superstock_1491r-1040279Prisipažinsiu, šias savaites gyvenu daugmaž tokiu ręžimu: užlopau vieną skylę, prayra kita. Kai jau visai įkyrėja tokia padėtis, sakau sau: „Viskas, gana. Daugiau taip tęstis negali.“ Bet kas iš to? Kas iš to, kad imsiu taupyti nematomus pinigus?

Savaitgalį susitikau su seniai matytu tėčiu. Kaip visąlaik pažėrė perliukų. Eidami kalbėjomės, tai maniau tuoj krisiu žemėn iš juoko (iš šono gana įdomiai turėjau atrodyt). Nežiūriu žinių, nes TV retas draugas man, todėl ir negalėjau girdėti tokio fakto, kad sunkmečiu parduotuvėse ypač padaugėjo ragautojų. Tai sūrelį vaikštinėdamas pirkėjas suvalgo, tai dar ką nors sukremta. Tėtis man ir pasiūlė: „Nueik parduotuvėn, atsilaužk duonos kampą, nugnybk dešros galą, dar ką nors užsigert, žiūrėk ir pavalgysi.“ Tai jau taip, kiekvieną kart ir gnaibysiu bei įžūliai savinsiuos ne savą turtą. Dar ko! Tiesa, atskleidė, kad būna ir tokių šaunuolių, kurie įlenda į persirengimo kabiną džinsų matuotis, o išlenda… Apsvaigę.

Juokas juokais, bet nenorėčiau iki tokio lygio nusiristi. Žinoma, galima pakeliui kokį riešutėlį ar pan. nučiupti, tačiau parduotuvėj bandyt pavalgyt… Ne mano stilius. Kai mamos draugė dirbanti pardavėja išgirdo mano pasakojimą, tik trumpai tarstelėjo: „Žmonės pinigų neturi.“ Po galais, kaip dar ims elgtis žmonės neturintys pinigų?

Šaltiniai: nuotrauka – http://wwwdelivery.superstock.com/WI/223/1491/PreviewComp/SuperStock_1491R-1040279.jpg