Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Jau kvėpuoju rudeniškomis nuotaikomis. Ne, nesergu depresija, tiesiog bandau morališkai nusiteikti ketvirtam kursui. Kai gyvenau bendrabutyje, viena kambario kaimynė buvo likusi antriems metams kartoti paskutinįjį. Be abejo, aš tai ne ji, tačiau retsykiais kirbteli mintis: „O kas jeigu?“
Ir iš karto prieš akis iškyla nemiegotų naktų vizija: Red Bull’io skardinėmis bei knygomis nukrautas stalas, pašonėje sėdintis protingesnis už mane bendrakursis (-ė), na ir šiaip… Nyki kasdienybė be pramogų. Siaubas, ką daryt, jei energetinių gėrimų, kavų, piliulių „Pagerink atmintį“ nemėgstu, o sėkmingai susikaupti ir tapti diplomuota specialiste norisi? Esu įsitikinusi, jog daug kas priklauso nuo starto. „Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi“ – rodos, taip sakoma.
Taigi tikiuos niekas neprieštarausite, jei viešai paskelbsiu savo veiksmų planą:) Gal ir kitiems pravers, o gal jau perėję šį paskutiniųjų metų pragarą taip pat įžvalgomis pasidalinsite.
Skelbiu…
1. Pasirinkti mėgstamą sritį ir temą. Kai darai tai, kas iš tikrųjų tau patinka, įkvėpimas aplanko dažniau ir ilgiau pasilieka. Nereikia savęs prievartauti.
2. Skaityti kuo daugiau literatūros pasirinktąja tema. Ir tai vien tam, kad parašiusi diplominį darbą galėčiau drąsiai pasakyti: „Esu specialistė. Puikiai išmanau šią sritį.“
3. Susiplanuoti darbo rašymo etapus. Nepulti padrikai rašyti, nes anksčiau ar vėliau spragos vis tiek išlįs ir tuomet bus riesta.
4. Kibti į darbą iš karto. Esu didžiulė tinginė, tad visokių pasiteisinimų: „Oj, vasara neseniai baigėsi…“, „Artėja Šv. Kalėdos…“ nebegali būti.
5. Konsultuotis su dėstytojais. Žinau, kad turiu daug minčių ir pati, tačiau dėstytojai juk tam ir yra, jog išgręžtum iš jų visą erudiciją ar ne?;))
6. Sportuoti. Aš ir dabar daug judu, bet nuo rudens tapsiu boksininke. Tiksliau, vadovausiuos lotynišku posakiu: „Sveikame kūne – sveika siela“, nes visai nesinori sulaukti netikėtų miego priepuolių ar pan.
7. Pramogauti, ištvir… Ne, ne, Ligita, susikaupk. Aaaa, negaliu. Nors šio mano planelio tikslas ir yra: susiplanuoti viską taip, kad tarp darbų matyčiau šviesią dieną, nes kol kas man baigiamojo bakalauro darbo rašymas asocijuojasi su atsijungimu nuo visuomenės metams. Spėkit ar to noriu?
Atsakymas: ne. Todėl po truputį rimtėju…:) Kaip matau, tą darote ir jūs, nes rugpjūčio 18-28 dienomis skelbtoje apklausoje į klausimą „Kaip ruošiesi artėjančiam rudeniui?“ net 50% procentų iš jūsų atsakėte: „Sugniaužęs kumščius, kvėpuodamas giliai. Aš galiu, aš ištversiu“.
Šaltiniai: nuotrauka – http://www.freepicturesweb.com
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
R.Medinis rugpjūčio 28th, 2009, 3:48 pm
Jei nori patarimų, galiu vieną duoti: neužsibrėžk per didelių tikslų – t. y. numatoma diplominio darbo apimtis neturi būti didžiulė ir visaapimanti. Išsiplėtosi labai pradžioje – neliks laiko pabaigai. Vėliau, jei liks laiko, daugmaž pabaigtą darbą galėsi dailinti, taisyti, papildyti. Nes dažnai būna darbai parašyti žemėjančios kreivės principu – įžanga kaip disertacijos, pirmos trys dalis tik įvadui, esmė jau glaustai, o išvadom – dvi eilutės…
Antanas rugpjūčio 28th, 2009, 4:01 pm
Dziugu kad kai kurie zmonies sugeba taip is anksto viskuo rupintis.
As tai is diplomo rasymo atsimenu tik 2 dalykus:
1. Diplominio rasymas uzims tiek laiko,kiek jam laiko skirsi:))
2. Geriau pradeti pusmeciu anksciau ,sitaip uzims ilgiau,taciau bus zymei maziau nervu. As pradejau pries menesi ir tai buvo labai bemieges ir aktivios dienos-naktys. Dabar geriau pradeciau pries keleta menesiu;)
Sekmes!
Musė rugpjūčio 28th, 2009, 4:27 pm
Aš tik vieną patarimą galiu duoti – nesureikšmink to diplominio. Žiūrėk kaip į eilinį kursinį darbą ar referatą, tik šiek tiek didesnį. Nesvarbus tas diplominis, aš dabar nė nepamenu apie ką rašiau. Po kelių metų juoksiesi, kad tiek dėl jo pergyvenai ir drebėjai, tikrai. Prisimink, ar labai dabar pameni kokį mokykloje rašytą kontrolinį darbą?
Valentinas rugpjūčio 28th, 2009, 4:43 pm
O mano patarimas dar paprastesnis – neatidėliok visko iki paskutinio momento. Turėsi didelį malonumą džiaugdamasi pavasariu, kai tavo apkiautę bendramoksliai naktimis pažaliavę rašys bele ką.
Justinas rugpjūčio 28th, 2009, 4:47 pm
Na, aš savo diplominį padariau gal per mėnesį, į savaitę dirbdamas 3-4 kartus ir tik vakarais tikrai nepavargau, laiko viskam užteko ir pažymys nenuvylė
. rugpjūčio 28th, 2009, 6:55 pm
Dariau ir giniausi du diplominius – stacionariniame techniko (18- metis) ir vakariniame inžinieriaus (26). Nors sovietmečiu buvo griežtai reglamentuotos užduotys, apimtys, grafikai, jų kontrolė etc – abu kartus baisiausia – paskutinė bemiegė, beveik su panika savaitė pasikartojo.
Tai dėl to , jog kuprotą tik grabas išlygina.
Dabar juokas ima, na koks skirtumas, kaip bus įvertintas, bet priedo pasirinkau dar ir gana ambicingą projektą. Teko eiti konsultuotis pas tuometinį grandą arch.Čekanauską, prof.Kudzį ir pan. Kitos grupės chebra nusikopijavo tipinius ir gavo tokius pat diplomus…
O grupės draugas Petras, pasirinkęs super sudėtingą projektą (200 m diametro pastatas dengtas membrana) – tuo metu pasaulyje buvo bene trys panašūs statiniai, aplamai, vos vos spėjo.
Patarimas toks – nesirinkti super sudėtingos temos, nebent šiais laikais gal iš tikro kas atreipia į tai dėmėsį.
Be to – žygiais, o ne žodžiais – pirmyn ir iškart.
O svarbiausia – neužmiršti punkto 7, nes žalias vynas ne vanduo, o studentiškos dienos taip greit prabėga
Maras rugpjūčio 28th, 2009, 7:05 pm
Visada paskutinės naktys nemiegotos (ir dabar, kai diserį reikia baigti, bus). Normaliai niekada neplanavau. Bet padarydavau neblogai. Bakalauriniui medžiagą rinkau nuo trečio kurso (kursinis). Parašiau – išspausdino beveik netaisę. Nesigailiu, kad dirbau – tema įdomu, įdirbis veikia iki šiol. Bet jei reikia tik diplomo, neverta persistengti. Šiaip planas geras, tik aš niekada tokių nedariau. Dirbau ir viskas.
bang rugpjūčio 29th, 2009, 2:05 am
Man keistai atrodo patarimai, kad jei pradėsi anksčiau – nesiplėšysi, padarysi ramiai, liks laiko džiaugtis pavasariu… Žmogui, kuriam rūpi, ką jis daro, visada vienos nakties pritrūks, nes tobulumui ribų nėra.
Fredis* rugpjūčio 29th, 2009, 9:35 am
Daryti, rašyti reikia tik tai kas artima, žinoma, tik tai ką tikrai sugebėsi padaryti. Diplominį darbą rašantis žmogus kaip asmenybė visiškai nėra susiformavęs, šį laikotarpį po daugelio metų kaip per rūką prisimins kaip didelį tragikomišką nesusipratimą, todėl imdamasis daryti kas jam svetima ir nesuprantama – patirs nesėkmę.
Valentino patarimas – sėsti tuoj pat ir rašyti, nes po to liks pavasaris su bernais palakstyti – ypač juokingas ir kvailas.
Gerai prisimenu save – stropiai nuo rudens kažką maklinėjau, bet „nušvitimas” ką ir kaip daryti atėjo tik paskutinias mėnesiais intensyviai padedant, stumtelint į vėžes, patariant, kalbantis, ginčijantis su diplominio darbo vadovu arch. G.Baravyku.
Prieš gynimąsi būna ištisos bemiegės naktys, po to sekantys 10-15 pavasarių žmones dar ilgai kankina „diplominio darbo rašymo” sindromas (miego sutrikimai, nerimas, smarkus širdies plakimas), panašūs į tuos, kuriuos kiekvieną sekančią žiemą tuo pačiu metu jaučia Sausio 13-osios Seimo, TV bokšto gynėjai.
Valentinas rugpjūčio 29th, 2009, 9:40 am
Fredi,
Kodėl tu save pateiki kaip pavyzdį? Visų pirma ne visi tokie kaip tu. Antra, tavo diplominis darbas, matyt koks nors projektas, yra susijęs su kūryba ir aš sutinku, kad jei neatėjo nušvitimas genialaus architektūros projekto nesukursi. Ligitos atveu greičiausiai bus kokia nors, kokio nors literatūrinio reiškinio analizė. Nereikia jokio nušvitimo, tik disciplinuoto darbo.
Fredis* rugpjūčio 29th, 2009, 9:48 am
21-25 metų žmogus negali būti jokiu kūrėju, jis nėra jokia asmenybė, diplominių darbų užduotys – per sunkios (bent jau mūsų srityje). Reikia turėti daug cinizmo, apgaudinėti save, kitus ir visą pasaulį ir piešti ant lapo popieriaus grandiozinius projektus. Garbinga žiuri po to susirenka aktų salėje, kraipo galvą, žiūri ką tu čia per metus laiko išprakaitavai…
TipasK rugpjūčio 29th, 2009, 10:04 am
Sveiki,
neišlaikiau – įsiterpsiu. Kūryba būdinga žmogui nuo pat pirmųjų patirčių. Tiesa, Fredi? Bet kokio lygio ar specialybės diplome kūrybos elementas neišvengiamas. Ligitos variante bet kokiu atveju kūrybos dalis bus didelė. Ji net į savo tinklapį žiūri kaip į kūrybos treniruočių salę, jei atmesim karjeros laiptelio galimybę:) Taigi, bet kokiai kūrybai reikia patūnoti galvoje, paskui jau išsireikšti kažkokia forma, medžiaga, žodžiais.
O Ligita jau dirba iš esmės, nes jau galvoja, rengiasi, o gal net konkretizuoja idėjas. Taigi, darbas prasidėjo, o į lapą suguls žinoma paskutiniais mėnesiais, savaitėmis, dienomis. Jos specifika tokia, kad naktis liks jai, nes darbą reiks atiduoti anksčiau visokiems recenzentams. Sėkmės, Ligita, paskutinė naktis prieš recenzentą bus kūrybinga, garantuoju.
TipasK rugpjūčio 29th, 2009, 10:14 am
To Fredis*
jaunas žmogus gali būti kūrėju. Pavyzdžių daug.
Dėl asmenybės nežinau, bet tikriausiai mes asmenybės nuo gimimo. Neseniai buvome po daugelio metų susitikę su klase. Išskyrus išvaizdą, nepasikeitę niekas. Vadinasi, laikas asmenybę gali tik papildyti, pakoreguoti.
Fredis* rugpjūčio 29th, 2009, 10:22 am
Tipai Katine, parašiau kontraversiškas mintis, kad išprovokuočiau tave gilioms tavo įžvalgoms ir Valentiną išvilkti į areną.
Žinau daug priešingų pavyzdžių (iš savo klasės). Tylutėlės pelės sužydėjo neatpažįstamai PO TO, tik kai nusivilko mokyklinę uniformą.
TipasK rugpjūčio 29th, 2009, 10:25 am
Beje, Fredi*, ar žinai, ką reiškia „Guga” ?
Fredis* rugpjūčio 29th, 2009, 10:27 am
ne, tik Musė
TipasK rugpjūčio 29th, 2009, 10:28 am
Tokia buvo G.Baravyko pravardė
Valentinas rugpjūčio 29th, 2009, 10:30 am
Iš patirties galiu pasakyti, kad „tūnojimas galvoje” yra tik įsivaizdavimas. Galvoje visada tūno neaiški, beformė, idėja. Ir tik tada, kai sėdame prie stalo, kompo, molberto ir t.t. ir pradedame bandyti ją realizuoti, tik tada prasideda tikrasis kūrybinis darbas. Todėl sakyti kaip Fredis, kad reikia kelis mėnesius tinginiauti, o po to per kelias naktis padaryti, yra neatsakinga. Projektų valdymo patirtis rodo, kad darbo efektyvumas atvirkščiai proporcingas laikotarpiui iki darbo užbaigimo termino. Fredi, jei taų įkvėpimas nebūtų atėjęs, tai ir nebūtum to diplominio padaręs?
Bet jei Ligita nusprendei rašyti diplominį atidėliojimo būdu, štai tau nuoroda apie atidėliojimo naudą:
http://controltheground.blogspot.com/2009/05/procrastination-good-thing.html
Jei nori rimtesnio atidėliojimo pagrindimo, gilinkis į atidėliojimo teoriją, kurią rasi čia :
http://www.procrastination.com/cart/
Fredis* rugpjūčio 29th, 2009, 11:06 am
Tipas Katinas parašė tiek daug gražių žodžių apie tinklaraštininkę Ligitą. Aš būsiu skeptiškesnis. Prisimenu neseniai vykųsį moksleivių konkursą „Tūkstantmečio lietuvis”.
Paskutinio kurso filologei ką nors panašaus išdėstyti ant lapo būtų nepasiekiama aukštuma. Ypač pastebėjau savo nuomoinės neturėjimą aktualiais visuomeninio, politinio, ekonominio, kultūrinio šalies gyvenimo klausimais, tik kinkavimas galva į taktą su vienu savo autoritetu iš gretimo tinklaraščio ir besąlygiškas tos vienos, vienintelės tiesos priėmimas už gryną pinigą.
TipasK rugpjūčio 29th, 2009, 11:32 am
Fredis*, nereikia provokuoti:)
O rimtai kalbant, šita tema (tinklaraštininko & Co) nėra tokia jau paprasta. Turiu minčių, vakarop parašysiu. Dabar atsiprašau – šeštadienis, šeima ir kiti gyvenimo džiaugsmai.
Gabija rugpjūčio 29th, 2009, 11:56 am
Aš dėl savo bakalaurinio net iki Lenkijos buvau nusitrenkus… ir tikrai paskutinę naktį nemiegojau. Na ir ką? Nesąmonė kažkokia, po kelerių metų absoliučiai jokių emocijų nesužadina. Nereikia sau kelti panikos su grandioziniais planais ir užmojais, juk tai tik kiek didesnis referatas su daugiau protingų citatų iš protingų knygelių, turi daugybę laiko, o pamojavus diplomu kuriame prirašyta dešimtukų, parduotuvėje valgyti už tai neduos.
Taip sau sakau ir dabar, kai ant nosies magistrinis kabo. Į tai bandau žiūrėti kaip į didesnį straipsnį/reportažą (darbo specifika), kurį reikia prifarširuoti autoritetų mintim apie modelius, ciklus ir kreives. O tai nėra labai sunku, nes kiekviename moksliniame straipsnyje yra literatūros sąrašas.
Valentinas rugpjūčio 29th, 2009, 1:16 pm
Gabijos įrašas yra pavyzdys kaip mūsuose yra devalvuotas aukštasis mokslas. Iš esmės aukštosios mokyklos diplomas, potencialiam darbdaviui nesignalizuoja nieko. Aiškiai reikia aukštojo mokslo studentų skaičių mažinti kelis kartus, kad tie kurie baigė, būtų tinkamai vertinami.
Dėl Ligitos nenorėjimo turėti savo nuomonę, iš dalies sutikčiau su Fredžiu, tik manau, kad tai greičiau dėl to, kad ji pati nesusiformulavusi savo pažiūrų. Apskritai, Ligitos paveikslas, kuris susiformavo iš tinklaraščio yra tokios skautės pirmūnės, visada pozityvios, visada teisingos nuomonės. Kol kas mes nežinome kokia Ligita iš tikro. Bet reikia viltis, kad sužinosime. Štai ir Auksinis Kardas prieš tai buvęs nesugniuždomai teigiamas ir teisingas, atsiskleidė diskutuojant apie Mikutavičių. Dabar aišku, kad jis pasiruošęs paskersti bet ką, kas pasiduoda „pinigų mechanikai”.
Fredis* rugpjūčio 29th, 2009, 2:33 pm
Tokie kaip Ligita yra tipiškas D.Grybauskaitės elektoratas, atsidavęs jai iki sielos gelmių. Jei visi tokie jaunuoliai būtų, situacija būtų grėsminga, nes žmonėms be nuomonės, be aiškiai suvoktos ir deklaruotos pozicijos labai lengva pakišti kaimyninių šalių Prezidentų atitikmenį Medvedevą ir Lukašenką. Beje, Dalia G. turi panašumų į šiuos du veikėjus dėl savo išplauto, vatinio, neapibrėžto, nestabilaus, kintančio elektorato, griežtos, kovingos prelegentės retorikos, staiga kilusios visuotinio susižavėjimo bangos, kuri ir užkėlė politikę ant pjedestalo. Kaip atsvara Ligitai būtini tokie jaunuoliai kaip nerijus ir GIGA, solidieji Regis ir Auksinis kardas.
Kuo Ligita žavi, kodėl ja galima pasitikėti, kodėl ji vis dar teikia vilčių? Šiame tinklaraštyje dar neteko skaityti buko, primityvaus išpuolio prieš Bažnyčios instituciją. Tai reiškia, kad jos šaknys, kilmė gera, kad su motinos pienu gavo pozityvaus pasaulio, aplinkos supratimo pradmenis.
Gabija rugpjūčio 29th, 2009, 4:19 pm
Valentinai, aukštasis mokslas aukštajam nelygus. Bet mano diletantizmo mokslų diplomo dar niekada niekam neteko parodyti, įspūdžio jis niekam nepadarė, ir tai yra mažiausias rodiklis mūsų Lietuvėlės žiniasklaidos rinkoje.
Magistrą „studijuoju” tik todėl, kad kol mokslas nemokamas buvo, reikia pasiimti tą popierių. Studijų kokybė – žemiau jūros lygio. Čia galėtų būti atskira diskusija apie aukštąjį mokslą, bet tai yra baisiai nuvalkiota tema, bet Ligitos įrašas buvo apie bakalaurinio reikšmę/sureikšminimą, ko, mano manymu, daryti nereikėtų.
Pasiskaičiau aš čia kiek jūsų rašinėlių ir pastabėlių… turbūt naivu būtų tikėtis, kad toks jaunas žmogus turėtų labai aiškiai suvoktas pozicijas. Ir tai net ir nėra reikalinga. Per [jaunatvišką] žavėjimąsi autoritetais, per kasdienybę, kurioje jaunystė tiek daug atranda, ir susiformuoja tai, kas vadinama subrendusio žmogaus pozicija. Ligita nuoširdžiai stebisi, nuoširdžiai žavisi, nuoširdžiai elgiasi taip, kaip paprastai šeimose elgiasi vidurinis vaikas: visiems būti gera, visus sutaikyti, ir prie to, kuris didesniu autoritetu spinduliuoja, priglusti, ir piktam bendruomenės nariui galvą paglostyti.
Maras rugpjūčio 29th, 2009, 4:33 pm
Fredi, yra kūrybiškumas ir patirtis. Pirmo jau kiek Dievulis dribtelėjo, tiek ir yra, o štai antro rašant bakalaurinį tai dar tikrai trūksta. Patirtis daro asmenybe, ir kūrybiškumą paverčia kūryba.
Manyčiau, būtent patirties sėmimuisi/kūrimui jis ir yra svarbus. Susipažinti, sužinoti, išmokti kūrybiškai pritaikyti – panaudoti savo kūrybiškumą. Kitaip tas kūrybiškumas ir liks neprofesionalus, blogo lygio. Nesakau, kad šio blogo lygis blogas ar žemas, bet tai tiesiog pramoga, kitaip nei Račo blogas, kuris yra ryškiai orientuotas į profesionalumą.
Dėl rašymo tai man artimesnė Fredžio ir bang pozicija. Tą patį bakalaurinį pateikiau su galybe korektūros klaidų ir dar baisingai formatuotą – nebespėjau. Bet teksto nesigėdiju iki šiol.
Beje, dar vienas patarimas Ligitai. Man atrodo, reiktų rinktis siaurą temą, net jei masina kažkokie platūs apibendrinimai (kaip mane). Ir per siaurą temą bus galima išplatėti, jei tik sugebėsi. O štai plačioje temoje galima paskęsti, kaip aš paskendau magistriniame (pasirinkau disertacijos dydžio temą , bet nesigailiu – pravertė disertacijai). Siauroje temoje galima knistis, giliai susipažinti su daug literatūros ta tema ir kartu parašyti ne paviršutiniškai, nes literatūros nebus tiek daug, kad jos nebūtų galima „suvirškinti”. O suvirškinus ir nušvitimai pasirodo. Bent jau man – prisirenku medžiagos, prisiskaitau, skaitydamas kilusias mintis užsirašinėju (būtinai – kitaip užmirštu). Taip pamažu formuojasi kažkas. Bet tik sėdęs rašyti ir rašydamas sužinau, kas iš tiesų man gimė . Kartais netikėtų dalykų sužinau. Taip kad šiuo požiūriu pritariu Valentinui.
Ligita rugpjūčio 29th, 2009, 6:23 pm
Oho, kiek patarimų sulaukiau, būtinai apsvarstysiu. Ir į kai kuriuos atsižvelgsiu, cha cha
Beje, ačiū, bet atidėliojimo meno (būdo) mokytis man nereikia. Šitai puikiai išmanau. Gal ir dėl to rašiau šį planelį, kad netyčia nenueičiau ankstesniais šunkeliais.
Dėl kūrybos ir darbo. Bent jau pradiniame etape bus darbas, darbas, darbas. Sistemint, rinkt visokius duomenis ir panašiai. Ir tik kai bus paruoštas karkasas, tada galėsim kalbėti apie kūrybą. Nors apskritai – universitete kol kas kūrybos man per maža.
„21-25 metų žmogus negali būti jokiu kūrėju, jis nėra jokia asmenybė” – kategoriškai nesutinku.
O apie tai turiu aš savo nuomonę ar ne… Patylėsiu. Vis tiek jums atrodys taip kaip norisi. Tingiu veltui aušinti burną.
. rugpjūčio 29th, 2009, 7:53 pm
Ligita, įsitikinsi (ir labai greit) , kad 7 punktas – svarbiausias.
Šioje verandoje nuskambėjo keletas jaunimui gal ne visai žinomų pavardžių, tad :
arch.Vytautas Edmundas Čekanauskas:
Parodų rūmai:
http://commons.wikimedia.org/wiki/File:Contemporary_Art_Centre_in_Vilnius1.JPG
CK – Vyriausybės rūmai:
http://commons.wikimedia.org/wiki/File:Building_of_the_Government_of_Lithuania.JPG
arch. Gediminas Baravykas:
Santuokų rūmai:
http://www.15min.lt/images/photos/597395/big/1226468197img_8601.jpg
Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčia (su kitais)? Maniau, jog tai Nasvyčio, tad klausiu Fredžio – ar tai tiesa ir kurio architekto darbas Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinė mokykla?
Maras rugpjūčio 29th, 2009, 8:04 pm
O kokia turėtų būti kūryba studentams universitete? Ko konkrečiai trūksta?
Maras rugpjūčio 29th, 2009, 8:30 pm
Jau Matulaičio bažnyčia, tai atleiskit, ne architektūra, o sandėlis – garažas – angaras.
Na, Santuokų rūmai tai dar pusė velnio, tik kad ant kapinių pastatyti.
. rugpjūčio 29th, 2009, 8:44 pm
Visa bėda, kad nebuvo pastatyta varpinė, kuri ir buvo pastato akcentas.
Architektūroje irgi būna mados, ne tik epochos.
Mūsuose nūnai – košmariškų blizgančių šiltnamių.
Maras rugpjūčio 29th, 2009, 9:04 pm
Rodos, čia ne tiek mada, kiek lietuviškas taupumas – už minimumą šlamančių kuo daugiau naudingos erdvės sukurti. HyperRimi dar bent jau pakenčiamai atrodo, bet ir tokių pastatų – vienetai.
. rugpjūčio 29th, 2009, 9:29 pm
Kad būtų aišku- nesu joks architektas, bet turėjau vieną crazy idėją būtent dėl tos nepastatytos varpinės, kurią pateikiau tuometiniam merui Zuokui.
Jei kas susidomėtų, įdėčiau čion aprašymą.
Maras rugpjūčio 29th, 2009, 10:08 pm
Va jeigu būtų vaizdas, tai būt įdomu (neturiu vaizdinio matymo vaizduotės, ar kaip pasakyti, tai vis tiek iš aprašymo nelabai suprasčiau).
bang rugpjūčio 29th, 2009, 11:17 pm
Na, susidomėjom taškas
TipasK rugpjūčio 30th, 2009, 12:00 am
Norėjau pratęsti diskusiją, bet paskaitęs pagalvojau, kad Fredis* teisus, Valentinas teisus, o teisesnis Maras?
Maras
August 29th, 2009, 1:25 am
Beje, Ligita, būtų įdomu sužinoti ir Tavo nuomonę apie tą muziką, kur aš įdėjau. Aš savo tai pasakiau . O tai diedai tik šnekasi…
Ligita rugpjūčio 30th, 2009, 1:39 am
Ko konkrečiai trūksta? Tiesiog mane žudo visokie mokslinių darbų standartai. Ten jokios kūrybos nematau. Pavyzdžiui, perbrauks tavo triūsą: „Čia ne išvados” ir džiaukis. Arba… Prirašyk tiek ir tiek puslapių. Įvade minėk tą, neminėk to. Aišku, lengviau pagal nustatytas taisykles visus vertinti. Taigi turbūt neturėčiau kabinėtis.
Tipai, nesuprantu ko jūs pageidaujate? Kurioje vietoje Fredis*, Valentinas teisiausi? Kalbėdami apie mane? Ar jaučiate merginų trūkumą?
Maras rugpjūčio 30th, 2009, 2:19 am
Man standartai irgi nepatinka. Ir išvadų nemoku rašyti, ir įvadų. Ką čia padarysi. Kita vertus, tai disciplinuoja.
Tipas, manau, turi omeny, kad komentatoriai visai užspaudė vargšę blogo šeimininkę, tarpusavyje tik šnekasi .
. rugpjūčio 30th, 2009, 10:25 am
bang, Maras čia gerai apie diedus pavarė. Tai maždaug tas pats, ką aš apie Petrą Ignotą Romą Dominiką Ylą rašiau arba verandą, juk yra tokia – senų bambeklių .
Idėja tikrai ne diediška, persiųsiu ją Ligitai, lai nusprendžia ji.
Aplamai, laikas man emigruoti iš čia kitur, nes jaučiuosi paraleliškai ir maždaug toks ir kas blogiausia, būtent taip, kaip šį paveikslą aprašė „Įtaigiausių paveikslų top 10″ tinklyčioje kačių lopšiai
http://3.bp.blogspot.com/_i6jfPTWRFaQ/Si5mFAXCdbI/AAAAAAAADJY/oOhpyM7d7qE/s1600-h/6_Two_satyrs_Rubens.jpg
Ligita rugpjūčio 30th, 2009, 12:28 pm
Marai, vat būtent… Disciplinuoja :O
Beje, kas čia per panika? Užspausta tikrai nesijaučiu.
Taške, jei ketinote man kažką siųsti el. paštu, kol kas nieko negavau. Blogai jaustis ir jūs neturėtumėt, nes jei kada ir parašau: senas krienas, pirdyla ar pan., tai darau visai nepiktybiškai.
Saulius rugpjūčio 31st, 2009, 9:56 am
Pamenu Selitos „Energija”. Po to transformavosi į „Seks – energiją”… tokios įdomios studentiškos transformacijos, kuriomis gaivindavaisi naktimis prieš matematikos kolius…
A.G. rugpjūčio 31st, 2009, 10:10 am
Diplomas.
Žinios.
Kas pirmiau.
Amžina nežinia: kiaušinis ar višta.
Blogo šeimininkei – neabejoju žinios.
Šiaip, gal kraitis.
O va diplomą paminėjo, gal iš inercijos. Ypač mergina.
Juk jau nuo pokario – žmogus be diplomo, antrarūšis, automatiškai (tarp kitko, net to nežinantis (turi ar neturi diplomą) – atskirs, va yra tai…).
Dabar, po 1990 m. – dar sudėtingiau.
Antrarūšis būsi ir diplomas neišgelbės, – jei banke… baronkos skylė.
Va čia ir kumečių ainiai – žmonėmis patampa.
Kol… titulai reikšmingesni nesugrįšta ant šios griešnos žemelės… titulai, kurių nei nusipirsi nei įsigysi…
Vakar naktį labai įstrigo posakis.
Va sako, kuriantis kapitalizmui visi buvo nusikaltėliai – policininkai, kiti, na visi.
Bet va sako, policininkui sako, dabar jau neapsimoka būti nusikaltėliu – didelę sukauptą pensijai fondą prarastų (kokio niekas nepasiūlys, t.y. tokio dydžio kyšio).
Toliau dar gražiau. Bet sako trečia karta žmogžudžių (turėjo omenyje mafiozų) – super žmonės (toliau pavyzdžiai buvo…).
Tai man susišaukė su vasarą girdėtu fokusu Čekijoje. Sako tų plėšikų valdžia niekaip negalėjo sunaikinti (viduramžiuose, ten jie slėpėsi urvuose ir plėšikavo labai sėkmingai). Bet kai pasiūlė jiems labai garbingus titulus – problema baigėsi.
Moralas toks – jei žmogus geras (na tas policininkas JAV pavyzdžiui šiandien… ar tas žudiko proanūkis ar, ar, ar…) – tas nieko nesako, kad žmogus būtų geras, jei nesotus būtų…
Na ką gi. Blogai tai.
Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera – juk aš tai seniai žinau… žinojau… tik garsiai nesakiau, nes tuom dar netikėjau iki galo…
Taigi. Diplomas, žinios gal ir yra ta Dievo dovana, kaip duota tam policininkui, žudiko proanūkiui, plėšikui.
Juk pastebime – žmogus gali turėti fenomenalią atmintį (o tai pati svarbiausia savybė manau), bet jei neturi diplomo, žiūrėk kroviku dirba ar kokiu kolūkiečiu (kaip anksčiau).
Tas pats auksaburniui…
Kaip bebūtų, diplomo, žinių tikrai reikia Lietuvai – esu 1000 proc. įsitikinęs, kad iki 1990 m. Lietuvoje egzistavusių universitetų diplomas daugybę kartų yra vertesnis (žinių prasme) nei harvardų… va visame tekste tik čia ir nejuokauju (tai įrodyta, tai net nereikia įrodymų – tai aksioma).
Bet dar sugrįšiu prie to naktinio radijo pokalbio.
Dar kartą pasitvirtino posakis – meilė ir neapykanta…
Kalbėjosi du aršūs antikomunistai – kažkada be galo buvę atsidavę Leninui.
Ir sužinojau visgi vieną naujieną, kuria patikėjau – Markso teorija ekonomikos srityje kapitalo visuomenės ir pradžiamokslis, ir žinios kapitalizmo asams. Va šito iš šiandieninio aršaus antikomunisto nesitikėjau – apie Marksą taigi ir diplome atsargiau, reiškiasi… (Lietuvoje mes iš jo visais laikas šaipėmės – nes neskaitėme, tik visuomet galvojome priešingai nei mokytojai kalbėdavo apie ekonomiką, jau apie politiką ir nesakau netgi, matyt patys nebuvo skaitę, apart tekstų vadovėliuose… taigi).
Tad kai gausite diplomą – sužinosite, kad mažiau žinote nei pimokėlis. Susidursite dar su daug paradoksų gyvenime…
Spaudžiu, nes nebaigsiu…
Ligita rugpjūčio 31st, 2009, 12:30 pm
A.G., žinios svarbiau. Diplomu mes tik oficialiai patvirtiname, jog įgijome profesinių žinių.