Džiaugsmo idėja nugvelbta

24 Geg 2009 Kategorija: spektras

dziaugsmoguru

Ar dar prisimenat kaip gegužės 13-ąją jus kviečiau prisijungti prie iniciatyvos „Pasaulis be liūdesio, pasaulis su viltimi“ ir uždaviau paprastutį klausimą: „Kas tave pradžiugina ir suteikia noro aktyviai veikti net ir pačią tamsiausią dieną?“ Tai štai, netruko atsirasti mano pasekėjų;) Ogi gegužės 31-ąją į Lietuvą atlekia pats Jo Šventenybė Šri Šri Ravi Šankaras prie visų savo titulų skambiai įvardijamas ir kaip Džiaugsmo Guru. Bum čik bum, aloha aloha, aloooha… Net neįsivaizduoju kas ten dėsis, kad tik tautiečių į Indiją neišsigabentų žolelėmis bei apsireiškimais užkerėjęs…x))

Robinzonas Kruzas su vinilo plokštelėmis

22 Geg 2009 Kategorija: kultūra

navakas1 Tranzavimas. Trys drūti vyrai stabdo pakeleivingus automobilius. Po kelių akimirkų (o gal šimtmečių?) vienas sustoja. Prabangus, didelis, blizgantis. Dureles praveria, spėju, kostiumuota (nes kaipgi verslininkas be kostiumo?) žmogysta. Nužvelgia būsimus keleivius, neramu sieloj. Klausia: „Tai ką dirbat, kad iki šiol automobilio nenusipirkot?“ Lietuvių tautai žinomas režisierius pasimuisto – negi sakys esąs režisierius. Meistriškai sukuria: „Na, aš dailininkas.“ Verslininkas nužvelgia G. Grajauską: „O tu ką, gal poetas?“ Kaip ironiška, vingru, Gintaras Grajauskas gi iš tiesų poetas. Hm, o kaži ką į tai atsakė šį nuotykį iš realaus gyvenimo papasakojęs poetas bei eseistas Kęstutis Navakas?

Taip, šią savaitę per paskaitą „Teksto rašymas“ mes, filologai, turėjom susitikimą su esė rinkinio „Du lagaminai sniego“ autoriumi Kęstučiu.

Eseistas, poetas ar „vinilistas“ (ups, netrukus pasiaiškinsiu už tokį keistą žodį), vos tik įsitaisęs studentiškoj kėdėj, pasiskundė: „Poetas sėdėdamas savo terpėje, beveik niekur neišeidamas, jautiesi kaip Robinzonas Kruzas…“

O toliau – pasipylė klausimai kaip iš nekiauro rėčio! Be abejo, daugiausiai juos užduodavo dėstytoja Audinga Peluritytė – Tikuišienė, bet buvo ir šiek tiek mūsų kartos įsidrąsinusių jaunuolių. „Poezijos pavasaris“ yra negerai, kai kurios premijos netikros ir keliančios įtarimą, grafomanija – gamtos dalis, tai kas dar netapę kultūra, per knygų mugę gali būti taip išgirtas, kad pasijusi lyg perrištas šventinėmis juostomis – pagrindinė susitikimo tema buvo kūryba. Kaip jau supratot, ne tik pačio Kęstučio Navako, mus domino jo požiūris ir į kitus autorius. Kiek sužinojom? Tiek, kiek galėjo atskleisti į viešumą po ilgo laikotarpio patekęs Robinzonas:)

Beje, jeigu iš šio straipsnio pradžios susidarėt nuomonę, kad Kęstutis – nuskurėlis, marš į apgavysčių inspekciją. Jis visai nenuskuręs, priešingai – netgi labai turtingas. Palėpėje turi sukaupęs apie 50 tūkst. litų vertės vinilo plokštelių kolekciją.

„Vinilo plokšteles teberenku ir vertingiausios man tos, kurios mokykloje per pertraukas švytėte švytėdavo iš po mūsų skvernų.“ – skelbiama knygos „Du lagaminai sniego“ nugarėlėje. Hm, kvepia gurmanišku pomėgiu…

Šaltiniai: nuotrauka – http://www.ukmergeskulturospuslapiai.lt

Kitokie tarp panašių

21 Geg 2009 Kategorija: spektras

Kodėl kai kuriuos žmones Mums taip sunku priimti į savo tarpą? Kas skiria Kitokį nuo panašaus į Mus? Gal demonstruojamas svetimumas – tik dirbtinai susikurtas barjeras?
kitokie1





















Kodėl knygos neišnyks

20 Geg 2009 Kategorija: kultūra

1209052037_bookPerskaičiau tinklaraštininko vienastoks įrašą „Link išnykimo“, kuriame siūloma kartu pasvarstyti kas iš išvardintų medijų bei technologijų išnyks anksčiausiai. Aš pasirinkau… Spausdinami laikraščiai. Man vis sunkiau įžvelgti jų perspektyvas ateityje. Ne itin patogu (pernelyg plonas popierius, nevisada tinkamai struktūruota medžiaga, A3 ir didesnio formato lapai), pagrindinę informaciją apie Lietuvos ir pasaulio naujienas galima lengvai rasti internete, korumpuotos žiniasklaidos šleifas – visai tai ir dar daugiau priežasčių atskleidžia niūrų laikraščių rytojų.

Be abejo, tai nereiškia, kad laikraščiai nereikalingi, tačiau dabartinė situacija nori nenori formuoja mano minėtąsias prognozes.

Kas tikrai neišnyks, na, bent jau kol aš gyva būsiu? Knygos. Jų nepakeis net patys geriausi internetiniai puslapiai, talpinantys elektronines knygų versijas. Tiesiog neįmanoma, kad knygos išnyktų. Visų pirma visiškai ne tas pats yra skaityti romaną ar novelę kompiuteryje ir skaityti ją „gyvai“, t.y. laikant realų apčiuopiamą daiktą rankose. Sakysit, kad kompiuteris irgi labai realus, tačiau šiuo atveju drįsčiau suabejoti jo svarba. Pateiksiu keletą pavyzdžių.

Paskaita. Nepasiruošei kitai paskaitai. Galvoje sukasi mintys: „Viskas, aš žlugęs…“ Tačiau gerai, kad iš ryto nebuvai toks pesimistiškas ir į rankinę, kuprinę ar krepšį įsimetei reikiamą knygą. Jei laiku susigriebsi, ji taps tobulu tavo išsigelbėjimo šaltiniu. Įspraudei ją tarp sąsiuvinių, kad dėstytojas nematytų ką ten turi, ir pirmyn pažinimo link!

Gamta. Su knyga gali įsiropšti į medį nesibaimindamas, jog, jai iškritus, teks pakloti šimtus ar tūkstančius už taisymą. Kas kita būtų, jeigu taip atsitiktų su kompiuteriu. Su knyga gali ilgai mirkti vonioje, degintis pliaže, kepti blynelius virtuvėje. Be to, skirtingai nei nešiojamas kompiuteris, knyga neišsikrauna ir „neužlūžta“. Ji visada yra pasirengusi būti skaitoma, tad tikrai nesusidursi su tokiomis situacijomis kaip: „Velnias, nebeveikia pačiu svarbiausiu momentu!“

Artumo jausmas. Tik skaitydamas popierinę knygą gali jausti tą tikrąjį artumo jausmą. Atsiverti pirmuosius puslapius ir, jeigu romano istorija patraukia, pasineri… Į kitą pasaulį. Į pasaulį, kuriame egzistuoja savos taisyklės, rūpesčiai. Veikėjai sprendžia problemas, kuriomis imi kvėpuoti ir tu. Skaitydamas gerą knygą užsimiršti ir prarandi laiko nuovoką, pabėgi nuo kasdienybės. Laikinai, bet be galo prasmingai. Grįžti kitoks.

Nuosavybės poreikis. Ne visi norintys gali nusipirkti knygų. Tuomet jie leidžia laiką bibliotekose vaikščiodami tarp lentynų, ieškodami savojo Autoriaus. Galbūt jį jau žinodami. Tačiau faktas tas, kad jie niekada neatsisakytų, jei kas nors pasiūlytų padovanoti jiems taip trokštamą knygą ar knygas. Dėl to, kad norisi turėti Savo. Norisi turėti Lentynoje. Namuose. Išsaugoti vaikams ir sau pačiam. Brandesniam.

Istorinis kontekstas. Popierinės knygos istorija siekia pačius seniausius laikus. Iš pradžių žmonės bendravo tik kūno kalba, tačiau pamažu vystantis žodinei kalbai, atsirado ir poreikis įamžinti kasdienę veiklą – piešiniuose ant uolų, vėliau… Knygose. Anksčiau jos buvo rašomos ranka. Tikėtina, kad toks darbas buvo be galo sudėtingas užsiėmimas norint išsaugoti kuo daugiau egzempliorių. Tačiau šiuo metu esame visokeriopai pažengę leidybos srityje, tad ir pats skaitymo malonumas gali augti iki begalybės, nes žinome, kad rasime, nepritrūksime (deja, net ir tai ne visada…) knygų. Tų popierinių. Kuriančių istoriją ir liekančių jos dalimi.

Kaip jau turėjote suprasti, knygos yra labai gerai. Ir dar geriau, kai jos yra popierinės, o ne kompiuterinės, nes tik popierinės knygos gali sukurti patį vertingiausią skaitymo pojūtį.

Šaltiniai: nuotrauka – http://myiphone.net

Rinkimai „Mano katinas gražiausias“

19 Geg 2009 Kategorija: naujienos

Gana terliotis! Nuo šiandien laukiu jūsų augintinių (katinų ar kačių) nuotraukų. Siųskit jas man el. paštu – liracula@gmail.com Kas tai per reikaliukas? Cha cha, rinksim gražiausią iš gražiausių, mieliausią iš mieliausių. Nuotraukų skaičius neribojamas, o kai gausiu, tuomet ir svarstysiu kaip jas tinkamiau pateikti jūsų balsavimui:) Jau galiu garantuoti, jog bus mažų mažiausiai trys dalyviai – maniškiai Bingas ir Perla, komentatoriaus Valentino žavingasis Aurelijus. Nekantriai laukiu ir kitų dalyvių. Beje, neužmirškit parašyti savo augintinių vardų. Kaip ir buvo pasiūlyta komentaruose, reikaliukui laiko skiriu iki birželio 1-osios dienos. Manau, kad bus linksmas, nerealus, gyvybingas renginys – reginys!

Virtualioji apžvalgos aikštelė Nr. 2

18 Geg 2009 Kategorija: ant debesies, naujienos, svečiuose

Savaitės komentatoriaus (-ių) citata (-os): „Kai pagalvoji, koks mažas pasaulis ir kokie neįtikėtini įvykiai gali atsitikti bet kurią minutę.“ – Musė, „Katinus turiu net keturis, bet man jie priklauso tik formaliai, glaustosi aplink mūsų namą…“ – Fredis*, „Nusiaviau vieną batą tamsoje ir pakvipo Mauriu, net šurmulis kilo.“ – Taškas, „Tad pasauliui ir palinkėčiau: kiekviename liūdesyje greičiau “pagimdyti” viltį ir džiugiai imtis veiklos.“ – Zita.

Labiausiai komentuotas įrašas: „Skleiskim geros nuotaikos ir veiklumo užtaisą. Pasaulis be liūdesio, pasaulis su viltimi“

Atradimai: mano tinklaraščiui, vis dėlto, tinka katinų temos. Kodėl? Tik pamanykit – savo komentatorių paskatinta, greitu laiku oficialiai skelbsiu gražiausio katino rinkimus;)

Problema (-os): „Mačiau tą batoną ir seniau. Iš karto viskas aišku. Biznį daro verslas net iš krizės. Juk net tarybinės dešrelės parduodamos. Ir tai rodo vieną paprastą dalyką – verslas reaguoja greitai. Klausimas toks – ar etiška pardavinėti tai, dėl ko daliai žmonių griūna likimai?“ – Dainius Radzevičius

Sprendimai: ? (siūlykim, diskutuokim)

Šventės, konkursai: gegužės 13-ąją kviečiau jus prisijungti prie iniciatyvos „Pasaulis be liūdesio, pasaulis su viltimi“, gegužės 16(17)-ąją džiaugėmės tuo, kad galėjome stebėti Lietuvos atstovo Sasha Son(g) pasirodymą Eurovizijoje.

Komentatoriaus Taško nuorodų (dainų, paveikslų ir pan.) kampas: Bridžita Bardo, Vilmanantas, Cats – Memory – Original Broadway Cast, Mr. Mistoffelees (Cats), Kahn_sara_Cat_garden, Juoda katė tamsiame kambaryje, Kseniją Suchinova, Cenzūra ir auklėjimas I dalis (katinų), Cenzūra ir auklėjimas II dalis (katinų), Vladimiro Beresniovo karikatūra (kitur – k.), Antano Janušonio k., Algirdo Radvilavičiaus k., Vitalijaus Suchockio k., Lino Deltuvos k., Jono Varno k., Andriaus Gruzdaičio k., Street Guitar in Italy – Piotr Tomaszewski, Modern Jazz Quartet – Django, Sipaičio k.

 

Tinklaraštija: „Va, jau geri trys mėnesiai, kaip galiu girtis skambiu bedarbės vardu.“ – neslepia PinkCity. Nors, tiesą sakant, ir kodėl turėtų slėpti? Nėra reikalo. Manau, oficialaus darbo neturėjimas toks pats suprantamas reiškinys kaip ir jo turėjimas. Bet ar pateisinamas? Priklauso nuo to, kodėl esi be… (oj, kelios raidės pranyko!). Jei tik dėl to, kad tave neva privalo išlaikyti valstybė, tuomet ne, nedrįsčiau teisinti. Veltėdiškumo. Tačiau būna ir kitokių priežasčių… Priklausančių nuo mūsų ir nelabai. Atraskim.

Dariau, kažkada ir pas mus buvo magijos pamokų mokykloje, bet, žinai, netapau mage ir kitus mokslus krimtau:)) Tiesa, turėčiau pripažinti, kad, užuot užsiėmę būrimais, vaikus galėtume mokyti ekonomikos pradmenų, bendravimo psichologijos. Bet tegu lieka truputį magijos. Dėl spalvotos vaikystės.

Maži, bet neprasti dalykai. Vanduo gali būti net labai skanus.

Ar tos perdirbtos nuotraukos spaudos humoras? Jei taip, tai kodėl man visai nejuokinga, o tik graudu ir pikta?

Sveiki,


Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.

Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.

* yra papildomų sąlygų:)

Ligita


Welcome,


You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.

I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.

* There are additional conditions:)

Ligita

Nori susirašinėti popieriniais laiškais? Palik savo kontaktus žemiau. Arba rašyk el. paštu: ligita@ligidangaus.lt

Tavo vardas

Klausimas

captcha

Saugos kodas

    Prenumeruok RSS

    Įrašyk savo el. paštą

  • Balsavimas

  • Tapk gerbėju

    Ligi Dangauson

    Darbai

    Radai klaidą? Pranešk.

    Kategorijos

    Archyvas

    Tinklaraščiai, batai ir sausainiai :))

    Poko.lt