Ligi Dangaus

Tinklaraščiui „Ligi Dangaus“ jau 13 metų. Nuo seno šis skaičius apgaubtas mistika, paslaptimi, su juo neretai asocijuojasi įvairios negandos. Tačiau juk jei netyčia įsibaiminčiau šio skaičiaus, juk negalėčiau tiesiai nuo 12 metų pereiti prie skaičiaus 14, tad štai tenka minėti ir 13-uosius tinklaraščio gyvavimo metus.

Ir visai džiaugiuosi, kad šis tinklaraštijos gyventojas mini dar vienus metus su jumis. Kad tik daugiau metų kartu.

Tekstą parengė Ligita iš Ligi Dangaus

Yra tokios knygos, kurios gali kelti nostalgiją ilgus metus, o kaskart jas prisiminus pasirodo šypsena veide. Viena iš tokių – mano viena mėgstamiausių, jei ne pati mėgstamiausia vaikystės knyga: Astridos Lindgren Pepė Ilgakojinė.

Neseniai praėjusių Šv. Kalėdų proga gavau šią knygą ir, žinoma, su džiaugsmu versdama puslapį po puslapio prisiminiau nutrūktgalvišką Pepės ir jos draugų Tomio bei Anikos nuotykių istoriją.

Staiga niūrus šešėlis nuslinko Tomio veidu.
- Aš niekada nenorėsiu būti didelis, – tvirtai pasakė jis.
- Ir aš, – pritarė Anika.
- Bet niekur nedingsi, – pasakė Pepė. – O dideli žmonės neturi jokio džiaugsmo. Tik begalę nuobodaus darbo, kvailų drabužių, nuospaudų ir kuminalinių mokesčių.
- Komunalinių, reikia sakyti, – pataisė Anika.
- Et, vis tiek ta pati bala, – numojo Pepė. – Ir dar jie pilni visokių prietarų ir kvailysčių. Jie mano, kad atsitiks baisi nelaimė, jei valgydami įsikiš peilį į burną, ir panašiai.

Mieli vaikai Tomis su Anika per dienų dienas labai nuobodžiauja, nes šalimais jų namų nėra su kuo kaip reikiant pašėlti, o juk taip norėtųsi pažaisti, patirti daugiau nuotykių. Ir štai jų norai sakytume kažkieno išgirstami – į Vilą Vilaitę atsikrausto drąsi ir stipri keistuolė vardu Pepė. Ir staiga vaikų gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Ką ten, visas miestelis pastatomas ant kojų, ilgainiui turbūt nelieka nė vieno miestelio gyventojo, kuris nebūtų ko nors girdėjęs apie Pepę ar savo kailiu patyręs jos išdaigų. Ji nelabai paiso priimtinų normų, elgiasi laisvai ir būtent taip, kaip jai patinka ir atrodo teisinga. Nelanko mokyklos, nėra itin mandagi kalbėdama su suaugusiais… Ką ten – ji net pasipriešina policininkams, atvykusiems jos išsivežti į vaikų namus. O kaip kitaip – juk nėra priimtina, kad maža mergaitė pati save prižiūrėtų su maišu auksinių monetų rankose! Bet tuo pačiu ji yra nepaprastai šilta asmenybė – būdama pasiturinti, ji palepina daugybę miestelio vaikų saldėsiais ir žaislais, turėdama daug jėgų ne sykį apgina kitus ir save nuo bloga linkinčių žmonių, o būdama itin kūrybinga ir nestandartinė asmenybė – pažadina vaikuose daugybę gražių charakterio savybių.

Taigi kas dar neskaitėt Pepės Ilgakojinės… Ar yra tokių? Na, auga naujos kartos, kurios galbūt kol kas ir neskaitė, bet kažkaip tikiu, kad ši knyga dar ilgus metus bus neužmiršta ir įtraukiama į skaitytinų knygų sąrašus, todėl net ir neskaitę, galiausiai būtinai perskaitys. O perskaitę dar ilgai vaikščios su šypsena veide.

296 puslapiai, vertė Eugenija Stravinskienė

Šaltiniai: paveikslėlis – www.patogupirkti.lt, ištrauka – Astrid Lindgren – Pepė Ilgakojinė

Tekstą parengė Ligita iš Ligi Dangaus (#2)

Ne per seniausiai perskaičiau knygą, dėl kurios dviprasmiško pavadinimo šiek tiek gėdijausi ją imti iš bibliotekos, bet perskaičius trumpą jos aprašymą smalsumas visgi nugalėjo. Pagalvojau, kad velniai nematė, bibliotekininkės tarp daugybės skaitytojų tikrai nesureikšmina, kokius skaitinius koks žmogus ima, o aš bent jau turiningai praleisiu laiką skaitydama.

Norime būti kuo nors, o ne tuščia vieta, net ir tada, jeigu visą dieną praleidžiame namie. Kilo baisingas barnis, kurio iniciatorė buvau aš, kai vyras pargabeno į namus auksinę taurę ir leptelėjo, kad jis yra čempionas. Staiga suvokiau, kad aš niekada negausiu auksinės taurės už švarų unitazą, ir niekas niekada neskirs Nobelio premijos už naujas virtuvės užuolaidas. Visas mano darbas – nereikšmingas. Ir dėl to menkumo man norėjosi atsigulti ir numirti.

Ir šį kartą mano rankose atsidūrė išties įdomi Natalijos Krasnovos knyga apie vyrų ir moterų santykius skambiu pavadinimu 1000 ir viena diena be sekso. Baltoji knyga: kuo užsiėmiau aš, kol jūs užsiėmėte seksu. Iš pradžių knygą pavarčiau, susipažindama su jos turiniu, po to nusprendžiau, kad vis dėlto ją skaitysiu nuo pradžių, o ne nuo labiausiai sudominusių skyrelių. Juk santykiai yra įvairių aspektų visuma. Ir tikrai – skaitant autorei užduodamus įvairius skaitytojų klausimus ir šmaikščius savo asmenine patirtimi ir specialistų žiniomis paremtus jos atsakymus apie porų santykius sužinojau daugiau. Trumpai apžvelgta daugybė aspektų – meilė, įsimylėjimas, ištikimybė, santuokinis ir nesantuokinis poros gyvenimas bei kt. Autorė yra drąsi ir atvira, atskleisdama savo patirtį nesibaimina pasirodyti netobula. Ji nevengia pabrėžti, kad būdama jaunesnė santykiuose ne kartą klydo, tačiau tai jos nepalaužė, o suteikė gyvenimiškos patirties. Įdomu tai, kad iš pradžių ją supainiojau su modeliu – pamaniau, kokį čia modelį parinko knygai iliustruoti, nors galiausiai paaiškėjo, kad tas modelis yra pati autorė.

Iš bestselerių autorių – Alano ir Barbaros Peasų – knygų sužinojau dvi paprastas taisykles. Jeigu moteris pasakoja jums apie savo problemas, ji nesiskundžia, o pasitiki. Jeigu vyras šalia jūsų gadina orą, jis jumis pasitiki. Taip ir gyvename pasitikėjimo apsupti: žmona skundžiasi, vyras bezda. Pasitikėjimas.

Knyga patiko, džiaugiuosi ją atradusi. O ar ją perskaičius aplankęs įkvėpimas ir užsidegimas (kaip neretai būna su psichologinio pobūdžio knygomis) bus ilgalaikis, pamatysime.

288 puslapiai, vertė Monika Kazlauskė

Šaltiniai: nuotrauka – www.perkuknyga.lt, ištraukos – Natalija Krasnova – 1000 ir viena diena be sekso. Baltoji knyga: kuo užsiėmiau aš, kol jūs užsiėmėte seksu

Tekstą parengė Ligita iš Ligi Dangaus (#1)

Susitiksime jau 2022 metais. Artėjančiais metais būkit laimingi, sėkmingi ir nepraraskit vilties, mano skaitytojai.

Tekstas ir nuotrauka Ligitos iš Ligi Dangaus

Tam ta dam… Štai ir dar vienas mano per metus skaitytų knygų sąrašas. Ir iš jo akivaizdu, kad dominuoja receptų knygos – jų čia daugiau nei pusė. O ką padaryt… Labai jau tas patiekalų pasaulis traukia.

Nekantraudama spirgu sužinoti, ką atradusi laiko skaitysiu kitąmet.

1. Blake Snyder – Išgelbėti kačiuką!
2. Sara Cywinski – Keitė. Stiliaus princesė
3. Jamie Oliver – Supermaistas kasdien
4. Jamie Oliver – Pas Oliverį namie: gaminkite ir mėgaukitės gyvenimu
5. Jamie Oliver – Gaminame su meile
6. Ellen Brown, Karen Konopelski – Kaip sustiprinti imuninę sistemą. Gėrimai, kurie gydo
7. Jamie Oliver – Gimęs gaminti: Jamie Oliverio virtuvės paslaptys
8. Samuel Beckett – Malonas miršta
9. Valesa Schell – Duonos kepimo kursas: lengva pradžia – kelias į profesionalumą
10. Gaiviosios salotos
11. Mamos receptų knyga

Tekstas ir nuotrauka Ligitos iš Ligi Dangaus

Geras filmas, Filmas apie nieką – štai tokias skirtingas frazes nugirdau eidama iš kino teatro po filmo Gucci mados namai. Turbūt kaip nėra vienodų žmonių, taip nėra ir vienodų nuomonių apie tuos pačius dalykus. Kadangi kino teatre lankausi ypatingai retai, kiekvienas apsilankymas tenai man tampa mažyte švente. Be abejonės ir šįkart taip nutiko. Tokių ir pan. skambių frazių, kaip Visiems patinka Niujorkas, Stiprios šeimos kuria stiprius verslus, Kokybė skirta turčiams ir kt. kupinas filmas tikrai mane įtraukė ir sujaudino emociškai.

Gucci mados namuose pasakojama dramatiška ir sukrečianti, tikrais faktais paremta verslininko Maurizio Gucci ir jo žmonos Patrizia gyvenimo istorija, apimanti ir visos Gucci šeimos santykių verpetą.

Maurizio su Patrizia susipažįsta vakarėlyje, kur moteris netyčia palaiko jį barmenu ir užsisako gėrimo. Toliau jų santykiai filme vystosi kone kosminiu greičiu, rodos, tik ne per seniausiai jie susipažino, o štai jau jie kartu leidžia laiką, galiausiai suartėja ir prieš Maurizio tėvo, maniusio, kad ši moteris su jo sūnumi tik dėl pinigų, valią susituokia, jiems gimsta dukra (pagal tikrą istoriją jiedu susilaukė dviejų dukterų). Įdomus tas faktas, kad susipykęs su savo tėvu, Maurizio kurį laiką (kol vėl grįžta prie verslo) dirba Patrizia tėvo sunkvežimių versle, tad šis posūkis lyg leistų manyti, kad priešingai jo tėvo nuomonei, moters jausmai yra tikri, o ne iš išskaičiavimo.

Filme poros santykiai tarpsta nepamirštant ir glaudaus ryšio su garsiąja Gucci šeima. Patekusi į kitą socialinį sluoksnį ir iš pradžių jautųsis kiek nedrąsiai, Patrizia galiausiai ima mėgautis visais naujo gyvenimo privalumais, juk kaip paaiškėja vėliau, turtingas gyvenimas ir buvo vienas svarbiausių jos tikslų. Palaipsniui atskleidžiama kaip vystomas verslas, kuriame netrūksta ne tik spalvingų įvaizdžių, įdomių idėjų ir kūrybinių sprendimų, tačiau ir nešvarių žaidimėlių, naudos siekimo bei noro pakenkti kitiems.

Liūdna ir ankstyva Maurizio gyvenimo pabaiga
žinoma bent kiek besidomintiems šia istorija – išduota ir įskaudinta Patrizia pasamdo žudiką, kuris vyrą nušauna. Kino filme prie to einama taip, kad vyras išvyksta iš namų, atsiranda kita moteris, po kurio laiko vyras per aplinkinius savo žmonai praneša, kad nori skirtis.

Dėl puikaus muzikinio fono, gražių vaizdų ir įtraukiančios santykių dramos 2 valandos su puse žiūrint šį filmą tikrai neprailgo.

Šaltiniai – nuotraukos – www.news.sky.com, www.indianexpress.com

Tekstas Ligitos iš Ligi Dangaus