Atradau šiandien vieną tokį senutėlį žurnalą, kuriame prieš daugiau nei tris metus (2005 metų spalį) mano parašytas laiškas to mėnesio numeryje buvo išrinktas geriausiu. Nutariau įdėti jums, gal patiks. Laimėtą mobilųjį telefoną gana greitai sugebėjau sėkmingai paskandinti ;D

Galiu pykti, bet noriu dėkoti…

Norėčiau padėkoti netikroms draugėms – tik dėl jų ėmiau vertinti tikrą draugystę.

Norėčiau padėkoti mamai, kuri visada suirzusi grįžta iš darbo – jos dėka supratau, kad verta mokytis (juodadarbė nebūsiu).

Norėčiau padėkoti tėčiui, kuris išėjo tuomet, kai jo labiausiai reikėjo – prisiekiau sau, kad šeimos niekada nepaliksiu.

Norėčiau padėkoti močiutei – išdidumas bei atsargumas, apie kuriuos ji kalba, dar niekam nepakenkė.

Norėčiau padėkoti užsispyrusiam katinui – jis mane išmokė parodyti nagučius (kai reikia).

Norėčiau padėkoti šiam popieriaus lapui, ant kurio rašau, bei šiam rašikliui – nes tik jie suteikia man galimybę kažkam viešai dėkoti.

Norėčiau padėkoti ir sau… Bet dar anksti. Padėkosiu tuomet, kai man dėkos kiti.

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“