Ligi Dangaus

Prieš apsigyvendama studentiškame bendrabutyje internete buvau prisiskaičiusi kraupios informacijos apie tai, kaip ten baisu – koridoriais laksto žiurkės, dušai ir tualetai antisanitariniai, agresyvūs ir triukšmingi kaimynai negana to, kad neleidžia ramiai miegoti, bet apskritai vos užsinorėję išvaro tave iš kambario, o patys užsirakina duris ir veikia ką tik nori. Taigi galit įsivaizduot kaip aš jaučiausi, kai sužinojau, kad būtent čia gavau gyvenamąją vietą ir noriu to ar ne (finansai neleido rinktis) turėsiu apsigyvent.

Jau nuo gegužės nebegyvenu šioje „mieloje“ studentiškoje vietelėje, o gyvenau – beveik du metus. Per tą laiką triviečiame kambaryje turėjau penkias kaimynes. Oficialiai. O šiaip tai galima sakyt, kad tiek kiek aukšte buvo žmonių ir kiek jų keitėsi, tiek kaimynų turėjau iš tikrųjų, nes kambario sienos baisiai plonos. Jeigu kas vaikščiodavo koridoriuj, atrodydavo, kad kambary. Jeigu rūkydavo, springdavau nuo smarvės. Išmėginau daugybę muzikinių stilių nuo rusiško popso iki alternatyviojo roko. Kaimynai už gretimos sienos ypač mėgo muziką ir kas įdomiausia jų aparatūra buvo gera, daug decibelų „išvežė“. Tai… Manau, kad tarkim Marijono Mikutavičiaus „Baigėme mokyklą“ girdėjau, švelniai tariant, nemažai kartų.
Skaityti šį įrašą »

Mes visi renkamės gyvenimo kelią – kuo norime būti, su kuo bendrauti, kur praleisti laiką. Bet dažnai tenka permąstyti vertybes, kai pamatome, jog praėjo daug laiko, o mes vis dar stovime toje pačioje baloje. Jūsų pažįstamiems sekasi tiek karjera, tiek šeimyninis gyvenimas. O kur esate jūs pats? Suvokti, kad niekur yra bjauriausias dalykas koks gali nutikti. Galbūt. Tačiau, kuo greičiau, tai suprantame, tuo geriau. Išvalome galvą nuo nereikalingų minčių ir priimame naujas. Jeigu jūsų netenkina esama situacija, matyt, pats laikas drastiškai keisti požiūrį, o tuo pačiu ir poelgius.

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Rodos, visai neseniai į mobiliuosius telefonus gaudavom įvairių juokingų žinučių, kurios mums siūlydavo draugystę, meilę, sėkmę ir tik už tai, kad persiųstumėm šią informaciją dar 5 ar 10 draugų. Būdavo gąsdinama – nepersiųsi, tavęs laukia kone garantuota nesėkmė. Bet atėjo nauji neramūs laikai, pasikeitė ir SMS’iniai burtai.

Šiandien iš draugės gavau tokią žinutę (kalba netaisyta):

„+ + + ATEJO LAIKAS PASMERKT VALDZIA. Ji smugdo zmones, is moksleiwiu atima aukstesny moksla, is jaunu mamu atima pinigus kurie priklauso ju vaikams, atima darbo wietas, kelia mokescius, kodel kenciam mes? Paprasti zmones? Kodel KUBILIUS turi teise mus teisti? Ar jis karalius? Pyp… Jis lohas kaip i wisi tie kur waldzia skaitos! Paremk sia akcija siusk visiems lietuwos zmonems negali si netwarka testis.“
Skaityti šį įrašą »

„Nuo šios dienos mes turime nusipurtyti dulkes ir pasiryžti eiti į priekį“ – ištaręs priesaikos žodžius, inauguracinę kalbą pradėjo 44 – asis JAV prezidentas B. Obama. „Vilties prezidentu“ vadinamas juodaodis politikas šį antradienį oficialiai tapo galingiausios pasaulio valstybės vadovu.

Sakydamas savo inauguracinę kalbą Barackas Obama pažymėjo tikrąsias savybes, kuriomis turėtų vadovautis kiekvienas šalies pilietis, tai – „atsidavimas, sunkus darbas, pasiaukojimas, patriotizmas.“

Ir išties… Dar lapkričio 4 dieną rekordiniu rinkėju aktyvumu (65% visų rinkėjų turinčių balso teisę) nugalėjęs prieš respublikoną John’ą McCain’ą, jau tuomet žinojo, jog reikės tikrai sunkiai dirbti, nes laukia begalės problemų – karas Irake, ekonomikos recesija (autorės pastaba: recesija (lot. Recessus – atsitraukimas) – ekonomikos augimo sustojimas ar nuosmukis tris mėnesius iš eilės; šaltinis – http://lt.wikipedia.org), visuomenės susiskaldymas.
Skaityti šį įrašą »

Sausio 16 – osios dienos įvykiai neišvengiamai įeis į Lietuvos istoriją. Dabar jau per vėlu svarstyti apie tai ar galėjo būti kitaip, nes visgi praeities nebesusigrąžinsi, tačiau akivaizdu, kad mūsų šalies piliečius stipriai sukrėtė šis gyvuliškas, neva specialiai neorganizuotas (?) sukilimas. Žalojami žmonės, daužomi langai, kėsinamasi dujomis… Dalyvavusieji sako, jog buvo kraupu. Tačiau pamąstykim… Argi tik ne po riaušių staiga visi politikai sujudo sukruto, nes pajuto svylančias subines, ir ėmėsi ne tik kalbėti, kad reikia ieškoti dialogo su žmonėmis, bet ir jo ieškoti?
Skaityti šį įrašą »

Daugelį įvykių pasaulyje pradeda ne minia, bet vienas žmogus. Jis žengia pirmą žingsnį, o tuomet kiti prisijungia. Taigi reikia labai atidžiai apsvarstyti savo poelgius, nes jeigu paskubėsi, tavo neapdairumas sukels neigiamus padarinius visai žmonijai.

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“