Ligi Dangaus

Komentarai: 25 “Susikūriau naują įvaizdį. Pėdinu į politiką”

1. 1.

   Fredis* vasario 6th, 2009, 9:23 pm

   

   žinok, Arūnui dabar sunku, ne gražuolės jam rūpi. Delegacija keičia delegaciją, pirmininkas suvargęs, žiniasklaida puola, buvo sėkmingas šoumenas, sumanė, kaip tu tapti Pirmininku – jam pavyko, netikėtumas ištiko Arūną (neapskaičiavo), kad į tokią mėsmalę pateks. Atėjo buvusių draugų kompanija (delegacija) į kabinetą, žmonės linksmi, smalsūs, laido replikas, šposauja, pradeda apžiūrinėti kabinetą, portretus ant sienos, kampe vėliavą, puikius baldus ir vaizdus pro langą, palenda po stalu, o ten … BLAKĖS.

   tu paklausk kas tai yra, bus tęsinys …

2. 2.

   Artūras Račas vasario 7th, 2009, 12:45 am

   

   Taip Ligita, žinok Arūnui labai sunku. Suvargęs, nes visą reprezentacinį fondą V.Tomkui mainais į reklamą ir nuotraukas padovanojo, nebeliko už ką pavalgyti ir kostiumo nusipirkti.

   Bandė žiniasklaidą kaip daininkus „Kelyje į žvaigždes” muštruoti – nepavyko, nes žurnalistai, pasirodo, stuburą turi. Tai dabar net bijo spaudos konferenciją rengti, nes pasakyti neturi ką, o žino, kad gali ko nors paklausti.

   Buvę draugai tapo priešais, nes pirmininko reitingai staigiai smuko, niekas su pirmininku draugauti nebenori, tik V.Tomus, bet ir šis laikinas – kol pinigų bus.

   Dabar staigiai reikia kokią nors istoriją sugalvoti – tai Fredį pasiuntė, kad šis skleistų gandą apie tai, kad pirmininko slapta klausosi. Lyg jis galėtų ką nors pasakyti, ko būtų verta klausytis…

   Sunku tam pirmininkui.

3. 3.

   Zita vasario 7th, 2009, 8:15 am

   

   Artūrai, nesikabinėkit prie Fredžio, palaukim tesinio ir sužinosim.

4. 4.

   Fredis* vasario 7th, 2009, 8:57 am

   

   Artūrai Račai, tai kas čia dabar hiena, o kas romus avinėlis?
   Išėjote ilgą propagandinio darbo mokyklą purviname laikraštyje (Prezidentas V.Adamkus: – gydytojai patarė kai kurių laikraščių neskaityti, kad išvengti streso, todėl dabar esu toks žvalus ir sveikas, ne pagal metus jaunas), todėl su tamsta varžytis kuris čia iš mūsų yra šaunesnis Ligitos dienoraštyje aš nesiryšiu. Gerai, kad filadefijai turi visus atsakymus į klausimus: BLAKĖS – tai Seimo vedėjo liguista fantazija, jis serga šizofrenija ir paranoja …

5. 5.

   Fredis* vasario 7th, 2009, 10:02 am

   

   Ligita prisipažino, kad turi pomėgį nuo ryto iki vakaro naršyti po delfį ir alfą, tokia pat priklausomybė kankina ir mane, negaliu nepasidalinti aptikta puikia A.Navicko iš bernardinų.lt citata alfoje:
   „Neįsivaizduoju, kokią šlykštynę turi iškrėsti žurnalistai Lietuvoje, kad politikai reaguotų principingai. Minėti V. Tomkaus paskviliai, „Lietuvos ryto“ purvasklaida apie Vytauto Pociūno žūtį, mano įsitikinimu, negrįžtamai peržengė padorios žiniasklaidos ribas šiose žiniasklaidos priemonėse, ir vis vien jų savininkai šypsosi valstybiniuose priėmimuose, šiuos leidinius kasdien spaudos apžvalgose reklamuoja nacionalinis radijas, apdergti politikai nuolankiai beldžiasi į jų redakcijų duris, siūlydami tekstus ar interviu.

   Deja, tenka sutikti su ponų Gedvydo Vainausko ar V. Tomkaus teze – jei visuomenei būtų nepriimtina tai, ką žiniasklaidos koncernai Lietuvoje daro, – jie reaguotų. Pavyzdžiui, nepirktų, neprenumeruotų, jokiais būdais nebendradarbiautų su žiniasklaidos priemonėmis, kurios užsiima politine ar ekonomine prostitucija, kurios skleidžia ne informaciją, bet purvą. Vietoj pilietiško veiksmo paprastai pasitenkinama intelektualiais padūsavimais, jog Vakaruose žiniasklaida kitokia, kad būtų puiku sukurti laisvą nuo lietuviškos žiniasklaidos ydų dienraštį. Šunys loja, o karavanas eina toliau. Tik visiškai neaišku, kodėl mes negalėtume išsiversti be šio karavano?”

6. 6.

   Fredis* vasario 7th, 2009, 10:31 am

   

   na ir pabaigai ką šiandien aptikau bernardinai.lt:

   Liuda Jonušienė. Apie „ketvirtąją valdžią“

   2009-02-07

   Žiniasklaidą šiandien į šuns dienas deda visi, kas netingi. O ko „nededa“? Ko paskutiniais žodžiais nekoneveikia? Seimo? Vyriausybės? Verslininkų? Mokytojų? Kultūros darbuotojų? Policijos? Teismų?.. Tai gal kalta visai ne žiniasklaida? Tiesiog ji yra tokia, kokia yra valstybė.

   Kiekvienam visuomenės reiškiniui iškristi iš bendro konteksto gana sunku. Ko gero, net neįmanoma. Todėl ir žiniasklaidą galima būtų kaltinti nebent tuo, kad ji yra savo laiko kūdikis – deja, ne itin talentingas, ne itin maištingas, ne per daug išdidus ir savarankiškas. Netgi atvirkščiai – eilinis, socialiai apleistas, todėl neretai paviršutiniškas, piktas ir kerštingas vaikas. O ar gali jis būti kitoks?

   Formaliai ir valstybė, ir joje gyvuojanti žiniasklaida yra laisvos, demokratiškos, save reguliuojančios, atviros kritikai ir diskusijoms. Tačiau tikrovėje atvirumo maža, laisvė – sąlyginė, o diskusijos nelabai pavyksta. Žodžiais svaidomasi kaip akmenimis, o akmenimis – kaip žodžiais.

   Imkime paprastą pavyzdį. Atidžiau pasidairius, kad ir interneto erdvėje, aiškiai matyti: jeigu parašysi straipsnį, palaikantį Vyriausybės politiką, liksi asilo vietoje – tave sudirbs 99 procentai komentatorių. Jeigu sukritikuosi tą pačią Vyriausybę, pasijusi ne mažesnis asilas, nes už jos vykdomą politiką pasisakys, o tave sudirbs irgi 99 procentai iš esmės tų pačių komentatorių.

   Išvada? Nepriklausomai nuo to, ką spaudoje rašo, ką televizijoje ir radijuje kalba žurnalistai, rašytojai, filosofai, politologai, nusivylimo ir paniekos kupinų atsiliepimų kruša pirmiausia pasipila ant jų galvų. Nieko nuostabaus, kad kažkada buvę jautrūs, geranoriški idealistai – korespondentai, reporteriai, apžvalgininkai, redaktoriai palaipsniui virsta paprastais bejausmiais samdiniais ir tarnautojais. Kalbėti apie autoritetus ir asmenybes beveik netenka, nes jų, sprendžiant iš viešosios opinijos, šiandien nebeliko jokioj srity.

   Vidinių žurnalistikos, kaip kūrybinės veiklos, ir žiniasklaidos, kaip verslo, problemų apstu. Gali būti, kad šios mūsų visuomeninio gyvenimo sferos vis dar išgyvena perėjimo iš ideologiškai „glazūruoto“ socializmo erdvės į, deja, kaip tyčia, ilgalaikę krizę išgyvenančio kapitalizmo veikimo lauką.

   Jokia paslaptis, kad jame šiandien dirba ir didžiausią svorį kol kas turi per 45-erius perkopę dar sovietinės žurnalistinės mokyklos diplomantai. Kita vertus, jie bent jau turi universitetinį išsilavinimą ir gerai išmano amatą. Nebijodami pasakyti savo nuomonę, jie vis dar linkę mokytis (nes jiems tai savaime suprantama), viskuo domėtis, išklausyti visas puses ir surinkti kiek įmanoma daugiau faktų. Klausimas – ar šiandien kam nors to reikia?

   Profesionalioji žurnalistika po truputį nyksta. Ją baigia užgožti elementari vartotojiška, komercinė, paviršutiniška, vienadienė, tačiau pretenzinga, „gliamūrinė“, dalykinių klaidų pilna rašliava. Kartais atrodo, kad didžiąją jos dalį „redaguoja“ korektorės. Ir gerai, bent gramatikos klaidas ištaiso. Pramoginę televizijos industriją laikyti žurnalistikos atmaina apskritai sunku.

   Bent jau sąlyginai laisvų, kitaip tariant, neetatinių (tačiau nebūtinai privalančių įtikti visiems skaitytojams ir žiūrovams) žodžio meno profesionalų dar vis labai maža. O ir bandančiuosius taip dirbti kartais tyliai, kartais triukšmingai baigia iš visur išguiti pati valdžia, sumaniai kurianti blogos spaudos įvaizdį, taip pat masinis, pernelyg nesivarginantis mąstyti skaitytojas. Kadangi jis sudaro didžiąją spaudos pirkėjų bei prenumeratorių dalį, vis labiau klesti bulvaras ir „Stiliaus“ bei „Žmonių“ tipo skaitalai. Jų vartotojus, kaip ir muilo operų žiūrovus, nesunku suprasti: visi pavargo nuo problemų, nori poilsio, atsipalaidavimo ir, tegul bent iš tolo, gražaus gyvenimo.

   Betgi purvas, neteisybė, skurdas, skausmas niekur nedingsta. Purvas lipnus ir šliaužiantis. Kodėl pykstame ant tų, kurie, užuot „pasiplovę“ į užsienį ar pasislėpę atokiuose Lietuvos vienkiemiuose, bando mums apie tai pasakyti? Juk bendromis jėgomis ieškoti tiesos ir kurti geresnį gyvenimą ne kino ekranuose, o čia ir dabar būtų kur kas lengviau.

   Faktas, kad metų Tolerancijos žmogumi vėl išrinktas žurnalistas, teikia vilčių. Žmonėse tebėra gyvas tolerancijos, gėrio, šviesos troškimas ir tikėjimas žurnalistika, kaip pozityvia, vertybine erdve. Gerai būtų, kad ir plunksnos broliams tai suteiktų stiprybės bei didesnio pasitikėjimo.

   Prisipažinsiu, beveik neskaičiau nei ankstesnių prelegentų rašinių, nei jų komentarų „ketvirtosios valdžios“ tema. Kažkodėl man atrodo, kad dar ilgai niekas nepasakys nieko naujo. O senos, ne kartą šildytos ir vėl atšalusios košės jau nesinori kabinti.

   Jeigu valstybė serga ir bendruomenės kūne yra žaizdų, o jų (šiuo atveju žiniasklaidos pavidalu) tikrai esama, pirmiausia tai reikia pripažinti – tą sutartinai ir darome. Visa kita dažniausiai padaro laikas. Žaizdos išpūliuoja, išsivalo, užsitraukia, ir būtis vėl pražysta visomis vaivorykštės spalvomis. O nuo stabligės esame pasiskiepiję dar 1990-ųjų kovą… Nesinori tikėti, kad skiepai nesuveiktų…

   Bernardinai.lt

7. 7.

   Ligita vasario 7th, 2009, 3:17 pm

   

   Šios dienos man didžių atradimų metas. Bet nedrįsčiau teigti, kad labai gražių atradimų…;( Bliamba, ir suprask ką nors tu, jaunas žmogau, kai žiniasklaida bloga, nes parsiduoda, o politikas blogas, nes perka puslapius norėdamas susikurti nugludintą įvaizdį, o taip netyčia Užs.Nr. ir neparašoma… Wikipedijoj apie V. Tomkų rašo (galiu tikėt Wikipedija?!!!): „2004 m. V. Tomkus „Respublikoje“ ir „Vakaro žiniose“ išspausdino tęstinį straipsnį „Kas valdo pasaulį?“. Dėl pastarojo straipsnio, Atviros Lietuvos Fondas ir nepriklausomi piliečiai parašė kreipimąsį į Lietuvos politikus ir valstybės tarnautojus, prašydami viešai pasmerkti tokį, žydus ir seksualines mažumas niekinantį straipsnį.” Pala, pala… Ir toks netolerantiškas žmogus galėjo su pačiu seimo pirmininku bendrauti? Kaži kuo tai kvepia… Ar tik ne pačiais nešvariausiais dalykais? Žinoma, žmonės gali taisytis, bet skaitom Wikipediją toliau: „2009 m., reaguodami į vasario pradžioje internetiniame dienraštyje Balsas.lt patalpintą Vito Tomkaus straipsnį ir seną „Respublikos“ karikatūrą, Lietuvos Žurnalistų draugija ir Žurnalistų sąjunga paskelbė, kad dienraščio redaktorius ir savininkas V.Tomkus piktnaudžiavo žodžio laisve ir užtraukė gėdą visai Lietuvos žurnalistikai.” Tfu tfu tfu, tris kartus per kairį petį! Taip neturi būti ir savo dar ne visai sugadinta (bet jau pradėta gadinti…) galva mąstau, kad žurnalistikos pagrindinė priedermės yra šios: TIESA ir tarnavimas piliečiams. Tikiu, jog Artūras gali patvirtint, kad tokių informacinės sklaidos priemonių dar tikrai yra. O Arūnas savotiškas… Jei jau toks nekaltutis, kodėl tada visomis išgalėmis stengėsi apriboti žurnalistų darbą seime? Kodėl aplink jį turėjo būt atlaisvinti kabinetai, kad pro sienas kiti nieko negirdėtų. Beje, bravo doriems žurnalistams, kad jie nėra tokie skystaklyniai ir kiek girdėjau laisvės jiems vėl suteikta daugiau. Tik tegu neužsižaidžia ta laisve.

   P.S. Fredi, ką ten vis dar šneki apie hienas ir romius avinėlius?…=D

8. 8.

   Fredis* vasario 7th, 2009, 4:47 pm

   

   Taip, ta Respublikos leidinių grupė yra apgailėtina ir baisi (nors visur darbuojasi gyvi žmonės, turi šeimas, kažką svajoja, kuria, masto, todėl su vertinimais visą laiką reikia būti labai atsargiam kad ko labai neįskaudinti), man tik pikta, kad lygiai tokiais pat metodais veikia ir jų konkurentai iš Lryto, kai kurie žmonės, autoriai bando tai pasakyti, bet tai tik šauksmas tyruose (A.Navickas iš bernardinų ir kiti autoriai, man ypač patinka D.Kuolys, dažnai kalba per radiją, iš TV išvytas). Atsiprašau, kad čia pripeckiojau tavo dienoraštį šiandien iš ryto, o ir tos” hienų ir romių avinėlių” temos irgi daugiau negvildensiu …

9. 9.

   Artūras Račas vasario 7th, 2009, 11:10 pm

   

   Aš irgi nepeckiosiu, bet pastebėsiu, kad Fredžio su tokiu patosu pateiktame L.Jonušienės straipsnyje džiaugiamasi, kad M.Drunga buvo išrinktas Tolerancijos žmogumi… Na, ir ką čia bepridėsi…:)

   Ir atsiprašau, Ligita, kad tenka Tavo tinklaraštyje kalbėti su Fredžiu, bet tikrai labai nemėgstu į jį panašių.

   Taigi, Fredi, dirbau „Lietuvos ryte” beveik 7 metus, tačiau būk malonus, surask nors vieną mano propagandinį tekstą. Arba galvok, ką kalbi.

10. 10.

    Fredis* vasario 7th, 2009, 11:32 pm

    

    ši tavo replika, Artūrai, yra nevykusi, tavo nuomonė, vertybės, straipsniai, nuveikti darbai nėra niekuo geresni, ar blogesni už L.Jonušienės, ar M.Drungos. Keista, kad čia, Ligitos dienoraštyje, atsiskleidi tokiu kampu. Manau, kad tu skaudini savo gerbėjas Zitą su Ligita.
    P.S. Jei buvai atidus, tavęs, Artūrai Račai, propagandinių tekstų rašymu nesu apkaltinęs, todėl nieko ir neieškosiu.

11. 11.

    Ligita vasario 8th, 2009, 2:37 am

    

    Dievulėliau brangus, jau tuoj pradėsiu galvot – velnias nešė mane į šitą galerą! Kodėl taip karštakošiškai kalbu?! Netyčiom tarp savo komentarų pamačiau vieną nepatvirtintą. Jis buvo (ir yra) Virgio. Taip to, kuris buvo neseniai „užbanintas” Artūro bloge. Įdėmiai, kelis kartus perskaičiau komentarą ir jis mane nuliūdino:(( Jeigu tai tiesa, ką jis rašo, tada… O tada… Ką tada? Jaučiuosi sutrikusi. Kolkas nenoriu jo viešint, nes svarstau, jau gūdi naktis, tad bijau priimt netinkamą sprendimą. Virgi, gal aš tau dar parašysiu, tik negi ten tavo nurodytas tikras el.paštas?:OO

    O dabar… Sakykim to komentaro nebuvo (nors jį turiu ir galiu bet kada įdėt)…

    Trumpai pastebėsiu, Fredi, kad tu vienam savo komentare rašei: „Išėjote ilgą propagandinio darbo mokyklą purviname laikraštyje.” Čia lyg ir nėra kaltinimas propagandinių tekstų rašymu, bet užuominą galima įžvelgti.

    Oh… Aš taip intensyviai galvojau, kur man kursų praktiką atlikti ir dar klausimas kas paims… Taip nesinorėjo kokių bobiškų paistalų pilti, bet jeigu taip ir toliau… Vadinasi teks=((

    Ir pabaigai… Spėju, pradėsiu paišyt tas hienas ir avinėlius… Bandysiu juos sutaikyti visus B)

12. 12.

    Zita vasario 8th, 2009, 8:28 am

    

    Fredi, manes niekas neskaudina, o ypač Artūras, nes išlieka savimi. Čia tu atsiskleidei kitu (geresniu) kampu. Dar jei pasistengtum…

13. 13.

    Fredis* vasario 8th, 2009, 10:00 am

    

    Labas, Zita, ačiū už malonią žinutę šį rytą.
    Ligitai dėl būsimos praktikos. Taip jau yra, kad gyvenimas nėra sudėliotas vien iš šviesių spalvų, ateityje gali tekti bendrauti, dirbti su įvairiais žmonėmis, dirbti įvairiose įstaigose, bendrovėse, kurios anksčiau buvo pridirbę visokiausių bjaurysčių, negražiai pasielgę, yra ne visiškai geros reputacijos. Teks daryti kompromisus su savo sąžine. Kai kurių dalykų tiesiog neįmanoma išvengti, pakeisti, kaip kad pavyzdžiui gyvenant daugiabutyje atsijungti nuo centralizuoto šildymo, elektros tiekimo paslaugų, ar atsisakyti šiukšlių išvežimo, nes gali kilti įtarimų, gali pasirodyti, kad kainos už paslaugas yra sudarytos nesąžiningai, yra kokio nors korupcinio sandorio pasekmė. Aišku, galima viską mesti, trenkti durimis ir atsiskyrus nuo pasaulio gyventi vienkiemyje, vesti natūrinį ūkį, bet ir įtakoti aplinką, save realizuoti kaip socialią būtybę suvaržytum iki visiškai mažučio, nereikšmingo dydžio.

14. 14.

    Artūras Račas vasario 8th, 2009, 4:17 pm

    

    Labas, Ligita, aš čia tikriausiai pasakysiu ne į temą, tačiau įtariu, jog žinau, ką Virgis parašė: jis man siūlė kartu su juo paaukoti po 3 mėnesio atlyginimus labdarai ir aš atsisakiau, argumentuodamas tuo, kad turiu šeimą ir tuo, kad pats sprendžiu, kam, kada ir kiek skirti labdarai. O užbaninau aš jį todėl, kad drąsus buvo kalbėti ir dergti ant manęs anonimiškai, o kai pasiūliau susitikti, kad jis galėtų viską pasakyti į akis, jis kažkodėl tai nepanorėjo. Nekenčiu kiškių drąsuolių, todėl ir užbaninau.

    Beje, pastaba Fredžiui: kai kurios vertybės yra visuotinės. Tolerancija, mano supratimu, priklauso būtent tokioms. Ir M.Drunga neturi su tolerancija nieko bendra.

    Ir dar Fredi – gražiai čia rašai apie kompromisus… jei taip pat ir galvotum, galėjai pasidomėti, kaip ir kokiomis aplinkybėmis išėjau iš „Lietuvos ryto”. Bet tau juk ne tai svarbu, ar ne?

    Atsiprašau, Ligita:)

15. 15.

    Ligita vasario 8th, 2009, 4:42 pm

    

    Na taip, jis minėjo labdarą, kuriai jūs kartu turėtumėt paaukot, idant įrodytumėt esantys dorovingi, bet kas keisčiausia jūsų ir Virgio minima suma gerokai skiriasi. Nesikišiu ne į savo reikalus, tik, aišku, kad judu kaip reikiant susiginčijot;/ Labai gaila, kad tokie dalykai dedasi, bet aš pasitikėjimo žmogumi, kuriuo pradėjau tikėt, taip lengvai neprarandu. Laikykitės, Artūrai B) Nes jeigu jūsų tiesa, jūs ir sprendžiat kur atlyginimą dėti (o dar tris!), ypač atsižvelgiant į tai, kad šeimą išlaikyti reikia, o laikai tokie sunkūs.

    Beje, Fredi, aš vis dažniau pastebiu, jog gyvenimas nėra pasakiškai šviesus. Bet nosies taip lengvai nenukabinu, nes tik užkietėję optimistai pereina visas negandas! Vuhu, kaip ten sakoma: „Viltis – durn…”!!!!!

16. 16.

    Fredis* vasario 8th, 2009, 7:44 pm

    

    Ligitai, tavo šauktukai – nemirtingi ir vis kitokie, taip gali išsivystyti priklausomybė nuo autorės rašinių …

    Artūrui, aš šiandien geranoriškas, nepiktas, atlaidus, švelnus ir dėmesingas, tikiu, kad turėjai labai svarią priežastį palikti ilgametę darbovietę, turbūt buvo suku, apmaudu, pikta, slydo žemė iš po kojų ir norėjosi ką nors prikulti?

17. 17.

    Ligita vasario 9th, 2009, 1:28 am

    

    Šiaip šauktukai yra gyvybingumo stimulas, jie įneša spalvų tiek į rašomąją, tiek į sakytinę kalbą, išblaško tvyrančią įtampą, skatina mus šypsotis. Hei hei, argi dar kyla abejonių dėl šauktukų būtinumo?!!! Va, net ir pats minėjai, kad jie nemirtingi B)

    Hm, kai kas turi pomėgį girtis… )

    O ką tu, žinai, Fredi, gal Artūras ir prikūlė ką nors? Kaip spyrė kokiam diedžiokui, tas net atbulas nusirito.

    Beje, jau galėtumėt abu tvarkingai išsiaiškint kaip ten iš tikrųjų viskas buvo.

18. 18.

    Virgis vasario 9th, 2009, 9:45 pm

    

    Labas Ligita. Matau, kai ką pražiopsojau:)
    Paprašykim Artūro kartu:
    Artūrai, paviešink mano laiškelį tau, taip taip, tą patį , kur aš parašiau tau kalbėjęsis su keletu žmonių Užlytės reikalu. Juk tai nesudėtinga. Visą, gerai? Būkim atviri ir sąžiningi iki galo – tu juk toks esi, ar ne?. Bent jau Lia tuo tiki. Beje, Ligita, man keista matyti Artūrą rašant tavo tinklalapyje tai, ką keletą kartų rašė savo bloge. Kodėl Artūro toks dėmesys man?
    Ką reiškia žodis „dergti”, Artūrai, tu seniai pamiršai, kitu atveju tavo straipsniai, liečiantys TPP atrodytu truputį kitaip. O užbaninai mane todėl, kad bent jau Užlytės atveju puikiai demaskavau tavo demagogiją, melą, populizmą ir dergimą.
    Ačiū, Ligita, už kantrybę. Tu gerai pastebėjai – su Artūru mes kaip reikiant susikibom, tik aš veikiu visiškai atvirai, o Artūras jau kai ką nuslėpė – įsitikinsi tuo, jei jis išdrįs išlikti sąžiningu. Ir Ligita, tikrai neturiu tikslo bet kokia kaina „nuskriausti” A.Račą, niekam niekada nededu jokių „banų” ir ,kaip matai, nelendu į A.Račo blogą bet kokia kaina. Tai nėra mano tikslas, tik noriu, kad ir Artūras suprastu – neklystančių nebūna, tame tarpe ir žurnalistų, tame tarpe ir BNS. Ir kad yra toks žodelis „atsiprašau”. Užlytės atveju jis neišvengiamas – jei trūksta drąsos, tai jau kitas atvejis. Jo „banas” man, ne kas kita, kaip „neklystančios A.R. sistemos” error. Beje, neprivalai, manęs publikuoti, Artūras juk autoritetas, kodėl gi nepasielgus kaip jis ? Ačiū ir sėkmės Tau gyvenimo labirintuose.

19. 19.

    Artūras Račas vasario 10th, 2009, 12:38 am

    

    Ligita, labai Tavęs atsiprašau, bet kad Virgis būtų laimingesnis, išpildau jo prašymą, skelbiu laišką. (Beje, Virgis šiek tiek meluoja, sakydamas, kad nelenda į mano tinklaraštį bet kokia kaina, nes nuo to laiko, kai jis prarado patvirtinimą, bandė savo laimę kokius 17 kartų. Čia tik teisybės dėlei:)

    Štai Virgio laiškas:

    Sveiks Artūrai.
    Negalėjau susilaikyt nenusijuokęs. Jau apskelbei, kad Virgis atsisakė „pasitaškyt” su tavim. )) Na, tikrai vyliuosi suteikti tau tokią progą. Sutinku, pasikarščiavau – reikėjo tau pasiūlyti paaukoti kokius 500 litukų, t.y. siūlau dabar, o paskui, kai po mūsų bendros „akcijos” banke, savo bloge mane pavadinsi populistu, gausi į žandą. Suteikiu tau dar vieną progą apginti savo orumą
    Pasikalbėjau su keletu žmonių Užlytės reikalu. Reziumė:
    Jei pinigus skirtų savivaldybė – ar tai būtų mokesčių mokėtojų pinigai, ar ne ?
    Jeigu remontą būtų pasiūlęs Alytaus rajono tarybos narys – ar jis irgi būtų populistas? Kaip, tokiu atveju, daryti gerus darbus?
    Užlytei apie apgailėtiną darželio būklę pasiguodė paprastas žmogelis, neturintis galimybės būti išgirstas ne tik kad seime, bet ir savo rajone. Užlytei įsitikinus, kad Alytaus rajono finansinės galimybės apgailėtinos, iškėlė problemą seime ir gavo (o galėjo ir negauti) pritarimą – kaip ir daugelis kitų panašių projektų.
    Dar vienas dalykas – Artūrai, kas tau įkalė į galvą, kad negražu girti gerus darbus? Užlytė nesigyrė – ją pagyrė Valinskas ir TPP. O gal turėjo laukti Artūro Račo pagyrų? Aha, mačiau, sulaukė ))
    Kaip ir Kazlauskas – Paulausko draugelio „trobelę” nukėlė – tylu. Tyli Račas. Tyli ir banda jo bloge. Artūrai, turiu prašymą, perduok linkėjimus Valentinui ir dar ten kai kurie man alaus, žirnių skolingi liko, gal atsilieps.
    Ir būk tikras, galėčiau tai ir pats padaryti po penkių minučių iš kito PC, tik principas neleidžia. Atimsiu tau šansą pasitaisyti mano akyse. (Kas aš toks? Paprastas bičas, ne daugiau )
    Iki.
    P.S. Kokia suma nenuskurdintų tavo šeimos, nes, kaip minėjau, likai skolingas Užlytei, bet ji sutiktų „žalą” pervesti labdarai. Abudu pervesim. Ar sutinki? O be to, mane galėsi prilupti ))
    Pagarbiai, Virgilijus

20. 20.

    Ligita vasario 10th, 2009, 12:49 am

    

    Labas, Virgi. Na taip, nelendi į Artūro tinklaraštį, bet maniškio plotą naudoji judviejų santykiams aiškintis, užuot tarkim rašęs komentarus apie artėjančią knygų mugę, apie tą patį Arūną Valinską, o gal apie kino filmus. Truputį liūdna, kad nevyksta turininga diskusija pagal straipsnį;((

    Taip, Artūras, kaip bebūtų keista, vis dar skiria dėmesio tau, bet ir tu jo nepalieki ramybėje. Ir kas gi tavuoju atveju tai yra? Teisybės paieškos, užgauta vyriška savimeilė ar dar kas nors nežinomo? Ko tu sieki?

    Beje, šiaip pastebėjimas… Visi nesam kvaili ir žinom, kad neklystančių nebūna. Tačiau tarkim aš tavęs prašiau piktokų komentarų nedėti, siųst juos į el.paštą, o tu neatsižvelgei į mano nuomonę.

    Beje, o tu žinai, Virgi, kas yra žurnalisto darbas? Mes matom tik galutinį rezultatą, o iki tol, kiek visko įvyksta. Ir vien tam, kad informuotų žingeidžią, skandalų ir lindimo pro raktų skylutę trokštančią visuomenę. O ji burba ir burba…

    Stebėtina kaip vis dar Artūras atremia visokių Virgių (?) atakas…

21. 21.

    Ligita vasario 10th, 2009, 1:15 am

    

    Na čia aš dar kartelį=) Tik parašiau komentarą (žr. aukščiau) ir pamačiau, jog prieš mane dar laukė vienas nepatvirtintas. Kągi, dabar jau patvirtinau. Skaitau Virgio man atsiųstą variantą, skaitau jūsų, Artūrai. Kone identiškas variantas, tik Virgis man vietoj pradžios ir pabaigos parašė tiesiog žmogiškus pastebėjimus, susirūpinimą apie Kazlausko (valinskininko!) pradėtą karą su nelegaliom statybom… Vienu žodžiu, galėsiu ir aš įdėt, ką ten rašė, jeigu reiks…

    Tik dabar metu įdėmų žvilgsnį ir, matau, kad Virgio lyg ir niekur nekalbama apie trijų mėnesių algos labdarą… Hm hm…

    O Virgis visgi lankėsi Artūro tinklarašty… Dar kitas – hm hm…

    Oh, smagūs jūs vyriokai;)

22. 22.

    Artūras Račas vasario 10th, 2009, 10:21 am

    

    Labas, Ligita, nebeteršiu Tavo tinklalapio, parašysiu laiškelį.

    Atsiprašau, kad įsivėliau į niekur nevedančia diskusiją ir nukreipiau dėmesį nuo Tavo temų.

    Daugiau taip nedarysiu.

23. 23.

    Ligita vasario 10th, 2009, 5:05 pm

    

    Nieko tokio, Artūrai, buvo kas buvo. Nors man visvien dėl judviejų su Virgiu neramumas išlikęs…

    Tikiuos nuo šiol velsitės į kažkur vedančias diskusijas, bet čia jau priklauso nuo mano pastangų ar sugebėsiu sudomint skaitytoją ir sukelt polemiką pagal aprašytą temą.

    Vat taip vat;))

24. 24.

    Virgis vasario 10th, 2009, 5:08 pm

    

    Lia, vis dėlto paskutinio sakinio pirma dalis sukėlė dviprasmiškas spėliones – kaip būtent Arūnėlis perdavė valdžios skeptra.
    Kaip ten šokoliadas dainavo …

25. 25.

    Ligita vasario 10th, 2009, 6:31 pm

    

    Ha, pagaliau kažkas įžvelgė mano užslėptą mintį… Kai rašiau, norėjau tiek paliest kvailiukų (-(i)ukų dėl to, kad kiek žinau, Virgi, esi teigiamai nusistatęs Arūnėlio atžvilgiu) seimą, tiek moterų karjeros siekimą, nes tuo metu buvau tik neseniai išgirdusi kaip kažkokiai jaunai, išvaizdžiai merginai, vos po dienos praleistos darbe, gerokai pakėlė atlyginimą. Ir apskritai dažnai moterų biografijose tarp paprasto gyvenimo ir karjeros aukštumų būna nežinios tarpas… Piktoka, kad nevisuomet atsižvelgiama tik į profesionalumą ir veikiama kitais metodais… P.S. Čia dar toks pasijuokimas – Kaži Arūnėlis susigundytų moteriške su mini sijonėliu?;DD