Šitas įrašas bus toks truputėlį for fun, nes mąsčiau mąsčiau apie ką rašyt – gal apie studijas, gal apie laiškus… Mąsčiau, kol neužsukau į Artūro Račo tinklaraštį. Ir ką jūs manot ten radau? Ogi įrašą skambiu pavadinimu „Krizė…:)” Atidarau, o ten švieste šviečia „garbanota” mūsų žurnalisto galva. Taigi dedu ir jums (jeigu gausiu griežtą įspėjimą, šitą puikią kompoziciją pašalinsiu xDD) Photobucket

Tai va. Ši diena baigia prabėgti taip pat greitai, kaip ir visos mano laisvos dienos baigus egzaminus. Gaila, nes tuoj naujas semestras ir į darbą grįžt. Neseniai mamai pasiskundžiau, jog noriu ką nors kitką dirbti nei dabar. O ji ką: „Ramiau ramiau”. Sakau: „Dėl to kad sunkmetis?” Atsako: „Aha, pakentėk”. Draugė atraportavo kone tą patį: „Baik tu, aš tai niekur neisiu, lauksiu, kol išmes.” Teta: „Padirbėk padirbėk.” Ir visi sako daugmaž tą patį. Pati aiškiai žinau, kad sunkmetis, bet, bliamba, jeigu dabartinėj vietoj jauties žiauriai nekaip, vadinasi laikas kažką keist. Požiūrį bandžiau keist n kartų, tik nepavyksta. Reiškia reikia keisti…

Ir mano noras boksuotis aplinkiniams kvailas. Jie atrėžia: „O kam tau reikia?” Dar noriu savo nuosavų namų. Gerai gerai, nebegąsdinsiu jūsų savo svaisčiojimais. Tik tiek, kad manau, jog nepaisant to, ką kiti sako, darysiu, kaip šaus į galvą. Prisivirsiu košės, tai ir srėbsiu=)

Šaltiniai: nuotrauka paimta iš http://racas.lt/

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“