Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Skamba vos ne kaip metai praleisti už grotų? Kurgi ne. Visus šiuos metus, kai gyvenu Airijoje (nuo praėjusių metų rugpjūčio), tinklaraštyje stengiausi nepiktnaudžiauti žodžiais „emigracija“, „emigrantai“, nes neigiama prasmė siejama su jais išties toli nuo manęs, lyg visai nebūtumėm susieti.
Prieš išvykdama tikėjausi šio bei to, o pirmiausiai – laiko. Laiko savo lūkesčiams įgyvendinti. O kad būčiau nepuolusi į desperatiškas laiko paieškas ir bent šiek tiek pasidomėjusi ar šalyje, į kurią vykstu, laikas vertinamas… Tikriausiai nebūčiau tos šalies pasirinkusi. Ne per seniausiai perskaičiau knygą apie bendravimą (kur jos būta anksčiau?) ir atradau mintį, kad pasaulyje egzistuoja monochroninės ir polichroninės kultūros. Vienose viskas vyksta sekundžių tikslumu, gerbiamas žmonių laikas, viskas gana tikslu, o štai kitose – visi atsipūtę, niekur neskuba, neva mėgaujasi gyvenimu. Vienas man taip ir pasakė: „Relax, relax“. Nieko neturiu prieš mėgavimąsi gyvenimu, jei tas mėgavimasis netrukdo kitiems žmonėms, tačiau kai besimėgaujantys stabdo aplinkinių pažangą, brr.
Šiaip ką? Neįsivaizduoju nuo ko pradėti pasakoti bandant į vieną įrašą sutalpinti metus. Turbūt pastraipėlėmis pažersiu, jūs jau žiūrėkitės patys. Ir per daug asmeniškumų atskleisti nesinori, o visas gyvenimas ten juk kone vieni asmeniškumai.
Žinokit, ties šiais žodžiais stabtelėjau prieš toliau tęsdama įrašą ir pagalvojau, kad geriausia visko pernelyg nesuasmeninti sklaidant dienoraščius (gyvendama svetur užbaigiau prieš tai tik pradėtą vieną sąsiuvinį ir šiuo metu visai prie pabaigos antras) – juk asmeniškiau nei juose vis tiek nebus. Besklaidydama bandžiau atkreipti dėmesį į kintančią dvasios būseną – iš pradžių įprasti šūkavimai, stebėjimasis viskuo, kas aplinkui, nesuteikę progos kaip reikiant susivokti besant svetur, noras daryti, lėkti, pilnomis saujomis semti visas naujoves, kurias siūlo gyvenimas. Visa tai kuriam laikui užslopino adaptacinio laikotarpio pasekmes, kurias galiausiai vis tiek teko patirti. Kas per velnias tas adaptacinis laikotarpis? Nors nežinau, ar pasaulinio garso operos solistė Violeta Urmanavičiūtė-Urmana pirmoji sugalvojo tokį palyginimą, bet jis bene geriausiai tai apibūdina: „Ryšys su Lietuva yra kaip kūdikio raištis su motina, kurio neįmanoma nukirpti.“.
Kaip pirštu į akį. Ryšys. Supratimas, kad kažką palikai. Tarsi dalį savęs. Ir tokia būsena šiek tiek vargina. Galbūt to nejunta besileidžiantys į trumpalaikes keliones ar nesantys tokie poetiški, tačiau visi kiti bet kokiu atveju šiuos jausmus patiria. Tikriausiai iš čia ir srautas pamėklišką išvykėlių įvaizdį kuriančių jų pačių komentarų. Kam išsyk į rankas nenukrito darbas, ką aplankė suvokimas, kad ir kitur gyvena žmonės, o ne stebukladariai. Per šiuos metus ir pati pasitikrinau – yra kur tobulėti. Planuoju dar kurį laiką tikrintis. Tobulėti. Gerai, kad jau supratau, jog tobulybė nepasiekiama, tačiau tobulėti tai nė kiek netrukdo.
Berašydama aukščiau esančią pastraipą darsyk žvilgtelėjau į įrašo pavadinimą ir markstydamasi prie jau esamo teksto prirašiau „I dalis“, nes supratau, kad į vieną įrašą viską sugrūsti sunkoka, nors ir kokie lėtapėdiški žmonės suptų, atrodytų tik ir tykantys kaip čia sunaikinus visus įsimintinesnius įvykius.
Tai tam kartui tiek. „Saldžių sapnų!“ – jei skaitysit prieš miegą, „Labas!“ – jei kitu metu. Grįšiu.
Šaltiniai: nuotrauka – www.thesecondhandrose.blogspot.ie
Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Fredis* rugpjūčio 9th, 2012, 8:17 pm
Kupinas giliai užslėpto dramatizmo straipsnis, visi puikiai žinome kaip sunku ilgesniam laikui palikti tėvynę ir būti svetimoje kultūroje tarp svetimų žmonių, iliustruotas ne mažiau šaunia nuotrauka. Į paviršių prasiveržė palaipsniui įsisavinamo britiško humoro gaidelė, Marui turėtų patikti.
. rugpjūčio 10th, 2012, 8:12 am
Tai – gal geriausias pastarųjų metų Ligitos tekstas. Su giliai užslėptu dramatizmu, ką taikliai pastebėjo žvaigždėtasis Fredis.
Teisus jis ir dėl humoro su Norma Jeane foto…
Jaunystė – tragiškiausias žmogaus metas. Šią Hemingvėjaus mintį mums tiesiog brukamai iliustruoja mūsų politikų veiksmų rezultatai.
Vis tik nevykusioj politgeografinėj vietoj toji mūsų Lietuvėlė.
Belieka tik melstis, kad ji neištirptų visai. Ir guostis – manjana bus geriau
Neknyginis vardas rugpjūčio 10th, 2012, 4:45 pm
http://www.youtube.com/watch?v=2kWAunuXgGg
Ligita rugpjūčio 10th, 2012, 10:09 pm
Remdamasi ilgamete patirtimi, nuotrauką parinko kruopšti ir atsakinga „Ligi Dangaus“ komisija
Taškai, manau, kad bus. Tiesą sakant, iš šalies žvelgiant ne viskas taip jau baisiai atrodo, tiek visokių iniciatyvų, naujovių.
Aurimai, smagu, kad linksmai nusiteikęs!
Neknyginis vardas rugpjūčio 10th, 2012, 10:50 pm
Turėtum būti laiminga, nes matei užsienį. Didžioji svajonė kitiems yra toks potyris. Yapč toks, kur dar kalba angliškai, o anglų kalba – laimė. Tikiuosi, kad su šėlu praleidai savo metus ir įgavai daug žinių bei sustiprėjai moksliškai it Songokas treniruojasi. Mano atskaitos taškas – olimpinės žaidynės. Kai bus kitos olimpinės žaidynės, pažiūrėsiu, kiek protiškai patobulėjau. Naudosiuosi žymaus JAV plaukiko Michaelo Phelpso citata, kuri sako, kad aš turėčiau neprisiminti tokios dienos, kurioje nebūčiau dirbęs. Mano darbas – skaitymas, buvimas gyvenime, mąstymas ir rašinėjimas. Turiu sustiprėti ir pažiū, ar pasieksiu olimpinį normatyvą – darbo kokybės pripažinimą iš aukštesnių galvų. Be to, tas plaukikas kalba angliškai, tad jo patarimas tiesiog turi spinduliuoti laime.
P. S. Esate buvo kada nors koncerte Vilniaus centre, kur daug žmonių?
Ligita, mokysiesi sinologiją šiais metais?
Ligita rugpjūčio 13th, 2012, 12:37 am
Anglų kalba pati savaime nėra laimė, nebent jos panaudojimo būdai. Juk atrastumėm ne vieną ir ne du nelaimingus anglakalbius. Šiaip buvimas svetur tikrai praplėtė akiratį, kur kas daugiau idėjų galvoj. Nuolatinis bendravimas dviem kalbomis taip pat naudingas, nes čia kaip proto mankšta šiokia tokia. Po truputį imu pastebėti jų pasikartojančius posakius, kurių pas mus nėra, tai, iš ko juokiamasi. Pavyzdžiui – „O jūs, vaikai, taip darykit, kaip Jurgelis daro“ atitikmeniu laikyčiau „Monkey say, monkey do“. Dar vienas tarp vaikų itin paplitęs „Liar Liar, Pants on Fire!“. Jo atitikmenio nesumąsčiau, bet tenoriu pasakyti – uch. Iš tikrųjų tai šaunu, kad atkakliai nusiteikęs.
P. S. Esu buvusi koncerte Vilniaus centre ir net ne viename. Eik ir tu, bus velniškai smagu!
Šiemet niekur nestojau, kitąmet bandysiu, bet tikėtina, kad tai nebus sinologija
Neknyginis vardas rugpjūčio 13th, 2012, 7:57 pm
Ligita,
Deja, man neteko gyvenime laimė gyventi ir mokytis Vilniaus mieste, tad neturiu galimybių išvysti koncertų. Taip pat ir neturiu draugų aš Vilniaus mieste, tad toks dalykas man yra neįmanomas.
Ligita, mokysiesi magistre? Baigei universitetą su pagyrimu? Gaudavai stipendiją? Aš tai viską darau, kad išvažiuočiau į užsienį gyventi. Išsiurbsiu nemokamus mokslus čia, kiek tik įmanoma, o po to išvažiuosiu į užsienį ir ten būsiu visąlaik! : )
Ligita rugpjūčio 14th, 2012, 10:25 pm
Nebuvau mokslo guzė, bet ir ne visai gale. Norėčiau mokytis. Kaip bus, žiūrėsim.
Ir ką darysi užsienyje? Kursi scenarijus animaciniams filmams (kaip kadaise minėjai)? Gal mąstai apie „Erasmus“ mainų programą pradžiai? Kiek tenka skaityt studentų atsiliepimus, tai visai smagu.
Neknyginis vardas rugpjūčio 15th, 2012, 9:46 am
Jei sakai, kad nebuvai mokslo guzė, tad kaip išmokai taip lietuvių kalbą gerai? Nejaugi tavo grupėje buvo dar geresnių? O šis tavo mokytumas yra tik vidutinio lygio VU. Tad va, ką reiškia mokytis VU. Ten patys mokyčiausi, patys asmeniškiausi… Ir koks lygis mokslų! Jau nusiviliu, nes suprantu, kad neįsivaizduojamas mokslų kokybės lygis VU.