rasės, paprasti vyrai ir moterys gali balsuoti ir susirasti darbą. Daugelyje šalių jie gali galvoti ir sakyti, ką nori. Jei jie susirgs, jie bus gydomi. Jei jie yra nekalti, dažniausiai išliks laisvi.
. kovo 28th, 2010, 1:32 pm
Viskas reliatyvu. Nemėgstu kategoriškumų. Jie liudija mąstymo stoką. Dažniausiai.
Be to, vaizdas visada priklauso nuo požiūrio taško. Yra išimtys- pvz. idealus rutulys visada vienodas, bet gi pasaulyje grynumo kaip ir nėr.
Dar prieš šimtmetį su uodegėle valsas buvo nepriimtinas aukštuomenei dėl vulgarios uždaros promenados.
Rolandas kovo 28th, 2010, 1:41 pm
egriseus, nieko keisto, aplinkybė jog tai poema negali vienareikšmiai eliminuoti jos teiginių sutapimo su viena iš galimų gražių sąmokslo teorijų, todėl ir sakau, kad tai tik fantasy su įdomiu siužetu. Dėl visuomenės gerėjimo, kaip matau, mūsų nuomonės sutampa, tačiau pagrindinis teigiamo visuomenės vystymosi kriterijus vis tik yra ne darbo užmokesčio dydžio, vidutinio amžiaus ar raštingumo didėjimas, o garantijų užtikrinant pagrindines žmogaus teises ir laisves stiprėjimas (nors tai ir susiję).
Rolandas kovo 28th, 2010, 1:44 pm
taškai, dėl reliatyvumo sutinku ir tai nekelia man jokių abejonių. Taip pat sutinku iš kurio taško:) žiūrėsi. Teigdamas, kad visuomenė vis gerėja aš žvelgiu iš žmogaus teisių garantijų augimo taško.
Valentinas kovo 28th, 2010, 1:47 pm
Fredi, tavo paskutinis komentaras užtraukė tau gėdą, tik dar nežinau ar amžiną ar ne. Taip atvirai rasizmo, elitizmo, paniekos kitokiems nereiškia net tikras lietuvis ar Murza. Nežinau kaip vadinasi panieka žemesniesiems visuomenės sluoksniams, vadinant juos padugnėmis ir aiškinant, kad tai yra jų genuose. Kai sakai apie kitą tautą, pvz žydai, čigonai ar dar kas nors, kad tauta per amžius išvystė padugnių genus ir nieko su ja nepadarysi, tai yra nacizmas. Kai sakai apie negrus, kad jų genai yra prastesni, padugnių genai, tai yra rasizmas. Kai apie savo tautiečius sakai, kad genuose slypi padugniškumas kaip tai vadinasi? Tu kompromituoji ne tik save, bet ir patriotizmo idėjas, kurias skleidi, bei Ligitos blogą apskritai, nes dabar reikėtų tave baninti už neapykantos skleidimą gerokai didesniu mąstu nei tikras lietuvis.
„labai prastų žmonių (”miestelėnų”, plebėjų) numestas kūdikis ir užaugintas svetimų tėvų bus kitoks, jame vis tiek prasimuš kažkokia forma plebėjiškumas (miestelėniškumas). Prasčiokiškumas, polinkis vogti, vulgarumas, prastos manieros, žalingi įpročiai (polinkis svaigintis), nenuoširdumas nebus tokios pat aštrios formos, nei vaikas būtų augęs su savo tikrais biologiniais tėvais girtuokliais, narkomamais, plebėjais (miestelėnais), bet jis vis tiek kažkokia forma paaugus pasireikš.”
Visų laikų kvailiausias Fredžio komentaras. Panašia logika vadovaujasi miestelėnai tik ne taip atvirai. Ironiška, bet kokioje nors Šveicarijoje ar Britanijoje, kokie nors vietiniai pasikėlę snobai aiškina, kad visų lietuvių (reiškia tame tarpe ir tavo) genuose slypi vulgarumas, polinkis vogti, prasčiokiškumas, plebėjiškumas.
Gal tu tiesiog pajuokavai?
. kovo 28th, 2010, 1:51 pm
Ir vis dėl to – tas etikečių štampavimas yra prasčiokiškas pats savaime.
Ir nieko čia nepridursi.
Valentinas kovo 28th, 2010, 1:51 pm
Visiškai sutinku su Rolandu, kad visuomenė gerėja. Tereikia palyginti gyvenimą ir žmogaus teises prieš kokį 80 metų ir dabar ir pamatysi, kad tai net nediskutuotina. Netgi tokiose demokratiškose šalyse kaip JAV dar visai neseniai buvo segregacija, Gyventi vis geriau.
Rolandas kovo 28th, 2010, 2:00 pm
Valentinai, jei atvirai, tai mums labai pasisekė, jog gimėme čia ir dabar. Savo „Tėvyne”, kurią ginsiu nei sekundės nedvejodamas, aš galiu pripažinti tik tą vietą, kur gerbiamos, ginamos ir saugomos bent jau pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės. O jei dar tai sutampa su mano gimtu Nemuno vingiu, teritorija, kurioje gimiau aš ir mano tėvai bei proseneliai, kurioje žmonės kalba man gimta lietuvių kalba, tai ko daugiau ir bereik:)
Rolandas kovo 28th, 2010, 2:04 pm
Taškai, etikečių lipdymas yra vienas pagrindinių miesčionių užsiėmimų, kuris labai tampriai susijęs su išankstiniu nusistatymu kieno nors ar ko nors atžvilgiu. O žmogus su išankstinėmis nuostatomis yra potencialiai pavojingas ir savaime negali būti gėrio nešėjas.
Maras kovo 28th, 2010, 2:07 pm
Kokie mes gražūs, kokie mes protingi, kokie mes geresni už kitus.
Jei žmogus mano esąs geresnis už kitą, tai teparodo jo kvailumą.
Valentinas kovo 28th, 2010, 2:12 pm
Marai, įdėjau tau klausimą į drėbimo skyrelį
. kovo 28th, 2010, 2:15 pm
Dėl reliatyvumo.
Man natūraliai gražu, kai jaunas vyrukas bučiuoja jauną merginą.
Pakenčiama, kai tai baltasis ir daili juodaodė.
Nepriimtina, kai tai juodaodis ir baltoji.
Nemanau, kad esu labai originalus. Tikiuosi.
Rolandas kovo 28th, 2010, 2:16 pm
Marai, pažvelk , kaip sako taškas ir kito taško,kitaip. Vertink mūsų kalbas kaip mūsų ego siekiamybę, bandymą mąstymu priartėti prie pažinimo, susidaryti nuomonę apie atskirybes, tuo pačiu pažvelgti į savo pačių žmogišką esmę, pajusti laisvę, tuomet gal neatrodysime tau tokie kvaili.
Valentinas kovo 28th, 2010, 2:19 pm
Taškai, nesupratau?
Rolandas kovo 28th, 2010, 2:22 pm
Čia taškas įtikinamai įrodė, kad ir bučiniai gali būti reliatyvūs:)
Valentinas kovo 28th, 2010, 2:24 pm
Nejaugi mes vieninteliai su Ligita čia normalūs?
. kovo 28th, 2010, 2:30 pm
Nemėgstu rasistų ir … negrų.
Valentinai, ranką prie širdies pridėjęs – negi dėl bučiavimosi mūsų nuomonės tokios jau skirtingos?
Valentinas kovo 28th, 2010, 2:34 pm
Nesuprantu kaip gali nepatikti jei du mylintis vienas kitą žmonės bučiuojasi. Prie ko čia kokios jie spalvos?
. kovo 28th, 2010, 2:39 pm
Įdomu būtų pasižiūrėti į Valentino reakciją, jei pamatytų, kad jo neprilygstamą dukrelę bučiuoja koks juodžkis
Rolandas kovo 28th, 2010, 2:41 pm
Valentinai, Fredžio komentaras ir romo teiginiai dėl determinizmo nėra originalūs. Įvykių aiškinimą jų priežastimis (pvz. kad ir blogais memais) filosofinė mintis gromuliuoja jau tūkstančius metų (laplace protas, spinoza ir ankstesni). To esmė – bet kokios valios laisvės neigimas.
Valentinas kovo 28th, 2010, 2:43 pm
Mano reakcija būtų normali, jei tas vaikinas būtų iš normalios šeimos, išsilavinęs, kultūringas ir jo kultūra būtų panaši į mano. Didžiausią problemą aš matau kai susideda dviejų visiškai skirtingų kultūrų žmonės, turintys skirtingą supratimą apie auklėjimą, šeimą, moralę ir t.t. Tokiu atveju aš būčiau labai prieš santykius, pavyzdžiui su musulmonu.
Valentinas kovo 28th, 2010, 2:45 pm
Rolandai, Fredis labai aiškiai išreiškė, kad jis laiko save aukštesniu, geresniu, genetiškai pažangesniu padaru už nerijų. Aš protestuoju prieš tokį požiūrį.
egriseus kovo 28th, 2010, 2:46 pm
„bet kokios valios laisvės neigimas” ir tai veda (sugrįžtama) prie Cesare Lombroso teorijų? – tik kiek kitaip, subtiliau.
Rolandas kovo 28th, 2010, 2:50 pm
Valentinai, protestais čia nieko nepadarysi. Visų pirma reikia argumentuotai ir neginčijamai paneigti, kad blogis persiduoda per genus. Tik po to gali protestuoti „prieš tokį požiūrį”
WU kovo 28th, 2010, 3:10 pm
Pakėliau savo senus kriminologijos konspektus. Buvo ten teorijų, kad nusikalstamas elgesys paveldimas:
Pirmasis hipotezę apie genetinį nusikalstamo elgesio sąlygotumą bandė patikrinti vokiečių psichiatras Jochanesas Lange. Tuo tikslu XX a. antrame dešimtmetyje jis atliko dvynių metodo pagrindu tyrimus. Dvynių metodo esmė yra ta, kad buvo lyginamas vienoje kiaušialąstėje išsivysčiusių (ir atitinkamai turėjusių vienodą genų rinkinį) (monozigotinių) dvynių elgesys su dvynių, išsivysčiusių skirtingose kiaušialąstėse bei turėjusių skirtingus genus, (dizigotinių) elgesiu. Hipotezė buvo tokia: jeigu elgesys realiai priklauso nuo genetinių veiksnių, tai monozigotinių dvynių gyvenimo linijoje ir atskiruose poelgiuose turi būti daugiau bendrumo, nei dizigotinių dvynių. Tyrimai davė teigiamus rezultatus: 77% monozigotinių dvynių atvejų, jeigu nusikaltimą darė vienas, tai ir antrasis tapdavo nusikaltėliu; o dizigotinių dvynių atvejais, kad antrasis dvynys taip pat taptų nusikaltėliu, buvo tik 11%. Taigi, pasirodo, genai yra lemiantis nusikalstamo elgesio veiksnys. Šie duomenys turėjo didelį poveikį kastracijos ir sterelizacijos kaip baudžiamosios eugentikos priemonių praktiniam taikymui nacistinėje Vokietijoje nuo 1933 m. (analogiškos priemonės buvo praktikuojamos ir kitose šalyse – nuo 1899 m. JAV, nuo 1929 m. Danijoje.).
Trečiojo dešimtmečio pradžioje J. Lange kolega psichiatras Fridrichas Štumpflas genetinį polinkį į nusikaltimus tyrė analizuodamas nusikaltėlių giminių ratą. Jis ištyrė 195 recidyvistų ir 166 smulkių nusikaltėlių šeimyninius ryšius. Tiesiogiai ir pagal įvairių asmenų atsiliepimus buvo ištirti 1474 šių nusikaltėlių giminaičiai. Recidyvistų giminių tarpe jis nustatė didelį skaičių nusikaltėlių, tuo tarpu tarp smulkių teisės pažeidėjų giminių jų buvo ženkliai mažiau. Beveik visi recidyvistai sirgo psichopatija (smulkių teisės pažeidėjų tarpe psichopatija sirgo tik 14%).
Tačiau ne visi mokslininkai pasidavė naujos koncepcijos įtakai. Pagrindiniai nusikalstamumo genetinės teorijos oponentų kontraargumentai buvo grindžiami tikimybių teorijos statistinių duomenų mokslinio patikimumo apskaičiavimo formulėmis. Tyrimai neatlaikė kritikos: J. Lange ištyrė tik 30 dvynių porų. Ne ką daugiau ištyrė F. Štumpflas – 37 poras (18 porų monozigotinių ir 19 – dizigotinių). O pirmieji bandymai padidinti atrinktųjų imtį davė neigiamus rezultatus. Tokie duomenys šiek tiek sumažino emocijas ir parodė, kad rasti nusikaltimo geną nėra taip paprasta.
Viena iš silpnųjų genetinių teorijų, grindžiamų dvynių metodu, vietų buvo ta, kad griežtame eksperimentiniame tyrime turi būti vienas kintamasis: dvynių atveju – vienodas ir skirtingas genotipas. Vienok, visuose šiuose tyrimuose neištirtu kintamuoju buvo supančios aplinkos poveikis: galimas atvejis, kad vienodas elgesys didesne dalimi priklauso ne nuo bendrų genotipų, o nuo bendrų šeimyninių sąlygų ir pan. Bandymai atsikratyti šio trūkumo reikalavo milžiniškų pastangų ieškant dvynių, išskirtų jauname amžiuje. Jeigu jų elgesys, nežiūrint auklėjimo sąlygų skirtumų, būtų vienodas, tuomet neliktų abejonių, kad tai, kas užprogramuota genetiškai, pasireiškia nepaisant jokių auklėjimo pastangų. Mokslininkai aprašė 130 atvejų, kai monozigotiniai dvyniai dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo išskirti ankstyvoje vaikystėje ir auklėti skirtingose šeimose. Vienok, nepavyko gauti duomenų apie jų polinkį į nusikaltimus – nebuvo užregistruotas nei vienas tokių dvynių padarytas nusikaltimas.
50-aisiais m. nusikalstamumo genetinių veiksnių tyrimai pasiekė naują fazę, kurią sąlyginai galima pavadinti „chromosomų“. Žmogaus genotipą sudaro 46 chromosomos, dvi iš jų lemia lytį: jeigu jos vienodos („xx“), tai lytis moteriška, jeigu chromosomų rinkinys „xy“, – lytis vyriška. Tirdami genetines anomalijas, mokslininkai nustatė, kad kai kurių asmenų lyties chromosomos ne porinės, o trigubos: „xxy“ arba „xyy“. Kai pagal šiuos požymius JAV ir Prancūzijoje buvo išaiškintos ypač agresyvių nusikaltėlių (jų chromosomų rinkinio tipas buvo „xyy“) įvykdytos serijinės žmogžudystės, kriminologai iškėlė hipotezę, kad vyrišką lytį lemianti „y“ tipo chromosoma jos dubliavimosi genotipe atveju gali sąlygoti agresyvumą. 60-aisiais m. Patricija Džekobs atliko vieną iš pirmųjų chromosominės įtakos nusikaltimui tyrimų. Škotijoje ištyrusi įkalintuosius, ji nustatė, kad nusikaltėlių tarpe ženkliai didesnė dalis asmenų, turinčių chromosomų anomalijos tipą „xyy“, nei tarp nenusikaltusių piliečių. Tačiau vėliau Anglijoje, Prancūzijoje ir JAV atlikti tyrimai šios hipotezės nepatvirtino. Vokiečių mokslininkas G. Kaizeris pateikė Vokietijoje darytų tyrimų duomenis, pagal kuriuos tarp teisės pažeidėjų chromosominių nukrypimų turinčių asmenų procentas yra praktiškai toks pat, kaip ir tarp visų gyventojų. Be to, iš chromosomų kombinaciją „xyy“ turinčių nusikaltėlių tik 9% nuteisti už smurtinius nusikaltimus – taigi „y“ chromosomą vadinti „agresijos chromosoma“ yra tiesiog nekorektiška.
XX a. viduryje sociologiniai tyrimai sudavė rimtą „teorinį smūgį“ genetinėm teorijom. Amerikiečių mokslininkai I. Valerstainas ir K. Vailas atliko įdomų tyrimą. Jie apklausė apie du tūkstančius Niujorko gyventojų, ar šie nėra kada nors padarę nusikaltimo. Apklausos rezultatai buvo pritrenkiantys. 91% apklaustųjų prisipažino, kad jiems yra tekę padaryti vienokius ar kitokius nusikaltimus (tame tarpe ir tokius rimtus, kaip vagystės, plėšimai, automobilių ir kitų vertingų daiktų grobimai), už kuriuos jie nebuvo patraukti jokion atsakomybėn, nes apie nusikaltimus niekas nesužinojo.
Šie duomenys privertė rimtai susimąstyti, ar yra prasmė ieškoti kažkokio ypatingo nusikaltimo geno. Galbūt nusikalstamas polinkis – normali žmogiškojo individo savybė?
Rolandas kovo 28th, 2010, 3:17 pm
WU, įkalei įvartį į romo ir fredzio vartus:)
Rolandas kovo 28th, 2010, 3:21 pm
Tai dar labiau sutvirtina mano nuomonę, kad nagrinėjamu klausimu atsakymus gali pateikti ne biologija, kriminologija ar kiti mokslai, o tik filosofinis diskursas.
Rolandas kovo 28th, 2010, 3:28 pm
Beje toks požiūris, kad viskas iš anksto determinuota „kaimenės memų ar genų”, blogųjų genų/memų atveju, yra ne kas kita, kaip išankstinis neigiamas požiūris į kitą, nepaliekant jam jokių šansų pasitaisyti, būti išteisintam ar apsiginti. Kur tai veda?
Valentinas kovo 28th, 2010, 3:33 pm
Rolandas rašo:
>>>Valentinai, protestais čia nieko nepadarysi. Visų pirma reikia argumentuotai ir neginčijamai paneigti, kad blogis persiduoda per genus. Tik po to gali protestuoti “prieš tokį požiūrį”>>>
Tau neatrodo, kad argumentuotai ir neginčijamai reikėtų ĮRODYTI, kad blogis persiduoda per genus?
Valentinas kovo 28th, 2010, 3:33 pm
Rolandai, tai veda į dujų kameras.
romas kovo 28th, 2010, 3:48 pm
Rolandai, man keistas tavo toks įkarštis, kai aš iš pat pradžių pasakiau, kad nežinau nieko tiksliai ir abejoju, ar kas žino. Filosofija yra gerai, bet juk kitoks kampas irgi įdomu:) Galai samprotavimuose nesueina, bet jei nuosekliai yra laikomasi materialistinio požiūrio, tai tiktai kol kas laisva valia sunkiai randa vietą. Iš kitos pusės, laisva valia ir nėra jokia problema. Mumyse vykstantis mąstymo procesas yra suvokiams kaip savas ir nėra jokio kito „aš” nepatenkinto minčių eiga
Aš ir sakiau, kad moralinės nuostatos nėra įgimtos ir susiformuoja aplinkos poveikyje. Koks čia įvartis man? WU tik patvirtino, kad viską lemia ne genai, bet memai.
Rolandas kovo 28th, 2010, 4:14 pm
romai, tavo teiginiai artimesni pozityvizmui, biologizmui nei grynajam materializmui. Beje ir aš nesu spiritualizmo fanatas, tačiau ne čia esmė, ne apie tai kalbame. Teigi, kad „Mumyse vykstantis mąstymo procesas yra suvokiams kaip savas ir nėra jokio kito “aš”, tačiau juk tu iš esmės įrodinėji priešingai- kad aš teigia ir save ir ne aš.
Rolandas kovo 28th, 2010, 4:17 pm
tik nepainiok su tuo spiritualizmu, kur dvasios po mirties ir mediumai:)))
Rolandas kovo 28th, 2010, 4:21 pm
romai, pastebėjau, kad sąvokas naudoji labai plačiais diapazonais, todėl yra labai sunku diskutuojant nenukrypti nuo temos, „į pievas”.
romas kovo 28th, 2010, 4:28 pm
Rolandai, pats pagalvok, kuri vieta materialiai yra „aš”. Memų sistema ir yra „aš”, o kūnas yra terpė, kurioje tas „aš” gyvena. Kai žmogus dėl ligos neatsimena, kas su juo per gyvenimą atsitiko, asmenybės ir nebelieka.
Rolandas kovo 28th, 2010, 4:36 pm
romai, ar pagalvojai, kad „aš” gali būti ir nematerialus, kad tai norėjimo, jutimo, mąstymo jungtis.
egriseus kovo 28th, 2010, 4:41 pm
Man „memų sistemos” atsiradimas primena senųjų mitų kūrimą.
Rolandas kovo 28th, 2010, 4:55 pm
egriseus, taikliai pastebėjai, demitologizacijos metodai, ypač radikalesni, diskutuojant su romu memų temomis labai praverstų:)
egriseus kovo 28th, 2010, 5:43 pm
Ne į temą. Buvo pageidavimų, jog kuris tai iš aktyvesnių komentatorių sukurtų blogą ir, regis, Wu nepasigyrė savuoju WordPress’e?
Fredis* kovo 28th, 2010, 6:16 pm
Valentinai, savo komentaru ir ypač ta dalim, kurią tu perspausdinai, pacitavai, aš išgryninau poziciją. Ją sukritikavus ir sutrypus galima buvo diskusijoje pasistūmėti toliau.
Genų paveldimumo teoriją atmetame, ją sukritikavome ir žengiame toliau. Žmogaus elgesio ir minčių, galvosenos stereotipus lemia kokioje jis terpėje (visuomeniniame sluoksnyje) užaugo.
Visose visuomenėse yra trys pagrindiniai sluoksniai: a) plebėjai, prasčiokai: b) vidurinysis, laisvi pliečiai, aukštos kvalifikacijos samdiniai: c) elitas, patricijai. Dar yra porūšiai, į juos nesigilinsime.
Tinkalraštyje racas lt. komntatorius „austras” iškėlė versiją ir teoriškai pagrindė nesėkmingą jo manymu mūsų valstybės raidą paskutiniaisiais šimtmečiais, nes mūsų tauta buvo beveik išimtinai valstietiška, bajorija sunykusi, išžudyta, nutautėjusi ir kitaip kaip valstietiškais principais ji negalėjo vystytis. Menki elito, bajorų likučiai nebuvo susiformavę į nors kiek apčiuopiamesnį sluoksnį, tautai vadovauti pradėjo valstiečiai. Dabar, paskutinį dvidešimtmetį, įvykus didžiulėms ekonominėms ir politinėms transformacijoms, regime įdomų reiškinį – vakarykščiai valstiečiai superka, kuria dvarus, kuria pagal savo supratimą naujas bajoriškas tradicijas, savo buitį ir papročius konstruoja vadovaudamiesi elitizmo principais (Stiliaus žurnalo herojai). Vaizdas gana groteskiškas ir pasibjaurėtinas. Tikrieji inteligentai, bajorija nuskurusi, tapo prasčiokais.
. kovo 28th, 2010, 6:21 pm
Kad nuskuro- bėda, bet menka- palyginus su tuo, kad tapo prasčiokais.
Valentinas kovo 28th, 2010, 6:23 pm
Fredi, taip ir žinojau, kad tu ne miestelėnas!
Sutinku, kad labai daug reiškia terpė, kurioje užaugai. Tačiau atkreiptinas dėmesys į klausimą ar valstietiška-prasčiokiška terpė būtinai išugdo miestelėnus ar ne?
Ar nėra pačioje lietuvių tautos mentalitete miestelėniškumo pagrindų.
Imkime pasaką apie žmogų ir lapę. Atėjo meška ir sako žmogui:
-Aš tave suėsiu.
Ateina lapė ir sako žmogui:
- Jei duosi pilną maišą vištų, aš tave išgelbėsiu nuo meškos.
Žmogus sutiko ir lapė jį išgelbėjo gudriai apgavusi mešką. Sutartą dieną žmogus vietoj maišo vištų atneša maišą šunų, kurie lapę ir sudrasko. Elgtis negarbingai, išdurti artimą, tai vienas iš esminių miestelėniškumo bruožų ir juos lietuvių tauta užkodavusi pasakoje perduoda iš kartos į kartą. Gal Austras ir teisus?