Šiomis dienomis užderėjo tiek kitos veiklos, kad savo iššūkiui visiškai neatrandu laisvo laiko. Tačiau jau pradėdama iššūkį numačiau tokias dienas. Taigi tereikės kitomis dienomis rimčiau padirbėti ir greitai grįšiu į vėžes. Jau yra minčių retsykiais grobti receptus iš kitų mėnesių, ypač tokia mintis sustiprėjo dabar, kai virtuvėje kiurkso ir savo eilės laukia pamažu, bet užtikrintai gendanti cukinija. Juk ar geriau pagaminti kepinį su cukinija kuo greičiau, ar tiesiog ramiai laukti, kol ji suges? Manau, kad šis iššūkis man bus naudingas ir tuo, jog įtvirtinsiu mitybos planavimo ir kitus gyvenime reikalingus įgūdžius. Ar ne puiku? Nekantrauju grįšti prie desertų gamybos.

Deja, pastarosios sunkios dienos leido dar kartą įsitikinti, kad ne visada gali viską suplanuoti. Štai dabar pildau šį įrašą užsikimšusia nosimi ir galvoju, kad kaip gerai žmogui būna vien jau tai, kad jis yra sveikas. Tada ir visi darbai geriau klojasi. Bet yra kaip yra. Užpuolė mus įvairių ligų kalnai. Pažadėjau sau, kad po šio ligoto laikotarpio tikrai daugiau dėmesio skirsiu sveikatai.

O šiuo kartu (šiek tiek atsigavusi po ligų) prie iššūkio grįžtu su įspūdingu obuolių pyragu, aplietu saldžiu karameliniu kremu. Pati savimi neatsistebiu, kaip ėmiausi gaminti būtent šį pyragą, sudarytą iš kelių gamybos etapų (paruošti tešlą, įdarą, supjaustyti obuolius, išvirti karamelinį kremą), o ne ką nors paprastesnio. Turbūt to link pastūmėjo namuose gulintis pusmaišis obuolių ir šaldytuve netikėtai atsiradęs riebios grietinėlės pakelis.

Liko pagaminti dar 360 pačių puikiausių desertų iš 365-ių. Labai pamažu, bet užtikrintai judu į priekį. Visko jau buvo, visko dar bus. Tik svarbiausia – nepasiduoti.

P. S. Ir kaip be nuotykių? Vos nepagaminau pyrago su česnakine druska vietoje kepimo miltelių! Jų pakeliai pas mane lygiai tokie patys, tad vos ne pribėriau druskos… Ir dar česnakinės. Jau norėjau kaip reikiant šliūkštelėti, bet pamačiusi rusvą spalvą susilaikiau, nes pamaniau, kad čia kažkokie sugedę kepimo milteliai. O paskaičiusi supratau, kad ačiū Dievui į tešlą nubyrėjo vos keli grūdeliai česnakinės druskos.

Tekstas ir nuotrauka Ligitos iš Ligi Dangaus