monkey2Vakar vakare išlindau po poilsiaujantį Vilnių pasižvalgyti. Kažkodėl nei autobusu, nei troleibusu važiuoti nenorėjau, tad iki miesto centro ėjau pėsčiomis. Tiesą sakant, jis ne taip ir toli nuo mano namų.

Žodžiu, pėdinu, M-1 radijas ausyse groja. Galvoju, pažiūrėsiu kaip atrodo tie lygiadieniui paminėti skirti aukurai netoliese Gedimino kalno (ant paties kalno neužkopiau, nes arba aš akla, arba priėjimas buvo neįmanomas). Hm… Įdomu, šviesu… Ant Neries krantinės mieliausiai atrodė, nes vieta gana netikėta. O šiaip… Pasijutau nejaukiai. Nežinau kodėl… Gal norėjau, kad Vilnius bent trumpam taptų Utena ir kad šalia būtų brolis ir mama? Melancholija užpuolė. Ech, nejaugi tos žvakės kaltos? Gal…

Šiaip ar taip, ilgai nebeužsibuvau. Palikau Gedimino kalno papėdę, Katedrą ir patraukiau atgal… Gedimino prospektu. Jokio vaikino Gedimino pakeliui nesutikau, o man ir nereikėjo. Ėjo nepažįstamų žmonių būriai, klegetavo. Praėjau pro šalį kaip niekur nieko. Muzika vis dar groja… Tik jau kitas dainas… Tokias tinkančias šokiams. Nedaug trūko, kad būčiau į kokį klubą įlindusi. Deja, apsičiupinėjau ševeliūrą, pamąsčiau apie netobulą makiažą ir ketinimai šėlti baigėsi taip dorai nė neprasidėję.

Namai. Arbata. Katytė Perla. Ir mintys, mintys, mintys. Man kažko reikia. Gal bokso kriaušės? Padaužyčiau riebiai ją n kartų ir viskas praeitų. Tinginystės, galvažudžiai ir šokantys pamišėliai.

Šaltiniai: nuotrauka – http://loolooclub.files.wordpress.com/2007/06/monkey2.jpg

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“