Ligi Dangaus

Rytas… Švarinimosi akcija „Darom 2009“… Ir ką jūs manot – joje aš! Taip taip, teisingai perskaitėt, vargais negalais įveikiau savo tingulį ir nupėdinau tvarkyti gamtos. Tiesa, šiek tiek vėlavau (visgi žinot – tingulys ir yra tingulys), bet dėl to išvaryta nebuvau.

Paprasčiausiai atsidūriau ant Tauro kalno, ten išvydau būrelį žmonių, prie kurių prilėkiau, ir gana greitai iš vieno smagaus vaikinuko gavau darbo priemones – du šiukšlių maišus ir pirštines.

Kibau į darbą. Iš pradžių atrodė, kad viskas labai gražu, puiku, nuostabu ir tvarkytis nė nereikia, tačiau taip maniau, kol neįlindau į glūdumas. Ir ko tik ten neradau! Buvo butelių, tuščių kečupo indelių, aibės cigarečių nuorūkų, netgi radau panaudotų švirkštų, visokių dokumentų nuotrupų bei baudos kvitų. Žodžiu, marga x)

Išvadas padariau tokias:

- baudos kvitus ir pan. mėto įniršę žmonės daugmaž su tokia mintim: „Oh jūs! Dar man už kažką pinigus mokėt? Turėkitės!“

- švirkštai, alkoholio buteliai – ypač tamsi pusė… Iš tikrųjų nesitikėjau rasti tiek daug švirkštų ir adatų. Tai rodo apie tam tikros problemos egzistavimą.

- tuščios maisto pakuotės – žinom žinom pramogas ir visa kita, bet… Pasirodo, kad išmetus nors menką indelį jis niekur nedingsta.

Mano patirties švarinimosi akcijoje minusai:

- įsipjoviau pirštą

- kartelį įsmukau į sugrėbtų lapų krūvą

- nepamiegojau iki 12-13 h dienos

Pliusai:

Tiesą sakant, manau, kad ši akcija vienas didelis pliusas. Nė trupučio nesigailiu sudalyvavusi, nes:

- Galėjau tvarkytis tiek laiko, kiek norėjau

- Teritorija arti namų

- Tikriausiai per pora darbavimosi valandų truputį įdegiau veidą;)

- Pakvėpavau grynu oru, sutikau bendraminčių

- Nudžiugau, kad kai kurie tėvai nuo mažumės ugdo savo vaikus būti tvarkingais, nes mačiau kaip tvarkėsi mama su kokių penkerių metų berniuku

- Supratau, jog jeigu žmonės sako „Darom!“, vadinasi ir DAROM.

- Na ir dar šiek tiek juokelių… Kai lindėjau kažkur tarp medžių mane pasigavo „Lietuvos Radijo“ žurnalistas ir pakalbino. O štai kai kas ne per seniausiai pranešė, jog mane jau girdėjo per radiją besidalinančią savo nuomone! Be to, namo parsinešiau pirštines. Išsiploviau. Pasidžioviau. Turėsiu kitiems metams;)

Apskritai tai geriausia neprišiukšlinti. Įsitikinau tuo pati. Nenumesi – nereikės pakelti. Labai nuoširdžiai viliuosi, kad kitąmet žmonės tiesiog skriste skris į šią akciją. Gi linksma!x)))

Komentatorius Valentinas ne taip jau seniai rašė: „Fredi, tai ir liūdniausia, kad visi šlovina poetus, bet pamiršta juos įkvepiančius piktuosius genijus.“ Kągi… Visi tai visi… Na bet aš sugalvojau kitaip. Atostogų dienomis, kai jaučiausi labai laiminga ir norėjau teigiamomis emocijomis pasidalinti su aplinkiniais kiekvienam iš jūsų siūliausi sukurti po ketureilį. Susidomėjusių buvo… Penki. Štai ir jie – Fredis*, R.Medinis, Artūras, Zita, Aurimas. Tiesa, pastarajam vaikinui eilėraštuką sukūriau jau po atostogų, bet sakykim, kad tada dar gyvenau ilgųjų laisvadienių dvasia:)

Taigi… Sugalvojau, kad iki artėjančio pirmadienio (04.20) 22 h valandos vakaro galėtumėt balsuot už – „Didįjį Įkvėpėją“.

Skirkit savo balsą tam, kuris, jūsų manymu, mane įkvėpė sukurti patį smagiausią ketureilį:

Fredis*, R.Medinis, Artūras

Zita

Aurimas

Žinau žinau, kad paprastai sueiliavau, tačiau tikiuosi, jog bent kam nors sukėliau optimistišką šypseną x))

Beje, negaliu nepaminėti dar vieno fakto. Sukluskit 9-12 klasių moksleiviai – Startuoja unikalus rašinių konkursas – LieTUvis’2009 (spūstelkit ant šios nuorodos norėdami plačiau apie viską sužinoti). Ir pati konkurso idėja be galo šauni… Ir akį ypač džiugina vieno iš garbingos vertinimo komisijos narių pavardė…:)

Šaltiniai: nuotrauka – http://www.beeville.net, informacija apie konkursą moksleiviams – http://www.vjk.lt

Įvyko tai kas įvyko… Aš… Išprotėjau! Kaip? Ne per seniausiai internetiniame portale – http://darom09.lt užsiregistravau į rytoj vyksiančią švarinimosi akciją.

Muisčiausi muisčiausi, ir vienaip, ir kitaip galvojau – žiauriai tingiu tvarkyt aplinką nors jūs ką. Be to, šeštadienis, 10 h ryto. Tokiu laiku per pievas su šiukšlių maišais laksto tik pamišėliai! Gi penktadienio vakare dažniausiai žmonės atsipučia po savaitės darbų. Ir tai daro taip meistriškai, kad šeštadienio ryte… Na, pasakysiu gražiai – šeštadienio rytas tampa šeštadienio vidurdieniu;)

Žodžiu, žiūrėsim kaip bus. Šiuo metu ant mano kairiojo peties tupi didelis piktas tinginys, kuris kužda man į ausį: „Vaikeli, ar su tavo galva viskas gerai?“, o štai ant dešiniojo – vikrumo ugdytojas: „Ei, negi šiandien per radiją išgirsti skaičiai tavęs nešokiravo?“ Kokie tie skaičiai? Paskaitykit, tą pačią informaciją radau ir internete: „Akcijoje „Darom 2008“ Lietuvoje dalyvavo apie 5 tūkst., o Estijoje ir Latvijoje net po 50 tūkst. žmonių.“ (http://zaliakalnis.kaunas.lt)

Hm… Nejaugi mes dešimt kartų netvarkingesni už estus bei latvius?

Ir šiaip… Tiesiog smagi daina – U2 – Get On Your Boots

Šaltiniai: nuotrauka – http://www.kelionesirpramogos.lt

Pavasario atostogos lyg ir baigėsi, tačiau… Kodėl jų nepratęsus? Esu pažadėjusi linksmą ketureilį komentatoriui Aurimui.

„Lauksiu, kada man sukursi ketureilį “ – Aurimas

Pasišiaušėlis vaikinas sėdi ant sofutės ir galvoja

Na ir kaip gi čia patobulinus stalo koją

Gal įpjauti, gal nuimti, gal išmargint

Nors ne – atostogos, tad geriausia nesivargint!

Tiesą sakant, šis jaunas vaikinas man seniai kelia įvairių apmąstymų, nes… Kone kiekviename jo tinklaraščio (http://batlius.blogas.lt) įraše galima aptikti tokius žodžius – tobulas, – a: „Tad imu spragsėti klaviatūra ir bandau jungti mintis į vieną beveik tobulą pastraipą.“, „Čia ne tas tobulas dailyraštis, kuri minėjau anksčiau, o greitraštis.“, tobulėti: „Rašant tinklaraštį, tobulėjo asmenybė, o tai – nuostabu.“ ir pan.

„Tobulybė (1) tobulumas: T. nelengvai pasiekiama“ – taip rašoma http://terminu.zodynas.info/tobulybe

Kažkodėl manau, kad tobulybei ribų nėra, nes visada galima ką nors naujo atrasti, išmokti… Ar ne? Tačiau būtina pripažinti, kad tobulybė – puiki siekiamybė. Gi smagu pasijausti tam tikros srities žinovu.

Štai ir aš nutariau, jog… Tobulinsiuos B) O jūs?

Šaltiniai: nuotrauka – http://farm1.static.flickr.com

Kovo 16-ąją startavę rinkimai „Super Komentatorius 2009“ jau eina užmarštin, tad nutariau, kad pats metas imtis naujovių. Juolab, kad nuo balandžio 5-osios vykusiame balsavime „Ar šiame tinklaraštyje norėtumei kokio nors šviežutėlio konkurso?“ rezultatai pasiskirstė taip:

Be abejo, netveriu savam kaily!!! (50.0%, 7 Balsai)
Einu miegot… (29.0%, 4 Balsai)
Ligita, kolkas susilaikykim nuo konkursų. OK? (14.0%, 2 Balsai)
Norėčiau ir turiu idėją (7.0%, 1 Balsai)

Taigi… Iškilmingai kerpu juostą… Naujam konkursui! Tiesa, šįsyk viskas bus sudėtingiau, bet tai tikrai nereiškia, kad neįveikiamiau. Ką reikės daryti? Bet kokia įmanoma literatūrine forma išreikšti optimizmą, viltį ir pergales. Galima rašyti eiles, pasaką, laišką, straipsnį ir pan. Pagrindinė sąlyga - man reikia dramblio! Bus labai įdomu paskaityti, kur jūs įpainiosite šį gyvūną x))

Prašau jokių plagiatų iš interneto nesiųsti, nes… Ruošiuosi įteikti prizą! Kokį? Savo pačios gamintą papuošalą arba gardžios arbatos pakelį (pasirinktinai). Patikėkit, verta stengtis:)

Darbus iki balandžio 29-os dienos siųskite mano el. paštu – liracula@gmail.com

P.S. Laukčiau patarimų kaip galėtų vykti balsavimas – anonimiškai (kaip praėjusiame konkurse) ar viešai (komentaruose).

P.P.S. Jeigu jūs dabar sėdit ir žegnojatės, kad tikrai nieko nesiųsit, tai žinokit aš jus užtikrinu – pats metas prasimankštinti, amžiaus cenzo nėra:))

Šaltiniai: nuotrauka - http://www.treehugger.com/happy-elephant-01.jpg

Pasigausiu tą tipelį, kuris sugalvojo atostogų pabaigą ir gerai jam kailį iškaršiu. Gi kaip galima šitaip elgtis – tik prasideda ir jau baigias! Kur didysis ilgaamžiškumas, po velnių?!

Studijoms skirta medžiaga liko taip ir neperskaityta (vis dėlto, iš vietos į vietą nešiojama buvo;)), dviračiu apvažiuota ne tiek, kiek norėta, darbai sode nė kiek nepasistūmėjo į priekį… Žodžiu, nekoks vaizdelis. Būčiau verkikė į nosinaitę, tai apsižliumbčiau čia pat. O dabar rėžiu tiesiai – mhm, man be galo be krašto patiko poilsiauti! Patiko: grynas oras, galimybė bet kada tik užsimanius įlysti pas brolį kambarin ir paplekšnoti jam per petį, gyvūnijos pasaulis (ir užsimirksėkit negyvai tie, kuriuos katinai ir šunys nervina!), TV buvimas namuose ir jo absoliutus nežiūrėjimas, miestelio fotogravimas, pramogos su drauge, bendravimas su šeimynėle bei kita.

Taigi tuo pačiu žvilgterkit (žr. aukščiau) į kelias (gal vėliau bus ir daugiau) mano gimtojo miesto nuotraukas:

1) Turgus. Čia galit gaut visko – gėlių, daržovių, saldumynų, mėsos (matot tam tikrą pastatą?), drabužių, avalynės, mobiliųjų telefonų… Net uždusau bevardindama! Tiesa, šalimais turgaus yra ir parduotuvė.

2) Jauki miesto centro atkarpa. Pirmame namelio aukšte pardavinėja mokyklines prekes, antrame – padėvėtus drabužius. Jeigu neklystu, netoliese yra ir neaiškios kilmės liudytojų buveinė.

3) Miesto centras tęsiasi. Per įvairias šventes šis kelias uždaromas ir… Juo vyksta eisenos, renkasi prekybininkai. Vienais metais per Utenos miesto šventę ant šio kelio moksleiviai piešė su spalvota kreida.

4) Kelias į mokyklą. Kairėje matomas pastatas – Dauniškio gimnazija. Ją ir baigiau;)

P.S. O kaip jums praėjo šios laisvos dienos? x))