475619„Niekas nesikeičia“, „Tegu valdžia mane išlaiko“, „Reikėtų pradėti dirbti…“, „Niekas man nieko neduoda“, „Kruizu plauksiu būdamas danguje“ – tokius ir panašius pasakymus man teko girdėti iš kai kurių žmonių. Abejingus, nuo savęs atitolinančius bet kokią atsakomybę, pesimistiškus. Be vidinės ugnies. Ar pulsiu ką nors kaltinti? Ne, tik norėčiau pasvarstyti – kada mes sustojame?

>< po ilgų metų alinančio darbo, kurio nevainikuoja norimas rezultatas

>< po netekties

>< po virtinės nesėkmių gyvenime

>< kai nebeturime jėgų pasakyti „ne“ vidinei griūčiai

>< …

Vakarykštis susitikimas ir jo metu gauta dovana (ačiū ačiū ačiū x)) leido tik dar tvirčiau pajusti – aš nenoriu sustoti. Tik ne dabar.

Apskritai ar verta sustoti? Ne, nes visada yra paskutinė išeitis. Priminkit apie tai kiekvienam jums brangiam žmogui, kuris, jūsų manymu, nenumaldomai artėja link… Sustojimo.

P.S. Sustoti = pasiduoti

O čia… Daina mano čempionams:) Sėkmės;)

Queen – We Are The Champions

Šaltiniai: nuotrauka - http://releasedfromjail.com/images/475619.jpg