Ligi Dangaus

„Labas rytas! Laba diena ir labas vakaras!“ – kiekvieną kartą prieš keliaudamas į darbą taria Trumenas kaimynams ir, sėdęs į automobilį, išvažiuoja.

Kaskart perka tuos pačius laikraščius. Kaskart pakeliui sutinka du dvynius prekybos agentus įkyriai jam siūlančius savo paslaugas.

Diena iš dienos viskas kartojasi, lyg pagal tą patį scenarijų, o, rodos, vaikystėje Trumenas Burbankas norėjo būti atradėju, keliauti po pasaulį. Kas tapo jo pagrindine kliūtimi siekiant tikslų?

Vienareikšmiškai – gyvenamoji vieta. Jaunas vyras galbūt būtų iki pat gyvenimo pabaigos nesužinojęs, kur iš tiesų jis gyvena, jei ne lemtingi atsitiktinumai. Visų pirma jis mieste sutinka neva prieš daugelį metų nuskendusį tėvą. Vien tai yra didžiulė dingstis kilti abejonėms.

Bibliotekoje slapta susiduria su žavia nepažįstamąja Lauren (deja, tai tėra pseudonimas), kurios akys Trumeną pakerėjusios jau iš anksčiau, kai Meryl (herojaus žmona) dar tebuvo vos tapusi jo drauge. Lauren užsispiria paaiškinti vyrui, kas čia dedasi, tad išsitempia jį į lauką. Jiedu pasiekia pajūrį. Judviejų pokalbiui laiko visai nedaug, kol nesuseks televizijos kameros (taip, jos…) ir nesutrukdys. Mergina ima šaukti išvydusi artėjantį visureigį:
- Trumenai, paklausyk manęs – visa tai netikra! Tai televizija. Šitas smėlis dirbtinis. Visa tai tau. Paklausyk, aš ne Lauren, aš Silvija!!!

Vyras sumišęs, jam sunku suvokti išgirstą informaciją. Jo galvoje tarytum sukasi mintys: „Netikra… Televizija… Dėl manęs… Ką tai reiškia, kur aš esu?“

Abejonės, persekiojimo būsena dar labiau sustiprėja ir kelio atgal nebelieka – metas pačiam atskleisti kortas.

Įvykiai rutuliojasi taip lyg būtų nulemta išsiaiškinti tiesą ir padaryti galą viskam. Žingsnis po žingsnio Trumenas „pagauna“ šito butaforinio pasaulio sistemą, kuriame gyvena jau trisdešimt metų ir nusprendžia elgtis kitaip, neįprastai, kad suklaidintų kino operatorius, režisierius, visus, kurie mėgaujasi jo gyvenimo istorija TV ekrane. Suklaidina. Galutinai suvokęs situacijos absurdiškumą bando ištrūkti iš šito kvailo realybės šou. Spėkit, ar jam pavyksta?

Dievulėliau, kad jūs žinotumėt kaip mane sukrėtė šis 1998 – ųjų metų filmas žiūrint jį pirmą kartą. Žiūrėjome kartu su broliu susėdę kambaryje. Po filmo ėmėm vienas kitą klausinėti daugmaž tokių dalykų: „Gal tu netikras? Gal tu tik aktorius mano gyvenime?“ Galvoje sukosi painios mintys. Bent jau man netgi pasidarė baisu: „Bliamba, iš kur gi galim būti įsitikinę, kad gyvename sau, o nesame kažkieno herojai stebimi milijonų žmonių?“

Būna kino filmų, kurie palieka gilų pėdsaką mumyse. „Trumeno šou“ su aktoriumi Jimu Carrey man – vienas iš tokių. Tiesą sakant, tai vienas iš pačių mėgstamiausių mano filmų. Gaila, tik kad žiūrint jį jau nežinia kelintą kartą juntu truputėlį mažiau to trenksmo įspūdžio. Jei jūs dar nematėt šio filmo ir norit pajusti unikalų trenksmą, vos gavę galimybę, būtinai pažiūrėkit. Verta.

O gal jau kas nors matėt anksčiau? Patiko? O gal ne? Pasiutusiai laukčiau jūsų minčių.

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“