TuAr Tu galėtum patikėti, kad netrukus viskas bus gerai? Net ne bus, o jau yra, dabar. Palik rūpesčius, nerimą užmaršty, padėk ant žemės pečius svarinančią kuprinę, padėk drąsiai ir negalvok, kad kas paims, kiekvienas turim savo. Būk švarus, būk naujas Tu. Nesvarbu, kad rytoj ar po kelių minučių vėl įsisuksi į kasdienybės rutiną, kurioje iš tikrųjų ne viskas ir ne visada džiugina. Lėkimas, buvimas kažkuo. Kuo? Kartais nugirstu Tave sakant – jie taip ir nužudo savo svajones leisdami dienas „nuo-iki“ sėdėdami nykioje kontoroje. Kostiumuoti, pagal grafiką, laiku. Terminas nustatytas, nevalia nusižengti. O iš kur žinai, kad tai nėra jo svajonė, jo gyvenimo įprasminimas? Supranti, negražu grūsti savo pasaulio matymo vizijos kitam, tai ir negrūsk. Tau patinka tyla, jam patinka triukšmas, įtampa smilkiniuos, adrenalinas. Puiku. Mes žmonės, mes renkamės, gyvenam ilgiau nei katės ar šunys, jei likimo nepalytėja nenuspėjamos katastrofos. Renkamės, barstomės, žarstomės, neriam po vandeniu, plūduriuojam virš vandens, nė nemirktelėdami tikinam „Aš geras, taip stengiuosi dėl kitų“, bet nepastebim kaip šalia sėdintis gniaužia kartėlį. Aš tik sakau – palik šiuo metu tai. Tu laisvas. Gali užsimerkt ir įsivaizduot, kad esi basas, jei nori. Net negalvok, kad medituoji, kad darai su savo vidumi tai, kas jau turi pavadinimą. Niekur nežiūrėjau, išskyrus į keletą „Filosofijos istorijos chrestomatijoje“ pateiktų mąstytojų veikalų ištraukų, nežiūrėk ir Tu, vėliau. Dabar užsimerk ir tiesiog jauskis laimingas.

* * *

Atmerktos akys. Patiko? Tikiu, kad patiko. Nuo šiol, jei tik kas nors, prisimink – bet kada turi teisę vidiniam, didžiulių pastangų nereikalaujančiam atsinaujinimui, po kurio ir tai, kas šalia tavęs, taps lengviau pastebėti. Įvertinti.

Šaltiniai: nuotrauka – www.freedigitalphotos.net

Tekstą parengė Ligita iš  „Ligi Dangaus“