Kino filmas „Keista Bendžamino Batono istorija“

7 Vas 2009 Kategorija: kultūra

Iš tikrųjų savitas jausmas pradėt žiūrėti filmą pelniusį 5 -ias „Auksinių Gaublių“ bei 13 – a „Oskaro“ nominacijų. 81 – oji „Oskarų“ ceremonija įvyks dar tik vasario 22 – ąją, tad šiuose apdovanojimuose filmui telieka palinkėti pelnyti bent vieną prestižinę statulėlę, o kolkas… Kolkas įsigilinkim į filmo siužetą.

Photobucket

Po tokių stiprių kino filmų kaip „Pragaro virtuvės vaikėzai“, „Džesio Džeimso nužudymas, kurį įvykdė bailys Robertas Fordas“ Brado Pitto jau tikrai nebelaikau aktorium saldainiuku tetinkančiu paįvairinti sunkiai besirutuliojantį filmo siužetą. Nė velnio, Bradas puikiai moka pavaizduoti herojaus vidinį pasaulį ir išvaizda tampa nebesvarbi. Tiesą sakant, ko jau ko, bet nusaldinto grožio demonstravimo šiame filme buvo mažai. Veikiau atvirkščiai – kol nepripratau prie Brado kaip garbaus amžiaus senuko įvaizdžio, filmą netgi erzino žiūrėti. Žinot gi… Raukšlės raukšlelės.

Bet čia ir yra kertinis akmuo. Bendžaminas gimė būdamas 80 – ties. Motina, tik jį pagimdžiusi, mirė, o tėvas – bjaurėdamasis sūnumi jį paliko ant laiptų. Vis dėlto, gailestingi žmonės „berniuką“ priglaudė ir augino. Sulyg kiekviena diena jis tapo vis guvesnis, judresnis senukas. Jo veide mažėjo raukšlių. Visgi gyvenimo toks keistas brendimas nesustabdė – Bendžaminas patyrė nuotykių, plaukė jūra.

Photobucket

O kartą… Jis sutiko ją. Jiedu buvo panašaus amžiaus vidumi ir labai skirtingi savo išore. Rausvaplaukė mergaitė ir pražilęs senukas. Tačiau… Ji, kaip ir įprasta, kasdien tapdavo vyresnė, o jis… jaunėjo. Vadinasi, pusiaukelė visvien turėjo ateiti. Ir ji atėjo.

Jiedu susitiko ir vėl. Moteris išsiskyrė tuo, kad buvo perspektyvi, visų garbinama šokėja. Lyg degtukas degė bendraudama su Bendžaminu.

Man mieliausia filmo scena, kai Daisy (toks moters vardas, aktorė Cate Blanchett) grakščiai šoko prietemoje. Mm, romantika.

Photobucket

O jeigu atvirai, gana sudėtinga šį filmą nupasakoti. Jis toks painus lyg tikras gyvenimas. Nenupasakojamas. Nemeluoju. Kai galvojau kaip galima būtų vienu žodžiu apibūdint, maniau, rašysiu „keistas“. Bet ką jūs manot, darsyk žvilgteriu į filmo pavadinimą – „Keista Bendžamino Batono istorija“. Ironiška.

Nustebau, kad šio kino filmo scenaristas Ericas Rothas, parašęs scenarijų ir garsiajam filmui „Forestas Gampas“. „Forestas Gampas“ man visiškai kitoks. Nors jis taip pat trunka daugiau nei dvi valandas, į laikrodį nesinorėjo žiūrėti. Visiškai. O šiuo atveju, prisipažinsiu – žiūrėjau. Atrodė lyg kažkas tyliu, ramiu balsu man seka pasaką. Ramiu ramiu…

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

 

Susikūriau naują įvaizdį. Pėdinu į politiką

6 Vas 2009 Kategorija: spektras

Atsibundu šiandien ryte ir galvoju: „Noriu būti politike. Ir būsiu. Beje, ne šiaip sau: būsiu seimo pirmininke.“

Tad nuo ko pradėti? Hm… Akiniai padės suformuoti solidžios merginos įvaizdį. Puiku. Klasikinis kostiumėlis rimtose įstaigose pagal protokolą laikomas būtinu atributu. Etiketę su „Made in Gariūnai“ nukirpsiu, o kadangi esu naginga moteris toje pačioje vietoje prisisiūsiu: „Dolce&Gabanna“. Niekas nieko neįtars. Bateliai po bulviakasio jau nuvalyti, plaukai išplauti ir sušukuoti. Visos kitos smulkmenos irgi tvarkoj.

Photobucket

Čiumpu rankinuką ir pėdinu į seimą. Pala, o kur tas Gedimino prospektas? Mano šviesiai galvai tai sunkiai suvokiamas dalykas. Sudainuosiu kokią dainą, gal koks malonus vyrukas pavežės. O, ilgai laukti nereikėjo, štai ir jis. Pradedu: „Būk šalia, būk, mano meile,/Tavo delnai man atstoja gimtuosius namus./Būk šalia, būk, mano meile,/Tik su tavim aš likimą dalint ketinu.“ Vyrukas greitai susilydo ir įsisodina mane į automobilį. Varom. Pakšt į skruostą, pakšt į kitą. Aš jau vietoj.

Seimas. Seimas. Mano svajonių seimas!!!!! Rūmai nublizginti, gražūs. Langai neseniai įdėti nauji. Vieta kaip tik man.

Susiruošiu eiti vidun: „Panele, kur jūs einat? Ar žinot, kad čia Lietuvos Respublikos Seimas?! Žmonės neįleidžiami be išankstinio susitarimo ir išduotų leidimų.“, – sustabdo mane raumeningas diedžiokas.

„Koks leidimas? – paklausiu, bet, greitai sumojusi kame reikalas, atstatau krūtinę: Va, še tau!“

Aš jau seimo viduje. Tiek koridorių, tiek kabinetų. Akys raibsta. Grindys šviežiai lakuotos. Kvepia.

Dar spėju paklaust jau benueinančios valytojos: „Kaip čia tampama seimūnu tuo viršiausiu?“ Ji, darbo moteris, man ir sako: „Na žmonės išrenka…“

Sunerimstu: „Kokie žmonės?“ Darbščioji: „Tai paprasti Lietuvos piliečiai…“ Toliau nesiliauju klausinėjusi: „O ilgai tie rinkimai trunka?“ Moteriškė atkunta: „Ką, tu vaikeli, čia klausinėji? Gi seime mūsų Arūnėlis sėdi. Žmonės šneka, dirba atsakingai, pavargsta. Gal dėl to nelabai ir spėja ką nors nuveikti, nežinau…“ Nusišypsau palaiminga šypsenėle: „O kur tą Arūnėlį rasti?“ „Pirmos durys po kairei, vaikeli… Tik ten negal…“ – nebespėju išgirsti paskutinių žodžių, nes reikalas skubus, gi šiandien privalau karjeros laiptais užkopti.

„Ooo!!!“ – sušunku išvydusi, kad mudu abu akiniuoti.

„Ooo!!! Ho ho!!!“ – sušunka ir jis besigėrėdamas trumpu mano sijonėliu.

„He he… He he… Aha… Oho ho ho…“ – ir taip tapau aš seimo pirmininke.

Šaltiniai:
nuotrauka – http://ecx.images-amazon.com

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

 

 

Stiprybės žmogeliukai

6 Vas 2009 Kategorija: spektras

Užsiminė štai Fredis* apie dvasinę stiprybę, o aš pradėjau svarstyt: O kas gi tokie jos turi užtektinai? Kas galėtų drąsiai save vadinti stiprybės žmogeliukais? Pabandykim nulipdyt portretą.

Visų pirma, man į galvą lenda tokia mintis – fiziškai stiprūs žmonės tampa tada, kai daug ir nuosekliai treniruojasi. Diena iš dienos, kad būtų sveiki ar gražūs, o gal ir tokie, ir tokie. Jie nepalūžta sulyg kiekvienu tingulio apsireiškimu. Atkakliai tobulina save. O jei netyčia trumpam išeina iš rikiuotės, netrukus be vargo vėl į ją sugrįžta. Ko labiausiai jiems reikia? Valios.

Valios reikia ir tiems dvasiniams stipruoliams. Tiesą sakant, dažnai netgi žymiai daugiau nei fiziniams.

Photobucket

Įsivaizduokit:

* tu ko nors nenusakomai nori. Ir tavo noras toks didelis, kad nepaisai netgi savo prigimties. Ramus, kuklus žmogus tampa energingu, laisvai bendraujančiu žurnalistu; neįgalus žmogus sėdintis invalido vėžimėlyje organizuoja pritrenkiančio populiarumo sulaukiančius renginius; apkurtęs (prisiminkim garsųjį kompozitorių Bethoveną) kuria muziką.

* tau labai sunku. Turi menką pluoštelį banknotų, o svajoji padėti savo šeimai ir tau tai neatrodo kvailas, neįmanomas dalykas. Ne. Tu tiesiog žinai, kad anksčiau ar vėliau tai padarysi net jei reikės knistis keliuose darbuose nė nematant gyvenimo. Tave į priekį veda mintis: „Aš dar pamatysiu pasaulį. Ir ne vienas… Kartu su savo šeima. Džiaugsimės visi išvien, nes šeima man padėjo sunkiausiais gyvenimo momentais, kai visi kiti nusisuko.”

* tavo artimieji tave paliko. Pažįstu tokį žmogų, kuris jau metus laiko nesusitaiko su mamos ir sesers netektimi. Aš jam aiškinu, kad laikas su tuo apsiprasti, laikas susivokti, jog artimieji nebegrįš. Laikas apsiprast ir pradėt naują gyvenimą. Čia tiktų iliustruoti tokia citata: „Kai daugelis išvyks – dėl priežasčių, kurių niekada nesuprasime, – tu liksi čia. Kodėl Dievas pasiima tokius neįmanomus žmones, o tave palieka?“ – Paulo Coelho (žr. daugiau „Auksinės mintys”) Ir tikrai, jei Dievas pasiima mums brangius žmones, vadinasi jie turi begales darbų ten, danguje. O mes likom čia. Tad veikim taip, kad tie aukštuoliai (=)), žvelgdami iš padangių per darbų pertraukėles, galėtų mumis didžiuotis.

* tu jautiesi kitoks nei visi. Esi atlėpausis, o gal šleivakojis, gal tavo kasos raudonos? Na ir puiku. Kitoks žmogus nėra prastesnis. Jis paprasčiausiai unikalus. O argi tai blogai?

* tu turi idėją, kuria kiti iš pradžių netiki. Šiuo atveju svarbiausia pačiam tikėti. O tikėjimas… Jisai dalykas toks, kad kuo tu stipriau tiki, tuo labiau sekasi norimą idėją įgyvendinti. Tik reikėtų, kad toji idėja ne griautų, o statytų. Kurtų. Vienytų žmones. Tikėjimas daro stebuklus. Jis lyg magnetas… Įsivaizduok – kiti pamato tavo entuziazmą ir prilimpa it musės prie medaus. Susiformuoja bendraminčių ratas. Taip ir išauga pasaulyje gražūs dalykai.

Taip rašau rašau ir galvoju: „Jetau, ir romaną tokia tema galima būtų parašyti.” Tai gal rašom kartu? Ką jūs laikote stiprybės žmogeliukais?

Gal jus įkvepia kiti stiprūs žmonės?

Šaltiniai:
iliustracija paimta iš http:// www.tinabrough.com

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

 

 

Tie paprasti, bet neprasti dalykai. Menas gyventi

5 Vas 2009 Kategorija: ant debesies

Neseniai didvyriškai teko atsisveikinti su studentiškai kišenei nemenka pinigų suma – susimokėjau antrąją įmoką už savo svajonių kursus. O žinot… Banke mane aptarnavo labai maloni darbuotoja. Ji man pasiūlė galimybę, kuria pasinaudojusi už banko aptarnavimo paslaugas sumokėjau mažiau. Žinojau apie tai ir anksčiau, bet, matyt, tingėjau svarstyt kaip ten kas. O kai pasiūlė žmogus su šypsena veide, pasijutau tokia svarbi persona, kad nesusilaikiau sutikusi. Smulkmena. Aha. Sakysit smulkmena ir tai, kad aš labai noriu namo. Namo ne čia, Vilniuje, ne. Noriu į gimtąjį savo miestelį – Uteną. Na ir kas, jog darbdavys ją vadina kaimu ir nuolat klausinėja ar ten yra vienoks ar kitoks statinys. Tegu.

Photobucket

Žinau, kad ne statiniuose esmė. Svarbiausia artimiausi žmonės – šeima, draugai. Labai jų pasiilgau. Ir dar liūdžiu, jog mamos darbovietė, kurioje ji dirba krūvą metų, bankrutuoja. O man taip norisi tikėti, kad mūsų sunkmetis neliečia…

Kitas artimas žmogus amžiais vis ką nors susilaužo. Tai ranką, tai koją… Pats gremėzdiškumas lyg ir juokinga, bet susilaužymo faktas nelabai…

Bet užtat tikrai juokinga, kai kartais taip sėdžiu ir galvoju: „Ot parašyčiau ką nors stebuklingo, visi apalptų iš nuostabos, o atsigavę sunkiai kvėpuodami kartotų: Puiku, puiku…”

Labai gražu, kad dabar užsinorėjau saldumynų, o neturiu. Kad taip kokį gabalėlį šokolado…

Šiaip būtų gerai mano nuomuojamam kambarėly įrengt treniruoklių salę, tada tikrai prisiversčiau palaikyt formą. Gaila, tik pasižiūrėjus kiek kvadratinių metriukų sudaro visą plotą, tokios utopinės mintys greitai išgaruoja.

Va šiandien buvau užsukusi į blogerio Liutauro puslapį (http://www.adlitteramas.blogspot.com/). O ten jis klausia: „kas yra menas?” Klausiu ir aš: „kokį meną turi galvoje?” Tuo pačiu priduriu, kad mano subjektyvia nuomone yra dvi pagrindinės meno rūšys: menas kurti ir menas gyventi. Liutauras atsako, jog kalbama apie kūrybos rezultatą. Kągi… O aš norėčiau klausti kaip išmokt gyventi, nes dažnai ima atrodyt, kad nebemoku.

Kad kas pasakytų: „Daryk taip ir nekitaip, tada ir pasieksi geriausią rezultatą. Vaikščiok tik tam tikru laipsniu kylodama kojas, kad nueitum kur tau reikia. Gerk vandenį tam tikrais intervalais. Šnekėk nušlifuotomis frazėmis. Juokis nustatytu garsumu. Eik miegot dešimtą valandą vakaro.”

Bet niekas nesako. Niekur nenuveda. Neparodo. Taip ir ieškau pati sau viena. Be kontrolės. Nors gal taip ir geriau? Kai pats po ilgų ieškojimų atrandi, pats ir mėgaujiesi atradimais. Gauni nuosavybę sau. Tfu, meluoju – sau ir kitiems, kuriuos myli. Tik kaip viską suderint, kaip suklijuot, kaip neprarast, kaip… Ar aš dar nesakiau, kad nemoku gyventi?

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

 

 

Ir taip ateina mokesčiai

5 Vas 2009 Kategorija: spektras

Nežinau kur aš buvau visą sausio mėnesį (ech, tie astrologai…), bet tik šiandien, besikeberiodama namo į daugiabučio aukštumas, laiptinėj ten, kur visąlaik kabėjo vienokio pobūdžio skelbimas, radau štai tokį: „GYVENTOJŲ DĖMESIUI! UAB „Vilniaus vandenys” praneša, kad nuo 2009-01-01 pasikeitus PVM (pridėtinės vertės mokesčio) tarifui, keičiasi bendrovės teikiamų paslaugų kainos. Nuo 2009-01-01 1 m³ šalto vandens ir nuotekų tvarkymo kaina gyventojams – 4,15 Lt.”

Photobucket

Sakysit skelbimas kaip skelbimas. Na taip, tik įsižiūrėkit atidžiau – jis gana įžūliai dengia ankstesnį. Būtų nieko, jei tame ankstesniame – sena, nebereikalinga informacija. Deja… Jame kažkoks doras pilietis primena mums visiems apie žmogiškumą, apie tai, kad kiekvienas turėtume prižiūrėti tvarką. Pacituosiu, kiek liko neuždengta: „Visi esame augę namuose ir puikiai žinome, kad bomžynu juos paversti greita: užtenka vieno nevalyvo žmogaus, ir tvarka sugriūva. Gal verčiau saugokime šiuos namus visi?”

Paprasta, suprantama. Lyg ir aiškinti nereikėtų. Tačiau kaži kaip būtų atrodę, jei toje pat vietoje per šv. Kalėdas kabėjusį sveikinimo atviruką su nuoširdžiais sveikinimo žodžiais, būtų „tvarkingai” užklojęs, kad ir toks lapas: „Elektros tarifai didinami nuo 37 iki 57 centų už kilovatvalandę. Linksmų jums švenčių linki Rytų skirstomieji tinklai.” Spėju, nei šiaip, nei taip.

Ech, tie mokesčiai… Braunasi į mūsų gyvenimą kaip tik gali… Ateina ir nebeišeina… Pasilieka. Tik kaskart vis didesni ir didesni…

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

 

Zitos katės filosofija: „Jokios kri… (t.y.sunkmečio)”

4 Vas 2009 Kategorija: svečiuose

Sausio 26 – ąją į šį tinklaraštį įdėjau tokį straipsnelį – „Juoda ir balta: gyvenimo iliustracija” – http://ligita.xz.lt/?p=65. Jame parodžiau savo nuotraukėlę su katyte Perla ir katinu Bingu bei pakviečiau jus siųsti įdomius atradimus. Ir ką jūs manot? Viena mano tinklaraščio lankytoja Zita, kaip paaiškėjo iš komentarų, taip pat turi pūkuotą augintinę. Pasiūliau atsiųst jos nuotrauką, kad kartu pasidžiaugtumėm, bet visų pirma Zita norėjo ją įdėt į savo dienoraštį. Tačiau… Atradau tą dienoraštį ir aš xDD Photobucket Atradau ir pamačiusi kokia miela katytė ten puikuojasi, dar kart pasiūliau: „Zita, praėjusiam komentare užmiršau parašyt, kad jau mačiau jūsų katę!!! Ji meilumo įsikūnijimas. Galbūt tikrai galėčiau ją parodyti visiems?:))” Ir… Bingo (!!!!!!!!), gavau tokį atsakymą: „Darykit, Ligita, ką tik norit, jums leidžiu;” Taigi, jeigu galiu, tai ir darau. Dedu šauniosios katytės nuotrauką. Nagi, kur jūsų palaikymo šūksniai?! Beje, ji (hm… koks jos vardas?) turi tokią filosofiją: „Maniškė katė trijų spalvų ir su charakteriu, tikriausiai neišeitų taip interpetuoti, nes turi gana aiškią poziciją ir nepripažįsta jokios krizės.” Kaip jums patinka?

P.S. Smagių gyvenimo iliustracijų laukiu ir toliau – liracula@gmail.com Galit siųsti kates (=D), šunis, namų stogus, automobilių padangas… Viską viską kas jus nuteikia optimistiškai.

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

 

 

Sveiki,


Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.

Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.

* yra papildomų sąlygų:)

Ligita


Welcome,


You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.

I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.

* There are additional conditions:)

Ligita

Nori susirašinėti popieriniais laiškais? Palik savo kontaktus žemiau. Arba rašyk el. paštu: ligita@ligidangaus.lt

Tavo vardas

Klausimas

captcha

Saugos kodas

    Prenumeruok RSS

    Įrašyk savo el. paštą

  • Balsavimas

  • Tapk gerbėju

    Ligi Dangauson

    Darbai

    Radai klaidą? Pranešk.

    Kategorijos

    Archyvas

    Tinklaraščiai, batai ir sausainiai :))

    Poko.lt