Ligi Dangaus

Šiuo metu skaitau naujutėlį kultūros gyvenimo žurnalą jaunimui „Pašvaistė“. Ir ką… Neseniai suradau tokią įdomią mintį, kuri man sukėlė šypseną, tikiuos pralinksmins ir jus: „Dar labai mėgstu lėkti laukais. Tik seniai to nedariau.“ (poetas, fotografas, žurnalistas Ričardas Šileika)

Taip perskaičiau ir ėmiau galvot: „Hm, o kągi aš labai mėgstu, bet seniai nedariau?“

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Ne viename internetiniame portale mačiau (ir perskaičiau) straipsnį, kuriame cituojami mūsų šalies prezidento Valdo Adamkaus žodžiai apie kultūrą. Prezidentas išreiškė gilų susirūpinimą šia sritimi. Tiesą sakant, jo pasisakymas man tėra tik pretekstas pradėti kalbėt apie tai. Iš tiesų aš jau seniai mąstau – kas dedasi su kultūra Lietuvoje? Kodėl mūsų valdžia taip atsainiai žiūri į ją?

Visų pirma mane tiesiog įsiutino sprendimas padidinti mokesčius leidėjams, muzikantams, žurnalistams.

Žinoma, kai tokie sunkūs laikai prie šalies gerovės turime prisidėti visi, bet, klausykit… Tikras kūrėjas ir taip dirba ne dėl pinigų. Suskaičiavus kiek valandų rašytojas praleidžia kurdamas savo romaną ir palyginus kiek jis gauna, darosi tiesiog juokinga – kaip ir iš kur čia dar galima atimti?!

Tfu tfu tfu, tik nusispjaut tris kartus per kairį petį.

Leidėjus apkraukim mokesčiais. „Puiku”, tegu jaunas, naivus plunksnos mylėtojas rašo į stalčių ir laukia geresnių laikų. Ir visai nesvarbu, kad jis dažnai turi daug daugiau ką pasakyti nei tie, terliojantys brangų popierių vien dėl savo žvaigždiškų memuarų.

„Palepinkim” muzikantus mažesnėmis algomis. Kai kiti irgi gauna mažiau, tai visai tikslinga. Niekam nereikia koncertų, niekas neužsidirbs pinigų, taigi – neįrašys naujų dainų, neišleis albumų, nesisiūs koncertinių drabužių, vis dėlto, surengę koncertą ar du per mėnesį pasinaudos puikia proga sutaupyti žiopčiodami pagal fonogramas…

Gerai, kad tuoj pavasaris. Galėsim klausytis paukštelių čiulbesio.

Nenoriu būt ironiška, nenoriu būt pikta, bet… Kai vartojimas perkeliamas į pirmą vietą, darosi graudu ir verkti norisi. Užkimškim savo smegenis bulvytėmis fri, koldūnais, mėsgaliais, įsisprauskim į ranką vištos kulšį, pasileiskim balalaikas iš gergždžiančių grotuvų ir pirmyn bukinimosi link.

Valdžiai tik to ir reikia – apkamšyti mus dirbtinumu, sukelt mums liūdesį, paverst pasyviais vartotojais, kuriems nieko ilgaamžiškesnio nereikia. Gi su robotukais lengviau žaisti.

Bet jūs kaip sau norit, o aš kultūros neatsisakysiu. Skaičiau ir skaitysiu, rašiau ir rašysiu, piešiau ir piešiu.

Ir niekas manęs neįtikins, kad tai kvaila ir nereikalinga. Net jei savaitei teturėsiu penkis litus.

Šaltiniai: nuotrauka – http://www.awfanzine.com

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

„Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.“ – Lietuvos Taryba, sudaryta iš 20 narių, šiuo sakiniu pradėjo pareiškimą, kuriuo kreipėsi į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes.

Nuo tos, Lietuvos nepriklausomybės akto pasirašymo, dienos mūsų šalyje gyvenimas keitėsi – turėjom tiek sunkumų, tiek lengvesnių dienų, tačiau, kita vertus, išsaugojom savo valstybę.

1918 metų Vasario 16 – oji parodė, kad…

* turime savo teises ir galime jas apginti

* turime savo nuomonę ir galime ją išsakyti

* turime vieningumo jausmą ir gebame juo naudotis

* turime viltį ir jos negesinam

* turime savo šalį, kurią mylime

Turime labai labai daug.

Beje, jūs tik pažiūrėkit ką radau. Partizanų spauda apie Vasario 16 – ąją: „Mūsų Tėvynę pavergęs raudonasis grobikas ne tik kad neleidžia viešai švęsti šios mums taip brangios šventės, bet jau vien tik mintis apie Lietuvos nepriklausomybę veda jį į pasiutimą, pasireiškiantį kraštutiniu teroru ir žiauriausiu nekaltų žmonių persekiojimu.“

Persekiojimas, teroras… Priešai, kurių sąlyginai atsikratėme. Sąlyginai? Jeigu vis dar jaučiamės ne kaip, vadinasi mumyse tūno grobikas. Nebūtinai raudonas, gali būt žalias, mėlynas ar baltas, bet kol jis ten, viduj, mes niekaip neišlaisvėsim iš tikrųjų.

Tiesiog norėčiau palinkėti, jei bent ne vėliavomis kabinamomis ant namų sienų paminėti šią svarbią mūsų šaliai dieną, tai bent VĖLIAVĖLĖMIS ŠIRDYJE. Elkimės beveik įprastai, tačiau… Nors šiek tiek daugiau šypsenų padovanokim aplinkiniams, padarykim ką nors kas nustebintų mus pačius, kad ir šūktelkim plačiai atlapoję langą: „Su Vasario 16 -ąja, mielieji!“ Gal kas nors šūktels atgal?

Šaltiniai: http://www.mokslai.lt, http://www.xxiamzius.lt; nuotrauka – http://mano.zebra.lt

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Sveikučiai;) Sugalvojau jums įdėt tokį „Jūsų vertybių įvertinimo” testą, kurį kažkada ir pati dariau per savo lankomus kursus. Nėra nieko sudėtingo, tiesiog nesukdami galvos dėl galutinio rezultato, atsakykit į 24 – is klausimus. Po to, pagal gale pateiktą lentelę suskaičiuokit, kuri vertybė jumyse vyrauja. Padariusi testą pernelyg nenustebau, nes daugmaž to ir tikėjausi. Hm, o gal jūs sužinosit ko nors naujo apie save?

Taigi… Kas susidomėjot spauskit „Skaityti šį įrašą” ir leiskitės savęs pažinimo link.

P.S. Kiek iš mano pažįstamų darė šį testą nei vienam nesigavo vienodai. Matot, kokie mes skirtingi?!
Skaityti šį įrašą »

Žiūrėjusieji finalinį konkursą „Dainų daina”, tikrai žinote kas laimėjo ir kas šiemet atstovaus Lietuvai tarptautinėje Eurovizijoje. Taip, tai Sasha Son! Pasirodo aš turiu aiškiaregės dovaną. Tikriausiai prisimenat mano vasario 8 – osios dienos įrašą, kuriame išsakiau Sasha Son ir Donato Montvydo palaikymą?(http://ligita.xz.lt/?p=152) Rašiau, jog apsidžiaugčiau laimėjus vienam iš šių dviejų vaikinų. Ką gi, turiu progą džiaugtis.

O kolkas, kol viskas dar tik įsisiūbuoja, palinkėčiau Sashai Son vidinės stiprybės, kad atlaikytų tautiečių kritiką, kad sugebėtų sutelkęs visas jėgas paruošt nerealų pasirodymą (tikiu, jog gali), kad jaustųsi tvirtai ir drąsiai stodamas prieš didžiulę minią Maskvoje. Linkiu vidinės stiprybės ir sėkmės. Tikiu juo ir palaikau.

Šaltiniai: nuotrauka – http://www.alfa.lt
Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Šiandien Šv. Valentino diena. Ot, nustebinau ar ne? Tiesą sakant, nepilnai už valandos lėksiu susitikt su drauge, su kurios automobiliu varysim į Uteną. Ate, Vilniau. Palaimingai šypsaus, kad tuoj pasieksiu namus. Daiktai išmėtyti per visas pakampes, bet ne tai svarbu. Įsimylėjėlių dieną katytę Perlą vieną paliksiu. Tai gražu. Iš tikrųjų nelabai, tik tikiu, kad tokį trumpą laiką ji ir be manęs pagyvens. Oh…

Eidama senamiesčiu iš kursų pakeliui sutikau ne vieną porelę… Viena taip praslydo pro mane su skėčiu, kad maniau, parkoš. Nieko, išgyvenau. Netoli bažnyčios įsiterpiau į kažkieno vestuvių ceremoniją! Brr.. Turėtų jiems vėsu būt – be striukių, išsipuošusiems. Jeigu mano vestuvės kada nors įvyks, jos bus šviečiant saulei. Vat taip vat. Į kompromisus nesileisiu.

O šiaip ką? Nieko nežinau apie šv. Valentino dieną. Nesuprantu. Geriau jūs man papasakokit.

Žinau, tik tiek, kad jeigu netingėsiu, namiškiams atvirukų su širdelėm pripiešiu. Gal nudžiugs? Mhm…

Šaltiniai: nuotrauka – http://www.webweaver.nu

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“