pinkcity

Sveikučiai, mano tinklaraščio lankytojai! „Blogų“ rašymas ir skaitymas tampa vis populiaresniu užsiėmimu, tad nutariau, kad būtų visai smagu jus supažindinti su kitais (apie mane jau tikriausiai esat susidarę šiokią tokią nuomonę…;)) šios pilietinės žiniasklaidos nariais. Pažintis prasideda nuo Timo bei Jovitos, kurių tinklaraščius (Timas – http://singapurijus.wordpress.com/, PinkCity – http://www.pinkcity.lt) skaitau ir aš pati. Kodėl kalbinau juos kartu? Tiesiog jiedu abu baigę psichologijos studijas. Suintrigavo – o ką gi apie tinklaraščius mano juos rašantys psichologai? Linksmiausia, kad Jovita man pakuždėjo, jog jie su Timu buvę… Grupiokai!

Taigi… Trumpai prisistato tinklaraščio PinkCity autorė: „Esu Jovita, liepą sueis du metukai nuo tos dienos, kai pradėjau rašyti savo pinkcity.lt. Pagal išsilavinimą – psichologė, pagal dirbtus darbus – personalo vadovė, šiuo metu gyvenu tik savo malonumui ir nesileidžiu kategorizuojama. Manau, kad visuomenė pernelyg sureikšmina visą tą profesinę sritį, man daug svarbiau, kuo žmogus tiki, apie ką svajoja, galų gale – kokios muzikos klauso ir kokias knygas skaito, o ne kuo dirba. Visa tai apie save kone kasdien pasakoju www.pinkcity.lt, taigi, jei turi laisvą minutę – užbėk apsižvalgyti, jei patiks – nepatingėk užsiprenumeruoti!“

Interviu atlikau el. paštu:))

1) Koks jausmelis būt gausios tinklaraštininkų bendruomenės Lietuvoje nariu?

Jovita: Jaučiuosi jaukiai, šiltai ir itin puikiai. Greičiausiai jei jausmelis būtų negatyvus, liaučiausi būti nariu, ar ne?

Timas: Geras jausmelis. Seniau būdavo geresnis, buvau daug aktyvesnis ir tinklaraštis buvo kuom tais labai svarbus. Dariau 100 prenumeratorių projektą ir labai stengiausi pasiekti šį skaičių. Kai jau pasiekiau (dabar turiu ~180), tai kažkaip aprimo visos aistros, susijusios su tinklaraščiu. Dabar liko tik žmonės, kurie skaito ir diskusijos su jais.

2) Jeigu tave užpultų piktas dėdė ir lieptų mest tinklaraščio rašymą, ką jam atsakytum?

Jovita: Na, paprastai žmonės ką nors liepdami turi savus motyvus, šįkart visaip kaip fantaziją pasitelkusi negalėjau sumąstyti pikto dėdės kėslų, kuo jam galėtų užkliūti mano tinklaraštis. Jei nepatinka, labai prašau neskaityti – ir man, ir dėdei, ir gal net dėdės žmonai ramiau būtų – kam veltui švaistyti energiją? O mest rašyt (skamba kaip mest rūkyt) kol kas nesiruošiu, taigi, piktieji dėdės, nepuldinėkite be rimto reikalo!

Timas: Visų pirma paklausčiau iš kur jis žino apie tą mano tinklaraštį ir ką gero jame skaitė. Paskui pasidomėčiau dėl kokių priežasčių nori, kad neberašyčiau:) O galiausiai paprašyčiau nesikišti į mano gyvenimą ir leisti man jį pačiam gyventi.

3) Kokiuose tinklaraščiuose, be abejo, išskyrus saviškį, lankaisi? Kuo jie tave žavi?

Jovita: Šiuo metu mano skaityklėje sukrauta apie du šimtus prenumeruojamų tinklaraščių. Labiausiai žavi ir traukia drąsūs, atviri, nuoširdūs bei taiklūs pastebėjimai apie subjektyvius potyrius kasdienybėje. Smagu trumpam pažvelgti į pasaulį kito akimis, per autoriaus vertybių prizmę, panerti į svetimas jausenas ir gyvenimo būdą.

20090322i14) Ką manai apie Liutauro pastangomis pasiektą teismo sprendimą „blogeriams“, atitinkantiems profesionalaus žurnalisto kriterijus, leisti rinkti informaciją Seime?

Jovita: Jei kažkam nuo to geriau – valio! Man asmeniškai tokių statusų nereikia, į kai kuriuos renginius ir anksčiau kaip „blogerė“ esu gavusi akreditaciją (iš kokio leidinio, klausia? – pinkcity.lt, užriečiu nosį – suranda sąraše ir įleidžia, kaip smagu!), ir patikėk, tuose renginiuose daug linksmiau, nei Seime! Viešpačiau, ką gi ten veikti? Jau geriau ant žolytės knygą paskaityt. Nors sakau, jei Liutaurui ar kam kitam reikia įsibraut Seiman, smagu, kad teismas pripažino šią mūsų naująją žiniasklaidos rūšį.

Timas: Labai nudžiugau perskaitęs delfi šią naujieną, net pasveikinau Liutaurą jo „bloge“ su šiuo pasiekimu. Tai precedentas Lietuvos padangėje ir rimtas žingsnis į tinklaraščių ir jų autorių pripažinimą kaip svarbios žiniasklaidos dalies.

5) Nusikelkim į praeitį… PinkCity (Jovita;)), pirmajame savo įraše minėjai: „…ne vieną kartą buvo šovusi idėja „blogą“ susikurti, bet piktasis Kritikas, sėdintis tamsiame mano smegenėlių kampelyje, burbuliavo: „Kvaile, ką ten tu rašysi, pažiūrėk, kiek protingi žmonės yra prirašę, tik perskaityk viską. ką tu naujo pasauliui pasakysi?“. Bet štai šiandien atėjo šventė į mano kiemą, kai aš tam blogiečiui (blogio, o ne „blogo“ prasme) užkimšau skudurais burną, ir užsiregistravau.“ Kas nuo to laiko pasikeitė? Ar galėtum pasakyti, kad tinklaraščio rašymas kaip nors įtakojo (-a) tavo gyvenimą?

Jovita: Tinklaraščio skaitytojų skaičius nuo vieno išaugo iki keturių-šešių šimtų, tai kartais pamąstau, gal vis dėlto ne be reikalo pradėjau. Kadangi tinklaraščio rašymas apima ne tik siaurą įrašų kurpimo ir publikavimo sritį (pačiame pavadinime užkoduota, jog tai ne paprastas raštas, o tinklo raštas, raštas tinkle), įsijungiau į smagią „blogerių“ bendruomenę, susipažinau su nepaprastai įdomiais ir kūrybingais žmonėmis. Dabar kiekvienas mano rytas prasideda nuo skaityklės, kurioje esančius kolegų įrašus peržvelgiu gurkšnodama kavą su pienu. Aišku, kad tinklaraščio rašymas įtakojo mano gyvenimą, jis tiesiog tapo gyvenimo dalimi, įaugo į mąstymą – svarstant įdomesnę idėją ar įvykus smagiam nuotykiui savaime įsijungia mygtukas, kviečiantis pasidalinti tuo su tinklaraščio skaitytojais.

6) Timai, iš tavo pirmojo įrašo supratau, kad tinklaraštį pradėjai rašyti profesiniais sumetimais, t.y. ieškodamas įvairesnių galimybių bendrauti su žmonėmis: „Ma fellow americans,/tęsiu savo eksperimentus, kaip čia patogiau su jumis susisiekti.“ Ar dabar turi kitų tikslų? O gal tiesiog… Tinklaraščio rašymas tau įaugęs į kraują?:)

Timas: Dar prieš tinklaraštį turėjau savo asmeninę svetainę www.timas.lt (kurią tebeturiu ir dabar) ir vis nesugalvodavau, kaip čia patogiau informuoti mano svetainės skaitytojus apie naujienas. Galiausiai pagalvojau, kad galiu informuoti „blogo“ pagalba. Vėliau „blogas“ išsirutuliojo į daugmaž savarankišką ir nuo svetainės nepriklausantį darinį, kuris netgi populiaresnis yra nei pati svetainė. Na, o tikslai… Labai aktualių kaip ir nebeturiu. Tinklaraščio rašymas tapo paprasčiausiu įpročiu ir kasdiene gyvenimo dalimi.

7) Palinkėk ką nors gražaus ir pūkuoto puslapio http://ligita.xz.lt lankytojams:)

Jovita: Artėjant vasarai, linkiu išmokti įsileisti šilumą giliau, nei saulės spinduliai gali prasiskverbti, – į mintis, į jausmus, į tarpusavio santykius, į sapnus ir svajones, ir tegul tai pajunta tinklaraščio, jei tokį turi, skaitytojai; jei ne – dalinkis šiluma komentaruose, kuriuos mes, „blogeriai“, taip vertiname! Kuo daugiau ir ryškesnių vidinių saulių!

Timas: Linkiu nenustoti domėtis tuo, ko nežinai (pagal Sokrato „Žinau, kad nieko nežinau“) ir nuolat galvoti savo galva bei abejoti „autoritetais“ (pagal www.leary.com).