Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
„Iš kiekvieno – pagal galimybes, kiekvienam – pagal poreikius“ – skelbia komunizmo gėrybių dalijimosi principas. Rodos, šiais laikais toks pareiškimas vargiai įgyvendinamas, nes kiekvienas daugiausiai rūpinasi savo poreikiais, taigi galima numatyti, jog visi patenkinti visvien nebus.
Pasirodo mūsų valdžia mano kitaip. Vakar LNK paskelbė esą ruošiamasi apmokestinti nedirbamos žemės savininkus. Kitais metais turintis atsirasti žemės reikalų tvarkymo fondas kontroliuos apleistus plotus ir jeigu jų savininkai nesutiks imtis žemės ūkio darbų, tuomet privalės mokėti tam tikrą mokestį arba perduoti savo nuosavybę kitų žmonių priežiūrai.
Keista ar ne?
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 – as straipsnis (II skirsnis, „Žmogus ir valstybė“) skelbia: „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybes teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.“ Sudėtinga suprasti kaip siejasi žemės apmokestinimas arba jos priverstinis paėmimas priežiūrai su teisingu atlyginimu. Nežinia. Kas, ką ir kaip atlygins? Ir apskritai – kam iš to nauda?
Žvelgiant doro piliečio akimis savos šalies resursai privalo būti kiek įmanoma daugiau išnaudoti. Dažnai būna bjauru kur nors važiuojant pastebėti kaip didžiuliai žemės plotai stirkso niekieno neprižiūrimi, apleisti ir vieniši. Kas neturi savo nuosavybės neretai pagalvoja: „Būtų čia mano plotas… Sutvarkyčiau jį kaip reikiant.“ Gal ir tiesa, kad derėtų pasirūpinti ekologija, sumažinti piktžolių plitimą šalimais jūsų žemės dirbantiems ūkininkams, tačiau viskas priklauso nuo situacijos. Pirmiausia egzistuoja kelios vartotojų grupės:
• senyvo amžiaus žmonės išsaugoję žemės plotus, deja, dėl sveikatos nebegalintys jų prižiūrėti. Kas jiems belieka? Perleisti žemę valstybei arba ją parduoti. Klausimai: 1) Ar plotas strategiškai patogus? 2) Ar kas nors jį pirks šiais sunkiais laikais?
• į užsienį išvažiavę tautiečiai paveldėjimo teise gavę žemės arba pirkę ją prieš išvažiuodami. Išnuomoti kitiems ir vėl… parduoti. Arba jei yra pasiturintys tegu moka tą mokestį, kad žemė ir toliau dirvonuotų.
• miesto gyventojai, kuriems dėl žemės padėties nėra labai tikslinga ją prižiūrėti, nes aplinkiniai gviešisi jų turto – užaugintų vaisių, daržovių. Šiuo atveju dirbama kitų gerovei. Kitų, tinginčių patiems užsidirbti.
Žinoma, grupių yra ir daugiau, bet akivaizdu, kad mažiausiai problemų vėl pradedant dirbti žemę yra miesto gyventojams. Nors ir kaip kvaila dirbti tik dėl to, kad nereiktų mokėti, o jokio derliaus kone nebus gauta, bet viltis išlieka: „O gal? O gal žmonės tapo doresni?“
Apskritai sunku ką nors konkrečiau teigti, kai kolkas viskas dar tik svarstoma ir nežinia koks bus galutinis rezultatas, bet manykime, jog veikiausiai nėra taip ir blogai, kad pajėgūs dirbti, bus ir priversti tai daryti. Gaila, tik kai pagalvoji, jog staiga pakinta supratimas apie privačios nuosavybės sąvoką.
P.S. Tai ką, Indre, praėjusią vasarą delsiau pasirūpinti apleistu sodu, o dabar tampa panašu, jog nori nenori teks čiupt kastuvą į rankas;) Nežinia kaip dar viskas pasisuks, bet jau nuo dabar telkiu talką. Atsiras norinčių?
Šaltiniai: LNK, nuotrauka paimta iš http://www.freefoto.com
Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Zita sausio 29th, 2009, 6:03 pm
Labas, Ligita
Na va, matot pripratau jūsų puslapyje lankytis
Šį kartą pasakysiu, kad pažiūrėjote į visa šitą reikalą, švelniai tariant, labai žmogiškai.
Reikalas tas, kad aš gyvenu kaime ir savo akim mačiau visas tas prichvatizacijas. Žemę susipirko visokie valdininkėliai pusvelčiui, išstumdami tuos kurie tą žemę norėjo dirbti. Jie pelnėsi nuomodami arba leisdami dirvonuoti iki pabrangs.
Kitas atvejis, kai atsiėmė senelių ar kažkelintų giminaičių žemes. Taip tai jų teisė. Tačiau jie elgėsi nežmoniškai, jie vijo ten jau gyvenusius žmones, jie reikalavo derlingu žemių ir net nesiruošė dirbti. O žemėtvarkininkai… jiems aukštesnės valdžios nėra. jie matavo kaip norėjo, kur norėjo, ir kiek norėjo.
Man tas laikotarpis kėlė siaubą, atrodė, kad dėl geresnės žemės lopinėlio pradės vieni kitus žudyti. Ir dėl ko? Tik dėl to, kad susigriėbtų kuo daugiau ir laikytų apkėtę. Dauguma jų net nesiruošė dirbti.
Gal ir bus tokių atvejų kaip jūs aprašėte, bet tie kurie prisigrobė tegul nors dabar susimoka.
Ligita sausio 29th, 2009, 8:44 pm
Labas Zita! Visų pirma tai be galo džiugu, kad lankot ir tikiuosi mėgstat mano puslapį O dėl privatizacijos… Žinot, rašydama tikrai rėmiausi žmogiškuoju faktoriumi. Niekaip nesuprantu kaip įmanoma vyti žmogų iš jo nuosavos žemės? Valdininkai tai darydami rėmėsi kažkokiais naujais įstatymais? Matot, šiuo mano aprašytuoju atveju susidariau nuomonę, jog bus išvaromi tie, kurie nei patys dirba, nei mokesčių nemoka, o jūs minit, kad anuomet buvo vejami net ir norintys dirbti:O Nejaugi ir dabar tas pats gresia? Nesinorėtų;// Beje, sutinku su jumis, kad tie, kurie žemes gavo nesąžiningais būdais, turėtų atsiskaityti.
Zita sausio 30th, 2009, 8:40 am
Labas,
Atsiprašau, Ligita, gal aš pasikarščiavau, nereikėjo tiek ten prirašyti, bet kadangi mačiau tai ką mačiau… Tikrai, atsiprašau.
Jūsų dienoraštis labai fainas. Gal čia man taip patinka dėl parinktų spalvų, esu oranžinės fanatikė
Ligita sausio 30th, 2009, 2:42 pm
Baikit, aš visai nepykstu, man kaip tik labai įdomus daugiau patyrusio žmogaus požiūris. Jūs matėt ir parašėt, taigi gavau naujų žinių:) Patinka oranžinė? Ha, puiku, žinot, ilgai rinkausi, ką nors paprasto, bet neprasto, kad derėtų forma ir turinys;)