Yra tokių žmonių, kurie net ir praėjus daugybei metų po jų mirties, vis dar domina knygų rašytojus ir kino filmų kūrėjus. Ir vienas iš tokių žmonių – nepamirštama aktorė Marilyn Monroe.

Štai ir aš skaičiusi bei žiūrėjusi apie ją anksčiau, peržiūrėjau dar vieną filmą pavadinimu Blondinė.

Iš tikrųjų tai filmas gana ilgas, beveik trijų valandų trukmės. Pasakojama apie aktorės vaikystę, tolimesnį jos gyvenimą pasiekus aukštumas kine. Filme daug kur jos patirtis yra neigiama, sakytum, kad yra ir tamsioji jos sėkmės pusė. Akcentuojama negalėjimas pagimdyti vaikų, ne visada pozityvus vyrų dėmesys (smurtas, prievarta), vidiniai moters išgyvenimai ir dramos. Labai dažnai ji rodoma apsiašarojusi, po to lyg niekur nieko išeinanti į viešumą su šypsena veide. Pasikartojantys jos žodžiai apie Marilyn Monroe kaip kitą asmenį: Tai ne aš, aš – Norma Jeans, tarsi leidžia suprasti, kad ji nesijautė esanti Marilyn Monroe, daugiau tai suvokdavo kaip įėjimą į vaidmenį.

Aišku, ar šį filmą galima traktuoti kaip biografiją, vienareikšmiškai spręsti sunku, nes tų interpretacijų apie aktorę buvo (ir turbūt dar bus) jau ne viena. Panašu, kad Marilyn Monroe legenda vis dar gyva žmonių širdyse.

Šaltiniai – nuotrauka – www.spiked-online.com