Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
„Niekas nesikeičia“, „Tegu valdžia mane išlaiko“, „Reikėtų pradėti dirbti…“, „Niekas man nieko neduoda“, „Kruizu plauksiu būdamas danguje“ – tokius ir panašius pasakymus man teko girdėti iš kai kurių žmonių. Abejingus, nuo savęs atitolinančius bet kokią atsakomybę, pesimistiškus. Be vidinės ugnies. Ar pulsiu ką nors kaltinti? Ne, tik norėčiau pasvarstyti – kada mes sustojame?
>< po ilgų metų alinančio darbo, kurio nevainikuoja norimas rezultatas
>< po netekties
>< po virtinės nesėkmių gyvenime
>< kai nebeturime jėgų pasakyti „ne“ vidinei griūčiai
>< …
Vakarykštis susitikimas ir jo metu gauta dovana (ačiū ačiū ačiū x)) leido tik dar tvirčiau pajusti – aš nenoriu sustoti. Tik ne dabar.
Apskritai ar verta sustoti? Ne, nes visada yra paskutinė išeitis. Priminkit apie tai kiekvienam jums brangiam žmogui, kuris, jūsų manymu, nenumaldomai artėja link… Sustojimo.
P.S. Sustoti = pasiduoti
O čia… Daina mano čempionams:) Sėkmės;)
Šaltiniai: nuotrauka - http://releasedfromjail.com/images/475619.jpg
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
. kovo 19th, 2009, 12:41 am
Gal „pi” – 3.14 ?
Kažkur tame taške aiškiai keičiasi muzika, kurioje ir yra atsakymas.