Moteris labiausiai troško tiesiog atsiprašyti. Už tai, kad galvojo, jog jos sesuo apgailėtina su savo daugkartiniais apsilankymais; kad nevertino šios noro ir pastangų pasimatyti. Už tai, kad elgėsi beširdiškai. Ir už tai, kad dėl jos kaltės Kumi daliai atiteko Senojo lobyno paveldėtojos našta.

Štai ir dar viena mano pastaruoju metu perskaityta grožinės literatūros knyga. Jau gana ilgai buvau perėjusi prie negrožinės literatūros skaitymo, tačiau pamažu atrandu, kad kilo grožinės literatūros poreikis, taigi jo nestabdau. Galbūt vėl panorau skaitydama mintimis nusikelti kažkur kitur nei tuo metu iš tikrųjų esu?

Kaip vanduo visada teka iš viršaus žemyn, valdomas žemės traukos, taip ir emocijos, regis, paklūsta tam tikram gravitacijos dėsniui ir iškyla į paviršių, kai būname šalia žmogaus, su kuriuo sieja ryšys, kuriam esame patikėję savo jausmus. Pasidaro labai sunku įtikinamai meluoti ar išsisukinėti. Ypač kai tie jausmai, kuriuos mėginame paslėpti ar apie kuriuos meluojame, yra liūdesys ir pažeidžiamumas. Visiškai nesunku apgauti nepažįstamąjį ar žmogų, kuriuo nepasitiki, ir dirbtinai pasirodyti linksmam. Bet Kei buvo Hirai patikėtinė, kuriai šioji įprastomis aplinkybėmis būtų kone bet ką atskleidusi. Taigi, emocinė gravitacija veikė stipriai.

Būtent apie persikėlimą, tiksliau keliavimą laiku pasakojama debiutinėje japonų rašytojo Toshikazu Kawaguchi knygoje Kol dar neatšalo kava. Nežinau kodėl, bet man patinka, kai knygoje veiksmas vyksta kur nors jaukioje kavinukėje, o šį kartą būtent taip ir yra. Pasakojamos keturios skirtingos istorijos, tačiau kiekvienoje iš jų vienijantis bruožas yra tas, kad visi veikėjai renkasi nedidelėje, paslaptingoje kavinukėje. Kavinukė dėl savo išskirtinumo – gebėjimo nukeldinti žmones laiku turėtų būti labai populiari tarp žmonių, deja, taip nėra ir tai stebina daugumą keliauti laiku panorusių žmonių. Gal taip yra dėl daugybės varžančių taisyklių? Iš pažiūros smagi ir įdomi idėja pakeliauti laiku atrodo visai nieko pramoga smalsiems žmonėms, tačiau už viso to slypi kai kas daugiau.

Knygoje daug dėmesio skiriama tarpusavio bendravimui. Ryškūs, spalvingi veikėjų dialogai. Nagrinėjamos opios santykių temos. Galbūt mažiau nuožmaus veiksmo, tačiau žmogaus vidinis pasaulis ir kalbėjimas tarp eilučių juk ne ką mažiau svarbu.

256 puslapiai, vertė Gabija Enciūtė (#8)

Šaltiniai: ištraukos iš aprašomos knygos, viršelis – www.savb.lt