Ligi Dangaus

Šiandien Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Apie tai jau įspėjau prieš kelias dienas… Cha cha! Tad turėjot laiko pasiruošti:)

Žinot, aš galvoju, kad sunkiai išsiversčiau be naujienų – jas rengia žurnalistai, be knygų – jas kuria rašytojai, be kalbos – prie jos puoselėjimo prisideda visa tauta.

Bet man taip pat labai svarbu žinoti, jog neišsiversčiau ne aš viena ir norėčiau kad tas kasdienis poreikis ne tik tenkintų mano ir visų mūsų smalsumą, lavintų protą, keltų estetinį pasigerėjimą (grožinė kūryba), bet ir skatintų… Būti atsakingais.

Nesu nei rašytoja, nei žurnalistė, tik paprasta filologė, tinklaraštininkė ir šiaip… Žodžio mylėtoja. Žodžio, kuriuo lengva išpeikti, bet sunku pagirti, lengva sužlugdyti, bet sunku įkvėpti, lengva paleisti, bet sunku išlaikyti. Ir, nepaisant to, kad dabar rašau taip gana rūsčiai, mano tikėjimas nesumenkęs. Tikėjimas, kad šalies problemos išsprendžiamos. Ketvirtoji ar n-ioliktoji valdžia, tai tik skaičiai.

Tiesiog… Linkiu mažiau vadovavimo – daugiau vadovavimosi žmogiškomis vertybėmis.

Ir prisiminkim kodėl turime Šią dieną. Prisiminę ko tada trūko ir ką gavom, galėsim deramai įvertinti tai, ką turim dabar. Be abejo, atradę, neužsižaiskim.

Su švente! x))

P.S. Gegužės 3-ąją buvo paminėta Pasaulinė spaudos laisvės diena. Še tau, kad nori!!!:)

„Tas jaunimėlis nieko nemoka…“, „Užauk visų pirma“, „Lekia kaip be galvos“, „Argi aš tau nesakiau?“, „Sulauksi mano metų, žinosi“ – tokiomis ir panašiomis frazėmis vėsinamas šiuolaikinis jaunimas.

„Neaiškink, aš ir taip viską žinau“, „Jau manęs tai neperkalbėsi“, „Pats pabandysiu ir žinosiu“ – atrėžia.

Pernelyg visur skuba, nori greitų rezultatų, nesitaiksto su vyresniais – žodžiu, galima pamanyt, kad dėl visų pasaulio bėdų kalčiausias jaunimėlis.

Susikaupęs, nesiblaškantis, kur nereikia, gyvenantis daugmaž sėslų gyvenimą – toks tipiškas senimo portretas. Tipiškas?! Gal ir taip, bet mano svajonė būtų ne kas kitas, kaip nepriekaištingas derinys. Patirties ir nepatyrimo, pastovumo ir spontaniško judėjimo, mokėjimo ir mokymosi. Bet kaip to pasiekti? Nejaugi tik su pirmaisiais žilais plaukais?

Kažkas čia aiškiai ne taip. Padėkit, jaunimėlis nerimsta:)

Šaltiniai: nuotraukos – http://www.dustylens.com, http://blog.nj.com, http://farm1.static.flickr.com, http://wwwdelivery.superstock.com

Oplia! Man pavyko. Aš nugalėjau. Vakar autobusu parsigabenau dviratį. Maršrutas aiškus: Utena – Vilnius. Iš pradžių baiminausi ar pajėgsiu, ar vairuotojas nebus įsiutęs, deja… Priešingai - vyriokas buvo smagus ir per dieną iškepęs saulėj. Gavau leidimą dviratuką įbrukt bagažinėn (ar kaip ji ten), tai taip ir padariau. Mikliai, įgudusiom rankom…:)

Kelias neprailgo, nes važiuodama šį bei tą skaičiau.  Ir štai… Po maždaug pusantros valandos atbildėjau į Lietuvos sostinę turėdama savo naująją transporto priemonę kone pažasty;))

Išlipu… Daiktų krūva, pėsčiomis vos paeičiau… Ir ką? Deduosi ausines ant ausų.  Šalimais stovintys žmogeliai intensyviai į mane žiūri. „Kas nutiko?“ – rūpi paklaust, bet susitvardau. Gi nėr čia ko… Ir pati žinau, kad dviratis apkultas!:))))

Šiaip ar taip, laikykitės, vilniečiai, viena pakvaišusi mergikė jau atrieda atidunda!!!!!

Šaltiniai: nuotrauka – http://www.808talk.com/wp-content/uploads/2008/05/bikepathonly.jpg

Nenumaldomai artėjant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai (gegužės 7-ąją) nutariau, kad būtų smagu padiskutuoti susijusia tema. Šįsyk tebūnie apie jas… Knygas.

Šiuo metu į mano kiemą atkeliavo sunkiai paaiškinamas dalykas – kone vienu metu pradėjau skaityti tris knygas!;) Žinau, kad tai prie gero neprives, nes dėmesis barstomas visur, jo nesukoncentruojant ties vienu objektu, tad, spėju, greitu laiku reikės taisytis. Be to, egzaminai jau birželį… O dar ne per seniausiai sužinojau pritrenkiančią žinią – dalyvausiu interneto ir tinklaraščių konferencijoje „Login 2009“. Viešpatėliau. Marga marga. Ir man tai patinka! Oj, nuklydau nuo temos… Grįžtam prie knygų.

Tai štai. Pirmoje klasėje taip bijojau raidžių, kad net sykį išrėžiau mamai: „Aš niekada gyvenime neišmoksiu skaityti!“ Tfu tfu tfu, mano rūsčiosios pranašystės visgi neišsipildė! Ir gerai, nes tada aš būčiau ne visai aš. Kodėl? Tiesiog nuo pat mažumės knygos man vaidina ypač svarbų vaidmenį. Per jas ir akis susigadinau!!!:)) Tiesa, studijuodama lietuvių filologiją buvau šiek tiek iškraipyta kaip skaitytoja, tad kurį laiką ilsėjausi nuo intensyvaus skaitymo, nes paprasčiausiai tokiais tempais ir kiekiais mums reikėjo (ir tebereikia, bet grožinės literatūros mažiau) skaityti, kad… Buvo galima ilgam prarasti knyginį apetitą. Tačiau kas užgimė, atvertus lapus vaikiškos knygutės, taip lengvai nemiršta. Mmm… Apetitas grįžo, kaip jau minėjau, ir netgi su kaupu. Einu pavalgysiu (šypt), bet prieš tai… Dar šis tas.

Žinau, kad yra žmonių, kurie nemėgsta skaityti knygų. Vienam jų (nesakysiu kam) mokykliniais laikais tam tikro kūrinio ištrauką skaičiau ir dėsčiau savas įžvalgas, nors už tą žmogų buvau jaunesnė;) Kažin kodėl kai kurie nemėgsta tokio šaunumėlio? Gal jūs tas nemėgstantysis? Tekštelkit argumentų pliūpsnį kodėl esat priešiški knygoms. Spraudžiu į kampą? Baruosi? Ne, jokiu būdu. Tik smalsauju. Kaip komentatorė Zita pasakytų: „Mane labai žavi Ligitos smalsumas – kas, kur, kodėl? Kas slepiasi jumyse? Ech, vat tokie klausimai užveda visai dienai.“ Bandysiu užvesti ir jus… Rašytinio žodžio mylėtojai. Rekomenduokit man knygų. Pastaruoju metu darausi vis žingeidesnė ir žingeidesnė… Taigi – kas, kur, kodėl?:)))

Šaltiniai: nuotrauka – http://www.clpgh.org/books/images/books-leftimage.jpg

Pykstančios, besijuokiančios
Mokančios – besimokančios
Glostančios ir grūmojančios
Tyliai ir garsiai dainuojančios
Paliekančios
Kviečiančios
Čepsinčios virtuvėj su prijuoste
Diržu galinčios mikliai juosti
Galinčios ir žodžiu… Paaiškinti
Kad suprastum
Kad nereikėtų kartoti
Bet dažnai užmiršti ir kartoji
Nes tai tavo – - –
Jaunos ir vyresnės
Aukštos ir žemesnės
Šviesios ir tamsesnės
Tylios ir garsesnės
Nes jos visokios…
Jos spalvotos
Spalvotos mūsų Mamos
Pasveikinkim savo mamytes, tetutes, kūdikiuotas drauges, o gal net ir kaimynes!

Gi šiandien Motinos diena, na, kur jūsų šypsena?:))

Kas dar netyčia negirdėjot, primenu – šiandien „Gatvės muzikos diena“. Diena, kai į didelių miestų bei mažų miestelių gatves gali drąsiai keliauti visi visi, kurie nori pamuzikuoti. Be jokių suvaržymų, nuoširdžiai ir paprastai. Tiesa, aš susitvardžiau, bet užtat Utenoje užtikau kampelį, kuriame buvo paruošta scena.

Man atlėkus, ant jos kaip tik tuo metu siautėjo dvi merginos su grupele muzikantų (beje, tarp jų buvo ir gitaristė!), kurios viena po kitos traukė užvedančias, šokti kvieste kviečiančias… Lietuviškas ir angliškas roko muzikos dainas.

Smalsuolių buvo prisirinkę nemažai – sėdėjo ant žolės, stovėjo medžių pavėsy, artinosi prie pat muzikuojančių – žodžiu, visur kur tik galima buvo girdėti ir matyti šaunų renginuką.

Vėliau išsiaiškinau, kad klausiausi Užpalių gimnazijos roko grupės „UGRG“. Po jaunimėlio scena buvo užleista senimui – Sirutėnų kultūros centro grupei „Intervalas“. Vyrukų ilgai nesiklausiau, nes žinot… Margarinas nuo karščio pradėjo tirpti:) Tad sėdau ant dviračio ir pasileidau laukais… Namo. Bevažiuojant galvoje sukosi mintys: „Gera. Gera, kad iš tikrųjų muzikai nereikia sienų. Gera, kad bent jau kartais mes galim pabūti visi kartu štai taip paprastai. Žolėje ant pievutės. Saulei plieskiant į veidą, o širdį glostant muzikos garsams… Tiesiog gera.“