Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Mielieji, pastaruoju metu itin suaktyvinau pasiruošimą egzaminams. Taigi, jeigu jums atrodo, kad manęs nėra, klystate. Tiesiog aš esu kitur:)
Ateityje jūsų laukia tobuli įrašai (šypt).
Čia jums demonstruoju įamžintą akimirką, kai šiltuoju praėjusių metų periodu draskiausi dviračiu po Vingio parką. Buvo geeeeeerai.
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Fredis* sausio 10th, 2010, 6:58 pm
„…šiltuoju praėjusių metų periodu draskiausi dviračiu”.
Ligita iš Dangaus
Devyni iš dešimties net nesuprato kuris žodis pavartotai netinkamai.
Periodas buvo pastovus ar pasviręs?
Fredis* sausio 10th, 2010, 7:04 pm
Valentinai, pasidarei termonuotraukas, ar išsiaiškinai kodėl pas tave bute rasoja, pelija? Kokie rezultatai? Gal visa problema buvo tik nepakankamoje ventiliacijoje?
Valentinas sausio 10th, 2010, 9:32 pm
Fredi,
Ačiū, kad rūpiniesi. Hanerio atstovas atsinešė termografą ir kartu pamatėme, kad namo kampai yra praktiškai kiauri. Jis pripažino problemą ir pasakė, kad pavasarį nuiminės apdailą ir remontuos. Paprašiau atsiųsti oficialų raštą su pažadu tai padaryti. Pažadėjo, kad bus, bet ne praeitą savaitę. Taigi, sekančią savaitę laukiu rašto iš Hanerio.
Fredis* sausio 10th, 2010, 9:43 pm
Dvi susikertančias plokštumas yra sudėtinga tinkamai apšildyti, kad nebūtų šalčio tiltelio. Apšiltinamosios medžiagos akmens vata, putų polistirolas, o taip pat blokeliai turi būti suleisti milimetro tikslumu, kad nebūtų jokių plyšių, tarpų, dar turi būti tinkamai įrentaos garo, vėjo plėvelės. Masinės, industrinės statybos metu niekas nesiterlioja – kad tik greičiau.
. sausio 11th, 2010, 11:00 am
Ir vis dėl to būtina priversti Hanerį iš dviejų blogybių pasirinkti abi – ir ventiliaciją.
Gyvenamas „termosas” turi būt vėdinamas, o oras elementariausiai turi turėti kur judėti.
Valentinas sausio 11th, 2010, 11:13 am
Koks yra būdas patikrinti ventiliacijos veikimą? Tiesiog degtukas prie ventiliacinės angos ar yra kokių nors labiau civilizuotų?
Fredis* sausio 11th, 2010, 11:27 am
Jei gyveni I-mame aukšte, o namas aštuonių, tai net 15 butų (visi butai abipus ventiliacinės šachtos) turi galimybių ventiliaciją užkimšti ką nors prisijungdami, pav. židinio dumtraukį ir t.t.
romas gal žino civilizuotą, necivilizuotas – paeksperimentuoti su žiebtuvėlio liepsna – ar ji linksta į ventiliacijos šachtą ar ne. Bandymą pakartoti angą uždengus popieriaus lapu, fiksuoti kaip keičiasi liepsnos pasvirimo kampas.
. sausio 11th, 2010, 1:01 pm
Dėl tikrinimo civilizuotai – geras klausimas. Anksčiau prietaisais oro srautus tikrindavo speciali laboratorija.
Dabar gal reiktų sužinoti kurioj nors iš atestuotų įmonių, pvz. pagal: „Tikriname dūmtraukių ir ventiliacijos kanalus ir sudarome tikrinimo aktus DF-15″
Tie aktai reikalingi kitoje operoje (dujų prijungimas), bet turėtų ką nors užrodyti ar bent patarti.
romas sausio 11th, 2010, 2:52 pm
Romas žino tik, kad prieš tikrinant ventiliacijos kanalą degtuku arba žiebtuvėliu reikia truputį praverti bent vieną langą
Šrekis sausio 11th, 2010, 2:57 pm
Tik tiek Romas žino ?
Valentinas sausio 11th, 2010, 3:47 pm
Fredi,
Kiek žinau, pas mus kiekvienas butas turi atskirą ventiliacinę šachtą. Jokie kiti negeriečiai jos užkimšti negali. Pas mus lygtai veikia prikišus žiebtuvėlį, tačiau kampo laipsnio nepasakysiu.
nerijus sausio 11th, 2010, 4:33 pm
Valentinai
Naujos satybos namuose privaloma atskira ventiliacijos šachta, kaip ir el. įvadas, bei šildymo sistema.
bang sausio 11th, 2010, 4:51 pm
„el. įvadas, bei šildymo sistema” – kas šiuo atveju reikštų atskira sistema ? Atskiri vamzdžiai ir laidai nuo pat tiekėjo ?
Fredis* sausio 11th, 2010, 4:54 pm
nerijus – neteisus, I-mo aukšto šachta trečiame-ketvirtame aukštuose apsijungia į vieną. Medžio šakos principas. Ant stogo matyti tik keli „kaminiukai”.
nerijus sausio 11th, 2010, 5:50 pm
Fredi*
Draugas gyvena naujamos statybos name. Ventiliacija- atskira keikveinam gyventojui. Pagrindinis el. skaitliukas rūsyje. Šilumos mazgas kolidoriuje.
Fredis* sausio 11th, 2010, 6:08 pm
nerijau,
gali būti įvairių sprendimų, kaip ir kažkam įsibrauti į ventiliaciją.
Pas Valentiną, kaip ir prognozavau – peršąla sienos kampuose.
. sausio 12th, 2010, 11:33 am
Kažkuriam iš kartonkiemių kaimynai užuosdavo, kas ką kepa.
Kai kurie į ventkanalus net pasistatė atbulinius vožtuvus.
Tik specialistas dabar gali atsekti kokių cūdų pridaryta ir …. priprojektuota ar išsigalvota.
Valentinas sausio 12th, 2010, 12:32 pm
Fredi,
Matei, Račas visai prarado savitvardą, trina visus komentarus, kuriuose pašiepiamas GIGA
Fredis* sausio 12th, 2010, 12:41 pm
A.R. veikia pagal instrukcijas.
1. Račas yra teisus
2. negalima įžeidinėti, kraipyti, darkyti GIGOS vardo, marginalai, trečiojo kelio atstovai yra gerbtini ir mylimi.
P.S. po saule nieko naujo, viskas klostosi dėsningai ir ritmingai, gyvenimas tęsiasi…
šnd po pietų važiuosiu paslidinėti, atidarau sezoną
Fredis* sausio 12th, 2010, 12:53 pm
A.R. – visai nusivažiavo su savo įrašais. Turėčiau blogą – įkelčiau tokį įrašą:
JT pirmadienį 2010-uosius paskelbė Tarptautiniais biologinės įvairovės metais tuo pabrėždamos, jog žmonių gerovė prastėja nykstant gyvūnams.
„Mums gresia išnykimo krizė. Puikiausių ir sudėtinių natūralių ekosistemų nykimas, kuris fiksuojamas visoje planetoje, yra grėsmė žmonijai dabar ir ateityje“, – cituojama Jane Smart, JT Biologinės įvairovės konservavimo grupės atstovė.
Račui rūpi tik kavos kaina, TV-pop žvaigždės (matyt yra aistringas KaKadu žiūrovas) ir dar Edvinas iš PKN Orleno Nepenčinės plente vasarą jį velniop pasiuntė, tai visiems pasiguodė…
Rolandas sausio 12th, 2010, 1:12 pm
Fredi, kur važiuoji slidinėti?
Fredis* sausio 12th, 2010, 1:14 pm
Saulėtekis
romas sausio 12th, 2010, 1:49 pm
O kokie vaistai prieš biologinės įvairovės nykimą? Tikroji problema yra demografinis sprogimas. Šiaip tokios JT kampanijos yra ne daugiau, nei galimybė paskirti ir įsisavinti pinigus. Labai sunku idėjas įgyvendinti praktiškai, kai ta įvairovė Europoje jau beveik išnykusi, o sparčiausiai nyksta greitai besivystančiose šalyse. Yra ir požiūrio klausimas. Nei viena rūšis nėra amžina. Žmogus, būdamas gamtos dalimi, sparčiai dauginasi ir laimi konkurencinę kovą su kitomis rūšimis dėl resursų savęs padauginimui. Pats dauginimosi principas yra iš gamtos ir valdyti dauginimąsi galim tik ant popieriaus. Realiai šeimos planavimas vyksta neatsižvelgiant į pasaulio problemas. Žmogus nedaro jokios žalos gamtai, nes jai yra tas pats, ir gali daryti žalą tik sau. Mus turi pradėti imti baimė, kad turime per mažai pajėgių priešų, kurie verstų mus, kaip biologinius organizmus, tobulėti per natūralią atranką. Yra laiko klausimas, kada atsiras pakankamai atsparūs vaistams mikroorganizmai, kurie mus pašienaus, o gal net ir sunaikins. Gamta surėdyta taip, kad atsiradusią ekologinę nišą užima kitas organizmas. Jei mes su tinklais išgaudysim žuvis savo maistui, jų vietą užims gyviai, kurių mes nevalgome ir kurie lenda per tinklo akutes.
Valentinas sausio 12th, 2010, 1:54 pm
99,9 žemėje gyvenusių gyvybės rūšių, jau išnyko. Suapvalinus – išnyko jau 100%
bang sausio 12th, 2010, 2:15 pm
Nemanau, kad biologinė įvairovė apskritai mažėja. Niekas nėra net visų paukščių, žuvų, vabzdžių rūšių suskaičiavęs, jau nekalbant apie bakterijas. Žmogus nelaimi konkurencinės kovos, nes atsižvelgianat į žmonijos pirstelėjimą planetos istorijos laikotarpyje, dabartinis žmonių skaičiaus padidėjimą laikau tik krūtinės papūtimu prieš neišvengiamai tragiškai žmonijai pasibaigsiančią kovą.
Šrekis sausio 12th, 2010, 3:00 pm
O tai kas laimi konkurencinę kovą? Žiurkės? Beje su kuo žmogus konkuruoja? Su ateiviais?
Krūtinės paputimas čia geras, olialia mergelės irgi nesenai papūtė krūtines.
bang sausio 12th, 2010, 3:17 pm
Iš plika akimi matomų, pav. ežiukas, krokodilas, zylutė. Lyginant jų pragyventą laiką planetoje, žmonija tik pirstelėjimas.
Fredis* sausio 12th, 2010, 3:27 pm
D.Grybauskaitė šiandien per radiją sakė, kad didžiausias žmogaus priešas yra kitas žmogus, beje, sėdintis ne už sienos, o teritorijos viduje. Todėl tokia nuožmi kova su dundukais ir vyksta, iki paskutinio kraujo lašo, save pasidrąsinant, kad už savo priešą agresorius gyvens ilgiau. Yra grupė žmonių, kuriems būdinga savybė yra demonstruoti prieš kitus individus savo pranašumą juos suniekinant. Pradžioje užsiauginamas tariamas autoritetas, paskui autoriteto pagrindu numezgamas tinklaraštis (tinklas), į jį prisiviliojama dundukų ir jie visaip virtualiai terorizuojami. Agresorius, patenkinęs savo aistrą, nustimpa.
Kol vystėsi šis procesas, kažkur paraleliai vyko analogiškos permainingos kovos tarp tos pačios rūšies atstovų su identišku finalu.
Šrekis sausio 12th, 2010, 3:29 pm
Įdomus tamstos supratimas. Ežiukas, krokodilas ar ta pati zylutė laimi konkurencinę kovą… Šiaip labai abejočiau ar jie apskritai konkuruoja su žmonėmis, o dėl kovos.. Kur tą kovą pamatėt ar išgirdot apie tokią? Beje dėl to laiko praleisto šioje planetoje. Gal vertėtų įvertinti ir pasiekimus to buvimo šioje planetoje?
A.G. sausio 12th, 2010, 3:30 pm
Lietuvos Raudonoje Knygoje (1992 m.) nustatyta,
kad išnyko (jos neaptinkamos po 1800 metų (grybai – po 1900 metų): gyvūnų – 11 rūšių; augalų – 14 rūšių; grybų – 34 rūšys.
Kad nykstančios: gyvūnų – 49 rūšys; augalų – 59 rūšys; grybų – 120 rūšių.
Kad sparčiai nykstančių, retų: gyvūnų – 15 rūšių; augalų – 137 rūšys; grybų – 344 rūšys.
Kad yra išsaugotų, anksčiau atstatytų: gyvūnų – 3 rūšys; augalų, grybų nėra.
Šrekis sausio 12th, 2010, 3:33 pm
2010 metų lietuviškosios tinklaraštijos mėnesio frazė:
„Turėčiau blogą – įkelčiau tokį įrašą” – Fredis
Rolandas sausio 12th, 2010, 3:39 pm
Kartais man būna labai juokinga. Kad ir Valentinas su lida. Šiandien iš jų Racas jau atvirai tyčiojasi, o jiems kad nors hnį. Pasielgtų kaip koks Maras, ar kurį galą, o tai mazochizmas kažkos gaunasi, net neįdomu.
bang sausio 12th, 2010, 3:40 pm
Šreki, juk kalbame ne apie kovą su kardais. Žmonijos pasiekimai planetai yra pirstelėjmo vertės. Beje, ežiukams ar kokioms bekterijoms jųjų pasiekimai gali atrodyti daug svaresni, nei žmogaus.
bang sausio 12th, 2010, 3:41 pm
Rolandai, nepagauni, kas iš ko tyčiojasi (nebūtinai atvirai) ir kas jau palūžo
Rolandas sausio 12th, 2010, 3:42 pm
bang, gal tu ir teisus:)
romas sausio 12th, 2010, 3:44 pm
Vardan biologinės įvairovės galėtume atsisakyti gydytis. Kai kurios mikrobų rūšys, sukeliančios ligas, išnyko negrįžtamai. Kažkodėl mums tunai ir banginiai rūpi, o štai parazitus ir ligas naikiname be gailesčio
bang sausio 12th, 2010, 3:48 pm
Bet kažkiek mikrobų ir virusų rūšių žmogus ir sukūrė priversdamas juos dėl vaistų mutuoti
Šrekis sausio 12th, 2010, 3:50 pm
Tai apie kokią kovą kalbate? Aš tai apie jokią. Vieni šalia kitų gyvena ir tiek. Vieni baigia taip išsiplėsti, kad kitiems mažai belieka vietos egzistavimui.. Apie ką gerbiamas A.G. ir parašė (vien apie Lietuvą).
Šrekis sausio 12th, 2010, 3:52 pm
Tipo A.Račas palūžo? Eina sau, pagaliau..
bang sausio 12th, 2010, 3:54 pm
Aš tai kalbėjau apie romo „Žmogus, būdamas gamtos dalimi, sparčiai dauginasi ir laimi konkurencinę kovą su kitomis rūšimis dėl resursų savęs padauginimui”.
romas sausio 12th, 2010, 4:25 pm
Bang, žmogus ne tik sukūrė daug naujų mikrobų, bet ir sudarė sąlygas kai kuriems organizmams daugintis taip pat sėkmingai, kaip ir pats žmogus. Augant žmonių skaičiui, sparčiai auga mielių populiacija, nes žmogus, anot Kurto Vonneguto, yra linkęs misti jų išmatomis
Šrekis sausio 12th, 2010, 4:47 pm
Romai, tikroji problema ne demografiniame sprogime. Problema tipinio vidutinio vartotojo sąmonėje.
romas sausio 12th, 2010, 5:08 pm
Šreki, kiekvienos rūšies mitybai yra reikalinga tam tikros rūšies maistas. Natūraliai gamta nepagamina pakankamai maisto žmogui, todėl atsirado žemdirbystė ir gyvulininkystė. Rūšys nyksta, nes nepaliestą gamtą keičia dirbami plotai. Pramoninė žvejyba atima maistą gyvūnų, kurie minta ta pačia žuvimi, kaip ir žmogus. Kuo žmonių bus daugiau, tuo mažiau liks natūralios gamtos. Ir kokia čia vartotojo sąmonė Afrikoje, jei žmogus džiaugiasi, kai tą dieną pavalgo?
Šrekis sausio 12th, 2010, 5:22 pm
Romai, problema ne mityboje. Penkių asmenų tarkim Valentino šeima jau suvartoja daugiau negu penkiasdešimt kiniečių ir koks šimtelis badaujančių Afrikoje. JT siekia prisibelsti iki tipinio išsivisčiuosios šalies vartotojo sąmonės.
romas sausio 12th, 2010, 5:52 pm
Šreki, kokiu būdu galėtų kas nors apriboti vakariečio mitybą, esant rinkos ekonomikai? Pramonė turi mažesnį poveikį gamtai (gal išskyrus medienos ir popieriaus), nei žmonių aprūpinimas maistu. Pati gyvybės esmė yra valgyti ir daugintis.
Ligita sausio 12th, 2010, 6:04 pm
Kodėl Valentino šeima, o ne Šrekio?
Valentinai, lietuvių kalbos norma yra mūsų šalyje priimtų kalbos faktų ir vartojimo būdų visuma. O jeigu visai paprastai – tai yra taisyklės.
Valentinas sausio 12th, 2010, 7:34 pm
Pagal maistinių medžiagų kiekį ir sunaudojamų kalorijų skaičių, manau, kad mano šeima sunaudoja labai nedaug daugiau, nei kiniečiai ar afrikiečiai.
Fredis* sausio 12th, 2010, 7:38 pm
Labai juokingas Šrekio komentaras.
Ar afroafrikiečiai turi badauti ir toliau, kad mums būtų geriau, ar Valentino šeima turi valgyti mažiau ir apskritai Valentinas liautųsi dauginęsis?
Kodėl afroafrikiečiai, daugiausiai socialistų (Fransua Mitterrand ir kt.) pagalba, atsikraustę į Europą pradeda valgyti kaip euroeuropiečiai?
Manau, kad Valentiną kaltinti, kad jis daug valgo ir dauginasi yra neetiška. Lietuvių tankis viename kvadratiniame kilometre yra optimalus. Mums, lietuviams, Dievas patikėjo šį Europos teritorijos gabalą puoselėti ir mylėti, ir mes tvarkomės gerai: sąžiningai valome gatves ir kasame sniegą, barstome smėliuką ant apledėjusių šaligatvių, prižiūrime augmeniją, vis mažiau teršiame upes, ežerus ir atmosferą, pagaliau uždarėme baisuoklį sovietinį atominį reaktorių ir nustojome šiurpinti Pasaulį.
Dar klausimas kieno šeima valgo daugiau – ar Šrekio, ar Valentino ir apskritai man Šrekio komentaras priminė vieną ponią, kuri pati savaitgalį slidinėdama Latvijoje ant Bauskės kalvų, apkaltino lietuvius kodėl šie neslidinėja Birštone ir Anykščiuose taip skurdindami savo krašto ekonomiką.
Šrekis sausio 12th, 2010, 9:12 pm
Vartojamas ne tik maistas. Didesnės dalies pramonės produktai su maistu neturi nieko bendro. Ir tai puikiausiai visi žino. Pas afrikiečius nebus nei dviejų automobilių, nei buitinės technikos, beveik jokių drabužių, baldų, knygų ir t.t. ir t.t.
Fredi, o kodėl to savo įrašo neįdėjai į ten dėl ko esi paraudonavęs?
Ligita, man Valentino šeima bent kol kas tik siekiamybė. Galiu drąsiai pasakyt, kad vartojam mažiau. Tiesiog mažesni poreikiai ir burnų mažiau. Kol kas.
romas sausio 12th, 2010, 9:25 pm
Šreki, kasyklos ne per daugiausiai vietos užima. Taip pat dabar labai madingas antrinis žaliavų perdirbimas. Jei nereikėtų valgyti, mus suptų miškai:)