Ligi Dangaus

Gerai, ponai ir ponios, jau ką apgavot tai apgavot. Laikas surimtėt. Šiandien planavau aptarti kelis dar neaptartus balsavimus, o kaip tik komentatorė Laura iš tinklaraščio http://objective.lt po mano vienu įrašu parašė: „Kaip džiugu, kad kažkas padarė išvadas. Tikiuosi pagelbės ir kils netgi įdomių minčių ir klausimų apklausoms:) Sėkmės!“ Taigi…

Kovo 7-ąją dieną (galėjote balsuoti ir kelias dienas po jos) skelbtame balsavime „Ar pasaulis gali būt gražus?“ gauti rezultatai pasiskirstė taip:

Myliu saulę, myliu lietų ir gėles, vėjas man jų milijoną parneš!!! (50.0%, 4 Balsai)

Nesiorientuoju erdvėj, nesiartink, vos prakvėpuoju iš įsiūčio (0.0%, 0 Balsai)

Tuo tarpu nuo kovo 24-osios dienos vykusiame balsavime „Geriausiai tave apibūdinantis credo“ taip:

Mėšlas… Mėšlas (35.0%, 6 Balsai)

Kaip yra, taip gerai (6.0%, 1 Balsai)

Hm, ir kas tokio vos per dvi savaites turėjo įvykti, kad iš daugumos balsavusiųjų optimistų: „Myliu saulę, myliu lietų ir gėles, vėjas man jų milijoną parneš!!!“ (50.0%, 4 Balsai) liko pesimistų klanas: „Mėšlas… Mėšlas (35.0%, 6 Balsai)“? Ironiška tai, kad po šio klano pagal balsų pasiskirstymą antroje vietoje yra „Viskas puiku! (29.0%, 5 Balsai)“ grupelė skaičiumi beveik atitinkanti ankstesniojo balsavimo favoritą: „Myliu saulę, myliu lietų ir gėles, vėjas man jų milijoną parneš!!! (50.0%, 4 Balsai)“. Painiava… Iš kur tie šeši surūgėliai?! Greit prisipažinkit!;)

Šiaip pasikvatojimas: netgi dviems balsavusiems įgrisę mano klausimėliai: „Doh, vėl prasideda „šaunieji” Ligitos klausimėliai…“ (12.0%, 2 Balsai). Beje, toks pats skaičius žmonių, kuriems „Pasaulis – nesuvokiama prizmė ir x-ų ašys“ (12.0%, 2 Balsai). Ha ha, man tai visai įdomu tokiu būdu pažint savo tinklaraščio lankytojus. Tiesa, pastebėjau, kad šios statistinės temos nelabai pritraukia jūsų dėmesį. Nebent… Skelbiami tam tikrų rinkimų nugalėtojai ir išryškinami jų vardai ar pseudonimai… Ką gi šįsyk vardų nebus, bet aš jau galvoju, kad gal reikėtų vėl sumąstyt šiokį tokį konkursėlį. Bam bam!

Šaltiniai: paveikslėlis – http://word-sculptures.com/images/illusion.jpg

Jergutėliau… Žinot, nė neįsivaizduoju kaip tinkamiau pradėti šį įrašą. Ech, tiesiog – laimėjau savo svajonių automobilį!!!!!

NISSAN Navara. Juodas. Nublizgintas. Dar nespėjau perlėkt per plynus gimtinės laukus.

Raktelius įteikęs salono atstovas išvydęs mane tokią smulkią priešais šitokį milžinišką automobilį nedrąsiai paklausė: „O ar nemanote, kad jums didybės manija?“ Atsakiau: „Manau. Tai ką?“ Žmogus nebežinojo kur dėtis. Tyliai įgrūdo man į rankas reikiamus dokumentus, dar šį bei tą pasiaiškinom ir dingau. Sėdau prie nuosavo automobilio vairo ir išbildėjau po pavasarinį Vilnių pasižvalgyti. Vėjas kedeno plaukus, praeiviai baksnojo į mane pirštais. Džiugu;))

Šis eksperimentas turėjo atsidurti viename internetiniame naujienų portale, bet… Ilga istorija. Gal kalta aš, gal aplinka kalta. Žodžiu, skelbiu jums. Tiesa, labai sutrumpintą variantą, nes buvau labai daug prirašiusi. Tinklaraščiui būtų per daug. Taigi…

Pradžia

Valgau bet kada ir bet ką. Dažniausiai pusfabrikačius, saldumynus bei miltinius produktus. Daržovės man beveik neegzistuoja. Be abejo, tai šiek tiek nervina. Norėtųsi, kad padriki fiziologiniai poreikiai daugiau nebetrukdytų pažinti gyvenimą.

Allen Carr knyga „Lengvas būdas sulieknėti“ susidomėjau po gana ilgos diskusijos su vienu komentatoriumi. Jis teigė esą kitas to paties autoriaus darbas (tiksliau – „Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“) jam padėjo gana lengvai atsisveikinti su liguista priklausomybe. Be to, susigundžiau teigiamais žmonių atsiliepimais apie knygą „Lengvas būdas mesti rūkyti“, kuri veikia visus praktiškai be išimties (Asta, 24 metų. 2008-11-23 00:13 „Perskaiciau ir meciau. Esu laiminga nerukanti jau 4 men. Esu tikra, kad neberukysiu. Reikia noreti neberukyti, kitaip knyga nesuveiks. Sekmes visiems! Mesti rukyti isties lengva!“, ram, 33 metų. 2008-08-26 20:03 „Nežinau, ar kam tai pades, bet kasdien surukydamas po 2 arba 1,5 pakelio cigareciu, jau kelis men nerukau nei vienos:) ir pagrindine jega A.C. knyga. Dekui Dievui “ – http://www.ve.lt). Kadangi esu nusiteikusi šiek tiek skeptiškai tokių knygų atžvilgiu, nutariau pati savo kailiu išbandyti ar nieko nedarant kas nors pasikeis – numesiu svorio, sutvirtinsiu kūną ir pan.

Eksperimentą pradėjau kovo 9-ąją, pirmadienį, tad jau praėjo trys savaitės. Ši ketvirtoji. O kolkas susipažinkit su ankstesniais mano pastebėjimais.

Pirma savaitė

„Galite valgyti savo mėgstamiausio maisto tiek, kiek tik norite, tada ir taip dažnai, kaip tik pageidaujate, ir sverti būtent tiek, kiek norite – be jokių dietų, specialių pratimų, valios, gudrybių, vargų ar suvaržymų.“ – tai man pažadėjo knygos „Lengvas būdas sulieknėti“ autorius Allenas Carras dar tik skaitant pirmuosius puslapius.

Kur gi ne, taip ir patikėjau. Nieko nedarai ir kilogramai krinte krinta.

Kaip viskas vyko pirmąją eksperimento savaitę? Paprastai. Tiesiog skaičiau knygą ir nedėjau jokių pastangų iš šalies. Pokyčiai: per savaitę suvalgiau mažiau nei tris šokolado plyteles, atsirado didesnis noras judėti, aktyvumas. Ironiška tai, kad savaitgalį grįžusi pas šeimą sulaukiau tokių pastebėjimų: „O tu ir sulieknėjai!“ Pasakiau, jog atlieku neįprastą lieknėjimo eksperimentą. Mama nusijuokė: „Knyga veikia!“ Nejaugi tikrai?

Šiaip ar taip, jaučiausi smagiai. Tiesa, pirmuosiuose knygos skyriuose itin nervino tai, kad persivalgymas buvo lyginamas su rūkymu. Vech… Spėju, net ir rūkančiam žmogui tokie epitetai nekeltų estetinio pasigėrėjimo, tad ką jau kalbėti apie nerūkantį.

Savaitės citata: „Daugelį patiekalų valgote ne todėl, kad taip pasirinkote, o todėl, kad esate prie jų pripratintas.“

Antra savaitė

Vienareikšmiškai – pirma savaitė buvo lengvesnė. Skaičiau Allen Carr knygą „Lengvas būdas sulieknėti“ su atsikvėpimu, mėgavausi pastangų nereikalaujančiu vidinio „lieknėjimo“ procesu ir viskas. O antroji savaitė ėmė varginti: pasijutau lyg knyga būtų viena didelė įžanga, įsiūtį kėlė tokie tušti pasakymai kaip „Kodėl gydytojas man nepasakė, kad vidurių užkietėjimą lemia tai, jog valgau netinkamą maistą?“, „Yra kai kas patrauklesnio net ir už liekną bei sveikai atrodantį kūną“, „Galite ramiai mėgautis gyvenimu jau žinodamas, kad imdamasis programos jau išsprendėte savo svorio problemą“ ir pan. Gi vien nuo tokių „plasnojančių frazių“ nesulieknėsi, reikia konkretumo. Deja… Būtent to man kolkas ir trūksta.

Pokyčiai: šią savaitę maitinausi kone vien kruopomis. Gi dietologai teigia, kad neskaldytų grūdų produktai ypač sveika mūsų organizmui. Tiesa, savaitės pabaigoje grįžau prie ankstesnių savo maitinimosi įpročių. Vyravo tas pats chaotiškumas kaip ir prieš pradedant eksperimentą, o ankstesnis optimizmas išseko. Iš tiesų – pamiršau knygą. Skaityt ją skaičiau, bet nė neketinau atsižvelgti į tai kas sakoma. Kas tai? Pirmasis organizmo pasipriešinimas? Nežinau. Nujaučiu viena – kitą savaitę tapsiu triušiu, nes paskutiniajame mano perskaitytame skyriuje autorius užsiminė apie itin didelę natūralaus maisto („…visiškai be jokių priedų, įskaitant druską ir pipirus“) naudą žmogui. Ką gi, pirmyn. Begalę kartų kartoju Allen Carr mintį „Pagrindinė maitinimosi paskirtis – išvengti bado mirties“ ir… Visvien nepadeda. Praėjo dvi savaitės. Tik dvi.

Savaitės citata:  „Nekąsk daugiau, nei gali sukramtyti.“

Trečia savaitė

Kasdienis gyvenimas vėl teka įprasta vaga. Šiuo atveju visai tiktų įkelti eksperimento pradžios citatą: „Valgau bet kada ir bet ką. Dažniausiai pusfabrikačius, saldumynus bei miltinius produktus. Daržovės man beveik neegzistuoja.“ Turėjau pradėt valgyti natūralų maistą, tą kuris nėra: „… virtas, valytas, šaldytas, marinuotas, pilstytas į butelius, konservuotas skardinėse ar kitokioje talpoje…“, bet manęs šitie nurodymai visiškai nesuviliojo. Nusižengiau knygos principui? O taip, nes jos prieduose aiškiai teigiama: „Laikykitės visų nurodymų.“ Deja, kolkas niekaip negaliu peržengti per save. Noriu drėbti šią knygą pro langą, bet… Liko dar begalybė skyrių. Juos skaitau labai lėtai, tik pagauta įkvėpimo. Žodžiu, ne visai teisingai atlieku eksperimentą. Tačiau… Argi autorius pats neteigė: „Galite valgyti savo mėgstamiausio maisto tiek, kiek tik norite, tada ir taip dažnai, kaip tik pageidaujate, ir sverti būtent tiek, kiek norite – be jokių dietų, specialių pratimų, valios, gudrybių, vargų ar suvaržymų“? Teigė. Būtent dėl to neketinu pulti maitintis vien salotų lapais. Nemėgstu. Geriau pica, pyragėliai ir kitokie džiaugsmai – siaubai. Žiūrėsim kas bus toliau.

Savaitės citata: „Pats gardžiausias maistas kartu yra ir pats naudingiausias.“

Pradiniai rezultatai

Šiandien iš ryto užlipau ant tų parduotuvinių svarstyklių. Įmečiau litą ir… Rezultatai – per tris savaites kažkur dingo du su pusė kilogramo! Nesupratau?! Aš apakus. Tiesa, linksma, kad šis svorio bei ūgio matuoklis mane paaukštino net… Vienuolika centimetrų! Tapau panaši į savo brolį. Arba išsitempiau per laiką, arba batai superine pakulne (deja, ne aukštakulniai…), arba aparatūra sapnuoja. Šiaip ar taip, jei tai tik menkutis nukrypimas, turėčiau imti šlovinti knygos „Lengvas būdas sulieknėti“ autorių Allen Carr. Gi ne juokas šitaip sulieknėti. Tačiau nuo liaupsių kolkas susilaikysiu.

Eksperimentas tęsiasi. Planavau jį atlikti mėnesį, bet dabar matau, kad gali užtrukti ilgiau.

Šiaip pastebėjimai…

Ar esu nepatenkinta savo svoriu? Esu labai laiminga ir patenkinta. Tai, vis dėlto, kodėl griebiausi šio eksperimento? Galų gale norisi išsiaiškinti ar šiuo metu pagal negrožinės literatūros pardavimus į pirmąsias vietas patenkanti Allen Carr knyga iš tiesų yra tokia veiksminga kaip iš jos tikimasi, ar tai tėra reklaminis triukas mūsų sunkmečio išvargintiems protams apdumti.

Kitą savaitę laukite tolimesnių pastebėjimų, atradimų bei praradimų.

Perskaitėte knygą „Lengvas būdas sulieknėti“ ir ji jums padėjo? Nuvylė? Rašykite el. paštu – liracula@gmail.com

Šaltiniai: nuotrauka – http://www.gograins.com.au/images/gograins/weight_management.jpg, citatos – Allen Carr knyga „Lengvas būdas sulieknėti“, http://www.ve.lt

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Paprasta, miela katytėlė (bent iš veido atrodo, kad tai „ji“, o ne „jis“). Ją susitikau prie savo daugiabučio laiptinės, kai grįžau iš gimtojo miestelio į Vilnių ir ruošiausi su didžiule manta daiktų kopti į viršų. Atrodė, kad katytė tupi ir niekas jai nerūpi. Pavydžiu. Bent jau šiandien…

Būni augintiniu ir niekas tavęs neapkaltina nebūtais dalykais.

Glosto kailį vien dėl to, kad tu švelnus.

Duoda valgyti ir tave prausia.

Tavo kasdienybė paprasta – miegas, maistas, šėlionės ir WC.

Ech… Negaliu filosofuoti. Neišeina. Iš tikrųjų norėjau viešai paskelbti savo eksperimentą, bet gal tai padarysiu šiandien šiek tiek vėliau.

P.S. Vualia, prisiminiau – mano draugė oficialiai švenčia savo gimtadienį!!!! Nežinau ar skaitys šį mano įrašą, bet visvien – SVEIKINU SVEIKINU SVEIKINU! Mes dar pavarysim B)

Sun Tzu knygą „Karo menas“ skaičiau visur – namie, autobuse, troleibuse, netgi eidama pėsčiomis. Tiesa, perskaičiusi visvien negaliu pasakyti, kad jau viskas – įsidėjau į galvą išminties lobynus ir pamiršta. Tikrai ne. Šią knygą reikėtų studijuoti ne savaitę ir ne dvi. Ilgiau. Galima (ir derėtų) prie jos vis grįžti ir grįžti. Žinoma, taip ir darysiu, o kolkas susipažinkit su pirmuoju mano įspūdžiu. Pradžiai įsimintiniausios citatos:

„… jeigu pažįsti priešą ir pažįsti save, pergalė visai čia pat; o jeigu dar pažįsti Dangų ir Žemę, pergalė visiškai užtikrinta.“ (95 psl.)

„Nenugalimumas slypi tavyje…“ (48 psl.)

„… kruopščiai įvertinti pasiekti tikslą be susidūrimo su priešu.“ (77 psl.)

Man patinkančių – yra ir daugiau, tačiau nėra reikalo nurašinėti knygos. Mintį apie tai, kad „laimėta kova yra nepradėta kova“ (paskutiniosios mano citatos užuomina) esu girdėjusi anksčiau, bet „Karo mene“ ji pateikiama išsamiau. Ech… Kokia aš dar maža, bet taukšt taukšt ir būsiu didelė! O jūs ar tikit savim, kad galit būti dideli? Ne apie ūgį kalbu;) Manau, tikit. Jaučiu.

P.S. Gelbėkit mane! Pasiutusiai noriu muštis! Tačiau nepiktai, gražiai. Man užtektų ir bokso kriaušės (ją savo įrašuose ne kartą miniu). Deja, draugė sakė, jog jau šią veiklą bandė ir kratosi, kad tai labai nuobodu. Rimtai?:O Šiaip aš nusižiūrėjau internete „Wing Chun kung fu” kovos menų mokyklėlę (http://www.wingchun.lt). Būsimas (?) mano mokytojas baisiausiai raumeningas. Net neramu… Apskritai kur aš nardau?!!! Bet noriu noriu noriu… Noriu išmokt muštis, kad… nereikėtų muštis. Va taip. Nes stebi žmogus pasaulį ir toks pyktis suima dėl kai kurių žmonių poelgių, jog pagalvoji: „Duočiau šitam begalviui riebų sprigtą, gal pagaliau atsibustų ir pamatytų ką iš tiesų daro, o ne ką mano darąs.“ Pagalvoji ir tuo pačiu apsigalvoji: „Geriau pirmiausiai trinktelsiu sau, o jau tada…“ Žodžiu, pirmadienis išaušo netikėtai;)

P.P.S. Ačiū.

„Lietuvių humoras dažnai būna piktas. Mums kažkaip nevalingai taip išeina, kad juokinga tada, kai ant ko nors gerai užvažiuojame. Čia didžiausia tokio humoro bėda.“ - Marijonas Mikutavičius, „Laisvalaikis“

Marijonas šiais keliais trumpais sakiniais pasakė būtent tai, ką aš norėjau pasakyt tuomet, kai kilo didžiulis skandalas dėl Modesto Vaišnoro juokelių apie Nijolę Pareigytę. Ech, per daug neišsiplėsiu, tiesiog… Jeigu kada nors tapsiu humoriste, dažniausiai juoksiuos iš savęs, nes…

1) Moku įvairių veido mimikų (tiesa, mano brolis moka jų dar daugiau, patikėkit manim, pamatę kristumėt iš juoko x)))

2) Geriausiai žinau, kad kai pati iš savęs pokštauju, niekas manęs neįžeis

3) Kai žinau nuo ko neskauda man, nujausiu nuo ko neskaudės ir kitam. Taigi išvada – tapsiu Jim Carrey;)

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“