niamniamNervingas rytas ir pasakiška diena. Šiandien vėluodama (reikia dėkoti tam tikriems asmenims) išskubėjau į paskaitą ir ką jūs manot? Tik pravėrus laiptinės duris mane užplūdo nenusakomas džiaugsmas – lauke užuodžiau tą tikrąjį pavasarį!!!

Ir ką?! Dabar jaučiuos tokia pakylėta, kad net planuotos odės optimizmui nebepavyks sukurti. Nieko, tai ir nekursiu. Tiesiog pasidžiaugsiu – pavasaris jau čia, vadinasi galėsim tuoj mesti striukes į šiukšlių konteinerius, traukti iš spintos mini sijonėlius (vaikinai, tik nesusigundykit šia mintimi…), bliuskutes trumpomis rankovėmis ir pasileisti laukais plėvesuodami plaukais.

Būsim įsimylėję gamtą arba vieni kitus ir bus pasakiškai gerai. Ech, sėdžiu pravėrusi langą, kvėpuoju gaiviu oru ir galvoju: „Ir ką gi naujo šis pavasaris atneš?“

Galvoju, o tuo metu nuo sekcijos viršaus mane akylai stebi katytė Perla. Primerkė akis.

Matyt, išgirdo paukštelius čiulbant. Žvilgt ir aš: ogi tikrai! Ant dar plikų medžių šakų tūpčioja keli šaunuoliai.

Mhm, iki mano gimtadienio liko vienas mėnuo ir aštuonios dienos. Jau pradedu skaičiuoti laiką.

Skaičiuoju ir einu gardutėlės arbatos virtis. Ant pakelio rašo, kad joje yra apelsinų žievelių, imbierų, vanilės ir kitko. Miela, jauku.

O čia – Natalia Oreiro „Cambio Dolor“

Žinau, sakysit, ši mergikė visai pervažiuota, jei mums ispaniškas serialų dainas siūlo, bet ką daryt, jei dabar tokia mano nuotaika?

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“