Lapkričio 2-osios dienos įrašas

2Lap2009 Kategorija: ant debesies Autorius: Ligi Dangaus

Naudodamasi proga, pripažinsiu – man labai patinka gyventi. Kaip pasakytų R. Šeiksas: „Mėgstu gyvenimą. Čia yra ką veikti.“

O kai kas nors numiršta ar žūva, man visai nepatinka. Tuomet tik suprantu, kad esu – bloga, bloga. Labai. Per mažai padėjau, per daug rodžiau ragus, per dažnai norėjau būt viena ir kontempliuot savo būtį.

Atsimenu kaip močiutė mane įspėjo: „Nebliauk, kai aš numirsiu.“ Vis tiek blioviau.

Yra buvę ir butaforinių ceremonijų. Jų nekenčiu labiausiai. Kam reikia?

Sau užsisakau šitaip: po visko išdalinkit mane, jei bus likę kas nors naudingo, tada susmulkinkit ir brukit maišan ar kartotinėn dėžutėn.

Žinoma, prieš tai būsiu apmokėjusi už smagų vakarėlį ir siautulingus pietus. SIAU-TU-LIN-GUS. Rodos, šitą idėją iš Paulo McCartney pavogiau. Oj, įdėčiau, jei tik atrasčiau, kur skaičiau.

Dar šokiai iki išnaktų, anekdotų skaldymas, estafetės ir pan. Iš dangaus ar pragaro stebėsiu kaip vykdomas mano užsakymas. Jei nepatiks, šiurensiu užuolaidas, trankysiu durimis, net ore pirštinės su paltu eis.

Mm, tai gudru.

Ech, pažiūrėjau, ką aš čia parašiau ir pasijutau supergyva. Gyvesnė nei kada nors anksčiau. Žinau, jinai sugyvina gyvenimą, paaštrina pojūčius, atveria akis, paskatina žygdarbiams.

Žodžiu, kvėpuojam, kvėpuojam:)

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Komentarai: 57 “Lapkričio 2-osios dienos įrašas”

Puslapiai: [1] 2 » Show All

1.

TipasK lapkričio 2nd, 2009, 10:04 am

Prisijungiu prie Ligitos. Tegu Vėlinių suvirpusios žvakės liepsnelė nušviečia prisiminimų taką į Jūsų širdis.
2.

Fredis* lapkričio 2nd, 2009, 10:15 am

rašinėlis – mano stiliuje, drąsiai galima sakyti yra kultinis, tikrai geriausias lapkričio mėnesį kokį tik teko skaityti.
Ligitą drąsiai priskiriu šalia Valentino prie savo dvasinių seserų (Valentinas – brolis).
Ligita ilgai savyje gniaužė ir slėpė nerimastingą sielą ir pagaliau mums atsiskleidė visu savo grožiu. Įsivaizdduokime aplinkybes, kuriose šįąnakt buvo suraštyti labai autentiški išgyvenimai ir mintys.
… Mėnesiena, lengvas šaltukas, naktis po Visų šventųjų ir Vėlinių, daug kas aplankyta ir apmąstyta: susmulkinama (kirviu, peiliu), brukama maišan, kartoninėn dėžutėn (o gal dėžėn, konteinerin), šiurena užuolaidos, trankomos durys ir vaikšto be jokio turinio viduje tik pirštinės ir paltai …

Ligita, jėga, aš su tavimi!
3.

Ligita lapkričio 2nd, 2009, 10:34 am

Fredi, šiandien Vėlinės, vakar buvo Visų Šventųjų diena. Lietuvoje nedarbo diena Lapkričio 1-oji.

O šitas smulkinimas… Tebūnie tai kitoks požiūris. Savęs gailėti nereikia
4.

. lapkričio 2nd, 2009, 11:54 am

Gal ne visai temon, bet yra toks kraupokas – 126 ne visai tipiškas dvylikos eilučių Šekspyro sonetas, įdedu visą, nors tokį perskaityti ir sunku :

Mirties dalgiu nesišvaistyk, berniuk,
Atgal greitąsias valandas pasuk!

Mes nuolat vystam. O galia tavoji
Maitindamasi tuo, ko tu nustoji,

Didėja! Rūpestingoji Gamta
Vis tempia atbulyn tave slapta;

Ir niekaip nesupranta, kur tu bėgi,
Ir bando Laiką sustabdyt bemiegį.

Bet saugokis! Nejaugi tu manai,
Kad ji tave taip lepins amžinai?

Užtektinai kantrybės ji parodė-
Ir veikiai tars lemtingą savo žodį.
5.

Valentinas lapkričio 2nd, 2009, 1:10 pm

Šiaip girdėjau Amerikoje paplitusią madą švęsti gyvenimo pabaigą. Jei gyvenimas nusisekė, užsidirbai pinigų, užauginai vaikus, turi krūvą draugų, reiškia tokį gyvenimą reikia atšvęsti. Vakarėlis, fejerverkai ir t.t.
Pamenu, kai avarijoje žuvo vaikystės draugas, tai po oficialių laidotuvių surengėme didžiausias iki to laiko bendraklasių išgertuves. Visai nieko
6.

Auksinis kardas lapkričio 2nd, 2009, 3:15 pm

Man irgi rodos, kad pamenu pasakojimus apie tautas, kur mirtis matoma, kaip vargų pabaiga šioje žemėje, todėl visi pasidžiaugia už tą, kuris išėjo.

Jei kokia nelaimė nutinka – aišku, gali būti apmaudu, tačiau senatvės išvargintam kūnui pasitraukimas – šviesus ir reikalingas dalykas.
7.

. lapkričio 2nd, 2009, 7:25 pm

Taigi, lieka akmuo su dviem datomis ir brūkšneliu tarp jų. Keista, datos visada skirtingos, o brūkšnelis visiems tas pats. Nors jame – visas žmogaus gyvenimas.

Ligita teisi – savęs nereikia gailėti. Ir man norėtusi, kad per laidotuves prisimintų linksmai…
Buvau ant savo draugo Zigmo kapo. Fainas buvo ir Žmogus.

Rašyti komentarą

Sveiki,

Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.

Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.

* yra papildomų sąlygų:)

Ligita

Welcome,

You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.

I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.

* There are additional conditions:)

Ligita