Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Oficialiai baigėsi vasara. Visi surimtėkim – gi ruduo susikaupimo metas. Įvairūs pokyčiai galvose ir… Piniginėse? Padidinti PVM’ai, sumažinti…, išmesti… Aj, o ką aš: nuėjau į pievą karvutės įamžinti. Pažiūrėjo į mane gana kreivu žvilgsniu lyg sakytų: „Pieno nori?“ Nieko neatsakiau, bet pagalvojau: „Ne. Noriu vasaros prailgintos.“ Nes vasara ne tik metų laikas. Tai filosofija.
Su Rugsėjo 1-ąja jus visus. Moksleivius, studentus ir šiaip piliečius. Kažkaip dabar netyčiom prisiminiau savo pirmosios (lankiau dvi) mokyklos himno eilutes: „Parodei kelią man tiesiausią iš visų, aš kelyje tame paklysti negaliu…“
Nepaklyskim.
„Jeigu vienas kitas malonus žodis gali padaryti žmogų laimingą, reikia būti niekšu, kad šito nepadarytum.“ — V.Penas
Citatą radau http://minciu-pasaulis.net
Savaitės komentatoriaus (-ių) citata (-os):
„Kūryba būdinga žmogui nuo pat pirmųjų patirčių.“ – TipasK
„O mano patarimas dar paprastesnis – neatidėliok visko iki paskutinio momento. Turėsi didelį malonumą džiaugdamasi pavasariu, kai tavo apkiautę bendramoksliai naktimis pažaliavę rašys bele ką.“ – Valentinas
„Iš anksčiau jau žinojau kas yra Tėtis, Mama, Šeima. Vilnius. Kaunas : ) ir senelio kaimas. Tačiau tik Baltijos kelyje ko gero pirmą kartą širdimi supratau kas tie m e s kurie taip pergyvena už Žalgirį. Supratau, kad esu maža dalis didesnės šeimos – lietuvių šeimos. Kad esu maža gyva dalis krašto (tada dar krašto) kuris garsus savo istorija, savo žmonėmis, savo didvyriais. Tai ne šiaip kažkokia maža dalis SSRS.“ – Šrekis
„Dažniausiai kiekvienas lindi savo urve, ir nemato, nenori matyti kas vyksta aplinkui.“ – R.Medinis
„Aš manau, jei visi visada rašytų pareiškimus, o po to nuolatos skambinėtų į policiją domėdamiesi, kaip vyksta tyrimas – pačios policijos požiūris pasikeistų tikrai gan greitai. Vogtų tuos dviračius ir toliau, bet gal ne taip akiplėšiškai, visų praeivių akivaizdoje. Bet viskas priklauso nuo mūsų pačių, o mes tingime. Tingime gyventi saugiau. Tingime sugaišti valandžiukę, kad gyventume saugiau.“ – Musė
„Džiaugiuosi, kad nusprendėte gyventi netrumpai ir linkiu sėkmės. O aš tai nusprendžiau gyventi amžinai ir kol kas man sekasi:D“ – Zita
„…apibrėžčiau kūrybą ir jos poreikį kaip nesiliaunantį ieškojimą – tiek iš gaunančiojo, tiek iš turinčiojo ką pasiūlyti pusės. Tai – ne stabų pramonė, tai – gyvi atradimai.“ – Auksinis kardas
Labiausiai komentuotas įrašas: Malonios kasdienybės smulkmenos
Atradimai: Tik dar kartą įsitikinau kokie šaunūs mano komentatoriai. Pavyzdžiui, prieš kelias dienas linksmą R.Medinio eilėraštį pastebėjo Artūras Račas ir įdėjo savo tinklaraštin, o iš ten kūrinys nukeliavo ir į alfą (ups, šįkart tebūnie su nuoroda…)
Pati nedalyvavau Baltijos kely, taigi buvo be galo įdomu skaityti kitų komentatorių įspūdžius.
„Pas Marijoną jaučiasi suvalgytų steikų skonis, išgertos degtinės upės, visi “pravalai” darbuose, meilėse ir t.t. Pas Mamontovą sintetinė dvasingumo imitacija paauglėms.“ – Valentinas. Ne. Ne. Ne. Andrius Mamontovas – tikras. O didžiausias atradimas – kaaaaaip įnirtingai bandyta atskirti šiuos du atlikėjus ir jų klausytojus.
„Visi vardai baigiasi -ai, o daiktai įvairiai, gali būti ir -e. Kadangi tai šiuo atveju yra vardai, reikia kreiptis Taškai, Kardai, Marai, Valentinai, Tipai ir t.t. Nors jei kalbėtume apie tašką, kreiptumės „taške“.“ – jeigu TipasK neklysta, išsisprendė mano vienas iš galvos skausmelių.
Problema (-os): Diplominio darbo rašymas – sureikšminimas ar svarbus žingsnis norint įgyti išsilavinimą?
Kūryba ir darbas, kūrybiškumas ir patirtis – veikia po vieną ar kartu?
„Kuo skiriasi meilė nuo kultūringumo?“ – TipasK
„Moterį laikau objektu, kurio funkcija aptarnauti vyrą. Manau, kad moteris negali būti savarankiška būtybė, todėl labai simboliška yra atidaryti moteriai duris ir praleisti ją, taip pabrėžiant jos nesugebėjimą padaryti tai pačiai ir jos subordinaciją vyro atžvilgiu. Praleisdamas moterį vyras pareiškia savo teises į ją, jis ją pasisavina.“ – Valentinas. Neįžvelgiat problemos?;))
„Todėl visokie judėjimai man prasilenkia su realiais dalykais, sunkiai suprasčiau, jog vienas iš kraštutinumų – šovinizmas ar feminizmas – pramuš ir visas pasaulis pradės gyventi naujai. Sunkiai oi sunkiai išsijudina visas pasaulis:)“ – Saulius
Ką manai apie bendrumo jausmą Lietuvoje?
„…atsakykite sąžiningai į sumodeliuotos situacijos klausimą: parkas, pavakarys – vaikštinėjat su šeima. Staiga vaizdelis – būrys lazdom ir strypais ginkluotų paauglių talžo kitą paauglį. Jūsų reakcija? Sąžiningai. Šalia Jūsų šeima. O, be to, ir paties sveikas kailis ne pačioj paskutinėj vietoj.“ – R.Medinis
Vidury dienos vagia prirakintus dviračius… Telefoniniai sukčiai žarstosi tariamais laimėjimais… Kodėl tokiu atveju nepuolame skambinti policijai?
Kodėl kai kurie piliečiai domėjimąsi lietuviškų autorių (kino filmai, literatūra) kūryba supranta tik kaip laiko gaišimą?
Sprendimai: * * * (siūlykim, diskutuokim)
Sprendimai, siūlymai, diskusija iš Virtualios apžvalgos aikštelės Nr. 15: siūlyta: „Ligita, vis pamirštu.. Turiu pasiūlymą:) Virtualioje apžvalgos aikštelėje ar kur nors kitur įkurdint lietuvių kalbos gėdos stulpą. Kaip pavadinsi nėra skirtumo svarbu esmė. O esmė – per savaitę ar nuolat pastebimos didžiulės ir/ar pasikartojančios stiliaus, gramatikos arba apskritai lietuvių kalbos klaidos. Visiškai nereikalingas tokių klaidų “top’as”. Tiesiog paminėti kas užkliuvo, kas rėžia akį ir tiek. Suprantu, kad rizikuoju nuolatos ten būti minimas, tačiau bent jau aš asmeniškai būsiu tik dėkingas už tai. Visom keturiom už sveiką, produktyvią kritiką ir/ar pastebėjimus.“ – Šrekis. Šreki, intensyviai svarstau:))
Šventės, konkursai: rugpjūčio 23-ąją minėjome Baltijos kelio dvidešimtmetį.
Komentatoriaus Taško „Sąvartyno prieglobstis“: Parodų rūmai: arch.Vytautas Edmundas Čekanauskas, CK – Vyriausybės rūmai: arch.Vytautas Edmundas Čekanauskas, Santuokų rūmai: arch.Gediminas Baravykas, Two satyrs Rubens, Frank Sinatra – Strangers In The Night, pieštinė moteris iš nugaros, ikifeministinių laikų moderniausias fotoaparatas, nepasitvirtinusi BMV futuristinė idėja, Frank Sinatra – My Way, feminizmas nr.1, normalus feminizmas, Velnias ir angelas – diablo, Vito Luckaus meninė fotografija: nuoga moteriškė ir mažas vyrukas, Vito Luckaus meninė fotografija: porelė, latvių nuotrauka Baltijos kelio tema, nuotrauka daryta prieš 6 metus: lietuvių, estų ir latvių parašiutininkai rugpjūčio 23-iają, Juodojo kaspino dieną, paminėjo susikibę rankomis keturių kilometrų aukštyje, Aleksandras Makejevas – Gelbėk save, Gustave Dore: Andromeda
Kitų komentatorių „Bum prieglobstis“: apie atidėliojimo naudą, atidėliojimo teorija, nekoks lietuvaičių pasirodymas atrankoje į Anglijos TV projektą “X factor”: The Dreamgirls – The X Factor 2009 UK – (HD) Lithuania, x factor 2009 stacey solomon – Soloman Audition 1 – HQ – HD, John Divney, Peculiar terms of physical intimacy, Įspūdžiai iš Rolando Kazlo monospektaklio “Geležis ir sidabras”, Eurika Masytė – Laisvė, TV3 TV Antis, katinas Aurelijus moko sėlinimo meno, Gustave Dore piešinėliai, Tėvas, Snobas, Multitaskers bad at multitasking, Keith Jarrett – Summertime, Keith Jarrett Solo Concert, E Fitzgerald, L Armstrong Cheek to cheek Heaven, Kathleen Ferrier. UM MITTERNACHT. 1952. Vienna Philharmonic, „MAHLER” – KEN RUSSELL, DIRECTOR, all music, Rolling Stones – Lady Jane, Janis Joplin – Summertime (Live Gröna Lund 1969), Ella Fitzgerald – Summertime, Renee Fleming George Gershwin Summertime, Ravel-La Valse-Bernstein 1/2, Ravel-La Valse-Bernstein 2/2, Belle et Bum – Sweet Dreams – Térez Montcalm, Peter Gabriel – The Barry Williams Show (Live), Ute Lemper – L’Accordéoniste, Nik Bärtsch’s Ronin Live at Jazzfestival Berlin 06 (1/3), Music for pieces of wood – Steve Reich, Herbie Hancock – Rockit, Steve Reich – New York Counterpoint, Mvt. II, Jan Svankmajer – Bach: Fantasia G-moll, Mika – Over My Shoulder žodžiai, Lamento della Ninfa, Klaus Nomi_The Cold Song (live), Music For The Third Policeman, Encyclopedia >The Third Policeman, Always Look On The Bright Side of Life, Caravan, Litofcai. Liūdesys, Magister Perotinus: Viderunt omnes, Zefiro torna (Monteverdi) – Rial & Jaroussky, Purcell – Dido’s lament – Susan Graham, apie Dido, Monty Python’s Life of Brian Scripts, КИРИЛЛ КУЗЬМИН fotografijos, Placebos Are Getting More Effective. Drugmakers Are Desperate to Know Why., Donots – Stop the Clocks (Official Video), Empire of the Sun – We Are The People
Tinklaraštija: Ruduo jau ant nosies… Tad tikriausiai nieko nuostabaus, kad vis daugiau tinklaraštininkų kalba apie mokyklą. Kas teigiamai pasisako už uniformas ir kuo dažnesnį tėvų bendravimą su vaikais, kas tiesiog grįžta pasivaikščioti tais pačiais moksleivišką patirtį menančiais koridoriais…
Skaitymas yra jėga. Skaitydamas augi. Šaunu tam atrasti laiko nors (ir?) kelyje. Žinoma, jei nesi vairuotojas…:)
Žaidimų vaikams niekada nebus per daug. Tai kodėl gi nepadarius jiems fotokubo? Paprasta, įdomu ir svarbiausia – lavina vaizduotę.
Tolerancija. Tolerancija psichikos sutrikimų turintiems žmonėms. Prisijunk.
Domina kalbėjimas vaizdais (t.y. nuotraukos)? Žvilgtelk ką tavo RSS skaityklei siūlo Evaldas.
P.S. Nuotrauką pasiskolinau iš tinklaraščio www.mariukasm.lt
Jau kvėpuoju rudeniškomis nuotaikomis. Ne, nesergu depresija, tiesiog bandau morališkai nusiteikti ketvirtam kursui. Kai gyvenau bendrabutyje, viena kambario kaimynė buvo likusi antriems metams kartoti paskutinįjį. Be abejo, aš tai ne ji, tačiau retsykiais kirbteli mintis: „O kas jeigu?“
Ir iš karto prieš akis iškyla nemiegotų naktų vizija: Red Bull’io skardinėmis bei knygomis nukrautas stalas, pašonėje sėdintis protingesnis už mane bendrakursis (-ė), na ir šiaip… Nyki kasdienybė be pramogų. Siaubas, ką daryt, jei energetinių gėrimų, kavų, piliulių „Pagerink atmintį“ nemėgstu, o sėkmingai susikaupti ir tapti diplomuota specialiste norisi? Esu įsitikinusi, jog daug kas priklauso nuo starto. „Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi“ – rodos, taip sakoma.
Taigi tikiuos niekas neprieštarausite, jei viešai paskelbsiu savo veiksmų planą:) Gal ir kitiems pravers, o gal jau perėję šį paskutiniųjų metų pragarą taip pat įžvalgomis pasidalinsite.
Skelbiu…
1. Pasirinkti mėgstamą sritį ir temą. Kai darai tai, kas iš tikrųjų tau patinka, įkvėpimas aplanko dažniau ir ilgiau pasilieka. Nereikia savęs prievartauti.
2. Skaityti kuo daugiau literatūros pasirinktąja tema. Ir tai vien tam, kad parašiusi diplominį darbą galėčiau drąsiai pasakyti: „Esu specialistė. Puikiai išmanau šią sritį.“
3. Susiplanuoti darbo rašymo etapus. Nepulti padrikai rašyti, nes anksčiau ar vėliau spragos vis tiek išlįs ir tuomet bus riesta.
4. Kibti į darbą iš karto. Esu didžiulė tinginė, tad visokių pasiteisinimų: „Oj, vasara neseniai baigėsi…“, „Artėja Šv. Kalėdos…“ nebegali būti.
5. Konsultuotis su dėstytojais. Žinau, kad turiu daug minčių ir pati, tačiau dėstytojai juk tam ir yra, jog išgręžtum iš jų visą erudiciją ar ne?;))
6. Sportuoti. Aš ir dabar daug judu, bet nuo rudens tapsiu boksininke. Tiksliau, vadovausiuos lotynišku posakiu: „Sveikame kūne – sveika siela“, nes visai nesinori sulaukti netikėtų miego priepuolių ar pan.
7. Pramogauti, ištvir… Ne, ne, Ligita, susikaupk. Aaaa, negaliu. Nors šio mano planelio tikslas ir yra: susiplanuoti viską taip, kad tarp darbų matyčiau šviesią dieną, nes kol kas man baigiamojo bakalauro darbo rašymas asocijuojasi su atsijungimu nuo visuomenės metams. Spėkit ar to noriu?
Atsakymas: ne. Todėl po truputį rimtėju…:) Kaip matau, tą darote ir jūs, nes rugpjūčio 18-28 dienomis skelbtoje apklausoje į klausimą „Kaip ruošiesi artėjančiam rudeniui?“ net 50% procentų iš jūsų atsakėte: „Sugniaužęs kumščius, kvėpuodamas giliai. Aš galiu, aš ištversiu“.
Šaltiniai: nuotrauka – http://www.freepicturesweb.com
Štai matote vyresnio amžiaus vyrą ir moterį padedančius vienas kitam lipti laiptais. Kur tiesuma jie atleidžia rankas, kur sudėtingiau – vėl susikimba. Norėjau sakyti: lyg gyvenime, tačiau išsyk supratau, kad apie jį ir kalbu:)
Beje, prieš kelias dienas pasijutau labai nustebinta. Seniai taip nebuvo – jaunuolis mane pirmą praleido pro parduotuvės duris ir jas dar palaikė (o taip, jos nesisuko ir pačios neatsidarė), kad man patogiau būtų. Nulydėjo reikšmingu žvilgsniu. Net sumojau: „Kur mano veidrodėlis, nejaugi aš tikrai mergina?“ Kai pasaulyje vis dažniau kalbama apie visokius feminizmus, mūsų lygiateisiškumą su vyrais, tokie reti nutikimai, kaip mano minėtasis, tampa kone žibančiais kristalėliais kasdienybėje. Gink Dieve, nesakau, jog durų pati neatsidaryčiau ar nepraeičiau antra (išskrisčiau ir tiek jūs mane tematytumėt!!!), tačiau visvien smaguma, kad būna ir kitaip.
Ir dar atradimas: anksčiau baisiausiai pykdavau ant pardavėjų dėl to, kad jos su manimi sveikinasi, net kai akivaizdžiai to nenori. Galvodavau: „O kam? Tyla manęs nevargina.“ Dabar gi mąstau: tebūnie kaip yra. Blogiau nebus, jei kokį kartelį šypsena ir pasirodys kreivesnė, nes… Ar aš pati visada kerinčiai visiems šypsausi?
P.S. Susekiau, kad ne per seniausiai mano tinklaraštyje komentarai viršijo 5 tūkstančius. Tai reiškia, kad komentatorių komanda dirba puikiai. Už tai jai ir paplokime!!!;))
Tik pamanykit – aš dalyvauju PDFONTOUR tinklaraščio skelbiamoje akcijoje, skirtoje „Baltijos kelio“ dvidešimtmečiui paminėti.
Tą stebuklingąją 1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją man tebuvo du metai. Mama mane apvilko šventiniu kombinezonu, apjuosė galvą didžiuliu rožiniu kaspinu, įdavė į rankutes trispalvę ir tarė: „Eik, vaike“. Aš ir ėjau. Automobiliai pypsėjo už nugaros, bet nepasidaviau. Tiesą sakant, jų buvo labai daug. Širdutėj net sąmyšis kilo. Vienu momentu buvau apsisprendusi nutraukti šį kūdikišką savo žygdarbį, tačiau tikslas vedė į priekį suteikdamas nežemiškų jėgų. Braukiau prakaitą, raitojausi dryžuotas rankoves, tik staiga…
Atsibudau ir supratau, kad jums meluoju. Nedalyvavau aš Baltijos kely. O gaila. Be to, šiandien mobiliuoju telefonu (kažkodėl traškėjo, šunsnukis) paskambinau šeimynėlei ir kamantinėjau išsijuosusi: „Ar jūs stovėjot tada, ten? Tą lemtingąją istorinę akimirką?!“ Ne, ir tie nestovėjo. Trenktas reikalas. Kodėl gi aš drįsau būt šitokia pyplė? Jeigu ne pyplumas, būčiau visus už „kalnieriaus“ ištempusi.
Patys pagalvokit: ilgą laiką tu lyg ir turi rankas, kojas, lyg ir turi dangų, lietų, bet kažkas stovi tau už nugaros ir grūmoja: „Ką darai, kvaily? Tau neužtenka to, ką duodu? Esi nepatenkintas? Grandinė, kuria esi sukaustytas, pakankamo ilgio, nepritrūksi.“ Linkteli galva: „Esu patenkintas. Labai. Tiiiiikrai.“ Paskutinį žodį ištari pro sukąstus dantis. Apsimestinai džiaugiesi, nes kitaip negalima. Ir štai pačią netikėčiausią akimirką švytėte švytėdamas nusileidžia Mesijas, kurio pasirodymas tau tampa ženklu, kad dabar gali garsiai pasakyti, ką iš tiesų galvoji. Niekas tavęs neskriaus. Nes visi kartu. Visi it vienas. Kelias. Delnų energiją perduodi šalimais esantiems, o tie dar kitiems. Brolybė, vienybė, tikėjimas. Šiluma ir besišypsantys veidai. Giliau nei matosi. Kažkas tylutėliai sprogsta.
Kalbama, kad Maskvoj buvo daug mergaičių ir berniukų smarkiai tūžusių dėl to kas vyksta. Piktinosi ir varna pataikiusi ant eglės šakos bei susibraižiusi užpakalį. O kas mums, jei mes norim, nebegalim kentėti? Norim parodyti, kad esame ir mums reikia to saldaus SAVUMO. Parodėm. Nors aš ten ir nebuvau. Tiesiogiai. Prašau, paguoskit mane, pasakykit, kad bent gabalėlis manęs ten buvo?
Ei, bet ar jūs įsivaizduojat kokia minčių galia skraidė ore, kai žmonės išdidžiai stovėjo Baltijos kely? Kiekvienas iš mūsų galvojame apie įvairius dalykus, rūpinamės savimi. Bet jūs tik pabandykit įsivaizduoti kaip turėjo būti karšta ten, kur milijonai kvėpavo ta pačia idėja? Dėl to ir sprogo. Paprasčiausiai neatlaikė teigiamos įtampos pliūpsnio.
„Žmonės dažnai klausia: „Ar turi kokią nors prasmę mano mažos pastangos?“ Tarsi nežinotų, kad ir plytas klojame po vieną, ir pirmyn einame žingsnis po žingsnio.“ – Dorothy Day, citata iš Eknath Easwaran knygos „Pamąstymai kiekvienai dienai“
Savaitės komentatoriaus (-ių) citata (-os):
„…kiekvienas žinovas savo srityje, bet negalima gi žinoti visko.“ – Maras
„O šiaip, vaikiškos knygos, kaip ir stalo žaidimai – tikra aistra, kurios galima linkėti kiekvienam!“ – Auksinis kardas
„Būna sąmonės užtemimų ir dingstama, savaitei k-tai, bet po to vėl atropoji…;)“ – Fredis*
Labiausiai komentuotas įrašas: Bet čia vaikų literatūros skyrius!
Atradimai: Komentatorius A.G. beveik 20 metų nežiūri jokių kino filmų. Tikriausiai aš tiek neištverčiau:)
„Su kažkuo neseniai diskutavome apie naujus metus… Ir tas žmogus samprotavo, kad kur kas prasmingiau naujuosius būtų skaičiuoti nuo rugsėjo, o ne nuo sausio. Juk iš tikrųjų… nuo rudens prasideda kažkoks rimtas, naujas etapas, o vasara tarsi vainikuoja buvusius metus. Kaip sakot? Jeigu taip nuo Žolinių ėmus skaičiuoti naujuosius…“ – Benedikta Vaivadaitė
Problema (-os): Pasirodo pas mane neveikia vadinamieji html kodai. Bent jau komentaruose. Taigi tokio pobūdžio dalykėlių jums nepavyks padaryti – lunatikas. Nors gal aš kažko nežinau.
Komentatorius Šrekis teigė: „Dar labai labai mažas būdamas turėjau galimybę vartyti milžinišką (kiek paprastas tarybinis žmogus galėjo sukaupt) tėvų biblioteką. Matyt, kažkuriuo metu įvyko stiprus persisotinimas, nes kiekviena knyga buvo išvartyta (dar nemokėjus skaityt) ir galėjau galvoje atgaminti visus paveikslėlius, knygos apipavidalinimus ir t.t. ir meilės knygoms (kaip kai kurie turi) neatsirado ir niekada nebuvo.“ O man iš to kyla klausimas: kada gimsta meilė knygoms? Lyg ir atrodo, kad ją turiu.
Padiskutuokim apie būdus knygų įsigyti pigiau.
Ar įmanoma riboti laiką praleidžiamą prie kompiuterio? Turbūt nelabai…
Sprendimai: * * * (siūlykim, diskutuokim)
Sprendimai, siūlymai, diskusija iš Virtualios apžvalgos aikštelės Nr. 14: klausta: „…Dėl ko mes apskritai komentuojam?“ – domisi Šrekis, atsakyta: „Ligita, problemą „…Dėl ko mes apskritai komentuojam?“ matyt, reikia keisti į kodėl mes nekomentuojam:)“ - Šrekis, „Iš „kodėl komentuojame“ kyla tęstinis klausimas – „Kodėl kalbame?“ – Saulius
Šventės, konkursai: rugpjūčio 14-ąją raginau man padėt išrinkt konkurso „Skatink savo kūrybiškumą, ugdyk lietuviškumą“ nugalėtoją (tiesa, galiausiai viskas susiklostė ne taip kaip planuota), o rugpjūčio 15-ąją šventėm Žolines.
Komentatoriaus Taško „Sąvartyno prieglobstis“: Buratinas su draugais papuola baisiajam Karabasui Barabasui, Munko paveikslo perdirbinys su moteriškaite, a la G.Klimt: Munko paveikslo parodija, aplamdytas senovinis automobiliukas, neaplamdytas, bet gana savotiškas automobiliukas
Kitų komentatorių „Bum prieglobstis“: pagalba tinklaraštininkui: html, Kęstutis Urba, Kęstutis Urba su skrybėle, Munko paveikslo perdirbinis su Homeriu Simpsonu, nenaujos knygos vaikams ir jaunimui, bėgikas ant Mindaugo tilto
Tinklaraštija: Nuolat kartojama – gyvenk čia ir dabar, čia ir dabar, bet kažkodėl vis tiek užmiršti. Na, gal dar kartą pabandom? Tebūnie saldus akimirkos džiaugmas.
Panašu, kad Zitos taktika ištrinti juodus debesis pasiteisino. Bent jau šiuo metu pas mus nė debesėlio, o žmonės šypsote šypsosi:)
Ei, o tu ar žadi būti ilgaamžiu? Kaip manai, ar turi tam perspektyvų? Kol kas aš drįstu svaisčioti, kad gyvensiu netrumpai. Nežinia ar taip bus iš tiesų… Nors geriausia: „…kasdien gyventi pilnavertį gyvenimą“. Tada net ir 50 metų bus verti aukso skrynios.
Esi gerietis? Nori padėt beglobiams gyvūnams rast naujus namus ar tiesiog pagerinti kasdienybę? Marš čia! Domėkis, aiškinkis, judinkis.
P.S. Nuotrauką pasiskolinau iš tinklaraščio www.nejau.net
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
