Ligi Dangaus

Vakar iš savo tėčio artėjančio gimtadienio proga gavau dovanų rožinį dramblį – taupyklę. Iš pradžių maniau, kad taupysiu automobiliui, bet po to pagalvojau: „Velniop, bus dar tų automobilių!“ ir nutariau… Nuo šiandien pradėt taupyti savo svajonių kelionei į Kiniją.

Aplankyti šią šalį svajoju nuo neatmenamų laikų. Mane labai žavi kinų filosofija (santūrumas, išmintis, vidinė jėga), nesuskaičiuojama šalies gyventojų gausa, nesuprantama mandarinų kalba, hieroglifai, manau, kad Kinijoje geriausia arbata (šis gėrimėlis mano mėgstamiausias), o Didžioji Kinų siena yra vienas  stebuklingiausių pasaulio statinių. Beje, nekantrauju aplankyti ir Geltonąjį Kalną: „Kinijos Geltonąjį kalną drąsiai galima vadinti kraštovaizdžiu iš fantazijos pasaulio“, „Sakoma, kad kiekvieno iš 1000 mln. Kinijos gyventojų tikslas yra nors kartą gyvenime aplankyti Geltonąjį kalną“, „Grįždami iš penkių šventųjų kalnų, nė vienas nenorėjome net pažvelgti į paprastą kalną; grįždami iš Geltonojo kalno, nė vienas nenorėjome net pažvelgti į penkis šventuosius kalnus“.

Žodžiu – noriu noriu noriu. Grubiais paskaičiavimais, įsivaizduoju, kad reikėtų apie 10 – 15 tūkst. litų (su asmeninėmis išlaidomis).

Šiandien į savo taupyklę įmečiau pirmuosius… 10 litų. Tempo tempo, mergyt!:)

P.S. Kai kas man leido suprasti, kad taupomus pinigus visvien anksčiau ar vėliau išleisiu kitoms savo reikmėms… O jeigu ne?

Šv. Velykų proga nutariau jums įdėti eilėraštuką, kurį parašiau dar būdama penktoj klasėj. Jis buvo išspausdintas mano mokyklos knygelėje, vadinasi „Pūkuotuko kelionė“:

„Nutūpė pūkas ant beržo lapelio,
Papūtus vėjeliui – ant sraunaus upelio.
Plaukė plaukė upeliu
Pas draugelį iš pietų.
Bekeliaudamas pas drugelį,
Jis pateko į miškelį.
Tam miškely grybų pulkas,
Net žemelė visa dulka.
Ant žemelės jis nukrito,
Ir į duobę nusirito.
Nusiritęs tuoj pražydo,
Ir pasaulį vėl išvydo.“

P.S. Beje… Ar smagios jums Šv. Velykos? Pasivaržykim, kas daugiausiai margučių suvalgėm;))

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Ką tik grįžau iš krepšinio varžybų, kuriose rungėsi Utenos „JUVENTUS LKSK“ prieš Pakruojo „Merestos“ komandą. Rezultatu 67:71 nugalėjo ne mūsiškiai;(

Veiksmas vyko naujojoje Utenos Arenoje, talpinančioje 1,7 tūkst. žmonių. Su maniške draugų kompanija sėdėjom 13-oj eilėj… Ei, bet man šis skaičius neša laimę, tai kodėl mano sėkmė negalėjo persiduoti ir mūsų miesto krepšininkams?! Doh…

Einu kam nors sumalsiu snukį. Gerai, juokauju, neišsigąskit x)) Tiesiog pikta, kai, rodos, kamuolis skriete skrieja į krepšį ir… Nepataiko!

Sirgaliai buvo itin aktyvūs, nes, vos priešininkų komanda ruošdavosi mesti kamuolį, jie imdavo ūžti kaip pašėlę. Patikėkit, maniau, apkursiu. Nieko, esu gyva, sveika. Prisivalgiau snackų, prisižiūrėjau vaizdelių, tokių kaip – „Juventus“ šokėjos, sportinių šokių kolektyvo „Magija“ poros bei, žinoma, žavingieji krepšininkai.

Štai ir jums įmetu keletą nuotraukų iš ką tik praūžusio įvykio.

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

1) „Mhm, kaip man vienam gerai namie…“ – galvoja katinas Bingas. Deja, idilė trunka neilgai…
2) „Vyre, tu su manim šnekėsi ar nešnekėsi?! Man reikia kailinių!“ – iš už kampo išnyra katytė Perla.
„Nešnekėsiu, eik iš čia…“ – pasipučia vyras.
3) „Tai sakai nešnekėsi? Nieko, tuoj prašnekinsiu!“ – šūkteli žmona ir kimba sutuoktiniui į atlapus.
4) Kivirčui besitęsiant ramiausia išlieka bendranuomininkė šunytė Auksė.
5) Galiausiai įvyksta tai kas ir turėjo įvykti – susitaikymas ir masinis pasibučiavimas. Šįsyk progos nepraleidžia ir Auksė.
6) Tiesą sakant, ši poniutė mažiausiai kišasi į bereikalingus drabstymusis… Bet jūs tik pažiūrėkit į jos akis!;O

Štai ir žadėtasis ketureilis šauniajai komentatorei Zitai;) Įkvėpkim dar gabalėlį atostogų dvasios. Nors gal pas jus apsiniaukęs oras… Kaip ir pas mane.

Šiaip ar taip, iki mokslų tęsimo liko dar kelios dienos, tad ir toliau rašykit tie, kurie norėtumėt smagaus ketureilio. Tiesa, kiek žinau, dirbantiems Šv. Velykų proga irgi jau artėja katino dienos.

„Ligita, žinoma ir apie mane gali rašyti…“ – Zita

Nuo kalniuko bėga patrakusi dama,

Žmonės šneka, kad tai miestelio pažiba – Zita.

Ji liūdinčius priverčia atsisakyti surauktos kaktos, burbėjimo pilnos šnekos

O kaip? Receptas paprastas: viskas prasideda nuo šypsenos.

Šaltiniai: nuotrauka - http://www.solarnavigator.net

Teigiami dalykai:

- Išmušti priešui akį

- Atsipjauti gabalėlį obuolio ar minkšto saldainio

- Padovanoti draugui (suprantančiam humorą)

- Įdėti į taupyklę ar piniginę (geriau savo)

- Sušelpti benamį (gal jam tai bus ir mažai, bet pagalvokit: Jei koks tūkstantėlis praeivių sumes po centą?)

- Patekti į puikų vieno cento aukcioną – http://www.1cent.lt/

- Nuspėti likimą (herbas ar…?)

- Su juo nutrinti loterijos bilietą (hm, o gal jūsų laukia tūkstantis centų ar daugiau?)

- Jausti artumą su žmonėmis (ar jūs bent žinot kiek prieš jus žmonių tą patį centą čiupinėjo?)

Neigiami dalykai:

- Išsimušti akį sau

- Pasigauti ligą (monetą prarijus ar pan.)

- Nenusipirkti batono ar bandelių

- Supykdyti draugą (neturintį humoro)

- Sukiršinti tautą (centas prie cento… kas jų turi daugiau, tas pranašesnis. Kas neturi, grobia iš pranašesnio ir…)

- Sukelti sunkmetį (neturiu cento? centą gausiu, netgi du… gausiu centų į priekį, o tada galvosiu)

- Prarasti artimą (aš jam paskolinau centą, o jis man neatidavė, vadinasi yra blogietis. O aš taip norėjau monetą įsidėti į taupyklę.)

- Pavėluoti į darbą ar paskaitą (užsižiūri į blizgią vieno cento monetą gulinčią ant šaligatvio ir prarandi laiko nuovoką)

Na, ar jūs vis dar tikit tais, kurie sako, kad vienas centas ne pinigai?