Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
„Tiktai 10% žmonių galvoja, 10% galvoja, kad jie galvoja. Likę 80% greičiau pasirinks mirtį nei pradės galvoti“ – nežinomas autorius.
Tarkim kai kurie liaujasi galvoti, nes: „Mokslininkai nustatė, kad intensyvus galvojimas gali išsekinti. Greičiau pavargsta senesnių žmonių pilkosios ląstelės.“ (1)
Kiti negalvoja bijodami ligų: „Galvojimas apie galimas ligas dažniausiai jas ir prisišaukia.“ (2)
Treti tingi dirbti: „Galvojimas pats sunkiausias darbas iš visų darbų.“ (3)
O štai kai kurie bijo mirties: „Think less, it will kill you…“ (4)
Ir taip rūsčiai – bijant ligų, išsekimo, darbo, mirties – į žemę ateina galvojimo galas.
Nusineša bet kokias viltis, kad scenoje pagaliau stovės tik tie kurie moka dainuoti, o ne demonstruoti savo išorinį ego.
Atima tikėjimą, kad kažkam gali rūpėti žmogaus talentas, dori ketinimai, ne tik pinigai.
Priverčia vartoti greito vartojimo produktus – lėkštą spaudą, nejuokingus juokelius, reklaminių stendų staigmenas.
Įdeda tuščion galvon aparatą begalvizmu vadinamą: „Nuo šiol aš kietas. Aš Dievas. Garbinkit mane ir tausokit. Klaupkitės man po kojomis ir pataikūniškai tenkinkit mano įgeidžius. Šioje žemėje esu vienas toks. Kiti neegzistuoja. Net ir tie, kurie mane sukūrė. Tie, kurie man padėjo, kai buvo sunku. Tie, su kuriais privalau viskuo dalintis. Tie, kurie mane myli.“
O jei iš tikrųjų pirmąją citatą pakeisčiau taip: „Tiktai 10% žmonių galvoja apie kitus, 10% galvoja, kad jie galvoja apie kitus. Likę 80% greičiau pasirinks mirtį nei pradės galvoti apie kitus.“
Tiesą sakant, galvoti nėra taip jau sudėtinga. Taip, terapijos pradžioje būna sunku, norisi viską mesti, bet galiausiai organizmas pripranta… Ir sielą aplanko atradimo džiaugsmas.
Šaltiniai: citatos – 1) http://rtn.elektronika.lt, 2) http://klaipeda.diena.lt, 3) http://www.logosdictionary.org, 4)http://www.rasyk.lt, nuotrauka – http://farm4.static.flickr.com
Liko neaptartas vienas iš balsavimų, t.y. „Ką manai apie komentarus tinklaraščiuose?“:
Tai puikus būdas diskutuoti (42.0%, 5 Balsai)
Pornografija, jie gryna pornografija. Trinti visus! (17.0%, 2 Balsai)
Paprasta kaip du kart du – straipsniai neįsivaizduojami be komentarų (17.0%, 2 Balsai)
Aš komentuoju, nes mėgstu bendrauti su įvairiais žmonėmis (17.0%, 2 Balsai)
Aš nekomentuoju, taigi nežinau ką ir manyt (8.0%, 1 Balsai)
Aš komentuoju, nes rezgu slaptą mintį… (0.0%, 0 Balsai)
Gauti rezultatai rodo, kad dauguma (42.0%, 5 Balsai) sutinkate su nuomone, kad komentarai yra viena iš diskusijos formų. Diskusija – diskusija (1) viešas kokio nors dalyko svarstymas, aptarimas; ginčas (http://terminu.zodynas.info).
Keistoka, jog trys iš šešių siūlytų variantų surinko po vienodą skaičių balsų: „Pornografija, jie gryna pornografija. Trinti visus!“ (17.0%, 2 Balsai), „Paprasta kaip du kart du – straipsniai neįsivaizduojami be komentarų“ (17.0%, 2 Balsai), „Aš komentuoju, nes mėgstu bendrauti su įvairiais žmonėmis“ (17.0%, 2 Balsai).
Nors pati ir pasiūliau, man nesuprantamiausias variantas: „Pornografija, jie gryna pornografija. Trinti visus!“, nes… Kažkodėl komentuojančių, nes rezga slaptą (reikia paaiškinimų?!) mintį šiame tinklaraštyje nėra nė vieno: „Aš komentuoju, nes rezgu slaptą mintį…“ (0.0%, 0 Balsai), o įžvelgiančių pornografiją netgi du! Hm hm… Mistika. O gal netiksli statistika?
Vienas žmogus kukliai pasisakė: „Aš nekomentuoju, taigi nežinau ką ir manyt“ (8.0%, 1 Balsai)
Šiaip ar taip, būtų be galo įdomu sužinoti jūsų išsamesnę nuomonę apie komentarus tinklaraščiuose. Pasisakykit, jei pavasaris visai neišblaškė jūsų minčių. Pavyzdžiui, kad ir šiais klausimais:
1) Kokia tikroji komentarų tinklaraščiuose funkcija?
2) Kodėl tu pats komentuoji?
3) Ką manai apie komentavimą dėl reklamos? (teko girdėti apie tokį būdą, kad kai kurie tinklaraštininkai komentuoja, nes taip gali palikti savo nuorodą ir… Slapčia tikėtis, kad kažkas juos pastebės)
4) Ar komentarai yra lygiaverčiai parašytam tekstui?
5) Sutinki su nuomone, kad įžvalgūs, tinkamai pagrįsti komentarai padeda tinklaraščio šeimininkui atrasti nepastebėtų dalykų?
6) … sugalvokit patys… x))
Šaltiniai: nuotrauka – http://www.mba.unisg.ch/org/es/mba.nsf/wwwContentEng/Meet%20Us/$FILE/7_meet_us.jpg
Taip jau nutiko, kad pirmieji mano ketureiliai bus skiriami… Trims vyrams! Šiandien išreiškiau norą su jumis pasidalinti atostogų dvasia, kad būtų smagiau, ir kolkas būtent šie nerealieji komentatoriai susidomėjo mano siūlymu – Fredis*, R.Medinis, Artūras. Jiems ir skiriu savo kuklius kūrybinius plasnojimus x))
Kodėl visa tai? Tiesiog man labai linksma, todėl noriu, kad taip jaustumėtės ir jūs. Visi visi.
Jei kas nors irgi norėtumėt ketureilio, rašykit;)
Instrukcijos.
Reikia nebijoti semti į save gyvenimo džiaugsmo ir ketureiliai suveiks. Štai taip!
Taigi…
„Ketureilius aš pats moku kurti, bet nedraudžiu ir tau, taigi, pirmyn…“ – Fredis*
Kas pasakė, kad draudžiama džiaugtis?!
Spirk tam netikėliui su koja ir tegu po gūdžius miškus bėgioja.
O štai mes būkim laimingi, LAIMINGI visi! Cukruotai skamba?
Na ir tegu. Šiandien aš toks ir daliju ditirambus.
„Ketureiliai, žinoma, smagu.“ – R.Medinis
Traška, braška netiktai – tai Medinis kavą mala
O jo darbui nesimato galo.
Liūdi vyras, prakaituoja, bet tik staiga – pro duris įlenda Pavasario galva:
- Mesk darganas, kedenk garbanas ir lėk į lauką gaivumo gaudyti. Medinis sutiko. Ir neapsiriko.
„O aš su poezija kažkaip ir nesusidraugavau…/Bet ketureilis būtų puiku:)“ – Artūras
Šiandien prisivalgiau ledų porcijų ne pagal proporciją
Barė sūnūs, barė dukra, bet ką daryt, jei man sėkminga diena?
Noris tinginiaut – tinginiauju, noris pramogaut – pramogauju
Gi aš visut viską galiu, nes širdy optimizmą turiu. Pasidalinti?
Šaltiniai: nuotrauka - http://image076.mylivepage.com
Taip taip, man atostogos. Nuo kovo 9-osios, kai tapau nesuvaržytąja (t.y. nebedirbu), vėl esu paprasta studentėlė, kuriai priklauso įprastas besimokančiųjų poilsis. Tad nuo vakar oficialiai juo ir naudojuosi!
Smagiai leidžiu laiką gimtajame miestelyje. O atvažiavom su katyte Perla;) Kelionės smulkmenų nepasakosiu, tik užsiminsiu – po visko mano šviesus paltas pasidengė juodais plaukeliais. Tiesa, dabar Perla labai laiminga, nes turi draugų kompaniją (katiną Bingą ir šunytę Auksę), taigi ją retokai ir susitinku. Nors šiaip ir pati daugiau laiko praleidžiu gamtoje. Atsibundi, kai saulė veidą glosto. Ramu, niekur nereikia skubėti. Įdienojus einu į miestą, fotografuoju. Be abejo, man dar nepavyksta išgauti tokių „kadrų“, kokius norėčiau, todėl kolkas jums dedu vos pora šviežutėlių nuotraukų.
Saulėlydį atsispindintį Dauniškio ežere fotogravau vakar. Nuo mano namų iki šio ežero apie dešimt minučių kelio pėsčiomis, tai, patikėkit, vasarą yra kur maudytis bei degintis iki soties! Labai norėjau, kad šioje nuotraukoje įžiūrėtumėt medinį taką. Praėjusiais metais jo dar nebuvo. Statybų imtasi ne per seniausiai. Ir labai gerai, nes… Šiaip ar taip, žmonės visvien per ten vaikšto, skirtumas tik tas, kad anksčiau klampodavo per purvus ar trypdavo žolę, dabar to daryti nebereikės. Ir džiugu. Jau spėjau šį gana ilgą taką pavadinti podiumu!! Taip ir įsivaizduoju, kaip kalbinsiu visus pažįstamus juo eiti, o aš pleškinsiu! x))
Plaukiančią gulbę įamžinau šį sekmadienį. Taip pat Dauniškio ežere. Matot, kad dar ledas ne visai neištirpęs? Anądien juokėmės su broliu, kad reikėtų pabandyt užlipt ant jo ir keliaut, kad atsidurtumėm kitoj pusėj. Veikiausiai būtų paskutinis „pasispardymas“.
O gulbės tikrai tikrai pokštininkės! Įsivaizduokit – žmonės vakare lesino jas (žinoma, gretinosi ir kiti šalimais esantys paukščiai, tokie kaip antys ir pan.), o viena tupėjusi ant ledo, įsigudrino arčiau prieiti. Ir ką? Artinasi artinasi, kraštas vis artėja, tik staiga – pliumpt į vandenį! Sparnus meistriškai išskleidė ir apsimetė, kad nieko neįvyko. Dar vandens tuo pačiu atsigėrė.
Ech… Čia jums pasakoju savo atostogų įspūdžius, o jeigu jūs nei moksleiviai, nei studentai, tai galit man imt pavydėt. Visų pirma žinokit, kad karo akademijoj atostogų nėra. Bent taip man sakė neseniai sutikta mano pradinių klasių mokytoja. Antra, kad jūs nors šiek tiek pajustumėt džiugią (tikiu, kad džiugią nuotaiką dėl puikių orų ir taip juntat) atostogų dvasią, sugalvojau tokį žaidimėlį – kiekvienam, kuris tiktai užsimanysit, sukursiu po ketureilį. Pažadu, kad neštampuosiu visiems tų pačių! Tai kaip? Jei susidomėjot, išreiškit savo nuomonę komentaruose arba el. paštu – liracula@gmail.com
Šypsena ligi ausų
Vakar mano labai mėgstamas (kai kurie yra sakę, kad netgi šlovinamas ) žurnalistas Artūras Račas tam tikra skaičiuokle paskaičiavo kai kurių tinklaraščių bei puslapių galimą kainą JAV doleriais. Paskaičiavo ir maniškio! Spėkit? Ogi kaina – 1,317!!! Kaip jums? Pati baisiausiai nustebau (Artūrą aš automatiškai aukščiau kelčiau) ir tuo pačiu nudžiugau, kad netyčiom taip pakilau ir netgi buvau paminėta. Žinoma, nėra čia ko pūstis, to aš ir nedarau, tiesiog… Pastebėjau, kad žmonių po to pas mane apsilankė gerokai daugiau nei šiaip apsilanko, gi visiems smalsu kas čia kaip. Tai atsakau: „Tvarkelė!“ Mhm…
Artūrai, tai kaip, gal jau kurti jums smagų ketureilį?:)
Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“
Balandžio 2-ąją kviečiau kartu diskutuoti apie muziką, o šįsyk – apie kino filmus. Manau, kad tai menų menas, nes jame telpa visa kas tik įmanoma – vaizdas, garsas, žodžiai, gili potekstė. Pati daug neišsiplėsiu, nes šia tema norėjau pakalbinti savo brolį, kuris nuo mažumės svajoja būti aktoriumi. Tiesa, kai dabar apie tai paklausiau, jis sakė, kad pastaruoju metu labiau jį vilioja režisieriaus profesija. Žodžiu, žiūrėsim kaip ten bus;)
Beje, jei jums 18-35 metai ir mėgstat rašyti, bet dar negirdėjot apie Jaunųjų kino kūrėjų fondo steigėjų skelbiamą scenarijaus konkursą – http://www.vkstudija.lt/index.php?id=12,143,0,0,1,0, suskubkit, nes galutinė kūrinių pateikimo data – gegužės 1 d.
Na, o kolkas… Pasiskaitykit ką išpešiau iš savo brolio:
„Kinas – tai meno rūšis tinkama įvairiausiems žmonėms. Kai kuriems tai atsipalaidavimo būdas po ilgos darbo dienos – nesvarbu apie ką, svarbu veiksmas ir svarbiausia tai, kad tą veiksmą atlieka kažkas kitas. Išsidrebia žmogelis prieš televizorių ir žiūri, galvoja ką darytų vienoje ar kitoje situacijoje būdamas veikėju, gurkšnoja arbatą, bet giliau į galvą nieko neima.O yra ir toks žmonių tipas, kuriems filmai – tai pilnaverčiai meno kūriniai, kuriais jie gali mėgautis, gali juos išanalizuoti, pažinti, įsiminti. Tokių, savaime suprantama, daug mažiau, tačiau tik dėl jų šiais laikais vis dar kartais pasirodo tikrai vertų dėmesio filmų. Deja, tie, kurie geri, dažnai neprilygsta seniems geriems. Dažniausiai geresnieji ne iš Holivudo ir galima pastebėti, pavyzdžiui, http://www.obuolys.lt, kad reitinguose jie nėra labai aukštai tarp žiūrimiausių filmų Lietuvoje.Dar rečiau šiais laikais išeina rizikingi filmai, serialai, kurie būtų kažkuo neįprasti, sudėtingi ir netinkami masėms.
Tarkim 2003-2005 metais buvo rodomas serialas „Carnivale“. Planuota jį rodyti 6 sezonus, tačiau antrajame sezone kritus populiarumui (priežastys – per daug sudėtingas, neįkandamas bei sunkus daugeliui žiūrovų), serialą nutraukė. Viena serija kainavo 4 mln. dolerių. Po nutraukimo, į televizijos kanalą buvo nusiųsta virš 50 000 peticijų reikalaujančių pratęst serialą. Bet niekas nepratęsė, nes nebuvo pakankamai pelno. Šitaip ir žudomas menas, kai pagrindas yra pinigai. Nieko verti filmai ir serialai rodomi nuolat, o kiti paskęsta jų šešėlyje.
Šiaip aš neseniai vieną klasioką, kuris žiūrėdavo tik japonų animaciją, pripratinau filmus žiūrėt. Dabar jis man dėkingas ir prašo gerų filmų parekomenduot.
Mano nuomone, geri režisieriai yra broliai Coenai, bet atrodo, kad pastaruoju metu jie taip nebesistengia kurti.
Dar buvo toks dėdė Kubrickas, kuris kūrė išskirtinius filmus, bet jis numirė.
Davido Lyncho filmus rekomenduoju psichologinių filmų mėgėjams.
Išsamiau apie mano rekomendacijas:
Režisieriai – Stanley Kubrick, David Lynch, broliai Coenai, Quentin Tarantino
Filmai – Donnie Darko, Skrydis virš gegutės lizdo, Bulvarinis skaitalas, Metalinis apvalkalas, Skafandras ir drugelis“ – (tekstas šiek tiek redaguotas – L.R.)
Gal ir jums kilo kokių nors minčių? Paplepėkim x)) Beje, iš brolio rekomenduotų kino filmų (mačiau tris iš jų) man labiausiai įsiminė „Skrydis virš gegutės lizdo“. Būtinai pažiūrėkit, jei tik bus galimybė.
Šaltiniai: nuotrauka – http://www.warsaw-life.com/media/pics/polish-cinema.jpg
Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“
Prisipažinsiu, vienas iš jų – maniškis.
Nuo balandžio 1-osios skelbtame balsavime: „Balandis – švaros mėnuo. Ar tikrai?“ gauti rezultatai pasiskirstė taip:
Pala, gal kas matėt mano kairės kojos batą? (88.0%, 7 Balsai)
Normalu, kad po žiemos prisikaupia daugiau darbų (13.0%, 1 Balsai)
Esu tvarkingas (-a) visuomet (0.0%, 0 Balsai)
Taip, per jį keičiu įprastus savo tvarkymosi įgūdžius (0.0%, 0 Balsai)
Cha cha, šiame tinklaraštyje siaučia aiški kompanija x))
Tad jai ir siūlau Will.I.Am dainą „It’s A New Day“ , kad netyčia pirmadienis neišauštų pernelyg nerangus ir gremėzdiškas – Fergie „Clumsy“
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita