NamelisTikiuosi, kad smagiai atšventėte vienas gražiausių žiemos švenčių, praleidote neužmirštamas akimirkas su jums brangiais žmonėmis, gavote jus nudžiuginusias dovanas ir, jei dar ne konkrečiais veiksmais tokiais kaip stalo serviravimas ar susilamdžiusių puošnių drabužių klosčių lyginimas, tai bent ten, viduje, pamažu ruošiatės artėjančių metų sutikimui. Bet apie juos vėliau. Pertraukėlėje tarp Rytų kovos menų (gal tai vadinama apsėdimu, gal – užvaldymu) filmų žiūrėjimo sumojau, jog kalėdinių pasakų konkurso laimėtojas nepaskelbtas, vadinasi, pats metas taisytis ir jį visiems pristatyti. Jaučiuosi truputėlį nepatogiai, nes tiek Seniobesmegenio, tiek Valentino kūriniai pagal balsų skirstymąsi buvo lygiaverčiai, net kone būtų galima skelbti lygiąsias, tik tiek jau to: dabar jau yra kaip yra ir spaudžiu ranką komentarų skiltyje kai kurių iš jūsų pasiklydusia savo poetiškam poetiškume vadintos pasakos autoriui. Jam mūsų visų dėmesys, jam – dovana.

Senisbesmegenis – 8 balsai

Valentinas – 7 balsai

Inga Agf su Vyr. Traktoristu – 1 balsas

O kitąmet (pliaukšt per nagus: kas žadėjo apie kitus metus kalbėti, t. y. rašyti, vėliau?), jei mano tinklaraštis nebus nugarmėjęs į Salinger išpranašautąją bedugnę, šį konkursą pasistengsiu surengti tokiu laiku, kad jums liktų bent pora savaičių kūrybiniam darbui. Ir tenebus tuomet komentarų kaip šįsyk, kuriuose gailimasi dėl nedalyvavimo.

Rimtai, J. D. Salinger „Rugiuose prie bedugnės“ perskaičiau ne taip seniai. Kažkaip anksčiau į rankas neįkrito, į akiratį šis romanas nepakliuvo. Brolis ir tai pirmesnis perskaitė. Žodžiu, knyga patiko, tik niekaip nesukurpiau įrašo, kad pliusus, minusus išryškinčiau. Tai dabar dedu iš jos mintį pamąstymui:

Bedugnė, į kurią tu leki – ypatinga ir baisi. Žmogus krinta krinta, bet jam nelemta pasiekti dugno. Jis tik krinta ir krinta. Taip aš įsivaizduoju žmones, kurie tą ar kitą savo gyvenimo momentą ieškojo to, ko juos supanti aplinka negalėjo jiems duoti. Arba jie įsivaizdavo, kad toji aplinka negali jiems nieko duoti. Ir jie liovėsi ieškoję. Dar nepradėję ieškoti, jie pametė viltį surasti. Ar supranti mane?

Su pasakom nesusiję, tiesiog šiaip ir tiek. Gal kad nepasimestų.

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“